2025-11-05 Nr. AB-18286-3-61-3-04829-2025-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-1247-662/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04829-2025-5

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. lapkričio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus ir Rasos Ragulskytės-Markovienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. rugsėjo 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. A. H. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas I. A. H. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, ir atsakovas) 2025 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą Nr. 25S188123 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo jam nuspręsta nesuteikti prieglobsčio, bei įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

Pareiškėjas skunde taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimo Nr. 21S39247 (toliau – ir 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimas) vykdymą iki bus priimtas galutinis sprendimas dėl pareiškėjo skundo teisėtumo.

Pareiškėjas pažymėjo, kad skundžiamame Sprendime Migracijos departamentas nurodė, jog pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) klausimą jau yra išsprendęs įsiteisėjusiu Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. 21S39247, šis sprendimas yra vykdytinas ir šis klausimas nėra sprendžiamas iš naujo. Migracijos departamentas taip pat nurodė, kad pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos vykdymas pavedamas Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT). Skundžiamame Sprendime nurodyta, kad 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimas yra vykdytinas. Be to, jame pažymėta, kad supažindinus pareiškėją su šiuo sprendimu ir nesant priežasčių, dėl kurių, remiantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 128 straipsnio 2 dalimi, sprendimo dėl užsieniečio išsiuntimo vykdymas sustabdomas, jis išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini).

Motyvuodamas prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, pareiškėjas nurodė, kad atitinka abi būtinąsias sąlygas, t. y. nėra akivaizdžių skundo reikalavimo nepagrįstumo požymių ir nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, išsiuntimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjui gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad savo prieglobsčio prašymą grindžia tuo, kad iš kilmės valstybės išvyko dar būdamas nepilnametis, bijodamas (duomenys neskelbtini). Skunde argumentuojama, kad atsakovas, vertindamas jo atitiktį tarptautinės apsaugos suteikimo kriterijams, netinkamai įvertino jo pasakojimo patikimumą (netaikė abejonės privilegijos), kas lėmė jo neatitiktį pabėgėlio statuso suteikimo kriterijams bei nevertino jo atitikties papildomos apsaugos suteikimo kriterijams, nors ir pripažino, kad jo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo vertinimu, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atlikus preliminarų reikalavimo pagrįstumo įvertinimą, nėra akivaizdžių skundo reikalavimo nepagrįstumo požymių.

Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad sprendžiant dėl antrosios sąlygos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymui egzistavimo, jis siekia gauti prieglobstį Lietuvos Respublikoje (jis yra prieglobsčio prašytojas Įstatymo 2 straipsnio 20 dalies prasme). Atsižvelgiant į pareiškėjo argumentus ir byloje esančius duomenis, laikytina, jog, nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, išsiuntimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjui gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Pareiškėjo įsitikinimu, negalima be abejonės teigti, jog jei sprendimo dalis dėl išsiuntimo būtų įvykdyta, kilmės valstybėje jis nepatirtų neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos. Kartu, teismui priėmus pareiškėjui teigiamą sprendimą – panaikinus atsakovo Sprendimą ir įpareigojus atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, tokio Sprendimo vykdymas būtų iš esmės neįmanomas, t. y., asmenį išsiuntus į (duomenys neskelbtini), pareiškėjo atgal į Lietuvą, net ir priėmus teigiamą sprendimą nagrinėjamoje byloje, nagrinėti jo prieglobsčio prašymą negrąžins.

Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad vadovaujantis Įstatymo 221 straipsnio 1 dalies 2 punktu atvykę į Lietuvos Respubliką užsieniečiai, kurie yra prieglobsčio prašytojai, įgyja teisę likti Lietuvos Respublikos teritorijoje, o, pagal šio straipsnio 3 dalį, teisė likti Lietuvos Respublikos teritorijoje neužkerta kelio priimti ir vykdyti sprendimus dėl užsieniečių grąžinimo į užsienio valstybę ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos šio Įstatymo 125 ir 126 straipsniuose nurodytais pagrindais. Nagrinėjamu atveju Sprendimo apskundimas nesustabdo Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimo vykdymo, asmeniui nėra nustatytas savanoriškas terminas išvykti, minėtame sprendime VSAT pavesta vykdyti pareiškėjo išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos, todėl laikytina akivaizdu, kad nesustabdžius šio 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimo vykdymo, pareiškėjas bus išsiųstas iš šalies iki galutinio teismo sprendimo priėmimo dėl Sprendimo pagrįstumo.

Papildomai pareiškėjas nurodė, kad, pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonę ir laikinai sustabdžius 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimo vykdymą, tokiu būdu būtų užtikrinamas tiek proporcingumo principas, tiek proceso šalių interesų pusiausvyros principų įgyvendinimas, t. y., pareiškėjui nebus padaryta neatitaisoma žala, kartu užtikrinant ir atsakovo interesus, 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimo vykdymas būtų sustabdytas tik laikinai, iki bus priimtas galutinis sprendimas dėl šio Sprendimo teisėtumo nagrinėjamoje byloje.

II. Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2025 m. rugsėjo 8 d. nutartimi pareiškėjo I. A. H. prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tenkino – sustabdė Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimo vykdymą iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsniu bei jį aiškinančia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nustatęs, kad pareiškėjas 2024 m. birželio 3 d. pateikė paskesnį prašymą suteikti prieglobstį, o Migracijos departamentas, skubos tvarka išnagrinėjęs pastarąjį prašymą, 2025 m. rugpjūčio 25 d. priėmė ginčijamą Sprendimą pareiškėjui nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) ir pažymėjo, kad pareiškėjo išsiuntimo į kilmės valstybę klausimas jau yra išspręstas Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 12 d. sprendime, kuris yra įsigaliojęs ir vykdytinas, bei pareiškėjo išsiuntimo vykdymą pavedė VSAT, nustatęs, kad minėto sprendimo teisėtumas jau buvo patikrintas teismine tvarka, konstatavęs, kad pareiškėjas tikėtina pagrindė savo skundo reikalavimo pagrįstumą, atsižvelgdamas į pareiškėjo argumentus ir byloje esančius duomenis, įskaitant paties atsakovo surinktą informaciją apie kilmės valstybę, teismas sprendė, kad nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, išsiuntimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjo gyvybei gali kilti grėsmė ir tokiu būdu jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Atsižvelgdamas į bylos pobūdį, teismas sprendė, kad negalima teigti, jog pareiškėjo teiginys, jeigu Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimas (jo dalis dėl išsiuntimo) būtų įvykdytas, kilmės valstybėje jis gali patirti neatitaisomą arba sunkiai atitaisomą didelę žalą, yra nepagrįstas.

Įvertinęs byloje keliamą ginčą, nustatytas bylos aplinkybes, pareiškėjo pateiktus argumentus, kuriais jis grindžia reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybę, atsižvelgdamas į tai, kad, pareiškėją išsiuntus iš Lietuvos Respublikos, jis faktiškai negalės efektyviai įgyvendinti vienos iš pamatinių žmogaus teisių į teisminę gynybą administracinėje byloje, kurioje dar nėra galutinai išspręstas jo teisinės padėties (Įstatymo prasme) klausimas, kad pareiškėjas išreiškė norą dalyvauti bylos nagrinėjime teismo posėdyje ir siekia, jog jo interesams atstovautų profesionalus teisininkas, į tai, kad, pritaikius prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, pareiškėjui ši teisė bus užtikrinama (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-622-624/2018, 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4921-442/2020), be to, pareiškėjui palankaus teismo sprendimo atveju, tikėtina, būtų išvengta sunkiai atitaisomos arba neatitaisomos didelės žalos padarymo, teismas priėjo prie išvados, kad yra tikslinga taikyti ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę, todėl prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikiną Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimo vykdymo sustabdymą iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, yra tenkintinas.

III. Atsakovas Migracijos departamentas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. rugsėjo 8 d. nutartį, kuria pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo tenkintas.

Atsakovas akcentuoja, kad pareiškėjo prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė nėra tiesiogiai susijusi su byloje pareikštų reikalavimų užtikrinimu. Pareiškėjas, kuriam tenka pareiga pagrįsti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybę, nenurodė jokių aplinkybių, patvirtinančių, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje yra pagrindas taikyti jo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, nepagrindė, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas, nagrinėjamu atveju, būtų susijęs su konkretaus jo skundo reikalavimo užtikrinimu. Atsakovas akcentuoja, kad prašomas sustabdyti 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimas yra patikrintas teismine tvarka.

Atsakovo vertinimu, pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, tik deklaratyviai nurodė, kad jam grįžus į kilmės valstybę, jis tikėtinai patirs kilmės valstybės valdžios institucijų persekiojimą. Anot atsakovo, jokių objektyvių duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, kad kilmės valstybėje esantys subjektai persekioja pareiškėją ir kad pareiškėjui kyla reali rizika patirti tokį persekiojimą, pareiškėjas nepateikė. Jis taip pat nepateikė jokių duomenų, sudarančių pagrindą vertinti, kokią neatitaisomą ir (ar) sunkiai atitaisomą žalą, teismui netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, jis gali patirti.

Be to, atsakovo įsitikinimu, vien aplinkybių, jog pareiškėjo skundo forma ir turinys atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus, o skundo reikalavimai yra grindžiami faktinėmis aplinkybėmis bei teikiamais duomenimis, konstatavimas nėra laikytinas tinkamu prima facie (iš pirmo žvilgsnio) skundo reikalavimų pagrįstumo vertinimu.

Atsakovas akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju nei pareiškėjas prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nei pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė, kokia tiksliai jam bus padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma žala nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės. Atsakovas taip pat pabrėžia, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės institutu turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima piktnaudžiauti, naudotis juo ne pagal paskirtį. Atsakovo įsitikinimu, argumentai, kad pareiškėjas galbūt bus išsiųstas į kilmės šalį savaime nereiškia, kad jam bus padaryta didelė neatitaisoma žala. Taigi, nors nurodoma, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės pareiškėjui gali kilti neigiamos pasekmės, tačiau nėra detalizuota galimų atsirasti pasekmių ir nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės pareiškėjui ar visuomenės saugomiems interesams gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Tai, kad pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas.

Atsakovas atkreipia dėmesį, kad šioje proceso stadijoje pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas reikštų, kad galbūt pažeistos pareiškėjo teisės be pagrindo būtų ginamos prevenciškai ir neproporcingai, kadangi pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių ir argumentų, kurie patvirtintų, jog, nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Atsakovas taip pat pažymi, kad nuo 2025 m. sausio 1 d. Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 4 punkto redakcijoje nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas Lietuvos Respublikoje turi teisę socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba tiek, kiek tai susiję su užsieniečio sulaikymu arba alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimu ar pratęsimu ir skundžiant pirmosios instancijos teismui sprendimus, susijusius su prašymu suteikti prieglobstį. Antrinė teisinė pagalba nesiejama su užsieniečio privalomu buvimu Lietuvos Respublikoje. Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės ir pareiškėją išsiuntus iš Lietuvos, pareiškėjas negalės tinkamai realizuoti savo teisės į gynybą. Be kita ko, atsakovas pažymi, kad pareiškėjo dalyvavimas teismo posėdžiuose gali būti užtikrinamas naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip).

Pareiškėjas, be kita ko, pakartodamas faktines aplinkybes ir argumentus, nurodytus prašyme dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. rugsėjo 8 d. nutartį palikti nepakeistą, o Migracijos departamento atskirąjį skundą atmesti.

Pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovo atskirojo skundo argumentais, kad jo prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė nėra tiesiogiai susijusi su byloje pareikštų reikalavimų užtikrinimu, atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-335-502/2025. Pareiškėjas pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas laikėsi naujausios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos analogiško pobūdžio bylose ir pagrįstai skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad tai, jog pareiškėjo skundo objektas yra 2025 m. rugpjūčio 25 d. Sprendimas, o ne 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimas, nesudaro esminių procesinių kliūčių taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, t. y. sustabdyti 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimo vykdymą iki bus priimtas galutinis sprendimas dėl pareiškėjo skundo dėl 2025 m. rugpjūčio 25 d. Sprendimo teisėtumo.

Pareiškėjas pakartoja argumentus dėl to, kad iš skundo argumentų matyti, kad atlikus preliminarų reikalavimo pagrįstumo įvertinimą, nėra akivaizdžių skundo reikalavimo nepagrįstumo požymių, ir sutiko su pirmosios instancijos teismo pritariančia pozicija šiuo aspektu.

Pareiškėjas pabrėžia, kad nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, išsiuntimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjui gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. negalima be abejonių teigti, jog pareiškėjo teiginiai, kad, jei sprendimo dalis dėl išsiuntimo būtų įvykdyta, kilmės valstybėje jis galėtų patirti neatitaisomą arba sunkiai atitaisomą didelę žalą, yra nepagrįsti. Kartu, teismui priėmus pareiškėjui teigiamą sprendimą – panaikinus atsakovo Sprendimą ir įpareigojus atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, tokio Sprendimo vykdymas būtų iš esmės neįmanomas, t. y., asmenį išsiuntus į (duomenys neskelbtini), pareiškėjo atgal į Lietuvą, net ir priėmus teigiamą sprendimą nagrinėjamoje byloje, nagrinėti jo prieglobsčio prašymą negrąžins.

Pareiškėjas nesutinka su atsakovo teiginiais, kad VSAT nesiėmė aktyvių veiksmų, vykdydama pareiškėjo išsiuntimą. Pareiškėjas akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju Sprendimo apskundimas nesustabdo 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimo vykdymo, asmeniui nėra nustatytas savanoriškas terminas išvykti, 2021 m. lapkričio 12 d. sprendime VSAT pavesta vykdyti pareiškėjo išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos, todėl laikytina akivaizdu, kad nesustabdžius šio 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimo vykdymo, pareiškėjas bus išsiųstas iš šalies iki galutinio teismo sprendimo priėmimo dėl Sprendimo pagrįstumo. Pareiškėjas šiuo atveju papildomai atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-931-415/2024.

Pareiškėjas mano, kad išsiuntus jį iš Lietuvos Respublikos, jis faktiškai negalės efektyviai įgyvendinti vienos iš pamatinių žmogaus teisių į teisminę gynybą administracinėje byloje, kurioje dar nėra galutinai išspręstas jo teisinės padėties (Įstatymo prasme) klausimas, pareiškėjas išreiškė norą dalyvauti bylos nagrinėjime teismo posėdyje ir pritaikius prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, pareiškėjui ši teisė bus užtikrinama. Pareiškėjas pažymi, kad pagal Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 (toliau – ir Aprašas), 180 punktą, teisinės paslaugos, nurodytos Aprašo 179.5 ir 179.6 punktuose, teikiamos tik prieglobsčio prašytojui esant Lietuvos Respublikoje, įskaitant pasienio kontrolės punktus ir tranzito zonas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. rugsėjo 8 d. nutarties, kuria tenkintas pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo ir sustabdytas Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimo Nr. 21S39247, kuriuo nuspręsta pareiškėją išsiųsti į kilmės valstybę, vykdymas iki bus priimtas galutinis sprendimas dėl pareiškėjo skundo teisėtumo, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ABTĮ 70 straipsnio normą ir ją aiškinančią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, byloje nustatytas aplinkybes, vertino, kad yra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, t. y. sustabdyti Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimo vykdymą iki bus priimtas galutinis sprendimas dėl pareiškėjo skundo teisėtumo. Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo argumentus ir byloje esančius duomenis, įskaitant paties atsakovo surinktą informaciją apie kilmės valstybę, sprendė, kad nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, išsiuntimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjo gyvybei gali kilti grėsmė ir tokiu būdu jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Teismas taip pat konstatavo, kad atsižvelgus į bylos pobūdį, pareiškėjo teiginys, jog, jei Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimas (jo dalis dėl išsiuntimo) būtų įvykdytas, kilmės valstybėje jis gali patirti neatitaisomą arba sunkiai atitaisomą didelę žalą, yra nepaneigtas.

Atsakovas Migracijos departamentas, nesutikdamas su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria tenkintas pareiškėjo prašymas ir taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė, atskirajame skunde nurodo, kad prašoma užtikrinti reikalavimo užtikrinimo priemonė nėra susijusi su skundo reikalavimo užtikrinimu, pareiškėjas preliminariai nepagrindė reikalavimo, be to byloje nėra aišku kokią neatitaisomą ar sunkiai atitaisomą žalą patirs pareiškėjas išsiųstas į kilmės šalį, be to ši žala nepagrįsta įrodymais.

Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016).

Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013; 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019).

Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010).

Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016 ir kt.). Pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje, prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikras neigiamas pasekmes, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017).

Įstatymo 2 straipsnio 20 dalis nustato, kad prieglobsčio prašytojas – užsienietis, kuris šio įstatymo nustatyta tvarka pateikė prašymą suteikti prieglobstį ir dėl kurio dar nėra priimtas galutinis sprendimas. Šio straipsnio 275 dalis nustato, kad teisė likti Lietuvos Respublikos teritorijoje – užsieniečiui suteikiama teisė laikinai būti Lietuvos Respublikos teritorijoje tol, kol pagal šį Įstatymą nagrinėjamas jo teisinės padėties klausimas.

Pagal Įstatymo 221 straipsnio 1 dalies 2 punktą, atvykę į Lietuvos Respubliką užsieniečiai, kurie yra prieglobsčio prašytojai, įgyja teisę likti Lietuvos Respublikos teritorijoje, o pagal šio straipsnio 3 dalį, teisė likti Lietuvos Respublikos teritorijoje neužkerta kelio priimti ir vykdyti sprendimus dėl užsieniečių grąžinimo į užsienio valstybę ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos šio Įstatymo 125 ir 126 straipsniuose nurodytais pagrindais.

Teisė likti teritorijoje prieglobsčio procedūros metu yra bendroji taisyklė, numatyta 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos. Kaip nurodyta Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje, tokiomis aplinkybėmis valstybės narės privalo užtikrinti, kad egzistuotų visiška veiksminga galimybė apskųsti sprendimą, kuriuo atmetamas tarptautinės apsaugos prašymas, laikantis šalių procesinio lygiateisiškumo principo, pagal kurį, be kita ko, reikalaujama, kad būtų sustabdytas bet koks sprendimo grąžinti poveikis laikotarpiu, kuris nustatytas tokiam skundui pateikti, o jeigu toks skundas jau paduotas, tol, kol jis bus išnagrinėtas (žr., pvz., 2018 m. birželio 19 d. sprendimą byloje G., C-181/16, EU:C:2018:465).

Įstatymo 127 straipsnio 2 dalis nustato, jog sprendimas dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos privalo būti įvykdytas nedelsiant, jeigu nėra aplinkybių, dėl kurių sprendimo dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos vykdymas gali būti sustabdytas. Pagal Įstatymo 128 straipsnio 2 dalies 1 punktą, sprendimo dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos vykdymas sustabdomas, jeigu Regionų administraciniam teismui priėmus nutartį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, kai sprendimas dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos apskundžiamas teismui, išskyrus atvejus, kai užsienietis turi būti išsiųstas dėl jo keliamos grėsmės valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, o Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, – dėl jo keliamos labai rimtos grėsmės valstybės saugumui. Šio straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad, išnykus priežastims, nurodytoms šio straipsnio 2 dalyje, sprendimas dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos privalo būti įvykdytas nedelsiant.

Įstatymo 139 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad apskųsto sprendimo vykdymas sustabdomas, jeigu skundžiamu sprendimu užsieniečiui atsisakyta suteikti prieglobstį, išskyrus atvejį, kai sprendimas priimtas prašymą suteikti prieglobstį išnagrinėjus iš esmės skubos tvarka. Pagal šio straipsnio 2 dalį, šio straipsnio 1 dalyje nenustatytais atvejais apskųsto sprendimo vykdymas gali būti sustabdomas Regionų administracinio teismo nutartimi dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundžia Sprendimą, kuriuo, išnagrinėjus jo paskesnį prašymą suteikti prieglobstį iš esmės skubos tvarka, atsakovas nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamento Sprendime nebuvo nagrinėjami pareiškėjo išsiuntimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką klausimai, nes šie klausimai jau buvo išspręsti 2021 m. lapkričio 12 d. sprendime, kuris yra įsiteisėjęs ir vykdytinas. Iš bylos duomenų matyti, kad 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimu nuspręsta išsiųsti pareiškėją į (duomenys neskelbtini), o pareiškėjas jam galinčias kilti neigiamas pasekmes sieja būtent su minėto sprendimo įvykdymu, nes grąžinus pareiškėją į kilmės valstybę jam būtų padaryta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma didelė žala (persekiojimo veiksmus iš (duomenys neskelbtini), beatodairiško smurto pavojus pareiškėjo gyvybei ir sveikatai, o teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą nagrinėjamoje byloje ir panaikinus atsakovo Sprendimą nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio, kilmės valstybė jo negrąžintų). Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad pareiškėjas ginčija Migracijos departamento Sprendimą, o ne 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimą, nesudaro esminių procesinių kliūčių taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, t. y. sustabdyti 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimo vykdymą iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas administracinėje byloje dėl Sprendimo, kuriuo atmestas jo paskesnis prašymas dėl prieglobsčio suteikimo, teisėtumo. Pažymėtina, kad tokios ABTĮ 70 straipsnio nuostatų aiškinimo ir taikymo praktikos laikomasi ir kitose bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-335-502/2025, 2025 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-348-624/2025).

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiaga, ginčo šalių argumentus, sprendžia, jog pareiškėjas tikėtinai pagrindė savo reikalavimus panaikinti Migracijos departamento Sprendimą ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti jo prašymą suteikti prieglobstį pagrįstumą. Atsakovo atstovo argumentai šiuo aspektu yra subjektyvaus pobūdžio. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nagrinėti pareiškėjo skundą pagal jame suformuluotus reikalavimus, pareiškėjas skunde išdėstė nesutikimo su Migracijos departamento Sprendimu argumentus, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjo skundo argumentai yra akivaizdžiai nepagrįsti, priešingai nei tvirtina atsakovas. Pareiškėjas nagrinėjamu atveju siekia, kad jam būtų suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, todėl, nepritaikius jo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės ir nesustabdžius 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimo vykdymo, jis gali būti išsiųstas į kilmės valstybę iki galutinio sprendimo šioje byloje dėl Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo priėmimo, pareiškėjo išsiuntimas iš šalies yra realus, o išsiuntus pareiškėją iš Lietuvos Respublikos jam kils realios pasekmės, kurios darys įtaką jo teisinei padėčiai ir galimybei realizuoti savo teises. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kad atsižvelgus į bylos pobūdį, kilmės šalies informaciją, pareiškėjo teiginys, jog, jei Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimas (jo dalis dėl išsiuntimo) būtų įvykdytas, kilmės valstybėje jis gali patirti neatitaisomą arba sunkiai atitaisomą didelę žalą, yra nepaneigtas.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pagrįstai tenkino pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Todėl atsakovo atskirasis skundas netenkinamas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. rugsėjo 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Gintaras Kryževičius

Rasa Ragulskytė-Markovienė