2020-04-01 Nr. AB-6393-3-61-3-00693-2020-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-272-525/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00693-2020-5

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. balandžio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal V. F. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja V. F. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė:

1) priteisti 31 660 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimą ir 3 proc. dydžio procesines palūkanas;

2) priteisti 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. vasario 27 d. nutartimi iki 2020 m. kovo 12 d. nustatė pareiškėjai terminą skundo trūkumams pašalinti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas pažymėjo, kad nors pareiškėja tvirtino, jog Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus (toliau – ir Seimo kontrolierius) 2019 m. lapkričio 7 d. raštas Nr. 4D-2019/1-1275/3D-2710 yra neteisėtas, dėl to nepateikė jokių argumentų ir neprašė jo naikinti. Pirmosios instancijos teismas taip pat išaiškino, kad pareiškėja praleido Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) nustatytą vieno mėnesio terminą skundui dėl Seimo kontrolieriaus 2019 m. lapkričio 7 d. rašto Nr. 4D-2019/1-1275/3D-2710 paduoti, todėl, jei manytų, kad reikia minėtą sprendimą skųsti, turėtų motyvuotai prašyti apskundimo terminą atnaujinti. Be to, jeigu pareiškėja prašytų naikinti minėtą Seimo kontrolieriaus raštą, ji turėtų pateikti žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį įrodymą arba motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti ją nuo šio mokesčio sumokėjimo.

II. Pareiškėja Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė patikslintą skundą, kuriuo papildomai prašė panaikinti Seimo kontrolieriaus 2019 m. lapkričio 7 d. raštą Nr. 4D-2019/1-1275/3D-2710.

Patikslintame skunde pareiškėja nurodė, kad neprivalo pati pagrįsti neteisėtų Lietuvos valstybės veiksmų, dėl kurių pareiškėja patyrė žalą, nes tai turi padaryti teismas. Pareiškėja taip pat prašė atidėti žyminio mokesčio mokėjimą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. kovo 4 d. nutartimi pareiškėjos skundą laikė nepaduotu.

Pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodė, jog pareiškėja pašalino ne visus teismo nutartyje nurodytus skundo trūkumus, nes nepagrindė, dėl kokių priežasčių Lietuvos valstybę atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, nors pareiškėja žalą kildina iš galbūt neteisėtų Seimo kontrolieriaus veiksmų (neveikimo), taip pat konkrečiai ir aiškiai nesuformulavo skundo reikalavimo, nenurodė konkrečių aplinkybių, kuriomis grindžia savo reikalavimus, nepateikė patirtą turtinės ir neturtinės žalos atsiradimo faktą ir dydį patvirtinančių įrodymų.

III. Pareiškėja V. F. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 4 d. nutarties.

Atskirajame skunde pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvados, esą pareiškėjos skundas neatitiko ABTĮ nustatytų reikalavimų, neatitinka tikrovės. Pareiškėja aiškiai nurodė konkrečias aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, pateikė patirtą turtinės ir neturtinės žalos atsiradimo faktą ir dydį patvirtinančius įrodymus ir nurodė, kad prašo naikinti Seimo kontrolieriaus 2019 m. lapkričio 7 d. raštą Nr. 4D-2019/1-1275/3D-2710.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 4 d. nutarties, kuria pareiškėjos V. F. skundas laikytas nepaduotu nepašalinus nustatytų trukumų, teisėtumo ir pagrįstumo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. kovo 4 d. nutartimi konstatavo, jog pareiškėja nepašalino nustatytų skundo trukumų, nes nepagrindė, dėl kokių priežasčių Lietuvos valstybę atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, taip pat konkrečiai ir aiškiai nesuformulavo skundo reikalavimo, nenurodė konkrečių aplinkybių, kuriomis grindžia savo reikalavimus, nepateikė patirtą turtinės ir neturtinės žalos atsiradimo faktą ir dydį patvirtinančių įrodymų. Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka tik iš dalies.

Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu teismui paduotas skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015). Termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą laiką pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010).

Akcentuotina, kad skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo; teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016). Spręsdamas, ar per nustatytą terminą trūkumai pašalinti, teismas neturi teisės atsisakyti priimti skundą remdamasis tuo, kad nepašalinti kiti trūkumai, kurie nebuvo nurodyti nutartyje, kuria suinteresuotas asmuo įpareigojamas ištaisyti konkrečius skundo trūkumus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-446/2007, 2007 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-446/2007, 2012 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-174/2012).

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. vasario 27 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą skundo trūkumams pašalinti – išaiškino pareiškėjai teisę pareikšti savarankišką reikalavimą dėl Seimo kontrolieriaus 2019 m. lapkričio 7 d. rašto Nr. 4D-2019/1-1275/3D-2710, kuriuo pareiškėjos kreipimaisi palikti nenagrinėti. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad yra pasibaigęs šio Seimo kontrolieriaus rašto apskundimo teismui terminas, todėl išaiškino pareiškėjai teisę pateikti motyvuotą prašymą šį terminą atnaujinti bei informavo, kad pareiškėjai skundžiant Seimo kontrolieriaus 2019 m. lapkričio 7 d. raštą, už skundą turi būti mokamas žyminis mokestis arba teismui turi būti pateikiamas įrodymais pagrįstas prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Jokių kitų pareiškėjos skundo trūkumų pirmosios instancijos teismas 2020 m. vasario 27 d. nutartyje nenustatė ir pareiškėjos neprašė pašalinti.

Kaip minėta, tikslindama savo skundą, pareiškėja Vilniaus apygardos administraciniam teismui nurodė prašanti panaikinti Seimo kontrolieriaus 2019 m. lapkričio 7 d. raštą Nr. 4D-2019/1-1275/3D-2710, taip pat prašė atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, tačiau jokių su šio rašto gavimu ir jo apskundimo termino praleidimu susijusių aplinkybių nepaaiškino, neginčijo pirmosios instancijos teismo išvados, kad šio rašto apskundimo terminas yra praleistas bei neprašė jo atnaujinti.

Įvertinusi pirmiau minėtas byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog Seimo kontrolieriaus 2019 m. lapkričio 7 d. rašto Nr. 4D-2019/1-1275/3D-2710 apskundimo terminas yra pasibaigęs, pareiškėja šios aplinkybės nei patikslintame skunde, nei atskirajame skunde neginčijo, taip pat nepateikė ją paneigiančių įrodymų bei prašymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Todėl ši pareiškėjos skundo dalis Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 4 d. nutartimi pagrįstai laikyta nepaduota (ABTĮ 33 str. 1 d.). Pažymėtina, jog vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, termino praleidimas yra savarankiškas atsisakymo priimti skundą pagrindas, todėl nustatyti su tuo susijusius skundo trūkumus ir terminą jiems pašalinti pirmosios instancijos teismas apskritai neprivalo (žr., pvz., 2012 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-63/2012, 2017 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-285-502/2017, 2018 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-233-756/2018 ir kt.).

Dėl pareiškėjos skundo dalies, kuria ji prašo iš Lietuvos valstybės priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, pažymėtina, kad jokių su šiais pareiškėjos skundo reikalavimais susijusių trūkumų pirmosios instancijos teismas 2020 m. vasario 27 d. nutartyje nebuvo nustatęs. Todėl 2020 m. kovo 4 d. nutartimi pareiškėjos skundą laikydamas nepaduotu ir jo nepriimdamas Vilniaus apygardos administracinis teismas nepagrįstai rėmėsi kitais pareiškėjos skundo trūkumais (t. y. kad pareiškėja nepagrindė, dėl kokių priežasčių Lietuvos valstybę atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, kad konkrečiai ir aiškiai nesuformulavo skundo reikalavimo, nenurodė konkrečių aplinkybių, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei nepateikė patirtą (ne)turtinės žalos atsiradimo faktą ir dydį patvirtinančių įrodymų), kurių nebuvo nurodęs 2020 m. vasario 27 d. nutartyje ir kuriems ištaisyti pareiškėjai nebuvo nustatęs termino. Pirmosios instancijos teismui nenustačius šių pareiškėjos skundo trūkumų, pareiškėja neturėjo galimybės juos pašalinti, todėl nagrinėjamu atveju nėra teisinio ir faktinio pagrindo šią pareiškėjos skundo dalį laikyti nepaduota ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies prasme. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad pareiškėjos skunde suformuluoti reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo yra suprantami ir aiškūs, pareiškėja nurodė tikslias prašomas priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo sumas, o pirminiame skunde nurodė, jog atsakovo Lietuvos valstybės atstovas – Seimo kontrolierius. Be to, vadovaujantis ABTĮ 53 straipsniu, jeigu nagrinėjant bylą nustatoma, kad skunde nurodytas ne tas valstybės atstovas, teismas jį pakeičia pats.

Apibendrindama šioje byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tik iš dalies tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, todėl nepagrįstai pareiškėjos skundo dalį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo laikė nepaduota dėl per teismo nustatytą terminą nepašalintų trūkumų. Dėl šių priežasčių pareiškėjos atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, t. y. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 4 d. nutarties dalis, kuria pareiškėjos skundas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo laikytas nepaduotu, naikinama, o šios pareiškėjos skundo dalies priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kita Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 4 d. nutarties dalis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 ir 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos V. F. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 4 d. nutarties dalį, kuria pareiškėjos V. F. skundo dalis dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo laikyta nepaduota, ir šios pareiškėjos skundo dalies priėmimo klausimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui grąžinti nagrinėti iš naujo.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 4 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė