26184b1e-e2de-496e-b976-5dccf66abf20 · Panevėžio apygardos teismas

             1S-5-581/2016             Procesinio sprendimo kategorija:             2.12.4. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. sausio 4 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Raščiuvienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nukentėjusios V. B. atstovo advokato Irmanto Ruželės skundÄ dėl RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2015 m. gruodžio 1 d. nutarties ir nustatė:

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato RokiÅ¡kio rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriuje V. B. 2015-06-01 pareiÅ¡kimo pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalyje (b. l. 6-8). Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Panevėžio apylinkės prokuratÅ«ros prokurorė Irena PÅ¡algauskienė 2015-10-08 priėmė nutarimÄ nutraukti ikiteisminį tyrimÄ , vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 212 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu (b.l. 69).AukÅ¡tesniojo prokuroro 2015-11-06 nutarimu (b.l. 74-75) ir skundžiama RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2015-12-01 nutartimi atmesti V.

B. ir jos atstovo advokato Irmanto Ruželės skundai dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo. V. B. atstovas advokatas Irmantas Ruželė apeliacinės instancijos teismui pateiktu skundu praÅ¡o RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2015-12-01 nutartį panaikinti ir perduoti bylÄ prokurorui tęsti ikiteisminį tyrimÄ . Nurodo, kad skundžiamoje nutartyje formaliai nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo metu negauta objektyvių duomenų, pagrindžiančių įtariamosios kaltę pagal BK 145 straipsnį, t.y. kad grasinimas nukentėjusiajai nebuvo konkretus ir realus.

PareiÅ¡kėjo nuomone, nutartis nemotyvuota, neatsakyti ir pilnai neiÅ¡nagrinėti skunde nurodyti motyvai. Pabrėžia, kad tarp nukentėjusiosios ir V. M. konfliktiÅ¡ki santykiai tęsiasi pakankamai ilgÄ laikÄ . Tarp Å¡alių buvo įvykusi konfliktinė situacija, kuri pasibaigė smurtinių veiksmų atlikimu – vieÅ¡osios tvarkos sutrikdymu. Todėl atstovo vertinimu, tai rodo, kad įtariamoji susiklosčius palankioms aplinkybėms realizuoja savo grasinimo kėslus. Teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, nepagrįstai Å¡ių dviejų veikų, t.y. grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatÄ ir įvykdyto vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo nesusiejo.

PareiÅ¡kėjas pastebi, kad tiek prokurorai, tiek ikiteisminio tyrimo teisėja smurto realizavimo epizodÄ Å¡ios bylos kontekste vertino formaliai ir minimaliai besivadovaudami tik teisine informacine duomenų baze ir nematydami tikrųjų fiksuotų byloje faktinių aplinkybių. Mano, kad Å¡iuo atveju bÅ«tina apklausti liudytojus, tiesiogiai mačiusius įtariamosios smurtavimo veiksmus prieÅ¡ nukentėjusiÄ ja. Atstovo nuomone, ikiteisminis tyrimas atliktas nepilnai, todėl tyrimas turi bÅ«ti tęsiamas. Atkreipia dėmesį, kad nukentėjusiosios duomenimis, V.

M. Å¡iuo metu gydoma dėl psichikos sutrikimo. Todėl Å¡i aplinkybė turi bÅ«ti iÅ¡siaiÅ¡kinta, nes tai turi tiesioginės įtakos darant iÅ¡vadas dėl grasinimo realumo ir konkretumo.          Atsiliepimas į V. B. atstovo advokato I. Ruželės skundÄ nepateiktas. Skundas atmetamas. IÅ¡nagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktÄ ikiteisminio tyrimo medžiagÄ bei skundžiamÄ teismo nutartį ir prokurorų nutarimus, teismas konstatuoja, kad ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai pažeisti nebuvo, tyrimas nutrauktas esant įstatyme numatytam pagrindui, o V.

B. atstovo advokato I. Ruželės skunde išdėstyti argumentai, skundžiamuose procesiniuose sprendimuose padarytų išvadų nepaneigia.BPK 212 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta nuostata, kad ikiteisminis tyrimas nutraukiamas, kai ikiteisminio tyrimo metu paaiškėja, jog yra BPK 3 straipsnyje numatytų aplinkybių. Aptariamoje byloje ikiteisminis tyrimas Panevėžio apygardos Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės I. Pšalgauskienės 2015-10-08 nutarimu nutrauktas BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto numatytu pagrindu – nesant objektyvių duomenų V.

M. kaltei dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnyje, pagrįsti. Teismui pateiktame skunde iÅ¡ esmės nesutinkama su nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimÄ pateiktų byloje esančių duomenų vertinimu, tvirtinant, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas nepagrįstai, o Å¡io procesinio sprendimo nepanaikinę aukÅ¡tesnysis prokuroras ir apylinkės teismas, pareiÅ¡kėjo vertinimu, priėmė nepagrįstus ir neteisėtus sprendimus, kurie nepakankamai detaliai atsako į jo ir jo atstovaujamosios V.

B. skundo argumentus, ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis vertinant formaliai, neįsigilinus į realiÄ konfliktinių santykių tarp V. B. ir V. M. prieÅ¡istorę bei esamÄ situacijÄ . Mano, kad visapusiÅ¡kam ir pilnam įvykio aplinkybių iÅ¡tyrimui yra bÅ«tina ikiteisminį tyrimÄ tęsti. Baudžiamojo proceso kodekse įtvirtintos normos numato, kad įtarti buvus nusikalstamÄ veikÄ bei konkretų asmenį, jog jis Å¡iÄ veikÄ padarė, nuspręsti dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo, dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimÄ , dėl jo nutraukimo baudžiamojo proceso įstatymo numatytais atvejais ir pagrindais yra iÅ¡imtinė prokuroro kompetencija.

Tačiau, greta to prokuroras privalo apsvarstyti proceso dalyvių praÅ¡ymus ir dėl jų priimti motyvuotus ir įtikinamus sprendimus, kurie gali bÅ«ti skundžiami įstatymo nustatyta tvarka. Proceso dalyvių pozicija aptartais klausimais nesaisto prokuroro, jeigu jo įsitikinimas, vadovaujantis medžiagoje esančia duomenų visuma, yra kitoks.Ikiteisminio tyrimo teisėjas, teismas, nagrinėdami skundus, turi įvertinti ikiteisminio tyrimo iÅ¡samumÄ , esant bÅ«tinybei, nurodyti tyrimo trÅ«kumus ir jų iÅ¡taisymo bÅ«dus ir tik po to daryti iÅ¡vadÄ dėl tyrimo nutraukimo pagrįstumo.

Tačiau teismas negali įpareigoti prokurorÄ atlikti konkrečius procesinius veiksmus, taip pat nurodyti, kaip vertinti surinktus duomenis, nes bÅ«tent prokuroro kompetencijoje yra ikiteisminio tyrimo organizavimas, vadovavimas jam, įskaitant ir procesinių veiksmų parinkimÄ , taip pat sprendimų dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, tyrimo užbaigimo ir kt. Nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dėl galimos nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, t.y. dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti V.

B. sveikatÄ . Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikta eilė procesinių veiksmų, reikÅ¡mingų objektyviam tyrimui – apklausta V. B., prie ikiteisminio tyrimo medžiagos prijungti jos pateikti duomenys – pareiÅ¡kimas, SMS žinučių, kurias nukentėjusioji vertina kaip grasinančias, nuotraukos, apklausta liudytoja V. B., ji pripažinta nukentėjusia, paimtas ir apžiÅ«rėtas jos mobilaus ryÅ¡io telefonas su iÅ¡saugotomis SMS žinutėmis, apklaustas liudytoju E. B., tirti raÅ¡ytiniai duomenys, atlikti kiti bÅ«tini ikiteisminio tyrimo veiksmai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai atkleisti.

Ikiteisminio tyrimo metu BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais liudytoja buvo apklausta ir V. M., kuri neneigė raÅ¡iusi žinutes savo buvusio sugyventinio žmonai – V. B.. Tvirtino, kad jos raÅ¡ytos žinutės nebuvo grasinančio pobÅ«džio, bet pripažino žinutėse vartojusi žeminančius apibÅ«dinimus.  BK 145 straipsnio 1 dalyje numatoma atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatÄ , jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas.

BK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos objektyvusis požymis – grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkÅ«s neigiami padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis byloje Nr. 2K-410-693/2015). Sprendžiant klausimÄ apie grasinimo realumÄ , paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumÄ suprato pats asmuo, kuriam jie buvo skirti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–639/2010).

Nustatant grasinimo realumÄ , bÅ«tina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl Å¡io asmens ketinimų ir kad jis iÅ¡ tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokÅ¡tas, spontaniÅ¡kai iÅ¡sprÅ«dę žodžiai, į grasinimÄ panaÅ¡Å«s, bet kitokiÄ prasmę turintys veiksmai ir pan.) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–341/2010). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad V.

B. įsitikinimas dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatÄ remiasi V. M. reiÅ¡kiamu nepasitenkinimu, kurį atspindi V. B. siųstų žinučių turinys. V. B. pareiÅ¡kime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodė, kad nors žinučių „Neilgai meilužiai džiaugsitės, sudėsiu viskÄ kas pakenks stipriai, gailėsitės labai kÄ padarėt <...>“, „<...> oi greit gailėsitės <...>|“, „<...> greitu laiku viskas pradės suktis į mano puse, o dabar ATIA... linkėjimai nuo visos S. gimines“ turinyje nėra minimas konkrečios nusikalstamos veikos padarymas, bet nukentėjusioji nurodytas sakinių iÅ¡traukas vertina kaip realius grasinimus susidoroti su ja. Kaip nurodo V.

B. atstovas V. M. grasinimų realumÄ sustiprina jos smurtinio pobÅ«džio veiksmai V. B. atžvilgiu, dėl kurių V. M. 2015-11-12 teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį dėl 2015-08-05 veikos - vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo pripažinta kalta ir nuteista laisvės apribojimo bausme. PareiÅ¡kėjo nuomone, bÅ«tina apklausti Å¡io įvykio (vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo) liudytojus, nes jie patvirtintų V. M. iÅ¡sakomų grasinimų realumÄ . PareiÅ¡kėjas nurodo, kad nukentėjusioji turi duomenų apie V.

M. psichikos sutrikimus, todėl Å¡i aplinkybė tęsiant tyrimÄ turėtų bÅ«ti iÅ¡siaiÅ¡kinta, kaip turinti tiesioginės įtakos darant iÅ¡vadas dėl grasinimo realumo ir konkretumo. Byloje yra duomenų, kad V. B. ir V. M. konfliktiniai santykiai tęsiasi kurį laikÄ . Å ių aplinkybių neneigia V. M., kuri pripažino, kad yra raÅ¡iusi kelias žinutes V. B., kuriomis pastarajai iÅ¡sakė ir nepagarbaus pobÅ«džio pastabas. Taip pat E. B., kaip ir V. B., patvirtino, kad gautų SMS žinučių turinys tiek jam, tiek jo buvusiai žmonai, su kuria jis Å¡iuo metu gyvena kartu, sukėlė nemalonias emocijas.

SkundÄ nagrinėjantis teismas pabrėžia, kad veikÄ galima bÅ«tų pripažinti kaip nusikalstamÄ , bÅ«tina įvertinti ne vien tik asmens, kurio atžvilgiu buvo iÅ¡sakyti, jo vertinimu, grasinimai subjektyvų įvykio vertinimÄ , bet ir atliktos veikos pavojingumÄ . Å iuo atveju, žinučių turinio vertinimas aptariamo įvykio ir susiklosčiusių santykių tarp V. B. ir V. M. kontekste, nesant kitų objektyvių nusikalstamų veikų požymių, neleidžia tvirtinti, kad pareiÅ¡kime nurodomos aplinkybės turėtų bÅ«ti nagrinėjamos dar plačiau ir iÅ¡samiau ar papildomai tiriamos.

Tai, kad pareiÅ¡kėja savaip interpretuoja gautų sms žinučių turinį, nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad yra nusikalstamos veikos ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nei pati V. B., nei vienas iÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu apklaustų asmenų ar kiti objektyvÅ«s duomenys negalėjo patvirtinti, kad V. B. atsiųstose SMS žinutėse yra grasinama nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatÄ . Sutiktina, kad toks vienpusis nepagarbus neigiamų emocijų iÅ¡reiÅ¡kimas SMS žinutėmis peržengia normalaus ir įprasto bendravimo ribas, tačiau jas pripažinti nusikalstamo pobÅ«džio veiksmais, galinčiais užtraukti baudžiamÄ jÄ atsakomybę, nėra objektyvaus pagrindo.

Be to, skundÄ nagrinėjantis teismas, darydamas Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , atkreipia dėmesį ir į tÄ aplinkybę, jog nukentėjusioji V. B. į ikiteisminio tyrimo įstaigÄ su pareiÅ¡kimu kreipėsi ne iÅ¡ karto, o 2015-06-01, nors pagal bylos duomenis pirmoji žinutė jai buvo paraÅ¡yta 2015-04-14 (b. l. 9). Baudžiamasis procesas turi prasmę tik tada, kai jį inicijuojant ir tęsiant yra manoma, kad bus iÅ¡aiÅ¡kinta nusikalstama veika ir jÄ padariusiam asmeniui bus pritaikyta baudžiamajame įstatyme numatyta sankcija, o proceso pradėjimas nesant tam pagrindo gali bÅ«ti vertinamas kaip neleistinas žmogaus teisių varžymas.

Todėl atlikti skunde nurodomus ikiteisminio tyrimo veiksmus, t. y. papildomai apklausti asmenis, nesusijusius su ikiteisminio tyrimo metu atliekamos veikos tyrimu, dėl įsiteisėjusiu nuosprendžiu konstatuotų aplinkybių nėra jokio pagrindo. V. M. veiksmai dėl vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo yra įvertinti įsiteisėjusiu Plungės rajono apylinkės teismo 2015-11-12 nuosprendžiu. Be to, V. M. nuteista dėl nusikalstamos veikos įvykdytos V. B. atžvilgiu 2015-08-05, kai SMS žinutės jai buvo siųstos dar 2015 m. balandžio – gegužės mėnesiais, todėl skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad Plungės rajono apylinkės teisme iÅ¡nagrinėta byla nei laiko, nei pasekmių atžvilgiu nesietina su ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) tirta veika. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, skundÄ nagrinėjantis teismas sprendžia, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas tinkamai ir objektyviai, pasinaudojus visomis galimybėmis surinkti reikÅ¡mingus tyrimui duomenis, o byloje nenustačius duomenų dėl pareiÅ¡kėjos nurodytų aplinkybių, priimtas pagrįstas procesinis sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimÄ , kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.Skundžiama apylinkės teismo teisėjo nutartis, kuria atmestas nukentėjusios atstovo skundas dėl Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos R.

GruÅ¡nienės 2015-11-06 nutarimo, kuriuo pripažintas teisėtu žemesniojo prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimÄ dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, yra pagrįsta iÅ¡samia tyrimo metu surinktų duomenų analize, joje iÅ¡dėstytos motyvuotos iÅ¡vados dėl skunde nurodytų argumentų, todėl Å¡i nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Atmesti nukentėjusios V.

B. atstovo advokato Irmanto Ruželės skundÄ ir palikti galioti RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį.Å i nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.        Teisėja                                                                                                          Jolanta Raščiuvienė