2021-02-17 Nr. AB-3420-3-63-3-00389-2019-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-659-756/2021

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00389-2019-7

Procesinio sprendimo kategorija 7.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. J. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. rugsėjo 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. J. skundą atsakovui Tauragės rajono savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja D. J. (toliau – ir pareiškėja) padavė skundą, kuriuo prašė įpareigoti atsakovą Tauragės rajono savivaldybės administraciją (toliau – ir atsakovas, Administracija) kreiptis į Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnio valstybinių pensijų skyrimo komisiją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Komisija) dėl valstybinės antrojo laipsnio pensijos jai suteikimo. Skundą grindė šiais argumentais:

1.1. Pareiškėja išaugino penkis vaikus – L. J., A. J., J. J. (K.), A. J. (B.) ir A. V. Sulaukusi įstatymo nustatyto pensinio amžiaus ne kartą kreipėsi į Administracijos Socialinės paramos skyrių (toliau – ir Skyrius) su prašymu skirti jai antrojo laipsnio valstybinę pensiją kaip daugiavaikei motinai, tačiau visi prašymai būdavo atmetami jų neperdavus svarstyti Komisijai. Skyrius sprendimuose nesikreipti į Komisiją nurodo, jog teisinis reguliavimas nenumato pareigos kreiptis į Komisiją nustačius bent vieną aplinkybę, numatytą Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 4 straipsnio 6 dalyje. Jos sūnus A. V. yra teistas, tačiau jis nusikalstamą veiką padarė jau būdamas pilnametis. Vaikus augino bei auklėjo tinkamai, vadovaudamasi pagarbos šeimai ir valstybei principais. Sūnus A. V. net nesuprato, kad vyksta daryti nusikalstamą veiką, pasitikėjo savo draugais ir tik vėliau paaiškėjo, jog jie perėjo valstybės sieną ir jų perneštose dėžėse yra cigaretės. Skyrius, nagrinėdamas jos pateiktus prašymus, nevertino aplinkybės, jog sūnus nusikalstamą veiką padarė būdamas pilnametis, ar nusikalstamos veikos padarymą lėmė netinkami jo tėvų veiksmai, ar jis yra blogai išauklėtas.

1.2. Pagal Įstatymo normas akivaizdu, jog Įstatymo leidėjas vaikų gero išauklėjimo nesieja su asmens nuteisimu neatsižvelgiant į jo amžių nusikalstamos veikos atlikimo metu. Tik tais atvejais, kai nusikalstamą veiką atlieka teisnus vaikas, dar būdamas tėvų globoje, tėvai praranda teisę į antrojo laipsnio valstybinę pensiją. Šiuo atveju Skyrius netinkamai taikydamas teisės aktus pažeidė pagrįstus jos turtinius interesus ir teisėtus lūkesčius. Pareiškėja taip pat prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) su prašymu ištirti, ar Įstatymo 4 straipsnio 6 dalies 4 ir 5 punktų nuostatos tiek, kiek nustato, jog antrojo laipsnio valstybinė pensija neskiriama daugiavaikei motinai ar tėvui, jeigu vaikai (įvaikiai) nusikalstamą veiką padarė būdami pilnamečiais, neprieštarauja konstituciniams teisėtų lūkesčių, teisingumo ir teisinės valstybės principams bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 ir 52 straipsnių nuostatoms.

2. Atsakovas Administracija atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą grindė šiais argumentais:

2.1. Pareiškėja 2018 m. gruodžio 10 d. ir 2019 m. vasario 28 d. pateikė prašymus skirti jai antrojo laipsnio valstybinę pensiją kaip motinai, išauginusiai penkis vaikus. 2019 m. sausio 3 d. ir 2019 m. kovo 25 d. atsakymuose pareiškėjai išaiškinta, kad Administracija negali teikti Komisijai teikimo skirti jai antrojo laipsnio valstybinę pensiją, nes yra nustatytos aplinkybes, numatytos Įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje – daugiavaikiams motinai ar tėvui antrojo laipsnio valstybinė pensija neskiriama, jeigu ji ar bent vienas jos išaugintas vaikas nuteistas už sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymą, nesvarbu, ar teistumas išnykęs, ar ne. Taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 255 patvirtintų Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai (toliau – ir Nuostatai) numato, jog savivaldybės administracija neteikia Komisijai teikimo skirti antrojo laipsnio valstybines pensijas daugiavaikiams motinai ar tėvui, esant bent vienai Įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje nurodytai aplinkybei.

2.2. Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo apie fizinį asmenį nustatyta, kad pareiškėjos sūnus A. V. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 27 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 199 straipsnio 1 dalį 450 MGL dydžio bauda, pagal BK 291 straipsnio 1 dalį – 30 MGL dydžio bauda. BK 199 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas yra priskiriamas prie sunkių nusikaltimų kategorijos. Įstatymo normos reglamentuoja, kad jei bent vienas iš daugiavaikės motinos užaugintų vaikų yra nuteistas už sunkaus nusikaltimo padarymą, antrojo laipsnio valstybinė pensija nėra skiriama nepriklausomai nuo to, ar teistumas yra išnykęs, ar daugiavaikės motinos vaikas nuteistas būdamas nepilnametis ar pilnametis. Atsakovas neturi teisės plečiamai aiškinti bei taikyti teisės aktų normų, todėl neturi galimybės pareiškėjos skunde pateiktų aplinkybių pagrindu priimti jai palankų sprendimą, nes jis prieštarautų Įstatymui ir Nuostatams.

II. 3. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. rugsėjo 18 d. sprendimu pareiškėjos D. J. prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Įstatymo 4 straipsnio 6 dalies 4 ir 5 punktų nuostatos tiek, kiek nustato, kad antrojo laipsnio valstybinė pensija neskiriama daugiavaikei motinai ar tėvui, jeigu vaikai (įvaikiai) nusikalstamą veiką padarė būdami pilnamečiais, neprieštarauja konstituciniams teisėtų lūkesčių, teisingumo ir teisinės valstybės principams bei Konstitucijos 29 ir 52 straipsnių nuostatoms, ir skundą atmetė kaip nepagrįstą.

4. Teismas nustatė, kad pareiškėja 2018 m. gruodžio 10 d. Skyriui pateikė prašymą jai skirti antrojo laipsnio valstybinę pensiją, kadangi ji yra daugiavaikė motina, išauginusi penkis vaikus. Skyrius 2019 m. sausio 3 d. sprendimu Nr. (26.4.)-3-2 „Dėl jūsų prašymo antrojo laipsnio valstybinei pensijai gauti“ atsisakė tenkinti minėtą prašymą. 2019 m. sausio 3 d. sprendime teigiama, kad turimais duomenimis nustatyta, jog vienas pareiškėjos sūnus yra teistas, o teistumas neišnykęs ir nepanaikintas. Pažymėta, jog Administracija negali teikti Komisijai siūlymo skirti antrojo laipsnio valstybinę pensiją daugiavaikei motinai, esant bent vienai Įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje nurodytai aplinkybei. Pareiškėja 2019 m. vasario 28 d. Skyriui pateikė pakartotinį prašymą skirti jai antrojo laipsnio valstybinę pensiją. Prašyme pareiškėja akcentavo, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normomis vaikas yra asmuo, nesulaukęs pilnametystės, o jos sūnus A. V., gimęs (duomenys neskelbtini), nusikalstamą veiką padarė būdamas pilnametis (2012 m. gruodžio 21 d.), todėl tėvai neturėtų patirti turtinę žalą dėl veikų, kurias padarė jų pilnamečiai vaikai. Pabrėžia, kad savo vaikus augino dorais ir sąžiningais piliečiais, įskiepijo jiems pagarbos žmogui ir lojalumo valstybei vertybes, tam skirdama visas savo jėgas. Skyrius 2019 m. kovo 25 d. sprendimu Nr. (26.4.)-3-67 „Dėl jūsų prašymo“ nutarė netenkinti jos pakartotinio prašymo kreiptis į Komisiją dėl antrojo laipsnio valstybinės pensijos skyrimo. Minėtame sprendime nurodoma, jog Nuostatų 171 punktas reglamentuoja, kad savivaldybės administracija neteikia Komisijai teikimo skirti antrojo laipsnio valstybines pensijas daugiavaikei motinai arba tėvui, esant bent vienai Įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje nurodytai aplinkybei, taip pat pažymėta, jog Įstatymas nenumato, kad nusikaltimas turi būti padarytas iki pilnametystės arba esant pilnamečiam asmeniui, todėl dėl pilnamečio sūnaus teistumo dokumentai dėl antrojo laipsnio valstybinės pensijos skyrimo nebus teikiami Komisijai.

5. Teismas, įvertinęs pareiškėjos prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Įstatymo 4 straipsnio 6 dalies 4 ir 5 punktų atitikties Konstitucijos 29 ir 52 straipsnių nuostatoms, sprendė, jog teismui jokių pagrįstų abejonių dėl atsakovo nurodytų nuostatų konstitucingumo nekyla, todėl pareiškėjos prašymo netenkino.

6. Teismas, įvertinęs pareiškėjos argumentus dėl Administracijos veiksmų teisėtumo, aktualų teisinį reguliavimą ir bylos aplinkybes, padarė išvadą, kad savivaldybės administracija turi imperatyvią prievolę neteikti Komisijai teikimo skirti antrojo laipsnio valstybinę pensiją daugiavaikei motinai, jeigu yra nustatoma aplinkybė, jog daugiavaikė motina arba bent vienas iš jos vaikų yra nuteistas už sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymą, neatsižvelgiant į aplinkybę, ar teistumas yra išnykęs arba panaikintas. Pareiškėja skunde neneigia aplinkybės, jog jos sūnus yra teistas už kontrabandą bei neteisėtą valstybės sienos perėjimą, tačiau akcentuoja, jog nusikaltimų padarymo metu jos sūnus buvo pilnametis, taip pat Skyrius, nagrinėdamas jos prašymus, nevertino ar nusikalstamų veikų atlikimas buvo netinkamo auklėjimo pasekmė. Teismas nustatė, kad pareiškėjos sūnus A. V. gimė (duomenys neskelbtini), o nusikalstamas veikas, už kurias buvo pripažintas kaltu Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 27 d. nuosprendžiu, įvykdė 2012 m. gruodžio 22 d., t. y. būdamas pilnametis (18 metų amžiaus). Teismas sprendė, kad analizuojant Įstatymo 4 straipsnio 6 dalies 4 punkto dispoziciją akivaizdu, jog įstatymo leidėjas nenustatė išlygos, kad minėta teisės norma taikoma tik tais atvejais, kai už sunkaus nusikaltimo padarymą yra nuteisiamas nepilnametis asmuo. Taip pat ši teisės norma yra imperatyvi ir privalomai taikoma, nevertinant aplinkybės ar nusikalstamos veikos padarymui turėjo įtakos netinkamas tėvų auklėjimas bei priežiūra, ar tai lėmė kitos aplinkybės.

7. Teismas, įvertinęs bylos teisines ir faktines aplinkybes, padarė išvadą, kad Administracijos Socialinės paramos skyrius, nagrinėdamas pareiškėjos 2018 m. gruodžio 10 d. bei 2019 m. vasario 28 d. prašymus skirti pareiškėjai antrojo laipsnio valstybinę pensiją, tinkamai taikė Įstatymo ir Nuostatų nuostatas, neteisėtų Tauragės savivaldybės administracijos veiksmų (neveikimo) nagrinėjamoje byloje nenustatyta, todėl pareiškėjos skundą atmetė.

III. 8. Pareiškėja D. J. padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – įpareigoti atsakovą Administraciją kreiptis į Komisiją dėl valstybinės antrojo laipsnio pensijos jai suteikimo. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

8.1. Teismas atsisakymą kreiptis į Konstitucinį Teismą argumentavo vieninteliu motyvu, kad jam pagrįstų abejonių dėl Įstatymo nuostatų atitikties nekilo, tačiau visiškai neanalizavo pareiškėjos argumentų, kodėl ji turėtų prarasti valstybinę pensiją vien dėl to, kad jos suaugęs sūnus padarė nusikalstamą veiką. Kitose Europos valstybėse jokio panašaus teisinio reguliavimo nėra. Teigia, kad vaikus auklėjo dorais piliečiais, o sūnaus A. V. nusikalstamos veikos negalėjo numatyti ir užkirsti jai kelią. Atsakovo sprendimas nedera su deklaruojamu gerovės valstybės principu. Atsakovas Įstatymo 4 straipsnio 6 dalies 4 punktą vertino plečiamai, pažeidė pareiškėjos turtines teises.

8.2. Teismas dėl minėtų pareiškėjos argumentų pasisakė abstrakčiai, todėl sprendimas yra neišsamus ir visiškai neatskleidžiantis pareiškėjos skundo esmės, nors ji teismui išsamiai aprašė tarptautinės ir nacionalinės teisės pamatines normas, leidžiančias pagrįstai abejoti dėl galiojančio reglamentavo pareiškėjos nurodytais klausimais.

9. Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

10. Atsiliepimą Administracija iš esmės grindžia argumentais, kuriuos nurodė atsiliepime į pareiškėjos skundą pirmosios instancijos teismui, papildomai pažymi, kad nepriklausomai nuo to, ar teistumas išnykęs, ar daugiavaikės motinos vaikas nuteistas būdamas (ne)pilnametis, Įstatymo 4 straipsnio 6 dalies 4 punkte imperatyviai numatyta, jog tokiu atveju, jei bent vienas iš užaugintų vaikų yra nuteistas už sunkaus nusikaltimo padarymą, antrojo laipsnio valstybinė pensija neskiriama. Administracija neturi teisės plečiamai aiškinti ir taikyti Įstatymo bei Nuostatų. Administracijos sprendimas neteikti Komisijai teikimo, kad daugiavaikei motinai D. J. būtų paskirta antrojo laipsnio valstybinė pensija, yra teisėtas ir pagrįstas, iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimus, todėl pareiškėjos skundas turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 11. Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl Administracijos Socialinės paramos skyriaus atsisakymo kreiptis į Komisiją dėl antrojo laipsnio valstybinės pensijos skyrimo pareiškėjai, pagrįstumo.

12. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė sprendime konstatavęs, kad Administracija turi imperatyvią prievolę neteikti Komisijai teikimo skirti antrojo laipsnio valstybinę pensiją daugiavaikei motinai, jeigu yra nustatoma aplinkybė, jog daugiavaikė motina arba bent vienas iš jos vaikų yra nuteistas už sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymą, neatsižvelgiant į aplinkybę, ar teistumas yra išnykęs arba panaikintas ir ar už sunkaus nusikaltimo padarymą yra nuteisiamas nepilnametis asmuo.

13. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėja pateikė apeliacinį skundą, iš esmės argumentuodama tuo, kad teismas visiškai neanalizavo pareiškėjos argumentų, kodėl ji turėtų prarasti valstybinę pensiją vien dėl to, jog jos suaugęs sūnus padarė nusikalstamą veiką, teismo sprendimas yra neišsamus ir visiškai neatskleidžiantis pareiškėjos skundo esmės, o atsakovas Įstatymo 4 straipsnio 6 dalies 4 punktą vertino plečiamai, pažeidė pareiškėjos turtines teises.

14. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamoje byloje ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nustatytų sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl apeliacine tvarka byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

15. Teisinius santykius, susijusius su antrojo laipsnio pensijos skyrimu motinai, pagimdžiusiai (įvaikinusiai) 5 ir daugiau vaikų, išauginusiai juos iki 8 metų ir gerai išauklėjusiai, reglamentuoja Valstybinių pensijų įstatymas ir Nuostatai, kuriuose nustatyti savivaldybių administracijų veiksmai priimant asmenų prašymus tokiai valstybinei pensijai gauti, rengiant ir teikiant būtinus dokumentus Valstybinei komisijai, skiriančiai antrojo laipsnio valstybinę pensiją (Valstybinių pensijų įstatymo 5 str. 2 d.).

16. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja D. J. į Tauragės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių su prašymu skirti jai antrojo laipsnio valstybinę pensiją kaip motinai, išauginusiai 5 vaikus, kreipėsi 2018 m. gruodžio 10 d. Gavusi neigiamą 2019 m. sausio 3 d. atsakymą, antrą kartą pareiškėja tuo pačiu klausimu į atsakovą kreipėsi 2019 m. vasario 28 d., tačiau atsakovas 2019 m. kovo 25 d. raštu Nr. (26.4.)-3-67 vėl atsisakė teikti Lietuvos Respublikos antrojo laipsnio valstybinės pensijos skyrimo komisijai teikimą dėl minėtos pensijos skyrimo pareiškėjai ir jos pateiktus dokumentus.

17. Valstybinių pensijų įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2019 m. sausio 3 d. iki 2019 m. birželio 30 d.) 4 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad teisę gauti antrojo laipsnio valstybinę pensiją turi motina (įmotė) arba tėvas (įtėvis), išauginę (vaikų mirties atveju – ne mažiau kaip iki 8 metų) 5 ir daugiau vaikų (toliau – daugiavaikiai motina arba tėvas). Įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatos taikomos daugiavaikiams motinai arba tėvui, jeigu daugiavaikei motinai iki 2017 m. gruodžio 31 d. nebuvo paskirta Lietuvos Respublikos antrojo laipsnio valstybinė pensija kaip motinai, pagimdžiusiai (įvaikinusiai) 5 ir daugiau vaikų, išauginusiai juos iki 8 metų ir gerai išauklėjusiai. Duomenų, kad pareiškėjai iki 2017 m. gruodžio 31 d. būtų buvusi paskirta tokia pensija, byloje nėra.

18. Valstybinių pensijų įstatymo 4 straipsnio 6 dalies 4 punkte (Įstatymo redakcija, galiojusi ginčui aktualiu metu) nustatyta, kad daugiavaikiams motinai arba tėvui antrojo laipsnio valstybinė pensija neskiriama, jeigu ji (jis) ar bent vienas jos (jo) išaugintas vaikas (įvaikis) nuteistas už sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymą, nesvarbu, ar teistumas išnykęs, ar ne (išskyrus atvejus, kai įvaikis už labai sunkaus ar sunkaus nusikaltimo padarymą buvo nuteistas iki įvaikinimo). Šia teisės norma, kaip matyti iš Tauragės rajono savivaldybės administracijos 2019 m. kovo 25 d. rašto, ir vadovavosi atsakovas, atsisakydamas kreiptis į Komisiją.

19. Savivaldybių administracijos, teikdamos Komisijai dokumentus, kurių reikia antrojo laipsnio valstybinei pensijai skirti daugiavaikei motinai, privalo nurodyti Komisijai visas abejotinas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos Komisijos sprendimui (Nuostatų 32 p.). Savivaldybių administracijos yra atsakingos už visų pirminių duomenų ir dokumentų, kurių reikia antrojo laipsnio valstybinei pensijai skirti daugiavaikei motinai, surinkimą ir pateikimą komisijos sekretoriui (Nuostatų 33 p.).

20. Tauragės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjos D. J. prašymus nurodė, jog negali teikti Komisijai teikimo skirti antrojo laipsnio valstybines pensijas daugiavaikei motinai arba tėvui, esant bent vienai Valstybinių pensijų įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje nurodytai aplinkybei: „ji (jis) ar bent vienas jos (jo) išaugintas vaikas (įvaikis) nuteistas už sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymą, nesvarbu, ar teistumas išnykęs, ar ne (išskyrus atvejus, kai įvaikis už labai sunkaus ar sunkaus nusikaltimo padarymą buvo nuteistas iki įvaikinimo) <...>. Pareiškėjos jauniausias sūnus A. V. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 27 d. nuosprendžiu buvo nuteistas už nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 1 dalyje ir BK 291 straipsnio 1 dalyje, padarymą. BK 199 straipsnio 1 dalyje (nusikaltimo padarymo metu galiojusi įstatymo redakcija) numatytas nusikaltimas priskiriamas sunkiems, kadangi jame numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 8 metų (BK 11 str. 5 d.).

21. Atsakovas laikosi pozicijos, jog minėta Valstybinių pensijų įstatymo 4 straipsnio 6 dalies 4 punkto nuostata yra imperatyvi, ji taikoma nepriklausomai nuo to, ar daugiavaikės motinos vaikas nuteistas jam būnant nepilnamečiu, ar jau sulaukus pilnametystės. Šios nuostatos aiškinti plečiamai Tauragės rajono savivaldybės administracija neturi teisės. Šiems atsakovo argumentams iš esmės pritarė ir pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime.

22. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą nustatytų faktinių aplinkybių vertinimo ir ginčą reglamentuojančių teisės normų aspektu, pažymi, kad Valstybinių pensijų įstatymo 4 straipsnio 6 dalies 4 punkto nuostata 2020 m. birželio 30 d. įstatymu Nr. XIII-3212 (Teisės aktų registre paskelbtas 2020 m. liepos 9 d., įsigaliojo 2021 m. sausio 1 d.) buvo pakeista ir nustatyta, kad daugiavaikiams motinai arba tėvui antrojo laipsnio valstybinė pensija neskiriama, jeigu ji (jis) ar bent vienas jos (jo) vaikas (įvaikis) iki pilnametystės arba emancipacijos nuteistas už sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymą, nesvarbu, ar teistumas išnykęs, ar ne <...>. Tokiu būdu įstatymų leidėjo valia kliūtis, trukdžiusi pareiškėjai galimai gauti, o atsakovui dėl jo raštuose nurodytos priežasties kreiptis į Komisiją dėl antrojo laipsnio valstybinės pensijos pareiškėjai skyrimo, pašalinta.

23. Valstybinių pensijų įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad Valstybinių pensijų įstatymo 4 straipsnio 6 dalies 4 ir 5 punktuose nustatytas daugiavaikių motinos arba tėvo teisės į antrojo laipsnio valstybinę pensiją ribojimas galimai yra teisingumo principo pažeidimas. Taikant minėtas nuostatas de facto (faktiškai) įgyvendinamas atsakomybės perkėlimas – tėvai yra netiesiogiai baudžiami už jų vaikų (įvaikių) padarytus nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus. Tai prieštarauja tiek Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, tiek Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse įteisintai nuostatai, kad asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas. Minėtas daugiavaikių motinų ir tėvų teisės į antrojo laipsnio valstybinę pensiją ribojimas nustatomas nesant pagrįsto būtinumo. Be to, yra klaidinga manyti, kad suaugusio žmogaus elgesys, sprendimai, nustatytų elgesio normų nesilaikymas, galimos nusikalstamos veikos turi tiesioginį neginčijamą priežastinį ryšį su jo auklėjimu vaikystėje ir todėl turi būti vertinamos kaip jo tėvų atsakomybė – pagrindas riboti antrojo laipsnio valstybinės pensijos skyrimą daugiavaikėms motinai arba tėvui. Todėl nėra teisinga riboti teisę į antrojo laipsnio valstybinę pensiją daugiavaikiams motinai arba tėvui dėl nuo jų nepriklausančių aplinkybių. Minėtas teisių ribojimas galimai prieštarauja konstituciniam asmenų lygiateisiškumo principui. Asmens teisės ar laisvės ribojimo pagrįstumą demokratinėje visuomenėje galima vertinti vadovaujantis protingumo ir akivaizdžios būtinybės kriterijais, jis turi atitikti inter alia (be kita ko) teisingumo sampratą.

24. Taigi naujasis antrojo laipsnio valstybinės pensijos daugiavaikiams motinai ar tėvui teisinis reguliavimas sušvelnino šiuose santykiuose dalyvaujančių subjektų padėtį (normos adresato atžvilgiu nustatė palankesnį teisinį reguliavimą). Teismas, priimdamas sprendimą byloje, visuomet turi vadovautis įstatymais ir teise, inter alia iš Konstitucijos kylančiais teisingumo, protingumo, proporcingumo, sąžiningumo principais. Teisingumas negali būti tapatinamas su formaliu teisės aktuose nustatytų taisyklių taikymu. Kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne tik išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet ir – svarbiausia – tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 24 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimus). Administracinių teismų praktikoje yra pažymėta, kad pirmenybė sprendžiant administracinį ginčą teiktina ne formaliam įstatymų taikymui, o teisingam ginčo išsprendimui. Kaip Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo administracinėje byloje Nr. A556-773/2007, šiuolaikinė teisės samprata remiasi aiškiu teisės ir įstatymo skyrimu pripažįstant teisę fundamentalesniu dalyku negu įstatymas. Jeigu teisė tapatinama su įstatymu, tai teisės praktikos požiūriu pirmenybė būtų teikiama ne teisingumui, o teisėtumui. Formalus įstatymų taikymas nulemtų teisėtą sprendimą, kuris ne visada gali būti teisingas. Turi būti pripažįstamas ne bet koks teisėtumas, o tik teisingumo teisėtumas. Tokiu atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai.

25. Atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes (žr. sprendimo 16, 19 pastraipas) ir nagrinėjamam ginčui spręsti aktualaus teisinio reguliavimo pakeitimą pareiškėjai palankia linkme, teisėjų kolegijos vertinimu, turėtų būti taikomos normos, švelninančios pareiškėjos padėtį ir sudarančios jai galimybę gauti antrojo laipsnio valstybinę pensiją.

26. Dėl išdėstytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas priimant naują sprendimą iš dalies tenkinti pareiškėjos skundą. Atsakovas įpareigotinas iš naujo išnagrinėti pareiškėjos D. J. prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnio valstybinių pensijų skyrimo komisiją Valstybinių pensijų įstatymo ir Pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų nustatyta tvarka dėl valstybinės antrojo laipsnio pensijos pareiškėjai skyrimo.

27. Tokiu būdu išnyksta ir poreikis tenkinti pareiškėjos prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Valstybinių pensijų įstatymo 4 straipsnio 6 dalies 4 ir 5 punktų nuostatos tiek, kiek jose nustatyta, kad antrojo laipsnio valstybinė pensija neskiriama daugiavaikiams motinai arba tėvui ir tuo atveju, kai vaikai (įvaikiai) nusikalstamą veiką padaro būdami pilnamečiai, prieštaravimo konstituciniam teisėtų lūkesčių apsaugos, teisingumo ir teisinės valstybės principams bei Konstitucijos 29 ir 52 straipsnių nuostatoms.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjos D. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. rugsėjo 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: pareiškėjos D. J. skundą tenkinti iš dalies. Įpareigoti atsakovą Tauragės rajono savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos D. J. prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnio valstybinių pensijų skyrimo komisiją Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo ir Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų nustatyta tvarka dėl valstybinės antrojo laipsnio pensijos pareiškėjai skyrimo.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė