2611ea97-da05-4383-907e-cd2d6b7dc43d · Å iaulių apylinkės teismas

? El. civilinė byla Nr. e2-877-772-2019 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03894-2018-7 Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.3.2.; 3.2.6.6.1.; 3.2.6.6.2. (S) Å IAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS G A L U T I N I S S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 28 d. Å iauliai Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų teisėjas Jonas Stubrys, posėdžio sekretorė Ona Baronienė, dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovams: adv. D. T. ir V. Å ., atsakovo atstovui adv. K. J., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, pakartotinai iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo BUAB „Viarmi statyba“, ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Constech“ dėl nuostolių, palÅ«kanų ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo.

Teismas, pakartotinai iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: ieÅ¡kovas prašė teismo priteisti iÅ¡ atsakovo 1 391,50 Eur nuostolių sumÄ , 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė, kad 2018 m. vasario 13 d. Å iaulių apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje iÅ¡kėlė bankroto bylÄ UAB „Viarmi Statyba“, administratoriumi paskyrė UAB „Notisa“.

BUAB „Viarmi statyba“ valdymo organas per 15 dienų nuo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos privalėjo perduoti bankroto administratoriui įmonės turtÄ pagal balansÄ , sudarytÄ nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. IÅ¡ perduotų įmonės dokumentų matyti, kad UAB „Constech“ liko skolinga BUAB „Viarmi statyba“. UAB „Viarmi statyba“ pagal UAB „Constech“ 2017-05-08 iÅ¡raÅ¡yta sÄ skaitÄ iÅ¡ankstiniam apmokėjimui Nr. 00002055 apmokėjo 2 904,00 Eur, iÅ¡ jų: 2017-05-12 mokėjimo pavedimu 05121156 sumokėjo 1 000,00 Eur, 2017-05-24 mokėjimo pavedimu 8 sumokėjo 1 904,00 Eur.

UAB „Constech“ suteikė paslaugų (prekių) B UAB „Viarmi statyba“ už 1 512,50 Eur, iÅ¡ jų: pagal 2017-05-23 PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ CON Nr. 00016427 už 1 452,00 Eur, pagal 2017-06-20 PVM sÄ skaitÄ - faktÅ«rÄ CON Nr. 00016640 už 60,50 Eur. UAB „Constech“ nesuteikė paslaugų (prekių) B UAB „Viarmi statyba” ir liko skolinga 1 391,50 Eur. IeÅ¡kovas, atsakovui paÅ¡tu siuntė įspėjimus, tačiau atsakovas prievolių ieÅ¡kovui nevykdė ir iki Å¡iol nėra sumokėjęs įsiskolinimo.

Kadangi atsakovas nevykdė sutartyje numatytų įsipareigojimų, iÅ¡ jo ieÅ¡kovui priteistina 1 391,50 Eur skola. Teismas, nagrinėjamoje byloje formaliai iÅ¡tyręs ieÅ¡kovo pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus 2018-09-28 priėmė sprendimÄ už akių. Atsakovui pateiktus pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo, o ieÅ¡kovui atsiliepimÄ dėl minėto sprendimÄ peržiÅ«rėjimo. Žodiniame teismo posėdyje iÅ¡tyrus papildomus Å¡alių pateiktus įrodymus teismas 2018-12-05 nutartimi 2018-09-28 priimtÄ sprendimÄ už akių panaikino, o procesÄ byloje atnaujino.

Teismas, atnaujinęs bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės teismo posėdyje iÅ¡klausė ir ieÅ¡kovo pakviesto liudytojo A. D. parodymus. Pastarasis kaip buvęs bendrovės vadovas duodamas parodymus parodė, kad už perkamas iÅ¡ atsakovo prekes mokėdavo grynais pinigais ir pavedimu. Prisiminė, kad jo bendrovė ne vienÄ kartÄ pirko prekes atsakovo parduotuvėje. Tačiau kas ir kada vyko priimti nupirktų prekių ir pagal kokį įgaliojimÄ veikė neprisiminė. Taip pat negalėjo nurodyti ar buvo iÅ¡raÅ¡ytas prekių važtaraÅ¡tis.

Teigė, kad dėl prekių užsakymo su pardavėju buvo tariamasi telefonu. Nurodė, jog pagal buhalterinius dokumentus bendrovėje buvo užpajamuota tik viena betono glaistyklė. Parodė, kad mokėjo atsakovui pagal iÅ¡ankstinę sÄ skaitÄ , tačiau ne visÄ joje nurodytÄ sumÄ , nes kai kada trukdavo pinigų prekėms įsigyti, o vėliau sumokėjo ir likusiÄ sumÄ . Kodėl nesikreipė į atsakovÄ , jog pastarasis nepateikė ir antros betono glaistyklės paaiÅ¡kinti negalėjo, tačiau teigė, kad jų bendrovei pakako ir vienos tokios betono glaistyklės, nes darbas objektuose vyko.

Pripažino, kad bendrovės darbuotojai dirbdami statybos objekte vienÄ betono glaistyklę buvo sugadinę nepataisomai. Nurodė, kad jo bendrovėje buhalterinę apskaitÄ tvarkė individuali įmonė. IÅ¡ pardavėjo nupirktas prekes galėjo paimti ir bendrovės įgaliotas darbuotojas, tačiau jo pavardės neprisiminė. Teigė, kad jis kaip vadovas, kartu su sÅ«numi, kuris buvo vienintelis bendrovės akcininkas, atliko bendrovės įsigytų prekių nuraÅ¡ymÄ , tačiau faktiÅ¡kai jis viskÄ atliko, o sÅ«nus tame procese nedalyvavo.

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovai pakartojo procesiniuose dokumentuose nurodytus motyvus ir prašė teismo ieÅ¡kinį atsakovui tenkinti visiÅ¡kai. Papildomai nurodė, kad nors ieÅ¡kovas sumokėjo už dvi betono glaistykles, tačiau įsigijo tik vienÄ . Laiko, jog atsakovas nepagrįstai praturtėjo. TokiÄ iÅ¡vadÄ ieÅ¡kovas daro pagal bendrovėje esamus buhalterinės apskaitos dokumentus. Mano, kad atsakovas tikslindamas PVM atskaitÄ nėra sÄ Å¾iningas. Atsakovo atstovas irgi pakartojo procesiniuose dokumentuose nurodytus atsikirtimus ir prašė teismo ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti.

Papildomai nurodė, jog pirkėjas pirko dvi betono glaisykles ir sumokėjo už dvi prekes. Tačiau įvyko žmogiÅ¡kÄ klaida, dėl to nepažeidžiant įstatymo terminų, ji buvo iÅ¡taisyta. Mano, kad ieÅ¡kovo buvęs vadovas ne tik neperdavė visų duomenų bankroto administratoriaus įgaliotam asmeniui, bet ir viso turto, dėl to laiko, jog kyla buvusio vadovo atsakomybė ieÅ¡kovui, o ne atsakovo. Teigė, jog buvęs ieÅ¡kovo vadovas netinkamai tvarkė buhalterinę apskaitÄ kas irgi turėjo įtakos įmonės bankrotui.

Atsakovas PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ ieÅ¡kovui iÅ¡rašė dar iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, todėl lieka neaiÅ¡ku kodėl pastarasis jos neįtraukė į apskaitÄ . Mano, kad ieÅ¡kovo prekių nuraÅ¡ymo aktai nėra tikslÅ«s, kadangi juos sudarė abu suinteresuoti asmenys, tai yra tėvas ir sÅ«nus. Nurodė, kad pagal ieÅ¡kovo liudytojo parodymus viena betono glaistyklė kaip turtas statybos objekte buvo sugadinta, todėl mano, jog ieÅ¡kovas sÄ moningai nenurodė įsigytos antros betono glaistyklės. Mano, kad ieÅ¡kovas klaidina teismÄ , jog įsigijo vienÄ betono glaistyklę, tačiau sumokėjo už dvi, nes komercinių santykių atveju taip paprastai nebÅ«na.

Teigė, jog atvykti į teismo posėdį atsisakė buvęs ieÅ¡kovo darbuotojas kuris liko nepatenkintas buvusiu vadovu. IeÅ¡kovo ieÅ¡kinys atsakovui atmestinas. Faktinės bylos aplinkybės. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovas pagal atsakovo 2017-05-08 sÄ skaitÄ iÅ¡ankstiniam apmokėjimui Nr. 00002055 už parduodamas 2 (dvi) betono glaistykles sumokėjo 2 904,00 Eur, tai yra 2017-05-12 mokėjimo pavedimu 1 000,00 Eur ir 2017-05-24 mokėjimo pavedimu likusiÄ 1 904,00 Eur sumÄ (14, 18 b. l.). IeÅ¡kovas teigė, kad atsakovas neperdavė atsakovui vienos iÅ¡ dviejų betono glaistyklių, dėl ko ir liko skolingas pastarajam 1 391,50 Eur (1-3 b. l.).

Be to ieÅ¡kovas 2018-03-21 raÅ¡tu nurodė, atsakovui pateikti pirkimo - pardavimo sandorį dėl 1 391,50 Eur sumos sumokėjimo pateisinančius įrodymus arba grÄ Å¾inti nurodytÄ pinigų sumÄ . Atsakovas atskirsdamas į šį ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimÄ nurodė, jog pastarajam ne tik pardavė abi prekes, bet ir pateikė tik vėliau, tai yra 2018-01-03 iÅ¡raÅ¡ytÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ (58 b. l.). Teismui patenkinus ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ iÅ¡ VMI prie LR finansų ministerijos gautas atsakymas, kad atsakovas tÄ pačiÄ dienÄ ir tuo pačiu numeriu yra iÅ¡rašęs dvi PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, kuriose nurodyti skirtingi pirkėjai ir skirtingos sumos (86 b. l.).

IeÅ¡kovas laiko, kad atsakovo teismui pateikta 2018-01-03 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«ra, kuri iÅ¡raÅ¡yta pirkėjui UAB ,,Viarmi statyba“ yra fiktyvi (95-96 b. l.). Savo nuomonei pagrįsti ieÅ¡kovas pateikė papildomus raÅ¡ytinius įrodymus, kurie anot jo įrodo, jog buvo įsigyta tik vienÄ betono glaistyklė (95-133 b. l.). IeÅ¡kovas tokia iÅ¡vadÄ daro atsižvelgdamas į bendrovės PVM sÄ skaitų faktÅ«rų registrÄ ir Å«kio iÅ¡laidų nuraÅ¡ymo aktus, kuriuos sudarė buvęs bendrovės vadovas ir jos dalyvis.

Atsakovas pavėluotÄ sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ymÄ ieÅ¡kovui laiko klaida ir Å¡iai aplinkybei pagrįsti irgi pateikė raÅ¡ytinius įrodymus (129-133 b. l.). Taip pat nurodė, kad ieÅ¡kovas apie 2018-01-03 iÅ¡raÅ¡ytÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ buvo informuotas dar 2018-06-13 jÄ pateikiant el. paÅ¡tu (57 b. l.). Dėl PVM sÄ skaitos faktÅ«ros paskirties. Pagrindinė PVM sÄ skaitos faktÅ«ros paskirtis yra buhalterinė mokestinė. IÅ¡ Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2 str. 1 dalies, 13 straipsnio ir Å¡io straipsnio 8 dalies, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 29 d. nutarimo Nr. 780 (iÅ¡dėstytas nauja redakcija Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. 40/ 2.1 punkto ir Å¡iuo nutarimu patvirtintų Mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų iÅ¡raÅ¡ymo ir pripažinimo taisyklių skyriaus nuostatų matyti, kad PVM sÄ skaita faktÅ«ra yra apskaitos dokumentas, patvirtinantis Å«kinę operacijÄ ir turintis nustatytus privalomus rekvizitus.

Be to, PVM sÄ skaitomis faktÅ«romis remiasi komercinės veiklos subjektas apskaičiuodamas į valstybės biudžetÄ mokėtinus mokesčius. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau - ir PVMÄ®) 2 str. 29 dalyje PVM sÄ skaita faktÅ«ra apibrėžiama kaip dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas (pardavimas) arba paslaugų teikimas, taip pat avanso sumokėjimas ir kuris atitinka visus PVMÄ® tokiam dokumentui nustatytus privalomus reikalavimus. SistemiÅ¡kai ir lingvistiÅ¡kai nagrinėjant PVMÄ® 79 str. 1 ir 2 dalis, darytina iÅ¡vada, kad asmens prievolė įforminti prekių tiekimÄ (pardavimÄ ) PVM sÄ skaita faktÅ«ra paprastai atsiranda jau patiekus prekes.

Taigi PVM sÄ skaitos faktÅ«ros paskirtis įforminti įvykusį prekių tiekimÄ (pardavimÄ ). Prekių tiekimas (pardavimas) mokestiniu atžvilgiu ir jų faktinis perdavimas. Remiantis PVMÄ® 4 straipsniu, prekių tiekimu laikoma:

1) prekių perdavimas kitam asmeniui, kai pagal sandorio sÄ lygas Å¡is asmuo arba trečioji Å¡alis įgyja teisę disponuoti tomis prekėmis kaip jų savininkė.

2) prekių iÅ¡gabenimas iÅ¡ Å¡alies teritorijos kitos valstybės narės PVM mokėtojui, kuriam pagal sandorio sÄ lygas numatytas prekių nuosavybės perdavimas, o prekės yra padedamos saugoti į Å¡iam PVM mokėtojui nuosavybės teise priklausančius ar kitais teisėtais pagrindais naudojamus sandėlius ar kitas patalpas.

3) prekių perdavimas pagal nuomos sutartį ar kitÄ sutartį, kuri numato atlyginimo už perduodamas prekes atidėjimÄ ir (arba) atlyginimÄ dalimis, jeigu pagal sandorio sÄ lygas asmeniui, kuriam prekės perduotos, arba trečiajai Å¡aliai perduodama didžioji dalis rizikos ir naudos, susijusios su turto nuosavybe, ir numatytas turto nuosavybės perdavimas. Taigi iÅ¡ PVMÄ® 4 straipsnyje įtvirtintų nuostatų matyti, kad daugeliu (t. y. 1-3 punktuose) atvejų prekių tiekimas siejamas su faktiniu jų perdavimu kitam asmeniui.

Kai Å¡alys nėra sudariusios raÅ¡ytinės sutarties dėl prekių tiekimo, konkrečių prekių PVM sÄ skaitos faktÅ«ros iÅ¡raÅ¡ymas ir pateikimas kitam asmeniui pagal PVMÄ® leidžia daryti prielaidÄ , kad PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje nurodytos konkrečios prekės jam buvo perduotos. Nagrinėjamos bylos atveju bÅ«tent tarp Å¡alių kilo ginčas teisme, dėl prekės, vienos betono glaistyklės perdavimo pirkėjui, po jos apmokėjimo. Prekės perdavimo (neperdavimo) faktas gali bÅ«ti patvirtintas arba paneigtas kitomis bylos aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, nes įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamÄ ja tikėtinumo taisykle (kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo, pvz., prekių perdavimo, teismas gali daryti iÅ¡vadÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus).

IÅ¡ 2004 m. kovo 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-164/2004 tiesiogiai matyti, kad tokios pozicijos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, kaip prekių perdavimÄ patvirtinančio įrodymo, atžvilgiu laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Teismui vertinant Å¡alių sutartinių santykių pobÅ«dį ir prekių kitam asmeniui perdavimo (neperdavimo) faktÄ , įtakos galėtų turėti ir Å¡alių įgaliotų atstovų pasiraÅ¡ytas prekių perdavimo -priėmimo aktas, prekių gabenimo važtaraÅ¡tis, patvirtinantis, kad prekės buvo pristatytos jų gavėjui, tai yra kitai sutarties Å¡aliai, tačiau tokių įrodymų nė vienÄ iÅ¡ Å¡alių nepateikė.

Tačiau iÅ¡ liudytojo A. D. teismo posėdyje duotų parodymų matyti, kad pirkėjui (atsakovui) pateikus pardavėjui (ieÅ¡kovui) iÅ¡ankstinį užsakymÄ ir pervedus 1 000, 00 Eur avansÄ , bendrovės įgaliotas asmuo nuvyko į pardavėjo nurodytÄ vietÄ pasiimti prekių. IÅ¡ paminėto seka, iÅ¡vada, kad pardavėjui pirmiausia, pakako pirkėjo užsakymo, o po to buvo bÅ«tina sumokėti atitinkamÄ pinigų sumÄ . Å ie paminėti juridiniai faktai, leidžia teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad prekes pirkėjas galėdavo pasiimti tik už jas sumokėjęs. Duomenų, kad pirkėjas (ieÅ¡kovas) nebÅ«tų prekių iÅ¡ atsakovo pasiėmęs byloje nėra.

Tokie Å¡alių santykiai atitinka ir CK 6. 371 str. pateiktÄ didmeninio pirkimo - pardavimo sutarties sampratÄ , kuomet abi Å¡alys yra komercinės veiklos subjektai. Å ių santykių atveju pirkėjas per protingÄ terminÄ turėjo patikrinti daiktų kiekį ir nedelsdamas praneÅ¡ti pardavėjui apie kiekio trÅ«kumÄ (CK 6. 374 str. 1 d.). Be to jeigu pirkėjas daiktus atsiima jų perdavimo vietoje, jis privalo irgi patikrinti ir jų kiekį (CK 6. 376 str. 1 d.). PVM sÄ skaitos faktÅ«ros reikÅ¡mė vertinant Å¡alių civilinių sutartinių santykių pobÅ«dį.

Atskirai pažymėtina, kad civilinėje teisėje prekių perdavimas, kurį galima įrodinėti, be kita ko, ir remiantis PVM sÄ skaita faktÅ«ra, kaip toks bÅ«dingas ne tik pirkimo - par­davimo sutartiniams santykiams. Nors tai, žinoma, dažniausi prekių tiekimo atvejai. Tačiau tarp Å¡alių esant nesutarimui kuomet jos nesudarė raÅ¡ytinės sutarties, kurioje bÅ«tų įtvirtinti susitarimai, o susitarė tik žodžiu, kaip ir buvo ginčo atveju, teismas tokios sutarties sÄ lygas aiÅ¡kina, interpretuoja ir kvalifikuoja pagal susiklosčiusias faktines aplinkybes, susijusias su Å¡alių sutartiniais santykiais, atsižvelgiant į sutarties sÄ lygų turinį, nustatydamas tikruosius sutarties Å¡alių ketinimus ir kitas aplinkybes, kaip nustato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 6.193 - 6.195 straipsniai.

AnalogiÅ¡kose bylose ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas esant PVM sÄ skaitai faktÅ«rai vertina jų sutartinius santykius. Nagrinėjamoje byloje teismas atsižvelgia į tarp ginčo Å¡alių susiklosčiusius pirkimo - pardavimo santykius iÅ¡ kurių seka, kad pagal ieÅ¡kovo pateiktÄ užsakymÄ pastarajam buvo perduotos dvi betono glaistyklės, o jam pateiktos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros patvirtina buvusius pirkimo - pardavimo santykius bei pagrindžia dviejų prekių perdavimÄ . Toks ginčo atveju PVM sÄ skaitų faktÅ«rų traktavimas visiÅ¡kai atitinka mokesčių teisės aktuose (konkrečiai - PVMÄ®) nustatytÄ Å¡io dokumento paskirtį - įforminti įvykusį prekių tiekimÄ (perdavimÄ ).

Remiantis civilinio proceso rungimosi principu pagrįsti ir įrodyti teisme Å¡ias aplinkybes jau tampa kiekvienos ginčo Å¡alies, įrodinėjančios jai reikÅ¡mingus faktus, pareiga ir problema. Taigi, remiantis PVM sÄ skaita faktÅ«ra, galima patvirtinti patį Å¡alių sutartinių santykių faktÄ , o ginčo atveju ir Å¡ių santykių pobÅ«dį, t. y., jog Å¡alis siejo pirkimo - pardavimo sutartiniai santykiai. Pažymėtina, kad teismui nustačius ginčo Å¡alių sutartinių santykių pobÅ«dį, galima nustatyti ir jų sutartinių teisių bei pareigų turinį, mokėjimo ir atsiskaitymo už perduodamas prekes tvarkÄ bei terminus ir pan.

Kaip jau yra anksčiau nurodyta, nagrinėjamoje byloje teismas konstatuoja, kad Å¡alių sutartinius santykius vertina ne vien tik pagal vienos iÅ¡ sutarties Å¡alių iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras. Byloje nustatyta, kad PVM sÄ skaitos faktÅ«ros nelaikytinos atsakovo vienaÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡raÅ¡ytais dokumentais, todėl nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad kita Å¡alis (pardavėjas) turi prievolę grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui (pirkėjui) pinigų sumÄ už neperduotÄ vienÄ prekę. Toks Å¡io apskaitos dokumento civilinės teisinės reikÅ¡mės aiÅ¡kinimas atitinka CK 6.154 str. 3 dalies ir 6.159 straipsnio nuostatas.

IÅ¡ jų matyti, kad sutarties esmė - tai Å¡alių susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti jų civilinius teisinius santykius, o tai reiÅ¡kia, kad svarbiausia yra Å¡alių valios sutapimas. Tokia teismo iÅ¡vadÄ patvirtina, ne tik buvusio ieÅ¡kovo vadovo ranka padarytas įraÅ¡as 2017-05-23 iÅ¡raÅ¡ytoje PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje, bet ir visuma kitų teismo sprendime nurodytų aplinkybių. Pasakytina, kad prie iÅ¡vados, susijusios su PVM sÄ skaitos faktÅ«ros civiliniu teisiniu vertinimu, teismas priėjo tik įvertinęs visas bylos aplinkybes ir įrodymus.

Tai reiÅ¡kia, kad nagrinėjamoje byloje PVM sÄ skaitos faktÅ«ros kaip įrodymai vertintos atsižvelgiant į aplinkybes, susijusias su ginčo Å¡alių tarpusavio prekybinių komercinių santykių praktika ir elgesiu (atsakovas prekes atiduodavo ieÅ¡kovo atstovui po jų apmokėjimo, o ieÅ¡kovas iki pasibaigiant Å¡alių komerciniams santykiams, nereiÅ¡kė atsakovui jokių pretenzijų dėl vienos iÅ¡ prekių neperdavimo ar pinigų grÄ Å¾inimo ir neskaičiavo palÅ«kanų nuo negrÄ Å¾intos pinigų sumos), bei į kitus byloje esančius įrodymus.

Byloje nu­statyta faktinė situacija leidžia teismui padaryti iÅ¡vadÄ , kad susiklosčiusi mokėjimo ir prekių perdavimo tvarka atitiko abiejų Å¡alių valiÄ . Taigi, remiantis visais byloje įvertintais įrodymais, taip pat ir PVM sÄ skaitomis faktÅ«romis, nustatyta, kad tarp Å¡alių susiklostė pirkimo - pardavimo santykiai, kai prekės yra atiduodamos po jų apmokėjimo. Apibendrinant pasakytina, kad net ir nesant raÅ¡ytinės sutarties, Å¡aliai nėra neužkertamas kelias prisiteisti skolÄ už prekes, jei yra jų perdavimÄ kitai Å¡aliai pagrindžiančių įrodymų.

Taigi darytina iÅ¡vada, kad pavieniais atvejais Å¡alims, vykdančioms sutartinius įsipareigojimus, paskirus savo veiksmus galima įforminti ir sÄ skaitomis. Dėl Å¡alių sutartinių santykių vertinimo. Ginčo atveju kuomet Å¡alys ne raÅ¡tu, o žodžiu susitarė dėl prekių pardavimo ir iÅ¡ Å¡ių sutartinių santykių kilus Å¡alių ginčui, pavyzdžiui, dėl skolos už prekę, palÅ«kanų ir kt. priteisimo, atsižvelgiant į esmines Å¡alių sulygtas sandorio sÄ lygas, darytina iÅ¡vada, jog tarp jų buvo sutarta, kad po apmokėjimo pardavėjui (atsakovui), ieÅ¡kovui bus perleista prekė ir nuosavybės teisė į jÄ .

Tokia iÅ¡vada seka, ne tik įvertinus bylos duomenis, bet ir remiantis CK 6.193 - 6.195 straipsniuose įtvirtintomis, teismų praktikoje suformuluotomis sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis. Teismas vertina Å¡alių santykius ir jų sudarytos sutarties turinį pagal įrodinėjimo tikslÄ . Tam įtakos turi ir ieÅ¡kovo bankrotas, kuomet buvęs bendrovės vadovas yra nuÅ¡alinamas nuo pareigų, jo funkcijos perduodamos paÅ¡aliniam asmeniui - bankroto administratoriui. Jis objektyviai negali žinoti visų žodžiu sulygtų ar ilgainiui nusistovėjusių Å¡alių sandorio sÄ lygų ir aplinkybių, verslo specifikos, o apie bankrutuojančios bendrovės kreditorius ir skolininkus sužino iÅ¡imtinai iÅ¡ turimų Å¡ios bendrovės raÅ¡ytinių dokumentų ir duomenų.

Be to, CK 4.49 str. 1 dalyje nustatyta, kad daikto (turto) įgijėjas nuo daiktų (turto) perdavimo įgijėjui momento įgyja nuosavybės teisę į juos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. Tad, jei Å¡alys ir nėra sudariusios raÅ¡ytinės prekių tiekimo sutarties (ar raÅ¡ytinėje sutartyje nenustatytas nuosavybės teisės į prekes perėjimo momentas), remiantis kitam asmeniui pateikta PVM sÄ skaita faktÅ«ra, liudijančia, kad joje nurodytos prekės perduotos, ir CK 4.49 str. 1 dalimi, galima daryti iÅ¡vadÄ apie nuosavybės teisės į Å¡ias prekes perėjimÄ kitam asmeniui.

Taigi, atsižvelgiant į anksčiau pateiktus teisinius argumentus, manytina, kad ginčo atveju PVM sÄ skaitos faktÅ«ros yra ne tik prekių tiekimo sutarties dalis, kuria buvo įforminti pirkimo –pardavimo santykiai, o ir prekės Å¡ių santykių pagrindu buvo perduotos pirkėjui. Todėl atsakovo iÅ¡raÅ¡ytų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų pagrindu, esant Å¡alių sutartiniams santykiams, nėra teisinio pagrindo tenkinti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl pinigų už parduotÄ prekę grÄ Å¾inimo.

Dėl to ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys atsakovui atmestinas. Dėl Å¡alių pateiktų įrodymų vertinimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, ne kartÄ yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas konstatuoja tada, kai byloje esančių įrodymų tyrimo ir įvertinimo pagrindu įsitikinama dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-10-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v.

UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007, 2004-10-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2005-03-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005 ir kt.). Teismo nuomone, vertinant byloje surinktų įrodymų visumÄ pagal virÅ¡ nurodytas taisykles, yra pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , jog Å¡alys kaip juridiniai asmenys sudarė 2 904,00 Eur pirkimo pardavimo sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas įsigijo iÅ¡ atsakovo už nurodytÄ sumÄ prekių ir kurias ieÅ¡kovui perdavė atsakovui.

Å ioje byloje teismas įvertina teisinius faktus, kurių pagrindu galima bÅ«tų spręsti apie santykių tarp Å¡alių pobÅ«dį, visumÄ . 2 904,00 Eur pirkimo pardavimo sutartis yra ne tik galiojanti, nenuginčyta, bet ir iÅ¡ sutarties sÄ lygų seka, kad prekes atsakovas gavo iÅ¡ ieÅ¡kovo. Tokia iÅ¡vada seka taikant ir sutarties sÄ lygų aiÅ¡kinimui įstatymo nustatytas taisykles (CK 6. 193 str.). IÅ¡tyrus ir įvertinus byloje surinktų įrodymų visumÄ nustatyta, kad tarp Å¡alių egzistavo komerciniai santykiai, kurie lėmė ir prievolių tarp Å¡alių pobÅ«dį bei jų buvimÄ .

Pažymėtina, kad atsakovo atsikirtimų pagrįstumÄ pagrindžia įrodymų visumÄ , nuoseklÅ«s atstovo paaiÅ¡kinimai, taip pat virÅ¡ aptarti įrodymai, kurie sutampa tarpusavyje ir su kitais įrodymais bei papildo vienas kitÄ . Å i įrodymų visuma duoda pagrindÄ pagrįstai manyti, kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio argumentas, jog jis ginčo atveju nėra gavęs vienos prekės tėra tik prielaida neparemta jokiais kitais tinkamais įrodymais, kas sudaro teisinį pagrindÄ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atsakovui dėl 1 391,50 Eur skolos priteisimo atmesti.

Å i įrodymų visuma duoda pagrindÄ pagrįstai manyti, kad ginčo atveju atsakovui nekyla teisinė atsakomybė prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ . TokiÄ teismo iÅ¡vadÄ patvirtina ne tik ieÅ¡kovo tuomečio bendrovės vadovo direktoriaus A. D. ir kitų įgaliotų asmenų veiksmai. Minėtas vadovas savo ranka ant 2017-05-08 sÄ skaitos dėl iÅ¡ankstinio apmokėjimo užraÅ¡ydamas nurodė pervesti tik 1 000 Eur sumÄ (10-11 b. l.), bankiniame pavedime nurodydamas, kad tai avansinis apmokėjimas už glaistykles, o ne už glaistyklę (14 b. l.).

Vėliau ieÅ¡kovas galutiniu bankiniu pavedimu Nr. 8 sumoka atsakovui ir likusiÄ 1 904,00 Eur skolos dalį, kas įrodo, jog mokėdamas tÄ patį mėnesį pirkėjas įsigijo dvi, o ne vienÄ betono glaistykles (18 b. l.). IeÅ¡kovas apmokėjęs atsakovo pateiktÄ sÄ skaitÄ ir negaudamas vienos iÅ¡ prekių, neteikė pastarajam jokių pretenzijų dėl nepagrįstai gautos pinigų sumos grÄ Å¾inimo, kas irgi leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad tokiam reikalavimui nebuvo nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Atskirai pažymėtina, kad Å¡alys įrodymų atskleidimo procesui teisme, be abejonės, turi skirti reikiamÄ dėmesį, nes tinkamas įrodymų atskleidimo proceso suval­dymas gali paveikti bylos baigtį. Å iuo atveju labai svarbu parodyti savo, kaip Å¡alies, patikimumÄ , to­dėl atskleidžiant įrodymus svarbu pademonstruoti bendradarbiavimÄ , sÄ Å¾iningumÄ (atvirumÄ ), norÄ pateikti dokumentus pagal pateiktus praÅ¡ymus. Net jeigu, Å¡alies manymu, ir yra formalių pagrin­dų neteikti dokumentų, bÅ«tina atidžiai įvertinti visas aplinkybes ir bÅ«ti atsargiems jais naudojan­tis, siekiant teismui nesudaryti „nepatikimo“, ,,nesÄ Å¾iningo“ bylininko įspÅ«džio.

Teismas laiko, kad atsakovo atsakomybė nekyla ieÅ¡kovui ir dėl to, jog teismas byloje anksčiau panaikino priimtÄ sprendimÄ už akių esant teisiniam pagrindui. Leistinos įrodinėjimo priemonės yra ne tik Å¡alių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atsto­vus pateikti) paaiÅ¡kinimai, liudytojų parodymai, bet ir raÅ¡ytiniai įrodymai, daiktiniai įrodymai, apžiÅ«rų protokolai ir ekspertų iÅ¡vados. Taip pat įrodinėjimo priemonėmis gali bÅ«ti nuotraukos, vaizdo ir garso įraÅ¡ai, padaryti nepažeidžiant įstatymų (CPK 177 str. 2-3 d.).

Ä®statymų leidėjas, iÅ¡vardydamas įrodinėjimo priemones, nustato teisinių reiÅ¡kinių fiksavimo formas ir nurodo, kokiomis įrodinėjimo priemonėmis galima tinkamai naudotis teisme, arba, kitaip tariant, be kokių negalima apsieiti įrodinėjant. Ä®rodymų leistinumas suteikia teismui galimybę greičiau nustatyti tiesÄ byloje. Ginčo atveju nustatytos faktinės bylos aplinkybės atkuria objektyviÄ tikrovę, nes su byla susiję veiksmai ar (ir) įvykiai palieka pėdsakų ne tik įstatymo nustatytose įrodinėjimo priemonėse, bet ir visuose daiktuose bei procesuose, kuriuos tie veiksmai ar (ir) įvykiai pakeitė ir kurie atsispindėjo žmonių sÄ monėje.

Todėl visus tokius objektyvius pėdsakus teismas pripažįsta įrodymais. PrieÅ¡ingu atveju galima kalbėti ne apie teisingumo bendrÄ ja prasme vykdymÄ teismuose, o tik apie formalios pro­cesinės teisybės pasiekimÄ pagal įstatymų leidėjo sukurtas žaidimo taisykles. Laisvo įrodymų vertinimo esmė ta, kad teismo neriboja jokie formalÅ«s įrodymai ir jis atsižvelgdamas į bylos aplinkybes sprendžia, remtis ar nesiremti vienokiais ar kitokiais duomenimis. Mokslo ir technologijų pažanga taip pat suteikia vis daugiau pažinimo galimybių, todėl iÅ¡siplečia įrodinėjimo priemonių skaičius ir susidaro galimybės nustatyti faktines bylos aplinkybes iÅ¡ naujų Å¡altinių, kadangi esamos moksliÅ¡kai pagrįstos technologijos irgi leidžia tai daryti.

Be to, pastaruoju metu civilinio proceso doktrinoje pabrėžiami kiti, moksliniai - techniniai bÅ«dai ir metodai, leidžiantys užtikrinti įrodymų patikimumÄ , teisingumÄ ir iÅ¡samumÄ civiliniame procese. Doktrinoje teigiama, kad nagrinėjant tiesos nustatymo bÅ«dus negalima apsiriboti tik tomis proceso normomis, kurios juos reguliuoja, o svarbu pasinaudoti ir tomis techninėmis bei taktinėmis priemonėmis ir metodais, kurie yra naudojami įrodymams rinkti, fiksuoti ir tirti. Teismas atmesdamas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atsakovui laiko, jog bankroto administratorius turi galimybę vertinti civilinės atsakomybės aspektu ne tik buvusio bendrovės vadovo (CK 2. 87 str. 7 d.), ar tik vienintelio jos akcininko veiksmus pagal teisės aktų nuostatas (CK 2. 45 str., 2. 50 str. 3 d.), bet ir vieÅ¡osios teisės aspektu (pvz.

BK 223 str. ir pan.). Bylos nagrinėjimo metu, nesant ieÅ¡kovo nuomonės, ginčo atveju teismas nevertino ieÅ¡kovo ir jo buhalterinę apskaitÄ tvarkiusios R. L. IÄ® teisinių paslaugos teisinių santykių prasme. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo. Teismui atmetus ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atsakovui, pastarajam iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos. Tokiu bÅ«du iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui priteistinos Å¡ios bylinėjimosi iÅ¡laidos: 38,00 Eur žyminio mokesčio už pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo, ir 447,70 Eur iÅ¡laidų už advokato teisines paslaugas, iÅ¡ viso: 485,70 eur, Å¡ias iÅ¡laidas pripažįstant administravimo iÅ¡laidomis (139-140 b. l.).

IÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nėra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ nustatytÄ minimaliÄ (3,00 Eur) valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ , todėl jos priteisiamos iÅ¡ bylÄ pralaimėjusios Å¡alies (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 4.37, 4.42, 4.98, str., CPK 259 str., 260 str., 265 str., 268 str., 270 str., n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atsakovui atmesti.

1. Priteisti atsakovui UAB „Constech“, į. k. 302297731, iš ieškovo BUAB „Viarmi Statyba“, į. k. 302861993, 485,70 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus 70 centų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, šias išlaidas pripažįstant administravimo išlaidomis.

2. Priteisti į valstybės biudžetÄ (surenkamoji sÄ skaita, įmokos kodas 5660) iÅ¡ ieÅ¡kovo BUAB „Viarmi Statyba“, į. k. 302861993, 6,64 Eur (Å¡eÅ¡is eurus 64 ct) paÅ¡to iÅ¡laidų atlyginimui, Å¡ias iÅ¡laidas pripažįstant administravimo iÅ¡laidomis. Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Å iaulių apygardos teismui per Å iaulių apylinkės teismo rÅ«mus. Teisėjas Jonas Stubrys