26056cd9-c69b-4e5d-8a0a-9f0d9e4fb413 · Vilniaus apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-1773-794/2018 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34622-2015-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.20; 3.3.1.18.1; 2.6.10.2.4.2; 2.6.10.5.2.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 6 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Alvydo Barkausko, Vaclovo Pauliko (pirmininkas ir pranešėjas) ir JÅ«ratės Varanauskaitės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės profesinės bendrijos „D.

Gintauto ir partnerių juridinė kontora“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės Profesinės bendrijos „D. Gintauto ir partnerių juridinė kontora“ ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė profesinė bendrija „D. Gintauto ir partnerių juridinė kontora“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 1 406 160 EUR neturtinės žalos, padarytos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2008 m. rugpjūčio 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-146-1420-2008 pažeidus Europos SÄ jungos teisės aktus, neužtikrinus Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniu ginamų vertybių apsaugos ir nusižengus konstituciniam teisinės valstybės principui, atlyginimo;

įpareigoti atsakovę vieÅ¡ai paaiÅ¡kinti priežastis, dėl kurių galutinės instancijos teismas, kurio sprendimai pagal nacionalinę teisę negali bÅ«ti skundžiami, padarė nurodytus pažeidimus; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

2. IeÅ¡kinyje nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi nepagrįstai atmesdamas UAB „Pastoliai“ (buvęs ieÅ¡kovės pavadinimas) skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, pažeidė Europos SÄ jungos teisės aktus ir Konstitucijos 29 straipsnį. IeÅ¡kovė 2013 m. liepos 19 d. pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ administracinėje byloje, tačiau teismas praÅ¡ymo netenkino.

Tačiau tiek Europos SÄ jungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) 2014 m. kovo 20 d. sprendime C-61/12, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2015 m. vasario 3 d. konstitucinės justicijos byloje Nr. 18/2012 konstatavo, kad nustatytas teisinis reglamentavimas, uždraudžiantis deÅ¡iniavairių automobilių registravimÄ , pažeidžia Konstitucijos 29 straipsnyje saugomas vertybes, prieÅ¡tarauja konstituciniam teisinės valstybės principui ir pažeidžia pamatines Europos SÄ jungos teisės nuostatas.

3. IeÅ¡kovė nuo 2005 m. kreipėsi į įvairias Lietuvos Respublikos institucijas dėl nepagrįsto ir neteisėto draudimo registruoti deÅ¡iniavairius automobilius, tačiau administraciniai teismai nesuprato nagrinėjamo klausimo prieÅ¡taravimo Konstitucijai ir ES teisės normoms. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota teisės aiÅ¡kinimo bei taikymo praktika buvo neteisėta, antikonstitucinė ir nesuderinta su ES teise. Dėl to ieÅ¡kovei kilo neigiami padariniai (žlugo jos verslas – prekyba deÅ¡iniavairiais automobiliais, nukentėjo jos reputacija, dėl to teko keisti pavadinimÄ ir vykdomÄ veiklÄ ) ir buvo padaryta žala, kuriÄ privalo atlyginti atsakingas asmuo – valstybė.

Reikalaudama priteisti neturtinę žalÄ , ieÅ¡kovė vadovaujasi aplinkybe, jog UAB „Pastoliai“ buvo sudarę sutartį įvežti ne mažiau 540 automobilių. LVAT 2008 m. rugpjūčio 11 d. nutarties priėmimo diena a. b. Nr. A146-1686/2014, kurioje ieÅ¡kovė prašė priteisti iÅ¡ valstybės turtinę ir neturtinę žalÄ , laikytina momentu, nuo kurio pradedama skaičiuoti neturtinė žala. Vadovaujantis teismo jurisprudencija analogiÅ¡koje byloje, 540 automobilių nepagrįsto bei neteisėto atsisakymo registruoti neturtinė žala per vienÄ mėnesį sudaro 16740 EUR (540 vnt. x 31 EUR).

Per vienerius metus neturtinė žala pagal analogiÅ¡kÄ skaičiavimÄ sudaro 200880 EUR. Nuo padaryto ES teisės ir Konstitucijos pažeidimo praėjo daugiau nei 7 m., todėl neturtinės žalos dydis vertintinas 1406160 EUR (200880 EUR x 7 m.).

4. Atsakovė Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, jog ieškovės pateikti dokumentai nepatvirtina jo teisės reikšti ieškinį. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2008-08-11 nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-1450/2008 nurodyta, kad pareiškėjas yra UAB „Pastoliai“. Jeigu ieškovė nepateiks dokumentų, įrodančių, kad ji yra tinkamas ieškovas, ieškinys turėtų būti paliktas nenagrinėtu.

Taip pat atsakovas nurodė, jog ieÅ¡kovė yra praleidusi ieÅ¡kinio senaties terminÄ , praÅ¡o jį taikyti ir ieÅ¡kinį atmesti ir Å¡iuo pagrindu, o be to ieÅ¡kovė neįrodė visų bÅ«tinų civilinei atsakomybei įtvirtintų CK 6.246-6.250 straipsniuose sÄ lygų: neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei tuos veiksmus padariusio asmens kaltės. IeÅ¡kovės nurodytoje administracinėje byloje buvo nagrinėjamas ne ES teisės aktų taikymo, o žalos atlyginimo klausimas, reglamentuotas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, todėl administracinis teismas tyrė, ar Lietuvos valstybei atstovaujančių institucijų veiksmuose buvo aukščiau iÅ¡vardintos deliktinės atsakomybės sÄ lygos, neskaitant kaltės. Nutartyje konstatuota, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė ne tik neteisėtų veiksmų, bet ir žalos.

IeÅ¡kovės minimų Europos sÄ jungos teisės aktų taikymo ir aiÅ¡kinimo praktika yra visiÅ¡kai nesusijusi su ieÅ¡kovės pareiga įrodyti savo teiginiu nagrinėjant bylÄ dėl žalos atlyginimo, todėl ginčijama nutartis nėra vertintina kaip pažeidžianti ES teisę, todėl nėra pagrindas valstybės deliktinei atsakomybei kilti. IeÅ¡kovės reikalavimas priteisti žalÄ yra grindžiamas Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo praktikoje suformuluotomis valstybės atsakomybės už žalÄ , padarytÄ galutinės instancijos teismo veiksmais, sÄ lygomis, ieÅ¡kovės paminėta byla G.

K. prieÅ¡ AustrijÄ . Tačiau atsakomybė už galutinės instancijos teismo veiksmus gali kilti ne visais, tik ypatingais atvejais, t. y. esant akivaizdžiam pažeidimui, kuris nustatomas atsižvelgiant į Å¡iuos kriterijus:

1) pažeistos taisyklės aiÅ¡kumÄ ir tikslumÄ ;

2) ar padaryta teisės klaida pateisinama;

3) jei nagrinėjamas spendimas akivaizdžiai pažeidė Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo praktikÄ . Pareiga įrodyti Å¡ių kriterijų egzistavimÄ tenka ieÅ¡kovei. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo priimtoje nutartyje matyti, kad teismas, atsižvelgdamas į ieÅ¡kovės apibrėžtas bylos ribas, iÅ¡nagrinėjo kilusį ginÄÄ civilinės deliktinės atsakomybės aspektu, todėl ieÅ¡kinyje nepagrįstai teigiama, kad teismas privalėjo kreiptis į Konstitucinį teismÄ ir Europos SÄ jungos Teisingumo teismÄ dar 2008 metais.

Ieškovė teigia, kad jo paminėtas ESTT sprendimas ir Konstitucinio Teismo nutarimas yra galutiniai, neskundžiami ir įsiteisėję, todėl juose nustatytos teisės aiškinimo taisyklės yra privalomos visiems Lietuvos Respublikos teismams, tačiau, Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartis buvo priimta 2008 metais, t. y. prieš 6-7 metus, todėl visiškai nelogiškai būtų teigti, jog teismas, priimdamas nutartį, galėjo numatyti po kelių metų būsiančius įvykius. O pagal LR Konstitucijos 72 str. 1 dalies nuostatas, Lietuvos Respublikos įstatymas, jo dalis ar Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas ar jo dalis negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimas dėl prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Todėl, aplinkybės, kad Konstitucinis Teismas pripažino atitinkamus teisės aktus prieÅ¡taraujančius Konstitucijai, nereiÅ¡kia, kad visi Å¡iais teisės aktais paremti anksčiau priimti teismo sprendimai yra neteisėti. Todėl, ieÅ¡kovė neįrodė teismo neteisėtų veiksmų, kaip bÅ«tinos sÄ lygos deliktinei atsakomybei kilti. Neįrodė ieÅ¡kovė ir kitos deliktinės atsakomybės sÄ lygos-teismo (teisėjų) kaltės. Teisėjo kaltė gali bÅ«ti nustatyta tik tuo atveju, kai padaryta akivaizdžių teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo klaidų, kurių kvalifikuotas teisėjas neturėtų daryti.

Jokių aplinkybių, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, kad teismas padarė akivaizdžias teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo klaidas, ieÅ¡kinyje nėra nurodyta, todėl teismo kaltė taip pat nėra įrodyta. IeÅ¡kiniu ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti 1 406 160 EUR neturtinę žalÄ , kuri paskaičiuota remiantis Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2014-09-18 nutartimi administracinėje byloje Nr. A146-1686/2014 priteistos neturtinės žalos dydžiu ir matematiÅ¡kai padauginus jÄ iÅ¡ laiko bei kiekio matų.

Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė yra juridinis asmuo, atsakovui nesuprantama, kodėl neturtinė žala grindžiama dvasiniais iÅ¡gyvenimais, emocine depresija ir kitomis pasekmėmis, kurias gali patirti tik fizinis asmuo. Nors teismų praktikoje ir teisės doktrinoje neneigiama, kad teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ turi ir juridinis asmuo, tačiau juridinio asmens patiriama žala yra siejama su dalykinės reputacijos sumenkinimu, neigiamu bendrovės įvaizdžiu visuomenėje ir pan.

Abstraktus ir nedetalus pažeistos juridinio asmens dalykinės reputacijos argumentavimas nėra pakankamas pagrindas tenkinti reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo. IeÅ¡kovė privalo įrodyti realius faktinius padarinius, atsiradusius dėl galimo dalykinės reputacijos pablogėjimo, neigiamo požiÅ«rio atsiradimo ir pan. Nors ieÅ¡kovė nurodo, kad dėl negalėjimo vykdyti sutartį įvežti į LietuvÄ deÅ¡iniavairius automobilius, ieÅ¡kovė patyrė pažeminimÄ , bei privalėjo keisti juridinio asmens pavadinimÄ , veiklos sritį, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių Å¡ias aplinkybes, nepateikė.

Atsakovas prašė ieÅ¡kinį atmesti, kaip nepagrįstÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.

6. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė neįrodė nei jai padarytos neturtinės žalos, nei reikalaujamos priteisti 1 406 160 EUR neturtinės žalos dydžio. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovės argumentai dėl juridinio asmens dalykinės reputacijos pablogėjimo yra abstraktÅ«s, ieÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, kad su ja, kaip juridiniu asmeniu, verslo partneriai bÅ«tų nutraukę ar nesudarę sutarčių dėl priimto teismo sprendimo. Jeigu UAB „Pastoliai“ verslo kryptis buvo automobilių prekyba, nereiÅ¡kia, kad negalėjimas prekiauti deÅ¡iniavairiais automobiliais galėjo priversti ieÅ¡kovę keisti automobilių prekybos verslo kryptį į teisinių paslaugų verslÄ .

7. Teismas taip pat nurodė, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo a. b. Nr. I-7983-437-2007 2007 m. spalio 31 d. sprendimas įsiteisėjo Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi, todėl ieÅ¡kinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nes ieÅ¡kovė neginčijo aplinkybės, jog jai buvo žinoma apie priimtÄ sprendimÄ nuo jo įsiteisėjimo momento. IeÅ¡kiniu dėl žalos atlyginimo ieÅ¡kovė kreipėsi 2015 m. spalio 7 d., t. y. praleidusi įstatymo nustatytÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , todėl teismas ieÅ¡kinį atmetė ir CK 1.131 str. 1 d. pagrindu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 8. IeÅ¡kovė profesinė bendrija „D. Gintauto ir partnerių juridinė kontora“ pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 22 d. sprendimÄ ir bylÄ grÄ Å¾inti iÅ¡ naujo nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 8.1. Savo reikalavimÄ atlyginti žalÄ ieÅ¡kovė grindžia tuo, jog. Lietuvos Vyriausiasis teismas, kaip galutinė teisminė instancija, nagrinėdamas administracinę bylÄ I-7983-437/2007 (Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinė byla, apeliacinės instancijos Nr. A-146-1420-2008 ) pažeidė Europos SÄ jungos teisę ir Å¡iais veiksmais padarė jam neturtinę žalÄ , kadangi Europos SÄ jungos Teisingumo teismas 2014-03-20 sprendime Nr. C-61/12 pripažino, jog Lietuvos nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintas draudimas registruoti lengvuosius deÅ¡iniavairius automobilius, pažeidžia Europos SÄ jungos teisės aktus, o Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2015-02-06 nutarimu Nr. KT6-N2/2015 pripažino atitinkamas Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Kelių eismo taisyklių nuostatas prieÅ¡taraujančias Konstitucijai. 8.2.

IeÅ¡kovė patikslintu skundu, atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Susisiekimo ministerijos, Valstybinės kelių transporto inspekcijos ir VÄ® „Regitra“, pareiÅ¡kė Å¡iuos reikalavimus- 1. Ä®pareigoti atsakovus vykdyti Direktyvos 74/60/EEB 3 straipsnio, Direktyvos 92/62/EEB 2 straipsnio bei Direktyvos 1999/7/EB 2 straipsnio 1 dalies, JTO/EEK reglamento Nr. 79, 1995 m. spalio 16 d. Sutarties dėl vienodų techninių nurodymų ratinėms transporto priemonėms, įrangai ir jų dalims, kurios gali bÅ«ti sumontuotos ir (arba) naudojamos ratinėse transporto priemonėse, priėmimo ir pagal Å¡iuos nurodymus iÅ¡duotų patvirtinimų abipusio pripažinimo sÄ lygų 11 straipsnio 3 dalies, Motorinių transporto priemonių vairavimo mechanizmų tipo patvirtinimo taisyklių, patvirtintų 2006 m. gegužės 9 d.

Valstybinės kelių transporto inspekcijos viršininko įsakymu Nr. 2-152, 20 straipsnio, Kelių transporto priemonių registracijos taisyklių, patvirtintų Vidaus reikalų ministro 2006 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1V-492, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 4 skirsnio 16 straipsnio 3 dalies, Kelių eismo taisyklių 276 straipsnio reikalavimus;

2. priteisti iÅ¡ atsakovo - Lietuvos valstybę atstovaujančių institucijų 540 000 Lt turtinės žalos (iÅ¡ Susisiekimo ministerijos - 340 000 Lt., Valstybinės kelių inspekcijos - 100 000 Lt., VÄ® „Regitra“ - 100 000 Lt) bei 10 000 litų neturtinės žalos (iÅ¡ Susisiekimo ministerijos) atlyginimo. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007-10-31 sprendimu ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo iÅ¡ Lietuvos valstybės atmetė, konstatavęs, jog galiojantys nacionaliniai teisės aktai dėl deÅ¡iniavairių transporto priemonių registravimo yra suderinti su Europos Bendrijos teisės aktais, teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieÅ¡kovo skundo pirmÄ jį reikalavimÄ , ieÅ¡kovas neskundė. 2008-08-11 nutartimi Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas paliko galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimÄ . 8.3.

IeÅ¡kovė, praÅ¡ydama priteisti neturtinę žalÄ argumentuoja, jog teismui nusprendus, kad ieÅ¡kovė (buvęs pavadinimas UAB „Pastoliai“) nepagrįstai pareiÅ¡kė skundÄ , ieÅ¡kovė patyrė daug nepatogumų, nes visomis informacijos sklaidos priemonėmis buvo pateikta informacija, kad UAB „Pastoliai“ skundas atmestas, kaip nepagrįstas, bendrovė tapo pajuokos objektu, diletantiÅ¡kumo pavyzdžiu, pseudoteisybės ieÅ¡kotoju, kurį teismas nutartimi pastatė į vietÄ dėl nepagrįstų reikalavimų valstybei, ieÅ¡kovės atstovui teko perskaityti daug įžeidžiančių ir dalykinę reputacijÄ Å¾eminančių komentarų internete.

Juridinis asmuo su Å¡iuo pavadinimu nebegalėjo daugiau sėkmingai veikti ir verstis Å¡ia veikla, dėl ko 2011 metais pakeitė pavadinimÄ . 8.4. Pirmosios instancijos teismas net nevertino aplinkybės ar administraciniam teismui nesikreipus į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismÄ ir Europos sÄ jungos teisingumo teismÄ yra teismo klaida ir ar ji galėjo bÅ«ti pateisinama. Teismas neatsižvelgė į tai, kad vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatomis Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas formuoja vienodÄ teismų praktikÄ aiÅ¡kinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus. 8.5.

Teismas visiÅ¡kai neteisingai nustatė teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo momentÄ . CK 1.277 straipsnio 1 dalies nustato ieÅ¡kinio termino pradžiÄ nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos. Apeliantui nekyla abejonių, kad tokiu atskaitos taÅ¡ku laikytina 2014 m. kovo 30 d., kuomet Europos sÄ jungos teisingumo teismas sprendimu byloje C-61/12 konstatavo, jog Lietuvos Respublika pažeidė ES teisę, bei 2015- m. vasario 26 d. kuomet analogiÅ¡kai pasisakė Konstitucinis teismas. 8.6. Vilniaus miesto apylinkės teismas (2016 m. rugsėjo 26 d. pirmosios instancijos teismo teisėjos rezoliucija) nepagrįstai, pažeidžiant proceso teisės normas, priėmė apeliacinį skundÄ ..

Apeliaciniame skunde nebuvo nurodytas skundo dalykas (reikalavimas), taip pat nebuvo nurodyti argumentai, kokie nors praÅ¡ymai. Taigi, paduotas apeliacinis skundas neatitiko Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 306 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų, todėl negalėjo bÅ«ti priimtas ir nagrinėjamas. Aplinkybė, kad paduotas apeliacinis skundas yra netinkamas (per EPP sistemÄ Ä¯kelta tik dalis skundo) ir neatitinka įstatymo jam keliamų reikalavimų, ieÅ¡kovei tapo žinoma tik vėliau susipažinus su įkeltu skundu ir jo turiniu.

Tokie veiksmai, kai teisėja priima apeliacinį skundÄ , kuris neatitinka imperatyvių teisės normų reikalavimų, suponuoja iÅ¡vadÄ , jog teisėja aplaidžiai atliko savo pareigas.

9. Atsiliepimu į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atsakovė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, prašė jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 9.1. IeÅ¡kovė tiek ieÅ¡kinyje, tiek teismo posėdžio metu teigė, kad apie Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 11 d. nutarties neteisėtumÄ jai buvo žinoma nuo pat jo priėmimo momento. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieÅ¡kinio senaties terminas yra skaičiuotinas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, todėl ieÅ¡kinio pateikimo metu (2015 m. spalio 7 d.) jis jau buvo suėjęs. Apeliantės minimos aplinkybės - Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo ir Konstitucinio Teismo priimti sprendimai neturi įtakos ieÅ¡kinio senaties pradžios skaičiavimui, nes ieÅ¡kovei nebuvo užkirstas kelias kreiptis į teismÄ dėl žalos atlyginimo iÅ¡kart po nutarties priėmimo ir jau teisminio proceso metu kreiptis į atitinkamas nacionalines ir tarptautines institucijas praÅ¡ant įvertinti ginčijamos teisės normos atitikimÄ aukÅ¡tesnės galios teisės aktams. 9.2.

Valstybės deliktinė atsakomybė, atsiradusi dėl teismo veiksmų civiliniame (ir administraciniame) procese, yra reglamentuota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.272 straipsnyje, o jai kilti bÅ«tinos visos keturios sÄ lygos, įtvirtintos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246-6.250 straipsniuose: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei tuos veiksmus padariusio asmens kaltė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodo, kad neįrodžius bent vienos iÅ¡ bÅ«tinÄ jį} atsakomybės sÄ lygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo“ (pvz., LAT CBS teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje N r. 3K-3-319/2008).

Apeliaciniame skunde pasisakoma tik dėl vienos iÅ¡ paminėtų sÄ lygų - kaltės. Kadangi Teisingumo ministerija pritaria visoms pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadoms, jog Å¡ioje byloje ieÅ¡kovė neįrodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas kaltais veiksmais padarė akivaizdžiais teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo klaidas, iÅ¡samiau dėl Å¡ios sÄ lygos nebus pasisakoma. 9.3. Aptariamoje administracinėje byloje buvo nagrinėjamas ne ES teisės aktų taikymo, o žalos atlyginimo klausimas, reglamentuotas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. rugpjūčio 11 d. nutartyje aiÅ¡kiai nurodė, jog „pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo nagrinėti ir 2007 m. spalio 31 d. sprendime pasisakyti dėl <...> atsakovo įpareigojimo vykdyti pareiÅ¡kėjo iÅ¡vardintų teisės aktų nuostatas, kadangi buvo įsiteisėjusi 2007 m. liepos 31 d. Vilniaus apygardos administracinis teismo nutartis, kuria šį pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ priimti buvo atsisakyta. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nagrinėjo tik reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo.

Nagrinėjant šį reikalavimÄ turėjo bÅ«ti remiamasi tais teisės aktais, kurie reglamentuoja ginčo teisinius santykius. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka ginčo ribos nesikeičia“. Taigi, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tyrė, ar Lietuvos valstybei atstovaujančių institucijų veiksmuose buvo aukščiau iÅ¡vardintos deliktinės atsakomybės sÄ lygos (neskaitant kaltės), tačiau konstatavęs, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė ne tik neteisėtų veiksmų, bet ir žalos, jo skundÄ atmetė.

Taigi, ginčijama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis negali bÅ«ti vertinama kaip pažeidžianti ES teisę (tuo labiau, kad nuo jos iki Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo sprendimo priėmimo praėjo beveik 6 metai), todėl konstatuotina, jog ieÅ¡kovas neįrodė neteisėtų veiksmų fakto. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 10. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

11. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nagrinėjamoje byloje nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų. Dėl žodinio bylos nagrinėjimo 12. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė praÅ¡ymÄ bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir bylai svarbių aplinkybių, todėl egzistuoja teisinis pagrindas, įtvirtintas CPK 322 straipsnyje, bylÄ apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka.

13. Pagal bendrÄ jÄ CPK įtvirtintÄ taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d.), tačiau apeliacinis skundas gali bÅ«ti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 str.). Taigi, iÅ¡ minėtų normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylÄ nagrinėjančio teismo diskrecijos teisė. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad minėtas teisinis reguliavimas reiÅ¡kia, jog bylos nagrinėjimÄ Å¾odinio proceso tvarka lemia Å¡io proceso bÅ«tinybės konstatavimas, o iÅ¡imtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui.

Byloje dalyvaujančių asmenų praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso bÅ«tinumo; teismas turi užkirsti keliÄ procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sÄ Å¾iningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rÅ«pintis greitu bylos iÅ¡nagrinėjimu (CPK 7 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014; kt.).

14. Tokia kasacinio teismo praktika koreliuoja ir su Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojama praktika, pagal kuriÄ tam tikromis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas (plačiÄ ja prasme – aukÅ¡tesnės instancijos teismas), siekdamas veiksmingo teisingumo vykdymo bylÄ gali iÅ¡spręsti remdamasis raÅ¡ytine medžiaga (kai nagrinėjama problema nekelia teisės ar fakto klausimų, kurie negalėtų bÅ«ti tinkamai iÅ¡spręsti remiantis bylos medžiaga ir Å¡alių raÅ¡ytiniais pareiÅ¡kimais); taigi teisė į žodinį bylos nagrinėjimÄ nėra absoliuti – dėl specialių proceso požymių ir sprendžiamų klausimų pobÅ«džio raÅ¡ytinis procesas gali bÅ«ti pateisinamas aukÅ¡tesnės instancijos teismuose, jei žodinis bylos nagrinėjimas vyko pirmosios instancijos teisme (žr. Oganova v. Georgia, no. 25717/03, 13 November 2007, par. 27, 28).

15. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamo atveju ieÅ¡kovės profesinės bendrijos „D. Gintauto ir partnerių juridinė kontora“ apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, t. y. kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nesiaiÅ¡kino itin reikÅ¡mingų aplinkybių, jeigu bÅ«tų nustatyta, jog jie pagrįsti, bet kuriuo atveju sudarytų pagrindÄ panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir bylÄ perduoti nagrinėti iÅ¡ naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui, tačiau nepatvirtina iÅ¡imtinio bÅ«tinumo skirti bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Taigi, apeliantei nepateikus jokių iÅ¡imtinių aplinkybių, dėl kurių bÅ«tinas žodinis bylos nagrinėjimas, bei Å¡alims savo pozicijÄ pakankamai iÅ¡samiai iÅ¡dėsčius procesiniuose dokumentuose, praÅ¡ymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo netenkinamas ir byla apeliacine tvarka nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka. Dėl faktinių bylos aplinkybių 16. IeÅ¡kovė profesinė bendrija „D. Gintauto ir partnerių juridinė kontora“ patikslintu skundu atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Susisiekimo ministerijos, Valstybinės kelių transporto inspekcijos ir VÄ® „Regitra“ Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje I-7983-437/2007 pareiÅ¡kė Å¡iuos reikalavimus:

1) įpareigoti atsakovus vykdyti Direktyvos 70/311/EEB 2 straipsnio, Direktyvos 74/60/EEB 3 straipsnio, Direktyvos 92/62/EEB 2 straipsnio bei Direktyvos 1999/7/EB 2 straipsnio 1 dalies, JTO/EEK reglamento Nr. 79, 1995 m. spalio 16 d. Sutarties dėl vienodų techninių nurodymų ratinėms transporto priemonėms, įrangai ir jų dalims, kurios gali bÅ«ti sumontuotos ir (arba) naudojamos ratinėse transporto priemonėse, priėmimo ir pagal Å¡iuos nurodymus iÅ¡duotų patvirtinimų abipusio pripažinimo sÄ lygų 11 straipsnio 3 dalies, Motorinių transporto priemonių vairavimo mechanizmų tipo patvirtinimo taisyklių, patvirtintų 2006 m. gegužės 9 d.

Valstybinės kelių transporto inspekcijos viršininko įsakymu Nr. 2-152, 20 straipsnio, Kelių transporto priemonių registracijos taisyklių, patvirtintų Vidaus reikalų ministro 2006 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1V-492, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 4 skirsnio 16 straipsnio 3 dalies, Kelių eismo taisyklių 276 straipsnio reikalavimus;

2) priteisti iÅ¡ atsakovo - Lietuvos valstybę atstovaujančių institucijų 540 000 Lt turtinės žalos (iÅ¡ Susisiekimo ministerijos -340 000 Lt., Valstybinės kelių inspekcijos – 100 000 Lt., VÄ® „Regitra“ -100 000 Lt) bei 10 000 litų neturtinės žalos (iÅ¡ Susisiekimo ministerijos) atlyginimo. PareiÅ¡kėjas jo nurodytÄ turtinę žalÄ (540 000 Lt) kildina iÅ¡ 2004 m. kovo 2 d. UAB „Pastoliai" ir Didžiosios Britanijos įmonių „W. C." bei „Archers V. S." sutarties dėl automobilių tiekimo, pagal kuriÄ per laikotarpį nuo 2004 m. gegužės 1 d. iki 2007 m. gegužės 1 d. dienos pareiÅ¡kėjui turėjo bÅ«ti pateikta ne mažiau 540 įvairių automobilių, kurių vairo mechanizmas įrengtas deÅ¡inėje pusėje, naudojimui Lietuvoje, tačiau dėl nustatyto teisinio reglamentavimo Lietuvos Respublikoje neregistruojant transporto priemonių, kurių vairo mechanizmas įrengtas deÅ¡inėje pusėje, UAB „Pastoliai“ patyrė nuostolius. 2007 m. liepos 31 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė nagrinėti pareiÅ¡kėjo patikslinto skundo 2-Ä jį reikalavimÄ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, ta pačia nutartimi teismas atsisakė priimti UAB „Pastoliai“ patikslinto skundo 1-Ä jį reikalavimÄ dėl atsakovų įpareigojimo vykdyti patikslinto skundo 1-ajame punkte iÅ¡vardintų teisės aktų reikalavimus.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007-10-31 sprendimu ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo iÅ¡ Lietuvos valstybės atmetė, konstatavęs, jog galiojantys nacionaliniai teisės aktai dėl deÅ¡iniavairių transporto priemonių registravimo yra suderinti su Europos Bendrijos teisės aktais, teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieÅ¡kovo skundo pirmÄ jį reikalavimÄ , ieÅ¡kovas neskundė. 2008-08-11 nutartimi Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas paliko galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimÄ . 2008-08-28 ieÅ¡kovas pateikė praÅ¡ymÄ Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui dėl proceso atnaujinimo, praÅ¡yme nurodė įvairias galiojusio Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo normas, neatitinkančias Europos SÄ jungos teisei, tačiau teismas 2009-06-26 nutartimi atsisakė atnaujinti procesÄ .

Nutartyje konstatavo, jog ieÅ¡kovės pateikiamoje argumentacijoje konkrečiai ir aiÅ¡kiai neatskleidžia, dėl kokių priežasčių bylÄ nagrinėjusių teismų iÅ¡vados bei sprendimai neatitinka pareiÅ¡kėjo nurodytų normų. Taip pat teismas nustatė, jog nepatvirtinta, kad egzistuoja Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytas proceso atnaujinimo pagrindas. Dėl apeliacinio skundo argumentų 17. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė neįrodė deliktinės civilinės atsakomybės sÄ lygų, todėl nėra pagrindo taikyti LR CK 6.272 str. nuostatų IeÅ¡kovė (buvęs pavadinimas UAB „Pastoliai“) patyrė daug nepatogumų, nes visomis informacijos sklaidos priemonėmis buvo pateikta informacija, kad UAB „Pastoliai“ skundas atmestas, kaip nepagrįstas, bendrovė tapo pajuokos objektu, diletantiÅ¡kumo pavyzdžiu, pseudoteisybės ieÅ¡kotoju, kurį teismas nutartimi pastatė į vietÄ dėl nepagrįstų reikalavimų valstybei, ieÅ¡kovės atstovui teko perskaityti daug įžeidžiančių ir dalykinę reputacijÄ Å¾eminančių komentarų internete.

Juridinis asmuo su Å¡iuo pavadinimu nebegalėjo daugiau sėkmingai veikti ir verstis Å¡ia veikla, dėl ko 2011 metais pakeitė pavadinimÄ .

18. CK 6.272 str. nustato, jog žalÄ , atsiradusiÄ dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų atlygina valstybė visiÅ¡kai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigÅ«no kaltės. Pagal Å¡iÄ Ä¯statymo normÄ valstybės pareiga atlyginti žalÄ atsiranda tada, kai yra visos deliktinės atsakomybės sÄ lygos – žala ir nuostoliai (CK 6.249 straipsnis), neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryÅ¡ys (CK 6.247 straipsnis) ir kaltė (CK 6.248 straipsnis). Neįrodžius bent vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų atsakomybės sÄ lygų, žalos atlyginimas negalimas.

19. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė praÅ¡o neturtinės žalos atlyginimo. Pagal kasacinio teismo praktikÄ ieÅ¡kovui, reikalaujančiam atlyginti tokio pobÅ«džio žalÄ , tenka pareiga įrodyti teismo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalÄ (nuostolius). Neįrodžius bent vienos iÅ¡ nurodytų atsakomybės sÄ lygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009; 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010; 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2013; kt.).

20. Apeliantė teismo veiksmų neteisėtumÄ grindžia tuo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. rugpjūčio 11 d. nutartyje (Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. spalio 31 d. sprendime) suformavo neteisėtÄ teisės aiÅ¡kinimo bei taikymo praktikÄ dėl lengvųjų deÅ¡iniavairių automobilių registravimo, kuri buvo antikonstitucinė ir nesuderinta su ES teise. Å ias aplinkybes patvirtina tiek Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo 2014 m. kovo 20 d. sprendimas C-61/12, tiek ir Konstitucinio Teismo 2015 m. vasario 3 d. nutarimas konstitucinės justicijos byloje Nr. 18/2012.

21. Kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tais atvejais, kai žalos atlyginimo reikalavimas yra kildinamas iÅ¡ įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo, kuris nėra panaikintas (pakeistas) instancinės teismų sprendimų kontrolės tvarka, bylÄ dėl žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas, vertindamas teismo veiksmų neteisėtumÄ , kaip civilinės atsakomybės sÄ lygÄ , turi nustatyti, ar ieÅ¡kovo nurodomos teismo klaidos (neteisėti veiksmai) yra tokios, kurios reiÅ¡kia, jog procesinis teismo sprendimas yra akivaizdžiai neteisėtas, savavaliÅ¡kas, priimtas ignoruojant (Å¡iurkščiai ir akivaizdžiai pažeidžiant) svarbiausius teisės principus, įtvirtintus nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose, arba aiÅ¡kiÄ , nusistovėjusiÄ teismų praktikÄ .

Jokiais atvejais ieÅ¡kinys dėl žalos atlyginimo dėl neteisėtų teismo veiksmų, kildinamų iÅ¡ įsiteisėjusio ir nepanaikinto (nepakeisto) teismo procesinio sprendimo, negali bÅ«ti panaudotas kaip priemonė instancinei teismų sprendimų kontrolei pakeisti, kai asmuo, kurio skundas atmestas, pateikia žalos atlyginimo ieÅ¡kinį, siekdamas dar sykį patikrinti įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-635-915/2015).

Nors nurodyta teisės aiÅ¡kinimo taisyklė suformuluota byloje, kurioje buvo sprendžiamas žalos atlyginimo CK 6.271 straipsnio 1 dalies pagrindu klausimas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Å¡i taisyklė aktuali ir nagrinėjamoje byloje, nes CK 6.272 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas valstybės civilinės atsakomybės reglamentavimas teismo neteisėtų veiksmų aspektu nenumato kitokių valstybės civilinės atsakomybės taikymo taisyklių ar apribojimų. Taigi, pagal kasacinio teismo praktikÄ , aplinkybė, kad žala yra kildinama iÅ¡ įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo, savaime nėra pagrindas ieÅ¡kinį atmesti / nekonstatuoti teismo neteisėtų veiksmų, nes, kaip minėta, bylÄ dėl žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas, vertindamas teismo veiksmų neteisėtumÄ , kaip civilinės atsakomybės sÄ lygÄ , turi nustatyti, ar ieÅ¡kovo nurodomos teismo klaidos (neteisėti veiksmai) yra tokios, kurios reiÅ¡kia, jog procesinis teismo sprendimas yra akivaizdžiai neteisėtas, savavaliÅ¡kas, priimtas ignoruojant (Å¡iurkščiai ir akivaizdžiai pažeidžiant) svarbiausius teisės principus, įtvirtintus nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose, arba aiÅ¡kiÄ , nusistovėjusiÄ teismų praktikÄ .

22. Nustatyta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. rugpjūčio 11 d. nutartyje sprendė dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Minėtoje nutartyje teismas konstatavo, kad 2007 m. liepos 31 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė nagrinėti pareiÅ¡kėjo UAB „Pastoliai“ reikalavimÄ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, o pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ dėl atsakovų įpareigojimo vykdyti teisės aktų reikalavimus atsisakė priimti; pareiÅ¡kėjas nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti jo patikslintÄ skundÄ , neskundė, taip apibrėždamas administracinio ginčo byloje ribas (dėl žalos atlyginimo).

Taigi, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tyrė, ar Lietuvos valstybei atstovaujančių institucijų veiksmuose buvo deliktinės atsakomybės sÄ lygos (neskaitant kaltės), tačiau konstatavęs, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė ne tik neteisėtų veiksmų, bet ir žalos, jo skundÄ atmetė. Atsižvelgdama į aukščiau nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turėjo pareigÄ kreiptis tiek į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismÄ , tiek ir Europos SÄ jungos Teisingumo teismÄ , nes, kaip minėta, teismas 2008 m. rugpjūčio 11 d. nutartyje sprendė dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo, o ne dėl valdžios institucijų įpareigojimo vykdyti teisės aktų, reglamentuojančių lengvųjų deÅ¡iniavairių automobilių registravimÄ , reikalavimus.

23. Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo sprendimas C-61/12 priimtas 2014 m. kovo 20 d., o Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas Nr. KT6-N2/2015, bylos Nr. 18/2012 - 2015 m. vasario 6 d., tuo tarpu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, priimta 2008 m. rugpjūčio 11 d. t. y. prieÅ¡ 6-7 metus, todėl visiÅ¡kai nepagrįsti ir nelogiÅ¡ki ieÅ¡kovės argumentai, jog teismas, priimdamas procesinius sprendimus, galėjo numatyti po kelių metų bÅ«siančius įvykius. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 72 str. 1 dalies nuostatas, Lietuvos Respublikos įstatymas, jo dalis ar Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas ar jo dalis negali bÅ«ti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimas dėl prieÅ¡taravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Todėl, sutiktina su atsakovės ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad aplinkybė, jog Konstitucinis teismas pripažino atitinkamus teisės aktus prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai, nereiÅ¡kia, jog visi Å¡iais teisės aktais paremti anksčiau priimti teismo sprendimai yra neteisėti. Esant nustatytoms aplinkybėms darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas administracinio teismo veiksmus nagrinėjant administracinę bylÄ , pagrįstai nenustatė teismo kaltų veiksmų, kaip to reikalauja CK 6.272 straipsnio nuostatos.

Taigi, teismo kaltės, kaip bÅ«tinosios atsakomybės taikymo sÄ lygos, padarytos dėl akivaizdžių teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo klaidų, kurių kvalifikuotas teisėjas neturėtų daryti, nėra. IeÅ¡kovei neįrodžius atsakovės deliktinės atsakomybės sÄ lygų, nėra pagrindo taikyti CK 6.272 str. nuostatų. Dėl ieÅ¡kinio senaties 24. Vilniaus miesto apylinkės teismas kaip savarankiÅ¡kÄ ieÅ¡kinio atmetimo pagrindÄ nurodė ieÅ¡kinio senaties termino praleidimÄ . Teismas konstatavo, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo a. b.

Nr. I-7983-437-2007 2007 m. spalio 31 d. sprendimas įsiteisėjo Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi, todėl ieÅ¡kinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nes ieÅ¡kovė neginčijo aplinkybės, jog jai buvo žinoma apie priimtÄ sprendimÄ nuo jo įsiteisėjimo momento. IeÅ¡kiniu dėl žalos atlyginimo ieÅ¡kovė kreipėsi 2015 m. spalio 7 d., t. y. praleidusi CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , todėl teismas ieÅ¡kinį atmetė ir CK 1.131 str. 1 d. pagrindu.

25. Apeliantės teigsimu , ji dėl žalos atlyginimo galėjo kreiptis tik 2014 m. kovo 20 d., kuomet ESTT sprendimu byloje C-61/12 konstatavo, jog Lietuvos Respublika pažeidė ES teisę, bei 2015 m. vasario 6 d., kuomet analogiškai pasisakė Konstitucinis teismas.

26. Apeliacinės instancijos teismas atmeta Å¡iuos apeliantės argumentus kaip visiÅ¡kai nepagrįstus. Pati apeliantė nurodo, jog apie nutarties neteisėtumÄ buvo žinoma nuo nutarties priėmimo, t. y. nuo 2008 m. rugpjūčio 11 d. Å iÄ aplinkybę patvirtina ir tai, jog ieÅ¡kovė dar 2008 m. rugpjūčio 28 d. pateikė praÅ¡ymÄ Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui dėl proceso atnaujinimo. Todėl bÅ«tent Å¡is momentas laikytinas senaties termino pradžia pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo. Kadangi apeliantė Å¡io termino atnaujinti neprašė ir nenurodė jo praleidimo priežasčių, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad tai yra savarankiÅ¡kas pagrindas atmesti ieÅ¡kovės reikalavimus.

27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį arba atskirÄ jį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis bei pažymi, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui teisiÅ¡kai nėra reikÅ¡mingi, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako. Dėl bylos procesinės baigties 28. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, iÅ¡aiÅ¡kino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtÄ , pagrįstÄ sprendimÄ dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis), kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo.

Esant nurodytoms aplinkybėms ir nenustačius jokių absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, ieÅ¡kovės apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 22 d. sprendimas paliktinas nepakeistas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 29. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Atmetus ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , atsakovė įgijo teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimÄ , tačiau įrodymų apie patirtas iÅ¡laidas atsakovė teismui iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės nepateikė, todėl bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme iÅ¡ ieÅ¡kovės nepriteistinos (CPK 178 straipsnis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a : apeliacinį skundÄ atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 22 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Å i Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Alvydas Barkauskas Vaclovas Paulikas JÅ«ratė Varanauskaitė