25ff36dc-bd1f-44e4-9b82-d0b92bc4d90b · Panevėžio apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-7-589/2023 Teisminio proceso Nr. 2-11-3-00968-2021-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.1.7.6; 3.3.1.14; 3.3.1.18.3; 3.3.1.20 (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. sausio 12 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų, Ramunės Čeknienės, Ritos Dambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Laimanto MisiÅ«no, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės G.

S. apeliacinį skundÄ dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rÅ«mų 2022 m. birželio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-313-1147/2022 pagal ieÅ¡kovės G. S. ieÅ¡kinį atsakovui V. P. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo vaikui priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir atsakovo V. P. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei G. S. dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė G. S. (toliau – ir ieÅ¡kovė), patikslinusi ieÅ¡kinio reikalavimus, prašė:

1) nustatyti nepilnamečio vaiko K. P. gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su ieÅ¡kove;

2) iÅ¡ atsakovo V. P. (toliau – ir atsakovas) nepilnamečiam vaikui priteisti po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis, pradedant nuo ieÅ¡kinio padavimo dienos iki jos pilnametystės, pervedant lėšas ieÅ¡kovei į jos sÄ skaitÄ ;

3) pavesti ieškovei nepilnamečio vaiko išlaikymo lėšas tvarkyti uzufrukto teise;

4) nustatyti ieÅ¡kinyje nurodytÄ nepilnamečio vaiko ir atsakovo bendravimo tvarkÄ .

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad Å¡alys turi bendrÄ nepilnametį vaikÄ , kartu negyvena nuo 2021 m. liepos mėn., nesusitaria dėl vaikui teikiamo iÅ¡laikymo dydžio, tėvo bendravimo su vaiku tvarkos, nenustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iÅ¡ tėvų.

3. PrieÅ¡ieÅ¡kiniu atsakovas V. P. prašė nustatyti prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodytÄ nepilnamečio vaiko ir atsakovo bendravimo tvarkÄ , nurodė sutinkantis mokėti vaiko iÅ¡laikymui po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Utenos apylinkės teismo Visagino rÅ«mų 2022 m. birželio 29 d. sprendimu ieÅ¡kovės patikslintas ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies, atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinis tenkintas visiÅ¡kai: nustatyta nepilnametės K. P. gyvenamoji vieta kartu su ieÅ¡kove; priteistas iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymas nepilnametės dukros naudai kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis po 200 Eur, pradedant skaičiuoti nuo 2022 m. kovo 1 d. iki jos pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ ; priteistų iÅ¡laikymui lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirta ieÅ¡kovė; nustatyta atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarka; nutarta iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ atsakovo valstybės naudai 72,36 Eur žyminio mokesčio ir 2,70 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; nutarta iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ ieÅ¡kovės valstybės naudai 24,30 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Likusioje dalyje patikslintas ieškinys atmestas. Sprendimui įsiteisėjus, 2022 m. balandžio 8 d. nutartimi šioje civilinėje byloje nustatyta laikinoji apsaugos priemonė – laikina atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarka, panaikinta.

5. Teismas nustatė, kad patikslinto ieÅ¡kinio dalį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo atsakovas pripažino, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Tarnyba) iÅ¡vadoje tam pritarė, Tarnybos apklaustas vaikas iÅ¡reiÅ¡kė norÄ gyventi su motina, todėl teismas sprendė, kad yra pagrindas nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su ieÅ¡kove.

6. Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovas kaip pora išsiskyrė 2021 m. liepos mėn. Nuo to laiko jų nepilnametis vaikas gyvena su motina ieškove, kuriai tenka kasdieninė vaiko priežiūra. Nepilnametis vaikas lanko Visagino vaikų lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ priešmokyklinę grupę, už kurį per mėnesį reikia mokėti vidutiniškai 31,20 Eur, Visagino kūrybos ir menų akademijoje lanko tris būrelius – meno, klasikinio šokio ir vokalo, – kurie kainuoja 27 Eur per mėnesį.

Nepilnametis vaikas gyvena dviejų kambarių bute, adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso ieÅ¡kovei. Už Å¡iam butui teikiamas komunalines paslaugas už 2021 m. rugsėjį mėn. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Visagino bÅ«stas“ apskaičiavo mokėti 13,59 Eur, UAB „Visagino energija“ be vandens – 25,63 Eur sumÄ , 2021 m. spalio 12 d. už elektrÄ sumokėta 54,49 Eur, iÅ¡ viso 93,71 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad neįtrauktos sumos už vandenį ir Å¡ildymÄ , o čekis už elektrÄ yra už neaiÅ¡kų periodÄ , teismas sprendė, kad yra pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , jog už butui teikiamas komunalines paslaugas per mėnesį vidutiniÅ¡kai reikia mokėti 150 Eur.

7. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad įrodymais iÅ¡ dalies nepatvirtintas vaiko poreikis 80 Eur per mėnesį iÅ¡leisti sveikatos priežiÅ«rai, vitaminams ir higienai, nes nepateikta įrodymų, kad vaikui bÅ«tinos reguliarios mokamos sveikatos priežiÅ«ros paslaugos, vitaminai, maisto papildai; iÅ¡ dalies nepatvirtintas vaiko poreikis 17 Eur elektroninio ryÅ¡io paslaugoms, nes nepateikti tokius telefoninio ryÅ¡io įkainius patvirtinantys įrodymai, iÅ¡laidos laisvalaikiui ir pramogoms kartojasi su iÅ¡laidomis atostogoms, nes atostogos taip pat yra laisvalaikis, taip pat iÅ¡ dalies nepagrįsta 50 Eur suma kas mėnesį nenumatytoms iÅ¡laidoms. Todėl teismas konstatavo, kad iÅ¡laikymo suma, reikalinga užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas, iÅ¡skaičiavus 80,50 Eur iÅ¡mokÄ vaikui, sudaro 420 Eur.

8. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė dirba ir jos vidutinis darbo užmokestis už paskutinius 3 mėnesius buvo 862 Eur, ieÅ¡kovė turi nuosavybėje butÄ , adresu (duomenys neskelbtini), kitų nepilnamečių vaikų neturi. Atsakovas turi 2008 m. gamybos lengvÄ jį automobilį Volvo V70, nekilnojamojo turto neturi, nuo 2017 m. dirba UAB „Visagino linija“, vidutinis darbo užmokestis sudaro 785 Eur per mėnesį, kitų nepilnamečių vaikų neturi. Atsakovas pateikė mokėjimo kvitus, patvirtinančius, kad už vieno kambario butÄ , adresu (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena atsakovas, per mėnesį reikia mokėti UAB „Visagino bÅ«stas“ – 9,74 Eur, UAB „Visagino energija“ – 141,80 Eur, iÅ¡ Å¡ios sumos už Å¡ildymÄ â€“ 92,08 Eur, už liftÄ â€“ 2,10 Eur, už elektrÄ â€“ 23,14 Eur.

Atsižvelgęs į tai, kad Å¡ildymo sezonas trunka tik pusę metų, teismas sprendė, jog yra pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , jog už butui teikiamas komunalines paslaugas per mėnesį vidutiniÅ¡kai atsakovui reikia mokėti 100 Eur. Palyginęs ieÅ¡kovės ir atsakovo vidutinius darbo užmokesčius ir turimÄ turtÄ , teismas nustatė, kad ieÅ¡kovės turtinė padėtis yra geresnė, nes ji gauna 77 Eur didesnį darbo užmokestį (862 – 785 = 77), turi nekilnojamojo turto. Teismas konstatavo, kad atsakovo ir ieÅ¡kovės turtinei padėčiai bÅ«tų proporcingas atsakovo siÅ«lomas iÅ¡laikymo dydis, sudarantis 200 Eur (785 + 862 = 1 647; 785/1 647=0,48; 420 × 0,48 = 201,60).

9. Teismas nustatė, kad nuo 2021 m. rugpjūčio mėn. iki 2022 m. vasario mėn., t. y. per septynis mėn., atsakovas ieÅ¡kovei sumokėjo vaiko iÅ¡laikymui 1 650 Eur, mokėdamas kas mėnesį nuo 200 Eur iki 300 Eur sumÄ . IeÅ¡kinys pateiktas 2021 m. gruodžio 14 d. ir nuo ieÅ¡kinio pateikimo praÅ¡oma priteisti iÅ¡laikymÄ . Banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad už 2021 m. gruodžio mėn., 2022 m. sausio-vasario mėn. atsakovas sumokėjo po 200 Eur kiekvienÄ mėnesį, todėl iÅ¡laikymas priteisiamas nuo 2022 m. kovo 1 d.

10. Teismas nustatė, kad 2020 m. gegužės 25 d. Utenos apylinkės teismo nutartimi buvo patvirtintas 2020 m. gegužės 22 d. prokuroro nutarimas ir atsakovas buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymÄ , susitaikius su nukentėjusiÄ ja ieÅ¡kove. IeÅ¡kovei buvo teikiama specializuota kompleksinė pagalba dėl patirto smurto artimoje aplinkoje. 2021 m. liepos 21 d. Utenos apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu atsakovas buvo pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2021 m. liepos 10 d. sukėlė fizinį skausmÄ Å¡eimos nariui ieÅ¡kovei. Teismas sprendė, jog Å¡ie įrodymai patvirtina, kad Å¡alių santykiai prieÅ¡iÅ¡ki, bendravimo tvarka turi bÅ«ti kuo tikslesnė, tačiau bendravimo apimties nustatymui neturi reikÅ¡mės.

11. Pagal atsakovo pateiktus darbo grafikus teismas nustatė, kad atsakovas dirba 12 valandų trukmės pamainomis slenkančiu grafiku, po dviejų dienų darbo naktį yra trys iÅ¡eiginės, po to dvi darbo pamainos dienÄ , viena iÅ¡eiginė, vėl dvi darbo dienos naktį ir t. t. Darbo grafikas sudaromas ketvirčiui. Teismo posėdyje iÅ¡tyrus 2022 m. sausio mėn. darbo grafikÄ ir ieÅ¡kovės siÅ«lomÄ tvarkÄ buvo nustatyta, kad pirmadieniais ir trečiadieniais bei iÅ¡eiginėmis atsakovas galėtų pamatyti vaikÄ tik pusę atvejų darbo dienomis, o per mėnesį dvi visiÅ¡kai laisvos nuo darbo dienos bÅ«na tik kartÄ , iÅ¡eiginės savaitgaliais bÅ«na skirtingomis datomis, todėl atsakovo laisvas savaitgalis nepateks į patikslintame ieÅ¡kinyje siÅ«lomÄ â€žkas antrÄ savaitgalį“.

Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog bendravimo tvarkos darbo dienomis ir savaitgaliais derinimas prie skyrium gyvenančio atsakovo darbo grafiko pažeis vaiko teises ir teisėtus interesus. Teismas nurodė, kad nustatant bendravimo tvarkÄ , neatsižvelgus į skyrium gyvenančio atsakovo darbo grafikÄ , bus pažeistos vaiko teisės ir teisėtas interesas matytis ir bendrauti su tėvu ir tėvo teisė matytis ir bendrauti su vaiku. Kadangi darbo dienomis užsiėmimai vaikams prasideda jau 8 val., dviejų papildomų valandų pakanka iÅ¡simiegoti savaitgaliais, bÅ«tinumas miegoti iki 12 val.

įrodymais nepagrįstas, todėl teismas vertino, kad iÅ¡eiginėmis dienomis tikslinga nustatyti perdavimo laikÄ 10 val. Vaiko perdavimo vieta teismo sprendime turi bÅ«ti konkrečiai apibrėžta, prieÅ¡ingu atveju, bus palikta galimybė savaip interpretuoti neapibrėžtos vietos sampratÄ ir tuo piktnaudžiauti.

12. Teismas taip pat sprendė, kad atsakovo siÅ«lomas variantas dėl bendravimo tvarkos atostogų metu ir kitų sÄ lygų yra apibrėžtas, todėl yra aiÅ¡kesnis. Teismas nurodė, kad moksleivių atostogos žinomos iÅ¡ anksto, trunka apie pusę birželio, visÄ liepÄ ir rugpjÅ«tį, todėl atsakovui praneÅ¡us ieÅ¡kovei metų pradžioje apie pageidaujamÄ 14 dienų laikotarpį vasarÄ , ieÅ¡kovei bus galimybės suplanuoti ir savo atostogas. Tačiau nustačius prioritetÄ kas antrus metus ieÅ¡kovei rinkti 14 dienų laikotarpį, kurį galėtų su dukra praleisti tėvas, butų sudaryta galimybė tuo piktnaudžiauti, pasirenkant savo atostogas tuo pačiu metu kaip ir tėvas, taip kas antrus metus užkertant jam galimybę praleisti dalį atostogų laiko su dukra.

Teismas vertino, kad 20 val. yra vakaro, tačiau ne nakties laikas, 20 val. nėra laikas, po kurio atsakovui gali bÅ«ti ribojama teisė bendrauti su dukra ryÅ¡io priemonėmis. Nakties laikas prasideda 22 val., todėl bendravimo su dukra ryÅ¡io priemonėmis laikas nustatomas atsižvelgiant į vaiko užimtumÄ , norÄ ir ne vėliau kaip iki 22 val.

13. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė turėjo teisė reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo priteisimo patenkinti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XXIII skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka, tačiau pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį pagal bendrÄ sias ginčo teisenos taisykles. IeÅ¡kovės reikalavimai patenkinti tik tai patikslinto ieÅ¡kinio sumai, su kuria atsakovas sutiko. IeÅ¡kovė ir atsakovas kaip pora iÅ¡siskyrė 2021 m. liepos mėn. Nuo 2021 m. rugpjūčio mėn. iki 2022 m. vasario mėn., t. y. per septynis mėn., atsakovas ieÅ¡kovei sumokėjo vaiko iÅ¡laikymui 1 650 Eur, mokėdamas kas mėnesį nuo 200 Eur iki 300 Eur. IÅ¡ atsakovo elgesio ieÅ¡kovė neturėjo pagrindo manyti, kad atsakovas ginčys reikalavimÄ dėl 200 Eur vaiko iÅ¡laikymui priteisimo. Todėl teismas sprendė, kad už Å¡iÄ reikalavimų dalį, vadovaujantis CPK 434 straipsnio 4 dalimi, priteisti ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas nėra pagrindo.

14. Teismas pažymėjo, kad patikslinto ieškinio reikalavimai dėl bendravimo tvarkos nustatymo švenčių dienomis ir dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iš esmės yra tenkinami ir ši reikalavimų dalis sudaro ne daugiau kaip 1/10 dalį reikalavimų apimties. Vadovaudamasis minėta CPK nuostata, teismas vertino, kad ieškovės bylinėjimosi išlaidų dalis, proporcinga teismo patenkintų reikalavimų daliai, yra 208,60 Eur. Teismas nurodė, kad dėl bendravimo tvarkos nustatymo darbo dienomis, savaitgaliais ir atostogų metu iš esmės yra tenkinami priešieškinio, o ne patikslinto ieškinio reikalavimai.

Atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidų dalis, proporcinga teismo patenkintų prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų daliai, yra 298 Eur. Atsakovo atstovas baigiamosiose kalbose prašė bylinėjimosi iÅ¡laidas palikti Å¡alims. Kadangi ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidų dalis, proporcinga teismo patenkintų reikalavimų daliai (208,60 Eur), yra mažesnė nei atsakovo (298 Eur), teismas sprendė, kad tenkinti ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo nėra pagrindo. Teismas taip pat nurodė, kad ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidų dalis, proporcinga teismo patenkintų reikalavimų daliai, yra 1/10 reikalavimų, todėl 9/10 paÅ¡to iÅ¡laidų priteisiama iÅ¡ ieÅ¡kovės (24,30 Eur), o 1/10 dalis – iÅ¡ atsakovo (2,70 Eur).

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 15. IeÅ¡kovė G. S. apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Utenos apylinkės teismo Visagino rÅ«mų 2022 m. birželio 29 d. sprendimo dalį dėl iÅ¡laikymo priteisimo bei bendravimo tvarkos nustatymo ir ieÅ¡kovės patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkinti pilna apimtimi, o atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti. Taip pat praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

16. Nurodo, kad teismo sprendimas skundžiamoje dalyje yra nepagrįstas, neteisingas ir neteisėtas, nes teismas pažeidė vaiko teisėtų interesų apsaugos ir proceso šalių pusiausvyros teisės principus, neišsamiai ir nevisapusiškai išnagrinėjo šiai bylai reikšmingas aplinkybes, netinkamai įvertino arba nevertino iš vis pateiktų įrodymų, pažeidė įrodinėjimo ir motyvavimo taisykles, todėl nepagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo tenkinti visų ieškovės reikalavimų, tačiau yra pagrindas tenkinti visiškai atsakovo priešieškinyje nurodytus reikalavimus.

17. Pažymi, kad teismas pažeidė CPK 268 ir 270 straipsnių nuostatas, nes neatliko išsamaus įrodymų vertinimo, todėl neįmanoma daryti išvados dėl teismo (ne)nustatytų aplinkybių ir kokių įrodymų pagrindu buvo nepagrįstai priteista net minimalius vaiko poreikius nepatenkinanti 200 Eur per mėnesį vaiko išlaikymo suma, nustatyta iš dalies ydinga, pažeidžianti vaiko teisinius interesus, atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarka, o tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.

18. Nurodo, kad teismas, nepagrįstai sumažindamas vaiko iÅ¡laikymo sumÄ , pažeidė vaiko interesus dėl jo minimalių poreikių tenkinimo užtikrinimo bei nuosekliai formuojamÄ Lietuvos teismų praktikÄ . Teismas nepagrįstai, neiÅ¡samiai, bei pažeisdamas įrodinėjimo naÅ¡tos principÄ , teigia, kad iÅ¡laikymo suma, reikalinga užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas, iÅ¡skaičiavus iÅ¡mokÄ vaikui, sudaro 420 Eur. Tokios iÅ¡vados pagrįstumo motyvų sprendime nepateikta. Teismo atliktas apskaičiavimas dėl Å¡alių turtinės padėties nėra teisingas, nes reikÅ¡mingai skiriasi kalendoriniai mėnesiai (atsakovo – 2021 m. lapkričio-gruodžio mėn., 2022 m. sausio mėn., o ieÅ¡kovės – 2021 m. gruodžio mėn., 2022 m. sausio-vasario mėn.). Matydamas skirtingas proceso Å¡alių turtines galimybes, teismas nesiėmė savo iniciatyva tikslinti aktualios informacijos.

19. Pažymi, kad teismas neužtikrino tinkamo įrodinėjimo byloje, nes atsakovas, teikdamas savo nuomonę apie dukros iÅ¡laikymo 200 Eur sumÄ , nepateikė duomenų apie tai, kuo vadovaudamasis jis suformavo vaiko poreikių iÅ¡laikymo mėnesinio sumÄ , o teismas nepagrįstai ir neiÅ¡siaiÅ¡kinęs tokių reikÅ¡mingų aplinkybių su atsakovo nuomone sutiko, nors tokiai pozicijai prieÅ¡taravo vaiko interesus ginanti iÅ¡vadÄ teikianti institucija.

20. Akcentuoja, kad teismo sprendimo, kuriuo nustatyta atsakovo bendravimo tvarka, vykdymas bus neįmanomas. Atsakovo siÅ«loma bendravimo tvarka yra parengta visiÅ¡kai neatsižvelgiant nei į psichologų rekomendacijas, nei į vaiko interesus, mergaitės kasdieninė dienotvarkė bus nesaugi dėl itin dažnų jos aplinkos pokyčių, nes pastovi ir rutininė mergaitės aplinka bus keičiama dėl atsakovo darbo sÄ lygų jam dirbant pagal besikaitaliojantį darbo grafikÄ . Atsakovo siÅ«loma nustatyti bendravimo tvarka stokoja konkretumo ir apibrėžtumo, neabejotinai programuotų naujų konfliktinių situacijų kilimÄ .

Liko neaiÅ¡ku, kaip bus pažeistas tėvo bendravimas su vaiku, jeigu ieÅ¡kovė prašė teismo nustatyti konkrečias darbo dienas. Daro prielaidÄ , jog jeigu darbdavys nustatys atsakovui tokį darbo grafikÄ , kuriame numatys atitinkame mėnesyje dvi paeiliui laisvas savaitgalio dienas visų savaitgalių atžvilgiu, tokiu atveju tÄ atitinkamÄ mėnesį ieÅ¡kovė apskritai neturės teisės bendrauti su dukra savaitgaliais. Mano, jog visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kiek pavienių savaitgalio dienų per atitinkamÄ mėnesį atsakovas turi teisę bendrauti su dukra ir kiek ieÅ¡kovė, tokia tvarka pažeidžia vaiko teisinius interesus atitinkamomis pavienėmis ir nepavienėmis savaitgalio dienomis bendrauti su mama, seneliais, draugais su savaitgalio iÅ¡vykomis ir trumpomis dviejų dienų kelionėmis.

AnalogiÅ¡kai pasisakoma ir dėl tokio teismo nustatymo dėl atsakovo bendravimo su dukra darbo dienomis, kurios visada skirsis, tokiu atveju, dukros teisinis interesas (lÅ«kestis) dėl dienotvarkės užtikrinimo, dienos režimo laikymosi bus pažeistas. Nustatyta teismo bendravimo su atsakovu tvarka prieÅ¡tarauja psichologijos mokslo žinioms apie vaikų ugdymÄ , vaikų teisėtos apsaugos (teisės į sveikÄ gyvensenÄ ) užtikrinimui. Vaiko psichinių veiksnių teismas nevertino, nes laikėsi pasyvaus teismo vaidmens.

Mano, kad atsakovo darbo grafiko sudarymas gali būti derinamas su darbdavio interesais ir kompromisų pagrindu.

21. Pažymi, kad CPK 434 straipsnio 4 dalies nuostatos Å¡iuo atveju netaikomos. Teismas privalėjo atsižvelgti ir į tai, kad nagrinėjamu atveju tiek ieÅ¡kovė patikslintu ieÅ¡kiniu, tiek atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu reiÅ¡kė byloje savarankiÅ¡kus reikalavimus, neteismine tvarka (iki bylos iÅ¡kėlimo teisme) Å¡alys sutiko ginÄÄ spręsti taikant mediacijos procedÅ«rÄ , teikė ieÅ¡kovė teismui taikos sutartį tvirtinimui, kurios teismas netvirtino, nes Å¡ios pasiraÅ¡ytos sutarties nepripažino atsakovas.

Å ių iÅ¡laidų didinimÄ nulėmė atsakovo netinkamas elgesys ir pasyvumas. Net ir 200 Eur priteista suma sudaro 80 proc. patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimo dydžio. Nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas yra savarankiÅ¡kas reikalavimas, jį patenkinus, tai sudaro 100 proc. reikalavimų apimties. Teismas iÅ¡ dalies patenkino ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl atsakovo bendravimo su dukra tvarkos nustatymo ir 50 proc. reikalavimų apimties nustatė atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarkoje. Teismas neteisingai ir nepagrįstai paskirstė teismo patirtas iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (27 Eur), taikydamas 1/10 reikalavimų apimties aplinkybę, kadangi didžiÄ jÄ procesinių dokumentų dalį ieÅ¡kovė teikė elektroninėmis ryÅ¡io priemonėmis ir gavo iÅ¡ teismo per EPP, tokiu atveju, neteisinga iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisti devynis kartus didesnę teismo patirtų procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų sumÄ , nes tai neatitinka teisingumo ir protingumo principų.

Mano, kad teismas turėjo taikyti procesinės teisės normas, nustatančias teismo teisę nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių, nes Å¡ios bylos faktiniai duomenys patvirtina tai, kad atsakovas elgėsi nesÄ Å¾iningai, pasyviai, kas nulėmė ieÅ¡kovės patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų didinimÄ .

22. Atsakovas V. P. atsiliepime (raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose) praÅ¡o ieÅ¡kovės G. S. apeliacinį skundÄ atmesti ir skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ , taip pat priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

23. Nurodo, kad apeliantės motyvai dėl neargumentuoto teismo sprendimo yra visiÅ¡kai nepagrįsti ir atmestini, kadangi teismas savo sprendimÄ pagrindė pakankamai iÅ¡samiai ir motyvuotai, sprendimo motyvais buvo atsakyta į Å¡alių argumentus.

24. Pažymi, kad atsakovas niekados neneigė savo pareigos iÅ¡laikyti vaikÄ ir prieÅ¡ingai – jÄ nuolat vykdė, nors apeliantė ir pažeidinėjo jo teises, susijusias su galimybe bendrauti ir matytis su nepilnamečiu vaiku. Apeliantė tikslino savo ieÅ¡kinio reikalavimus ir pirminiai reikalavimai, taip pat ir dėl iÅ¡laikymo dydžio, buvo gerokai didesni. Tokia reikalavimų dinamika vertintina ne tiek kaip pagrįstas reikalavimas, o labiau kaip spaudimo atsakovui priemonė.

25. Pažymi ir tai, kad atsakovas bendru sutarimu ir anksčiau ieÅ¡kovei teikė iÅ¡laikymÄ , o ji dėl tokio iÅ¡laikymo dydžio neprieÅ¡taravo ir su juo sutiko. IeÅ¡kovė neįrodinėjo ir konkrečiai nepagrindė praÅ¡omo priteisti iÅ¡laidų dydžio, negrindė jo konkrečiais paskaičiavimais ir / ar įrodymais. Atsakovas susilaukė ir Å¡iuo metu augina dar vienÄ vaikÄ . Atsakovas niekada nesiekė nusiÅ¡alinti nuo kasdienio vaiko auginimo ir su tuo patiriamų iÅ¡laidų. Apeliantės argumentai dėl neproporcingai didesnio jos patiriamo indėlio rÅ«pinantis vaiku yra nepagrįsti, kadangi bÅ«tent jos pačios elgesys ir suponavo nepagrįstus bendravimo su atsakovu ribojimus ir iÅ¡ to iÅ¡plaukiančias pasekmes.

Teismo priteistas dydis visiÅ¡kai ir pilnai atitinka ir faktinius poreikius, tėvų turtinę padėtį, atsakovo įsipareigojimus kitam vaikui. Apeliantės teiginiai, kad 400 Eur suma per mėnesį yra skiriama tik bÅ«tinųjų vaiko iÅ¡laidų patenkinimui yra visiÅ¡kai nepagrįsti. Mano, kad teismas pagrįstai patenkino jo siÅ«lomÄ bendravimo su vaiku tvarkÄ . Teismo nustatyta bendravimo tvarka yra protinga ir proporcinga, atsižvelgiant į faktines aplinkybes. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų 26. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ pagal ieÅ¡kovės G.

S. apeliaciniame skunde nustatytas ribas ir jame iÅ¡dėstytus argumentus. Dėl atsakovo atsiliepimo (raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų), ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimų, naujų įrodymų pateikimo 27. CPK 318 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡alys per 20 dienų nuo apeliacinio skundo kopijų iÅ¡siuntimo iÅ¡ pirmosios instancijos teismo dienos privalo raÅ¡tu pateikti atsiliepimus į apeliacinį skundÄ ir juose iÅ¡dėstyti savo nuomonę dėl paduoto apeliacinio skundo argumentų pagrįstumo. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad atsiliepimai į apeliacinį skundÄ , gauti praleidus Å¡io straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ , grÄ Å¾inami juos pateikusiems asmenims, iÅ¡skyrus atvejus, kai Å¡is terminas atnaujinamas.

28. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

29. Kasacinis teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sÄ lygų taikyti CPK 314 straipsnyje iÅ¡vardytas iÅ¡imtis ir šį įrodymÄ priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatomas fakto klausimas, gali bÅ«ti priimami naujai sužinoti, iÅ¡reikalauti įrodymai, jeigu Å¡alis Å¡ia teise nepiktnaudžiauja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015; 2016 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016 14 punktÄ ).

30. IÅ¡ byloje esančių duomenų turinio nustatyta, jog atsakovui V. P. apeliacinio skundo kopija įteikta per jo atstovÄ (advokatÄ ) per EPP sistemÄ 2022 m. rugpjūčio 1 d. Atsakovas turėjo dvideÅ¡imt dienų terminÄ atsiliepimui pareikÅ¡ti, tačiau atsiliepimÄ (raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus) pateikė 2022 m. spalio 28 d., t. y. praleidęs teismo nustatytÄ terminÄ . Atsakovas V. P. kartu su atsiliepimu (raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais) taip pat pateikė naujus įrodymus – 2022 m. rugpjūčio 23 d. iÅ¡duotÄ gimimo įraÅ¡Ä liudijantį iÅ¡raÅ¡Ä , iÅ¡ kurio matyti, kad atsakovas po skundžiamo sprendimo priėmimo susilaukė dar vieno vaiko, taip pat bylos Å¡alių susiraÅ¡inėjimÄ SMS žinutėmis, kuriomis, sprendžiant iÅ¡ atsiliepimo (raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų) argumentų, grindžiami atsakovo nurodomi teiginiai apie ieÅ¡kovės sudaromas kliÅ«tis atsakovo bendravimui su vaiku, lėmusias tėvo ir vaiko epizodinį bendravimÄ , ir tuo pačiu teismo sprendimu nustatytos atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos pagrįstumÄ . 31. 2022 m. gruodžio 14 d.

Panevėžio apygardos teisme gautas ieÅ¡kovės G. S. praÅ¡ymas dėl paaiÅ¡kinimų ir papildomų dokumentų pateikimo, kuriuo praÅ¡oma priimti naujus įrodymus, paaiÅ¡kėjus naujoms bylos aplinkybėms po skundžiamo sprendimo priėmimo: 2022 m. rugsėjo 14 d. Utenos apskrities VPK Visagino policijos komisariato praneÅ¡imÄ â€žDėl informacijos“, 2022 m. rugsėjo 5 d. Vaiko situacijos vertinimo anketos Nr. 8VSV-943 ir 2022 m. lapkričio 24 d. Atvejo vadybos posėdžio pagalbos plano Nr. PVÅ -78 kopijas, 2022 m. spalio 27 d. psichologo pažymÄ , atsakovo darbo grafiko 2022 m. spalio-gruodžio mėn. kopijÄ (2022 m. gruodžio 9 d. fotonuotraukÄ ).

Prašymas grindžiamas argumentu, jog pateikiami dokumentai patvirtina ieškovės teiginius dėl teismo sprendimu nustatytos ydingos atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos.

32. Nors Å¡iuo atveju tiek atsakovas V. P. atsiliepimÄ (raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus) kartu su naujais įrodymais pateikė praleidęs teismo nustatytÄ atsiliepimui pateikti terminÄ , tiek ieÅ¡kovės G. S. praÅ¡ymas dėl paaiÅ¡kinimų ir papildomų dokumentų pateikimo, atsižvelgiant į teikiamų naujų įrodymų suraÅ¡ymo datas, teismui galėjo bÅ«ti pateiktas anksčiau (pateiktas 2022 m. gruodžio 14 d. iÅ¡vakarėse – 2022 m. gruodžio 13 d. 21:35:44), vis tik atsižvelgusi į tai, kad Å¡ioje byloje sprendžiami klausimai yra susiję su nepilnamečio vaiko interesais, priimant procesinį sprendimÄ bÅ«tina iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai įvertinti visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, o teismas tokio pobÅ«džio byloje turi pareigÄ bÅ«ti aktyvus ir iniciatyvus dėl įrodymų rinkimo ir vertinimo (CPK 376 straipsnio 1 dalis), vadovaudamasi asmenų lygybės įstatymui ir teismui (CPK 6 straipsnis), Å¡alių procesinio lygiateisiÅ¡kumo (CPK 17 straipsnis) principais, teisėjų kolegija tiek atsakovo pateiktÄ atsiliepimÄ (raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus), tiek ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimus, taip pat bylos Å¡alių pateiktus naujus įrodymus, iÅ¡skyrus atsakovo pateiktÄ bylos Å¡alių susiraÅ¡inėjimÄ SMS žinutėmis, priima ir prideda prie bylos.

Papildomai pažymėtina, jog atsakovas, praÅ¡ydamas priimti bylos Å¡alių susiraÅ¡inėjimÄ SMS žinutėmis, kurio dalis vyko rusų kalba, nepateikė vertimo į lietuvių kalbÄ , todėl Å¡is įrodymas negali bÅ«ti priimtas dėl neatitikties valstybinės kalbos reikalavimui (CPK 11 straipsnio 1 dalis, 198 straipsnio 2 dalis). Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės 33. Apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria priteistas vaiko iÅ¡laikymas, nustatyta atsakovo bendravimo su vaiku tvarka darbo dienomis bei savaitgaliai ir paskirstytos bylinėjimosi iÅ¡laidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

34. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė G. S. patikslintu ieÅ¡kiniu, be kita ko, prašė priteisti iÅ¡ atsakovo V. P. vaiko iÅ¡laikymui po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis, nustatyti ieÅ¡kovės siÅ«lomÄ vaiko ir atsakovo bendravimo tvarkÄ . Atsakovas pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo sutiko mokėti vaiko iÅ¡laikymui po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis ir prašė nustatyti jo siÅ«lomÄ bendravimo su vaiku tvarkÄ . IeÅ¡kovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu tvirtino, kad vaiko iÅ¡laikymui kas mėnesį reikia skirti 608,20 Eur sumÄ , tuo tarpu atsakovas laikėsi pozicijos, kad vaiko iÅ¡laikymui, atsižvelgiant į jos amžių, pakankama yra 450 Eur suma per mėnesį.

Tarp šalių iš esmės nebuvo ginčo dalyje dėl ieškovės pasiūlytos atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos Naujųjų Metų, Šv. Kalėdų, Šv. Velykų, Motinos ir Tėvo dienomis. Bylos šalys nesutarė dėl bendravimo su vaiku tvarkos atostogų metu, tačiau esminis ginčas vyko dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos darbo dienomis ir savaitgaliais, kadangi atsakovas dirba 12 valandų trukmės pamainomis slenkančiu grafiku.

35. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas vaiko poreikius, darė iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡laikymo suma, reikalinga užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas, iÅ¡skaičiavus iÅ¡mokÄ vaikui, sudaro 420 Eur. Nustatęs, kad ieÅ¡kovės turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovo, aritmetiÅ¡kai apskaičiavęs bylos Å¡alių teiktino iÅ¡laikymo dalis, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovo ir ieÅ¡kovės turtinei padėčiai bÅ«tų proporcingas atsakovo siÅ«lomas iÅ¡laikymo dydis, sudarantis 200 Eur per mėnesį.

Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog bendravimo tvarkos darbo dienomis ir savaitgaliais derinimas prie skyrium gyvenančio atsakovo darbo grafiko pažeis vaiko teises ir teisėtus interesus, todėl Å¡ioje dalyje iÅ¡ esmės nustatė atsakovo siÅ«lomÄ bendravimo su vaiku tvarkÄ . Paskirstydamas bylinėjimosi iÅ¡laidas, pirmosios instancijos teismas vertino, kad patenkinta 10 proc. ieÅ¡kovės patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimų ir 100 proc. atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų, todėl ieÅ¡kovės praÅ¡ymo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo netenkino motyvuodamas tuo, kad ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidų dalis, proporcinga teismo patenkintų reikalavimų daliai (208,60 Eur), yra mažesnė nei atsakovo (298 Eur), tačiau priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės 90 proc. byloje susidariusių paÅ¡to iÅ¡laidų (24,30 Eur), iÅ¡ atsakovo – likusias 10 proc. (2,70 Eur) Å¡ių iÅ¡laidų.

36. IeÅ¡kovė G. S. nesutikimÄ su tokiomis pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis argumentuoja tiek materialiosios, tiek procesinės teisės normų pažeidimu, nurodydama, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė vaiko teisėtų interesų apsaugos ir proceso Å¡alių pusiausvyros teisės principus, neiÅ¡samiai ir nevisapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo Å¡iai bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, netinkamai įvertino arba nevertino iÅ¡ vis pateiktų įrodymų, pažeidė įrodinėjimo ir motyvavimo taisykles, todėl nepagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo tenkinti visų ieÅ¡kovės reikalavimų.

Dėl priteisto vaiko iÅ¡laikymo pagrįstumo 37. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde teigia, kad bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams nustatymÄ Ä¯tvirtinančias teisės normas, kasacinio teismo praktikÄ , nepagrįstai tik iÅ¡ dalies tenkino patikslintÄ ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo vaikui priteisimo, nes netinkamai įvertino vaiko poreikius, nepagrįstai nesutiko su patikslintame ieÅ¡kinyje jos nurodytomis vidutiniÅ¡kai kas mėnesį patiriamomis iÅ¡laidomis dėl vaiko sveikatos priežiÅ«ros, nenumatytų iÅ¡laidų, taip pat netinkamai nustatė Å¡alių turtinę padėtį.

Teisėjų kolegija atmeta kaip teisiškai nepagrįstus šiuos ieškovės argumentus.

38. Pagrindiniai vaiko iÅ¡laikymo dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.192 straipsnio 2 dalyje, pagal kuriÄ iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas. CK 3.192 straipsnio 3 dalyje taip pat nustatyta, kad materialinį iÅ¡laikymÄ savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

39. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai iÅ¡plėtoti kasacinio teismo praktikoje, kurioje akcentuojama, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingÄ iÅ¡laikymÄ yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar iÅ¡laikymas bus pakankamas vaiko bÅ«tinoms vystymosi sÄ lygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, bÅ«stui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultÅ«riniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

Teismas negali priteisti vaikui iÅ¡laikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylÄ dėl iÅ¡laikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtÄ , bÅ«tinas iÅ¡laidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Nustatant proporcingumÄ tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties, atkreiptas dėmesys į tai, kad vaiko iÅ¡laikymo dydis turi atitikti protingus vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį (CK 3.192 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020).

40. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, kasacinis teismas taip pat yra suformulavęs teisės aiÅ¡kinimo taisyklę, pagal kuriÄ pagal Lietuvos Respublikos iÅ¡mokų vaikams įstatymÄ valstybės mokamos vaikui iÅ¡mokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iÅ¡ tėvo (motinos) priteistino iÅ¡laikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo iÅ¡laikymo dydis mažintinas pagal šį įstatymÄ valstybės mokamomis vaikui iÅ¡mokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino iÅ¡laikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iÅ¡ jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020).

41. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, iÅ¡analizavę ieÅ¡kovės pateiktus duomenis dėl iÅ¡laidų, patiriamų vaiko iÅ¡laikymui, Å¡alių pateiktus duomenis apie kiekvieno iÅ¡ jų turtinę padėtį (gaunamas pajamas, turimÄ kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ , iÅ¡laikytinių skaičių, bÅ«tinas iÅ¡laidas), padarė iÅ¡vadÄ , kad vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai proporcingas iÅ¡ atsakovo priteistinas iÅ¡laikymo dydis – po 200 Eur kas mėnesį.

Tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, teisėjų kolegijos vertinimu, atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes ir pirmiau nurodytas teisės aktų nuostatas bei kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus. Dėl to ieÅ¡kovės apeliacinio skundo teiginiai, kuriais nurodoma, kad priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ pirmosios instancijos teismas pažeidė iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams nustatymÄ Ä¯tvirtinančias teisės normas, nesivadovavo kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais, pripažintini nepagrįstais (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

42. Skundžiamo sprendimo motyvai patvirtina, kad bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė, jog iÅ¡laikymo suma, reikalinga užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas, iÅ¡skaičiavus 80,50 Eur iÅ¡mokÄ vaikui, sudaro 420 Eur. Vadinasi, skundžiamu sprendimu nustatytas visas vaikui reikalingo iÅ¡laikymo dydis per mėnesį iki minėto iÅ¡skaitymo sudaro 500 Eur, o ne 420 Eur, kaip nurodoma apeliaciniame skunde. Palyginus patikslintame ieÅ¡kinyje pačios ieÅ¡kovės nurodytus duomenis apie vaiko poreikius ir skundžiamo sprendimo motyvus, kuriais pirmosios instancijos teismas argumentavo nustatytÄ visÄ vaikui reikalingo iÅ¡laikymo dydį per mėnesį, darytina iÅ¡vada, kad skundžiamu sprendimu pripažintos pagrįstomis Å¡ios ieÅ¡kovės nurodytos iÅ¡laidos vaiko poreikiams užtikrinti: iÅ¡laidos maistui – 200 Eur per mėnesį (2 400 Eur per metus), rÅ«bams ir apavui – 50 Eur per mėnesį (600 Eur per metus), ikimokykliniam ir neformaliam ugdymui (bÅ«reliams) – 51,20 Eur per mėnesį (614,40 Eur per metus), prekėms mokyklai (pratyboms, knygoms, kanceliarinėms prekėms) – 40 Eur per mėnesį (480 Eur per metus), susisiekimui – 30 Eur per mėnesį (360 Eur per metus), už komunalines paslaugas – 40 Eur per mėnesį (480 Eur per metus), laisvalaikiui, pramogoms ir atostogoms – 50 Eur per mėnesį (600 Eur per metus), kas sudaro 461,20 Eur sumÄ per mėnesį.

Teisėjų kolegijos vertinimu, likusi teismo nustatyta vaiko poreikiams užtikrinti 38,80 Eur per mėnesį suma (500 Eur – 461,20 Eur), per metus sudaranti virÅ¡ 450 Eur sumÄ , nesant byloje duomenų apie individualius, nuolatinio pobÅ«džio 7 metų amžiaus vaiko poreikius, vadovaujantis protingumo kriterijumi, yra pakankama tiek ieÅ¡kovės apeliaciniame skunde akcentuojamoms sveikatos priežiÅ«ros, elektroninio ryÅ¡io ar kitoms nenumatytoms vaiko iÅ¡laidoms, kurias pirmosios instancijos teismas pripažino iÅ¡ dalies pagrįstomis, užtikrinti.

43. Nors pirmosios instancijos teismas, aritmetiÅ¡kai apskaičiavęs bylos Å¡alių teiktino iÅ¡laikymo dalis, darė iÅ¡vadÄ , kad atsakovo ir ieÅ¡kovės turtinei padėčiai bÅ«tų proporcingas atsakovo siÅ«lomas iÅ¡laikymo dydis, sudarantis 200 Eur per mėnesį, tačiau tai savaime nesuponuoja iÅ¡vados, kad klausimÄ dėl vaiko poreikiams tenkinti skirtinų iÅ¡laidų (ne)pagrįstumo jis sprendė pagal atsakovo nuomonę. Skundžiamo sprendimo motyvai patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl vaiko poreikių, vertino bÅ«tent pačios ieÅ¡kovės patikslinto ieÅ¡kinio duomenis, juos analizuodamas protingumo ir realumo kriterijaus aspektu.

Todėl aplinkybė, kad teisminio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovas neteikė savo iÅ¡samaus apskaičiavimo dėl vaiko poreikių, neteikia pagrindo iÅ¡vadai, kad pirmosios instancijos teismas vaiko poreikius nustatė nepagrįstai ir neiÅ¡siaiÅ¡kinęs visų reikÅ¡mingų Å¡iam klausimui iÅ¡spręsti aplinkybių. PrieÅ¡ingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, iÅ¡vadÄ teikianti institucija iÅ¡reiÅ¡kė nuomonę, kad ir 200 Eur kas mėnesį teiktinas iÅ¡laikymo dydis vaiko interesų nepažeis.

44. Atmestini kaip teisiÅ¡kai nepagrįstai apeliacinio skundo argumentai, jog pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ bei atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, bylose dėl vaiko iÅ¡laikymo vieno mėnesio vaiko iÅ¡laikymo dydis negali bÅ«ti nustatomas mažesnis nei viena minimalioji mėnesinė alga. PrieÅ¡ingai, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė iÅ¡laikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas.

Koks iÅ¡laikymo dydis užtikrina bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Minimaliosios mėnesinės algos dydžio iÅ¡laikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui iÅ¡laikymÄ bÅ«tiniesiems poreikiams patenkinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Priteistinas iÅ¡laikymo dydis nesietinas su minimaliÄ ja mėnesine alga (žr. pirmiau nurodytÄ ir kasacinio teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

Taigi pirmosios instancijos teismas turėjo ne pareigÄ , o teisę vadovautis Å¡iuo kriterijumi, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes. Tuo tarpu apeliaciniame skunde nurodoma CK 6.461 straipsnio 2 dalis, nustatanti, kad Å¡alys iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartyje gali nustatyti viso iÅ¡laikymo vertę ir Å¡iuo atveju vieno mėnesio trukmės iÅ¡laikymo vertė negali bÅ«ti mažesnė už vienÄ minimaliÄ jÄ mėnesinę algÄ , nagrinėjamu atveju taip pat netaikytina, nes reguliuoja kitus – iÅ¡laikymo iki gyvos galvos – teisinius santykius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

45. Apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas ne visiškai tinkamai atliko skaičiavimus dėl vidutinių tėvų gaunamų pajamų, pasirinkdamas skirtingus darbo užmokesčio kalendorinius mėnesius (ieškovės 2021 m. gruodžio mėn. ir 2022 m. sausio-vasario mėn., o atsakovo – 2021 m. lapkričio-gruodžio mėn. ir 2022 m. sausio mėn.), tačiau dėl šios aplinkybės nėra pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovės turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovo.

Lyginant ieškovės ir atsakovo vidutinius darbo užmokesčius tuo pačiu laikotarpiu – pvz., 2021 m. lapkričio-gruodžio mėn. ir 2022 m. sausio mėn., – darytina išvada, kad ieškovė, nors ir nežymiai, bet gauna didesnį darbo užmokestį nei atsakovas (ieškovė – 825 Eur, o atsakovas – 785 Eur). Be to, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovė, skirtingai nei atsakovas, turi nekilnojamojo turto, o kartu su atsiliepimu (rašytiniais paaiškinimais) atsakovo apeliacinės instancijos teismui pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas po skundžiamo sprendimo priėmimo susilaukė dar vieno vaiko.

Tuo tarpu ieÅ¡kovė kitų iÅ¡laikytinių neturi. Dėl nustatytos atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos darbo dienomis ir savaitgaliais atitikties vaiko interesams 46. IeÅ¡kovės įsitikinimu, nustatyta atsakovo ir vaiko bendravimo tvarka darbo dienomis ir savaitgaliais pažeidžia vaiko interesus, kadangi vaiko kasdienė dienotvarkė bus nesaugi dėl itin dažnų jos aplinkos pokyčių, derinantis prie atsakovo darbo sÄ lygų jam dirbant pagal besikaitaliojantį darbo grafikÄ , stokoja konkretumo ir apibrėžtumo, paliekant pernelyg daug klausimų spręsti ieÅ¡kovei ir jos atsakomybės pagrindu, kas, atsižvelgiant į ieÅ¡kovės ir atsakovo tarpusavio konfliktiÅ¡kus santykius, programuoja naujų konfliktinių situacijų kilimo rizikÄ , siekiant tokiÄ tvarkÄ Ä¯gyvendinti.

Apeliaciniame skunde daroma prielaida, kad jeigu darbdavys nustatys atsakovui tokį darbo grafikÄ , kuriame numatys atitinkame mėnesyje dvi paeiliui laisvas savaitgalio dienas visų savaitgalių atveju, tokiu atveju, tÄ atitinkamÄ mėnesį – ieÅ¡kovė apskritai neturės teisės bendrauti su dukra savaitgaliais.

47. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarkÄ , atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikÄ . Minimalus bendravimas gali bÅ«ti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

48. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaikÄ principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkÄ reiÅ¡kia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiÅ¡kia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimÄ auklėjant vaikÄ , teismas visada privalo nustatyti tokiÄ skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkÄ , pagal kuriÄ vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais bÅ«tų vienodas.

Tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų bÅ«ti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iÅ¡ tėvų savaitgaliais, Å¡venčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimÄ bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 38 punktas).

Aptariamu aspektu vertinant vaiko interesus teisiÅ¡kai reikÅ¡mingomis aplinkybėmis laikytini vaiko amžius ir poreikiai, sveikatos bÅ«klė, lankomų ugdymo įstaigų buvimo vieta, faktinė vaiko tėvų gyvenamoji vieta, nulemianti vaiko kilnojimosi iÅ¡ vienos gyvenamosios vietos į kitÄ poreikį, tėvų galimybės įgyvendinti teismo nustatytÄ bendravimo tvarkÄ ir kt. Tokia teisės aiÅ¡kinimo taisyklė grindžiama vaiko poreikiu turėti stabiliÄ namų aplinkÄ , kurio neatitiktų pernelyg dažnas gyvenamosios vietos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 38 punktas).

49. Pažymėtina, kad bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo kontekste adekvatus atsižvelgimas į tėvų darbo grafiko ypatumus gali bÅ«ti reikÅ¡mingas valstybės Konvencijos 8 straipsnio įsipareigojimų laikymosi atžvilgiu. Å iame interesų derinimo procese teismas turi nustatyti teisingÄ susidÅ«rusių interesų pusiausvyrÄ ; geriausi vaiko interesai gali nusverti tėvų interesus ir pareikalauti didesnių tėvų pastangų, įgyvendinant nustatytÄ bendravimo grafikÄ ; jeigu bendravimo teisių įgyvendinimas pasidarytų pernelyg sudėtingas įgyvendinti, svarbu, kad asmuo bet kuriuo momentu galėtų kreiptis dėl jo pakeitimo (žr., pvz., Kajari v. Finland, no. 65040/01, 23 October 2007; Gluhakovič v. Croatia, no. 21188/09, 12 April 2011).

50. IÅ¡ byloje priimto teismo procesinio sprendimo turinio matyti, kad dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo darbo dienomis ir savaitgaliais pirmosios instancijos teismas sprendė lygindamas ieÅ¡kovės ir atsakovo procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdyje siÅ«lomas sÄ lygas tarpusavyje ir vertindamas, kuris iÅ¡ bylos Å¡alių siÅ«lymų geriau atitinka vaiko interesus. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nekonstatavęs pagrindo riboti atsakovo bendravimÄ su vaiku dėl netinkamo jo elgesio, nustatė tokiÄ atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra savaitgaliais ir darbo dienomis tvarkÄ : kai atsakovui pagal darbo grafikÄ atitinkamÄ mėnesį numatytos laisvos dvi paeiliui einančios savaitgalio dienos (visas Å¡eÅ¡tadienis ir visas sekmadienis), jis turi teisę bendrauti su dukra tas dvi dienas, paimdamas dukrÄ Å¡eÅ¡tadienį 10.00 val. iÅ¡ vaiko gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾indamas jÄ sekmadienį iki 19.00 val.

į vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ ir papildomai turi teisę tÄ mėnesį bendrauti su dukra kitÄ laisvÄ pavienę savaitgalio dienÄ (Å¡eÅ¡tadienį ar sekmadienį), paimdamas dukrÄ 10.00 val. iÅ¡ vaiko gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾indamas jÄ tÄ pačiÄ dienÄ iki 19.00 val.; kai atsakovui pagal darbo grafikÄ atitinkamÄ mėnesį paeiliui einančios dvi laisvos savaitgalio dienos nenumatytos, jis turi teisę bendrauti su dukra tris laisvas pavienes savaitgalio dienas (Å¡eÅ¡tadienį arba sekmadienį), paimdamas dukrÄ 10.00 val. iÅ¡ vaiko gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾indamas jÄ tÄ pačiÄ dienÄ iki 19.00 val.; atsakovas turi teisę du kartus per savaitę bendrauti su dukra darbo dienomis, pasiimdamas jÄ iÅ¡ ugdymo įstaigos ir grÄ Å¾indamas jÄ Ä¯ gyvenamÄ jÄ vietÄ iki 19.00 valandos;

Å¡ių bendravimų metu atsakovas užtikrina dukters ugdomosios veiklos tęstinumÄ .

51. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamu sprendimu nustatytÄ atsakovo bendravimo su dukra darbo dienomis ir savaitgaliais tvarkÄ , bylos Å¡alių dėstomus argumentus procesiniuose dokumentuose tiek bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme, susipažinusi su bylos Å¡alių pateiktais įrodymais, neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad bendravimo tvarkos nustatymas neatsižvelgus į skyrium gyvenančio atsakovo darbo grafikÄ pažeistų tiek vaiko teises ir teisėtus interesus matytis ir bendrauti su atsakovu (tėvu), tiek atsakovo (tėvo) teisę matytis ir bendrauti su vaiku.

Akivaizdu, jog nustačius ieÅ¡kovės siÅ«lomÄ atsakovo bendravimo su vaiku tvarkÄ darbo dienomis ir savaitgaliais, pagal kuriÄ atsakovas turėtų teisę bendrauti su dukra kas antrÄ savaitgalį ir konkrečiomis darbo dienomis, galimi tokie atvejai, kai atsakovas neturėtų realios galimybės pilna apimtimi įgyvendinti Å¡iÄ tvarkÄ , kadangi pagal darbdavio patvirtintÄ darbo grafikÄ laisvos nuo darbo atsakovo dienos gali ir nepatekti į ieÅ¡kovės siÅ«lomus antradienius ir ketvirtadienius ar „kas antrÄ savaitgalį“.

Nurodyta aplinkybė iÅ¡ esmės buvo konstatuota ir skundžiamo sprendimo motyvuose, teismo posėdyje pirmosios instancijos teismui iÅ¡tyrus 2022 m. sausio mėn. atsakovo darbo grafikÄ ir ieÅ¡kovės siÅ«lomÄ tvarkÄ . Å iuo atveju nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad atsakovas siekia nustatyti tokiÄ bendravimo tvarkÄ , kuri bÅ«tų patogiausia jam, o ne dėl objektyvių priežasčių. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieÅ¡kovė akcentavo ir prašė nustatant atsakovo bendravimo su vaiku tvarkÄ atsižvelgti į tai, kad ji (ieÅ¡kovė) turinti asmeninį gyvenimÄ ir nenori bÅ«ti priklausoma nuo atsakovo darbo grafiko, tačiau, kaip minėta, geriausi vaiko interesai gali nusverti tėvų interesus ir pareikalauti didesnių tėvų pastangų, įgyvendinant nustatytÄ bendravimo tvarkÄ .

52. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad vaikui bÅ«tina stabili dienotvarkė ir dienos režimas. Tačiau byloje nebuvo nustatyta aplinkybė, kad teismo nustatytos atsakovo bendravimo su dukra tvarkos darbo dienomis ir savaitgaliais vykdymas pažeistų vaiko dienos ritmÄ ir ugdymo režimÄ . Å iuo atveju teisiÅ¡kai reikÅ¡minga yra ir tai, kad bylos Å¡alių vaikas yra 7 metų amžiaus, nei viename į bylÄ pateiktame dokumente nėra užfiksuota, kad vaikas reikÅ¡tų nepasitenkinimÄ dėl pernelyg intensyvaus bendravimo su tėvu (atsakovu), abi bylos Å¡alys faktiÅ¡kai gyvena viename mieste, vienas nuo kito nedideliu atstumu (650 m), tame pat mieste yra vaiko lankomų ugdymo įstaigų buvimo vieta, atsakovui nustatyta pareiga vaikÄ pasiimti iÅ¡ lankomų ugdymo įstaigų ir grÄ Å¾inti į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ , užtikrinti vaiko ugdomosios veiklos tęstinumÄ .

Byloje nenustatyta, kad dėl vaiko poreikių, sveikatos bÅ«klės ar kitų aplinkybių nebÅ«tų galimybės įgyvendinti teismo nustatytÄ bendravimo tvarkÄ . Atsakovo bendravimo su vaiku darbo dienomis (be nakvynės) net negalima vertinti kaip gyvenamosios vietos keitimo. Taip pat nesutiktina su apeliaciniame skunde dėstomais argumentais apie tai, kad nustatyta atsakovo bendravimo su vaiku tvarka kenktų vaiko psichologinei sveikatai, jokių tai patvirtinančių įrodymų nėra pateikta, todėl tokie apeliacinio skundo argumentai vertintini kaip deklaratyvÅ«s.

53. Kita vertus, neatmestina, jog faktiÅ¡kai galima tokia situacija, kad pagal darbdavio patvirtintÄ darbo grafikÄ , atsakovas atitinkamÄ mėnesį gali turėti dvi paeiliui laisvas savaitgalio dienas ne vienÄ kartÄ per mėnesį. NurodytÄ aplinkybę patvirtina ieÅ¡kovės apeliacinės instancijos teismui pateiktas atsakovo darbo grafikas 2022 m. spalio-gruodžio mėn. Tokiu atveju bendravimo tvarkoje neapibrėžus atsakovo bendravimo su vaiku savaitgaliais maksimalaus dienų skaičiaus per mėnesį, gali bÅ«ti pažeistos tiek vaiko teisės ir teisėtas interesas matytis ir bendrauti su ieÅ¡kove (motina), tiek ieÅ¡kovės (motinos) teisės matytis ir bendrauti su vaiku.

Kadangi nagrinėjamu atveju skundžiamu sprendimu nustatytoje atsakovo bendravimo su vaiku savaitgaliais tvarkoje toks maksimalus dienų skaičius per mėnesį nenurodytas, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas prašė nustatyti bendravimo su vaiku savaitgaliais tvarkÄ â€“ vienÄ kartÄ su nakvyne ir vienÄ kartÄ be nakvynės, jeigu atsakovas turi per mėnesį dvi paeiliui laisvas dienas savaitgalį, arba tris kartus be nakvynės, jeigu atsakovas per mėnesį dviejų paeiliui laisvų dienų savaitgalį neturi, Å¡ioje dalyje skundžiamas sprendimas patikslintinas 1 ir 2 punktuose nurodant, kad atsakovas bendrauja su vaiku savaitgaliais ne daugiau kaip tris dienas per mėnesį.

Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo bei pareigos motyvuoti teismo procesinį sprendimÄ taisykles, pažeidimo 54. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ Å¡ioje byloje, pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias sprendimo suraÅ¡ymÄ , įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, nes priėmė nemotyvuotÄ sprendimÄ , neiÅ¡samiai ir nevisapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo Å¡iai bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, netinkamai įvertino arba nevertino iÅ¡ vis pateiktų įrodymų.

55. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, ne kartÄ yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ä®vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai Å¡alims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, taip pat reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ ir įrodymų visetÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; ir kt.).

56. Teismo sprendimas turi bÅ«ti pagrįstas ir teisėtas (CPK 263 straipsnis), Å¡ie reikalavimai taikytini visų instancijų teismų priimamiems sprendimams ir yra susiję su įstatyme nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamÄ sprendimÄ , t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270 straipsnis). Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje laikosi pozicijos, kad tinkamas teismo sprendimo motyvavimas yra svarbus teisės į teisingÄ bylos nagrinėjimÄ Ä¯gyvendinimo aspektas ir yra bÅ«tinas, norint parodyti, kad bylos Å¡alys buvo iÅ¡klausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr.

Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001). Principinės Å¡io teismo sprendimuose suformuluotos nuostatos yra tokios, kad teismų sprendimuose turi bÅ«ti tinkamai iÅ¡dėstomi motyvai, kuriais jie pagrįsti; pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste; teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Higgins and Others v.

France, no. 134/1996/753/952, judgment of 19 February 1998; Van der Hurk v. Netherlands, no. 1603/90, judgmentof 19 April 1994; Helle v. Finland, no. 157/1996/776/97, judgment of 19 December 1997).

57. Kasacinis teismas praktikoje yra nurodęs, kad teismo pareiga tinkamai motyvuoti sprendimÄ reiÅ¡kia, kad teismas privalo iÅ¡analizuoti visus procesiniuose dokumentuose nurodytus faktinius ir teisinius argumentus ir į visus juos motyvuotai atsakyti (Lietuvos Aukščiausiojo 2006 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2006; 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2010; kt.). Argumentais, įpareigojančiais teismÄ motyvuotai atsakyti, gali bÅ«ti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi nagrinėjamam ginčui. Vertinant, ar teismo motyvai yra pakankami jų iÅ¡samumo aspektu, reikÅ¡minga yra tai, ar iÅ¡dėstytais motyvais teismas atsakė į teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus klausimus, neiÅ¡eidamas už bylos nagrinėjimo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2009).

58. Pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, teisėjų kolegija pažymi, kad sprendime gana išsamiai išdėstytos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentai, dėl kurių pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimus tenkino iš dalies, o atsakovo priešieškinį tenkino pilna apimtimi, taip pat įstatymai ir kiti teisės aktai bei teisiniai argumentai, kuriais pirmosios instancijos teismas vadovavosi, darydamas išvadas (CPK 270 straipsnis).

Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados tinkamai motyvuotos, padarytos iÅ¡ įrodymų visumos, įvertinus visų byloje surinktų įrodymų tikrumÄ , sÄ sajumÄ , leistinumÄ , tarpusavio ryšį, įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, pakankamumÄ Ä¯rodinėjimo dalyko faktams nustatyti. IÅ¡vados atitinka faktinius bylos duomenis, įvertintus pagal įrodymų vertinimo taisykles, taigi konstatuoti esminį pirmosios instancijos teismo motyvacijos trÅ«kumÄ pagrindo nėra, nustatant bylai reikÅ¡mingas aplinkybes įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės taip pat nebuvo pažeistos (CPK 178, 183, 185, 270 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo tinkamumo 59. IeÅ¡kovė nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo paskirstytomis bylinėjimosi iÅ¡laidomis, nurodydama, kad pastarasis padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog Å¡ioje byloje tenkinta tik 10 proc. ieÅ¡kovės patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimų. Apeliantės skaičiavimu, pirmosios instancijos teismas Å¡ioje byloje patenkino 77 proc. jos patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimų. Teisėjų kolegija iÅ¡ dalies pritaria tokiems apeliacinio skundo argumentams.

60. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai. Teismas gali nukrypti nuo Å¡io straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar Å¡alių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos. CPK 434 straipsnio 4 dalis nustato, kad jeigu ieÅ¡kovas turėjo teisę reikalavimus patenkinti supaprastinto proceso tvarka, tačiau pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį pagal bendrÄ sias ginčo teisenos taisykles, jam žyminis mokestis ir kitos bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos tik nuo tos ieÅ¡kinio sumos, kuriÄ ginčijo atsakovas, iÅ¡skyrus, jei iÅ¡ atsakovo elgesio ieÅ¡kovas turėjo pagrindÄ manyti, kad atsakovas reikalavimÄ ginčys.

61. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ pareiÅ¡kimu, praÅ¡ydama, be kita ko, iÅ¡duoti teismo įsakymÄ dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis po 300 Eur iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ atsakovo. Utenos apylinkės teismo Visagino rÅ«mai 2021 m. rugsėjo 13 d. priėmė teismo įsakymÄ civilinėje byloje Nr. L2-4047-844/2021, kuriuo patenkino ieÅ¡kovės reikalavimÄ , tačiau atsakovas pareiÅ¡kė prieÅ¡taravimus. Kadangi ieÅ¡kovė per nustatytÄ terminÄ nepateikė tinkamai įforminto ieÅ¡kinio civilinėje byloje Nr. L2-4047-844/2021, Utenos apylinkės teismo Visagino rÅ«mai 2021 m. lapkričio 4 d. nutartimi panaikino Utenos apylinkės teismo Visagino rÅ«mų 2021 m. rugsėjo 13 d. teismo įsakymÄ , ieÅ¡kovės pareiÅ¡kimÄ dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo iÅ¡ atsakovo laikė nepaduotu ir grÄ Å¾ino ieÅ¡kovei.

62. Ieškovė šioje byloje atsakovui reiškė tris turtinio ir neturtinio pobūdžio reikalavimus: dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, dėl nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos su atsakovu nustatymo, dėl išlaikymo vaikui priteisimo.

63. PrieÅ¡ingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo civilinėje byloje Nr. L2-4047-844/2021 pareikÅ¡ti prieÅ¡taravimai dėl ieÅ¡kovės pareiÅ¡kimu pareikÅ¡to reikalavimo dėl 300 Eur iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo iÅ¡ atsakovo leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovas ginčijo praÅ¡omÄ priteisti vaiko iÅ¡laikymo dydį, todėl ieÅ¡kovė pagrįstai pagal bendrÄ sias bylų nagrinėjimo ginčo teisena taisykles pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį (patikslintÄ ieÅ¡kinį) dėl iÅ¡laikymo vaikui priteisimo, kuris skundžiamu sprendimu yra iÅ¡ dalies patenkintas.

Nurodytos aplinkybės ieÅ¡kovei sudarė pagrindÄ kreipimosi į teismÄ metu pagrįstai manyti, jog reiÅ¡kiamas reikalavimas dėl 300 Eur iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo bus ginčijamas. Aplinkybė, kad atsakovas nuo 2021 m. rugpjūčio mėn. iki 2022 m. vasario mėn., t. y. per 7 mėnesius, sumokėjo ieÅ¡kovei vaiko iÅ¡laikymui 1 650 Eur, mokėdamas nuo 200 iki 300 Eur per mėnesį, taip pat savaime nėra pakankama spręsti, kad teisminio proceso metu atsakovas reikalavimo dėl 300 Eur iÅ¡laikymo vaikui priteisimo neginčys.

PrieÅ¡ieÅ¡kinyje atsakovas aiÅ¡kiai nurodė sutinkantis mokėti vaiko iÅ¡laikymui po 200 Eur kas mėnesį. Dėl nurodytų motyvų, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo, vadovaudamasis CPK 434 straipsnio 4 dalies nuostata, nepriteisti ieÅ¡kovės Å¡ioje byloje turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų už reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo vaikui priteisimo.

64. Nagrinėjamoje byloje patenkinta 72 proc. ieÅ¡kovės patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimų: reikalavimas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieÅ¡kove tenkintas 100 proc., reikalavimas dėl nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos su atsakovu nustatymo – 50 proc., reikalavimas dėl iÅ¡laikymo vaikui priteisimo – 67 proc. (skaičiuojant nuo pradinio reikalavimo priteisti 300 Eur iÅ¡laikymÄ vaikui, kurį ieÅ¡kovė vėliau sumažino iki 250 Eur) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013).

65. IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu prašė priteisti jos naudai visas jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. 2022 m. birželio 9 d. praÅ¡yme dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo nurodė bendrÄ 2 000 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ , pateikė jų apskaičiavimÄ ir pagrindžiančius dokumentus. Taip pat ieÅ¡kovė sumokėjo 86 Eur žyminį mokestį. IeÅ¡kovės patirtos advokato pagalbos iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatÅ«ros advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 d. raÅ¡tu Nr. 141 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ nustatyto maksimalaus dydžio, nurodyto 7 ir 8.2, 8.16, 8.19 punktuose (Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių – 1 679,30 Eur (2021 m.

IV ketv.). Tačiau įvertinus tai, kad ieÅ¡kovė net kelis kartus tikslino ieÅ¡kinio reikalavimus dėl priežasčių, nesusijusių su atsakovo procesiniu elgesiu, kas lėmė Å¡ių iÅ¡laidų padidėjimÄ , yra pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių, kadangi bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo ieÅ¡kovei priteisimas, atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį, nereikÅ¡tų sÄ Å¾iningo bylinėjimosi iÅ¡laidų byloje paskirstymo.

Todėl ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistinas bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas mažintinas iki 1 200 Eur. Kadangi pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidų dalis, proporcinga patenkintų prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų daliai, sudaro 298 Eur, Å¡alių prieÅ¡prieÅ¡iniai reikalavimai yra vienarÅ«Å¡iai, tai taikant jų įskaitymÄ galutinė bylinėjimosi iÅ¡laidų suma, kuri priteisiama ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo, yra 902 Eur (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 4 dalis, 98 straipsnis).

Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje keistinas.

66. IÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, byloje sudaro 27 Eur. Å ioje byloje atmesta 28 proc. ieÅ¡kovės patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimų, todėl iÅ¡ ieÅ¡kovės valstybės naudai priteistina 7,56 Eur Å¡ių iÅ¡laidų. Å ioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas taip pat keistinas (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Dėl bylos procesinės baigties 67. Atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės tinkamai taikė ir aiÅ¡kino teisės normas, reglamentuojančias iÅ¡laikymo vaikui priteisimÄ , su skyrium gyvenančiu tėvu vaiko bendravimo tvarkos nustatymÄ , nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ bei pareigÄ motyvuoti teismo procesinį sprendimÄ , nenukrypo nuo aktualios kasacinio teismo praktikos nurodytais aspektais, todėl apeliacinio skundo argumentais naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo priimtÄ procesinį sprendimÄ dėl ginčo esmės nėra teisinio pagrindo.

Nustatytas nežymus netikslumas dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos nesudaro pagrindo keisti skundžiamÄ sprendimÄ ir nustatyti ieÅ¡kovės siÅ«lomÄ bendravimo tvarkÄ . Tačiau byloje konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiÅ¡kino procesinės teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimÄ , todėl netinkamai nustatė priteistinų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydį bei ydingai sprendė dėl jų paskirstymo, tad Å¡ioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

68. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo 69. IeÅ¡kovė G. S. pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog apeliacinėje instancijoje patyrė 950 Eur advokato pagalbos iÅ¡laidų (už apeliacinio skundo parengimÄ , paaiÅ¡kinimų ir papildomų įrodymų pateikimÄ ), paduodama apeliacinį skundÄ , sumokėjo 94 Eur žyminį mokestį. Atsakovas V. P. iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos nepateikė jo patirtas iÅ¡laidas patvirtinančių įrodymų.

70. Pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ , reikalavimas peržiÅ«rėti bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimÄ yra procesinis praÅ¡ymas ir nevertinamas kaip materialinis ieÅ¡kinio reikalavimas. Procesinio praÅ¡ymo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų perskirstymo patenkinimas apeliacinės instancijos teisme nesudaro pagrindo vertinti apeliacinio skundo iÅ¡ dalies patenkintu. Å io praÅ¡ymo patenkinimas nesudaro pagrindo atsižvelgti į jo iÅ¡sprendimo rezultatus, kai svarstoma dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

Atsižvelgiant į Å¡iuos iÅ¡aiÅ¡kinimus, darytina iÅ¡vada, kad apeliacinėje instancijoje priimtas procesinis sprendimas ieÅ¡kovės nenaudai, nes apeliacinis skundas dėl ginčo esmės atmestas, todėl ieÅ¡kovės turėtos žyminio mokesčio ir advokato pagalbai apmokėti iÅ¡laidos neatlyginamos. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a : Utenos apylinkės teismo Visagino rÅ«mų 2022 m. birželio 29 d. sprendimo dalį dėl bendravimo tvarkos savaitgaliais patikslinti ir jÄ iÅ¡dėstyti taip:

1) kai V. P. pagal darbo grafikÄ atitinkamÄ mėnesį numatytos laisvos dvi paeiliui einančios savaitgalio dienos (visas Å¡eÅ¡tadienis ir visas sekmadienis), jis turi teisę bendrauti su dukra K. P. tas dvi dienas, paimdamas dukrÄ Å¡eÅ¡tadienį 10.00 val. iÅ¡ vaiko gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾indamas jÄ sekmadienį iki 19.00 val. į vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ ir papildomai turi teisę tÄ mėnesį bendrauti su dukra kitÄ laisvÄ pavienę savaitgalio dienÄ (Å¡eÅ¡tadienį ar sekmadienį), paimdamas dukrÄ 10.00 val. iÅ¡ vaiko gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾indamas jÄ tÄ pačiÄ dienÄ iki 19.00 val. V. P. bendrauja su dukra savaitgaliais ne daugiau kaip tris dienas per mėnesį.

2) kai V. P. pagal darbo grafikÄ atitinkamÄ mėnesį paeiliui einančios dvi laisvos savaitgalio dienos nenumatytos, jis turi teisę bendrauti su dukra K. P. tris laisvas pavienes savaitgalio dienas (Å¡eÅ¡tadienį arba sekmadienį), paimdamas dukrÄ 10.00 val. iÅ¡ vaiko gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾indamas jÄ tÄ pačiÄ dienÄ iki 19.00 val. V. P. bendrauja su dukra savaitgaliais ne daugiau kaip tris dienas per mėnesį. Utenos apylinkės teismo Visagino rÅ«mų 2022 m. birželio 29 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo ieÅ¡kovės atžvilgiu pakeisti ir jÄ iÅ¡dėstyti taip: priteisti iÅ¡ atsakovo V.

P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovės G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 902 Eur (devynis Å¡imtus du eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 7,56 Eur (septynis eurus ir 56 euro centus) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. KitÄ Utenos apylinkės teismo Visagino rÅ«mų 2022 m. birželio 29 d. sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . Å i Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Ramunė Čeknienė Rita Dambrauskaitė Laimantas Misiūnas