2024-03-20 Nr. AB-4767-3-62-3-00540-2022-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-256-602/2024

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00540-2022-9

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. kovo 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo pareiškėjo V. R. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. R. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas V. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) Būsto modernizavimo, administravimo ir energetikos skyriaus 2022 m. sausio 28 d. raštą Nr. 53-5-38 (toliau – ir Raštas, skundžiamas atsakymas) ir įpareigoti atsakovą išnagrinėti 2021 m. gruodžio 30 d. pateiktą skundą dėl butų savininkų bendrijos (toliau – ir SBS) „Geodezininkas“ (toliau – ir Bendrija) iš esmės, priimti sprendimus, pateikti atsakymus dėl visų skunde nurodytų aplinkybių ir iškeltų klausimų.

2. .Pareiškėjas paaiškino, kad kartu su kitu buto savininku 2021 m. gruodžio 30 d. skundu dėl BSB „Geodezininkas“ kreipėsi į Administraciją, kad būtų atliktas BSB „Geodezininkas“ veiksmų teisėtumo įvertinimas ir dėl neteisėtų veiksmų būtų taikoma administracinė atsakomybė, kartu įpareigojant ištaisyti nurodytus trūkumus. Administracija skundžiamu atsakymu atsisakė nagrinėti pateiktą skundą, motyvuodama tuo, kad pareiškėjas nėra buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas), savininkas.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad Administracija Rašte nurodė, kad Gričiupio seniūnija, vykdanti statinių techninės priežiūros kontrolę ir atliekanti statinių naudojimo priežiūrą bei konsultuojanti šiais klausimais, planuoja įtraukti statinių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) naudojimo priežiūros patikrinimus į prioritetinį 2022 metais tikrintinų statinių sąrašą. Tačiau pareiškėjas kartu su kitu buto savininku, kreipdamiesi į atsakovą, nesiekė gauti iš jo informacijos apie institucijos kontrolės planus, kaip ir informacijos apie institucijos skyriaus kompetenciją, todėl tokia rašte pateikta informacija yra perteklinė ir niekaip neatsako į pareiškėjo institucijai pateikto skundo esmę. Toks institucijos atsisakymas yra akivaizdžiai neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi prieštarauja civilinės teisės normoms, kurios reguliuoja savininko pasikeitimą, o kartu ir savininko teises.

4. Pareiškėjas vadovavosi Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu (toliau – ir CK) pabrėžė, jog jis, kaip numato CK 5.50 straipsnio 2 dalis, yra padavęs pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui apie palikimo priėmimą, notaras per tris dienas nuo palikimo priėmimo privalėjo pranešti Centrinei hipotekos įstaigai apie palikimo priėmimą (CK 5.50 str. 6 d.). Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) išaiškinimais, nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą.

5. Pareiškėjas pabrėžė, kad jis pateiktame skunde institucijai buvo nurodęs, jog yra faktinis buto savininkas (paveldėtojas). Jei atsakovui ši aplinkybė kėlė abejones, tai jis galėjo paprašyti pareiškėjo pateikti tai pagrindžiančius dokumentus arba patikrinti viešuose registruose. Tačiau atsakovas per mėnesį nuo skundo pateikimo, turėdamas informaciją apie tai, kad pareiškėjas yra paveldėtojas, t. y. buvusi savininkė yra mirusi, į tai neatsižvelgė, o tiesiog pateikė atsakymą, kad pareiškėjas nėra savininkas ir atsisakė atlikti pareiškėjo prašytus veiksmus, nors Administracijai turėjo būti akivaizdu, kad visas mirusių asmenų kaip savininkų teises perima paveldėtojai. Pareiškėjo įsitikinimu, aplinkybė, jog pareiškėjas nėra išsiėmęs paveldėjimo teisės liudijimo ar neregistravęs nuosavybės teisės valstybės įmonėje (toliau – ir VĮ) Registrų centre, nepaneigė jo teisės ginti iš paveldėjimo kylančias savininko teises, o Administracijos Raštas yra neteisėtas ir naikintinas.

6. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

7. Administracija paaiškino, kad nagrinėdama pareiškėjo ir kito buto savininko 2021 m. gruodžio 30 d. skundą, nustatė, kad pareiškėjas nėra ginčo turto (t. y. Buto) savininkas ir ginčijamu atsakymu informavo pareiškėją, kad nesant duomenų apie tai, kad ginčo turtas yra jo nuosavybė, netenkina pareiškėjo prašymo atlikti BSB „Geodezininkas“ patikrinimą.

8. Administracija atkreipė dėmesį, kad Kauno miesto savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) tarybos 2020 m. balandžio 20 d. sprendimu Nr. T-168 patvirtintų Kauno miesto daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūros ir kontrolės taisyklių (toliau – ir Kontrolės taisyklės) 16 punkte yra nustatyta, kad neplaninis patikrinimas gali būti atliekamas Savivaldybės administracijai gavus patalpų savininko skundą ar kilus pagrįstiems įtarimams dėl valdytojo veiksmų ar neveikimo, kurie gali prieštarauti teisės aktų, reguliuojančių jo veiklą, nuostatoms, taip pat siekiant patikrinti, ar buvo pašalinti ankstesnio valdytojo veiklos patikrinimo metu nustatyti trūkumai. Neplaninis patikrinimas pradedamas Savivaldybės administracijos direktoriaus ar jo įgalioto asmens motyvuotu sprendimu.

9. Administracija pažymėjo, kad VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2022 m. sausio 26 d. išraše nurodyta, kad Buto nuosavybės teisė priklauso A. K. L.. CK 4.262 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje yra nustatyta, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Pareiškėjas pateikė tik skundą, nepateikė nei VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo, nei paveldėjimo teisės liudijimo, nei kitų dokumentų, kurie patvirtintų, kad ginčo turtas nuosavybės teise priklauso pareiškėjui ir jis turi teisę ginti savo, kaip ginčo turto savininko, teises bei teisėtus interesus. Kadangi pareiškėjo prašymo nagrinėjimo metu Administracijai nebuvo pateikta duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo į ginčo turtą išdavimo ir savo nuosavybės teisių įregistravimo VĮ Registrų centre, todėl manytina, kad jis negalėjo reikšti tokio prašymo ir naudotis pilna apimtimi savininko teisėmis, be kita ko, ir rašyti prašymus institucijoms dėl ginčo turto. Administracija tvirtino, kad pareiškėjui nepateikus duomenų, kad jis yra ginčo turto savininkas, o Administracijai nustačius priešingas aplinkybes, negu nurodė pareiškėjas, ji pagrįstai netenkino pareiškėjo skundo.

II. 10. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

11. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

11.1. Pareiškėjas, kaip buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas (paveldėtojas), kartu su kitu buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininku, 2021 m. gruodžio 30 d. skundu dėl BSB „Geodezininkas“ kreipėsi į Administraciją, kad būtų atliktas BSB „Geodezininkas“ veiksmų teisėtumo įvertinimas ir dėl neteisėtų veiksmų būtų taikoma administracinė atsakomybė, kartu įpareigojant ištaisyti nurodytus trūkumus.

11.2. Administracija Raštu nusprendė nepradėti neplaninio namo (duomenys neskelbtini) valdytojo – BSB „Geodezininkas“ veiklos patikrinimo, motyvuodama tuo, kad pareiškėjas V. R. nėra Buto savininkas.

11.3. VĮ Registrų centro duomenų bazės išrašo duomenimis Buto savininkė yra A. K. L.. Pagal 2019 m. balandžio 25 d. išduotą notaro liudijimą A. K. L. palikimą pagal testamentą priėmė V. R.. Pareiškėjas patvirtino, kad dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į A. K. L. palikimą į notarę jis nesikreipė ir į Butą savo nuosavybės teisių neregistravo iki šiol. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas 2022 m. rugsėjo 27 d. pateikė teismui testamentą, kuriuo A. K. L. visą jai priklausantį turtą palieka V. R..

11.4. Administracija 2022 m. spalio 24 d. raštu Nr. 53-5-448 (toliau – ir 2022 m. spalio 24 d. raštas) informavo pareiškėją apie daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir BSB „Geodezininkas“ veiklos neplaninį patikrinimą bei surašytą 2022 m. rugpjūčio 3 d. patikrinimo aktą, taip pat pranešė, kad atsižvelgiant į tai, kad skyrius atliko Bendrijos valdymo organų neplaninį patikrinimą pagal kolektyvinį skundą (t. y. 2021 m. gruodžio 30 d. pareiškėjo ir kito asmens skundą) ir surašė 2022 m. rugpjūčio 3 d. patikrinimo aktą, taip pat į 2022 m. rugsėjo 27 d. gautus papildomus dokumentus (reg. 2022 m. rugsėjo 27 d. Nr. 56-6-1920), į pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, vadovaujantis Kontrolės taisyklių 16 ir 17 punktais, yra priimtas sprendimas pradėti neplaninį namo (duomenys neskelbtini) valdytojo – BSB „Geodezininkas“, valdymo organų veiklos patikrinimą už 2020–2021 metus dėl namo ilgalaikių planų, namo kaupiamųjų lėšų panaudojimo 2020–2021 metais (Kontrolės taisyklių 12.4 p. nurodyta apimtimi), atsakymų į pareiškėjo 2020–2021 metais pateiktus prašymus dėl susirinkimų protokolų teikimo ir drėkstančios sienos namo (duomenys neskelbtini) rūsyje (Kontrolės taisyklių 12.6 p. nurodyta apimtimi), 2021 metais vykdyto Bendrijos narių / namo patalpų savininkų balsavimo raštu (Kontrolės taisyklių 12.8 p. nurodyta apimtimi). Šiame rašte nurodyta, kad apie atlikto neplaninio patikrinimo rezultatus Administracija informuos per tris mėnesius nuo valdytojo dokumentų pateikimo skyriui dienos.

11.5. Administracija 2022 m. spalio 24 d. raštu Nr. 53-2-591 informavo BSB „Geodezininkas“ primininką, kad pradedamas neplaninis daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) valdytojo – BSB „Geodezininkas“ valdymo organų veiklos patikrinimas už 2020–2021 metus pagal kolektyvinį skundą (reg. 2021 m. gruodžio 31 d. Nr. R13-3312).

12. Teismas visų pirma nurodė, kad byla nagrinėjama pagal pareiškėjo skundą dėl atsakovo Sprendimo, kuriuo atsakovas atsisakė pradėti administracinę procedūrą ir nagrinėti 2021 m. gruodžio 30 d. skundą dėl namo (duomenys neskelbtini) valdytojo – BSB „Geodezininkas“, veiklos patikrinimo, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjas nėra Buto savininkas. Teismas konstatavo, jog ginčo dalykas yra pareiškėjo reikalavimas panaikinti Sprendimą ir įpareigoti atsakovą išnagrinėti 2021 m. gruodžio 30 d. skundą dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini), valdytojo BSB „Geodezininkas“ veiklos.

13. Teismas atkreipė dėmesį, jog bylos nagrinėjimo metu pareiškėjui pateikus testamentą, o atsakovui įsitikinus, kad jis nėra pakeistas ar panaikintas, atsakovas 2022 m. spalio 24 d. pradėjo BSB „Geodezininkas“ valdymo organų veiklos patikrinimą už 2020–2021 metus, atsižvelgiant į pareiškėjo skundą. Teismas konstatavo, jog bylos nagrinėjimo metu pareiškėjo skundo reikalavimas buvo patenkintas pačios Administracijos ir jo skundas buvo pradėtas nagrinėti, apie tai pareiškėjas infoirmuotas 2022 m. spalio 24 d. raštu, taip pat pareiškėjui nurodyta, kad jis bus informuotas apie neplaninio patikrinimo rezultatus.

14. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad bylos nagrinėjimo metu Administracija iš esmės patenkino pareiškėjo skundo reikalavimą, kuriuo pareiškėjas siekė, kad būtų pradėtas nagrinėti jo 2021 m. gruodžio 30 d. skundas dėl namo (duomenys neskelbtini) valdytojo BSB „Geodezininkas“ veiklos, kurį buvo atsisakyta nagrinėti skundžiamu atsakymu. Teismo vertinimu, tai reiškė, jog byloje neliko ginčo dalyko, nes atsakovas pradėjo procedūrą, kurios reikalavo pareiškėjas ir dėl kurios nepradėjimo buvo kilęs ginčas.

15. Teismas nurodė, kad Administracija 2022 m. spalio 24 d. raštu priėmė kitokį sprendimą dėl pareiškėjo skundo, t. y. sprendimą pradėti patikrinimą, ir šio naujo sprendimo priėmimo momentas buvo ginčijamo Sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta pradėti patikrinimą, galiojimo pabaigos momentas. Kadangi ginčijamo Sprendimo pasekmes panaikino 2022 m. spalio 24 d. raštu išreikštas sprendimas pradėti patikrinimą, todėl teismas ginčijamo Sprendimo galiojimą laikė pasibaigusiu. Teismas darė išvadą, kad teisiniai santykiai tarp ginčo šalių pagal ginčijamą Sprendimą yra pasibaigę ir teisminio ginčo dalykas išnyko, o atsakovui priėmus kitą sprendimą (pradėti patikrinimą), iš esmės susiklostė nauji teisiniai santykiai dėl naujų aplinkybių, kurie nebuvo šios bylos dalykas.

16. Buvo pažymėta, jog kilęs ginčas buvo iš esmės procedūrio pobūdžio – dėl procedūros (ne)pradėjimo, t. y. ginčas kilo tik dėl to, ar procedūra turi būti pradėta, ar ne. Todėl, teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai dėl šiuo metu jau pradėtos procedūros kai kurių procedūrinių aspektų (pradėjimo termino nuo naujos informacijos gavimo, įforminimo atitinkamu sprendimu pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą), taip pat argumentai dėl atsakovo rašto, kuriuo jis informuojamas apie pradėtą procedūrą, turinio, nebuvo šios bylos dalykas, o gali būti tik naujo ginčo (skundo) dalyku dėl naujai susiklosčiusių teisinių santykių po pradėtos administracinės procedūros, kai ji bus baigta ir pareiškėjas bus supažindintas su jos rezultatais.

17. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 ir 5 straipsniaiais, adminsitracinių teismų praktiką, teismas pažymėjo, kad suinteresuotų asmenų kreipimaisi administraciniuose teismuose nagrinėjami tik tada, kai tarp šalių yra kilęs ginčas; nesant atsakovo atsisakymo ar vilkinimo atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus, negalimas ir tokio reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes iš esmės nėra ginčo. Teismas akcentavo, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes; kt.

18. Atsižvelgęs į nurodytą teismų praktiką ir į byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad skundžiamas Sprendimas pareiškėjui jokių teisinių pasekmių šiuo metu jau nebesukelia, nes jo galiojimas pasibaigė Administracijai priėmus kitą sprendimą, kurio pareiškėjas iš esmės ir siekė, t. y. pradėjus patikrinimą, kurį prieš tai Adminsitracija Sprendimu buvo atsisakiusius pradėti. Todėl teismas nenustatė pagrindo panaikinti jau nebegaliojantį Sprendimą ir įpareigoti atsakovą atlikti patikrinimą pagal pareiškėjo 2021 m. gruodžio 30 d. skundą, kadangi Adminsitracija tokį patikrinimą jau pradėjo, t. y. teismas negali įpareigoti atsakovą atlikti tai, ką atsakovas jau atlieka, o ginčo dėl pareiškėjo teisės reikalauti patikrinimo nebuvo – šia jo teisę atsakovas pripažino.

19. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo argumentai, kuriais jis palaiko skundą, grindžiami pradėto patikrinimo procedūriniais aspektais, ir pareiškėjo nuogąstavimai dėl to, kaip bus atliktas patikrinimas, nėra šios bylos dalykas ir nesusiję su pačiu ginču dėl patikrinimo pradėjimo ar nepradėjimo.

20. Teismas atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje išaiškinta, jog išvada, kad skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, yra pagrindas teismo sprendimu atmesti skundą, bet negali būti pagrindas nutraukti administracinę bylą. Nustatęs, kad Adminsitracija pradėjo patikrinimą, kurio pareiškėjas siekė kreipdamasis į teismą, ir dėl to skundžiamas Sprendimas nesukelia pareiškėjui tų neigiamų teisinių pasekmių, kurias jis ginčijo, o reikalavimas pradėti patikrinimą jau yra įvykdytas, teismas nenustatė pagrindo įpareigoti Adminsitraciją atlikti veiksmus, kurie jau pradėti ir pareiškėjo skundą atmetė.

III. 21. Pareiškėjas V. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti – įpareigoti Administraciją teismo nustatytu terminu priimti sprendimą dėl pateikto skundo. Pareiškėjas taip pat prašo grąžinti sumokėtą žyminį mokestį ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

22. Pareiškėjas primena, kad jis skunde teismo prašė panaikinti Raštą ir įpareigoti Administraciją išnagrinėti 2021 m. gruodžio 30 d. skundą dėl BSB „Geodezininkas“ iš esmės priimant sprendimus ir pateikiant atsakymus dėl visų skunde nurodytų aplinkybių ir iškeltų klausimų. Teismas netinkamai vertino, kad pareiškėjas reikalavo tik pradėti patikrinimą, kuris, kaip nustatė teismas, yra pradėtas.

23. Pareiškėjas tvirtina, kad byla buvo pradėta dėl neteisėto Administracijos atsisakymo nagrinėti skundą. Nors teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundo reikalavimas buvo patenkintas, t. y. Administracija pradėjo nagrinėti pareiškėjo 2021 m. gruodžio 30 d. skundą, tačiau dėl atsakovo veiksmų (atsisakymo nagrinėti skundą) teismas nieko nepasisakė, nors būtent neteisėti atsakovo veiksmai lėmė, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą. Pareiškėjo įsitikinimu, teismas taip pat nurodęs, kad skundžiamas Raštas pareiškėjui pasekmių jau nesukelia, rėmėsi neaktualiais teismų praktikos pavyzdžiais, skundo padavimo teismui metu pareiškėjui teisinės pasekmės buvo sukeltos. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad atsakovui sutikus su skundo reikalavimu, o teismui pareiškėjo skundą atmetus, pareiškėjas prisiima visas bylinėjimosi pasekmes – patiria nuostolius dėl sumokėto žyminio mokesčio ir sugaišto laiko bylinėjantis.

24. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino Administracijos veiksmų teisėtumo ir atitikimo teisės aktų reikalavimams nei priimant skundžiamą Raštą, nei bylos nagrinėjimo metu parengtą Administracijos 2022 m. spalio 24 d. raštą, kuriuo pateikiamas atsakymas į pareiškėjo skundą dėl BSB „Geodezininkas“.

25. Pareiškėjas vadovaujasi VAĮ 12 straipsnio 2 dalimi, 23 straipsniu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2077 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 34 punktu ir akcentuoja, jog atsakovas minėtų reikalavimų, susijusių su trūkstamos informacijos skundui nagrinėti pareikalavimu, nesilaikė, tačiau teismas to nevertino kaip vilkinimo atlikti veiksmus. Teismas įpareigojo pareiškėją pateikti testamento kopiją, kurioje nebuvo jokios papildomos informacijos, kaip ir notarės V. V. išduotame liudijime apie palikimo priėmimą. Atsakovas tik 2022 m. spalio 20 d. iš VĮ Registrų centro gavo Testamentų registro išrašą, pagal kurį nustatė, kad testamentas nepakeistas ir nepanaikintas. Pareiškėjas teigia, kad nuo testamento pateikimo dienos (pateiktas į bylą teismui 2022 m. rugsėjo 27 d.) iki 2022 m. spalio 24 d. buvo bereikalingai sugaištas laikas, o teismas be jokio pagrindo konstatavo atsakovo veiksmų teisėtumą, atmesdamas pareiškėjo skundą.

26. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad pagal VAĮ 10 straipsnio reikalavimus administracinis sprendimas turi būti priimtas per 20 darbo dienų, t. y. šiuo atveju turi būti išnagrinėti visi 2021 m. gruodžio 30 d. skunde dėl BSB „Geodezininkas“ veiklos nurodyti pažeidimai bei priimtas sprendimas, tačiau Administracijos 2022 m. spalio 24 d. rašte nepateikta jokios konkrečios informacijos, kada bus išnagrinėtas skundas, dėl ko ir buvo kreiptasi į teismą. Todėl teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, kad tarp šalių neliko ginčo, nors jokio teisinio tikrumo Administracijos pateiktoje informacijoje nėra ir todėl teismas turėjo išspręsti šalių ginčą iš esmės. Pareiškėjas pastebi, kad jis skunde nurodė, jog kreipiasi dėl atsakovo vilkinimo atlikti veiksmus, todėl mano, kad už tokį skundą nereikėjo mokėti žyminio mokesčio, bet pirmosios instancijos teismas klausimo dėl žyminio mokesčio grąžinimo nesprendė.

27. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

28. Administracija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė reikšmingas bylai aplinkybes, tinkamai vertino įrodymus ir priėmė teisėtą sprendimą. Dėl apeliacinio skundo teiginio, kad Administracija, išnagrinėjusi pareiškėjo 2021 m. gruodžio 30 d. skundą, turėjo atsakyti į skunde keliamus klausimus, o ne atlikti neplaninį patikrinimą, Administracija pažymi, kad Kauno miesto savivaldybė, vykdydama butų ir kitų patalpų bendrijų baldymo organų priežiūros ir kontrolės savarankiškąją funkciją, patvirtino Kontrolė taisykles, kuriomis vadovaujantis ir nagrinėjami skundai, susiję su bendro naudojimo objektų valdytojų veikla, pagal šias taisykles Administracija paprastai atlieka planinį, o tam tikrais atvejais – neplaninį tokių subjektų veiklos patikrinimą. Būtent tokie veiksmai ir buvo atlikti, kai buvo įsitikinta, kad pareiškėjas yra ginčo patalpų savininkas. Atsižvelgiant į tai pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad Administracija atliko visus veiksmus pagal teisės aktų reikalavimus ir atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą.

29. Administracija nurodo, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi ne dėl jo 2021 m. gruodžio 30 d. skundo išnagrinėjimo galutinio rezultato, o dėl to, kad Administracija nustačiusi, jog pareiškėjas nėra namo, kuriame veikia Bendrija patalpų (Buto) savininkas, atsisakė nagrinėti 2021 m. gruodžio 30 d. skundą. Taigi, teismas savo iniciatyva negalėjo išplėsti skundo nagrinėjimo ribų ir vertinti Administracijos veiksmus, t. y. teismas pagrįstai sprendė tik pareiškėjo skundo ribose keltus reikalavimus. Pagal pareiškėjo 2021 m. gruodžio 30 d. skunde nurodytas aplinkybes dar atliekamas Bendrijos veiklos patikrinimas ir galutinis atsakymas nėra pateiktas.

30. Administracija tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ginčas kilo dėl procedūros nepradėjimo, bei tai, kad bylos nagrinėjimo metu pareiškėjo skundo teismui reikalavimas buvo patenkintas, skundžiamas Raštas pareiškėjui jokių pasekmių nesukels, todėl pagrįstai pareiškėjo skundą atmetė.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 31. Byloje ginčas kilo dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Būsto modernizavimo, administravimo ir energetikos skyriaus 2022 m. sausio 28 d. rašto Nr. 53-5-38 teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas skunde taip pat suformulavo reikalavimą įpareigoti Administraciją išnagrinėti 2021 m. gruodžio 30 d. pateiktą skundą dėl BSB „Geodezininkas“ iš esmės, priimti sprendimus, pateikti atsakymus dėl visų skunde nurodytų aplinkybių ir iškeltų klausimų.

32. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė – teismas vertino, kad pareiškėjas kėlė ginčą dėl atitinkamos procedūros nepradėjimo, tačiau bylos nagrinėjimo metu Administracija, gavusi papildomus dokumentus, pradėjo administracinę procedūrą, kurios siekė pareiškėjas, t. y. pradėjo Bendrijos neplaninį patikrinimą. Įvertinęs pasikeitusias aplinkybes, teismas darė išvadą, kad byloje išnyko ginčo dalykas ir skundžiamo Rašto galiojimas pasibaigė, Raštas pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių, todėl pareiškėjo skundą atmetė.

33. Pareiškėjas apeliaciniame skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nevertino Administracijos veiksmų teisėtumo, t. y. tai, kad Administracija pati privalėjo gauti trūkstamus dokumentus, jei tokių trūko administracinei procedūrai pradėti, o ne neteisėtai konstatuoti, kad pareiškėjas nėra Buto savininkas. Pareiškėjas nurodo, jog pažeidžiamos jo, kaip asmens, dėl kurio pradėta administracinė procedūra, teisės, Administracija nesilaikydama VAĮ ir kitų teisės aktų reikalavimų vykdo administracinę procedūrą tik dėl Bendrijos neplaninio patikrinimo, o ne dėl visų skunde suformuluotų prašymų, o pirmosios instancijos teismas sprendime turėjo suformuluoti įpareigojimus atsakovui. Pareiškėjas taip pat teigia, kad jam turėjo būti grąžintas už skundą sumokėtas žyminis mokestis, nes jis teikė skundą dėl vilkinimo; teisme netinkamai išspręstas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas.

34. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

35. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas kartu su kitu asmeniu Administracijai 2021 m. gruodžio 30 d. pateikė skundą dėl BSB „Geodezininkas“, kuriame detalizavo, kaip ši bendrija netinkamai vykdo teisės aktais nustatytas pareigas, ir prašė: 1) patraukti BSB „Geodezininkas“ administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 349 straipsnio 1 ir 3 dalį; 2) pateikti išvadas dėl kiekvieno skundo punkto, įvertinti nurodytas aplinkybes dėl BSB „Geodezininkas“ veiksmų teisėtumo; 3) įpareigoti BSB „Geodezininkas“ ištaisyti daromus teisės aktų pažeidimus, apskaitos ir veiklos trūkumus; 4) patvirtinti, kad pagal Kauno miesto savivaldybės tarybos 2020 m. spalio 20 d. sprendimu Nr. T-457 patvirtintą Kauno miesto daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų maksimalių administravimo mokesčio tarifų apskaičiavimo tvarkos aprašą apskaičiuoto maksimalaus administravimo tarifo namui (duomenys neskelbtini) ir namui (duomenys neskelbtini) būtų 0,0335 Eur už kvadratinį metrą, kas apimtų visas bendrojo naudojimo objektų administravimo išlaidas (pirmininko ir buhalterių funkcijas). Pareiškėjas ir kitas asmuo nurodė, kad prideda BSB „Geodezininkas“ sąskaitos išrašus, Bendrijai 2021 m. liepos 9 d. pateiktos pretenzijos kopiją, kreipimosi į Bendrijos pirmininką dėl balsavimo raštu ( apklausos) organizavimo kopiją. Skundą pasirašė K. B. (buto (duomenys neskelbtini) savininkas) ir pareiškėjas V. R. (buto (duomenys neskelbtini) faktinis savininkas (paveldėtojas)).

36. Atsakovas skundžiamu Raštu pareiškėją informavo, kad Gričiupio seniūnija planuoja įtraukti statinių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) naudojimo priežiūros patikrinimus į prioritetinį 2022 metais tikrintinų statinių sąrašą. Administracija taip pat nurodė, kad pagal Kontrolės taisyklių 16 punktą neplaninis patikrinimas gali būti atliekamas Administracijai gavus patalpų savininko skundą, pažymėjo, kad pareiškėjas nėra Buto savininkas, ir, atsižvelgiant į tai, yra priimtas sprendimas nepradėti neplaninio namo (duomenys neskelbtini) valdytojo BSB „Geodezininkas“ veiklos patikrinimo.

37. Iš nustatytų aplinkybių matyti, kad pareiškėjas, kaip Buto faktinis savininkas (paveldėtojas), siekė, kad Administracija savo kompetencijos ribose atliktų Bendrijos veiklos priežiūros veiksmus įvairiais aspektais, imtųsi priemonių dėl teisinės atsakomybės taikymo, pateiktų konkrečias išvadas dėl skunde nurodytų Bendrijos veiklos trūkumų (pažeidimų).

38. Vertindama apeliacinio skundo argumentus, kad pareiškėjo skundas turėjo būti tenkintas, teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad ši įstatyminė nuostata reiškia, kad ne kiekvienas procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti priimtą administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės, todėl kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūrinio pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas.

39. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, jog nors byloje yra duomenų, kad atsakovas, gavęs papildomus duomenis apie pareiškėjo daiktines teises, pradėjo jo skundo nagrinėjimo procedūrą, t. y. pradėjo Bendrijos veiklos neplaninį patikrinimą, tačiau ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis ABTĮ 3 straipsniu, administraciniam teismui vykdant viešojo administravimo subjektų kontrolę bylose dėl administracinių aktų panaikinimo, yra sprendžiama, ar administracinis aktas buvo teisėtas jo priėmimo metu. Administracinio akto, buvusio jo priėmimo metu, teisėtumo patikrinimas suponuoja išvadą, kad faktinės padėties pasikeitimas ar teisinio reguliavimo pasikeitimas nedaro įtakos administracinio sprendimo teisėtumui, tačiau sudaro pagrindą priimti naują administracinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-133/2014; 2015 m. lapkričio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1172-602/2015; 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5189-602/2019; kt.).

40. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnyje (2020 m. birželio 11 d. įstatymo Nr. XIII-3043 redakcija) kaip viena iš savarankiškųjų (Konstitucijos ir įstatymų nustatytų (priskirtų)) funkcijų yra butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūra ir kontrolė pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintas pavyzdines taisykles (42 p.).

41. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (2016 m. rugsėjo 27 d. įstatymo Nr. XII-2639 redakcija) 20 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad bendrijos valdymo organų veiklos priežiūrą ir kontrolę pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą atlieka savivaldybės. To paties įstatymo ir straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog savivaldybės vykdomoji institucija ar jos įgaliotas asmuo turi teisę kontroliuoti, kaip bendrijos valdymo organai atlieka pagal šį įstatymą jiems priskirtas funkcijas, ir, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu, surašyti administracinių nusižengimų protokolus, nagrinėti administracinių nusižengimų bylas ir skirti administracines nuobaudas arba perduoti administracinių nusižengimų bylas nagrinėti teismui.

42. Lietuvos Respublikos aplinkos ministras 2014 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. D1-612 patvirtino Butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūros ir kontrolės pavyzdines taisykles (toliau – ir Pavyzdinės taisyklės). Šiose taisyklėse nustatyta, jog neplaninio valdytojo veiklos patikrinimo tikslas – įvertinti faktus ar aplinkybes, dėl kurių buvo inicijuotas neplaninis patikrinimas, ir užkirsti kelią naujiems teisės aktų nuostatų pažeidimams atsirasti (15 p.); neplaninis patikrinimas gali būti atliekamas savivaldybės vykdomajai institucijai gavus patalpų savininko skundą ar kilus pagrįstiems įtarimams dėl valdytojo veiksmų ar neveikimo, kurie gali prieštarauti teisės aktų, reguliuojančių jo veiklą, nuostatoms, taip pat siekiant patikrinti, ar buvo pašalinti ankstesnio valdytojo veiklos patikrinimo metu nustatyti trūkumai. Neplaninis patikrinimas pradedamas savivaldybės administracijos direktoriaus ar jo įgalioto asmens motyvuotu sprendimu (16 p.).

43. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintų Kontrolės taisyklių 15 ir 16 punktuose įtvirtinti analogiški neplaninio valdytojo patikrinimo tikslai ir pagrindai. Šių taisyklių 17 punkte nustatyta, kad Savivaldybės administracija, gavusi patalpų savininko skundą, jį įvertina ir per 20 darbo dienų nuo jo gavimo priimamas sprendimas pradėti ar nepradėti neplaninį patikrinimą ir apie priimtą sprendimą raštu informuojamas skundą pateikęs asmuo.

44. Taigi, Administracija, gavusi pareiškėjo ir kito asmens skundą, kuriame prašoma tirti Bendrijos veiklą, taikyti atsakomybę, nurodyti ištaisyti veiklos pažeidimus, pagrįstai aiškinosi, ar besikreipę asmenys yra konkrečių patalpų savininkai, turintys subjektinę teisę kreiptis į kontroliuojančią instituciją (šiuo atveju – į Administraciją) Bendrijos veiklos patikrinimo klausimais.

45. Pažymėtina, kad byloje nebuvo ginčo, jog pareiškėjas Administracijai teiktame 2021 m. gruodžio 30 d. skunde nurodė, kad jis yra Buto faktinis savininkas (paveldėtojas), tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų ar dokumentų nepateikė. Administracija ginčijamame Rašte išreikštą valią nenagrinėti pareiškėjo skundo dėl Bendrijos veiklos tyrimo grindė aplinkybe, kad pareiškėjas nėra Buto savininkas. Priešingai nei teigia pareiškėjas, kad atsakovas nevykdė pareigos patikrinti ir gauti duomenis iš viešo registro, Administracija šią išvadą padarė remdamasi Nekilnojamojo turto registro duomenimis, pagal kuriuos Buto nuosavybės teisė priklauso A. K. L., įrašas apie šios daiktinės teisės įregistravimą 2022 m. sausio 26 dienai buvo galiojantis. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Duomenų apie tai, kad minėti duomenys būtų nuginčyti, nėra. Atsižvelgiant į tai, Administracija, vadovaudamasi Nekilnojamojo turto registro informacija, laikydamasi Kontrolės taisyklių 16 ir 17 punktų reikalavimų, pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą, t. y. tirti (tikrinti) BSB „Geodezininkas“ veiklą pagal pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjui kreipimesi (2021 m. gruodžio 30 d. skunde) visiškai nenurodžius ir nedetalizavus palikimo atsiradimo, priėmimo aplinkybių ir palikimo apimties (t. y. kokį konkretų turtą pareiškėjas paveldėjo), Administracijos veiksmai, susiję su duomenų patikrinimu apie Buto savininką Nekilnojamojo turto registre, laikytini pakankamais ir nesudaro pagrindo konstatuoti VAĮ nuostatų, reglamentuojančių skundų nagrinėjimo tvarką, pažeidimo. Pareiškėjas nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nei apeliaciniame skunde nenurodo teisiškai pagrįstų argumentų, kurie paneigtų šias išvadas ir sudarytų pagrindą panaikinti skundžiamą Raštą kaip neteisėtą ir nepagrįstą.

46. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad Administracija veikė neteisėtai, nesilaikė konkrečių VAĮ ir Taisyklėse įtvirtintų reikalavimų, teisėjų kolegija pažymi, kad Administracija, kaip viešojo administravimo subjektas yra saistoma ne tik šiuose teisės aktuose nustatytų pareigų, tačiau taip pat privalo savo kompetenciją daugiabučių namų savininkų bendrijų valdymo organų veiklos srityje įgyvendinti laikydamasi ir kitų teisės aktų – Vietos savivaldos įstatymo, Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo ir Pavyzdinių taisyklių pagrindu patvirtintų Kontrolės taisyklių. Pagal VAĮ 1 straipsnio 2 dalį šio įstatymo antrojo ir trečiojo skyrių nuostatos viešojo administravimo subjektams, atliekantiems funkcijas pagal kituose įstatymuose, Europos Sąjungos teisės aktuose ar Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nustatytą tvarką, taikomos tiek, kiek jų veiklos priimant administracinius sprendimus, teikiant administracines paslaugas, priimant ir nagrinėjat prašymus ar skundus nenustato kiti tokią veiklą reglamentuojantys įstatymai, Europos Sąjungos teisės aktai ar Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys. Kadangi pareiškėjo 2021 m. gruodžio 30 d. skundas Administracijai (atsižvelgiant į jo turinį bei suformuluotus prašymus) yra išimtinai susijęs su Bendrijos veiklos teisėtumo vertinimu ir analize, todėl tik atlikus patikrinimą (savarankišką administracinę procedūrą, kuri, bylos duomenimis, atliekama), Administracija privalės pateikti pareiškėjui atsakymą į 2021 m. gruodžio 30 d. skundą. Administracijos veiksmų, pradėjus pareiškėjo 2021 m. gruodžio 30 d. skundo nagrinėjimą, vertinimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

47. Dėl nurodytų argumentų ir atsižvelgiant į tai, jog Administracija pradėjo pareiškėjo 2021 m. gruodžio 30 d. skundo nagrinėjimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad, nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo pripažinti Raštą neatitinkančiu VAĮ ir kitų teisės aktų (žr. šios nutarties 40–43 punktus) reikalavimų ir jį panaikinti, įpareigojant atsakovą išnagrinėti pareiškėjo skundą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas, kurio teisinis rezultatas yra teisingas, paliktinas nepakeistas.

48. Vertindama apeliacinio skundo argumentus, kad pareiškėjas teikė skundą dėl vilkinimo, o pirmosios instancijos teismas nesprendė žyminio mokesčio grąžinimo klausimo, teisėjų kolegija pažymi, pagal ABTĮ 35 straipsnio 1 dalį administracinėse bylose už kiekvieną skundą (prašymą, pareiškimą), nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 30 eurų žyminis mokestis, išskyrus išimtis, nurodytas šio įstatymo 36 ir 37 straipsniuose. To paties straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad šiame straipsnyje nurodytus skundus (prašymus, pareiškimus) ir jų priedus paduodant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, taip pat išreiškus pageidavimą procesinius dokumentus gauti tik šiomis priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą skundą (prašymą, pareiškimą) mokėtinos žyminio mokesčio sumos.

49. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui teiktame skunde suformulavo reikalavimą panaikinti Raštą ir įpareigoti atsakovą išnagrinėti jo skundą, todėl nagrinėjamas ginčas nepatenka į ABTĮ 36 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą išimtį (žyminiu mokesčiu neapmokestinami skundai dėl viešojo administravimo subjektų vilkinimo atlikti veiksmus). Taigi, pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo spręsti žyminio mokesčio grąžinimo klausimą.

50. Nepagrįsti ir neatitinkantys bylos duomenų pareiškėjo teiginiai, kad jis nepagrįstai patyrė nuostolius (bylinėjimosi išlaidas), nors Administracija jo skundo pirmosios instancijos teismui reikalavimą pradėjo vykdyti.

51. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo (prašymo, pareiškimo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui. ABTĮ 41 straipsnyje įtvirtinta, jog dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos (1 d.); jeigu pareiškėjas atsisako skundo (prašymo, pareiškimo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą, teismas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą išsprendžia nutartimi (2 d).

52. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad tam, kad pareiškėjas įgytų teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal ABTĮ 40 straipsnio 2 dalį, būtinos dvi sąlygos: 1) pareiškėjas turi atsisakyti skundo; 2) pareiškėjas tai turi padaryti dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-52-602/2022; 2022 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-141-556/2022 ir kt.).

53. Pažymėtina, kad pareiškėjui į bylą pateikus trūkstamus dokumentus, pagrindžiančius jo nuosavybės teisę į Butą, Administracija, įvertinusi šiuos naujus duomenis ir įsitikinusi, kad pareiškėjas yra Buto savininkas, pradėjo nagrinėti pareiškėjo 2021 m. gruodžio 30 d. skundą, tačiau pareiškėjas savo skundo teismui neatsisakė. Nenustačius būtinų ABTĮ 40 straipsnio 2 daliai taikyti sąlygų, nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ABTĮ 40 straipsnio 2 dalies taikymo prasme.

54. Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, nėra pagrindo tenkinti jo prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

55. Pirmosios instancijos teismas nors ir neteisingai motyvais, tačiau priėmė sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. R. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė