2018-11-21 Nr. AB-21146-3-61-3-01548-2017-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-2693-624/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01548-2017-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. lapkričio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą atsakovui Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl raštų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–9), prašydamas: 1) panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) 2017 m. kovo 1 d. raštą Nr. 96-798; 2) panaikinti Lukiškių TI-K 2017 m. kovo 1 d. raštą Nr. 96-787; 3) panaikinti Lukiškių TI-K 2017 m. kovo 1 d. raštą Nr. 96-783; 4) panaikinti Lukiškių TI-K 2017 m. kovo 7 d. raštą Nr. 96-899; 5) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2017 m. balandžio 19 d. raštą Nr. 2S-2697; 6) įpareigoti Lukiškių TI-K sudaryti pareiškėjui sąlygas dirbti Lukiškių TI-K ar uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „Pontem“ prašyme nurodytus darbus (išskyrus valstybės įmonėje „Mūsų amatai“); sudaryti sąlygas išeiti iš kameros į virtuvę (valgyklą) nustatytu dienotvarkėje metu bei laisvalaikio metu – pasivaikščioti ar užsiimti kitokia asmeninio pobūdžio veikla; sudaryti sąlygas gauti ir kitokiu būdu įgyti maisto produktų, kurių nėra įstaigos parduotuvėje, tačiau šiuos galima įsigyti ir turėti; išduoti šiukšliadėžę ir aprūpinti nuolat šiukšlių maišais; užtikrinti lygiateisiškumą išduodant baltą duoną ir šios nepjaustyti; suteikti dietinį maitinimą pagal aktualios redakcijos patvirtintą valgiaraštį; užtikrinti privatumą naudojantis sanitariniu mazgu, kad šiuo besinaudojant nebūtų matomas iš esmės ir nebūtų galimybės tokiems veiksmas atsirasti; įrengti kameroje televizijos laikiklį; 7) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas taip pat prašė kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją, prašant prejudicinio sprendimo dėl Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ir galiojimo.

2. Pareiškėjas skunde teismui paaiškino, kad Lukiškių TI-K 2013 m. balandžio 11 d. jam išdavė leidimą dirbti Lukiškių TI-K teritorijoje. Pareiškėjas ne kartą kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją tiek žodžiu, tiek raštu, prašydamas suteikti jam darbą, tačiau administracija jo prašymo netenkindavo ir darbo nesuteikdavo, nurodydama, kad neturi tokių galimybių, nors laisvų darbo vietų yra nuolat. Pareiškėjo teigimu, Lukiškių TI-K tyčia nenori suteikti jam darbo nuo 2013 m. iki dabar. Pareiškėjas skunde nesutiko su Lukiškių TI-K argumentais dėl išėjimo iš kameros į valgyklą, dėl nesamos galimybės pačiam pasigaminti maistą bei dėl laisvalaikio pasivaikščiojimų laiko ar galimybės užsiimti kitokia asmeninio pobūdžio veikla, nes atsakovo nurodyti argumentai nepagrįsti. Savo poziciją grindė Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lukiškių TI-K direktoriaus nustatyta tvarka.

3. Pareiškėjo teigimu, Lukiškių TI-K nesudaro sąlygų įsigyti pareiškėjo norimų prekių, nes jis užsisako konkrečias prekes, o jam atneša kitas. Dėl netinkamo lango užsidarymo kameroje šalta, todėl pareiškėjui 2017 m. vasario 6 d. dėl sveikatos teko kreiptis į medikus. Pažymėjo, kad pakabinta užuolaida virš sanitarinio mazgo pilnai neužsitraukia, todėl pro duryse esantį langelį akivaizdžiai matosi, kaip atlieka gamtinius reikalus ar tenkina lytinę aistrą. Taip pat pareiškėjas reiškė pretenzijas dėl to, kad balta duona pjaustoma taip plonai, kad negalima užsitepti sviesto, o kamerose vietoj šiukšliadėžių yra pastatyti kibirai nuo pomidoro padažo, kuriuose nėra įdėti šiukšlių maišai. Be to, pareiškėjo teigimu, nors jam skirtas dietinis maitinimas, kuris turi būti vykdomas teisės aktų nustatyta tvarka, jam duodamas maistas pagal negaliojantį valgiaraštį, kas sukelia pasekmes sveikatai ir neužtikrina pilnavertės mitybos. Pareiškėjas taip pat nesutiko su atsakovo argumentais dėl televizoriaus laikiklio neįrengimo, lovos užtiesalo, kuris, anot pareiškėjo, nėra antklodė, neišdavimo. Pareiškėjo teigimu, Lukiškių TI-K dėl šių pažeidimų teikia formalius atsakymus ir problemų iš esmės nesprendžia. Dėl minėtų pažeidimų pareiškėjas nurodė kreipęsis į Kalėjimų departamentą, tačiau ir jis išnagrinėjo pareiškėjo skundą formaliai, iš esmės nepasisakė ir nepanaikino skundžiamų Lukiškių TI-K raštų.

4. Pareiškėjo teigimu, dėl nurodytų pažeidimų jis patyrė didelius nepatogumus, dvasines, emocines ir fizines kančias, orumo pažeminimą ir kitokį nežmonišką elgesį, baudimą ir nelygiateisiškumą, kankinimą, emocinę depresiją ir nepilnavertiškumo jausmą, kurio intensyvumas ir suvokimas viršija kankinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir nėra suderinamas su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsniu. Be to, dėl minėtų pažeidimų buvo trikdoma jo psichinė būsena, dėl ko pareiškėjas nuolat ir nepertraukiamai gydosi ambulatoriškai.

5. Atsakovas Lukiškių TI-K, atstovaujantis ir Lietuvos valstybei, atsiliepime (b. l. 28–32) su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

6. Nurodė, kad galiojantys teisės aktų reikalavimai nenumato galimybės laisvės atėmimo bausmę kalėjime, rakinamose kamerose, atliekantiems asmenims savarankiškai laisvai vaikščioti po įstaigą ar patiems virtuvėje gaminti maistą, taip pat nenumato galimybės laisvai ir nekontroliuojamai suimtiesiems ir nuteistiesiems vaikščioti Lukiškių TI-K teritorijoje. Dėl galimybės užsiimti kitokia asmeninio pobūdžio veikla nurodė, kad pareiškėjui pageidaujant dalyvauti vienoje iš socialinės reabilitacijos programų, jis turi rodyti iniciatyvą ir kreiptis į Socialinės reabilitacijos būrio viršininką, o kitokia asmeninio pobūdžio veikla jis netrukdomai gali užsiimti kameroje dienotvarkėje numatytu metu. Dėl maitinimo Lukiškių TI-K nurodė, kad dietinis maitinimas gali būti skiriamas ligoniams, kurie gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose pagal gydančių gydytojų rekomendacijas. Tokios rekomendacijos pareiškėjui išduotos nebuvo, todėl jam skirti dietinį maitinimą teisinio pagrindo nėra. Be to, pažymėjo, kad be Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojo juslinio patikrinimo ir kalėjimo direktoriaus budinčiojo padėjėjo leidimo išduoti maistą yra draudžiama. Maisto svoris bei kokybė pasirinktinai yra patikrinami atsakingų asmenų. Pagamintas maistas dalinamas atitinkamos talpos samčiais, kurių tūris atitinka reikalingą svorį, nes visas maistas yra sveriamas bei tikrinamos porcijos. Atsakingi Lukiškių TI-K asmenys pasirinktinai tikrina maisto davinio svorį bei kokybę. Pagamintas maistas yra išduodamas griežtai laikantis higienos reikalavimų.

7. Dėl pareiškėjo norimų įsigyti prekių nurodė, kad jos nėra įtrauktos į Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės), 18 priedo nuteistiesiems leidžiamų turėti ir įsigyti maisto produktų sąrašą (toliau – ir Sąrašas). Dėl reikalavimo pastatyti kameroje šiukšliadėžę pažymėjo, kad 2017 m. vasario 13 d. pareiškėjas buvo susitikęs su Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus vedėju ir pareiškėjui buvo išduotas šiukšlių kibiras. Be to, 2017 m. sausio 16 d. bei 2017 m. sausio 30 d. pareiškėjas buvo susitikęs su Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus vedėju dėl langų pareiškėjo kameroje būklės bei kameros Nr. 222 atitikimo Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės), reikalavimams.

8. Atsakovo teigimu, skundžiami raštai yra parengti nepažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytų reikalavimų ir pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų šiuo atveju nepažeidė. Dėl pareiškėjo prašomos žalos nurodė, kad nenustačius Lukiškių TI-K administracijos neteisėtų veiksmų (neveikimo), nebelieka būtinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktą (pasekmes kilusias pareiškėjo emocinei būklei) bei priežastinį ryšį tarp neteistų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu viešoji atsakomybė negalima, pareiškėjo skundas netenkintinas.

9. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepime (b. l. 47–50) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

10. Nurodė, kad pareiškėjo skunde nebuvo pateikta jokių faktinių duomenų ir kitų aplinkybių bei argumentų, leidžiančių abejoti ir ginčyti minėtų Lukiškių TI-K sprendimų pagrįstumą ir teisėtumą. Pateikta dokumentinė medžiaga leido nustatyti, kad Lukiškių TI-K administracijos pateikti atsakymai teisingi ir pateikti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Tam, jog reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Nenustačius bent vienos iš 3 (trijų) viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Nenustatyta, kad atsakovas pažeidė teisės aktų reikalavimus, todėl nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą. Be to, Kalėjimų departamentas, kaip centrinė viešojo administravimo institucija, į pareiškėjo skundą atsakė laiku ir išsamiai, šį atsakymą pagrindė teisės normomis, nurodė apskundimo tvarką. Minėtas atsakymas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio įtvirtintus reikalavimus, yra motyvuotas, teisėtas ir pagrįstas.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

12. Teismas pažymėjo, kad byloje ginčas kilo dėl Lukiškių TI-K 2017 m. kovo 1 d. rašto Nr. 96-798, 2017 m. kovo 1 d. rašto Nr. 96-787, 2017 m. kovo 1 d. rašto Nr. 96-783, 2017 m. kovo 7 d. rašto Nr. 96-899 ir Kalėjimų departamento 2017 m. balandžio 19 d. rašto Nr. 2S-2697 teisėtumo ir pagrįstumo bei neturtinės žalos, kurią pareiškėjas patyrė kalint Lukiškių TI-K, atlyginimo.

13. Nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją 2017 m. vasario 13 d. prašymu, kuriame prašoma išleisti jį iš kameros nueiti į valgyklą pietauti ar gamintis maistą pačiam, taip pat laisvalaikio metu išleisti jį pasivaikščioti, pabendrauti su kitais kaliniais bei leisti užsiimti kitokia asmeninio pobūdžio veikla (b. l. 69–70). Lukiškių TI-K, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, 2017 m. kovo 1 d. raštu Nr. 96-798 „Dėl galimybės pietų ar laisvalaikio metu išeiti iš kameros“ pareiškėjui atsakė, kad galiojantys teisės aktai nenumato galimybės laisvai ir nekontroliuojamai suimtiesiems ar nuteistiesiems vaikščioti Lukiškių TI-K teritorijoje, be to, dėl pageidavimo dalyvauti socialinės reabilitacijos programoje turi kreiptis į Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininką, o kitokia asmeninio pobūdžio veikla pareiškėjas gali netrukdomai užsiimti kameroje dienotvarkėje numatytu metu (b. l. 67–68).

14. Pareiškėjas 2017 m. vasario 6 d. prašyme Lukiškių TI-K (b. l. 108–109) reiškė pretenziją dėl galimybės tinkamai apsipirkti, t. y. pareiškėjo teigimu, jis sausio 9 d. užsakė iš Lukiškių TI-K kūno aliejų „Jonnson&baby“, pyragą, „Daumantų“ majonezą, papriką ir kinišką kopūstą. Tačiau gavo tik papriką ir kinišką kopūstą, bet negavo kūno aliejaus, pyrago ir „Daumantų“ majonezo. Lukiškių TI-K 2017 m. kovo 1 d. rašte Nr. 96-787 nurodė, kad pareiškėjo 2017 m. sausio 9 d. prašyme nurodytos prekės (kūno aliejus „Jonnson&baby“, pyragas, „Daumantų“ majonezas) nėra įtrauktos į Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18 priedo nuteistiesiems leidžiamų turėti įsigyti maisto produktų sąrašą (b. l. 17, 101–102).

15. Pareiškėjas 2017 m. vasario 6 d. prašyme Lukiškių TI-K nurodė, kad 2013 m. balandžio 15 d. Lukiškių TI-K gavo leidimą dirbti Lukiškių TI-K teritorijoje, tačiau iki šiol prašymai dėl įdarbinimo nebuvo tenkinami, todėl pareiškėjas prašė suteikti jam galimybę įsidarbinti Lukiškių TI-K valgykloje arba ryšininko, radisto, kirpėjo, bibliotekininkės padėjėjo, operatoriaus pareigose ar aprūpinti darbu, kuriam turėtų atitinkamų žinių (b. l. 64–65). Lukiškių TI-K 2017 m. kovo 1 d. rašte Nr. 96-783 nurodė, kad pareiškėjo prašymo tenkinti negali, nes nėra laisvų darbo vietų (b. l. 19–20, 62–63).

16. Pareiškėjas 2017 m. vasario 23 d. prašymu Lukiškių TI-K prašė išduoti lovos užtiesalą („dekį“) (tamsaus atspalvio), šiukšlių dėžę ir įrengti kameroje televizijos stovą (b. l. 103). Lukiškių TI-K 2017 m. kovo 7 d. rašte Nr. 96-899 nurodė, kad tiek antklodės, tiek šiukšlių kibiro neišduos, nes šie daiktai jau yra išduoti, o televizijos laikiklių įrengimo nenumato teisės aktai (b. l. 17, 101–102).

17. Pareiškėjas 2017 m. kovo 16 d. skundu kreipėsi į Kalėjimų departamentą dėl įdarbinimo, maisto gaminimo valgykloje, asmeninio pobūdžio veiklos, dėl parduotuvėje užsakomų prekių ir jų pristatymo, šiukšlių dėžės, lovos užtiesalo neišdavimo, televizoriaus laikiklio įrengimo kameroje ir kt. (b. l. 52–60). Kalėjimų departamentas 2017 m. balandžio 19 d. priėmė sprendimą Nr. 2S-2697 „Dėl skundo išnagrinėjimo“, kuriame nustatė, kad Lukiškių TI-K administracijos pateikti atsakymai teisingi, pateikti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų (b. l. 12–14, 98–100).

18. Dėl reikalavimo panaikinti Lukiškių TI-K 2017 m. kovo 1 d. raštą Nr. 96-798 teismas pažymėjo, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse kalėjime atskiros valgyklos įrengimas nuteistiesiems nenumatytas. Pareiškėjo argumentą, kad Lukiškių TI-K taikomos tos pačios teisės normos kaip ir pataisos namams, teismas laikė nepagrįstu, nes pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 62 straipsnio 1 dalies nuostatas laisvės atėmimo bausmę vykdančios pataisos įstaigos yra šių rūšių: pataisos namai, nepilnamečių pataisos namai, kalėjimai, atviros kolonijos ir laisvės atėmimo vietų ligoninės. Šiose laisvės atėmimo bausmę vykdančiose įstaigose nustatytas skirtingas kalinimo režimas, todėl tai, kas numatoma pataisos namuose, kalėjime gali būti taikoma griežtesniu kalinimo režimu.

19. Teismas vadovavosi Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose maitinimo organizavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 (toliau – ir Maitinimo organizavimo taisyklės), 24 punktu ir darė išvadą, kad Lukiškių TI-K negalėjo tenkinti pareiškėjo prašymo, kadangi Lukiškių TI-K valgyklos, skirtos nuteistiesiems, atliekantiems bausmę kalėjime, nėra, minėti teisės aktai to nereglamentuoja. Pareiškėjui buvo tinkamai išaiškintos minėtos aplinkybės, atsakyta į keliamą klausimą, nurodytas teisinis pagrindas, todėl Lukiškių TI-K atsakymas teisėtas ir pagrįstas.

20. Be to, pareiškėjas 2017 m. vasario 13 d. prašyme (b. l. 69–70) taip pat prašė laisvalaikio metu išleisti jį pasivaikščioti, pabendrauti su kitais kaliniais bei leisti užsiimti kitokia asmeninio pobūdžio veikla.

21. Teismas pažymėjo, kad pasivaikščiojimas ir kitokio asmeninio pobūdžio veikla organizuojami vadovaujantis Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areštu dienotvarke, patvirtinta Lukiškių TI-K direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. 1-213 (toliau – ir Dienotvarkė), kuri griežtai reglamentuoja suimtųjų ir nuteistųjų elgesį (b. l. 43–44). Dienotvarkėje yra numatyta galimybė pasivaikščioti gryname ore Lukiškių TI-K įrengtame pasivaikščiojimo kiemelyje. Galimybės laisvai ir nekontroliuojamai suimtiesiems ir nuteistiesiems vaikščioti Lukiškių TI-K teritorijoje teisės aktai nenumato. Todėl Lukiškių TI-K pagrįstai nurodė, kad pasivaikščiojimas ir kitokio asmeninio pobūdžio veikla organizuojami Dienotvarkėje nustatytu metu. Teismas sutiko su Lukiškių TI-K argumentu, kad pareiškėjas netrukdomai gali užsiimti kitokia asmeninio pobūdžio veikla kameroje Dienotvarkėje numatytu metu. Be to, skundžiamame Lukiškių TI-K 2017 m. kovo 1 d. rašte Nr. 96-798 pareiškėjui tinkamai išaiškinta galimybė dalyvauti Lukiškių TI-K vykdomose įvairaus pobūdžio socialinės reabilitacijos programose.

22. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo argumentai dėl Lukiškių TI-K 2017 m. kovo 1 d. rašto Nr. 96-798 nepagrįstumo atmesti kaip nepagrįsti.

23. Dėl reikalavimo panaikinti Lukiškių TI-K 2017 m. kovo 1 d. raštą Nr. 96-787 teismas vadovavosi Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 79 punktu, 18 ir 20 priedais ir pažymėjo, kad iš byloje esančio pareiškėjo 2017 m. sausio 9 d. prašymo apsipirkti parduotuvėje matyti, kad kūno aliejus „Jonnson&baby“, „Daumantų“ majonezas nėra įtrauktas į pirkinių sąrašą (b. l. 80). 2017 m. sausio 9 d. prašyme apsipirkti parduotuvėje pareiškėjas nurodė tik „keksą su kakava“. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas tik 2017 m. sausio 23 d. prašyme apsipirkti parduotuvėje nurodė pageidavimą įsigyti kūno aliejų „Jonnson&baby“ ir pyragą „Napaleon“, „Daumantų“ majonezas taip pat nėra įtrauktas į šį pirkinių sąrašą (b. l. 84). Pareiškėjas tik 2017 m. vasario 20 d. prašyme apsipirkti parduotuvėje nurodė, kad norėtų įsigyti „Daumantų“ majonezą (b. l. 89).

24. Teismas pažymėjo, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18 priede nurodytos tik konkrečios galimų įsigyti prekių grupės, todėl, jei pageidaujamos konkrečios prekės tuo metu Lukiškių TI-K parduotuvėje nėra, asmuo gali įsigyti kito gamintojo prekę iš parduotuvėje nurodyto sąrašo. Teismui nepateikti įrodymai, kad pareiškėjas būtų pageidavęs kito gamintojo analogiškos prekės, o Lukiškių TI-K atsisakė jas pristatyti. Lukiškių TI-K pagrįstai nustatė, kad prekės (kūno aliejus „Jonnson&baby“, pyragas, „Daumantų“ majonezas) nėra konkrečiai įtrauktos į Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18 priedo nuteistiesiems leidžiamų turėti įsigyti maisto produktų sąrašą, todėl pareiškėjo argumentai, kad tokie Lukiškių TI-K veiksmai nepateisinami ir pažeidžia pareiškėjo, kaip vartotojo, teises, garbę ir orumą, atmesti kaip nepagrįsti.

25. Be to, Lukiškių TI-K laikomų asmenų maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų įsigijimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lukiškių TI-K direktoriaus 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1-357 (toliau – ir Tvarkos aprašas), 13 punkte nustatyta, kad asmeniui pagrįstai (kai atnešama ne ta prekė, kuri užsakyta, pažeista pakuotė, produktų galiojimo terminas baigiasi pirkimo dieną) atsisakius paimti prekę ar visą užsakymą suderinus su pareigūnais, galimas prekių grąžinimas.

26. Taip pat teismas pažymėjo, kad Lukiškių TI-K direktoriaus 2015 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 1-53 yra patvirtinta komisija dėl prekių kainų kontrolės, kuri tikrina, kad kainos UAB „Lobby Baltic“ neviršytų šalia esančių parduotuvių kainų. Iš teismui pateiktų parduotuvės patikros aktų matyti, kad tikrinamos ne tik kainos, bet ir parduotuvėje esančių prekių asortimentas, parduodamų maisto produktų tinkamumo naudoti terminai, parduodamų vaisių ir daržovių kokybė (b. l. 77, 79, 111–113, 116, 118, 120, 122, 124). Lukiškių TI-K po parduotuvės patikrinimo informuoja UAB „Lobby Baltic“ apie patikrinimo rezultatus, o esant nustatytoms didesnėms kainoms nei aplinkinėse parduotuvėse, įpareigoja sumažinti kainas (b. l. 78, 115, 121, 125) bei įpareigoja minėtą įmonę užtikrinti, kad visas kainoraštyje nurodytas asortimentas nuolat būtų parduotuvėje arba išbraukti prekes iš kainoraščio (b. l. 110, 112, 114, 117, 119, 121, 123). Teismo vertinimu, iš pateiktų Lukiškių TI-K patikrinimo aktų darytina išvada, kad Lukiškių TI-K esančios parduotuvės kainos nuolat tikrinamos ir palyginamos su parduotuvėmis, esančiomis netoli įstaigos, tikrinamas ir parduotuvėje esančių prekių asortimentas, parduodamų maisto produktų tinkamumo naudoti terminai, parduodamų vaisių ir daržovių kokybė. Be to, 2017 m. kovo 31 d. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektorius, atlikęs Lukiškių TI-K parduotuvės patikrinimą, pažeidimų taip pat nenustatė (b. l. 86–88).

27. Teismas pažymėjo, kad Lukiškių TI-K 2017 m. kovo 1 d. raštu Nr. 96-787 pareiškėjui atsakyta ir į pareiškėjo 2017 m. vasario 7 d. skundą, kuriame pareiškėjas reiškė pretenzijas dėl netinkamo lango užsidarymo, šiukšlių dėžės ir šiukšlių maišų neišdavimo, arbatinuko, netinkamai izoliuoto sanitarinio mazgo, duše nesančio veidrodžio, plonai pjaustomos duonos.

28. Dėl šių klausimų Lukiškių TI-K 2017 m. kovo 1 d. rašte Nr. 96-787 nurodė, kad Lukiškių TI-K pagal Suimtųjų ir nuteistųjų priėmimo asmeniniais klausimais apskaitos žurnalo duomenis Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus vedėjas J. K. buvo su pareiškėju susitikęs 2017 m. sausio 16 d. ir 2017 m. sausio 30 d., susitikimų metu buvo konstatuota, kad kamera Nr. 222 atitinka Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisykles. 2017 m. vasario 13 d. pareiškėjas buvo susitikęs su Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus vedėju materialinio aprūpinimo klausimais, susitikimo metu buvo konstatuota, kad Lukiškių TI-K šiukšlėms sudėti išduodamas šiukšlių kibiras (b. l. 17, 101–102).

29. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad Suimtųjų ir nuteistųjų priėmimo asmeniniais klausimais apskaitos žurnale esantys įrašai patvirtina, kad Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus vedėjas J. K. 2017 m. sausio 16 d. įrašu patvirtino, kad langai yra tvarkingi; 2017 m. sausio 30 d. įrašu konstatuota, kad kamera Nr. 222 atitinka Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisykles (b. l. 92–96). Lukiškių TI-K teigimu, pareiškėjui šiukšlių kibiras išduotas. Teismas neturėjo pagrindo abejoti šiais atsakovo teiginiais, be to, pareiškėjas ir pats neneigė, kad kameroje yra kibiras, vadinasi pareiškėjui yra sudaryta galimybė išmesti šiukšles. Apie pareiškėjui išduotus daiktus, tarp kurių yra ir kibiras, patvirtina Kameros kortelėje esantys įrašai (b. l. 96). Šiuo aspektu teismas taip pat pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) 37 punkto nuostatas, turi būti išduodamas kibiras, o ne šiukšliadėžė su dangčiu. Todėl pareiškėjo argumentai dėl šiukšlių dėžės, netinkamai užsidaromo lango ir kitų materialinio aprūpinimo aplinkybių atmesti kaip nepagrįsti.

30. Pareiškėjas taip pat teismui reiškė pretenzijas dėl būtent pareiškėjui itin plonai pjaustomos duonos.

31. Teismas pažymėjo, kad išduoti pagamintą maistą leidžia kalinimo įstaigos direktoriaus budintysis padėjėjas, vadovaudamasis šios įstaigos Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojų juslinio patikrinimo rezultatais, įrašytais pagaminto maisto kokybės įvertinimo žurnale. Be Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojų juslinio patikrinimo ir kalinimo įstaigos direktoriaus budinčiojo padėjėjo leidimo išduoti maistą draudžiama (Maitinimo organizavimo taisyklių 20 punktas). Valgiaraštyje nurodytas duonos kiekis kiekvienam maitinimui išduodamas atskirai (Maitinimo organizavimo taisyklių 21 punktas). Atsakovo Lukiškių TI-K teigimu, pagamintas maistas dalinamas atitinkamos talpos samčiais, kurių tūris atitinka reikalingą svorį, visas maistas yra sveriamas bei tikrinamos porcijos. Atsakingi Lukiškių TI-K asmenys pasirinktinai tikrina maisto davinio svorį bei kokybę, pagamintas maistas yra išduodamas griežtai laikantis higienos reikalavimų. Teismas neturėjo pagrindo abejoti šiais atsakovo teiginiais, be to, pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad egzistuoja atsakovo darbuotojų asmeniškas ar kitoks neigiamas nusistatymas prieš pareiškėją, kad tik pareiškėjui duona supjaustyta itin plonai. Todėl šie pareiškėjo argumentai atmesti kaip nepagrįsti.

32. Be to, pareiškėjo teigimu, pakabinta užuolaida virš sanitarinio mazgo pilnai neužsitraukia, todėl pro duryse esantį langelį akivaizdžiai matosi, kaip pareiškėjas atlieka gamtinius reikalus ar tenkina lytinę aistrą. Šiuo aspektu teismas pažymėjo, kad ginčo tarp šalių nėra dėl sanitarinio mazgo uždengimo užuolaida. Aplinkybių, kodėl ši užuolaida neužsitraukia pilnai, pareiškėjas nedetalizavo, papildomų paaiškinimų nepateikė, todėl pareiškėjo argumentai vertinti kaip subjektyvaus pobūdžio, nes iš esmės pareiškėjo teisė į privatumą buvo užtikrinta.

33. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo argumentai dėl Lukiškių TI-K 2017 m. kovo 1 d. rašto Nr. 96-787 nepagrįstumo atmesti kaip nepagrįsti.

34. Dėl reikalavimo panaikinti Lukiškių TI-K 2017 m. kovo 1 d. raštą Nr. 96-783 teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir SVĮ) 40 straipsniu ir pažymėjo, kad iš byloje esančio medžiagos matyti, kad 2013 m. balandžio 15 d. Vilniaus apygardos teismas pareiškėjui suteikė leidimą dirbti Lukiškių TI-K (b. l. 66). Teismas akcentavo, kad ginčo tarp šalių dėl šios aplinkybės nėra. Vadovaudamasis BVK 125 straipsnio 1 dalimi, teismas pažymėjo, kad pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, jog nuteistieji būtų įtraukiami į darbą atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę. Šios pareigos įgyvendinimo sąlygas ir tvarką reglamentuoja BVK XI skyriaus antrasis skirsnis. Iš BVK antrojo skirsnio normų visumos matyti, jog laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų dabas yra skirstomas į mokamą darbą, taikant BVK 131 straipsnio nuostatas dėl jų apmokėjimo, ir nemokamą darbą, kurį reglamentuoja BVK 134 straipsnis.

35. Kaip matyti, Lukiškių TI-K administracija 2017 m. kovo 1 d. rašte Nr. 96-783 pareiškėją informavo apie įdarbinimo galimybes ir priėmimo į darbą tvarką VĮ „Mūsų amatai“, esančioje Lukiškių TI-K teritorijoje. Taip pat informavo, kad tiek Lukiškių TI-K, tiek valstybės įmonėje „Mūsų amatai“ tuo metu laisvų darbo vietų nebuvo. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde nepateikė jokių faktinių duomenų ir kitų aplinkybių bei argumentų, leidžiančių abejoti ir ginčyti, kad atsakovas turėjo pareiškėjo prašymo pateikimo metu laisvų darbo vietų, tačiau tyčiniais veiksmais atsisakė pareiškėją įdarbinti. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo argumentus dėl Lukiškių TI-K 2017 m. kovo 1 d. rašto Nr. 96-783 nepagrįstumo teismas atmetė kaip nepagrįstus.

36. Dėl reikalavimo panaikinti Lukiškių TI-K 2017 m. kovo 7 d. raštą Nr. 96-899 teismas pažymėjo, kad iš teismui pateiktų įrodymų nustatyta, kad pareiškėjui yra išduota antklodė ir 2 kibirai (kameros kortelė, b. l. 96). Teisės aktai nenumato prievolės įstaigai išduoti tuos pačius daiktus kelis kartus, be to, nėra reglamentuota, kokios spalvos turi būti antklodė bei nenumatyta galimybė asmeniui pasirinkti antklodės spalvą. Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, kad atsakovas pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl antklodės ir šiukšlių dėžės išdavimo, nes šie daiktai pareiškėjui jau buvo išduoti.

37. Dėl pareiškėjo prašymo įrengti kameroje televizijos stovą teismas pažymėjo, kad Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių skirsnyje „Kamerų įrengimo reikalavimai“ nėra numatytas imperatyvas kamerose įrengti televizorių laikiklius, tai gali padaryti tik pati įstaiga pagal savo finansines galimybes. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad atsakovas pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl televizoriaus stovo įrengimo kameroje. Teismas pareiškėjo argumentus dėl Lukiškių TI-K 2017 m. kovo 7 d. rašto Nr. 96-899 nepagrįstumo atmetė kaip nepagrįstus.

38. Dėl reikalavimo panaikinti Kalėjimų departamento 2017 m. balandžio 19 d. sprendimą Nr. 2S-2697 teismas pažymėjo, kad pareiškėjas 2017 m. kovo 16 d. skundu kreipėsi į Kalėjimų departamentą dėl įdarbinimo, maisto gaminimo valgykloje, asmeninio pobūdžio veiklos, dėl parduotuvėje užsakomų prekių ir jų pristatymo, šiukšlių dėžės, lovos užtiesalo neišdavimo, televizoriaus laikiklio įrengimo kameroje ir kt. (b. l. 52–60). Kalėjimų departamentas 2017 m. balandžio 19 d. priėmė sprendimą Nr. 2S-2697 „Dėl skundo išnagrinėjimo“, kuriame nustatė, kad Lukiškių TI-K administracijos pateikti atsakymai teisingi, pateikti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų (b. l. 12–14, 98–100).

39. Pareiškėjo teigimu, Lukiškių TI-K dėl šių pažeidimų teikia formalius atsakymus ir problemų iš esmės nesprendžia. Teismas nesutiko su šiuo pareiškėjo argumentu, nes, kaip matyti iš aptartų raštų, tiek atsakovas Lukiškių TI-K, tiek Kalėjimų departamentas pareiškėjo prašymus išnagrinėjo išsamiai, nurodė teisinį pagrindą ir objektyviai įvertino visas faktines ir teisines aplinkybes.

40. Atsižvelgdamas į tai, kad nustatė, jog skundžiami raštai yra teisėti ir pagrįsti, jų naikinti nėra teisinio pagrindo, teismas darė išvadą, kad Kalėjimų departamento 2017 m. balandžio 19 d. sprendimas Nr. 2S-2697 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis, priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, todėl nėra pagrindo jo panaikinti. Teismas nenustatė kitų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų, todėl ši pareiškėjo skundo dalis atmesta kaip nepagrįsta.

41. Dėl reikalavimo įpareigoti Lukiškių TI-K atlikti veiksmus teismas pažymėjo, kad tokio pobūdžio reikalavimas laikytinas išvestiniu reikalavimu iš skundžiamų Lukiškių TI-K raštų ir Kalėjimo departamento sprendimo panaikinimo. Teismui nustačius Lukiškių TI-K raštų ir Kalėjimų departamento sprendimo teisėtumą, atmestas ir išvestinis skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

42. Dėl pareiškėjo reikalavimo kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją, prašant prejudicinio sprendimo dėl Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ir galiojimo, teismas, atsižvelgdamas į šios bylos aplinkybes, sprendė, kad šiuo atveju teismui nekyla abejonių dėl šioje byloje taikytinų Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ir galiojimo.

43. Dėl pareiškėjo reikalavimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog atsakovas pažeidė teisės aktų reikalavimus, todėl nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą. Teismui nebuvo pateikti jokie įrodymai, pagrindžiantys, kad atsakovas veikė nepagrįstai ir neteisėtai. Nenustačius Lukiškių TI-K administracijos neteisėtų veiksmų (neveikimo), nebelieka būtinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktą bei priežastinį ryšį tarp neteistų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo viešoji atsakomybė negalima, todėl pareiškėjo skundo dalis dėl žalos atlyginimo netenkinta.

III. 44. Pareiškėjas V. K. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą (b. l. 155–164), kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Apeliaciniame skunde pareiškėjas vadovaujasi tokiais pagrindiniais argumentais:

44.1. Pataisos įstaiga pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 732 punktą (norma, įsigaliojusi nuo 2017 m. sausio 1 d.) privalo pagal dienotvarkėje nustatytą laiką išleisti nuteistąjį į valgyklą, kurioje galima būtų pavalgyti ir pasigaminti maisto produktų. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 732 punktas taip pat numato teisę būti išleistam laisvalaikio metu iš kameros pasivaikščioti arba užsiimti kita asmeninio pobūdžio veikla. Pareiškėjas prašė, kad būtų leidžiama išeiti pasivaikščioti tik viename aukšte, kuris yra rakinamas.

44.2. Dėl prekių (kūno aliejus „Jonnson&baby“, pyragas, „Daumantų“ majonezas) užsakymo pažymi, kad jos buvo nurodytos 2017 m. sausio 23 d. ir 2017 m. vasario 20 d. prašymuose apsipirkti parduotuvėje. Buvo klaidingai nurodyta, kad minėtos prekės neįtrauktos į Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18 priedą. Pareiškėjas nurodo, kad tenka imti ne tas prekes, kurių norėjo, nes kitaip reikia labai ilgai laukti naujų prekių. Pažymi, kad nuolat tikrinamos tos pačios prekės, nėra pateikta įrodymų, kad tikrinami maisto produktų tinkamumo naudoti terminai.

44.3. Pareiškėjas reiškė nusiskundimus dėl netinkamo langų užsidarymo, šiukšlių dėžės ir šiukšlių maišų neišdavimo, netinkamos sanitarinio mazgo izoliacijos, sviesto neišdavimo, duonos pjaustymo itin plonai, pareiškėjas maitinamas ne pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2015 m. kovo 3 d. įsakymu patvirtintą dietinio maitinimo valgiaraštį. Atsakovas nurodė suklastotus duomenis, kad pareiškėjui nėra skirtas dietinis maitinimas.

44.4. Pareiškėjas prašė teismo įpareigoti atsakovą nufilmuoti pareiškėjo kameros vidų ir pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes ir pateikti teismui, išreikalauti pareiškėjo asmens sveikatos istoriją, tačiau teismas to nepadarė ir netinkamai tyrė įrodymus, atkartojo atsakovo išdėstytus argumentus. Pareiškėjas taip pat prašė teismo išreikalauti vaizdinę medžiagą, iš kurios matytųsi, kad užuolaida pilnai neuždengia sanitarinio mazgo.

44.5. Lukiškių TI-K nesudaro sąlygų pareiškėjui tinkamą dienos dalį (8 valandas ar daugiau) praleisti už kameros ribų ir užsiimti skirtingo pobūdžio tikslinguose užsiėmimuose už savo kameros ribų, kaip nustatyta Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą standarto [CPT/Inf (93)12] 47 punkte.

44.6. Teismas neteisingai vertino aplinkybes dėl darbo nesuteikimo pareiškėjui ir klaidingos informacijos pateikimo. Atsakovas nepateikė duomenų, kurie pagrįstų, jog tuo metu nebuvo laisvų darbo vietų ir dėl to pareiškėjas negalėjo įsidarbinti. Pareiškėjas prašė išreikalauti duomenis apie laisvas darbo vietas Lukiškių TI-K ir UAB „Pontem“, tačiau teismas to nepadarė.

44.7. Lukiškių TI-K nepagrįstai atsisakė išduoti lovos užtiesalą, kuris nėra antklodė, o daiktas, kuris tiesiamas ant jos. Be to, nepagrįstai atsisakė įrengti televizoriaus laikiklį.

44.8. Pareiškėjas akcentuoja, kad skundžiamus raštus pasirašė skirtingi asmenys, kurie neaišku, ar galėjo tą daryti.

45. Atsakovas Lukiškių TI-K, atstovaujantis ir Lietuvos valstybei, pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 176–179), kuriame prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

46. Atsiliepime pažymi, kad apeliantas savo skundą grindžia ne įrodymais, o samprotavimais. Apelianto nurodytos neturtinės žalos dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais, nekonkretizuojama, kuo pasireiškia jam tariamai padaryta neturtinė žala. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, įvertino byloje surinktus įrodymus, reikalingus išsamiai ištirti bylos aplinkybes ir objektyviai įvertinti situaciją. Teikdamas apeliacinį skundą, apeliantas nepateikia naujų įrodymų ar faktinių aplinkybių.

47. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 172–174) prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

48. Atsiliepime pažymi, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, teismas vadovavosi ABTĮ 56 straipsniu. Pareiškėjas nenurodo aplinkybių, kurios pagrįstų, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus vertino netinkamai ar nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 49. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lukiškių TI-K 2017 m. kovo 1 d. rašto Nr. 96-798, 2017 m. kovo 1 d. rašto Nr. 96-787, 2017 m. kovo 1 d. rašto Nr. 96-783, 2017 m. kovo 7 d. rašto Nr. 96-899 ir Kalėjimų departamento 2017 m. balandžio 19 d. rašto Nr. 2S-2697 teisėtumo ir pagrįstumo, įpareigojimo atsakovą atlikti veiksmus bei neturtinės žalos, kurią pareiškėjas patyrė dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K, atlyginimo.

50. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. rugsėjo 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

51. Pareiškėjas, kuris apskundė pirmosios instancijos teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. sprendimą, apeliaciniame skunde nurodė iš esmės tuos pačius argumentus, kurie buvo išdėstyti skunde pirmosios instancijos teismui, ir teigia, kad buvo neišnagrinėtos visos jo nurodytos aplinkybės, netinkamai įvertinti įrodymai.

52. ABTĮ 86 straipsnio 2 dalis nustato, jog, priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, o vidinis įsitikinimas susiformuoja ne vieno įrodymo bei nustatytos faktinės bylos aplinkybės pagrindu, tačiau jų visuma. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; 2018 m. spalio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2780-629/2018).

53. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, pareiškėjo argumentus dėl netinkamų kalinimo sąlygų išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas ginčui reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis pareiškėjo įvardytus nusiskundimus, teismas atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytų pažeidimų buvimo faktą. Teismo sprendimas pagrįstas įrodymų analize, faktinių aplinkybių vertinimas tinkamai susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu.

54. Pažymėtina, kad pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai, susiję su, kaip teigiama, netinkamu langų užsidarymu, šiukšlių dėžės ir šiukšlių maišų neišdavimu, netinkama sanitarinio mazgo izoliacija, sviesto neišdavimu, duonos pjaustymu itin plonai, iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus ir bendro pobūdžio teiginiais, kurie nepatvirtina šios skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies nepagrįstumo. Teisėjų kolegija, iš esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo motyvais ir išvadomis minėtais aspektais, detaliau aptars kitus pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo.

55. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo pretenzijos dėl galimybės išeiti pasivaikščioti už kameros ribų, išeiti į valgyklą, nepakankamo užimtumo, galimybės dirbti nesudarymo yra grindžiamos subjektyviu paties pareiškėjo vertinimu, deklaratyvaus pobūdžio argumentais, todėl pagrįstai laikytos neįrodytomis ir atmestinomis: teisės aktai nenustato pareiškėjui galimybės laisvai judėti po įstaigą, todėl tokio pobūdžio pareiškėjo teisės pažeistos nebuvo; pareiškėjas į darbą nepriimtas dėl to, kad yra ribotas darbo vietų skaičius, o pareiškėjo kreipimosi metu laisvų darbo vietų nebuvo.

56. Pažymėtina, kad pareiškėjo akcentuojamas Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 732 punktas (2016 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. 1R-323 redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 1 d.) numato, kad iš kamerų, gyvenamųjų patalpų, palatų arba gyvenamųjų aukštų nuteistieji išleidžiami pagal dienotvarkėje nustatytą laiką į darbą, bendrojo lavinimo mokyklą ar profesinio mokymo įstaigą, pasimatymus, paskambinti telefonu, valgyklą, dušą, socialinės reabilitacijos užsiėmimus, susitikimus su advokatu, taip pat užsiimti individualia ar kita Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso nustatyta veikla, sudaryti santuoką, iškvietus pataisos įstaigos administracijai, į pataisos įstaigoje vykstančius renginius nuteistiesiems, pas sveikatos priežiūros specialistus (skubiais atvejais arba sveikatos priežiūros specialisto paskirtu priėmimo laiku) ir laisvalaikio metu – pasivaikščioti arba užsiimti kitokia asmeninio pobūdžio veikla. Taigi, ši norma nustato atvejus, kada nuteistieji, turintys kitose normose aptartas teises, gali būti išleidžiami iš pataisos įstaigų patalpų, kuriose jie yra laikomi, o ne reikalavimus pataisos įstaigų patalpų įrengimui ar nuteistųjų dienotvarkę ir teises.

57. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad jam nepagrįstai atsisakyta išduoti lovos užtiesalą, kuris nėra antklodė, o daiktas, kuris tiesiamas ant jos. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo normas (Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo 1 priedas) (2016 m. balandžio 20 d. įsakymo Nr. 1R-132 redakcija) laisvės atėmimo vietoje laikomiems asmenims išduodama antklodė, čiužinys, pagalvė ir patalynės komplektas (paklodė, užvalkalai antklodei ir pagalvei). Byloje nėra ginčo, kad šie daiktai pareiškėjui yra išduoti, todėl reikalavimas išduoti lovos užtiesalą, kuris minėtose normose nėra numatytas, pagrįstai atmestas kaip nepagrįstas.

58. Dėl dietinio maitinimo, pažymėtina, kad Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintų Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių 7 punkte (2015 m. kovo 3 d. įsakymo Nr. V-100 redakcija) įtvirtinta, jog suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtieji ir nuteistieji, kuriems kalinimo įstaigos gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į pacientams patvirtintų ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, paskyrė dietinį maitinimą – pagal dietinio maitinimo valgiaraščius. Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą su skundu, nei nurodė, nei pateikė įrodymus, kad Lukiškių TI-K neužtikrino jo maitinimo minėtų taisyklių nustatyta tvarka: byloje nėra pateikta duomenų, kad pareiškėjas būtų reiškęs tokio pobūdžio pretenzijas Lukiškių TI-K administracijai, kad pastaroji būtų atsisakiusi užtikrinti jo tinkamą maitinimą, taip pat kad tokius Lukiškių TI-K veiksmus (neveikimą) jis būtų skundęs Kalėjimų departamentui BVK nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad pareiškėjo su apeliaciniu skundu pateikta 2017 m. birželio 21 d. pažyma dėl pareiškėjo sveikatos, kurioje, be kita ko, nurodyta, kad 2016 m. lapkričio 15 d. ligos paūmėjimo metu jam buvo skirtas dietinis maitinimas, tokių aplinkybių nepatvirtina: viena vertus, kaip minėta, pareiškėjas skunde teismui nenurodė jokių jo, kaip teigiama, tinkamo maitinimo neužtikrinimo atvejų; kita vertus, iš pažymos nėra aišku, kokiam laikui jam buvo skirtas dietinis maitinimas, t. y. kiek truko pažymoje minimas ligos paūmėjimas, kur jis buvo laikomas, juo labiau – kad skirtas dietinis maitinimas nebuvo užtikrintas.

59. Nesutiktina ir su pareiškėjo argumentu, kad dėl pareiškėjo prašytų įsigyti prekių (kūno aliejus „Jonnson&baby“, pyragas, „Daumantų“ majonezas) teismas klaidingai nurodė, jog minėtos prekės neįtrauktos į Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18 priedą. Pažymėtina, kad pareiškėjas galimą pažeidimą iš esmės sieja su tuo, jog jam nebuvo pateiktos konkretaus gamintojo (prekės ženklo) prekės. Šiuo atveju pareiškėjas nekėlė ginčo, kad jam nebuvo sudaryta galimybė įsigyti minėtų grupių prekių (kūno priežiūros prekių, iš jų – ir kūno aliejaus, duonos gaminių, majonezo) apskritai, o reikalavimas suteikti galimybę įsigyti būtent pareiškėjo nurodytas prekes laikytinas nepagrįstu, nes Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18 priedas nenumato pareigos pataisos įstaigai užtikrinti visų įmanomų gamintojų prekių įsigijimą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pareiškėjo įvardytos konkretaus gamintojo prekės nėra įtrauktos į Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18 priedą, t. y. kad minėtame priede nurodytos tik konkrečios galimų įsigyti prekių grupės, o ne konkrečios prekės. Be to, jei pareiškėjui netiko prekių kokybė ar galiojimo terminas, jis gautas prekes galėjo nustatyta tvarka grąžinti, ką akcentavo ir pirmosios instancijos teismas.

60. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo panaikinti pareiškėjo skundžiamus Lukiškių TI-K bei Kalėjimų departamento raštus bei įpareigoti Lukiškių TI-K atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus. Nenustačius visų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6.271 str.), nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą ir priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą.

61. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus bei suformuotą teismų praktiką panašiose bylose, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan