2013-06-19 Nr. AB-3045-3-61-3-02450-2012-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. P602-98/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02450-2012-9

Procesinio sprendimo kategorija 80.13

(S.)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. birželio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Keturi gandrai“ prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. AS858-840-12 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės UAB „Keturi gandrai“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Keturi gandrai“ (toliau – ir pareiškėjas) 2012 m. rugsėjo 24 d. (pagal gavimo datą) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą Nr. S-138 (7-113/2012) dėl UAB „Keturi gandrai“ 2012 m. birželio 4 d. skundo dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2012 m. balandžio 30 d. sprendimo Nr. 69-74 kaip nepagrįstą ir neteisėtą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. birželio 27 d. nutartimi pareiškėjui UAB „Keturi gandrai“ nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti.

Šalinant skundo trūkumus, Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2012 m. spalio 12 d. buvo gautas pareiškėjo skundas (b. l. 46-82), kuriame prašoma panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą Nr. S-138(7-113/2012), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2012 m. balandžio 30 d. sprendimą Nr. 69-74 ir Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2012 m. kovo 2 d. sprendimą Nr. (36.9-9)SA-7.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 15 d. nutartimi (b. l. 158-159) atmetė pareiškėjo UAB „Keturi gandrai” prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti UAB „Keturi gandrai” skundą dėl sprendimų panaikinimo.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 32 straipsnio 1 dalį išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu. Tokiu atveju į administracinį teismą galima kreiptis per dvidešimt dienų nuo sprendimo gavimo dienos. Jei skundas pareiškiamas praleidus įstatymo nustatytą terminą, pareiškėjo prašymu terminas skundui paduoti gali būti atnaujintas, jei teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties.

Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas kelia ginčą dėl Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo Nr. S-138 (7-113/2012) teisėtumo (kartu prašydamas panaikinti ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2012 m. balandžio 30 d. sprendimą bei Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2012 m. kovo 2 d. sprendimą). Pažymėjo, jog pareiškėjui Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. rugpjūčio 10 d. sprendimas įteiktas 2012 m. rugpjūčio 28 d. Nesutikdamas su šiuo sprendimu pareiškėjas per dvidešimt dienų nuo skundžiamo sprendimo gavimo galėjo kreiptis teisminės gynybos, t. y. iki 2012 m. rugsėjo 17 d. Tuo tarpu skundą pareiškėjas teismui paštu išsiuntė 2012 m. rugsėjo 20 d., t. y. praleidęs įstatymo nustatytą apskundimo terminą.

Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas, šalindamas skundo trūkumus, pateikė teismui prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti, kuriame pripažino, kad terminą skundui paduoti galėjo praleisti neteisingai aiškindamas teisės normose nustatytus dokumentų įteikimo ir apskundimo terminus, t. y. prašė atnaujinti terminą dėl galimai padarytos klaidos.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog šiuo atveju pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido dėl svarbios priežasties, nėra, nes, įvertinus prašyme nurodytą aplinkybę (suklydimą), negalima konstatuoti, kad ji objektyviai sutrukdė pareiškėjui laiku kreiptis į teismą, nes iš esmės šiuo atveju kreipimosi į teismą termino praleidimą nulėmė subjektyvi priežastis, susijusi su nepakankamu pareiškėjo rūpestingumu įgyvendinant teisę paduoti skundą. Teismas pabrėžė, jog nors pareiškėjas tvirtina, kad dokumentai jam įteikti 2012 m. rugpjūčio 31 d., tačiau šį pareiškėjo argumentą paneigia Lietuvos pašto sistemos duomenys, pagal kuriuos matyti, kad skundžiamas sprendimas pareiškėjui buvo įteiktas 2012 m. rugpjūčio 28 d.

Teismas pabrėžė, jog šiuo atveju terminas praleistas ne dėl objektyvių priežasčių. Remdamasis tuo pirmosios instancijos teismas prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti netenkino ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

III. Pareiškėjas UAB „Keturi gandrai“ kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, atskiruoju skundu (b. l. 161-165) prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 15 d. nutartį ir atnaujinti praleistą terminą skundui dėl Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo Nr. S-138(7-113/2012) panaikinimo paduoti.

Atskirajame skunde nurodoma, jog pareiškėjas teikdamas skundą teismui elgėsi sąžiningai ir rūpestingai. Pareiškėjas skaičiuodamas skundo padavimo teismui terminą vadovavosi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 165 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią dokumentų, siunčiamų registruotu laišku, įteikimo mokesčių mokėtojui diena laikoma penkta darbo diena, einanti po mokesčių administratoriaus siunčiamos korespondencijos perdavimo paštui dienos.

Pažymėjo, jog pas pareiškėją nedirba nei vienas asmuo, kuris turi teisinį išsilavinimą, o teikdamas skundą teismui pareiškėjas neturėjo galimybės naudotis teisininkų ar advokatų paslaugomis, todėl skaičiavo skundo padavimo termino pradžią vadovaudamasis specialiu mokesčių administravimą reglamentuojančiu teisės aktu, nes skundas buvo paduodamas dėl sprendimo, priimto nagrinėjant mokestinį ginčą. Pabrėžė, jog pareiškėjo suklydimas nagrinėjamu atveju laikytinas sąžiningu, kadangi teisinis reglamentavimas nuo kurio momento turi būti skaičiuojamas terminas skundui dėl mokestinių ginčų komisijos priimto sprendimo paduoti nėra aiškus. Pabrėžė, jog taisyklė vadovaujantis kuria terminai tokiam skundui paduoti turi būti skaičiuojami ne pagal MAĮ nuostatas, o pagal ABTĮ nuostatas, teisės aktuose expressis verbis nėra numatyta, o yra suformuota išimtinai teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-22/2010). Pabrėžė, jog ABTĮ 32 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas pareiškėjo buvo praleistas vos tris dienas, tačiau skundas teismui buvo paduotas laiku vadovaujantis MAĮ 165 straipsnio 3 dalimi. Pareiškėjas skundžiamą sprendimą gavo registruotu paštu 2012 m. rugpjūčio 28 d., tačiau paštui sprendimas buvo įteiktas 2012 m. rugpjūčio 24 d. Vadovaujantis MAĮ, kuriuo rėmėsi pareiškėjas, šis sprendimas būtų laikomas įteiktu pareiškėjui 2012 m. rugpjūčio 31 d. Pagal pareiškėjo skaičiavimus terminas skundui paduoti baigėsi 2012 m. rugsėjo 20 d., todėl šią dieną skundą teismui pareiškėjas ir išsiuntė.

Pabrėžė, jog pareiškėjas nesiekė piktnaudžiauti ir nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, o tik dėl formalios klaidos, kuri buvo sąlygota sąžiningo suklydimo dėl sprendimo įteikimo momentui nustatyti taikytinos teisės normos, terminą skundui paduoti praleido vos tris dienas. Pareiškėjas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS552-621/2012, 2012 m. rugsėjo 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS552-621/2012, 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS502-525/2012.

Nurodė, jog nežymus termino praleidimas yra formalus pažeidimas ir jis neturėtų paneigti asmens teisės į teisminę gynybą, teismai, vadovaudamiesi sąžiningumo, teisingumo, protingumo principais, turėtų įvertinti konstitucinių vertybių pusiausvyrą ir dėl formalių reikalavimų nesilaikymo neturėtų atsisakyti nagrinėti pareiškėjo skundą.

Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą prašė atskirąjį skundą atmesti.

Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, jog teismų jurisprudencijoje laikomasi nuomonės, kad teisinių santykių dalyviai savo procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai ir jomis nepiktnaudžiauti, o siekdami įgyvendinti įstatymo jiems suteiktas procesines teises būti aktyvūs, rūpestingi ir atidūs. Manė, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai neatnaujino termino pareiškėjo skundui teismui paduoti. Pabrėžė, jog pareiškėjas nepagrįstai vadovavosi MAĮ 164 straipsnio 3 dalies nuostata ir nurodė, kad skundžiamame sprendime yra nurodyta jo apskundimo tvarka.

IV. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. lapkričio 21 d. nutartimi pareiškėjo atskirąjį skundą atmetė.

Teismas rėmėsi Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 159 straipsnio 1 dalimi bei pažymėjo, jog pareiškėjas, skųsdamas 2012 m. rugpjūčio 10 d. Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimą Nr. S-138(7-113/2012), skundą turėjo pateikti per 20 dienų terminą. Taip pat rėmėsi ABTĮ 34 straipsniu bei nurodė, jog teismų praktikoje, sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-798/2008, 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA520-70/2012).

Išdėstė, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundo pateikimo teismui praleidimo priežastis grindė tuo, kad jis suklydo dėl skundo padavimo termino skaičiavimo vadovaudamasis MAĮ 164 straipsnio 3 dalies nuostata, inter alia numatančia, kad registruotu laišku dokumentai siunčiami pagal mokesčių mokėtojo registre nurodytą mokesčių mokėtojo adresą arba mokesčių mokėtojo nurodytą adresą korespondencijai gauti. Tais atvejais, kai minėtų duomenų mokesčių administratorius neturi, dokumentai siunčiami pagal atitinkamame registre nurodytą mokesčių mokėtojo adresą (juridiniams asmenimis – pagal juridinių asmenų registre nurodytą adresą, fiziniams asmenims – gyventojų registre nurodytą adresą). Dokumentų, siunčiamų registruotu laišku, įteikimo mokesčių mokėtojui diena laikoma penkta darbo diena, einanti po mokesčių administratoriaus siunčiamos korespondencijos perdavimo paštui dienos (b. l. 43-44, 161-165).

Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas termino praleidimo priežastis ir byloje esančius įrodymus, pabrėžė, kad MAĮ 164 straipsnis reglamentuoja dokumentų įteikimą mokesčių mokėtojui. Šio straipsnio 3 dalis inter alia numato, jog dokumentų, siunčiamų registruotu laišku, įteikimo mokesčių mokėtojui diena laikoma penkta darbo diena, einanti po mokesčių administratoriaus siunčiamos korespondencijos perdavimo paštui dienos. Pabrėžė, jog MAĮ 165 straipsnio 3 dalis numato, jog tais atvejais, kai skaičiuojamas Mokestinių ginčų komisijos sprendimo apskundimo teismui terminas, vadovaujamasi ABTĮ nuostatomis, t. y. ir nuostata, numatančia įteikimo pareiškėjui termino pradžią. Remdamasis tuo ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog Mokestinių ginčų komisijos sprendimo įteikimo pareiškėjui diena turi būti nustatoma pagal bendrąsias taisykles, t. y. pagal faktinį sprendimo įteikimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-22/2010). Atsižvelgęs į MAĮ 165 straipsnio 3 dalį teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad taisyklė, vadovaujantis kuria terminai skundams dėl Mokestinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimo paduoti turi būti skaičiuojami ne pagal MAĮ nuostatas, o pagal ABTĮ nuostatas, teisės aktuose expressis verbis nėra numatyta. Pabrėžė, jog MAĮ 165 straipsnio 3 dalis aiškiai nukreipia į ABTĮ.

Pažymėjo ir tai, jog skundžiamame Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. rugpjūčio 10 d. sprendime Nr. S-138 (7-113/2012) yra nurodyta, kad pagal MAĮ 159 straipsnio 1, 3, 4 dalis mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su Mokestinių ginčų komisijos sprendimu, turi teisę šį sprendimą apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Pažymima, jog skundas teismui turi būti paduodamas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo Mokestinių ginčų komisijos sprendimo įteikimo dienos (b. l. 84-96). Be to, 2012 m. rugpjūčio 24 d. pranešime dėl skundžiamo sprendimo siuntimo buvo nurodyta, kad būtent sprendimo lydraštis ir vokas yra dokumentai, kuriais remiantis nustatoma Mokestinių ginčų komisijos sprendimo įteikimo mokesčių mokėtojui diena, nuo kurios yra skaičiuojamas šio sprendimo apskundimo terminas Vilniaus apygardos administraciniam teismui (b. l. 83). Remdamasis tuo, teismas pažymėjo, jog pareiškėjui buvo pakankamai aiškiai nurodyta sprendimo apskundimo tvarka ir iš nurodytų nuostatų matyti, kad būtent nuo skundžiamo sprendimo faktinio įteikimo yra pradedamas skaičiuoti terminas skundui paduoti.

Pabrėžė, jog teismų praktikoje yra numatyta, kad ABTĮ nuostatų ar kitų įstatymų normų klaidingas suvokimas ir netinkamas teisės kreiptis į teismą realizavimas laikoma ne objektyvaus, bet subjektyvaus pobūdžio aplinkybe (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje AS442-303/2008, 2007 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA8-35/2007, 2008 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-615/2008). Pažymėjo, jog įvertinus pareiškėjo nurodytas skundo praleidimo priežastis, atsižvelgus į nurodytą teismų praktiką, negalima daryti išvados, kad pareiškėjo nurodytos termino praleidimo priežastys objektyviai sutrukdė pareiškėjui laiku kreiptis į teismą. Manytina, kad pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido dėl klaidingo suvokimo apie skundo termino eigą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo veiksmai paduodant skundą neteisingai suvokus jo eigą negali būti pagrindas atnaujinti praleistą terminą. Tai yra subjektyvi, bet ne objektyvi termino praleidimo priežastis.

Pridūrė, jog sprendžiant klausimą dėl termino skundui pateikti atnaujinimo yra įvertinama kiekviena konkreti situacija byloje, šiuo atveju net ir atsižvelgus į pareiškėjo atskirajame skunde nurodytą teismų praktiką ir nurodytas atskiras situacijas, kada praleisti terminai buvo atnaujinti, negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad ir šiuo atveju praleistas terminas skundui pateikti turėtų būti atnaujintas. Atkreipė dėmesį, jog ABTĮ 5 straipsnyje aptarta teisė kreiptis į administracinį teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų. Proceso dalyviai privalo savo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (ABTĮ 53 str. 3 d.). Sprendė, jog konkrečiu atveju pareiškėjui ganėtinai aiškiai buvo išaiškinta Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo Nr. S-138 (7-113/2012) apskundimo tvarka, tačiau pareiškėjas neveikė tokiu būdu, kuris užtikrintų greičiausią ginčo išsprendimą, uždelsė paduoti skundą teismui ir tokiais veiksmais pats sau sukūrė neigiamas pasekmes.

V. Pareiškėjas 2013 m. vasario 22 d. (pagal gavimo datą) pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prašymą (b. l. 111 – 117), kuriuo prašė: 1) atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. AS858-840-12; 2) atnaujinus procesą, panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-4399-244/2012; 3) atnaujinti praleistą terminą skundui „Dėl Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo Nr. S-138 (7-113/2012) „Dėl UAB „Keturi gandrai“ 2012 m. birželio 4 d. skundo dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie finansų ministerijos 2012 m. balandžio 30 d. sprendimo Nr. 69-74“ panaikinimo“ paduoti.

Prašyme apžvelgia faktines aplinkybes ir įsiteisėjusios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties esmę bei nurodo, jog teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nukrypo nuo formuojamos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikos tokio pobūdžio bylose (ABTĮ 153 str. 2 d. 12 p.). Pažymi, jog priimdamas nutartį ir vertindamas termino praleidimo priežastis teismas nesivadovavo LVAT praktika, kurioje svarbiomis termino praleidimo priežastimis yra pripažįstamos aplinkybės, kurios sudaro kliūtis asmeniui laiku įgyvendinti savo valią atlikti tam tikrus veiksmus. Teismai, analizuodami šias aplinkybes, privalo vertinti, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Nurodo, jog analizuojant, ar asmens elgesys atitinka sąžiningo, atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standartą taikomi ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (remiasi LVAT 2008 m. gegužės mėn. 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A438-798/2008; LVAT 2012 m. liepos 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. TA520-70/2012). Mano, jog atsakyti į klausimą, ar konkretaus subjekto elgesys atitiko atidaus bei rūpestingo elgesio standartą, galima tik visapusiškai analizuojant asmens elgesį, t. y. atsižvelgiant ir į subjektyvaus pobūdžio aplinkybes, kurios galėjo ir turėjo lemti atitinkamą subjekto elgesį.

Teigia, jog konkrečiu atveju sąžiningai klydo apskaičiuodamas skundo padavimo terminą, nes nebuvo atstovaujamas advokato, be to, MGK sprendimo apskundimo tvarka, o ypač momentas, nuo kurio yra skaičiuojami terminai skundui paduoti, yra neaiškūs ir įstatyme expresis verbis neįtvirtinti. Pareiškėjui, kaip ūkio subjektui, veikiančiam savo verslo srityje ir neturinčiam specialių teisinių žinių, yra nelengva nustatyti tikslius skundo padavimo terminus, kai sprendimų mokestiniuose ginčuose apskundimą iš esmės reglamentuoja du teisės aktai – MAĮ ir ABTĮ. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo sąžiningumas yra akivaizdus, kadangi skundas buvo paduotas per, pareiškėjo vertinimu, teisingai apskaičiuotą terminą, kurį jis skaičiavo vadovaujantis vadovaudamasis MAĮ 165 straipsnio 3 dalimi.

Remiasi LVAT 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS602-535-12 bei LVAT 2012 m. liepos 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. TA520-70/2012 bei pabrėžia, jog teismas konkrečiu atveju turėjo vadovautis šiomis LVAT bylomis ir konstatuoti pareiškėjo sąžiningumą ir termino praleidimą dėl svarbių priežasčių, esančių pagrindu jį atnaujinti.

Nurodo, jog teismas apskritai nevertino fakto, kad pareiškėjas buvo rūpestingas, nes stengėsi skundą paduoti teismui tinkamai ir nepiktnaudžiavo bei nesiekė piktnaudžiauti turimomis teisėmis, tačiau sąžiningai klysdamas praleido terminą, pavėlavęs tik trimis dienomis. Taip pat remiasi LVAT 2012 m. rugsėjo mėn. 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS502-525-12 bei pažymi, jog formalaus pobūdžio pažeidimai nesudaro pagrindo pripažinti, jog pareiškėjas piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Mano, jog šios ir kitų paminėtų bylų ratio decidendi iš esmės sutampa, todėl jomis turėtų būti vadovaujamasi, o skirtingų sprendimų priėmimas daro LVAT praktiką nenuoseklia. Be to, kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, teismų sprendimai negali būti nemotyvuotai ignoruojami.

Taip pat išdėsto, jog remiantis aktualiausia LVAT formuojama praktika, sprendžiant termino atnaujinimo klausimą reikšminga aplinkybė yra tai, kad iš esmės terminas yra praleistas nežymiai. Atkreipia dėmesį, jog LVAT ne kartą pabrėžė, jog tuo atveju, kai skundas pateikiamas praleidus įstatyme įtvirtintą terminą vos kelias dienas (tris dienas), ir byloje nesant duomenų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, jog pareiškėjas piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, darytina išvada, jog iš esmės sąžiningai procesiškai elgęsis proceso dalyvis teisės kreiptis į teismą neturėtų prarasti dėl formalaus kelių dienų termino praleidimo, todėl tokiam pareiškėjui terminas turėtų būti atnaujintas (remiasi LVAT 2012 m. rugsėjo 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS552-621-12; LVAT 2012 m. rugsėjo mėn. 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS502-525-12).

Akcentuoja, jog savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, t. y. ištaisė teismo nurodytus skundo trūkumus, todėl konkrečiu atveju nėra pagrįsta paneigti jo fundamentalią teisę į teisminę gynybą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

VI. Prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkintinas.

Proceso atnaujinimo institutas – išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės procedūra, kurios tikslas yra užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P63-159/2010).

ABTĮ 153 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas šiame skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, jog, atsižvelgiant į tai, kad proceso atnaujinimo stadija galima tik esant įsiteisėjusiam teismo procesiniam sprendimui ir siekiant, kad nebūtų trikdomas įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarimo, nutarties) pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių stabilumas, įstatymų leidėjas proceso atnaujinimo stadiją sukūrė ne kaip įprastinę, o kaip išimtinę teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formą, apsaugančią visos teisėtvarkos darną ir pastovumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P146-17/2012). Vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pabrėždamas šios proceso stadijos išimtinumą yra konstatavęs, jog jis (išimtinumas) pasireiškia dviem aspektais: pirma, proceso atnaujinimas administracinėje byloje galimas tik esant ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje numatytiems proceso atnaujinimo pagrindams, kurie siejami su jau po bylos išnagrinėjimo paaiškėjusiomis aplinkybėmis arba esminiais materialinės ar proceso teisės normų pažeidimais; ir antra, proceso atnaujinimo stadijos taikymas galimas tik bylose, kurios užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P444-84/2012).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas proceso atnaujinimą sieja su apeliacinės instancijos teismo nutartimi, kuria teismas paliko nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 15 d. nutartį, kuria pareiškėjo skundą buvo atsisakyta priimti. Taigi įsiteisėjusia teismo nutartimi pareiškėjo skundas nepriimtas nagrinėti teisme.

Atkreiptinas dėmesys, jog bylos iškėlimas yra sietinas su skundo priėmimu. Būtent nutartimi priėmus skundą nagrinėti pereinama prie kitų proceso stadijų – pasiruošimo bylos nagrinėjimui teisme (ABTĮ XI skirsnis) ir bylos nagrinėjimo teisme (ABTĮ XII skirsnis). Tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas nebuvo priimtas, byla nebuvo iškelta ir išnagrinėta, todėl ji negali būti prilyginama užbaigtai bylai. Atitinkamai bylinėjimasis nėra laikomas baigtu (lot. – lites finiri oportet), o tarp šalių kilęs materialinis ginčas – išspręstu galutinai ir negrįžtamai (lot. – res in iudicium deducta). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis nelaikytina įgijusia res judicata galią, todėl konstatuotina, jog nėra būtinos sąlygos spręsti klausimą dėl bylos proceso atnaujinimo (ABTĮ 153 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, jog analogiškos pozicijos buvo laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. P520-102/2013.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog ABTĮ iš esmės neriboja pareiškėjo teisės pakartotinai kreiptis į teismą su prašymu dėl termino atnaujinimo, todėl jei, jo manymu, konkrečiu atveju egzistavo aplinkybės, apie kurias termino atnaujinimo klausimo sprendimo metu nebuvo žinota, jis turėtų būtent tokį pakartotinį motyvuotą prašymą ir pateikti, tačiau šiam tikslui naudoti ne proceso atnaujinimo institutą, kurio tikslas, kaip žinia, yra užtikrinti teisingumo vykdymą išimtiniu būdu revizuojant galutinius įsiteisėjusius teismų sprendimus.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. AS858-840/2012 negalėjo būti paduotas, todėl jis yra netenkinamas.

Pridurtina, jog proceso atnaujinimą reglamentuojantis ABTĮ IV skyrius nenumato prašymo atnaujinti procesą priėmimo stadijos, kurioje būtų galima patikrinti, ar prašymas atnaujinti procesą apskritai gali būti nagrinėjamas teisme. Atsižvelgdama į tai, kad visi klausimai, susiję su prašymo atnaujinti procesą atitikimu įstatymo reikalavimams tikrinami prašymą atnaujinti procesą nagrinėjant iš esmės, teisėjų kolegija, nustačiusi, jog proceso atnaujinimas dėl nutarties atsisakyti priimti pareiškėjo skundą nėra galimas, atsisako atnaujinti procesą (ABTĮ 159 straipsnio 1 dalis) (taip pat žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P444-84/2012).

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Keturi gandrai“ prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. AS858-840/2012 netenkintinas, procesas šioje byloje neatnaujintinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Keturi gandrai“ prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkinti.

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje AS858-840/2012 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės UAB „Keturi gandrai“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, dėl sprendimų panaikinimo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius