2020-06-10 Nr. AB-11847-3-62-3-01168-2018-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1098-1062/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01168-2018-1

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas K. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL, atsakovo atstovas), 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė:

2.1. 2018 m. kovo 22 d., 2018 m. balandžio 2 d., 2018 m. gegužės 15 d. buvo atvežtas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, kurioje kratos metu paimti jo asmeniniai drabužiai ir išduota išblukusi, suplyšusi ir netinkama dėvėti pižama bei žieminė striukė. Pareiškėjas su LAVL išduota apranga buvo vežamas į viešąsias gydymo įstaigas konsultacijoms pas specialistus, todėl jautėsi pažemintas, nes įstaigoje buvę žmonės atkreipdavo į jį dėmesį. Pareiškėją vežant į Lietuvos sveikatos mokslų universitetinės ligoninės (toliau – LSMUL) Kauno klinikas buvo naudojami antrankiai, todėl jis jautėsi pažemintas. Pareiškėjas kreipėsi į LAVL administraciją su prašymais ir skundais, kad būtų grąžinti jo nuosavi drabužiai, bet prašymai nebuvo tenkinti. LAVL administracija pateikė netinkamos formos ir turinio atsakymą į jo 2018 m. gegužės 15 d. prašymą.

2.2. Dėl nurodytų pažeidimų pareiškėjas patyrė dvasinius ir emocinius išgyvenimus, sukrėtimą, depresiją, orumo pažeminimą.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas LAVL atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti. Atsiliepime į skundą buvo nurodyta:

3.1. Nuo 2018 m. vasario 22 d. iki 2018 m. vasario 27 d., nuo 2018 m. balandžio 3 d. iki 2018 m. balandžio 10 d. ir nuo 2018 m. gegužės 15 d. iki 2018 m. gegužės 22 d. pareiškėjas gydėsi LAVL Ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros skyriuje. LAVL laikomasi teisės aktuose nustatytų užkrečiamų ligų prevencijos ir kontrolės reikalavimų, todėl visiems pacientams privalomai išduodami įstaigos drabužiai. Pacientų asmeniniai drabužiai (išskyrus drabužiai, kuriuos pacientams leidžiama su savimi turėti) yra saugomi LAVL daiktų sandėlyje.

LAVL asmeniniai viršutiniai drabužiai iš pareiškėjo paimti vadovaujantis LAVL vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų LAVL direktoriaus 2017 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. V-39 (toliau – ir LAVL vidaus tvarkos taisyklės), 17 punkto nuostatomis. LAVL išduodami drabužiai (pižamos) yra kokybiški, pasiūti iš flanelės audinio, standartinių dydžių. LAVL yra sudariusi specializuoto (sveikatos priežiūros ir kitoms panašaus profilio įtaigoms) skalbimo paslaugų sutartį, todėl LAVL naudojami skalbiniai yra skalbiami centralizuotai uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „Kauno skalbykla“.

LAVL Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje atvykusiems nuteistiesiems (suimtiesiems) yra išduodama pižama ir jie yra pareigūnų palydimi į atitinkamą gydomąjį skyrių. Į gydomąjį skyrių atvykusiam pacientui skiriama lova, daiktų spintelė, drabužių spinta (jos dalis, kabykla) ir išduodamas LAVL patalynės komplektas. Nuteistiesiems (suimtiesiems) pageidaujant į gydomąjį skyrių leidžiama pasiimti savo asmeninius rankšluosčius. Nuteistųjų (suimtųjų) asmeniniai drabužiai (bei asmeniniai rankšluosčiai) yra skalbiami LAVL esančioje skalbimo mašinoje ir džiovinami ant skalbinių džiovyklos, esančios skalbimo patalpoje.

Pacientams yra išduodamos striukės, skirtos nešioti pagal sezoniškumą. Žiemos sezonui skirtos striukės yra žieminės (pagal specifikaciją su prailginta nugara, siekiant užtikrinti šilumą, rankogalių galuose iš vidinės pusės yra papildomi trikotažiniai rankogaliai, sulaikantys šilumą) ir kokybiškos (tvirtos dvigubos siūlės, tinkamos skalbti pramoniniu būdu). Kitų sezonų metu išduodamos taip pat kokybiškos striukės, pasiūtos iš kvėpuojančio, drėgmę atstumiančio audinio, juosmens ir rankovių plotis reguliuojamas spaudėmis ar virvelėmis, yra gobtuvas, tvirtos dvigubos siūlės, tinkamos skalbti pramoniniu būdu.

LAVL pacientams išduodamos striukės, kurios priskiriamos darbo drabužių grupei, yra labiau atsparios nepalankioms oro sąlygoms negu įprastos striukės, taip pat yra užtikrinamas šių striukių tinkamumas dėvėti po skalbimo ir dezinfekavimo pramoniniu būdu.

3.2. Visi LAVL nuteistieji (suimtieji) į viešąsias gydymo įstaigas konsultacijoms pas specialistus konvojuojami su LAVL išduota apranga. Pareiškėjas 2018 m. gegužės 16 d. pateikė prašymą dėl asmeninių rūbų išdavimo, kuris LAVL direktoriaus buvo atmestas. 2018 m. gegužės 21 d. pareiškėjas LAVL administracijai pateikė prašymą, kuriuo prašė teisiškai pagrįsti, kodėl jo 2018 m. gegužės 16 d. prašymas, į kurį LAVL atsakė 2018 m. gegužės 24 d. raštu, buvo atmestas. Minėtas pareiškėjo prašymas buvo atmestas vadovaujantis LAVL vidaus tvarkos taisyklių 17 punktu, todėl LAVL administracija jokio pažeidimo nepadarė.

3.3. Pareiškėją konvojuojant į LSMUL Kauno klinikas specialiosios priemonės (antrankiai) buvo panaudoti vadovaujantis Prievartos, specialiųjų priemonių ir šaunamojo ginklo panaudojimo tvarkos taisyklėmis. Pareiškėjas dėl panaudotų specialiųjų priemonių (antrankių) 2018 m. balandžio 5 d. skundu kreipėsi į LAVL administraciją. Į šį skundą buvo atsakyta 2018 m. balandžio 17 d. raštu, kuriame nurodyta, jog pažeidimų nebuvo nustatyta. Pareiškėjas neteikė skundą / prašymų LAVL administracijai dėl konvojavimo į LSMUL Kauno klinikas panaudojant antrankius 2018 m. vasario 23 d. ir 2018 m. gegužės 17 d.

3.4. Apibūdindamas patirtą žalą pareiškėjas apsiribojo bendrojo pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp LAVL administracijos veiksmų ir (arba) neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžiamas neturtinės žalos atsiradimas, todėl nėra pagrindo tenkinti jo skundą.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, t. y. pripažino, kad buvo pažeista jo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo LAVL sąlygas.

5. Pirmosios instancijos teismas pirmiausiai pažymėjo, kad LAVL yra specializuota įstaiga, kurios tikslas – teikti pacientams sveikatos priežiūros paslaugas. Pagal Sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. V-946 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 47-1:2012 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Infekcijų kontrolės reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 47-1:2012) 108 punktą stacionarinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose pacientai perrengiami įstaigos drabužiais arba jiems pagal sveikatos priežiūros įstaigos vidaus tvarkos taisykles leidžiama dėvėti asmeninius drabužius ir avalynę; pacientų drabužiai turi būti švarūs; drabužiai keičiami ne rečiau kaip vieną kartą per 7 dienas, užteršti krauju ir (ar) kūno skysčiais, ekskretais – tuoj pat; pacientų avalynė, išduota įstaigoje, turi būti iš neperšlampamos medžiagos, tinkamos valyti ir dezinfekuoti. LAVL vidaus tvarkos taisyklių 17 punkte nustatyta, kad infekcijų ir užkrečiamųjų ligų prevencijos ir kontrolės tikslais visų pacientų asmeniniai drabužiai yra paimami saugoti, išduodant įstaigos drabužius. Taigi norint pasiekti LAVL vidaus tvarkos taisyklėse numatytą tikslą, t. y., užtikrinti infekcijų ir užkrečiamųjų ligų prevenciją, visi asmeniniai drabužiai iš pacientų turi būti paimami. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes bei esamą teisinį reguliavimą, teismas sprendė, jog LAVL pareigūnai, paimdami iš pareiškėjo asmeninius drabužius ir aprūpindami jį LAVL drabužiais, teisės aktų reikalavimų nepažeidė.

6. Teismas nurodė, kad pareiškėjo argumentus, jog LAVL išduoti drabužiai buvo netinkami dėvėti, paneigė atsakovo atstovo pateikti techninės specifikacijos duomenys, iš kurių matyti, jog: žieminės striukės nugara yra prailginta, siekiant užtikrinti šilumą; rankogalių galuose iš vidinės pusės – papildomi trikotažiniai rankogaliai, sulaikantys šilumą; striukės turi gobtuvą, tvirtas dvigubas siūles; yra tinkamos skalbti pramoninu būdu; kitų sezonų metu išduodamos striukės pasiūtos iš kvėpuojančio, drėgmę atstumiančio audinio; juosmens ir rankovių plotis reguliuojamas spaudėmis ir virvelėmis; yra gobtuvas, tvirtos dvigubos siūlės; yra tinkamos skalbti pramoniniu būdu; pižamos pasiūtos iš marginto flanelės audinio; medžiagos tankis ne mažiau 160 g/m2; audinys gerai praleidžia orą, drėgmę, yra patvarus, nudažytas atspariais dažais, atsparus virinimui itin aukštoje temperatūroje. Pacientams pižamos yra keičiamos į švarias ne rečiau kaip kartą per savaitę, o pižamos, kurios yra užterštos krauju ir (ar) kūno skysčiais, ekskretais keičiamos nedelsiant.

7. Teismas atkreipė dėmesį, kad jeigu pareiškėjui buvo išduota išblukusi, dėmėta pižama, jis galėjo kreiptis į LAVL administraciją dėl pižamos pakeitimo, tačiau kaip matyti iš bylos duomenų pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl šių aplinkybių nesikreipė į atsakovo atstovą. Iš į bylą pateikto 2018 m. balandžio 5 d. pareiškėjo skundo, rašyto LAVL, matyti, jog pareiškėjas tik konstatavo, kad buvo išvežtas į LSMUL Kauno klinikas su išblukusia, dėmėta pižama, tačiau byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į LAVL administraciją dėl pižamos pakeitimo. Teismas neturėjo pagrindo abejoti atsakovo atstovo į bylą pateiktais duomenimis apie nuteistųjų aprūpinimą tinkamais dėvėti drabužiais. Teismas vertino, kad pareiškėjas neįrodė, jog atsakovo atstovas veikė netinkamai, o pareiškėjo argumentai šioje dalyje grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, todėl atmestini.

8. Teismas akcentavo, kad pagal LAVL vidaus tvarkos taisyklių 17 punktą pacientų asmeniniai drabužiai (kitos aprangos dalys) ir avalynė gali būti išduodami tik raštiškai paprašius ir gavus LAVL administracijos leidimą. Teismas nurodė, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog pareiškėjas dėl rūbų grąžinimo į LAVL administraciją kreipėsi 2018 m. gegužės 15 d. prašymu. LAVL atsisakė išduoti pareiškėjui jo prašomus viršutinius drabužius, tačiau nenurodė, kokiu pagrindu negali būti pareiškėjui išduodami asmeniniai viršutiniai drabužiai.

Teismas vertino, kad šiuo atveju atsakovo atstovo rezoliucija „prieštarauju“ ant pareiškėjo prašymo negali būti laikoma tinkamu prašymo nagrinėjimu. Pareiškėjas 2018 m. gegužės 21 d. pateikė LAVL administracijai pakartotinį prašymą, kuriuo prašė teisiškai pagrįsti, kodėl jo pateiktas prašymas dėl rūbų grąžinimo buvo atmestas, prašė nurodyti prašymo netenkino motyvus. LAVL 2018 m. gegužės 24 d. rašte Nr. 7-357 nurodė, kad prašymas „Dėl drabužių grąžinimo“ buvo atmestas vadovaujantis LAVL vidaus tvarkos taisyklėmis.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes teismas sprendė, kad LAVL administracija, gavusi pareiškėjo 2018 m. gegužės 15 d. ir 2018 m. gegužės 21 d. prašymus, privalėjo ne formaliai juo išnagrinėti, o atitinkamai pagrįsti ir argumentuoti, kodėl negali būti grąžinami pareiškėjui konkretūs jo prašomi rūbai. LAVL administracijai nepakanka nurodyti, kad prieštarauja dėl rūbų grąžinimo arba kad vadovaujasi LAVL vidaus tvarkos taisyklėmis, atsakovo atstovas turi ne formaliai, o realiai padėti pareiškėjui įgyvendinti jo teisę dėl asmeninių rūbų išdavimo, o nesant tokios galimybės, privalo aiškiai ir konkrečiai suformuluoti draudimo pagrindą.

Teismo nuomone, tokie viešojo administravimo subjekto veiksmai, kai administracinis aktas priimamas visapusiškai neįvertinus skundo pagrindo ir aplinkybių, pažeidžia ne tik viešojo administravimo subjektui Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nustatytas pareigas, bet ir gero administravimo principą, kurio įgyvendinimas nacionalinėje teisėje kildinamas iš konstitucinio imperatyvo „valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Šiuo atveju atsakovo atstovas, nagrinėdamas pareiškėjo 2018 m. gegužės 15 d. ir 2018 m. gegužės 21 d. prašymus, formaliai atliko viešojo administravimo funkcijas ir tokie veiksmai negali būti laikomi teisėtais.

Teismas pripažino, kad atsakovo atstovas pažeidė pareigą tinkamai motyvuoti ir pagrįsti priimtus individualius administracinius aktus.

9. Atsakydamas į pareiškėjo pretenzijas, kad jis į viešąsias įstaigas konsultacijai pas specialistus turėjo važiuoti vilkėdamas dėmėtą pižamą ir nekokybišką striukę, teismas pažymėjo, jog 2018 m. balandžio 5 d. ir 2018 m. gegužės 17 d. pareiškėjas buvo konvojuotas į aukštesnio lygio ligoninę dėl gydytojo specialisto konsultacijos, o ne į kitokio pobūdžio viešąją įstaigą ar vietą. Teismas vertino, kad LAVL pareigūnai, pristatydami pareiškėją pas specialistus jam vilkint LAVL pižamą, nepažemino pareiškėjo orumo, kadangi pareiškėjas šiuo aspektu neįrodė patirtos neturtinės žalos fakto.

10. Vertindamas pareiškėjo teiginius, kad jis į LSMUL Kauno klinikas buvo konvojuojamas su antrankiais, teismas nustatė, kad pareiškėjas LAVL pareigūnų buvo konvojuotas iš LAVL į LSMUL Kauno klinikas ir atgal 2018 m. balandžio 5 d. ir 2018 m. gegužės 17 d. Kadangi atsakovo atstovas nepateikė įrodymų, paneigiančių pareiškėjo argumentus dėl jo laikymo su antrankiais minėto konvojavimo metu, teismas šias pareiškėjo nurodytas aplinkybes laikė nustatytomis. Vertindamas, ar pareiškėjas teisėtai buvo konvojuojamas su antrankiais, teismas atsižvelgė į Konvojavimo taisyklių 3, 157, 223.3 punktų, Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir Suėmimo vykdymo įstatymas) 11 straipsnio 7 dalies, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 121–123 straipsnių nuostatas. Teismas, įvertinęs nurodytą teisinį reguliavimą, sprendė, jog LAVL pareigūnai, konvojuodami pareiškėją specialiai konvojuojamųjų pervežimui pritaikytu automobiliu ir konvojavimo metu pareiškėjui uždėję antrankius, nesilaikė minėtų teisės aktų reikalavimų. Taip pat atsakovo atstovas nenurodė ir byloje nenustatyta, kad pareiškėjo konvojavimo metu buvo BVK 121 straipsnio 1–2 dalyse nustatyti pagrindai panaudoti specialiąją priemonę (antrankius), todėl panaudodami minėtą specialiąją priemonę pareiškėjo atžvilgiu pareigūnai veikė nesilaikydami teisės aktų reikalavimų.

11. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, jog LAVL pareigūnai, konvojuodami pareiškėją su antrankiais, nesilaikė teisės aktų reikalavimų, o LAVL administracija 2018 m. gegužės 15 d. ir 2018 m. gegužės 21 d. pareiškėjo prašymus „Dėl drabužių grąžinimo“ išnagrinėjo pažeisdama VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, todėl yra pagrindas pripažinti, jog LAVL pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam, konvojuojamam tinkamomis sąlygomis. Teismui nekilo abejonių, kad dėl netinkamų kalinimo, konvojavimo sąlygų pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei atsakovo atstovas būtų laikęsis teisinio reglamentavimo, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą.

12. Spręsdamas klausimą dėl pareiškėjui atlygintino neturtinės žalos atlyginimo būdo, teismas nurodė, kad byloje nenustačius, jog dėl neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų pareiškėjui kilo sunkesni padariniai, taip pat nenustačius, kad tokio teisės aktų pažeidimo sukelti nepatogumai pareiškėjui buvo itin intensyvūs, nesant pagrindo išvadai, jog atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, byloje nustatytos aplinkybės atsakovo atstovui neveikiant taip, kaip teisės aktai įpareigojo veikti, laikytinos mažareikšmėmis ir šioje byloje yra pakankamas pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, apsiribojant tik jo teisės atlikti laisvės atėmimo bausmę teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą.

III. 13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais. Apeliaciniame skunde nurodyta:

13.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi deklaratyviu atsakovo atstovo teiginiu, kad išduotos pižamos buvo geros būklės. Pareiškėjui išduotos pižamos buvo susidėvėjusios ir netinkamos naudoti, o tai įrodo šioje byloje esantis įrodymas – pižamų pirkimo sąskaitos ir duomenys apie pižamų dezinfekavimą ir nukenksminimą itin aukštoje temperatūroje kiekvieną savaitę. Pižamos negalėjo likti geros kokybės po tiek dezinfekavimų ir skalbimų aukštoje temperatūroje.

13.2. Teismas visiškai nenagrinėjo esminio pareiškėjui padarytos neturtinės žalos atsiradimo motyvo, t. y. konvojavimo į LSMUL Kauno klinikas pareiškėjui vilkint LAVL išduotą pižamą. Rėžimo reikalavimai, taikomi konvojuojamiesiems, neapima valstybės išduotų drabužių nešiojimo prievolės. Konvojavimo taisyklės taip pat nenurodo laikytis paskutinės kalinimo įstaigos, kurioje buvo kalinamas nuteistasis, vidaus tvarkos taisyklių, todėl tai, jog pareiškėjas konvojavimo metu buvau verčiamas dėvėti LAVL išduotą nekokybišką pižamą buvo neteisėta ir pažemino pareiškėjo orumą. LAVL vidaus tvarkos taisyklių 17 punktas turėtų būti nagrinėjamas iš esmės, o ne remiamasi juo kaip teisės aktu, leidžiančiu daryti tokias prievoles asmenims, kurių laisvė yra apribota. LAVL vidaus tvarkos taisyklių 17 punktas prieštarauja BVK 97 straipsniui, todėl negali būti laikomas teisėtu.

13.3. Teismo išvada, kad pareiškėjas buvo konvojuotas į aukštesnio lygio ligoninę, o ne į kitokio pobūdžio viešąją įstaigą ar vietą, dėl ko LAVL pareigūnų veiksmai pareiškėjo orumo nepažemino, yra nepagrįsta. Pareiškėjui nėra jokio skirtumo, kokios įstaigos patalpose jį su kompleksuoti verčiančia pižama mato nepažįstami žmonės. Neigiami išgyvenimai pareiškėjui buvo sukelti dėl prievolės dėvėti kalinimo įstaigos išduotus drabužius ne kalinimo įstaigoje, o laisvėje, bei dėl aplinkinių žmonių žvilgsnių ir reakcijų. Įstaigos pobūdis ir pavadinimas neturi jokios įtakos joje esančių žmonių reakcijoms į nuteistąjį, vedamą su antrankiais ir prieš jo valią aprengtą netinkama dėvėti pižama, todėl šis teismo teiginys neatitinka tikrovės. Teiginys, kad pareiškėjas neįrodė iš šios situacijos kildinamos patirtos neturtinės žalos, taip pat yra nepagrįstas, kadangi pareiškėjas skunde, atsikirtime į atsakovo atsiliepimą ir paaiškinimuose teismo posėdžio metu detaliai paaiškino visus neigiamus išgyvenimus.

14. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas LAVL atsiliepime prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą ir pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyta:

14.1. LAVL yra Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldi biudžetinė įstaiga, kurios paskirtis – ambulatorinių ir stacionarių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas asmenims, kuriems paskirta kardomoji priemonė suėmimas, ir arešto bei laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems, užtikrinant kardomosios priemonės suėmimo, arešto ir laisvės atėmimo bausmių vykdymą. Atsižvelgiant į tai, šiai įstaigai privalomai taikomas Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymas, Higienos norma HN 47-1:2012 ir kiti sveikatos apsaugą bei asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų veiklą reglamentuojantys teisės aktai, kuriais remiantis patvirtintos LAVL vidaus tvarkos taisyklės. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentas, kad LAVL vidaus tvarkos taisyklių 17 punktas turėtų būti nagrinėjamas iš esmės, o ne remiamasi juo kaip teisės aktu, leidžiančiu daryti tokias prievoles asmenims, kurių laisvė yra apribota, yra niekuo pagrįstas.

14.2. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė ir nepateikė naujų argumentų ar motyvų, dėl kurių nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Apeliacinis skundas grindžiamas analogiškais argumentais, pateiktais pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėja kildina iš LAVL pareigūnų neteisėtų veiksmų, atlyginimo priteisimo.

16. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytus nusiskundimus, atsakovo atstovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, jog LAVL pareigūnai, konvojuodami pareiškėją su antrankiais, nesilaikė teisės aktų reikalavimų, o LAVL administracija 2018 m. gegužės 15 d. ir 2018 m. gegužės 21 d. pareiškėjo prašymus „Dėl drabužių grąžinimo“ išnagrinėjo pažeisdama VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Teismas sprendė, kad šioje byloje yra pagrindas apsiriboti pareiškėjo teisės atlikti laisvės atėmimo bausmę teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą, atmetant reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais.

17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su teismo išvada, jog LAVL pareigūnai, konvojuodami jį į LSMUL Kauno klinikas jam vilkint LAVL išduotą pižamą, kuri, pareiškėjo teigimu, buvo išblukusi ir dėmėta, nepažeidė jo orumo. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat kelia klausimą dėl LAVL vidaus tvarkos taisyklių 17 punkto atitikimo BVK 97 straipsniui.

18. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

19. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad teisės aktai expressis verbis (tiesiogiai) nereglamentuoja, su kokiais drabužiais, t. y. ar asmeniniais rūbais ar LAVL išduota apranga, nuteistasis turi būti konvojuojamas iš LAVL į kitas įstaigas ar vietas. Pagal Higienos normos HN 47-1:2012 108 punktą stacionarinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose pacientai perrengiami įstaigos drabužiais arba jiems pagal sveikatos priežiūros įstaigos vidaus tvarkos taisykles leidžiama dėvėti asmeninius drabužius ir avalynę; pacientų drabužiai turi būti švarūs; drabužiai keičiami ne rečiau kaip vieną kartą per 7 dienas, užteršti krauju ir (ar) kūno skysčiais, ekskretais – tuoj pat; pacientų avalynė, išduota įstaigoje, turi būti iš neperšlampamos medžiagos, tinkamos valyti ir dezinfekuoti. Pagal LAVL vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų LAVL direktoriaus 2017 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. V-39, 17 punktą infekcijų ir užkrečiamų ligų prevencijos ir kontrolės tikslais, pacientų asmeniniai drabužiai (kitos aprangos dalys) ir avalynė, išskyrus apatinį trikotažą, marškinėlius, pižamą (skirtą miegui), kojines ir vieną porą batų, paliekami saugoti LAVL daiktų saugojimui skirtose patalpose, išduodant Perduotų saugoti ir turimų daiktų kvitą. Pacientų asmeniniai drabužiai (kitos aprangos dalys) ir avalynė, gali būti išduodami tik raštiškai paprašius ir gavus LAVL administracijos leidimą.

20. Atsižvelgiant į nustatytą teisinį reglamentavimą, galima daryti išvadą, jog LAVL turi teisę paimti iš pacientų asmeninius rūbus, vietoj jų išduodant įstaigos drabužius, o pacientai turi teisę raštu kreiptis į LAVL administraciją dėl asmeninių rūbų grąžinimo. Taip pat pacientai iš LAVL į kitas įstaigas gali būti vežami su šios ligoninės jiems išduota apranga arba su jų asmeniniais drabužiais, jei jie to prašo ir toks jų prašymas yra tenkinamas.

21. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas raštu būtų kreipęsis į LAVL administraciją, prašydamas išduoti jam asmeninius rūbus 2018 m. kovo 23 d., balandžio 2–3 d. vykti į LSMUL Kauno klinikas. Pareiškėjas grįžęs iš LSMUL Kauno klinikų 2018 m. balandžio 5 d. su skundu kreipėsi į LAVL administraciją, nurodydamas, jog buvo priverstas į LSMUL Kauno klinikas vykti su nublukusia ir dėmėta pižama, dėl ko patyrė orumo pažeidimą. Nors pareiškėjas skunde teigė, jog LAVL administracija neleido jam dėvėti asmeninių drabužių, tačiau, kaip jau buvo minėta, pagal LAVL vidaus tvarkos taisyklių 17 punktą pacientų asmeniniai drabužiai (kitos aprangos dalys) ir avalynė, gali būti išduodami tik raštiškai paprašius ir gavus LAVL administracijos leidimą. Taigi atsižvelgiant į LAVL vidaus tvarkos taisykles, nesant LAVL administracijos patenkinto rašytinio pareiškėjo prašymo išduoti asmeninius drabužius, LAVL pareigūnai konvojuodami pareiškėją, vilkintį LAVL pižama, į LSMUL Kauno klinikas neteisėtų veiksmų neatliko.

22. Teisėjų kolegijos nuomone, aplinkybė, jog pareiškėjas iš LAVL į kitą viešąją gydymo įstaigą buvo atvežtas vilkintis įstaigos išduota apranga, pati savaime nereiškia žmogaus orumo pažeminimo. LAVL pacientams pagal nustatytas LAVL vidaus tvarkos taisykles yra suteikta teisė prašyti išduoti asmeninius rūbus. Pareiškėjas skunde nenurodė, jog jis nebuvo supažindintas su LAVL vidaus tvarkos taisyklėmis. Šiame kontekste akcentuotina ir tai, kad iš LAVL vidaus tvarkos taisyklių 17 punkto nuostatų matyti, jog LAVL administracija gali išduoti pacientui asmeninius drabužius arba neišduoti. Taigi nurodytame LAVL vidaus tvarkos taisyklių 17 punkte yra įtvirtinta LAVL administracijos diskrecija. LAVL administracija, įgyvendindama šią diskreciją, vadovaujasi ne tik asmens noru atgauti savo asmeninius darbužius, bet ir viešuoju interesu. Viešasis interesas šiuo atveju apima siekį užtikrinti infekcijų ir užkrečiamų ligų prevenciją ir kontrolę ir tai daryti būtina veiksmingai. Kartu pabrėžtina, kad priimant sprendimą dėl asmeninių drabužių išdavimo / neišdavimo turi būti paisoma konstitucinių atsakingo valdymo principo ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų.

23. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad LAVL administracija 2018 m. gegužės 15 d. ir 2018 m. gegužės 21 d. pareiškėjo prašymus „Dėl drabužių grąžinimo“ išnagrinėjo pažeisdama VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Taigi šiuo aspektu pareiškėjo teisė į teisės aktų reikalavimus atitinkantį jo prašymų „Dėl drabužių grąžinimo“ nagrinėjimą buvo apginta.

24. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl LAVL vidaus tvarkos taisyklių 17 punkto teisėtumo. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytas BVK 97 punktas reglamentuoja nuteistųjų teisę turėti laikrodžius, dėvėti savo drabužius bei avėti savo avalynę būnant pataisos įstaigose. Tuo tarpu LAVL yra gydymo ir asmens sveikatos priežiūros įstaiga, todėl joje yra svarbu užtikrinti tinkamas pacientų laikymo sąlygas, atsižvelgiant į nuteistiesiems taikomą bausmės atlikimo režimą. Šiai įstaigai privalomai taikomas Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymas, Sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. V-946 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 47-1:2012 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Infekcijų kontrolės reikalavimai“ ir kiti sveikatos apsaugą bei asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų veiklą reglamentuojantys teisės aktai.

25. Vertindama pareiškėjo argumentus, kad LAVL pižama, su kuria jam teko vykti į LSMUL Kauno klinikas, buvo nublukusi ir dėmėta, teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjo argumentai dėl blogos pižamos būklės yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepaneigia atsakovo atstovo pateiktų duomenų apie LAVL pižamų kokybę. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas, jog pižamos negalėjo likti geros būklės po tiek dezinfekavimų ir skalbimų aukštoje temperatūroje, taip pat nesudaro pagrindo vertinti, jog jam išduota LAVL pižama buvo nublukusi ir dėmėta. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į LAVL administraciją dėl pižamos pakeitimo. Be to, iš pareiškėjo teismui pateiktų dokumentų matyti, jog jis kilusią neturtinę žalą iš esmės sieja su pačiu faktu, jog jam į LSMUL Kauno klinikas teko važiuoti su LAVL pižama.

26. Pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada nepriteisti jam neturtinės žalos atlyginimo pinigais, o apsiriboti pažeidimo pripažinimu, teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali būti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais, o teisės pažeidimo pripažinimas yra savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas.

27. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), gindamas Žmogau teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – ir Konvencija) įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98); 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02)). Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99)).

28. Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri yra atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kitą (CK 6.250 str. 1 d.).

29. Teisingas neturtinės žalos atlyginimas numato būtinybę ne tik užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą ir proporcingumo principo laikymąsi, bet ir kuo labiau individualizuoti neturtinės žalos atlyginimo nustatymo procesą, įvertinti konkretaus nukentėjusiojo situaciją, jei to reikia teisingumui konkrečioje byloje užtikrinti. Taigi esminiai neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį, aplinkybes, sunkumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013).

30. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad teisės pažeidimo pripažinimo pakanka pareiškėjo pažeistai teisei apginti, todėl nepriteisė pareiškėjui piniginės kompensacijos. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, byloje nenustačius, jog dėl neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų pareiškėjui kilo sunkesni padariniai, taip pat nenustačius, kad tokio teisės aktų pažeidimo sukelti nepatogumai pareiškėjui buvo itin intensyvūs, nesant pagrindo išvadai, jog atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas, apsiribojant tik jo teisės atlikti laisvės atėmimo bausmę teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis pažeidimo pripažinimu.

31. Atsižvelgiant į nustatytą pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo pobūdį ir jo trukmę (LAVL pareigūnai, konvojuodami pareiškėją su antrankiais, nesilaikė teisės aktų reikalavimų, o LAVL administracija 2018 m. gegužės 15 d. ir 2018 m. gegužės 21 d. pareiškėjo prašymus „Dėl drabužių grąžinimo“ išnagrinėjo pažeisdama VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus), konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog buvo pažeista pareiškėjo teisė atlikti laisvės atėmimo bausmę teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatyti pareiškėjo teisių pažeidimai galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.

32. Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė materialiosios teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo K. M. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė