25fd71cb-befc-4783-bf6c-e2a15c0240b8 · Vilniaus apygardos teismas

Netenkinti Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį

                                                                            Â

Pranešėjas Algimantas Valantinas                           Baudžiamoji

byla Nr. 1A-423-387/2013

Teisėja Alberta Baltušytė                                       Teisminio

proceso Nr. 1-18-1-00184-2013-0 Procesinio sprendimo kategorija:1.1.8.                                                   Â

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2013 m. birželio 13 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Valantino, teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Sigitos Bieliauskienės,

sekretoriaujant Editai Bekerytei,

dalyvaujant prokurorei RÅ«tai Navasaitienei,

gynėjui adv. Egidijui Bulovui,

nuteistajam S. A., nukentėjusiajai A. A.,

teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo S. A. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 29 d. nuosprendžio, kuriuo S. A. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 145 str. 1 d., ir nubaustas 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 3 d. d., Å¡iuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta iÅ¡ dalies jÄ pridedant prie 2013-01-17 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos 1 (vienerių) metų 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės, ir paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų ir 8 (aÅ¡tuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jÄ atliekant pataisos namuose.

Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo laikas nuo 2013-01-26 iki 2013-03-29.

IÅ¡nagrinėjusi bylÄ , kolegija

n u s t a t ė:

S.

A. nuteistas už tai, kad 2013-01-26 apie 19:00 val., (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas 1.94 ‰ promilių girtumas, grasino nužudyti žmonÄ A. A. ir buvo pakankamas pagrindas manyti, kad savo grasinimÄ Ä¯vykdys, nes 2013 sausio 17 d. jo atžvilgiu jau buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis pagal BK 145 straipsnio 2 dalį.

Skundu S. A. praÅ¡o jį iÅ¡teisinti arba paskirti bausmę, nesusijusiÄ su realiu laisvės atėmimu. Nurodo, kad pirmos instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu jis buvo nestabilios psichikos, įvykio dienÄ jo žmona pirma pradėjo konfliktuoti, kas turėjo didelę įtaka veikos padarymui. Pasak apelianto, tÄ dien jis nebuvo nusiteikęs agresyviai, tačiau žmonai pradėjus konfliktÄ , nesusivaldė ir pagrasino, bet tikrai neketino įvykdyti savo grasinimo ir žmonos nemušė. Apeliantas praÅ¡o teismo skirti jam su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę, kadangi Å¡iuo metu, bÅ«damas kalėjime, jis supranta esÄ s kaltas ir nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl savo elgesio, ateityje pažada daugiau nebenusikalsti. Pažymi planuojantis iÅ¡vykti gyventi pas savo dukrÄ Ä¯ užsienį, kur galėtų pradėti dirbti. Pasak apelianto, paskyrus jam realiÄ laisvės atėmimo bausmę, jis negalės įgyvendinti Å¡io savo tikslo.

Atlikus dalinį

įrodymų tyrimÄ , apeliacinės instancijos teisme buvo apklausti nuteistasis S. A., nukentėjusioji A. A. ir teismo

psichiatrijos ekspertė Z. K..

Nuteistasis S. A. parodė, kad su sveikata problemos jam prasidėjo jau nuo 2012 metų vidurio. VisÄ laikÄ skaudėdavo galvÄ , svaigdavo galva, jis dažnai prarasdavo sÄ monę, neatsimindavo kÄ kalba, kÄ veikia. Neatmeta galimybės, jog galėjo susiginčyti su žmona, dėl to atsipraÅ¡o, bet mano, jog jam reikėtų paskirti rimtesnį gydymÄ . Kreipėsi į gydytojus, nes naktimis blogai miega, sapnuoja koÅ¡marus, atsikėlęs vaikÅ¡to kaip apsvaigęs, bÅ«na bloga, praranda atmintį, nepagaliu susigaudyti. Jam iÅ¡rašė vaistų, bet jų dar nenusipirko, nes areÅ¡tuota sÄ skaita. Nuteistasis paaiÅ¡kino, kad iki veikos padarymo kreipėsi į KaroliniÅ¡kių poliklinikÄ , pas psichologÄ . Jam pasakė, kad turi praeiti daugiau laiko ir viskas susitvarkys, liepė nenaudoti alkoholinių gėrimų. Ä® neurologÄ kreipėsi kalėjime. Jis patarė tÄ patį. Pasakė, kad reikia ramybės, geresnio maisto, nesinervuoti, nenaudoti alkoholinių gėrimų, sakė po kiek laiko turėtų viskas pasitaisyti. S. A. teigimu, prieÅ¡ sÄ monės sutrikimo priepuolį jam darosi bloga, pykina, pradeda skaudėti galvÄ , tuomet kai galva įsiskauda, jis vaikÅ¡to svyruodamas, nusilpęs, praranda kuriam laikui atmintį. Traukulių nebÅ«na. Dabar alkoholio nevartoja, bet sÄ monės netekimo priepuoliai kartojasi. Nežino ar praranda sÄ monę kai iÅ¡geria daugiau alkoholio. BÅ«damas laisvėje tikriausiai prarasdavo sÄ monę kai iÅ¡gerdavo. Neatsimindavo kaip pareidavo į namus, kÄ darydavo, kalbėdavo.

Nukentėjusioji

A. A. parodė, kad S. A. bÅ«na agresyvus ne tik girtas, bet ir blaivus. Pasak jos, nuteistasis iÅ¡gerdavo visÄ laikÄ . Jie yra susituokę 28 metus, iÅ¡ jų 26 metus S. A. gėrė. Dukra su juo beveik nebendrauja. Kuo toliau, tuo buvo blogiau. Nuo 1998 m. jis labai daug gerdavo, jau mažai dirbdavo. Gerdavo diena iÅ¡ dienos. Gerdavo savaitėmis, po to dvi savaites, po to jau mėnesiais. Dabar jau kokie 6 metai kai iÅ¡gėrimai iÅ¡tisiniai, be iÅ¡sipagiriojimo. Jis agresyvus nuo labai seniai. Nukentėjusioji pažymėjo, kad S. A. jÄ mušė ir bÅ«damas blaivus. Paskutiniu metu ji bėgdavau iÅ¡ namų į laukÄ , nes kitaip bÅ«tų sumuÅ¡ta. Dėl sÄ monės ar atminties praradimų S. A. yra porÄ kartų kvietusi greitÄ ja pagalbÄ . Atvykę gydytojai sakė, kad jam alkoholinė psichozė. Tai buvo prieÅ¡ kokius 8-10 metus. Nukentėjusiosios teigimu, ji neprisimena kada paskutinį kartÄ matė S. A. blaivų. Jis gerdavo tiek naktį, tiek dienÄ . Blaivaus jo nematė 6 ar 7 metus. Tik dabar jį mato blaivų. Sveikatos problemų, nukentėjusiosios manymu, S. A. turėjo anksčiau.

Teismo psichiatrijos ekspertė Z. K. patvirtino, kad ji yra įraÅ¡yta į ekspertų sÄ raÅ¡Ä . Parodė, kad jos manymu visos nuteistojo iÅ¡sakytos psichikos sveikatos problemos yra dėl to, kad jis yra daug metų priklausomas nuo alkoholio. Matyti, kad jis ilgalaikiai ir aktyviai vartojo alkoholį. Tai patvirtina ir nukentėjusioji. Alkoholinių abstinencijų metu trumpam nutraukiamas alkoholio vartojimas. Ekspertės teigimu, tokie žmonės yra labai emociÅ¡kai nestabilÅ«s, prislėgtos, piktos nuotaikos. Tai gali sÄ lygoti konfliktines situacijas. SÄ monės sutrikimo priepuoliai galimi alkoholinių abstinencijų metu, tačiau objektyvių duomenų nėra. Atminties netekimai, kuriuos mini nuteistasis, galimi, kai yra priklausomybė nuo alkoholio ir kai yra gausus pavartojimas alkoholio. Tuomet iÅ¡ tiesų galimi atminties iÅ¡kritimai. Tai priklauso nuo girtumo laipsnio. Ekspertė pažymėjo, kad tai nėra tas lėtinis psichikos sutrikimas, kuris gali įtakoti nuteistojo gebėjimus suvokti savo veiksmus. Tai nėra medicininio nepakaltinamumo atvejis. Pasak jos, priepuoliai vis dar kartojasi jau nevartojant alkoholio pusę metų, nes ilgai vartojus alkoholį vystosi toksinis galvos smegenų pažeidimas. Ekspertė paaiÅ¡kino, kad nuteistajam toliau vartojant alkoholį, silpnės jo pažintinės funkcijos, keisis mÄ stymas, ilgainiui jis taps silpnapročiu. Taip pat Z. K. pažymėjo, jog S. A. nurodomi sÄ monės netekimo atvejai nėra niekur užfiksuoti. Jei tai įvyktų tardymo izoliatoriuje, sureaguotų budintis

personalas, kviestų pagalbÄ . Tokių duomenų byloje nėra. Dabartinė S. A. savijauta yra tokia, nes priklausomybė iÅ¡lieka. Dabar

yra remisija, susijusi su izoliacija.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir jų pagrindu padarė teisingas ir pagrįstas iÅ¡vadas dėl faktinių bylos aplinkybių, baudžiamojo įstatymo taikymo bei nuteistojo S. A. kaltės padarius jam įkaltinamÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 145 str. 1 d., bei paskyrė bausmę laikantis bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Pirmosios instancijos teismas savo iÅ¡vadas dėl nuteistojo kaltės pagrindė byloje suriktų ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visetu.

BK 145 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatÄ , jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas. Å io nusikaltimo objektyvieji požymiai pasireiÅ¡kia žodžiu, raÅ¡tu, telefonu ar kitokia forma praneÅ¡ant žmogui, kad jis gali bÅ«ti nužudytas ar sunkiai sutrikdyta sveikata. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkÅ«s neigiami padariniai. Grasinimas turi bÅ«ti konkretus ir realus. Sprendžiant klausimÄ apie grasinimo realumÄ , paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumÄ suprato pats asmuo, kuriam buvo grasinama. Pagal konstrukcijÄ nusikaltimo sudėtis formalioji – baigtumo momentas siejamas su grasinimo pareiÅ¡kimo paskelbimu apie kurį sužino nukentėjusysis. Subjektyvieji požymiai pasireiÅ¡kia tiesiogine tyčia, kurios esmė tokia: grasinantysis supranta, kad pavojingai psichiÅ¡kai veikia kitÄ Å¾mogų, keldamas jam baimę, kad priverstų jį paklusti savo valiai, ir nori taip elgtis. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realÅ«s ketinimai įgyvendinti smurtÄ . Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspÅ«dį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas.

Bylos medžiaga neginčitinai nustatyta, kad 2013-01-26 apie 19:00 val., (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, grasino nužudyti žmonÄ A. A.. Be nukentėjusiosios, pastarÄ sias aplinkybes patvirtino pirmos instancijos teisme liudytoju apklaustas M. J. (b. l. 137). Liudytojas policijos pareigÅ«nas P. K. parodė, kad jiems atvykus į įvykio vietÄ , nukentėjusioji buvo labai iÅ¡sigandusi ir pasimetusi. Pasak jo, S.

A. buvo neblaivus, vartojo žmonos atžvilgiu necenzÅ«rinius žodžius. IÅ¡ esmės grasinimų nukentėjusiajai fakto neneigia ir pats nuteistasis, tuo pačiu nurodydamas, kad tikrai neketino jų įvykdyti. Pažymėtina, kad, kaip jau buvo minėta aukščiau, kvalifikuojant asmens veiksmus pagal BK 145 str. 1 d., neturi reikÅ¡mės ar kaltininkas iÅ¡ tikrųjų ketino įvykdyti savo grasinimus. Å iuo atveju nusikalstama veika laikoma baigta nuo grasinimo pareiÅ¡kimo nukentėjusiam asmeniui. Ä®vertinus bylos medžiagÄ , darytina iÅ¡vada, kad nukentėjusioji A. A. turėjo pagrindÄ suprasti nuteistojo grasinimÄ kaip konkretų ir realų. Tiek pačios nukentėjusiosios, teik liudytojo M. J. teigimu, nuteistasis jau daugelį metų piktnaudžiauja alkoholiu ir konfliktuoja su A. A., kurios atžvilgiu yra vartojęs ir fizinį smurtÄ . PastarÄ jÄ aplinkybę patvirtina ir 2013-01-17 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis, kuriuo S.

A. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 145 str. 2 d., ir nubaustas 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymÄ atidedant

1 metams. Å iuo teismo procesiniu sprendimu yra konstatuota, kad S.

A. laikotarpiu nuo 2012-05-12 iki 2012-08-12 sistemingai vartojo nukentėjusiosios atžvilgiu fizinį smurtÄ , sukeldamas jai fizinį skausmÄ (trenkė galva į sienÄ , spyrė, sudavė smÅ«gį kumščiu) bei grasindamas jÄ nužudyti („papjauti ir paleisti žarnas“). Esant Å¡ioms aplinkybėms, akivaizdu, kad

nukentėjusioji iÅ¡ tikrųjų turėjo pagrindÄ iÅ¡sigÄ sti bei įvertinti S. A. grasinimus kaip realius. Â

Apklausus teismo posėdyje teismo psichiatrijos ekspertę Z.

K. bei įvertinus jos parodymus, teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo padarytai išvadai, jog šiuo metu nėra pagrindo S. A. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę. Tiek bylos nagrinėjimo pirmos instancijos,

tiek apeliacinės instancijos teisme metu ekspertė vienareikšmiškai nurodė, jog S. A. būsenos bei psichikos sveikatos sutrikimų, kuriais jis

skundžiasi, priežastis yra ilgametis alkoholio vartojimas. Ekspertės teigimu, tai nėra medicininio nepakaltinamumo atvejis, tad skirti nuteistajam teismo psichiatrijos ekspertizę nėra jokio pagrindo. Atsakydama į S.

A. klausimÄ , ekspertė paaiÅ¡kino, kad priepuoliai jam vis dar kartojasi jau nevartojant alkoholio pusę metų, nes ilgai vartojus alkoholį vystosi toksinis galvos smegenų pažeidimas. Taip pat ekspertė visiÅ¡kai pagrįstai pažymėjo, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių nuteistojo žodžius apie jo neva patiriamus sÄ monės netekimo atvejus.

Tuo tarpu S. A. skunde nurodoma aplinkybė apie tai, kad grasindamas žmonai jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, pagrįstai apylinkės teismo buvo pripažinta jo atsakomybę sunkinančia, o jokiu būdu ne lengvinančia, aplinkybe.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str., nepažeidė. Atsižvelgė į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas), kaltės formÄ ir rūšį (nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia), nuteistojo asmenybę (teistas, nusikalto tuoj po nuosprendžio ankstesnėje byloje priėmimo, neiÅ¡nykus ankstesniam teistumui), atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę bei atsakomybę lengvinančių  aplinkybių nebuvimÄ . Akivaizdu, jog iÅ¡vadų iÅ¡ ankstesnio teistumo S. A. nepadarė. Taigi nors apeliacinės instancijos teismo posėdyje bei savo skunde S. A. teigė Å¡iuo metu neigiamai vertinantis savo veiksmus, gailisi dėl padaryto nusikaltimo, darytina iÅ¡vada, kad ankstesniu teismo nuosprendžiu, kuriuo S.

A. taip pat buvo nuteistas už sistemingÄ Å¾monos bauginimÄ , naudojant psichinę prievartÄ , paskyrus jam laisvės atėmimo bausmę bei atidėjus jos vykdymÄ , bausmės tikslai nebuvo pasiekti. Nuteistasis vėl nusikalto, taigi iÅ¡vadų dėl savo elgesio nepadarė, nepasitaisė. Taip pat pažymėtina, kad atsižvelgiant į BK 27 str. nuostatas, S. A. laikytinas recidyvistu (nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymÄ , jeigu teistumas už jį neiÅ¡nykęs ar nepanaikintas, vėl padaro vienÄ ar daugiau tyčinių nusikaltimų), o recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymÄ teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę (BK 56 str. 1 d.). Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam skyrė griežčiausiÄ BK 145 str. 1 d. sankcijoje numatytÄ bausmę – laisvės atėmimÄ . Ä®vertinus padarytos veikos pavojingumÄ , aplinkybes, kaltės formÄ , nuteistojo asmenybę, teisėjų kolegijos manymu, S. A. paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė nėra aiÅ¡kiai per griežta, yra teisinga ir proporcinga jo įvykdytai nusikalstamai veikai, todėl švelninti jÄ nėra pagrindo.

Nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įvykdžius naujÄ nusikalstamÄ veikÄ , apylinkės teismas pagrįstai, vadovaudamasis BK 64 str., subendrino S. A. skundžiamu bei 2013-01-17 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtas bausmes ir paskyrė galutinę subendrintÄ 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę (BK 75 str. 4 d. 4 p.). Â

S. A. nurodomas argumentas, jog nepaskyrus jam realios laisvės atėmimo bausmės jis pakeistų savo gyvenimÄ ir iÅ¡vyktų gyventi pas savo dukrÄ Â užsienį, nesudaro pagrindo skirti jam Å¡velnesnę bausmę. Tuo pačiu apygardos teismas pažymi, jog nuteistajam pripažinus jį kaltu 2013-01-17 teismo nuosprendžiu bei atidėjus paskirtos bausmės vykdymÄ jau buvo suteikta tokia galimybė, tačiau jis jÄ nepasinaudojo, tinkamų iÅ¡vadų nepadarė ir vėl 2013-01-26, praėjus 9 dienoms po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo, įvykdė

nusikalstamÄ veikÄ savo žmonos atžvilgiu. Be to, nukentėjusiosios teigimu, S. A. dukra su juo beveik nebendrauja, tad sunkiai tikėtina,

jog bÅ«damas laisvėje nuteistasis iÅ¡ tikrųjų iÅ¡vyktų pas jÄ gyventi.

Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad 2013-03-29 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r ė:

nuteistojo

S. A. apeliacinį skundÄ atmesti.

Kolegijos pirmininkas                                                                         Algimantas

Valantinas                                                                                                          Â

Teisėjai               Â

                                                                              Jolanta

Čepukėnienė

                                                                                                           Sigita

Bieliauskienė