A-575-1395-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A575–1395/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00650-2011-8

Procesinio sprendimo kategorijos 9.4.1.1, 8.1.1, 37.1.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugsėjo 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. Z. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Tauragės apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 2010 m. spalio 29 d. Tauragės apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir Tauragės AVMI) surašė patikrinimo aktą Nr. 14-15-63 (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriame pareiškėjui V. Z. už laikotarpį nuo 2006 m. gruodžio 1 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d. papildomai apskaičiavo 1 659 Lt akcizo mokesčio ir 1 037 Lt akcizo mokesčio delspinigių, kadangi pareiškėjas etilo alkoholio produktą (raugą) pagamino ne akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje, tuo pažeisdamas Akcizų įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, ir nesumokėjo akcizo mokesčio pagal Akcizų įstatymo 9 straipsnio 7 dalį (b. l. 11-12).

Tauragės AVMI, konstatavusi, kad pareiškėjas pažeidė Akcizų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 8 punkto ir 9 straipsnio 8 dalies bei „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. 4-200 (toliau – ir Taisyklės), 2.1.1. papunkčio nuostatas, 2010 m. gruodžio 27 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. 5-3-20 (toliau – ir Sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo) patvirtino Patikrinimo aktu papildomai apskaičiuotą 1 659 Lt akcizo mokesčio, 1 037 Lt akcizo mokesčio delspinigių, skyrė 30 procentų, tai yra 498 Lt akcizo mokesčio baudą (b. l. 8-10).

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2011 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. 68-24 „Dėl V. Z.<...> skundo“ (toliau – ir Sprendimas), išnagrinėjusi pareiškėjo pateiktą skundą, patvirtino Sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo (b. l. 5-7).

VMI Sprendime konstatavo, jog pareiškėjo pagaminta broga (raugas), kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra 12 procentų, atitinka Akcizų įstatymo 3 straipsnio 10 dalyje pateiktą etilo alkoholio sąvoką, todėl vietos mokesčių administratorius, apskaičiuodamas pareiškėjo papildomai mokėtiną akcizo mokestį, pagrįstai vadovavosi Akcizų įstatymo 24 straipsniu. Centrinis mokesčių administratorius, remdamasis Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 68 straipsnio 1 dalies, 72 straipsnio, 40 straipsnio 1 dalies, 8 straipsnio, 97 straipsnio 2 dalies, Akcizų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 6 punkto, 9 straipsnio 7 dalies, 11 straipsnio 1 dalies nuostatomis, taip pat atmetė pareiškėjo argumentus dėl apskaičiuotų akcizo mokesčio delspinigių sumos ir Tauragės AVMI delsimo atlikti mokestinį patikrinimą. Be kita ko, nurodė, kad Tauragės AVMI Patikrinimo akte pagrįstai ir teisingai taikė Akcizų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir 9 straipsnio 7 dalį, tuo tarpu Sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo nepagrįstai nurodomas Akcizų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 8 punktas ir 9 straipsnio 8 dalis.

Pareiškėjas V. Z. kreipėsi į teismą, prašydamas 1) pakeisti Tauragės AVMI Sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo, 2) pakeisti VMI Sprendimą ir 3) sumažinti apskaičiuotą akcizo mokestį (b. l. 1-4).

Nurodė, jog mokėti akcizo mokestį fizinis asmuo privalo tik tuo atveju, kai jam atsiranda prievolė, numatyta Akcizų įstatyme. Pareiškėjui bandant pasigaminti naminę degtinę, apie prievolės atsiradimą, gaminant tokį produktą, jam nebuvo žinoma, apie tokios prievolės buvimą jam nepranešė nei ikiteisminio tyrimo pareigūnai, nei prokuroras, nei teismas. 2007 m. kovo 14 d. nuosprendžiu Tauragės rajono apylinkės teismas pareiškėją pripažino kaltu pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 201 straipsnio 1 ir 3 dalis. Teismo nuosprendis įsiteisėjo 2007 m. balandžio 4 d. ir buvo paskelbtas viešame teismo registre, tačiau Tauragės AVMI tik 2010 m. spalio 29 d. pateikė patikrinimo aktą dėl pareiškėjo tariamo akcizo mokesčio nesumokėjimo, tai yra praėjus daugiau nei 3,5 metų nuo tariamo akcizo mokesčio prievolės atsiradimo.

Vertino, kad įstatymo leidėjas suponuoja mokesčių inspekcijos pareigą ir prievolę aiškintis ir ieškoti tokių asmenų, kurie neteisėtai gamino etilo alkoholį, tačiau mokesčių administratorius šios pareigos neatliko. Mokesčių mokėjimo prievolė turi būti žinoma mokesčių mokėtojui. Šiuo atveju buvo sudaryta teisinė situacija, kai Tauragės AVMI, prisidengdama savo aplaidumu, dirbtinai didino mokesčių išieškojimo dydį (čia kalbama apie akcizo mokesčio delspinigių išieškojimą).

Pažymėjo, kad mokesčių administratorius turėjo taikyti Akcizų įstatymo 23 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias tarpinio produkto apmokestinimą akcizo mokesčiu. Argumentavo, jog raugas nėra naminė degtinė, tad ir akcizo mokestis turi būti taikomas kaip nebaigtam gaminti etilo alkoholiui. Nors šis motyvas buvo keliamas ir skunde VMI, tačiau ši institucija, atmesdama pareiškėjo skundą, nenurodė jokių motyvų, kodėl naminei degtinei gaminti skirtas raugas (broga) yra sutapatinamas su pagaminta namine degtine. Šiuo atveju įstatymo leidėjas nurodo, kad yra skiriama pagaminta produkcija, tai yra naminė degtinė ir šio produkto pusfabrikatis – naminės degtinės raugas (broga).

Nesutiko su mokesčių administratoriaus apskaičiuotais delspinigiais, nes apie būtinumą mokėti akcizo mokestį už tariamai pagamintą etilo alkoholį jis sužinojo tik 2010 m. spalio 29 d., todėl ir pareiga mokėti akcizo mokestį atsirado nuo šios prievolės paskelbimo pareiškėjui.

Atsakovas VMI atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 19-21).

Paaiškino, kad, Tauragės rajono apylinkės teismui išnagrinėjus baudžiamąją bylą, nustatyta, jog pareiškėjas 2006 m. gruodžio 4 d. apie 14 val. Užvėjų kaime, Tauragės rajone pagamino 432 litrus raugo (jo stiprumas 12 proc.), tinkamo naminei degtinei gaminti, iš kurio neteisėtai, neturint tikslo realizuoti, pasikėsino pagaminti 51,8 litro absoliutaus etilo alkoholio. Dėl šios veikos pareiškėjas buvo pripažintas kaltu pagal BK 201 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 201 straipsnio 3 dalį. Nustačiusi, kad pareiškėjas pagamino akcizais apmokestinamas prekes (Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2010 m. balandžio 1 d. raštu Nr. 85-S-4632 Tauragės AVMI gauta informacija apie asmenis 2005-2009 metų laikotarpiu patrauktus baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 201 straipsnį; pagal Tauragės AVMI 2010 m. balandžio 16 d. paklausimą Nr. (8.14-14)-R-1981 Tauragės rajono apylinkės teismas 2010 m. gegužės 19 d. raštu Nr. SI-241 pateikė 2007 m. kovo 14 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-102-377/2007), Tauragės AVMI 2010 m. spalio 29 d. surašė Patikrinimo aktą, kuris 2010 m. gruodžio 27 d. Sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo buvo patvirtintas.

Nurodė, kad Tauragės AVMI pareiškėjui pagrįstai apskaičiavo mokėtiną akcizo mokestį Akcizų įstatymo 24 straipsnio nustatyta tvarka. VMI, remdamasi Akcizų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, kurios įtvirtina, jog akcizais apmokestinami etilo alkoholis ir alkoholiniai gėrimai, kaip jie apibrėžti šio įstatymo 3 straipsnyje, Tauragės rajono apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-102-377/2007 nustatytomis aplinkybėmis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2007 m. gegužės 28 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A6 – 238/2007) konstatavo, jog pareiškėjo pagamintas produktas (raugas) įeina į šiame straipsnyje nurodytų produktų sąrašą.

Rėmėsi MAĮ 68 straipsnio 1 dalies, 72 straipsnio, 40 straipsnio 1 dalies, 8 straipsnio, 97 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir konstatavo, jog Tauragės AVMI pagrįstai pareiškėjui akcizo mokesčio delspinigius apskaičiavo už laikotarpį nuo 2006 m. gruodžio 12 d. iki 2010 m. spalio 29 d., tai yra nuo kitos dienos po to, kai nebuvo įvykdyta prievolė, numatyta Akcizų įstatyme, iki patikrinimo akto surašymo dienos. Atsižvelgdamas į tai, atsakovas atmetė argumentus dėl netinkamai apskaičiuotų akcizo mokesčio delspinigių.

Trečiasis suinteresuotasis asmuo Tauragės AVMI atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad juo nesutinka, prašė skundą atmesti (b. l. 47-48).

Pakartojo atsakovo nurodytas faktines aplinkybes, rėmėsi MAĮ 40 straipsnio 1 dalimi, 72 straipsniu.

II. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė (b. l. 60-65).

Rėmėsi Akcizų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 punktu, ABTĮ 13 straipsniu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika administracinėje byloje Nr. A6 – 238/2007.

Ištyręs byloje surinktus įrodymus, atlikęs išsamią teisės normų, reglamentuojančių akcizo mokesčio sumokėjimą, analizę, konstatavo, kad pareiškėjas pagamino akcizais apmokestinamas prekes, todėl Patikrinimo akte, Sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo bei Sprendime jam pagrįstai buvo apskaičiuota 1659 Lt akcizo mokesčio, 1037 Lt akcizo mokesčio delspinigių bei 498 Lt akcizo mokesčio baudos. Vertino, kad pareiškėjo pagaminta broga (raugalas), kurios tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra 12 proc., atitinka Akcizų įstatymo 3 straipsnio 10 dalyje pateiktą etilo alkoholio sąvoką („10. Etilo alkoholis – visi šie produktai: 1) KN 2207 ir 2208 pozicijose klasifikuojami produktai, kurių faktinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra didesnė kaip 1,2 procento tūrio; 2) KN 2204, 2205 ir 2206 pozicijose klasifikuojami produktai, kurių faktinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra didesnė kaip 22 procentai tūrio; 3) kitose negu KN 2203-2208 pozicijose klasifikuojami produktai, kurių sudėtyje yra šios dalies 1 ir (ar) 2 punkte nurodytų produktų ir kurių faktinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra didesnė kaip 1,2 procento tūrio, o jei tai ne skysti produktai, – etilo alkoholis sudaro daugiau kaip 1 procentą jų masės.“). Atsižvelgdamas į tai, padarė išvadą, kad mokesčių administratorius pagrįstai brogą laikė akcizų objektu (Akcizų įstatymo 2 str. 1 d. 1 p.) ir apskaičiavo mokėtiną akcizo mokestį, taikydamas Akcizų įstatymo 24 straipsnio nuostatas. Taip pat pažymėjo, jog Tauragės AVMI mokestinį patikrinimą pradėjo tik gavusi duomenų iš atitinkamų teisėsaugos institucijų, todėl nepažeidė MAĮ teisės normų reikalavimų, susijusių su mokestinio patikrinimo pradžia. Atsižvelgdamas į MAĮ 40 straipsnio 1 punktą, 8 straipsnio 1 dalį, priėjo prie išvados, jog už tinkamą mokestinių prievolių įvykdymą yra atsakingas pats mokesčių mokėtojas, todėl Tauragės AVMI veiksmai dėl minėto mokestinio patikrinimo pradžios ir eigos yra pagrįsti.

Dėl mokesčių administratoriaus apskaičiuotų ir pareiškėjo ginčijamų delspinigių pažymėjo, jog gauti delspinigius nėra savarankiška prievolė, ji yra išvestinė iš pagrindinės prievolės neįvykdymo ir neturi savarankiško atsiradimo termino, todėl delspinigių skaičiavimo pradžia siejama su pagrindinės prievolės neįvykdymu. Prievolės mokėti akcizus atsiradimo momentas yra aiškiai nustatytas, tai yra kita darbo diena po akcizais apmokestinamų prekių pagaminimo, todėl pareiškėjas, teismo vertinimu, nepagrįstai prievolės atsiradimą siejo su mokesčių administratoriaus atliktu patikrinimu bei su pareiškėjo sužinojimu apie esamą prievolę. Todėl Tauragės AVMI pagrįstai pareiškėjui akcizo mokesčio delspinigius apskaičiavo už laikotarpį nuo 2006 m. gruodžio 12 d. iki 2010 m. spalio 29 d., tai yra nuo kitos dienos po to, kai nebuvo įvykdyta prievolė Akcizų įstatymo nustatyta tvarka, iki Tauragės AVMI patikrinimo akto surašymo dienos.

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti (b. l. 68-70).

Pareiškėjas remiasi skunde pirmosios instancijos teismui pateiktais argumentais.

Pažymi, jog pirmos instancijos teismas rėmėsi aukštesnio teismo suformuota praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 28 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A6 – 238/2007), neatsižvelgdamas į faktines bylos aplinkybes, visiškai nesivadovaudamas teisingumo ir protingumo principais.

Teigia, kad kelia teisinę problemą dėl etilo alkoholio, kuris dar nėra pagamintas, o jis tebėra rauge, arba kitaip sakant, naminės gamybos pusfabrikatyje. Dabartinės technologijos leidžia išskirti etilo alkoholį tiek iš raugo, tiek iš kitų produktų (pvz., surūgusios sulos, sriubos ir t.t.). Šiuo atveju, tiek mokesčių administratorius, tiek teismas nebando skirti etilo alkoholio legalumo ar nelegalumo. Jeigu fizinis asmuo gavo leidimą etilo alkoholiui gaminti, tai jis, be jokių abejonių, nuo pagaminimo momento privalo vykdyti Akcizų įstatymo nuostatas ir mokėti valstybei numatytus mokesčius. Pareiškėjas nesutinka, kad gaminant naminę degtinę nelegaliai, etilo alkoholis gali būti apmokestinamas akcizo mokesčiais. Nesutinka, kad akcizo mokesčiais gali būti apmokestinamas produktas, išimtas iš civilinės apyvartos. Apmokestinimas nenustatytas nei kanapėms, nei narkotinėms medžiagoms.

Teigia, kad Konstituciniam Teismui yra keltinas klausimas, ar Akcizų įstatymo nuostatos, kurios nustato etilo alkoholio apmokestinimą, kai etilo alkoholis, pagaminamas darant nusikalstamą veiką, numatytą BK 201 straipsnyje, neprieštarauja baudžiamosios atsakomybės proporcingumui ir ekonominių sankcijų skyrimui Akcizų įstatymo ir Baudžiamojo kodekso kontekste. Mano, kad nagrinėjant apeliacinį skundą, būtina išsiaiškinti šią įstatymo koliziją ir tinkamai suformuoti praktiką šioje srityje.

Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas tiesiog pakartojo mokesčių administratoriaus išsakytus teiginius.

Atsakovas VMI atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 76-77).

Atsakovas nurodo tuos pačius argumentus kaip ir atsiliepime į pareiškėjo skundą.

Papildomai pažymi, jog pareiškėjas nenurodė, kokioms konkrečiai Konstitucijos nuostatoms prieštarauja Akcizų įstatymo nuostatos, todėl pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą nėra.

Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 28 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A6 – 238/2007, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2000 m. birželio 29 d. sprendimu byloje Tullihallitus prieš Kaupo Salumets ir kt. (bylos numeris C-455/98).

Trečiasis suinteresuotas asmuo Tauragės AVMI, palaikydamas pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytą poziciją, su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jo netenkinti (b. l. 80-81).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Byloje ginčas kilo dėl akcizo mokesčio ir su juo susijusių delspinigių bei baudos apskaičiavimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad neteisėtai pagamintas etilo alkoholis negali būti apmokestinamas akcizo mokesčiu. Teisėjų kolegija šiuo klausimu pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai aiškinama, kad etilo alkoholis, nors ir pagamintas neteisėtai, gali būti akcizo objektu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 28 d. sprendime Nr. A403-238/2007 (toliau – ir 2007 m. gegužės 28 d. sprendimas) išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgusi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, pažymėjo, jog fiskalinio neutralumo principas draudžia skirtingai mokestine prasme vertinti teisėtai ir neteisėtai pagamintą etilo alkoholį.

Pareiškėjas taip pat teigia, kad jeigu etilo alkoholis yra išimtas iš civilinės apyvartos – jis negali būti apmokestinamas akcizo mokesčiu. Teisėjų kolegija pažymi, kad 2007 m. gegužės 28 d. sprendime išplėstinė teisėjų kolegija taip pat išaiškino, kad etilo alkoholis nėra absoliučiai uždraustas produktas. Jis yra civilinės apyvartos objektas ir gali būti laikomas preke. Ūkio subjektai ir kiti asmenys, gali etilo alkoholį gaminti, perdirbti, laikyti, pirkti, parduoti, importuoti ir eksportuoti, tačiau privalo laikytis teisės aktų nustatytos tvarkos.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiškėjas 2006 m. gruodžio 4 d. pagamino 432 litrus raugo (jo stiprumas 12 proc.), kurį sudarė 51,8 litrai absoliutaus etilo alkoholio. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad pareiškėjas pagrįstai buvo apmokestintas akcizu už etilo alkoholio pagaminimą, nes pareiškėjo pagamintas raugas atitinka Europos Tarybos direktyvos Nr. 92/83 20 straipsnyje ir Akcizų įstatymo (galiojusio 2006 m. gruodžio 4 d.) 3 straipsnio 10 dalyje įtvirtintą etilo alkoholio sąvoką. Akcizų įstatymo 9 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad pagaminus akcizais apmokestinamas prekes ne akcizų apmokestinimo prekių sandelyje, asmuo privalo ne vėliau kaip kitą darbo dieną pateikti mokesčių administratoriui akcizų deklaraciją. Pareiškėjui pareiga pateikti akcizų deklaraciją atsirado 2006 m. gruodžio 5 d., tačiau šios pareigos pareiškėjas neįvykdė, todėl teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad pareiškėjui pagrįstai ir teisėtai buvo apskaičiuota 1 959 Lt akcizo mokesčio ir 1 037 Lt akcizo mokesčio delspinigių.

Taip pat pažymėtina, kad teisėjų kolegijos vertinimu, neteisėtai pagaminto etilo alkoholio apmokestinimas akcizo mokesčiu yra aiškiai sureguliuotas ir teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl šių nuostatų atitikties Konstitucijai, todėl pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkinamas.

Pareiškėjui Tauragės AVMI 2010 m. gruodžio 27 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. 5-3-20 taip pat buvo paskirta akcizo mokesčio bauda. Nenustačius atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, pareiškėjui buvo paskirta 30 procentų bauda nuo nesumokėto akcizo mokesčio sumos – 498 Lt. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant paskirtos baudos teisėtumą ir pagrįstumą, yra svarbūs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 18 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A143-2619/2011, (toliau – ir 2011 m. gruodžio 18 d. nutartis) pateikti teisės išaiškinimai. Šioje nutartyje išplėstinė teisėjų kolegija pasisakė dėl baudos už mokesčių įstatymų pažeidimus ir už tuos pačius veiksmus paskirtos baudžiamojo pobūdžio sankcijos santykio. Ji pažymėjo, kad skiriant baudą už mokesčių teisės pažeidimus tam pačiam asmeniui prieš tai paskyrus baudžiamojo pobūdžio sankciją, gali būti pažeidžiamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 7 protokolo 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas non bis in idem (lot. – draudžiama bausti du kartus už tą patį pažeidimą) principas. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija pasisako dėl pareiškėjui paskirtos baudos non bis in idem principo taikymo aspektu.

Teismas, nagrinėdamas bylas, teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (lot. – iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (lot. – sprendimo pagrindas, motyvacija) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1252/2012). 2011 m. gruodžio 18 d. nutartyje išplėstinė teisėjų kolegija išskyrė 4 aplinkybes, kurias nustačius būtų konstatuotinas non bis in idem principo pažeidimas: 1) asmuo buvo baudžiamas, t. y. ar jam paskirta sankcija yra kriminalinio (baudžiamojo) pobūdžio Konvencijos prasme; 2) asmuo buvo baudžiamas už tą patį teisės pažeidimą (pažeidimo tapatumas); 3) asmuo buvo baudžiamas pakartotinai; 4) pakartotinai baudžiamas tas pats asmuo (asmens tapatumas). Nurodyti kriterijai negali būti taikomi formaliai: ar kiekvienu konkrečiu atveju nėra pažeidžiamas aptariamas principas, galima atsakyti tik įvertinus visas reikšmingas bylos aplinkybes. Teisėjų kolegija pažymi, jog sprendžiant, ar pareiškėjui paskiriant baudą už akcizo mokesčio nesumokėjimą buvo pažeistas non bis in idem principas, reikia nustatyti šių sąlygų buvimą.

Byloje nustatyta, kad 2007 m. kovo 14 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-102-377/2007 pareiškėjas buvo pripažintas kaltu dėl aparato namų gamybos stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti pasigaminimo ir laikymo bei dėl raugo, tinkamo naminei degtinei gaminti, pasigaminimo ir pasikėsinimo gaminti naminę degtinę (nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 201 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 201 str. 3 d.). Pareiškėjui skirta 1 metų ir 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad paskirta sankcija yra kriminalinio (baudžiamojo) pobūdžio Konvencijos prasme.

2010 m. gruodžio 24 d Tauragės AVMI sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. 5-3-20 pareiškėjui buvo paskirta 498 Lt bauda dėl akcizo mokesčio nesumokėjimo. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nutartyje A143-2619/2011 pateiktą teisės išaiškinimą, kad bauda už mokesčių įstatymų pažeidimus nepriklausomai nuo jos dydžio laikytina baudžiamojo pobūdžio ir prigimties, pripažįsta, jog pareiškėjai paskirtos baudos laikytinos kriminalinio (baudžiamojo) pobūdžio Konvencijos prasme.

Taip pat teisėjų kolegija non bis in idem principo taikymo atžvilgiu pažymi, kad pareiškėjui apskaičiuoti delspinigiai, atsižvelgus į jų dydį, nėra baudžiamojo (kriminalinio) pobūdžio sankcija Konvencijos prasme. 2011 m. gruodžio 18 d. nutartyje išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad mokesčių teisėje delspinigių pirminė funkcija yra užtikrinti mokestinės prievolės (į)vykdymą, jie pirmiausia yra skirti kompensuoti valstybės finansinius nuostolius, kurie atsiranda (laiku) nesumokėjus mokesčių. Jais siekiama valstybės susidariusių praradimų ir išlaidų kompensavimo, o ne asmens nubaudimo.

Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad darant išvadą apie pažeidimų Konvencijos prasme tapatumą, faktai nebūtinai turi būti identiški, pakanka esminio faktų panašumo. (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-2619/2011) Atsižvelgusi į 2007 m. kovo 14 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-102-377/2007 ir Tauragės AVMI 2010 m. gruodžio 27 d. sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. 5-3-20, teisėjų kolegija pripažįsta, jog pareiškėjas buvo baudžiamas už iš esmės tapačių veiksmų atlikimą. Raugo pagaminimas lėmė pareiškėjo baudžiamąją atsakomybę ir kartu pareiškėjui kilo pareiga sumokėti akcizo mokestį, o jo nesumokėjus buvo paskirta akcizo mokesčio bauda.

2011 m. gruodžio 18 d. nutartyje išplėstinė teisėjų kolegija pasisakė, kad sprendžiant, ar konkrečiu atveju buvo pažeistas non bis in idem principas, taip pat turi būti atsižvelgiama į šias aplinkybes: asmuo pirmą kartą nubaustas arba išteisintas galutiniu sprendimu; baudimas antrą kartą nebūtinai turi būti pasibaigęs asmens nuteisimu, pagrįstu galutiniu sprendimu. Konvencija reikalauja, kad asmuo nebūtų antrą kartą net persekiojamas ar teisiamas baudžiamąja tvarka. Remiantis Konvencijos 7 protokolo aiškinamuoju raštu, asmens nubaudimas arba išteisinimas nagrinėjamu aspektu yra galutinis, kai sprendimas įgyja res judicata galią, t. y. tokio sprendimo pagal nacionalinės teisės aktus nebegalima apskųsti dėl to, kad tam nėra numatyta procesinių priemonių, šalys jas išnaudojo arba praleido tokios galimybės pasinaudojimo terminą.

Pareiškėjui 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmė buvo paskirta 2007 m. kovo 14 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-102-377/2007. Nuosprendis įsiteisėjo 2007 m. balandžio 4 d., taigi tapo galutiniu teismo sprendimu Konvencijos prasme ir įgijo res judicata galią. Todėl pažymėtina, kad Tauragės AVMI 2010 m. gruodžio 27 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. 5-3-20 paskyrus baudą už mokesčių įstatymų pažeidimus pareiškėjas buvo baudžiamas pakartotinai. Tiek Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, tiek Tauragės AVMI sprendimu nubaustas Konvencijos prasme tas pats asmuo – pareiškėjas. Taigi tenkinama ir asmens tapatumo sąlyga non bis in idem principo taikymo atžvilgiu.

Vadovaudamasi tuo, kas buvo išdėstyta anksčiau, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Tauragės AVMI sprendimas skirti pareiškėjai baudą pagal Mokesčių administravimo įstatymą negali būti paliktas galioti, nes tai reikštų Konvencijos 7 protokolo 4 straipsnio 1 dalies, ta apimtimi, kuria ji draudžia asmenį pakartotinai bausti, pažeidimą.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 18 d. sprendimą pakeisti.

Tauragės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010 m. gruodžio 27 d. sprendimo Nr. 5-3-20 ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2011 m. vasario 28 d. sprendimo Nr. 68-24 dalį dėl įpareigojimo sumokėti 498 Lt baudą panaikinti.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 18 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas