2016-02-03 Nr. AB-2530-3-61-3-05667-2015-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. V. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui dėl sprendimų panaikinimo.
Legislator headnote
AI generated2016-02-03 Nr. AB-2530-3-61-3-05667-2015-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. sausio 7 d. nutartimi pareiškėjos skundą atsisakė priimti.
Full text
Administracinė byla Nr. eAS-150-438/2016
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05667-2015-5
Procesinio sprendimo kategorija 61.2; 63.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2016 m. vasario 3 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. V. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui dėl sprendimų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Pareiškėja J. V. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus (toliau – ir atsakovas, NŽT) 2014 m. rugpjūčio 28 d. įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-3348 dalį, kuria pareiškėja įrašyta į Vilniaus rajono, Zujūnų seniūnijos piliečių, kurie nenaudoja jiems suteiktos asmeninio ūkio žemės, sąrašą; 2) panaikinti atsakovo NŽT 2015 m. spalio 30 d. sprendimą Nr. 1SS-2971-(7.5).
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. sausio 7 d. nutartimi pareiškėjos skundą atsisakė priimti.
Teismas nurodė, kad NŽT sprendimas pareiškėjos atstovei advokatei N. Ž. išsiųstas paprastu paštu. Pašto spaudas ant voko tvirtina, kad adresatui korespondencija įteikta 2015 m. lapkričio 3 d. Skundas teismui per LITEKO EPP paduotas 2015 m. gruodžio 1 d., t. y. praleidus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 32 straipsnio 1 dalyje nustatytą 20 dienų terminą skundui paduoti.
Prašyme atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti nurodoma, kad advokatė N. Ž. nuo 2015 m. lapkričio 2 d. iki 2015 m. lapkričio 11 d. dėl sveikatos problemų nebuvo advokatų kontoroje, todėl NŽT sprendimą gavo tik 2015 m. lapkričio 11 d. Taip pat prašoma atsižvelgti į tai, kad terminas praleistas nežymiai. Šiems argumentams pagrįsti pareiškėjos atstovė pateikė UAB „Angitia“ medicinos dokumentų išrašą, kad jai 2015 m. lapkričio 2 d. buvo atliktos odontologinės procedūros ir 7–10 dienų rekomenduotas namų režimas.
Teismas pažymėjo, kad pareiškėja savo teisėms ginti pasitelkė profesionalų teisininką, kuriam yra keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Pareiškėjai ir jos atstovei buvo žinoma, kad, kreipiantis į NŽT direktorių, yra naudojamasi privaloma ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka, todėl skundas teismui turi būti paduodamas per 20 dienų nuo NŽT direktoriaus sprendimo gavimo. Teismas kritiškai vertino prašyme atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą nurodytas aplinkybes, kad pareiškėjos atstovė NŽT 2015 m. spalio 30 d. sprendimą gavo tik 2015 m. lapkričio 11 d., nes nuo 2015 m. lapkričio 2 d. iki 2015 m. lapkričio 11 d. dėl sveikatos būklės nebuvo advokatų kontoroje. Pažymėjo, kad pareiškėjos atstovei nedarbingumo pažymėjimas nebuvo išduotas. Teismo vertinimu, pateiktas UAB „Angitia“ 2015 m. lapkričio 2 d. medicinos dokumentų išrašas nepatvirtina, kad pareiškėjos atstovė anksčiau nurodytu laikotarpiu nebuvo atvykusi į advokatų kontorą. Patikrinęs teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis apie advokatės N. Ž. užimtumą, teismas nustatė, kad ji dalyvavo 2015 m. lapkričio 5 d. Vilniaus rajono apylinkės teisme 10.30 val. vykusiame teismo posėdyje (civilinės byla Nr. 2-3799-341/2015), taip pat Vilniaus miesto apylinkės teisme 13.30 val. vykusiame teismo posėdyje (civilinė byla Nr. 2-1136-141/2015), Trakų rajono apylinkės teisme 2015 m. lapkričio 5 d. 13.30 val. paskirtas teismo posėdis (civilinėje byloje Nr. e2-1527-213/2015) buvo atidėtas dėl advokatės užimtumo kitose bylose. Be to, teismas pažymėjo, kad Žeknienės, Žiužienės ir partnerių advokatų kontoroje, kur buvo išsiųstas NŽT 2015 m. spalio 30 d. sprendimas, be advokatės N. Ž. dirba kitų teisininkų, todėl, neturėdama galimybės pati atlikti tam tikrus procesinius veiksmus, advokatė tai galėjo pavesti padaryti kitiems asmenims, nepraleisdama nustatytų terminų paduoti skundą teismui.
Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad objektyvių ir nuo asmens valios bei pasirinkto elgesio būdo nepriklausiusių priežasčių, kurios sukliudė laiku ir tinkamai paduoti skundą teismui, nenustatė.
II. Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartį.
Paaiškina, kad pati pareiškėja elgėsi rūpestingai ir atliko visus nuo jos valios priklausančius veiksmus ir pagrįstai tikėjosi, kad yra tinkamai atstovaujama. Mano, kad visos priežastys, kurios buvo nurodytos prašyme dėl termino atnaujinimo skundui paduoti, vertintinos kaip objektyvios ir nepriklausančios nuo pareiškėjos, turėjusios teisėtą lūkestį, kad jos teisės ir interesai bus apginti tinkamai, valios. Be to, 7 dienų termino praleidimas neturėtų būti vertinamas kaip žymus, vertinant jį teisinio santykių stabilumo ir teisinio saugumo principų aspektu. Pažymi, kad NŽT savo raštus, sprendimus siunčia neregistruota korespondencija, tokiu būdu galimai sukeliant ginčą dėl sprendimo gavimo datos ar net pačio gavimo fakto. Faktiškai bet kuris tokiu būdu siunčiamų raštų, sprendimų gavėjas (ypač fiziniai asmenys) negali pateikti įrodymų apie sprendimų faktinę gavimo datą.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
III. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.
Ginčijama nutartimi Vilniaus apygardos administracinis teismas konstatavo, jog pareiškėjos nurodytos aplinkybės dėl įgaliotos atstovės sveikatos problemų negali būti pripažįstamos kaip objektyvios ir nuo asmens valios nepriklausančios aplinkybės, užkirtusios kelią skundą teismui pateikti laiku ir todėl sudarančios pagrindą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegiją su šia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka.
Pirmiausia pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra akcentavęs, jog svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, apribojusios jo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise (žr., pvz., 2008 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-25/2008, 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-37/2012, 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-48/2012 ir kt.). Pabrėžtina, kad, sprendžiant dėl praleisto termino atnaujinimo, teismui suteikta diskrecija (sprendimo laisvė), atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, spręsti dėl termino praleidimo priežasčių pripažinimo (nepripažinimo) svarbiomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-36/2012). Teismas turi įvertinti aplinkybių, kurias asmuo prašo pripažinti svarbiomis termino praleidimo priežastimis, realų buvimą (nebuvimą), jų atsiradimo momentą, trukmę, įtaką asmens realioms galimybėms pačiam ar per atstovą atlikti atitinkamus veiksmus iki įstatymu nustatyto termino pabaigos; turi įvertinti, ar asmuo kreipėsi į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo per protingą terminą (jei nustatomos aplinkybės, kurios asmeniui objektyviai sukliudė kreiptis į teismą iki įstatymu nustatyto termino).
Kaip galima spręsti iš bylos medžiagos, siekiamą apskųsti NŽT sprendimą pareiškėjos atstovė turėjo gauti 2015 m. lapkričio 3 d., tačiau pareiškėjos atstovė tvirtina, kad šį skundą gavo tik 2015 m. lapkričio 11 d., kadangi dėl sveikatos problemų nuo 2015 m. lapkričio 2 d. iki 2015 m. lapkričio 11 d. jai buvo rekomenduotas namų režimas.
Šiuo aspektu teisėjų kolegija, visų pirma, atkreipia dėmesį, kad ABTĮ 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas 20 dienų terminas skundui pateikti, laikant, jog atsakovo sprendimas buvo gautas 2015 m. lapkričio 3 d., turėjo baigtis 2015 m. lapkričio 23 d. Pareiškėjos atstovė tvirtina, kad į advokatų kontorą atvyko ir su ginčijamu sprendimu susipažino 2015 m. lapkričio 11 d. Ši aplinkybė teisėjų kolegijai leidžia spręsti, kad pareiškėjos atstovė iki termino pateikti skundą teismui pabaigos, t. y. iki 2015 m. lapkričio 23 d., turėjo dar pakankamai laiko paruošti ir pateikti teismui šį procesinį dokumentą. Vis dėlto skundas teismui pateiktas tik 2015 m. gruodžio 1 d., t. y. praleidus įstatyme nustatytą terminą.
Antra vertus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog pareiškėjos atstovės nurodoma aplinkybė, jog dėl sveikatos problemų jai paskirtas namų režimas užkirto kelią skundą teismui pateikti laiku, nelaikytina objektyvia ir nepriklaususia nuo pareiškėjos ir jos atstovės valios. Kaip teisingai pastebėjo Vilniaus apygardos administracinis teismas, pareiškėjos atstovei nedarbingumo pažymėjimas nebuvo išduotas, o pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės apie advokatės dalyvavimą teismo posėdžiuose laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 2 d. iki 2015 m. lapkričio 11 d. paneigia faktą, kad rekomenduoto namų režimo buvo tinkamai laikomasi ar kad šie sveikatos sutrikimai užkirto kelią tinkamai įgyvendinti prisiimtus įsipareigojimus kitiems klientams.
Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad termino pateikti skundą teismui praleidimą nagrinėjamu atveju lėmė pareiškėjos atstovės pasirinktas pasyvus elgesys, kuomet netgi po nepagrįstai vėlyvo, kaip tvirtina pareiškėjos atstovė, susipažinimo su ginčijamu sprendimu, skundas teismui buvo pateiktas pernelyg uždelsus – praėjus 20 dienų. Šios aplinkybės apeliacinės instancijos teismo negali būti vertinamos kaip objektyvios ir nepriklausančios nuo suinteresuoto asmens valios, todėl prašymas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą buvo netenkintas pagrįstai.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirasis skundas netenkinamas ir pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos J. V. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Irmantas Jarukaitis
Romanas Klišauskas
Skirgailė Žalimienė