2019-01-30 Nr. AB-2929-3-62-3-00433-2017-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3125-520/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00433-2017-4

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas E. S. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL, Ligoninė), 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, jog jis nuo 2016 m. gruodžio 7 d. iki skundo padavimo dienos buvo gydomas LAVL. Ligoninėje nėra įrengtos rūkymo vietos už stacionarių sklypo teritorijų, taip pat LAVL parduotuvėje negalima už savo asmenines lėšas įsigyti tabako, jo gaminių ar pakaitalų (elektroninių cigarečių), draudžiama turėti žiebtuvėlius ir degtukus. Pareiškėjas teigė, jog jis yra rūkantis 22 metus, o negalint rūkyti, jį kankina abstinencija, patiria didelį emocinį stresą, jaučiasi diskriminuojamas, ribojama jo pasirinkimo teisė. Pareiškėjo įsitikinimu, Lietuvos įstatymai nedraudžia rūkyti, o jam Ligoninė neteisėtai nurodė nerūkyti. Ligoninės darbuotojai rūko ir taip pažeidžia pačių patvirtintas taisykles.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Ligoninės, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad Ligoninė yra Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldi įstaiga, kurios paskirtis – ambulatorinių ir stacionarinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas asmenims, kuriems paskirtas suėmimas, laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems, užtikrinant paskirtos kardomosios priemonės ar bausmės vykdymą.

5. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas į LAVL atvyko 2016 m. gruodžio 7 d. dėl įtariamos (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas Ligoninėje laisvės atėmimo bausmę atlieka drausmės grupės sąlygomis. Gydymosi ligoninėje laikotarpiu pareiškėjas sistemingai pažeidinėjo šios pataisos įstaigos režimą, todėl už pasikartojantį grubų elgesį, necenzūrinių žodžių vartojimą bei nurodymų nevykdymą nuo 2017 m. kovo 16 d. jam paskirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas šešiems mėnesiams.

6. Atsakovas pabrėžė, kad Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalis nustato, jog draudžiama rūkyti (vartoti tabako gaminius ir elektronines cigaretes) visose sveikatos priežiūros įstaigose ir šių įstaigų teritorijose bei bendrose gyvenamosiose, kitose bendrojo naudojimo patalpose. Ligoninė yra asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti pataisos įstaiga, todėl privalo vykdyti Tabako kontrolės įstatymo reikalavimus ir užtikrinti, kad įstaigoje draudimo rūkyti (vartoti tabako gaminius ir elektronines cigaretes) būtų laikomasi. Užrašai ir ženklai, įspėjantys apie draudimą rūkyti, yra iškabinti visose ligoninės bendrojo naudojimo patalpose matomose vietose. LAVL direktoriaus 2015 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. V-255 „Dėl tabako gaminių vartojimo bei įsinešimo į Laisvės atėmimo vietų ligoninę draudimo“ (toliau – ir Įsakymas) nustatyta, kad asmenims draudžiama rūkyti (vartoti tabako gaminius ir elektronines cigaretes) ligoninėje ir jos teritorijoje, taip pat draudžiama įsinešti bei turėti tabako gaminius ir elektronines cigaretes visose šios įstaigos teritorijose, kuriose laikomi nuteistieji ir suimtieji. Į Ligoninę atvykę asmenys (taip pat ir darbuotojai) tabako gaminius ir elektronines cigaretes palieka Ligoninės Kontrolės ir praleidimo punkte esančiose spintelėse. Ligoninės darbuotojai pertraukų metu gali rūkyti už LAVL ribų.

7. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas į Ligoninės gydytojus specialistus dėl emocinės būklės pablogėjimo nesikreipė. Ligoninės duomenimis, pareiškėjas 2016 m. gruodžio 2 d. kreipėsi į Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo gydytoją psichiatrą. Konsultacijos metu pareiškėjas paaiškino, kad maždaug nuo 20 metų amžiaus vartojo narkotines medžiagas („žolę“), skundėsi nerimo jausmu.

8. Valstybės civilinė atsakomybė už žalą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl, nenustačius neteisėtų valdžios institucijos (Ligoninės) veiksmų, nėra būtinosios CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

II. 9. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 16 d. sprendimu pareiškėjo E. S. skundą atmetė.

10. Teismas nurodė, kad valstybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

11. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas žalą kildina iš LAVL veiksmų, nes nėra įrengtos rūkymo vietos už stacionarių sklypo teritorijų, taip pat LAVL parduotuvėje negalima už savo asmenines lėšas įsigyti tabako, jo gaminių ar pakaitalų (elektroninių cigarečių), draudžiama turėti žiebtuvėlius ir degtukus, tačiau administracijos pareigūnai galėjo rūkyti.

12. Teismas vadovavosi Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsniu, kuriame įtvirtintas draudimas vartoti tabako gaminius ir elektronines cigaretes visose sveikatos priežiūros įstaigose. Teismas pažymėjo, kad ligoninė, visų pirma, yra gydymo, sveikatos priežiūros įstaiga, kaip ją apibrėžia Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 2 straipsnio 1 dalis. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1R-65 patvirtintus Laisvės atėmimo vietų ligoninės nuostatus (toliau – ir Nuostatai), Ligoninės paskirtis – asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas. Teismas darė išvadą, kad Ligoninėje yra svarbu užtikrinti tinkamas pacientų laikymo sąlygas, ir, atsižvelgęs į šios įstaigos specifiką, pirmiau minėtą teisinį reguliavimą, sprendė, jog yra draudžiama rūkyti Ligoninės teritorijoje ir patalpose.

13. Teismas nurodė, kad LAVL draudimas rūkyti įgyvendinamas Įsakymo nustatyta tvarka, ir nustatė, kad visose LAVL palatose ir bendrojo naudojimo patalpose (matomose vietose) yra iškabinti įspėjamieji užrašai ir (arba) ženklai, įspėjantys apie draudimą rūkyti. Teismas neturėjo pagrindo abejoti, kad LAVL administracijos darbuotojai minėto įsakymo nurodymų laikosi. Teismo vertinimu, pareiškėjo teiginiai dėl daromų pažeidimų buvo abstraktūs. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių nurodytus pažeidimus.

14. Dėl pareiškėjo teiginių, kad LAVL parduotuvėje jis negali įsigyti tabako gaminių ir jų pakaitalų, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintomis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis, kurių 18 priede patirtintas Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų sąrašas. Pagal šį sąrašą, tabako gaminiai ir jų reikmenys Ligoninėje laikomiems asmenims nėra leidžiami. Atsižvelgęs į nurodytą teisinį reguliavimą, teismas sprendė, kad pareiškėjo argumentai dėl galimybės įsigyti tabako gaminių ir jų pakaitalų, degtukus, žiebtuvėlius ribojimo nepagrįsti.

15. Teismas pažymėjo, kad pagal Tabako kontrolės įstatymo 2 straipsnio 8 punktą, elektroninė cigaretė ir elektroninių cigarečių pildyklė taip pat yra su tabako gaminiais susijęs gaminys, kuris pagal minėtą reglamentavimą Ligoninėje laikomiems asmenims nėra leidžiamas įsigyti ir laikyti. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 110 straipsnio 2 punkto 9 papunktyje nustatyta, laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems draudžiama turėti tabako gaminių kamerų tipo patalpose, taip pat laisvės atėmimo vietų ligoninių stacionaruose ir pataisos įstaigų sveikatos priežiūros tarnybų antrinės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros padaliniuose. Vadovaudamasis minėtomis įstatymų nuostatomis, teismas sprendė, kad tabako gaminių vartojimo ir jų turėjimo draudimas LAVL yra teisiškai pagrįstas ir nepažeidžiantis pareiškėjo teisių.

16. Teismas konstatavo, kad atsakovas neatliko jokių teisei priešingų veikų, todėl nesant bent vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo.

III. 17. Pareiškėjas E. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 16 d. sprendimą ir jo skundą tenkinti.

18. Pareiškėjas nurodo, kad teismas nevertino visų reikšmingų aplinkybių ir nepagrįstai priėmė sprendimą Ligoninės naudai. Pareiškėjo gydymas netrumpalaikis ir Ligoninėje jis jaučiasi diskriminuojamas, pažeidžiama jo pasirinkimo laisvė. Pareiškėjo teigimu, Ligoninė, pateikdama duomenis teismui apie jo (pareiškėjo) sveikatos būklę be pareiškėjo rašytinio sutikimo ir be teismo motyvuoto sprendimo, pažeidė asmens sveikatos duomenų apsaugą reglamentuojančius teisės aktus. Teismas šiuos duomenis panaudojo prieš pareiškėją. Pareiškėjas pabrėžė, kad Ligoninės darbuotojai gali pasiimti tabako gaminius iš saugojimo spintelių ir juos vartoti per pertraukas už Ligoninės ribų, o pareiškėjas to daryti negali. Teismas nevertino aplinkybės, kad pareiškėjas negali pasirinktinai apsispręsti dėl rūkymo ir kad pareiškėjui draudžiama rūkyti ne tik Ligoninėje ir jos teritorijoje, bet ir už jos ribų. Pareiškėjas vedamas pasivaikščioti vienas, visada laikomas izoliuotai, todėl rūkydamas ji nepadarytų jokios žalos aplinkiniams.

19. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama LAVL, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

20. Atsakovo nuomone, teismas objektyviai išanalizavo pareiškėjo ir atsakovo argumentus, pateiktus įrodymus, o priimtą sprendimą išsamiai pagrindė galiojančiomis teisės normomis, teismų praktika, todėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 16 d. sprendimas yra objektyvus, pagrįstas ir teisingas. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas reikalavimą atlyginti neturtinę žalą grindė tuo, kad dėl neteisėtų Ligoninės veiksmų patyrė emocinį stresą, kančias ir kitus fizinius nepatogumus, o teismas 2017 m. kovo 30 nutartimi įpareigojo atsakovą pateikti teismui duomenis apie pareiškėjo sveikatos, emocinę būklę ginčo laikotarpiu. Tokie duomenys teiktini, kai jie yra reikalingi bylai nagrinėti teisme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų apsaugos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 7 punkto nuostatomis.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 21. Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pagal CK 6.271 straipsnį pareiškėjui E. S. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, už kalinimą teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.

22. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, nurodydamas, kad pareiškėjas neįrodė LAVL ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo), o nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnį.

23. Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, teigdamas, kad teismas netinkamai vertino pareiškėjo skundo argumentus. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad jo skundas turėjo būti tenkintas.

24. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad LAVL neteisėtai pateikė duomenis apie jo (pareiškėjo) asmens sveikatą, kurie nulėmė nepalankų pareiškėjui teismo sprendimą. Šiuo aspektu akcentuotina, kad atsakovas įrodymus apie pareiškėjo sveikatos būklę pateikė, vykdydamas pirmosios instancijos teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartį, todėl minėti pareiškėjo argumentai nepripažintini pagrįstais.

25. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

26. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

27. Žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, nustatančios, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.).

28. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai yra detalizuoti CK 6.246 straipsnyje, pagal kurio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, kad neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 str. 1 d.).

29. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

30. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nenurodo jokių konkrečių pirmosios instancijos teismo neteisingai nustatytų aplinkybių, taikytų materialiosios ir / ar proceso teisės normų, dėl ko pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pripažintas nepagrįstu ir neteisėtu. Iš apeliacinio skundo turinio galima daryti išvadą, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka su tuo, kad pirmosios instancijos teismas bylai reikšmingas aplinkybes dėl pareiškėjui taikomo draudimo rūkyti jo kalinimo ir gydymo LAVL laikotarpiu nepagrįstai vertino atsakovo naudai.

31. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

32. Akcentuotina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodomos teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos.

33. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, priėmė sprendimą, kuriame aiškiai nurodė nustatytas teisiškai reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes, teisinį reglamentavimą, argumentus, dėl kurių pareiškėjo skundas netenkintas. Teisėjų kolegija, išanalizavusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, nustatė, kad buvo atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, priimtas sprendimas yra aiškus ir motyvuotas, todėl atitinka ABTĮ 86 bei 87 straipsnių reikalavimus. Priešingai nei teigia pareiškėjas, pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrindinės išvados yra pagrįstos kilusiam ginčui reikšmingų aplinkybių viseto vertinimu, o ne pareiškėjo sveikatos duomenimis. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjo argumentus pripažino nepagrįstais, paneigtais byloje esančiais įrodymais, savaime nereiškia, jog pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino pažeisdamas ABTĮ įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

34. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde apibendrintai teigia, kad būnant LAVL buvo draudžiama rūkyti ne tik Ligoninės patalpose, teritorijoje, bet ir už jos ribų, teisėjų kolegija pažymi, kad Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose įtvirtintas draudimas rūkyti (vartoti tabako gaminius ir elektronines cigaretes) visose švietimo, socialinių paslaugų įstaigose, kuriose teikiamos socialinės priežiūros ir (ar) socialinės globos paslaugos vaikams, sveikatos priežiūros įstaigose ir šių įstaigų teritorijoje, taip pat bendrose gyvenamosiose, kitose bendrojo naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Be to, Įsakyme nustatyta, kad asmenims draudžiama rūkyti (vartoti tabako gaminius ir elektronines cigaretes) Ligoninėje ir jos teritorijoje, taip pat draudžiama įsinešti bei turėti tabako gaminius ir elektronines cigaretes visose šios įstaigos teritorijose, kuriose laikomi nuteistieji ir suimtieji. Pagal BVK 62 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausmę vykdančios pataisos įstaigos yra šių rūšių: pataisos namai, nepilnamečių pataisos namai, kalėjimai, atviros kolonijos ir laisvės atėmimo vietų ligoninės. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas paskirtą laisvės atėmimo bausmę (jos dalį) dėl sveikatos būklės atlieka Ligoninėje. BVK 11 straipsnyje, kuriame įtvirtintos bendros nuteistųjų teisės, nėra nustatyta, kad nuteistieji turi teisę bausmės atlikimo metu išvykti už laisvės atėmimo vietos ribų, išskyrus BVK nustatytus atvejus. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad pareiškėjas skundžiamu laikotarpiu neturėjo teisės išeiti už Ligoninės teritorijos, todėl sprendžiant dėl jam taikomo draudimo vartoti tabako ar jiems prilyginamus gaminius Ligoninėje, jo galimybių rūkyti už laisvės atėmimo vietos (Ligoninės) teritorijos ribų vertinimas nėra tikslingas.

35. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo argumentą dėl diskriminavimo, akcentuoja, kad pareiškėjui yra taikomas nuteistojo statusas, todėl jo teisių apimtis ir taikomi suvaržymai negali būti lyginami su Ligoninėje dirbančių pareigūnų ir specialistų teisine padėtimi. Atsižvelgdama į išdėstytą, teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo argumentus dėl diskriminavimo.

36. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, LAVL visų pirma yra gydymo ir sveikatos priežiūros įstaiga, todėl joje yra svarbu užtikrinti tinkamas pacientų laikymo sąlygas, atsižvelgiant į nuteistiesiems taikomą bausmės atlikimo režimą. Atsižvelgus į šios įstaigos specifiką ir minėtą teisinį reglamentavimą, pareiškėjui, kuris yra sergantis ir gydomas asmuo, pagrįstai nebuvo leidžiama rūkyti ir turėti tabako gaminių Ligoninės teritorijoje, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų prieš pareiškėją.

37. Byloje nenustačius Ligoninės neteisėtų veiksmų, konstatuotina, kad nėra pagrindo kilti turtinei prievolei atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnį, nes tam, kad būtų priteistas pareiškėjo prašomas neturtinės žalos atlyginimas, turi būti nustatytos visos trys sąlygos, būtinosios deliktinei atsakomybei kilti, – neteisėti veiksmai, žala, priežastis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.

38. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje išdėstytas aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas galiojančios teisės, bylos faktų bei jų vertinimo požiūriu, priimtas nepažeidus proceso teisės normų, pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigia apeliacinio skundo argumentai. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo E. S. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė