25fe64d6-56ea-4ee8-bcef-fe3378e626ba · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr                              Civilinė byla Nr. 2A-818-585/2014                             Teisminio proceso Nr. 2-01-3-03457-2012-0             Procesinio sprendimo kategorijos: 121.14.; 121.21. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2014 m. kovo 7 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko ir pranešėjo Vytauto Zeliankos, kolegijos teisėjų Neringos Å vedienės ir Tatjanos Žukauskienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , iÅ¡keltÄ pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Norfos mažmena“ apeliacinį skundÄ , pareikÅ¡tÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje, pradėtoje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Norfos mažmena“ dėl skolos, delspinigių ir palÅ«kanų priteisimo, n u s t a t ė: ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ ir, be kitų reikalavimų, kurių ieÅ¡kovė bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ilgainiui atsisakė, prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 35 047,89 Lt skolÄ , 1 204,38 Lt delspinigius, 674,99 Lt palÅ«kanas, 8,06 procento dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .IeÅ¡kovės teigimu, Å¡alys inter alia sudarė patalpų, kurių adresas – (duomenys neskelbtini) (toliau tekste – ir ginčo patalpos), nuomos sutartį.

Pagal ginčo patalpų nuomos sutartį atsakovė, be kita ko, įsipareigojo kiekvienÄ mėnesį mokėti ieÅ¡kovei nuomos mokestį, sumokėti už suvartotus Å¡altÄ vandenį, karÅ¡tÄ vandenį, elektros ir Å¡ilumos energijas, suteiktas komunalines ir ryÅ¡ių paslaugas. Pasak ieÅ¡kovės, atsakovė tinkamai nevykdė ginčo patalpų nuomos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, tiksliau – nesumokėjo ieÅ¡kovei 35 047,89 Lt už suvartotas dujas ir elektros energijÄ pagal PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, kurių numeriai yra 9634, 8897, 8731, 9686 ir 9685.

 Atsakovė nesutiko su ieÅ¡kovės Å¡ioje byloje pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu, prašė atmesti ieÅ¡kovės reikalavimus. Pasak atsakovės, ieÅ¡kovė nepateikė faktinių duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, kodėl ieÅ¡kovė skaičiuoja, jog atsakovė suvartoja 70 procentų dujų, patiektų į pastatÄ , kurio adresas – (duomenys neskelbtini). Atsakovė Å¡iame kontekste atkreipė dėmesį į tÄ aspektÄ , jog ginčo patalpų plotas yra penkis kartus mažesnis už viso pastato, kuriame yra ginčo patalpos, plotÄ .

Atsakovės teigimu, pagal Å¡alių susitarimÄ suvartota Å¡ilumos energija yra skaičiuojama kilovatvalandėmis, ieÅ¡kovė įrengė atskirÄ skaitiklį atsakovės suvartotam Å¡ilumos energijos kiekiui apskaičiuoti. Atsakovė neįsipareigojo mokėti už dujas, be to, pastaroji negali kontroliuoti, kokį dujų kiekį suvartoja asmenys, besinaudojantys patalpomis, esančiomis adresu (duomenys neskelbtini). Anot atsakovės, iki sudarant sutartį, pastarajai buvo pateiktas projektas, pagal kurį buvo galima prognozuoti Å¡ilumos kaÅ¡tus.

Pagal projektinius skaičiavimus vienai Å¡ilumos energijos kilovatvalandei pagaminti turėjo pakakti 0,11 kubinio metro dujų. Atsakovės teigimu, Å¡alys, be kita ko, atsižvelgdamos į aukščiau nurodytÄ faktÄ , derino nuomos kainÄ . Atsakovės teigimu, pastarajai buvo pateikta PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. 8897, pagal kuriÄ atsakovė turėjo sumokėti 14 240,51 Lt už pastarosios 2011 metų gruodžio mėnesį suvartotÄ elektros energijÄ . Atsakovė atliko skaičiavimus ir nustatė, jog mokėtina suma sudaro ne 14 240,51 Lt, kaip yra nurodyta Å¡ioje PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje, o 13 380,26 Lt, todėl, atsižvelgdama į atliktų skaičiavimų rezultatus, sumokėjo ieÅ¡kovei 13 380,26 Lt.

Pagal atsakovei pateiktÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 9685 pastaroji turėjo sumokėti 16 915,51 Lt. Atsakovės teigimu, pastaroji Å¡ios sumos dalį – 15297,07 Lt – sumokėjo, kai įvertino tiekėjų akcinės bendrovės LESTO ir uždarosios akcinės bendrovės „Sky energy“ pateiktus skaičiavimus ir sÄ skaitÄ . Atsakovė nesutinka mokėti kitÄ aukščiau nurodytos sumos dalį, lygiÄ 1 618,44 Lt, nes, pasak atsakovės, patalpų nuomos sutartyje nėra nustatyti papildomi mokesčiai.

Atsakovė nesutinka, jog pastarajai kilo pareiga mokėti ieÅ¡kovei delspinigius, nes, pasak atsakovės, ieÅ¡kovė nebendradarbiavo ir nepateikė atsakovei reikalaujamos informacijos. Atsakovė prašė sumažinti delspinigių normÄ iki 0,02 procento, be to, pažymėjo, jog ieÅ¡kovė negali reikalauti priteisti ir delspinigius, ir kompensacinę funkcijÄ atliekančias palÅ«kanas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. liepos 19 d. sprendimu ieÅ¡kovės Å¡ioje byloje pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies ir priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 35 047,89 Lt skolÄ , 1 148,93 Lt delspinigius, 8,06 procento dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 1 289,85 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Pirmosios instancijos teismas pagal į bylÄ pateiktus faktinius duomenis nustatė Å¡ias faktines aplinkybes: uždaroji akcinė bendrovė „Serneta“ ir atsakovė 2007 m. balandžio 13 d. sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pagal kuriÄ atsakovei buvo iÅ¡nuomotos ginčo patalpos, kurių plotas – 1 174,65 kvadratinio metro; uždaroji akcinė bendrovė „Serneta“ 2007 m. rugpjūčio 7 d. pirkimo-pardavimo sutartimi perleido ieÅ¡kovei nuosavybės teisę į pastatÄ , kurio adresas – (duomenys neskelbtini);

Å¡alys 2009 m. spalio 21 d. ir 2010 m. balandžio 6 d. sudarė papildomus susitarimus, kuriais pakeitė ir papildė 2007 m. balandžio 13 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį; pagal sutarties 6.4 punktÄ , be nuomos mokesčio, atsakovė įsipareigojo sumokėti ieÅ¡kovei už faktiÅ¡kai patalpose sunaudotÄ elektros energijÄ , Å¡ilumos energijÄ , vandenį, ryÅ¡ių ir kitas paslaugas. Pirmosios instancijos teismas pagal ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimus nustatė, jog į pastatÄ , kurio adresas – (duomenys neskelbtini), yra įvesti du dujų įvadai.

Pirmojo įvado skaitiklis priklauso dujų tiekėjui akcinei bendrovei „Lietuvos dujos“ ir Å¡iuo skaitikliu yra fiksuojamas Å¡ilumos energijos ruoÅ¡imui suvartotas dujų kiekis. Pasak ieÅ¡kovės, Å¡iuo skaitikliu yra fiksuojamas tik atsakovės suvartotas dujų kiekis. Antrojo dujų įvado skaitiklis fiksuoja ne tik atsakovo suvartotų dujų, bet ir pastate esančios ne atsakovo valdomos kavinės suvartotÄ dujų kiekį bei katilinės ir sporto salės per subskaitiklius suvartotÄ dujų, skirtų Å¡ilumos energijos ruoÅ¡imui, kiekį.

IeÅ¡kovės teigimu, atsakovės suvartoto dujų kiekio nustatymui yra įrengtas atskiras subskaitiklis. Ä®vertinus abiejų skaitiklių rodmenų santykį, nustatyta, jog atsakovė vidutiniÅ¡kai suvartoja 65 procentus dujų kiekio, skirto Å¡ilumos energijos ruoÅ¡imui. Esant nurodytoms aplinkybėms, iÅ¡vedamas 75 procentų vidurkis, pagal kurį apskaičiuojamas atsakovės, kaip vartotojos, pajėgumas. Pirmosios instancijos teismo teigimu, aukščiau nurodytų skaitiklių įrengimo faktÄ ir Å¡ių skaitiklių rodmenis patvirtina antstolio V.

Č. 2012 m. gegužės 30 d. ir 2012 m. spalio 2 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai. Be to, 2012 m. spalio 2 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, jog kitose patalpose, kurios patenka į katilinės aptarnavimo zonÄ , nėra įrengti radiatoriai. Pasak pirmosios instancijos teismo, tuos faktus, jog atsakovei yra įrengtas papildomas dujų skaitiklis ir dujos ginčo patalpų Å¡ildymui yra tiekiamos per du įvadus, patvirtina liudytojo V. D., kuris yra uždarosios akcinės bendrovės „Kardos“, vykdančios objekto, kurio adresas – (duomenys neskelbtini), Å¡ilumos Å«kio priežiÅ«ros ir aptarnavimo darbus, direktorius, parodymai.

Pirmosios instancijos teismo teigimu, atsakovė, ginčydama ieÅ¡kovės pateiktus skaičiavimus, nepateikė savo konkrečių skaičiavimų, patvirtinančių, kokį dujų kiekį atsakovė suvartojo ginčo laikotarpiu. Atsakovės argumentas, jog pagal projektinius skaičiavimus vienai Å¡ilumos energijos kilovatvalandei pagaminti turėjo pakakti 0,11 kubinio metro dujų, atmestinas, nes ginčo patalpų nuomos sutarties 6.4 punkte nustatyta, jog nuomininkas sumoka mokesčius už faktiÅ¡kai patalpose sunaudotÄ Å¡ilumos energijÄ pagal apskaitos prietaisų parodymus, o, jų nesant, proporcingai nuomininko nuomojamų patalpų plotui visame pastate esančių patalpų ploto atžvilgiu.

Pirmosios instancijos teismo teigimu, viena vertus, atsakovė Å¡ios bylos atveju remiasi 2010 m. balandžio 6 d. papildomo susitarimo 9 punktu, nustatančiu, jog Å¡ilumos energija yra skaičiuojama kilovatvalandėmis, ir byloje yra nustatyta, jog atsakovei buvo įrengtas atskiras Å¡ilumos apskaitos skaitiklis Nr. 65 370 489, kita vertus, atsižvelgiant į tÄ aplinkybę, jog Å¡ilumos tiekimo sistema nėra centralizuota, nėra aiÅ¡ku, kokiu tarifu pagal nurodytÄ skaitiklį turėtų bÅ«ti skaičiuojamos sumos, mokėtinos už Å¡ilumos energijÄ .

Patalpų Å¡ildymui buvo įrengta dujinio Å¡ildymo sistema, todėl, teismo vertinimu, darytina iÅ¡vada, kad sumos, mokėtinos už Å¡ildymÄ , pagrįstai skaičiuojamos pagal faktiÅ¡kai suvartotÄ dujų kiekį, reikalingÄ patalpų apÅ¡ildymui. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovės pateikti duomenys, bylojantys, jog pastaroji už kitame pastate nuomojamų patalpų, kurių plotas yra dvigubai didesnis už ginčo patalpų plotÄ , Å¡ildymÄ dujomis moka žymiai mažesnes sumas, neįrodo, jog ieÅ¡kovės skaičiavimai yra neteisingi, nes skirtingų pastatų Å¡ildymo sÄ naudos gali skirtis.

Teismo teigimu, atsakovė taip pat remiasi 2010 m. balandžio 6 d. papildomo susitarimo 5 punktu, pagal kurį tuo atveju, jeigu pastato antrojo aukÅ¡to temperatÅ«ra Å¡ildymo sezono metu Vilniuje bus mažesnė negu +4 Celsijaus laipsniai, nuomotojas įsipareigoja nuomininkui kompensuoti 50 procentų nuomininko nuomojamų patalpų Å¡ildymo iÅ¡laidų. Teismo vertinimu, atsakovės argumentas, jog Å¡ildymo iÅ¡laidos turėtų bÅ«ti mažinamos 50 procentų, nes antrojo aukÅ¡to patalpos nebuvo Å¡ildomos, yra nepagrįstas, kadangi į Å¡ios bylos medžiagÄ nėra pateikti duomenys, bylojantys apie matavimus, atliktus antrojo aukÅ¡to patalpose, esančiose virÅ¡ ginčo patalpų.Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsakovė nesumokėjo ieÅ¡kovei 860,51 Lt už 2011 metų gruodžio mėnesį suvartotÄ elektros energijÄ pagal PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 8897 ir 1 618,44 Lt už 2012 metų vasario mėnesį suvartotÄ elektros energijÄ pagal PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 9685.

Atsakovė savo nesutikimÄ sumokėti nurodytas sumas grindžia tuo, jog ieÅ¡kovė neteisingai apskaičiavo atsakovės nurodytais laikotarpiais suvartotus elektros energijos kiekius, be to, nepagrįstai įtraukė papildomus mokesčius. Pasak pirmosios instancijos teismo, ieÅ¡kovės atstovas bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme paaiÅ¡kino, jog elektros energija į objektÄ yra patiekiama per žemos įtampos tinklus, todėl į atsakovei pateiktas sÄ skaitas buvo įtraukti ir mokesčiai už transformatorinių aptarnavimÄ .

Pirmosios instancijos teismo teigimu, Å¡alių sudarytoje sutartyje nėra detaliai aptarta, kokie mokesčiai patenka į faktiÅ¡kai suvartotos elektros energijos mokestį, kurį įsipareigojo sumokėti atsakovė. IÅ¡laidos už elektros tinklų aptarnavimÄ yra tiesiogiai susijusios su elektros energijos vartojimu, todėl, teismo vertinimu, laikytina, kad Å¡ias iÅ¡laidas turi padengti ta sutarties Å¡alis, kuri įsipareigojo sumokėti už suvartotÄ elektros energijÄ .Pirmosios instancijos teismas, apibendrindamas nustatytas faktines aplinkybes, iÅ¡dėstytus argumentus ir iÅ¡vadas, konstatavo, jog atsakovė neįrodė, kad ieÅ¡kovės pateiktose sÄ skaitose faktÅ«rose nurodytos sumos, mokėtinos už suvartotas dujas ir elektros energijÄ , yra neteisingai apskaičiuotos, ir pripažino, jog ieÅ¡kovės reikalavimas dėl skolos priteisimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Pirmosios instancijos teismas, viena vertus, konstatavo, jog Å¡alių sudarytose sutartyse yra įtvirtinta ieÅ¡kovės teisė reikalauti, kad atsakovė, pastarajai nevykdant ar netinkamai vykdant sutartines prievoles, mokėtų ieÅ¡kovei delspinigius, kita vertus, pripažino, jog ieÅ¡kovė neteisingai apskaičiavo delspinigius, mokėtinus už laiku neapmokėtas sÄ skaitas faktÅ«ras, kurių numeriai yra 9961, 9962, 9985 ir 9686, todėl, atsižvelgdamas į nurodytÄ aplinkybę, sumažino Å¡iuos delspinigius iki 84,58 Lt.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tÄ faktÄ , jog abi Å¡alys yra verslininkės, turinčios vienodÄ derybinę galiÄ , bei į tÄ aspektÄ , jog 0,04 procento delspinigių norma nelaikytina neprotingai didele, pripažino, jog Å¡ios bylos atveju nėra pagrindo mažinti delspinigių normÄ iki 0,02 procento, ir konstatavo esant pagrindÄ priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 1 148,93 Lt delspinigius.Pirmosios instancijos teismas, viena vertus, pripažino, jog ieÅ¡kovės praÅ¡omos priteisti palÅ«kanos, atliekančios kompensuojamÄ jÄ funkcijÄ , yra minimalÅ«s ieÅ¡kovės nuostoliai, kita vertus, vadovaudamasis Civilinio kodekso 6.73 straipsnio 1 dalimi ir 6.258 straipsnio 2 dalimi, konstatavo esant pagrindÄ Ä¯skaityti palÅ«kanas į delspinigius ir atmesti ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl palÅ«kanų priteisimo.

             Atsakovė, nesutikdama su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 19 d. sprendimu, pareiÅ¡kė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ atmesti ieÅ¡kovės Å¡ioje byloje pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį.Atsakovės apeliacinis skundas yra grindžiamas Å¡iais argumentais:pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino ir vertino Å¡alių 2010 m. balandžio 6 d. sudaryto papildomo susitarimo sÄ lygas.

Pasak atsakovės, Å¡alys, sudarydamos papildomÄ susitarimÄ , sulygo, jog Å¡ilumos energija bus skaičiuojama (apskaitoma) kilovatvalandėmis. Atsakovė Å¡iame kontekste pažymėjo, jog Å¡alys atskirai neaptarė vienos Å¡ilumos energijos kilovatvalandės kainos, nes, pasak atsakovės, laikė, kad, sprendžiant nurodytÄ klausimÄ , galima vadovautis ginčo patalpų nuomos sutarties 6.4 punktu, pagal kurį apmokėjimas už energijos iÅ¡teklius vykdomas pagal Lietuvos Respublikos valstybės ar vietos valdžios, ar įmonių, teikiančių Å¡ias paslaugas, patvirtintus ir galiojančius paslaugų tarifus ir įkainius.

Atsakovės nuomone, Å¡alys buvo sutarusios, jog bus taikomas uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ nustatytas tarifas. Atsakovė pažymėjo, jog, pastarosios vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad, patalpose įrengus dujinio Å¡ildymo sistemÄ , sumos, mokėtinos už Å¡ilumos energijÄ , pagrįstai skaičiuojamos pagal faktiÅ¡kai suvartotÄ dujų kiekį. Atsakovės vertinimu, tuo atveju, jeigu, esant neaiÅ¡kioms aplinkybėms, egzistuoja pagrindas teigti, jog Å¡ios bylos atveju negalioja Å¡alių susitarimas dėl Å¡ilumos energijos apskaitymo ir apmokėjimo pagal Å¡ilumos skaitiklį, kurio numeris 65-370-489, pirmosios instancijos teismas privalėjo laikyti, jog patalpose nėra įrengtas Å¡ilumos skaitiklis, ir, vadovaudamasis ginčo patalpų nuomos sutarties 6.4 punktu, sumas, mokėtinas už Å¡ilumos energijÄ , privalėjo apskaičiuoti proporcingai ginčo patalpų plotui visų pastate esančių patalpų ploto atžvilgiu.

Atsakovė Å¡iame kontekste pažymėjo, jog ginčo patalpų plotas yra 1 174,65 kvadratinio metro, o viso pastato, kuriame yra ginčo patalpos, plotas – 6 500,97 kvadratinio metro, todėl, atsakovės vertinimu, pastaroji turi mokėti ne daugiau kaip 18,07 procento sumos, mokėtinos už į visÄ pastatÄ patiektÄ dujų kiekį. Pasak atsakovės, Å¡iuo konkrečiu atveju nėra aiÅ¡ku, kodėl pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atsakovė turi sumokėti 75 procentus sumos, mokėtinos už į visÄ pastatÄ patiektÄ dujų kiekį; pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė Å¡ios bylos faktines aplinkybes ir padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog vienu dujų skaitikliu buvo fiksuojamas tik atsakovės suvartotas dujų kiekis.

Pasak atsakovės, ši teismo išvada tėra pagrįsta ieškovės paaiškinimais ir prielaidomis, jog kitos patalpos nėra šildomos dujomis, nes šiose patalpose nėra radiatorių. Atsakovės vertinimu, aplinkybė, jog, kai antstolis konstatavo faktines aplinkybes, patalpose nebuvo radiatorių, nepatvirtina, kad patalpos nebuvo šildomos ar dujos nebuvo naudojamos kitiems poreikiams;pirmosios instancijos teismas šios bylos atveju nepagrįstai netaikė papildomo susitarimo 5 punkto, nustatančio, jog tuo atveju, jeigu pastato antrojo aukšto temperatūra šildymo sezono metu Vilniuje bus mažesnė negu +4 Celsijaus laipsniai, nuomotojas įsipareigoja nuomininkui kompensuoti 50 procentų nuomininko nuomojamų patalpų šildymo išlaidų.

Pasak atsakovės, ieÅ¡kovė pripažino, jog patalpos, esančios antrajame pastato aukÅ¡te, nebuvo Å¡ildomos, todėl, atsakovės vertinimu, Å¡ios bylos atveju nebuvo tikslo atlikti temperatÅ«rų matavimus;ginčo patalpų nuomos sutarties 6.4 punktu Å¡alys aiÅ¡kiai sulygo dėl baigtinio sÄ raÅ¡o iÅ¡laidų, kurias atsakovė privalo dengti. Pasak atsakovės, visos kitos iÅ¡laidos buvo įskaičiuotos į patalpų nuomos mokestį. Atsakovė neįsipareigojo mokėti už elektros tinklų aptarnavimÄ , todėl, anot atsakovės, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priskyrė atsakovei Å¡ias iÅ¡laidas.

Be to, atsakovė Å¡iame kontekste pažymėjo, jog uždaroji akcinė bendrovė „Bordolina“, teikianti elektros tinklų priežiÅ«ros ir aptarnavimo paslaugas, negali teikti Å¡ių paslaugų, nes Å¡i bendrovė nėra įgijusi licencijos, suteikiančios teisę teikti Å¡ias paslaugas, todėl, atsakovės vertinimu, Å¡i bendrovė neturi teisės gauti pajamas iÅ¡ nurodytos veiklos, nes pastaroji yra neteisėta;pirmosios instancijos teismas netinkamai Å¡alims paskirstė įrodinėjimo naÅ¡tÄ .

Pasak atsakovės, ieÅ¡kovė turi įrodyti, o ne atsakovė turi paneigti, jog PVM sÄ skaitose faktÅ«rose nurodytos sumos, mokėtinos už dujas ir elektros energijÄ , yra teisingai apskaičiuotos;iÅ¡ neteisės negali atsirasti teisė, todėl, pasak atsakovės, nesant pagrindo tenkinti ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl skolos už dujas ir elektros energijÄ priteisimo, nėra pagrindo priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės delspinigius.IeÅ¡kovė nesutinka su atsakovės Å¡ioje byloje pareikÅ¡tu apeliaciniu skundu, praÅ¡o atmesti apeliacinį skundÄ ir pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Pasak ieÅ¡kovės, atsakovės argumentas, jog Å¡alys, sudarydamos papildomÄ susitarimÄ , sulygo, kad suma, mokėtina už atsakovės suvartotÄ Å¡ilumos energijÄ , bus apskaičiuojama pagal atsakovei įrengto Å¡ilumos skaitiklio rodmenis ir uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ nustatytus tarifus, yra nepagrįstas. Å alių sudaryto papildomo susitarimo 9 punkte yra nustatyta, jog Å¡ilumos energija bus skaičiuojama (apskaitoma) kilovatvalandėmis, tačiau, pasak ieÅ¡kovės, pastato Å¡ildymo sistema nebuvo prijungta prie centralizuotos Å¡ilumos energijos tiekimo sistemos.

Pastate buvo įrengta dujinė katilinė, iÅ¡ kurios Å¡ilumos energija paskirstoma visoms pastato patalpoms, tarp jų – ir ginčo patalpoms. Atsižvelgiant į tÄ faktÄ , jog uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus energija“ netiekė Å¡ilumos energijos į pastatÄ , kuriame yra ginčo patalpos, pastate, taigi - ir ginčo patalpose, suvartotos Å¡ilumos energijos kaina negalėjo bÅ«ti skaičiuojama pagal tarifus, kurie yra nustatyti centralizuotai tiekiamai Å¡ilumos energijai. IeÅ¡kovė pažymėjo, jog, viena vertus, atsakovė ginčija ieÅ¡kovės į Å¡ios bylos medžiagÄ pateiktus skaičiavimus, kita vertus, atsakovė nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog, apskaičiuojant atsakovės reikmėms suvartoto dujų kiekio kainÄ , ieÅ¡kovė taikė netinkamus tarifus.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija, ex officio patikrinusi bylos medžiagÄ ir Å¡ios bylos apeliaciniame procese ginčijamÄ teismo sprendimÄ , konstatuoja, jog Å¡iuo konkrečiu atveju neegzistuoja absoliutÅ«s sprendimo negaliojimo pagrindai (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).Bylos faktiniai duomenys (t. 1, b. l. 6-12, t. 3, b. l. 14-20, t. 4, b. l. 5-11) patvirtina, jog uždaroji akcinė bendrovė „Serneta“ ir apeliantė 2007 m. balandžio 13 d. sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pagal kuriÄ uždaroji akcinė bendrovė „Serneta“ perdavė apeliantės laikinam valdymui ir naudojimui negyvenamÄ sias patalpas, esančias pastate, kurio unikalus numeris yra (duomenys neskelbtini), adresas – (duomenys neskelbtini) (toliau tekste – ir ginčo patalpos).

Byloje nustatyta, jog uždaroji akcinė bendrovė „Serneta“ pagal 2007 m. rugpjūčio 7 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro numeris 5414-7) perleido ieÅ¡kovės nuosavybėn aukščiau įvardytÄ pastatÄ , kuriame, be kitų patalpų, yra ginčo patalpos. Byloje pagal pateiktus faktinius duomenis (t. 4, b. l. 98-100, 101-104, 215-218) nustatyta, jog bylos Å¡alys 2009 m. spalio 21 d. ir 2010 m. balandžio 6 d. sudarė papildomus susitarimus, kuriais atitinkama apimtimi modifikavo ir papildė 2007 m. balandžio 13 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį.Bylos Å¡alių procesinių dokumentų, adresuotų pirmosios ir apeliacinės instancijų teismams, ir ginčijamo teismo sprendimo analizė sudaro pagrindÄ teigti, jog Å¡alių ginčo objektai – atsiskaitymo už ginčo patalpų Å¡ildymÄ klausimas ir iÅ¡laidų, susijusių su elektros energijos vidiniais tinklais perdavimu ir paskirstymu, vidinių elektros tinklų aptarnavimu, pagrįstumo ir paskirstymo klausimai.

Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu faktinių aplinkybių vertinimu, todėl apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, tinkamai pirmosios instancijos teismas nustatė reikÅ¡mingas bylos iÅ¡sprendimui faktines aplinkybes ir teisingai iÅ¡sprendė ginčo klausimus ar ne. Dėl atsiskaitymo už ginčo patalpų Å¡ildymÄ Byloje nustatyta, jog apeliantė pagal 2007 m. balandžio 13 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 6.4 punktÄ inter alia įsipareigojo mokėti už faktiÅ¡kai ginčo patalpose suvartotÄ Å¡ilumos energijÄ (pagal apskaitos prietaisų rodmenis;

Å¡ių prietaisų nesant, proporcingai nuomojamų patalpų plotui visų pastate esančių patalpų ploto atžvilgiu). Byloje taip pat nustatyta, jog, atlikus ieÅ¡kovės nuosavybės teise valdomo pastato, kuriame, be kitų patalpų, yra ginčo patalpos, rekonstrukcijÄ , buvo įrengta vietinė dujinio Å¡ildymo sistema. Bylos Å¡alys 2010 m. balandžio 6 d. papildomo susitarimo prie 2007 m. balandžio 13 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties, sudaryto po pastato rekonstrukcijos, devintuoju punktu sulygo, jog Å¡ilumos energija apskaitoma kilovatvalandėmis pagal skaitiklį.

Bylos Å¡alys skirtingai interpretuoja aukščiau įvardytas 2007 m. balandžio 13 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 6.4 punkto ir 2010 m. balandžio 6 d. papildomo susitarimo 9 punkto nuostatas: apeliantė, expressis verbis remdamasi Å¡iomis nuostatomis, teigia, jog ginčo Å¡alys susitarė, kad apeliantė už į ginčo patalpas patiektÄ Å¡ilumos energijÄ mokės pagal Å¡ilumos skaitiklio, kurio numeris yra 65_370_489, rodmenis, ieÅ¡kovė laikosi pozicijos, jog nėra pagrindo teigti, kad ginčo Å¡alys sulygo dėl tokios atsiskaitymo už ginčo patalpų Å¡ildymÄ tvarkos, kokiÄ Ä¯vardija apeliantė, nes pastato, kuriame yra ginčo patalpos, Å¡ildymo sistema nebuvo prijungta prie centralizuotos Å¡ilumos energijos tiekimo sistemos.

Civilinio kodekso 6.193 straipsnyje, reglamentuojančiame sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles, nustatyta, jog, aiÅ¡kinant sutartį, pirmiausia turi bÅ«ti nagrinėjami tikrieji sutarties Å¡alių ketinimai (Civilinio kodekso 6.193 straipsnio 1 dalis), visos sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslÄ bei jos sudarymo aplinkybes (Civilinio kodekso 6.193 straipsnio 2 dalis), aiÅ¡kinant sutartį, taip pat turi bÅ«ti atsižvelgiama į Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, Å¡alių tarpusavio santykių praktikÄ , Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo (Civilinio kodekso 6.193 straipsnio 5 dalis).Pabrėžtina, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčo klausimÄ , nesiaiÅ¡kino, pirma, kokiÄ prasmę ginčo Å¡alys, pastarosioms 2010 m. balandžio 6 d. sudarant papildomÄ susitarimÄ , suteikė papildomo susitarimo 9 punkto nuostatai, bylojančiai, kad Å¡ilumos energija apskaitoma kilovatvalandėmis pagal skaitiklį, antra, kokie yra tikrieji bylos Å¡alių ketinimai, lėmę nurodytos nuostatos įtraukimÄ Ä¯ 2010 m. balandžio 6 d. papildomÄ susitarimÄ (Å¡iame kontekste bÅ«tina pažymėti, jog papildomas susitarimas buvo sudarytas po to, kai buvo atlikta pastato, kuriame yra ginčo patalpos, rekonstrukcija ir pastate buvo įrengta vietinė dujinio Å¡ildymo sistema, kas sudaro pagrindÄ konstatuoti, jog, prieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovė, tas faktas, kad pastato, kuriame yra ginčo patalpos, Å¡ildymo sistema nebuvo prijungta prie centralizuotos Å¡ilumos energijos tiekimo sistemos, pats savaime nepaneigia tokio 2007 m. balandžio 13 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 6.4 punkto ir 2010 m. balandžio 6 d. papildomo susitarimo 9 punkto nuostatų aiÅ¡kinimo, kokį teikia apeliantė), trečia, kokios buvo Å¡alių derybos dėl atsiskaitymo už ginčo patalpų Å¡ildymÄ tvarkos (bylos faktiniai duomenys (t. 3, b. l. 195-204, t. 4, b. l. 169-178) byloja, jog pagal ginčo patalpų Å¡ildymo, vėdinimo ir kondicionavimo sistemų techninį projektÄ , kuris buvo parengtas ir suderintas iki papildomo susitarimo sudarymo momento, turėjo (turi) bÅ«ti vedama atskira į ginčo patalpas patiektos Å¡ilumos energijos apskaita), ketvirta, kokia yra Å¡alių tarpusavio santykių, expressis verbis susijusių su atsiskaitymu už suvartotÄ Å¡ilumos energijÄ , praktika (byloje nustatyta, jog apeliantė nuomos pagrindais valdo ir naudoja (valdė ir naudojo) kitas negyvenamÄ sias patalpas, kurios nuosavybės teise priklauso ieÅ¡kovei), be to, neanalizavo ir nevertino Å¡alių elgesio po papildomo susitarimo sudarymo, tiksliau – nesiaiÅ¡kino tos faktinės aplinkybės, kokia tvarka apeliantė laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 6 d., kai, kÄ patvirtina į Å¡ios bylos medžiagÄ pateiktas 2010 m. balandžio 6 d. iÅ¡nuomoto turto perdavimo-priėmimo akto pirmasis priedas (t. 4, b. l. 213-214), apeliantės laikinam valdymui ir naudojimuisi buvo perduotos ginčo patalpos, iki to momento, kai kilo bylos Å¡alių ginčas dėl atsiskaitymo už ginčo patalpų Å¡ildymÄ (2011 metų balandžio mėnesio), atsiskaitinėjo už ginčo patalpų Å¡ildymÄ , kas sudaro pagrindÄ teigti, jog pirmosios instancijos teismas netyrė, nevertino ir dėl to nenustatė esminių bylos faktinių aplinkybių, nuo kurių tinkamo kvalifikavimo priklauso teisingas ginčo klausimo dėl atsiskaitymo už ginčo patalpų Å¡ildymÄ iÅ¡sprendimas, kitaip tariant, neatskleidė tarp Å¡alių kilusio ginčo esmės. Be to, bÅ«tina pažymėti, jog į nagrinėjamos bylos medžiagÄ nėra pateikti faktiniai duomenys, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, kokia yra bylos Å¡alių tarpusavio santykių, expressis verbis susijusių su atsiskaitymu už suvartotÄ Å¡ilumos energijÄ , praktika ir, svarbiausia, kokia tvarka apeliantė aukščiau įvardytu laikotarpiu atsiskaitinėjo už ginčo patalpų Å¡ildymÄ , o pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčo klausimÄ , nepasinaudojo procesine galimybe, kuri Å¡iuo atveju turi bÅ«ti suprantama ir kaip teismo pareiga, ir nepasiÅ«lė bylos Å¡alims pateikti faktinius duomenis, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti apie aukščiau nurodytas, bylos teisingam iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas faktines aplinkybes.

Pažymėtina, kad apeliantė, kurios įrodinėjimo pareigos nesutampa su ieÅ¡kovės įrodinėjimo pareigomis, savo atsikirtimams, kuriais reikalauja visa apimtimi atmesti ieÅ¡kinį, pagrįsti taip pat privalo teikti įrodymus. Byloje nėra ginčo, jog, pirma, apeliantė visÄ sutarties galiojimo laikotarpį vartojo dujas (Å¡ilumÄ ), antra, dujos į ginčo patalpas buvo tiekiamos per du (abu) įvadus, o apeliantė nepateikė faktinių duomenų, bylojančių, kad pastaroji visiÅ¡kai neprivalo mokėti už patiektas dujas.Sprendžiamo klausimo kontekste svarbu pažymėti, jog ieÅ¡kovė bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme įrodinėjo ir teismas konstatavo esant įrodytus tuos faktus, jog, pirma, į pastatÄ , kuriame yra ginčo patalpos, yra įvesti du dujų įvadai: vieno dujų įvado skaitiklis fiksuoja katilinės Å¡ilumos energijos ruoÅ¡imui suvartotÄ dujų kiekį (pirmosios instancijos teismo vertinimu, Å¡is skaitiklis fiksuoja tik atsakovės suvartotÄ dujų, skirtų Å¡ilumos energijos, tiektinos į ginčo patalpas, ruoÅ¡imui, kiekį), kito dujų įvado skaitiklis fiksuoja kavinės suvartotÄ dujų kiekį bei katilinės ir sporto salės per subskaitiklius suvartotÄ dujų, skirtų Å¡ilumos energijos ruoÅ¡imui, kiekį (pasak pirmosios instancijos teismo, apeliantės suvartoto dujų kiekio nustatymui yra įrengtas atskiras subskaitiklis), antra, apeliantė vidutiniÅ¡kai suvartoja 65 procentus dujų kiekio, skirto Å¡ilumos energijos, tiektinos į pastate esančias patalpas, inter alia ginčo patalpas, ruoÅ¡imui.

Teisėjų kolegijos vertinimu, prieÅ¡ingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, iÅ¡vados, jog apeliantė vidutiniÅ¡kai suvartoja 65 procentus dujų kiekio, skirto Å¡ilumos energijos, tiektinos į pastate esančias patalpas, ruoÅ¡imui, padarymui nėra pakankami antstolio V. Č. 2012 m. gegužės 30 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 116-12-717 (t. 2, b. l. 15-25, t. 4, b. l. 123-133) ir 2012 m. spalio 2 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 116-12-756 (t. 2, b. l. 42-53, t. 4, b. l. 159), nes Å¡iuose faktiniuose duomenyse tėra užfiksuoti faktinių aplinkybių konstatavimo momentais buvę skaitiklių rodmenys, kai Å¡ios bylos ginčas yra kilęs dėl atsiskaitymo už ginčo patalpų Å¡ildymÄ 2011 metų balandžio – gruodžio mėnesiais, 2012 metų sausio – vasario mėnesiais (t. 1, b. l. 17, 146, t. 4, b. l. 18, t. 3, b. l. 80).

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes ir iÅ¡dėstytus aspektus, konstatuotina, jog, viena vertus, pirmosios instancijos teismas, konstatavęs esant įrodytus aukščiau įvardytus faktus, bylojančius, kad dujų skaitiklis ir subskaitiklis fiksuoja ginčo patalpų Å¡ildymui suvartotinÄ dujų kiekį, pripažino esant galimybę identifikuoti ginčo patalpų Å¡ildymui de facto suvartotÄ dujų kiekį, kita vertus, teisėjų kolegijos vertinimu, kaip teisingai Å¡ios bylos apeliaciniame procese pažymėjo apeliantė, teismo iÅ¡vada, jog apeliantė de facto vidutiniÅ¡kai suvartoja 65 procentus dujų kiekio, skirto Å¡ilumos energijos, tiektinos į pastate esančias patalpas, ruoÅ¡imui, yra nepakankamai pagrįsta ir motyvuota, o teismo iÅ¡vada apie negalimumÄ skaičiuoti Å¡ilumos kainÄ sutartyje nustatytu bÅ«du – pagal kilovatvalandžių kiekį ir jų vieneto kainÄ â€“ padaryta neiÅ¡tyrus reikÅ¡mingų aplinkybių apie Å¡alių tarpusavio atsiskaitymo praktikÄ , subskaitiklių parodymus, nepateikus aiÅ¡kių argumentų, kodėl kilovatvalandės kainos negalima nustatyti sutartyje numatytu bÅ«du – pagal nuomos sutarties 6.4 punktÄ , pagal kurį apmokėjimas už energijos iÅ¡teklius vykdomas pagal Lietuvos Respublikos valstybės ar vietos valdžios, ar įmonių, teikiančių Å¡ias paslaugas, patvirtintus ir galiojančius paslaugų tarifus ir įkainius, netyrus įrodymų, kokie tarifai ir įkainiai yra patvirtinti.

Be to, teisėjų kolegija, sutikdama su apeliante, pažymi, jog, prieÅ¡ingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovei, o ne apeliantei, tenka procesinė pareiga įrodyti ginčo sÄ skaitose faktÅ«rose nurodytų sumų atitikimÄ apeliantės realiai suvartotų dujų kiekiui. Apibendrinus aukščiau Å¡io procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodytas aplinkybes, iÅ¡dėstytus argumentus ir iÅ¡vadas, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos ginčo dėl atsiskaitymo už ginčo patalpų Å¡ildymÄ esmės ir pagal bylos faktinius duomenis nėra galimybės iÅ¡spręsti šį klausimÄ iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl, atsižvelgiant į nurodytus aspektus, konstatuotina esant pagrindÄ panaikinti ginčijamo sprendimo dalį, kuria teismas iÅ¡sprendė ginčo klausimÄ dėl atsiskaitymo už ginčo patalpų Å¡ildymÄ , ir perduoti Å¡iÄ bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 329 straipsnio 1 dalis).

Å iame kontekste bÅ«tina pažymėti, jog pirmosios instancijos teismas, iÅ¡ naujo nagrinėsiantis ginčo klausimÄ , turi aiÅ¡kintis, pirma, kokiÄ prasmę ginčo Å¡alys, sudariusios 2010 m. balandžio 6 d. papildomÄ susitarimÄ , suteikė papildomo susitarimo 9 punkto nuostatai, antra, kokie yra tikrieji bylos Å¡alių ketinimai, lėmę Å¡ios nuostatos įtraukimÄ Ä¯ 2010 m. balandžio 6 d. papildomÄ susitarimÄ , trečia, kokios buvo Å¡alių derybos dėl atsiskaitymo už ginčo patalpų Å¡ildymÄ tvarkos, ketvirta, kokia yra Å¡alių tarpusavio santykių, expressis verbis susijusių su atsiskaitymu už suvartotÄ Å¡ilumos energijÄ , praktika apskritai, penkta, kokia tvarka apeliantė laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 6 d. iki 2011 metų balandžio mėnesio atsiskaitinėjo už ginčo patalpų Å¡ildymÄ , Å¡eÅ¡ta, kokie ir kuo paremti tyrimai, skaičiavimai ir jais grindžiami argumentai leidžia daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikros procentinės proporcijos dujų suvartojimÄ atsakovės nuomojamose patalpose, jeigu aiÅ¡kinant Å¡alių sutartį dėl kokių nors svarbių aplinkybių bÅ«tų padaryta iÅ¡vada apie negalimumÄ skaičiuoti perduodamÄ Å¡ilumos kiekį sutartyje nustatytu bÅ«du kilovatvalandėmis ir bÅ«tinumÄ skaičiuoti pagal dujų kiekį kubiniais metrais.

Taip pat teismas, iÅ¡ naujo nagrinėdamas bylÄ , privalo pasiÅ«lyti Å¡alims pateikti visus reikÅ¡mingų laikotarpių visų skaitiklių rodmenų duomenis, iÅ¡tirti valstybės ar vietos valdžios, ar įmonių, teikiančių Å¡ias paslaugas, patvirtintus ir galiojančius paslaugų tarifus ir įkainius ir argumentuoti galimybę tokius įkainius taikyti sutarties Å¡alių atsiskaitymams arba jų netaikyti.Dėl iÅ¡laidų, susijusių su elektros energijos vidiniais tinklais perdavimu ir paskirstymu, vidinių elektros tinklų aptarnavimuBylos ginčas, kaip jau buvo nustatyta ir aukščiau nurodyta, inter alia kilo dėl to, privalo apeliantė kompensuoti iÅ¡laidas, ieÅ¡kovės teigimu, susijusias su elektros energijos vidiniais tinklais perdavimu ir paskirstymu, vidinių elektros tinklų aptarnavimu (toliau tekste – ir ginčo iÅ¡laidos), ar ne.

IeÅ¡kovės pirmosios instancijos teismui pateiktų faktinių duomenų – 2011 m. gruodžio 31 d. PVM sÄ skaitos faktÅ«ros Nr. 0128 ir iÅ¡plėstinės skaičiuotės (t. 4, b. l. 239-242) – analizė sudaro pagrindÄ teigti, jog faktinis reikalavimo dėl ginčo iÅ¡laidų kompensacijos priteisimo pagrindas – sutartis, sudaryta tarp ieÅ¡kovės ir uždarosios akcinės bendrovės „Bordolina“. Å iame kontekste bÅ«tina pažymėti, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčo iÅ¡laidų paskirstymo klausimÄ , iÅ¡ esmės nesiaiÅ¡kino, susidarė ginčo iÅ¡laidos ar ne, tiksliau – nenustatė esminės bylos faktinės aplinkybės, nuo kurios tinkamo kvalifikavimo priklauso teisingas ginčo klausimų iÅ¡sprendimas.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kaip pagrįstai Å¡ios bylos apeliaciniame procese pažymėjo apeliantė, aukščiau įvardyti bylos faktiniai duomenys (t. 4, b. l. 239-242) nėra pakankami daryti iÅ¡vadÄ , jog Å¡ios bylos atveju susidarė ginčo iÅ¡laidos. BÅ«tina pažymėti, jog, pirma, į Å¡ios bylos medžiagÄ nėra pateikta sutartis, iÅ¡ kurios ieÅ¡kovė kildina savo reikalavimÄ dėl aukščiau nurodytų iÅ¡laidų kompensacijos priteisimo, antra, aukščiau įvardyti faktiniai duomenys (t. 4, b. l. 239-242) nedera su tais faktiniais duomenimis, kuriuos ieÅ¡kovė pateikė ankstesnėje Å¡ios bylos proceso stadijoje, tiksliau – su 2011 m. gruodžio 30 d.

PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. 8897, 2012 m. sausio 3 d. iÅ¡plėstine skaičiuote, 2012 m. kovo 9 d. PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. 9685 ir 2012 m. kovo 3 d. iÅ¡plėstine skaičiuote (t. 1, b. l. 19-20, 160-161, t. 3, b. l. 77-79) (ginčo iÅ¡laidos nėra įtrauktos į 2012 m. sausio 3 d. ir 2012 m. kovo 3 d. iÅ¡plėstines skaičiuotes, kurios detalizuoja ginčo 2011 m. gruodžio 30 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 8897 ir 2012 m. kovo 9 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 9685), o pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčo klausimus, nepaÅ¡alino aukščiau nurodytų faktinių duomenų prieÅ¡taringumo.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡ioje proceso stadijoje pagal į bylÄ pateiktus faktinius duomenis nėra galimybės identifikuoti, susidarė ar ne ginčo iÅ¡laidos, kas sudaro pagrindÄ teigti, jog ieÅ¡kovės reikalavimo dalies dėl ginčo iÅ¡laidų kompensacijos priteisimo pagrįstumo klausimas negali bÅ«ti iÅ¡spręstas Å¡ios bylos apeliaciniame procese.Atsižvelgiant į aukščiau Å¡io procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodytas aplinkybes, iÅ¡dėstytus argumentus ir iÅ¡vadas, konstatuotina esant pagrindÄ panaikinti ir tÄ ginčijamo sprendimo dalį, kuria teismas iÅ¡sprendė ieÅ¡kovės reikalavimo dalį dėl ginčo iÅ¡laidų kompensacijos priteisimo, ir perduoti Å¡iÄ bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 329 straipsnio 1 dalis).

Å iame kontekste bÅ«tina pažymėti, jog pirmosios instancijos teismas, iÅ¡ naujo nagrinėsiantis ginčo klausimus, pirmiausia turėtų įsitikinti, susidarė ar ne ginčo iÅ¡laidos, ir tik tada spręsti Å¡ių iÅ¡laidų paskirstymo klausimÄ .Apibendrinus Å¡io apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodytas aplinkybes, iÅ¡dėstytus argumentus ir iÅ¡vadas, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas ad hoc padarė procesinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisingÄ Å¡ios bylos iÅ¡sprendimÄ , o teismo padaryti procesiniai pažeidimai negali bÅ«ti paÅ¡alinti ir Å¡ių pažeidimų padariniai negali bÅ«ti eliminuoti Å¡ios bylos apeliaciniame procese, todėl, atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus aspektus, konstatuotina esant pagrindÄ panaikinti kvestionuojamÄ sprendimÄ ir perduotÄ bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.Apeliacinės instancijos teismui konstatavus esant pagrindÄ panaikinti ginčijamÄ teismo sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, kitų apeliantės argumentų, kurie nebuvo iÅ¡analizuoti Å¡ios bylos apeliaciniame procese, vertinimas ad hoc neturi teisinės prasmės ir reikÅ¡mės, todėl apeliacinės instancijos teismas, Å¡ioje apeliacinėje byloje priimdamas procesinį sprendimÄ , neanalizuoja kitų apeliantės argumentų, iÅ¡dėstytų pastarosios pareikÅ¡tame apeliaciniame skunde. Nesant aiÅ¡kiai Å¡ios bylos baigčiai, nėra procesinės galimybės iÅ¡spręsti Å¡alių Å¡ios bylos apeliaciniame procese patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimÄ (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1-3 dalys), todėl Å¡io procesinio klausimo sprendimas paliktinas pirmosios instancijos teismui, bylos baigiamojoje stadijoje spręsiančiam visų Å¡ioje byloje susidariusių bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimÄ . Bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ir susidariusių Å¡ios bylos apeliaciniame procese, suma yra mažesnė už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministrės 2011 m. lapkričio 7 d.

įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ nustatytÄ minimaliÄ valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ , todėl aukščiau įvardytų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas ad hoc nepriteistinas į valstybės biudžetÄ (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas n u t a r ė:

             panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 19 d. sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.                                                     Kolegijos pirmininkas                                      Vytautas Zelianka            Kolegijos teisėjos                                                            Neringa Å vedienė                                                                         Tatjana Žukauskienė