26029880-662a-459e-a67f-08bfd6d7a1bb · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas Romualdas LincevičiusPranešėjas Jurgis Kiškis              Baudžiamoji byla Nr. 1A-332-290-2014Teisėja Aksinija Žemantauskienė             Proceso Nr. 1-56-1-00389-2012-8                          Procesinio sprendimo kategorija: (S)                                                                                      2.4.6.3.1.,2.4.6.3.2.,2.4.7.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gegužės 21 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko teisėjo Jurgio KiÅ¡kio, teisėjų Danguolės Å iugždinytės ir Giedriaus Endriukaičio, sekretoriaujant Laimai GrėbliÅ«nienei, dalyvaujant prokurorui Sauliui StriauÅ¡ai, nuteistojo E. N. gynėjai advokatei Vidai Kabečienei, nuteistojo A. G. gynėjui advokatui Vytautui Gineikai, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų E. N. ir A.

G. apeliacinius skundus dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014-01-21 nuosprendžio, kuriuo E. N. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p. (dėl A. A. sužalojimo), ir BK 284 str. 1 d. (dėl R. Š. sužalojimo) ir nubaustas: dėl A. A. sužalojimo: pagal BK 284 str. 1 d. - laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. – laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p. šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Dėl R. Š. sužalojimo, pagal BK 284 str. 1 d. - laisvės atėmimu 1 metams 10 mėnesių. Vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 3 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos prie griežtesnės pridedant dalį švelnesnės bei paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.Vadovaujantis BK 63 str. 9 d. prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013-02-08 nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 d. paskirtos ir neatliktos 1 mėn. bausmės dalis ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 3 metų ir 7 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo, bausmė atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžia – 2014-01-21.A. G. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ numatytÄ BK 284 str. 1 d. ir nubaustas laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 63 str. 9 d. prie Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2013-08-14 nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 d. paskirta bei neatlikta bausmės dalis 1 metai ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžia – 2014-01-21.Valstybinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys tenkintas ir iÅ¡ nuteistojo E. N. priteisti 2739,82 litai A. A. gydymo iÅ¡laidų.Nukentėjusiojo A. A. civilinis ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies ir iÅ¡ nuteistojo E. N. jam priteisti 2929, 27 litai turtinei, 8000 litų neturtinei žalai atlyginti bei 700 litų proceso iÅ¡laidų.Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas E. K., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas.Teisėjų kolegija, n u s t a t ė : kad E. N., a. k. (duomenys neskelbtini) nuteistas pagal BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p. už tai, kad 2012-06-10 d. apie 17.00 val. (duomenys neskelbtini), prie miesto parko, t.y. vieÅ¡oje vietoje, matant kitiems asmenims, be jokios dingsties, niekindamas elementarias moralės ir elgesio normas, t. y. chuliganiÅ¡kų paskatų, tuo Å¡iurkščiai pažeisdamas vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir rodydamas aiÅ¡kų negerbimÄ visuomenės, tyčia spyrė ir sudavė rankomis A.

A. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ kiekį smÅ«gių į įvairias kÅ«no vietas, tuo nukentėjusiajam A. A. padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , Å¡iais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ bei padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymÄ dėl chuliganiÅ¡kų paskatų.Be to, jis nuteistas pagal BK 284 str. 1 d. už tai, kad kartu su A. G. ir E. K. 2012-08-12 laikotarpiu nuo 13.00 val. iki 14.00 val. (duomenys neskelbtini) prie pastato (duomenys neskelbtini) esančios parduotuvės (duomenys neskelbtini), t. y. vieÅ¡oje vietoje, veikdami kartu, dėl menkavertės dingsties, matant kitiems asmenims, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, tyčia bendrais veiksmais kabinėjosi ir sudavė smÅ«gius rankomis bei kojomis R.

Å ., tuo bendrais veiksmais R. Å . padarė kraujosruvÄ ir odos nubrozdinimus veide, kraujosruvÄ deÅ¡inės speninės ataugos srityje, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .A. G. a. k. (duomenys neskelbtini) nuteistas pagal BK 284 str. 1 d. už tai, kad kartu su E. N. ir E. K. 2012-08-12 laikotarpiu nuo 13.00 val. iki 14.00 val. (duomenys neskelbtini) prie pastato (duomenys neskelbtini) esančios parduotuvės (duomenys neskelbtini), t. y. vieÅ¡oje vietoje, veikdami kartu, dėl menkavertės dingsties, matant kitiems asmenims, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, tyčia bendrais veiksmais kabinėjosi ir sudavė smÅ«gius rankomis bei kojomis R.

Å ., tuo bendrais veiksmais R. Å . padarė kraujosruvÄ ir odos nubrozdinimus veide, kraujosruvÄ deÅ¡inės speninės ataugos srityje, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .Nuteistasis E. N. apeliaciniu skundu prašė pakeisti VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2014-01-21 nuosprendį ir jį iÅ¡teisinti. Skunde nurodė, kad nesutinka su nuosprendžio dalimi, kuria jis buvo nuteistas pagal BK 138 str. 2 d. 8 p., nes pats A. A. pradėjo konfliktÄ ir sudavė nuteistajam ranka į veidÄ , po ko prasidėjo jų apsistumdymas ir apsikumščiavimas.

Apklausti liudytojai parodė, jog matė kaip nuo miesto pusės atėjęs A. A. pirmas sudavė jam ranka į galvos sritį ir nuo to prasidėjo konfliktas, jie pradėjo kumščiuotis. Nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat nurodė, kad turėjo teisę iÅ¡vengti A. A. smurto nuo jo bėgdamas, bet įstatymas jam suteikia teisę į bÅ«tinÄ jÄ gintį. BÅ«tinosios ginties įgyvendinimas galimas neatsižvelgiant į tai ar buvo galimybė iÅ¡vengti kėsinimosi, arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas.

Jokių aplinkybių, rodančių jog buvo peržengta bÅ«tinoji gintis nėra, todėl jis nuteistas visiÅ¡kai nepagrįstai ir turi bÅ«ti iÅ¡teisintas, buvo faktiÅ¡kai nuteistas už savo anketinius duomenis, įrodymai buvo vertinami vienpusiÅ¡kai. Nuteistasis skunde taip pat nurodė, kad jis kaltas tik, kad atvykus policijos pareigÅ«nams pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos, tuo sudarydamas prielaidas dėl savo kaltumo.Nuteistasis A. G. apeliaciniu skundu prašė panaikinti VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2014-01-21 nuosprendį ir jį iÅ¡teisinti pagal BK 284 str. 1 d. arba paskirti mažesnę laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis BK 63 str. 9 p. į bausmės laikÄ Ä¯skaityti iÅ¡ dalies atliktÄ pagal ankstesnį bausmės laikÄ .

Skunde nurodė, kad netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, o teismo iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių. Nuo ikiteisminio tyrimo pradžios ir teisme A. G. nurodė, kad įėjo į servisÄ ir sutikęs R. Å ., nuėjo su juo pasiaiÅ¡kinti dėl buvusio konflikto. MuÅ¡tynių nebuvo, kalbėjosi žodžiu, susiginčijo, bet smurto nenaudojo, norėjo suduoti, bet nesudavė. E. K. ir E. N. prie serviso nematė. A. G. vilkėjo juodos spalvos džemperį, juodos spalvos kelnes ir batus. Vaizdo įraÅ¡e save atpažino.

IÅ¡ vaizdo įraÅ¡o nenustatyta nei viena aplinkybė, kuri paneigtų jo parodymus. Nukentėjusiojo R. Å . parodymai turi bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai, nes jis neneigia, kad su nuteistuoju anksčiau konfliktavo, ant jo pyko. Todėl yra pagrindas manyti, kad R. Å . jį apkalba. TÄ patvirtina ir tai, kad jis nevienodai aiÅ¡kino aplinkybes, susijusias su jo sumuÅ¡imu. Ikiteisminio tyrimo metu 2012-08-13 apklaustas nukentėjusysis R. Å . parodė, kad 2012-08-13 apie 14 val. jis su pusbroliu E. M. ir draugu Ž. E. atvyko E. M. vairuojamu automobiliu VW Golf taisyti automobilio į automobilių taisyklÄ .

IÅ¡lipus iÅ¡ automobilio jo pusbrolį puolė vaikinas vardu E. dėl anksčiau vykusio konflikto. Kad ne įvyktų muÅ¡tynės, jis puolė į jų tarpÄ ir tada E. draugas jam sudavė kumščiu į veidÄ ir stÅ«mė, jis krito ir tada E. jam spyrė į galvÄ (b. l. 9-10, t. 2). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas 2013-01-25 nukentėjusysis parodė, kad pirmÄ jį smÅ«gį kumščiu jam sudavė E. draugas, antrÄ jį smÅ«gį jam sudavė E., spirdamas į galvos sritį, trečias smÅ«gis buvo suduotas kumščiu į veidÄ A.

G. (b. l. 11-12 , t. 2). Ikiteisminio teisėjo 2013-03-06 apklaustas nukentėjusysis parodė, kad praeitų metų vasarÄ jis, E. M. ir Ž. E. atvyko į Kybartus taisyti automobilio. E., kurio pavardės nežino apsistumdė su jo pusbroliu E. M.. Po Å¡io stumdymo E. iÅ¡važiavo ir atsivežė draugÄ . Tas draugas yra čia kabinete įvardinamas kaip E. N.. Atvykę E. ir E. N. priėjo prie jo pusbrolio ir jį pastÅ«mė, po to priėjęs E. N. jam pataikė iÅ¡ rankos į galvÄ , po to pastÅ«mė, o kai jis nuo to nukrito ant žemės E. spyrė koja į galvÄ .

Po to iÅ¡važiavo ir po kiek laiko atvažiavo dar daugiau. E., A. G., E. N., vaikinas pravarde (duomenys neskelbtini). A. G. atėjęs sudavė į galvÄ ranka. Po kiek laiko vėl atėjęs A. G. jam ranka pataikė į akį. Po to jie susėdo į maÅ¡inÄ , o po kiek laiko atvažiavo policija. Jį mušė E., E. N. ir A. G.. Liudytojas E. M. klaidino teismÄ nurodydamas, kad A. G. trenkė R. Å . iÅ¡ nugaros pusės ir pataikė į galvÄ . Å ių aplinkybių nepatvirtino nukentėjusysis R. Å .. Liudytojas Ž.

E. parodė, kad A. G. nukentėjusįjį spardė t. y. nurodo skirtingas įvykio aplinkybes. Liudytojas A. Å . bÅ«damas įvykio vietoje nenurodė, kad A. G. sudavė smÅ«gius nukentėjusiam R. Å . ar naudojo jo atžvilgiu smurtÄ . Apeliaciniame skunde atkreipė dėmesį į tai, kad liudytojai R. M. ir Ž. E. yra artimi nukentėjusiojo draugai ir giminaičiai.Nuteistasis apeliaciniame skunde pažymėjo, kad jam skirta per griežta bausmė. Ä®vertinus jo ir jo Å¡eimÄ supančiÄ socialinę aplinkÄ , BK 41 str. 2 d. 1, 3, 4 punktuose numatyti bausmės tikslai jo atžvilgiu bus pasiekti ir be tokios didelės laisvės atėmimo bausmės. Bausmės tikslus galima pasiekti Å¡velnesnėmis priemonėmis, Å¡iuo konkrečiu atveju mažesne laisvės atėmimo bausme.

Ä®vykis, dėl kurio jis nuteistas įvyko 2012 m. rugpjūčio 12 d., ikiteisminiai tyrimai jo atžvilgiu buvo atliekami nepateisinamai ilgai, siekiant pasunkinti jo padėtį. Jeigu teismas bÅ«tų įvykęs dėl abiejų nusikalstamų veikų, numatytų baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., tai jam bÅ«tų paskirta maksimali bausmė du metai. Ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas VilkaviÅ¡kio policijos komisariate, tačiau veikos nebuvo sujungtos į vienÄ ikiteisminį tyrimÄ kÄ privalėjo padaryti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai ir prokurorai, nors tokia ikiteisminio tyrimo sujungimų galimybė buvo akivaizdi.

Tik nuteistajam atlikus vienerių metų bausmę pataisos namuose 2014 m. sausio 21 d. įvyko teismo posėdis, kurio metu jis buvo pripažintas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , pagal BK 284 str. 1 dalį ir nubaustas 1 metams ir 6 mėnesiams terminuoto laisvės atėmimo bausme, jÄ atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 63 str. 9 d. prie Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėjo VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2013-08-14 nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 d. paskirtos ir neatliktos bausmės dalį 1 metus, galutinę subendrintÄ bausmę paskyrė 2 metus ir 6 mėnesius terminuoto laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Å ios aplinkybės neabejotinai pažeidė jo teisę į bylos nagrinėjimÄ per kuo trumpiausiÄ laikÄ lygybės ir vieÅ¡umo sÄ lygomis, numatytÄ BPK 44 str., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. ir kituose tarptautiniuose įstatymuose. Nagrinėjamu atveju byla nei didelės apimties, nei sudėtinga, tačiau nagrinėjama pusantrų metų. Nepasisakydamas dėl pernelyg ilgos baudžiamojo persekiojimo trukmės, teismas netinkamai ir nepagrįstai paskyrė ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę.Teisėjų kolegija, iÅ¡klausiusi teisėjo praneÅ¡imÄ , nuteistųjų gynėjų praÅ¡ymus apeliacinius skundus patenkinti, prokuroro praÅ¡ymÄ nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti bei įvertinusi visas bylos aplinkybes ir joje surinktus įrodymus padarė iÅ¡vadÄ , kad E. N. apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmestinas, o A.

G. apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo E. N. ir A. G. nusikalstamas veikas, teisingai paskyrė bausmes, laikantis bausmių skyrimo pagrindų numatytų BK 54 straipsnyje. Nuteistasis E. N. ginčija kaltę tik dėl vienos nusikalstamos veikos padarymo (dėl A. A. sužalojimo) ir praÅ¡o jį iÅ¡teisinti, o nuteistasis A. G. ginčija kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo (dėl R.

Å . sužalojimo) ir praÅ¡o jį iÅ¡teisinti arba paskirti mažesnę laisvės atėmimo bausmę ir į bausmės laikÄ Ä¯skaityti iÅ¡ dalies atliktÄ ankstesniu nuosprendžiu paskirtÄ bausmės laikÄ . Dėl nuteistojo E. N. apeliacinio skundoApylinkės teismas, pilnutinai iÅ¡tyręs byloje surinktus įrodymus, pagrįstai nustatė, jog E. N. padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , vieÅ¡oje vietoje sužalojo A. A., ir tinkamai nuosprendyje tai motyvavo. Teismas, nustatydamas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir spręsdamas E. N. kaltės dėl jam inkriminuotos veikos klausimÄ ir priimdamas sprendimÄ pripažinti jį kaltu, pagrįstai rėmėsi nuosekliais nukentėjusiojo A.

A. parodymais, kuriuos jis patvirtino asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotraukÄ metu, taip pat liudytojos N. A. parodymais, bei nustatė, kad Å¡ie parodymai yra patikimi. Teismas įvertino ir rėmėsi 2012-07-17 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, 2012-11-21 specialisto iÅ¡vada Nr. G 475/12 (09) (b.l. 49-50, t.1), kita bylos medžiaga, kÄ Ä¯rodymų visete pagrįstai vertino kaip įrodymus, pagrindžiančius nusikalstamos veikos sudėties buvimÄ E. N. veiksmuose. Nuteistasis E. N. apeliaciniame skunde teigia, kad tai nukentėjusysis A.

A. sudavė jam pirmÄ smÅ«gį, kas sudaro nusikalstamos veikos požymius, todėl jis turėjo teisę į bÅ«tinÄ jÄ gintį ir jos ribų neperžengė.AukÅ¡tesnysis teismas pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad teismas nesprendžia nukentėjusiojo A. A. kaltės, o nuteistojo elgesys, neadekvatus smurtas nukentėjusiojo atžvilgiu, leidžia nuteistojo veiksmus laikyti nusikalstamais. Kolegija pažymi, kad pagal BK 28 straipsnio 1 dalį nustatytÄ teisę į bÅ«tinÄ jÄ gintį asmuo gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo iÅ¡vengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas.

BK 28 straipsnio 2 dalies prasme asmuo neatsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ , jeigu jis, neperžengdamas bÅ«tinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį, nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Taikant ir aiÅ¡kinant Å¡iÄ nuostatÄ teismų praktikoje bÅ«tinÄ ja gintimi pripažįstamas tam tikras atkirtis pavojingam kėsinimuisi į baudžiamojo įstatymo ginamas vertybes (kasacinės nutartys Nr. 2K-558/2006, 2K-342/2006, 2K-627/2007, 2K-186/2008, 2K-336/2008, 2K-487/2009 ir kt.).

Kėsinimasis, nuo kurio galima bÅ«tinoji gintis, turi bÅ«ti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumÄ rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuolikų ir besiginančiųjų jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje.

Tai reiÅ¡kia, kad besiginančiųjų į minėtas vertybes asmenų elgesys yra iÅ¡reikÅ¡tas iÅ¡oriÅ¡kai, t. y. toks, kurį kiti asmenys gali stebėti, matyti, girdėti ar kitaip justi, patirti tokio elgesio padarinius. Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiÅ¡kai aiÅ¡ki. Kėsinimosi ypatybės (ginamų vertybių svarba, puolimui naudojamos priemonės, veiksmų jėga, intensyvumas ir pan.) nulemia ir gynybÄ sudarančių veiksmų bei jų padarinių teisėtumo vertinimÄ .

Taip pat net ginantis negali bÅ«ti peržengtos bÅ«tinosios ginties ribos, kurių turinys atskleidžiamas BK 28 straipsnio 3 dalyje. BÅ«tinosios ginties ribos peržengiamos, kai yra visos bÅ«tinos sÄ lygos vienu metu:

a) nužudymas arba sunkus sveikatos sutrikdymas;

b) tai padaroma tiesiogine tyčia (besiginantysis suvokia, jog gynybai nėra būtini tokie padariniai, tačiau jų nori ir siekia;

c) gynyba aiÅ¡kiai neatitinka kėsinimosi pobÅ«džio ir pavojingumo. Net ir esant visoms Å¡ioms bÅ«tinoms sÄ lygoms vienu metu, įstatymas numato du atvejus, kuriems esant nepripažįstama, jog peržengtos bÅ«tinosios ginties ribos. Neužtraukia baudžiamosios atsakomybės veikimas, kai:

a) bÅ«tinosios ginties ribos peržengtos dėl didelio sumiÅ¡imo ar didelio iÅ¡gÄ sčio, kurį sukėlė pavojingas kėsinimasis;

b) ginantis nuo įsibrovimo į bÅ«stÄ padaryta veika. Nagrinėjamuoju atveju teisėjų kolegija nemano, kad E. N. buvo kilusi reali grėsmė jo sveikatai ar gyvybei. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių duomenų, ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis teigė, jog ranka sudavė nukentėjusiajam ne mažiau 10 smÅ«gių, ar koja spyrė negalėjo pasakyti, pakartotinės apklausos ikiteisminio tyrimo metu, teigė, jog nukentėjusiajam su koja iÅ¡vis nespyrė, 2013-10-22 teisiamojo posėdžio metu nuteistasis teigė, jog sudavė nukentėjusiajam nes gynėsi, o nukentėjusiajam nukritus kelis kartus jam spyrė.

Akivaizdu, kad nuteistojo parodymai yra nenuoseklÅ«s, apklausų metu įvykio aplinkybes nurodo skirtingai, todėl teismas tokį parodymų keitimÄ vertinÄ , kaip bandymÄ iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Nukentėjusysis parodė, kad po pirmo smÅ«gio nukrito ant žemės, prisidengė ir tada pasipylė daug smÅ«gių, mėgino atsistoti, bet skaudėjo kojÄ , o E. N. toliau jį spardė. Liudytoja N. A. taip pat nurodė, kad nukentėjusysis negalėjo atsistoti dėl stipriai sumuÅ¡tos kojos. AukÅ¡tesnysis teismas sprendžia, kad vien ta aplinkybė, jog nukentėjusiajam gulint ant žemės E. N. toliau kojomis kelis kartus spyrė jam į įvairias kÅ«no vietas, rodo, kad tokie jo veiksmai negali bÅ«ti vertinami kaip bÅ«tinoji gintis.

Nuteistasis E. N. teigė, jog gynėsi, tačiau nesikreipė į medikus, nors jam skaudėjo Å¡onÄ , pakaušį, bet matomų sumuÅ¡imų nebuvo. Nenustačius, kad nuteistasis taip pat buvo sužalotas, bei atsižvelgiant į kitas nustatytas aplinkybes, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad E. N. sveikatai joks realus pavojus negrėsė. Nuteistojo versijÄ , jog jis tik gynėsi, paneigia ir ta aplinkybė, kad pamatęs atvažiuojančius policijos pareigÅ«nus jis pabėgo.Dėl nuteistojo A. G. apeliacinio skundoApylinkės teismas, pilnutinai iÅ¡tyręs byloje surinktus įrodymus, nustatė, jog A.

G. padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , vieÅ¡oje vietoje sudavė smÅ«gius nukentėjusiajam R. Å ., ir tinkamai nuosprendyje tai motyvavo. Nors A. G. nesutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu, tačiau Kolegija konstatuoja, kad Å¡iuos įstatymo reikalavimus teismas taikė tinkamai, įrodymus vertino iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai, pagrįstai priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį, pagrįstai A. G. pripažino kaltu už nusikalstamos veikos padarymÄ ir skyrė jam bausmę. Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad įrodymus teisėjai vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pirmosios instancijos teismo posėdžių protokolai ir priimto nuosprendžio turinys rodo, kad BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų patikrinimo, vertinimo taisyklių buvo laikomasi. Visos bylos aplinkybės iÅ¡tirtos ir įvertintos tinkamai. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus, apkaltinamojo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje turi bÅ«ti iÅ¡dėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus.

Å ių reikalavimų teismas nepažeidė. Teismas nuosprendyje nurodė, kokie įrodymai patvirtina apelianto kaltumÄ , nurodė iÅ¡vadas ir motyvus, kodėl jis kaltas nusikalstamos veikos padarymu. Nėra pagrindo nesutikti su teismo iÅ¡vada, kad A. G. padarė nusikaltimÄ numatytÄ BK 284 str. 1 d. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir spręsdamas A. G. kaltės dėl jam inkriminuotos veikos klausimÄ ir priimdamas sprendimÄ pripažinti jį kaltu, pagrįstai rėmėsi vaizdo medžiaga ir jos pagrindu suraÅ¡ytu protokolu, nukentėjusiojo, liudytojų E. M. ir Ž.

E. parodymais, specialisto iÅ¡vada, kuri įrodo nukentėjusiajam padarytÄ sužalojimÄ .Grebenev apeliaciniame skunde teigia, kad nukentėjusiojo R. Å . parodymai ikiteisminio tyrimo ir teismo posėdžio metu, jog smurtÄ prieÅ¡ jį naudojo A. G. yra nevienodi.AukÅ¡tesnysis teismas įvertino nukentėjusiojo parodymus ir esminių nesutapimų juose nenustatė. 2012-08-13 R. Å . parodė, kad 2012-08-13 apie 14 val., su pusbroliu E. M. ir draugu Ž. E. atvyko taisyti automobilio. Tuoj iÅ¡lipus iÅ¡ automobilio atvažiavo E. su draugu.

E. pastÅ«mė E. M., kad neįvyktų muÅ¡tynės R. Å . puolė į jų tarpÄ , tada E. draugas sudavė R. Å . smÅ«gį kumščiu ir jį pastÅ«mė, o jam pargriuvus E. spyrė jam į galvos sritį. Po to jie iÅ¡vyko ir atsivežė daugiau jaunuolių, vienas iÅ¡ jų buvo A. G., kuris jam kumščiu sudavė į deÅ¡inę akį. 2013-01-25 R. Å . parodė, kad pirmÄ jį smÅ«gį sudavė E. draugas, antrasis smÅ«gis buvo spyris, įspyrė pats E., trečiÄ jį smÅ«gį kumščiu į veido sritį sudavė A.

G., kuris buvo su gobtuvu. 2013-03-06 R. Å . parodė, jog po konflikto E. K. ir E. N. atvažiavo su A. G. ir dar vienu vaikinu, jie atėję konfliktavo ir A. G. sudavė jam ranka į galvÄ , o po kiek laiko A. G. dar kartÄ atėjęs sudavė jam į akį. Jis mano, kad A. G. kažkÄ turėjo rankoje, nes buvo padaryta kraujosruva prie akies ir nuskeltas dantis. 2013-06-10 teisiamojo posėdžio metu R. Å . parodė, kad po konflikto E. K. ir E. N. atvyko su A. G., kuris jam pataikė į galvÄ . Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus nukentėjusysis juos patvirtino, teigė, kad tada sakė teisybę ir įvykio aplinkybes atsiminė geriau.

Nurodė, jog A. G. sudavė du kartus, vienÄ kartÄ kai stovėjo prieÅ¡ais, o kitÄ kartÄ priėjo jam iÅ¡ nugaros, o po smÅ«gio atsisukęs jis matė A. G.. 2013-12-10 teisiamojo posėdžio metu peržiÅ«rėjus vaizdo įraÅ¡Ä , nukentėjusysis parodė, kad asmuo, kuris įėjo į garaÅ¾Ä ir sudavė jam yra A. G.. ŽiÅ«rint įraÅ¡Ä toliau, nukentėjusysis nurodė, kad negali pasakyti, koks asmuo jame užfiksuotas, negali įvardinti asmens, kuris sudavė jam, teigia, kad jam sudavė asmuo su gobtuvu.AukÅ¡tesnysis teismas įvertinęs nukentėjusiojo parodymus tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu, konstatuoja, kad esminės aplinkybės, patvirtinančios, jog tai A.

G. padarė BK 284 str. 1 d. nurodytÄ nusikalstamÄ veikÄ sutampa, jos atitinka ir raÅ¡ytinę bylos medžiagÄ t. y. Å¡ie duomenys papildo vieni kitus, bendrai su kitais byloje surinktais įrodymais sudaro bendrÄ Ä¯rodymų visumÄ , neabejotinai patvirtinančiÄ nuteistojo A. G. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo jais nesiremti. Nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir tai, jog pats A. G. pripažįsta, kad įraÅ¡e save pažino, jog buvo tamsiai apsirengęs. Taip pat nukentėjusiojo parodymus patvirtina liudytojas E. M., kuris parodė, jog A.

G. trenkė R. Å . priėjęs iÅ¡ nugaros, ir nukentėjusiajam atsirado kraujosruva, bėgo kraujas. Taip pat iÅ¡ dalies nukentėjusiojo parodymus patvirtina liudytojo Ž. E. parodymai, jog prieÅ¡ R. Å . smurtavo trise, E. K. ir kitu du kaltinamieji, taip pat liudytojas nurodė, jog asmuo su gobtuvu sudavęs R. Å . buvo ne A. G., tačiau kas jis buvo pasakyti negali, nes veido nematė.Aptartų duomenų visuma leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog nuteistojo A. G. kaltė neginčijamai įrodyta ir abejonių nekelia.

Priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai kvalifikavo nuteistojo A. G. nusikalstamÄ veikÄ . Nuteistasis A. G. apeliaciniame skunde teigia, jog jam, buvo paskirta per griežta bausmė, nes teismas neatsižvelgė į jį ir jo Å¡eimÄ supančiÄ socialinę aplinkÄ , o bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti ir neskiriant tokios didelės laisvės atėmimo bausmės. Teismas skirdamas bausmę į socialinę aplinkÄ atsižvelgia tik tokiais atvejais, kai nusikalstamÄ veikÄ padaro asmuo, kuris yra nepilnametis arba kuris pagal socialinę brandÄ prilygsta nepilnamečiui.

Byloje nėra jokių duomenų, kurie rodytų A. G. nepakankamÄ brandÄ . PrieÅ¡ingai byloje nustatyta, kad A. G. nusikalstamų veikų darymo metu turėjo pagrindinį iÅ¡silavinimÄ ir nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas dvideÅ¡imt trijų metų, anksčiau jau buvo teistas, padarė tyčinį nusikaltimÄ , į psichikos ligų apskaitÄ neįraÅ¡ytas ( b.l. 102, t.1). Å ie duomenys rodo, kad A. G. visiÅ¡kai suvokė savo veiksmų esmę ir gerai orientavosi socialinėje aplinkoje. Nors nuteistasis A.

G. apeliaciniame skunde pažymėjo, jog teismas nepasisakydamas dėl pernelyg ilgos baudžiamojo persekiojimo trukmės, netinkamai ir nepagrįstai paskyrė ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę, tačiau aukštesnysis teismas sprendžia, kad tiek ikiteisminis tyrimas, tiek bylos nagrinėjimas teisme ilgai netruko. Pažymėtina, jog byloje buvo trys kaltinamieji, o ikiteisminis tyrimas A. G. atžvilgiu pradėtas 2012-08-13, byla su kaltinamuoju aktu 2013-03-29 t.y. po šešių mėnesių, perduota teismui.

Taip pat pažymėtina, jog bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, jos nagrinėjimas buvo tris kartus atidėtas bÅ«tent dėl nuteistojo A. G. gynėjo praÅ¡ymų atidėti bylos nagrinėjimÄ , todėl nuteistojo argumentas, jog byla buvo nagrinėjama pernelyg ilgai atmestinas, kaip nepagrįstas.Nuteistasis A. G. skunde nurodo, kad VilkaviÅ¡kio policijos komisariate atliekant ikiteisminį tyrimÄ Å¡ioje byloje, tuo pačiu metu buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl dar vieno nusikaltimo numatyto BK 284 str. 1 d., tačiau ikiteisminiai tyrimai nebuvo sujungti, nors tÄ ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai ir prokurorai privalėjo padaryti, o jeigu tyrimai bÅ«tų buvę sujungti, jam bÅ«tų buvusi paskirta maksimali dviejų metų bausmė.

AukÅ¡tesnysis teismas nenagrinėja Å¡io apeliacinio skundo argumento, nes ikiteisminio tyrimo metu tik prokuroras priima sprendimus dėl tyrimų sujungimų (BPK 170 str. 4 d.), abu ikiteisminiai tyrimai yra baigti, apeliaciniame skunde minima byla iÅ¡nagrinėta, yra priimtas nuosprendis, kuris įsiteisėjęs, o Å¡iuo atveju nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka prokuroro veiksmai vadovaujant ikiteisminiam tyrimui nėra Å¡io skundo dalykas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas ir individualizuodamas nuteistajam bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nustatytų BK 54 straipsnyje, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ , kaltinamojo asmenybę, kitas aplinkybes, esminių procesinių pažeidimų nenustatyta, todėl tenkinti nuteistojo praÅ¡ymÄ Å¡velninti bausmę nėra pagrindo.

Tiek teisės teorijoje, tiek teismų praktikoje įtvirtinta principinė nuostata, kad paskirta bausmė bet kuriuo atveju turi bÅ«ti teisinga ir turi užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytų tikslų praktinį įgyvendinimÄ . Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumÄ ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ . Be to, ji neturi prieÅ¡tarauti teismų praktikai atitinkamos kategorijos bylose.

Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs ir su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, glaudžiai susijęs su bausmės paskirtimi. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-348/2013). Bausmė skiriama vadovaujantis ne tik bausmės paskirtimi, bet ir bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įtvirtintais BK 54 straipsnyje. Teismas skiria bausmę pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigÄ skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

A. G. nuteistas už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnio 1 dalyje. Minėto straipsnio sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: vieÅ¡ieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areÅ¡tas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Pirmos instancijos teismas, skirdamas A. G. laisvės atėmimo bausmę, tokį savo sprendimÄ pakankamai argumentavo, o aukÅ¡tesnysis teismas neturi objektyvaus pagrindo nesutikti su pirmos instancijos teismo argumentacija. Nustatyta, kad nors A. G. padarė nesunkų nusikaltimÄ , jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad veikÄ padarė bendrininkų grupėje, jis jau yra teistas už tyčinius nusikaltimus, nusikalto neiÅ¡nykus teistumui, buvo baustas administracine tvarka.

Tai rodo, jog nuteistasis yra linkusi nusikalsti asmenybė, sÄ moningai ir piktybiÅ¡kai ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles bei įstatymų reikalavimus. Paminėtos aplinkybės leidžia teismui daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju tik tokio dydžio laisvės atėmimo bausme galima užtikrinti BK 41 straipsnyje nustatytus tikslus: nubausti asmenį, padariusį nusikaltimÄ , apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, siekti, kad ateityje nuteistasis daugiau nebedarytų nusikalstamų veikų.

Paskirta vienerių metų Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausmė apygardos teismo teisėjų kolegijos vertinimu nelaikytina aiÅ¡kiai per griežta, atitinka teisingumo, protingumo, proporcingumo principų reikalavimus. Konstatuojama, kad bausmė A. G. individualizuota tinkamai.Nuteistasis A. G. skunde praÅ¡o vadovaujantis BK 63 str. 9 p. į bausmės laikÄ Ä¯skaityti iÅ¡ dalies atliktÄ pagal ankstesnį nuosprendį bausmės laikÄ .Bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje ribas lemia apeliaciniame skunde nurodyti neįsiteisėjusio nuosprendžio ar nutarties apskundimo pagrindai ir motyvai bei tam tikros sÄ lygos, numatytos BPK 320 straipsnyje.

BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Bylos nagrinėjimo ribos apeliacinėje instancijoje pagal įstatymÄ gali bÅ«ti plečiamos dviem atvejais: kai, nagrinėdamas bylÄ , apeliacinės instancijos teismas nustato esminių BPK pažeidimų, tuomet, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems; taip pat, kai teismas Å¡velnina nuosprendį nuteistiesiems, kurie jį apskundė ar dėl kurių jis buvo apskųstas, tuomet apeliacinės instancijos teismas, remdamasis pagrindais, taikytinais ir kitiems nuteistiesiems – suÅ¡velnina nuosprendį ir Å¡iems (BPK 320 straipsnio 5 dalis).

Aukštesnysis teismas nustatė, kad apylinkės teismas, tiek nuteistajam A. G. tiek ir E. N. bendrindamas už skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotas nusikalstamas veikas paskirtas subendrintas bausmes su ankstesniais teismo nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, netinkamai taikė baudžiamuosius įstatymus. Aukštesniajam teismui nustačius, kad buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai, ir įvertinus, kad nors E. N. neskundžia nuosprendžio dalies dėl bausmės, teismas nepablogindamas nuteistųjų padėties, patikrina ar tai turėjo neigiamos įtakos jų padėčiai.

Kolegija pažymi, kad BK 63 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimÄ už kelias nusikalstamas veikas. Minėtos normos 1 dalis numato, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ atskirai, po to paskiria galutinę subendrintÄ bausmę. Skirdamas galutinę subendrintÄ bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies jas sudėti. BPK 63 straipsnio 2 dalis numato, kad kai bausmės apimamos, griežtesnė bausmė apima Å¡velnesnes ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iÅ¡ paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei.

BPK 63 straipsnio 3 dalis numato: kai bausmės visiÅ¡kai sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vienÄ iÅ¡ padarytų nusikalstamų veikų, pridedamos visos paskirtos Å¡velnesnės bausmės. BPK 63 straipsnio 4 dalis numato, kad kai bausmės iÅ¡ dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vienÄ iÅ¡ padarytų nusikalstamų veikų, iÅ¡ dalies pridedamos Å¡velnesnės bausmės. BPK 63 straipsnio 5 dalis numato, kad bausmių apėmimÄ teismas taiko, kai:

1) yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis;

2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumÄ ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rÅ«Å¡ims ar kategorijoms pagal Å¡io kodekso 10 ar 11 straipsnius;

3) už vienÄ nusikalstamÄ veikÄ paskirta dvideÅ¡imt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. BPK 63 straipsnio 6 dalis numato, kad jeigu skiriant galutinę bausmę dalis paskirtų bausmių gali bÅ«ti apimamos, o kitos – tik visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies sudedamos, teismas bausmes bendrina bausmių apėmimo ir sudėjimo bÅ«du. Bausmių bendrinimo tvarkÄ teismas pasirenka įvertinęs padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«dį ir pavojingumÄ . BPK 63 straipsnio 9 dalis numato, kad pagal Å¡io straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ .

Å iuo atveju į bausmės laikÄ Ä¯skaitoma bausmė, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį.Teisėjų kolegija pažymi, kad nors apylinkės teismas nuteistiesiems E. N. ir A. G. už padarytas nusikalstamas veikas ir paskyrė teisingas bausmes, tačiau neteisingai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ Å¡iÄ bausmę bendrindamas su ankstesniais teismo nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, todėl Å¡i nuosprendžio dalis dėl bausmių subendrinimo keičiama dėl neteisingai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. 1 p.).

Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, apylinkės teismas, prie skundžiamu nuosprendžiu A. G. paskirtos vienų metų Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausmės, vadovaudamasis BK 63 str. 9 d., pridėjo VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2013-08-14 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį vienus metus ir nustatė galutinę subendrintÄ bausmę – dvejus metus ir Å¡eÅ¡is mėnesius laisvės atėmimo. Taip pat apylinkės teismas prie skundžiamu nuosprendžiu E. N. paskirtos trijų metų Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausmės, vadovaudamasis BK 63 str. 9 d. pridėjo VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2013-02-08 nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, vienÄ mėnesį neatliktos bausmės ir galutinę subendrintÄ bausmę paskyrė tris metus septynis mėnesius laisvės atėmimo.

Tačiau kolegija pažymi, kad BK 63 str. 9 d. nuostatos numato, kad nauju nuosprendžiu skiriant bausmę, į bausmės laikÄ Ä¯skaitoma bausmė, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Todėl pirmosios instancijos teismas neteisingai A. G. ir E. N. prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtų bausmių pridėjo ankstesniais nuosprendžiais paskirtų neatliktų bausmių dalis.Ä®vertinus paminėtas aplinkybes, skundžiamas nuosprendis keistinas dėl neteisingai pritaikyto baudžiamojo įstatymo bei paskirtų bausmių neteisingo subendrinimo ir nuteistiesiems atskirais nuosprendžiais paskirtos bausmės bendrintinos iÅ¡ naujo ir skirtina nauja galutinė subendrinta bausmė (BPK 328 str. 1 p., 2 p.).Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p., 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 2 p.                                                     n u s p r e n d ė :

Nuteistojo E. N. apeliacinį skundÄ atmesti.Nuteistojo A. G. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 15 d. nuosprendį pakeisti:Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria E. N., vadovaujantis BK 63 str. 9 d. prie paskirtos skundžiamu nuosprendžiu bausmės pridėta VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2013-02-08 nuosprendžiu pagal BK 284 str.1 d. paskirtos bausmės dalis 1 mėn. neatliktos bausmės ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 3 metai ir 7 mėnesiai terminuoto laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d. paskirtÄ bausmę subendrinti su VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2013-02-08 nuosprendžiu paskirta 1 metų 1 mėnesio terminuoto laisvės atėmimo bausme, prie griežčiausios bausmės iÅ¡ dalies pridedant Å¡velnesnę bausmę ir paskirti galutinę bausmę - 3 metus 7 mėnesius terminuoto laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaičiuoti bausmės dalį atliktÄ pagal VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2013-02-08 nuosprendį.Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A.

G., vadovaujantis BK 63 str. 9 d. prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2013-08-14 nuosprendžiu pagal BK 284 str.1 d. paskiros ir neatliktos bausmės dalis 1 metai, galutinė subendrinta bausmė paskirta 2 metai ir 6 mėnesiai terminuoto laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d. paskirtÄ bausmę subendrinti su VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2013-08-14 nuosprendžiu paskirta 2 metų terminuoto laisvės atėmimo bausme, prie griežčiausios bausmės iÅ¡ dalies pridedant Å¡velnesnę bausmę ir paskirti galutinę bausmę - 2 metus 6 mėnesius terminuoto laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaičiuoti bausmės dalį atliktÄ pagal VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2013-08-14 nuosprendį.KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkas                                       Jurgis KiÅ¡kis Teisėjai:                                                    Danguolė Å iugždinytėGiedrius Endriukaitis