25fdf582-e8a3-4a2d-87d4-6b124081e577 · Kauno apygardos teismas

                                                          Civilinė byla Nr. 2A-790-773/2016Teisminio proceso Nr. 2-13-3-04003-2015-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.; 3.4.4.2.        (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. kovo 31 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Mindaugas Å imonis, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal suinteresuoto asmens Rusijos Federacijos Ambasados Lietuvos Respublikoje Socialinio aprÅ«pinimo skyriaus apeliacinį skundÄ dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos D.

J. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotam asmeniui Rusijos Federacijos Ambasados Lietuvos Respublikoje Socialinio aprÅ«pinimo skyriui dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio asmens iÅ¡laikymo fakto nustatymo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliacinį skundÄ , n u s t a t ė:I. Ginčo esmė PareiÅ¡kėja D. J. su pareiÅ¡kimu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjos sutuoktinis N. J. (N. E.) nuolat teikė jai iÅ¡laikymÄ , kuris buvo nuolatinis jos pragyvenimo Å¡altinis, tikslu gauti naÅ¡lės pensijÄ iÅ¡ kitos valstybės. PareiÅ¡kėja nurodė, kad ji su sutuoktiniu N. J., Rusijos Federacijos piliečiu, santuokÄ sudarė (duomenys neskelbtini), turi dvi dukras.

Pažymėjo, kad santuokoje su N. J. gyveno iki jo mirties (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėjos teigimu, nuo santuokos pradžios jie gyveno Alytuje, jos vyras buvo karininkas, gaudavo gerÄ atlyginimÄ ir iÅ¡laikydavo Å¡eimÄ bei padėjo iÅ¡laikyti butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad jos sutuoktinis 1993 metais baigė tarnybÄ Rusijos Federacijos kariuomenėje ir išėjo į pensijÄ . PareiÅ¡kėjos teigimu, jis gaudavo nemaÅ¾Ä pensijÄ , kuriÄ skirdavo Å¡eimos poreikių tenkinimui, nes pareiÅ¡kėja tuo metu gaudavo nedidelį atlyginimÄ , iÅ¡ kurio pragyventi buvo sunku.

Nurodė, kad jos sutuoktinis turėjo motinÄ V. E., kuri gyveno Rusijoje, sunkiai sirgo ir kadangi nebuvo kitų asmenų, kurie galėtų ja pasirÅ«pinti, vyras 1993 metais iÅ¡vyko prižiÅ«rėti savo motinos ir paskutinius 10 metų iki savo mirties, dažnai gyvendavo pas motinÄ Rusijoje. PareiÅ¡kėjos D. J. teigimu, kai tik turėjo galimybę, ji taip pat nuvažiuodavo į RusijÄ , tačiau turėjo grįžti gyventi į LietuvÄ , nes jai reikėjo dirbti, kad turėtų darbo staÅ¾Ä senatvės pensijai gauti.

Pažymėjo, kad vyras nuolat siųsdavo jai paÅ¡to perlaidomis arba laiÅ¡kais pinigus, taip pat pinigus perduodavo per pažįstamus asmenis. Nurodė, kad ji ir dukros po sutuoktinio mirties paveldėjo jo turtÄ . Suinteresuotas asmuo Rusijos Federacijos Ambasados Lietuvos Respublikoje Socialinio aprÅ«pinimo skyrius atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ nurodė, kad byla turėtų bÅ«ti nagrinėjama Rusijos Federacijoje ir nėra galimybės nustatyti, jog pareiÅ¡kėja po savo vyro mirties neteko maitintojo. Pažymėjo, kad pagal Rusijos Federacijos 1993 m. kovo 12 d.

įstatymÄ Nr. 4468-1 ,,Dėl asmenų, atlikusių karinę tarnybÄ , tarnavusių vidaus reikalų įstaigose, Valstybinėje prieÅ¡gaisrinėje tarnyboje, įstaigose, kontroliuojančiose narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvartÄ , baudžiamosios sistemos įstaigose, ir jų Å¡eimų aprÅ«pinimo pensijomis“ teisė į pensijÄ netekus maitintojo atsiranda esant dviem sÄ lygoms: visiÅ¡kas Å¡eimos narių iÅ¡laikymas iÅ¡ maitintojo pusės ir mirusiojo maitintojo parama Å¡eimos nariams yra nuolatinis ir pagrindinis jų pragyvenimo Å¡altinis.

Nurodė, kad pareiÅ¡kėjos D. J. sutuoktinis N. J. po atleidimo iÅ¡ karinių pajėgų 1993 m. birželio 27 d. nuolat gyveno Rusijos Federacijoje. Suinteresuoto asmens teigimu, pareiÅ¡kėjos pateiktos paÅ¡to perlaidų kuponų kopijos patvirtina, kad N. J. savo Å¡eimai iÅ¡laikymÄ teikė trumpai ir Å¡i parama buvo vienkartinė suteikta pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymu. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Alytaus rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 16 d. sprendimu pareiÅ¡kimÄ tenkino ir nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį asmens iÅ¡laikymo faktÄ , tikslu gauti naÅ¡lės pensijÄ iÅ¡ kitos valstybės, kad pareiÅ¡kėjos D.

J. sutuoktinis N. J. nuolat teikė D. J. iÅ¡laikymÄ , kuris buvo nuolatinis jos pragyvenimo Å¡altinis. Teismas, remdamasis bylos duomenimis ir pareiÅ¡kėjos D. J. parodymais nustatė, kad jos sutuoktinis N. J., gyvendamas ir slaugydamas savo motinÄ Rusijoje, rÅ«pinosi pareiÅ¡kėja ir dukromis, siuntė perlaidomis arba perduodavo per pažįstamus asmenis pinigus pareiÅ¡kėjos ir dukterų pragyvenimui. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėja yra senatvės pensininkė ir gauna 226,95 Eur dydžio pensijÄ , taip pat iÅ¡laiko nuosavybės teise valdomÄ butÄ .

Teismas nurodė, kad pareiÅ¡kėjos nurodytas aplinkybes patvirtino liudytojai J. G., M. Č., I. Z., V. P.. Teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėja turi dvi pilnametes dukras I. Z. ir V. P., tačiau jos teismo posėdyje nurodė, jog neturi galimybės teikti paramÄ motinai. Teismas, įvertinęs minėtas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo kriterijais, padarė iÅ¡vadÄ , kad nors pareiÅ¡kėjos sutuoktinis  N. J. apie 10 metų negyveno Lietuvoje, tačiau jis visÄ laikÄ gyvenant santuokoje nuolat teikė pareiÅ¡kėjai iÅ¡laikymÄ , kuris buvo iÅ¡ esmės pagrindinis ir nuolatinis jos pragyvenimo Å¡altinis.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo Rusijos Federacijos Ambasados Lietuvos Respublikoje Socialinio aprÅ«pinimo skyrius (toliau – apeliantas) praÅ¡o panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ pareiÅ¡kėjos D. J. pareiÅ¡kimÄ atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1. Teismas nepagrįstai tenkino pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo.

Nurodė, kad pagal Rusijos Federacijos 1993 m. kovo 12 d. įstatymo Nr. 4468-1 ,,Dėl asmenų, atlikusių karinę tarnybÄ , tarnavusių vidaus reikalų įstaigose, Valstybinėje prieÅ¡gaisrinėje tarnyboje, įstaigose, kontroliuojančiose narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvartÄ , baudžiamosios sistemos įstaigose, ir jų Å¡eimų aprÅ«pinimo pensijomis“ 29 straipsnį, 31 straipsnį teisė į pensijÄ netekus maitintojo atsiranda esant dviem sÄ lygoms: visiÅ¡kas Å¡eimos narių iÅ¡laikymas iÅ¡ maitintojo pusės, t. y.

Å¡eimos nariai turi gauti iÅ¡laikymÄ tik iÅ¡ mirusiojo maitintojo ir mirusiojo maitintojo parama Å¡eimos nariams yra nuolatinis ir pagrindinis jų pragyvenimo Å¡altinis. Pažymėjo, kad iÅ¡laikymo faktui pripažinti nebÅ«tinai Å¡eimos nariai turėjo gyventi su maitintoju, bet tokiu atveju turi bÅ«ti pateikti dokumentai patvirtinantys, kad maitintojo parama Å¡eimos nariams buvo nuolatinis ir pagrindinis pragyvenimo lėšų Å¡altinis.2. Teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjos pateiktos 1996-1998 metų paÅ¡to perlaidų kuponų kopijos rodo, jog N. J. iÅ¡laikymÄ teikė trumpai ir tai buvo iÅ¡laikymas dukroms iki jų pilnametystės. Nurodė, kad N. J. gautos pensijos dydis buvo panaÅ¡us į minimalų atlyginimÄ Lietuvoje.

Apelianto teigimu, iÅ¡ pateiktų įrodymų matyti, kad pareiÅ¡kėjos D. J. darbo užmokestis daugelį metu buvo didesnis nei jos sutuoktinio N. J. gaunama pensija, kurios dalį jis turėjo skirti sergančios motinos slaugai bei savo asmeniams poreikiams. Pažymėjo, kad paramÄ savo Å¡eimai N. J. galėjo teikti tik po 2012 metų, tačiau byloje nėra piniginių lėšų pervedimÄ patvirtinančių dokumentų po 2012 metų. Atkreipė dėmesį, kad N. J. po karinės tarnybos nuolat gyveno Rusijos Federacijoje, Å¡eima pas jį nepersikraustė.3.

Teismas nepagrįstai remdamasis liudytojų J. G., M. Č., I. Z., V. P. (suinteresuotų asmenų) parodymais padarė iÅ¡vadÄ , kad N. J. nuolat sistemingai teikė paramÄ savo Å¡eimai. Pažymėjo, kad liudytoja J. G. patvirtino, jog perdavė pareiÅ¡kėjai D. J. pinigus nuo sutuoktinio tik kelis kartus. Atkreipė dėmesį, kad liudytoja   M. Č. negalėjo nurodyti, iÅ¡ kur jai žinoma, kad N. J. perduodamo pinigus pareiÅ¡kėjai, o liudytoja I. Z. patvirtino, kad tėvas N. J. kartais perduodamo pinigų per pažįstamus.

Apelianto vertinimu, jeigu N. J. ir teikė iÅ¡laikymÄ Å¡eimai, tai jis buvo nepastovus ir vienkartinis.

4. Nurodė, kad pareiÅ¡kėja nesÄ Å¾iningai pateikė informacijÄ apie 2012 m. vasario-kovo mėnesiais patirtas komunalines iÅ¡laidas. Pažymėjo, kad į pateiktas iÅ¡laidas yra įskaičiuotas anksčiau susidaręs įsiskolinimas. Apelianto teigimu, pareiÅ¡kėja nors gauna tik 780 Lt pensijÄ , tačiau negauna kompensacijos už Å¡ildymÄ ir karÅ¡tÄ vandenį, kas leidžia spręsti, kad su pareiÅ¡kėja kartu gyvena kiti darbingi ir turintys pajamas Å¡eimos nariai. Aplinkybė, kad pareiÅ¡kėja turėjo įsiskolinimÄ už komunalines paslaugas, pasak apelianto, patvirtina paramos iÅ¡ sutuoktinio nebuvimÄ .

Atkreipė dėmesį, kad pareiÅ¡kėja su sutuoktiniu daugiau nei 20 metų gyveno atskirai skirtingose valstybėse, o po jo atleidimo iÅ¡ karinių pajėgų neatvyko pas jį į Rusijos FederacijÄ , taip pat nepersikraustė ir po jos išėjimo į pensijÄ . Nurodė, kad byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, jog pareiÅ¡kėja                     D. J. Rusijos Federacijoje buvo tik nuo 2013 m. sausio 26 d. iki 2013 m. vasario 8 d. su tikslu gauti įgaliojimÄ paimti iÅ¡ po N. J. mirties iÅ¡ jo sÄ skaitos 200 000 rublių.

Å i aplinkybė, apelianto vertinimu, patvirtina faktÄ , kad N. J. neteikė paramos Å¡eimai, o pinigus kaupė. Pažymėjo, kad faktas, jog pareiÅ¡kėja su dukterimis nedalyvavo N. J. laidotuvėse, joms nebuvo praneÅ¡ta apie jo mirtį ir tai, kad pareiÅ¡kėja su dukterims paveldėjo turtÄ pagal įstatymÄ rodo, kad Å¡eiminiai santykiai buvo nutrÅ«kę. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ pareiÅ¡kėja D. J. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodė, kad sutuoktiniui N. J. išėjus į pensijÄ , jie kurį laikÄ gyveno bute Alytuje, kuris buvo skirtas kariniam daliniui ir suteiktas sutuoktiniui.

Pažymėjo, kad butas buvo privatizuotas jos vardu, nes ji buvo Lietuvos Respublikos pilietė, o privatizavus butÄ N. J. jis nebÅ«tų galėjęs baigti karinės tarnybos ir jam nebÅ«tų paskirta pensija. PareiÅ¡kėjos teigimu, baigęs karinę tarnybÄ N. J. nurodė, kad pensijÄ jam pervestų Rusijoje, nes nebuvo aiÅ¡ku, ar Lietuvoje likę kariÅ¡kiai gaus pensijÄ . Pažymėjo, kad baigus sutuoktiniui karinę tarnybÄ kartu su juo nuvyko pas jo motinÄ Rusijoje, kuri gyveno vieno kambario bute, buvo ligota, todėl Å¡eima ten apsigyventi negalėjo.

Nurodė, kad Lietuvoje liko jos tėvai, kuriais ji turėjo rÅ«pintis. Pasak pareiÅ¡kėjos, pablogėjus sutuoktinio motinos sveikatai maždaug nuo 1996-1997 metų jis dažniau bÅ«davo Rusijoje, tačiau Å¡eima santykių nenutraukė ir rėmė Å¡eimÄ . Pažymėjo, kad sutuoktinį lankydavo pagal galimybes, tačiau ji dirbo iki 2014 metų, taip pat kelionė brangiai kainuodavo, todėl tai ribojo galimybę bendrauti, bet jie bendravo elektroninėmis ryÅ¡io priemonėmis. Nurodė, kad po sutuoktinio motinos mirties, jis pats sunkiai susirgo, jam buvo atlikta operacija ir pareiÅ¡kėja su dukra 2013 metų žiemÄ buvo nuvykę pas jį, tačiau pasilikti negalėjo.

Pažymėjo, kad iÅ¡vykus sutuoktiniui viena dukra jau buvo sudariusi santuokÄ , o kita pilnametė, todėl parama buvo skirta bÅ«tent pareiÅ¡kėjai D. J.. Atkreipė dėmesį, kad N. J. paramÄ teikė duodamas pakankamai dideles sumas. Nurodė, kad jai kompensacijos už komunalinius mokesčius nebuvo teikiamos, nes ji buvo sudariusi santuokÄ , todėl buvo skaičiuojamos jos ir sutuoktinio pajamos. Pažymėjo, kad byloje jai yra teikiama antrinė teisinė pagalba, kas patvirtina, jog ji neturi piniginių lėšų.

PareiÅ¡kėjos teigimu, sutuoktinio motina gaudavo nemaÅ¾Ä pensijÄ , todėl jam nereikėjo jos iÅ¡laikyti, prieÅ¡ingai, ji remdavo savo sÅ«nų, kad jis galėtų padėti pareiÅ¡kėjai. Nurodė, kad ji buvo susitarusi su sutuoktinio kaimyne, jog ji pasirÅ«pins jo laidotuvėmis. Pasak pareiÅ¡kėjos, po sutuoktinio mirties ji nuvyko į Rusijos FederacijÄ ir sužinojo, kad sutuoktinis mirė staiga ir ji kompensavo visas laidojimo iÅ¡laidas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas tenkinamas.CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Å ioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .Byloje kilo ginčas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio iÅ¡laikymo fakto nustatymo tikslu gauti maitintojo netekimo pensijÄ iÅ¡ Rusijos Federacijos (CPK 444 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėja D. J. su Rusijos Federacijos piliečiu N. J. (duomenys neskelbtini) sudarė santuokÄ , N. J. (duomenys neskelbtini) mirė (b. l. 8, 18). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad N. J. buvo Rusijos Federacijos karininkas, kuriam 1993 m. birželio 22 d. paskirta pensija (b. l. 12). PareiÅ¡kėja D. J. kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jos sutuoktinis N. J. teikė jai iÅ¡laikymÄ , tikslu gauti pensijÄ netekus maitintojo iÅ¡ Rusijos Federacijos.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis pareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimais, liudytojų parodymais, padarė iÅ¡vadÄ , kad N. J. nuolat teikė pareiÅ¡kėjai iÅ¡laikymÄ , kuris buvo iÅ¡ esmės pagrindinis ir nuolatinis jos pragyvenimo Å¡altinis. Suinteresuotas asmuo Rusijos Federacijos Ambasados Lietuvos Respublikoje Socialinio aprÅ«pinimo skyrius nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu pateikė apeliacinį skundÄ , kuriame teigia, kad pareiÅ¡kėja neįrodė, jog jos sutuoktinio N. J. parama buvo nuolatinis ir pagrindinis jos pragyvenimo lėšų Å¡altinis.

Teismas pažymi, kad CPK 789 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog Lietuvos Respublikos teismų kompetencijai priskiriamos ypatingosios teisenos bylos, jeigu nors vienas iÅ¡ dalyvaujančių byloje asmenų yra Lietuvos Respublikos pilietis. Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėja D. J. yra Lietuvos Respublikos pilietė, todėl pareiÅ¡kimÄ pagrįstai nagrinėjo jos gyvenamosios vietos apylinkės teismas (CPK 443 straipsnio 10 dalis). Dėl nurodytų priežasčių atmestinas apelianto argumentas, kad byla turėtų bÅ«ti nagrinėjama Rusijos Federacijos teisme.Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga.

Teismas nagrinėja bylas dėl asmens iÅ¡laikymo fakto nustatymo (CPK 444 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėja                   D. J. siekia nustatyti iÅ¡laikymo faktÄ tikslu gauti pensijÄ netekus maitintojo pagal Rusijos Federacijos 1993 m. vasario 12 d. įstatymÄ Nr. 4468-I „Dėl asmenų, atlikusių karinę tarnybÄ , tarnavusių vidaus reikalų įstaigose, Valstybinėje prieÅ¡gaisrinėje tarnyboje, įstaigose, kontroliuojančiose narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvartÄ , baudžiamosios sistemos įstaigose, ir jų Å¡eimų aprÅ«pinimo pensijomis“.

Nurodyto įstatymo 29 straipsnyje numatyta, kad nedarbingi mirusių (žuvusių) asmenų Å¡eimos nariai, kuriuos Å¡ie asmenys iÅ¡laikė, turi teisę gauti maitintojo netekimo pensijÄ , o pagal įstatymo 31 straipsnį iÅ¡laikytiniais laikomi mirusiojo Å¡eimos nariai, jeigu Å¡is juos visiÅ¡kai iÅ¡laikė arba teikdavo paramÄ , kuri buvo jiems nuolatinis ir pagrindinis pragyvenimo Å¡altinis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktikÄ , kad bylų dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio asmens iÅ¡laikymo fakto nustatymo, siekiant gauti iÅ¡ Rusijos Federacijos maitintojo netekimo pensijÄ , nagrinėjimo dalykas yra ne fakto ar asmeniui buvo reikalingas iÅ¡laikymas ir, ar apskritai teikto iÅ¡laikymo fakto nustatymas, o reikia nustatyti, ar asmeniui teiktas iÅ¡laikymas buvo pagrindinis ir nuolatinis jo pragyvenimo Å¡altinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008).

Taigi Å¡ioje byloje esminis klausimas yra, ar iÅ¡ sutuoktinio N. J. gauta parama buvo pagrindinis ir nuolatinis pareiÅ¡kėjos D. J. pragyvenimo Å¡altinis.Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjos sutuoktinis N. J. apie 10 metų negyveno Lietuvoje, tačiau nuolat teikė pareiÅ¡kėjai iÅ¡laikymÄ . Teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėja D. J. 2015 m. lapkričio 26 d. teismo posėdžio metu nurodė, jog jos sutuoktinis N. J. apie 1993 metais iÅ¡vyko iÅ¡ Lietuvos, paskui grįžo, o nuolat gyventi į RusijÄ iÅ¡vyko apie 1997-1998 metais (2015 m. lapkričio 26 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡o 11:35 min., 14:22 min.).

Pastebtina, kad atsiliepime į apeliacinį skundÄ teigiama, jog N. J. jau nuo 1996 metų dažniausia bÅ«davo Rusijoje. Byloje esanti 2014 m. rugpjūčio 19 d. pažyma patvirtina, kad N. J. gyveno (duomenys neskelbtini), Rusijoje (b. l. 21). Suinteresuotas asmuo Rusijos Federacijos Ambasados Lietuvos Respublikoje Socialinio aprÅ«pinimo skyrius 2015 m. spalio 28 d. atsiliepime nurodė, kad pagal Rusijos Federacijos ambasados Lietuvos Respublikoje Konsulinio skyriaus duomenis pareiÅ¡kėja D. J. nuo 2005 m. Rusijos Federacijoje lankėsi du kartus, t. y. 2013 metais ir 2014 metais (b. l. 47-49).

IÅ¡ byloje esančios 2013 m. vasario 8 d. pažymos nustatyta, kad pareiÅ¡kėja D. J. tik nuo 2013 m. sausio 21 d. iki 2013 m. vasario 8 d. buvo apsistojusi (duomenys neskelbtini), Rusijoje (b. l. 23). PareiÅ¡kėjos teigimu, ji negalėjo likti gyventi Rusijoje su vyru, nes reikėjo Lietuvoje užsidirbti senatvės pensijÄ , be to, jos sutuoktinis su sergančia motina Rusijoje gyveno vieno kambario bute. Teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėja D. J. nuo 2011 m. gegužės 26 d. yra senatvės pensininkė, tačiau ir tapusi pensininke neiÅ¡vyko gyventi pas sutuoktinį (b. l. 3).

Pastebėtina, kad pagal 2015 m. sausio 27 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ pareiÅ¡kėja D. J. paveldėjo trijų kambarių butÄ , kuriame gyveno jos sutuoktinis su motina (b. l. 26-27). IÅ¡ byloje pateikto N. J. motinos mirties liudijimo nustatyta, kad ji mirė 2012 m. rugpjūčio 16 d., tačiau ir po jos mirties N. J. negrįžo į LietuvÄ (b. l. 17). Ä®vertinęs minėtas aplinkybes teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėja D. J. su sutuoktiniu N. J. beveik 20 metų nevedė bendro Å¡eimos Å«kio, gyveno skirtingose valstybėse, kurios viena kitos piliečiams taiko vizų režimÄ (CPK 185 straipsnio 1 dalis).PareiÅ¡kėja D.

J. faktÄ , kad sutuoktinis jai teikė iÅ¡laikymÄ Ä¯rodinėja paÅ¡to kvitų perlaidomis ir liudytojų J. G., M. Č., I. Z., V. P. parodymais. Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ byloje esančių paÅ¡to perlaidų kvitų kopijų nustatė, kad N. J. prieÅ¡ 20 metų, t. y. 1996-1998 metais pareiÅ¡kėjai D. J. septynis kartus persiuntė pinigus (b. l. 15). Liudytoja M. Č. nurodė, kad N. J. kartais atveždavo pareiÅ¡kėjai pinigų, sumos buvo nedidelės (2015 m. lapkričio 26 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡o 30-31 min.).

Liudytojos J. G. teigimu, jai N. J. du kartus perdavė pinigus, kad ji juos perduotų D. J., taip pat N. J. kelis kartus jos dukrai perdavė pinigų (2015 m. lapkričio 26 d. teismo posėdžio garso įrašo 33-34 min.). Pareiškėja D. J. 2015 m. lapkričio 26 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad sutuoktinis jos prašymu atsiųsdavo pinigų buto išlaikymui, taip ji galėjo pasikeisti buto langus, duris ir sutuoktinio perduodamos piniginės lėšos jai leido gyventi geriau (2015 m. lapkričio 26 d. teismo posėdžio garso įrašo 15 min., 25-27 min.).

PareiÅ¡kėja pareiÅ¡kime nurodė, kad nuo 2011 m. gauna senatvės pensijÄ , o atsiliepime į apeliacinį skundÄ pažymėjo, kad dirbo iki 2014 metų (b. l. 1, 83-85). Apeliacinės instancijos teismas įvertina, kad pareiÅ¡kėja D. J. 2015 m. lapkričio 26 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad dirbo mokykloje, tačiau duomenų apie gautÄ darbo užmokestį nepateikė (2015 m. lapkričio 26 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡o 18 min.). Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad nurodytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėja D.

J. nuolat gaudavo darbines pajamas, vėliau senatvės pensijÄ , t. y. turėjo savarankiÅ¡kÄ pragyvenimo Å¡altinį, o byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad sutuoktinis N. J. paramÄ teikė tik 1996-1998 metais, t. y. prieÅ¡ 20 metų, o vėliau jo perduodamos piniginės lėšos buvo vienkartinė parama pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymu, o ne pagrindinis ir nuolatinis jos pragyvenimo Å¡altinis (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad aplinkybės, jog pareiÅ¡kėja turėjo įsiskolinimų už komunalines paslaugas, paneigia jos bei liudytojų I.

Z. ir V. P. (pareiÅ¡kėjos dukterų) teiginius apie nuolatinę, sistemingÄ sutuoktinio N. J. finansinę paramÄ Å¡eimai (b. l. 32, 33, 37).Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje taip pat svarbu įvertinti N. J. galimybes teikti paramÄ savo sutuoktinei. IÅ¡ byloje pateikto Ivanovo srities karinio komisariato pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad N. J. 1993 m. birželio 22 d. buvo paskirta 54 630 rublių pensija (b. l. 12). PareiÅ¡kėjos teigimu, jos sutuoktinis gaudavo apie 20 000 rublių pensijÄ (2015 m. lapkričio 26 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡o 15:58 min.).

Apeliantas nurodė, kad N. J. pensijos dydis paskaičiuotas pagal 1995 m. balandžio 15 d. Rusijos Federacijos Vyriausybės nutarimÄ Nr. 335 buvo panaÅ¡us į minimalų darbo užmokestį Lietuvoje, pavyzdžiui, 2009 m. rugpjūčio 1 d. pensijos suma buvo 8660,02 rublių, atitinkamai 673,01 Lt (b. l. 73-77). Teismas pažymi, kad pati pareiÅ¡kėja nurodė, jog daugiau nei 30 metų dirbo mokytoja. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra duomenų, jog N. J. turėjo galimybę savo sutuoktinei teikti nuolatinę paramÄ , o pareiÅ¡kėjos gaunamas darbo užmokestis buvo pakankamas save iÅ¡laikyti, todėl net ir gautos vienkartinės paramos negali bÅ«ti laikomos nuolatiniu ir pagrindiniu pragyvenimo Å¡altiniu.

Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Alytaus rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 16 d. sprendimu, tenkindamas pareiÅ¡kėjos  D. J. pareiÅ¡kimÄ ir nustatydamas juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjos D. J. sutuoktinis N. J. nuolat jai teikė iÅ¡laikymÄ , kuris buvo nuolatinis jos pragyvenimo Å¡altinis, netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimÄ (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog sutuoktiniams beveik 20 metų gyvenant skirtingose valstybėse ir nevedant bendro Å«kio, pareiÅ¡kėjai D. J. gaunant darbo užmokestį, vėliau senatvės pensijÄ , N. J. teikta parama buvo nuolatinis ir pagrindinis D. J. pragyvenimo lėšų Å¡altinis, o geranoriÅ¡kas epizodiÅ¡kas turtinės pagalbos asmeniui teikimas, savaime nereiÅ¡kia, kad toks rėmimas yra pagrindinis remiamo asmens iÅ¡laikymo Å¡altinis (CPK 178 straipsnis).

Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes ir padarytas teisines iÅ¡vadas Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – pareiÅ¡kimÄ atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu teismas n u s p r e n d ž i a: Apeliacinį skundÄ tenkinti.Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ pareiÅ¡kėjos D.

J. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotam asmeniui Rusijos Federacijos Ambasados Lietuvos Respublikoje Socialinio aprÅ«pinimo skyriui dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio asmens iÅ¡laikymo fakto nustatymo atmesti. Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos. Teisėjas                                                                                                                         Mindaugas Å imonis