25fb8366-2a71-4476-9ed6-e7599bfa5093 · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr         Baudžiamoji byla Nr. 1A-452/2013         Proceso Nr. 1-10-1-00054-2011-6         Procesinio sprendimo kategorijos: (S)          1.1.8.1.1; 1.1.11.9; 1.2.7.1.2.3;         1.2.7.2.2.3; 2.1.7.4; 2.1.15.1.2;          2.4.6.3.4                         LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS   N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                2013 m. lapkričio 29 d.  Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Ražinskaitės (pranešėjos),teisėjų:

Kęstučio Jucio, Elenos Vainienės,sekretoriaujant Laurai Gruodienei,dalyvaujant prokurorams: L. R., R. I., nuteistajam K. Č.,nuteistojo atstovei pagal įstatymÄ ir civilinei atsakovei D. Č.,nuteistojo gynėjui ir civilinės atsakovės atstovui Vytautui Zabielai,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo K. Č., nuteistojo atstovės pagal įstatymÄ ir civilinės atsakovės D. Č. bei nuteistojo gynėjo advokato Vytauto Zabielos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo K.

Č. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 149 straipsnio 4 dalyje, 150 straipsnio 4 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu:pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ â€“ 10 metų;pagal BK 149 straipsnio 4 dalį – 5 metams;pagal BK 150 straipsnio 4 dalį – 4 metams;pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 1 metams;vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 10 metų, bausmę nustatant atlikti nepilnamečių pataisos namuose.IÅ¡ K.

Č., o jam neturint savarankiÅ¡kų lėšų, – subsidiariai iÅ¡ jo tėvų A. Č. ir D. Č. kaip solidarių skolininkų priteista: A. N. – 19 798,51 Lt turtinei ir 80 000 Lt neturtinei žalai atlyginti; A. N. – 80 000 Lt, A. N. – 50 000 Lt, L. K. (turi bÅ«ti K.) – 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.IÅ¡ K. Č., o jam neturint savarankiÅ¡kų lėšų, – subsidiariai iÅ¡ jo tėvų A. Č. ir D. Č. kaip solidarių skolininkų iÅ¡ieÅ¡kota A. N. 7 000 Lt proceso iÅ¡laidoms atlyginti.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :

K. Č. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 15 d. 22 val. iki 2011 m. sausio 16 d. 0.30 val. miÅ¡ko masyve (duomenys neskelbtini) namo, žinodamas, jog J. N., gim. 1997 m. kovo 18 d., yra mažametė, turėdamas tikslÄ tenkinti savo lytinę aistrÄ , tyčia ranka sudavė jai vienÄ smÅ«gį į galvos smilkinio sritį, padarydamas difuzinę kraujosruvÄ kairiame smilkininiame raumenyje ir galimai nagais penkiais poveikiais – daugybinius odos įdrėskimus veide, kurie kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, jėga pargriovė J.

N. ant žemės, tyčia rankomis spaudė nukentėjusiosios kaklÄ , taip jÄ dusindamas, ir, palaužęs nukentėjusiosios pasiprieÅ¡inimÄ , pasinaudodamas mažametės bejėgiÅ¡ka bÅ«kle, pastarajai esant be sÄ monės, numovęs jos kelnes ir kelnaites, kiÅ¡o savo varpÄ nukentėjusiajai į makÅ¡tį, pirÅ¡tÄ ir varpÄ Ä¯ analinę angÄ . Taip jis tenkino savo lytinę aistrÄ natÅ«raliu, analiniu ir kitokio fizinio sÄ lyčio bÅ«du prieÅ¡ jos valiÄ . Tokiu bÅ«du K. Č. padarė J. N. odos įtrÅ«kimus su kraujosruvomis iÅ¡oriniuose lytiniuose organuose, tiesiosios žarnos gleivinės nubrozdinimÄ su įdrėskimu, o spausdamas kaklÄ â€“ poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimÄ kakle, kraujosruvas kaklo giliuosiuose raumenyse, gausias taÅ¡kines kraujosruvas veide, akių junginėse, Å¡irdies ir plaučių pavirÅ¡iuose, kraujosruvas apie paliežuvio kaulo deÅ¡inį ragÄ ir kairę miego arterijÄ , tai komplikavosi skystu krauju Å¡irdies ertmėse, galvos smegenų pabrinkimu, vidaus organų pilnakraujyste.

Dėl to po J. N. išžaginimo ir seksualinio prievartavimo nuo uždusimo, suspaudus kaklÄ , nukentėjusioji mirė. Taip tyčia nužudė mažametę J. N.IÅ¡ karto po to K. Č. matydamas, kad nukentėjusioji guli be gyvybės ženklų, slapta pagrobė J. N. priklausantį turtÄ : 60 Lt vertės rankinę, 150 Lt vertės mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žNOKIA 7100S-2“ su jame buvusia 5 Lt vertės SIM kortele, 180 Lt vertės mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žNOKIA 6555“ su jame buvusia 5 Lt vertės SIM kortele, 5 Lt vertės pakabukÄ su dėžute, 10 Lt vertės apatines kelnaites, 51 Lt vertės piniginę su joje esančiais 34,46 Lt, 1 Lt vertės veidrodėlį, 10 Lt vertės pirÅ¡tines, 15 Lt vertės dantų Å¡epetėlį, 3 Lt vertės Å¡ukas, 300 Lt vertės akinius, 15 Lt vertės akinių dėžutę, iÅ¡ viso pagrobė nukentėjusiosios turto už 844,46 litų.Nuteistasis K.

Č. apeliaciniame skunde nurodo, kad jam paskirta bausmė yra aiÅ¡kiai per griežta. Teismas neatsižvelgė, jog jis yra nepilnametis, turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , tėvus, giminaičius. Teismas neįvertino specialistų iÅ¡vadų, kurios įrodo, kad jis nukentėjusiosios nežagino.Nukentėjusiesiems A. N. ir A. N. priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis yra per didelis. Teismas neatsižvelgė, jog jis neturi jokio turto ar pajamų.Nukentėjusiųjų A. N. ir L. K. ieÅ¡kiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestini, nes jų santykiai su nukentėjusiÄ ja nebuvo geri, kartu su ja negyveno, dažnai nebendravo.Nuteistasis K.

Č. apeliaciniu skundu praÅ¡o: pagal BK 149 straipsnio 4 dalį ir BK 150 straipsnio 4 dalį jį iÅ¡teisinti; sumažinti A. N. ir A. N. priteistÄ neturtinės žalos atlyginimÄ ; A. N. ir L. K. ieÅ¡kinius dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti; suÅ¡velninti paskirtÄ bausmę.Nuteistojo K. Č. atstovė pagal įstatymÄ ir jo gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepakankamai tiksliai įvertino kai kurias bylos aplinkybes. Byloje yra duomenų, jog nusikalstamus veiksmus prieÅ¡ J. N. įvykio vietoje atliko ne vienas K.

Č., bet ir kiti asmenys. Tai patvirtina specialisto iÅ¡vados Nr. S 29/11 (01) duomenys, iÅ¡ kurių matyti, kad ant J. N. džinsinių kelnių rastas žmogaus kraujas bei sperminio skysčio pėdsakai, kurių DNR profilis nepriklauso K. Č.. Tai rodo, jog nusikalstamus veiksmus – išžaginimÄ â€“ galimai atliko ne K. Č., bet kitas asmuo. Taigi nusikalstamoje veikoje dalyvavo antras asmuo.Specialisto iÅ¡vadoje Nr. S 35/11 (01) nurodyta, kad tampone su J. N. makÅ¡ties turiniu nustatytas J. N. DNR profilis bei miÅ¡rus galimai K.

Č. ir vyriÅ¡kos lyties asmens, kurio genotipas nustatytas ant J. N. džinsinių kelnių, DNR profilis pagal Y chromosomÄ ; tampone su J. N. tiesiosios žarnos turiniu nustatytas J. N. DNR profilis bei vyriÅ¡kos lyties asmens haplotipas, kuris nepriklauso K. Č. ir vyriÅ¡kos lyties asmeniui, kurio genotipas nustatytas ant J. N. džinsinių kelnių. IÅ¡ Å¡ios specialisto iÅ¡vados duomenų galima daryti iÅ¡vadÄ , jog darant nusikalstamus veiksmus prieÅ¡ J. N. dalyvavo dar trečias asmuo.Tai rodo, kad padarytų nusikalstamų veiksmų prieÅ¡ J.

N. aplinkybės nepakankamai iÅ¡tirtos, liko neiÅ¡aiÅ¡kinti kiti nusikaltimo dalyviai, tarp jų galėjo bÅ«ti ir suaugusių asmenų, kurie galėjo bÅ«ti ir organizatoriai, ir pagrindiniai vykdytojai, ir net galimai įtraukė nepilnametį į nusikaltimų padarymÄ . Tada K. Č. nusikalstamų veiksmų pavojingumo laipsnis visuomenei bÅ«tų mažesnis ir jam bÅ«tų skiriama Å¡velnesnė bausmė. Dėl iÅ¡dėstytų aplinkybių neteisinga bei nepagrįsta K. Č. įvardinti kaip vienintelį nusikaltimo vykdytojÄ ir jam skirti maksimaliÄ bausmę.Pats K.

Č. ikiteisminio tyrimo metu ne kartÄ aiÅ¡kino, jog nusikaltimÄ padarė ne vienas, jam bendrininkai grasino, nusikaltimÄ darė Edgaras ir jo draugas, o K. Č. už jam Edgaro pažadėtus 5 000 Lt JurgitÄ atviliojo į miÅ¡kelį ir smaugė. Å ie jo paaiÅ¡kinimai rodo, kad darant nusikaltimÄ dalyvavo daugiau asmenų. Bylos duomenys, DNR tyrimai to nepaneigia.Teismas, remdamasis teismo psichiatrijos, teismo psichologijos stacionarios kompleksinės ekspertizės aktu Nr. 75U-1-57, padarė neteisingas iÅ¡vadas dėl K.

Č. psichikos būklės nusikaltimo padarymo ir šiuo metu, jog jam konstatuotas tik mišrus elgesio ir emocijų sutrikimas. Kitų specialistų surašytoje konsultacinėje išvadoje nurodyta, kad K. Č. serga lėtine psichikos liga, aktyvumo ir dėmesio sutrikimu, kuris diagnozuotas Vaiko raidos centre 2008 m. Tai yra pagrindinis prof. A. Garmaus ir gydytojo psichiatro D. Stasiūno įrodymų šaltinis, jog K. Č. sirgo ir tebeserga lėtine psichikos liga. Byloje nėra duomenų, paneigiančių, kad K.

Č. V. raidos centre 2008 m. nepagrįstai nustatyta diagnozė. Taip pat nėra duomenų, jog, jei 2008 m. K. Č. sirgo lėtine psichikos liga, dabar jis pasveiko.Konsultacinėje iÅ¡vadoje nurodyta, kad kaltinamajam bÅ«dingas melavimas, tai esÄ s vienas iÅ¡ bÅ«dingų K. Č. lėtinio psichikos sutrikimo simptomų; jis nusikaltimo padarymo metu galėjo nesuvokti arba ne visiÅ¡kai suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Tai, kad K. Č. nuolat keitė (melavo) duodamus parodymus, patvirtina ikiteisminio tyrimo metu atliktos apklausos.Byloje liko nepaÅ¡alintas esminis prieÅ¡taravimas tarp dviejų teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktų ir konsultacinės iÅ¡vados, įvertinant K.

Č. psichikÄ , ar jis kada nors sirgo lėtine psichikos liga, aktyvumo ir dėmesio sutrikimu, ar ne ir ar dabar tebeserga Å¡ia liga; jei sirgo Å¡ia liga, tai kada pasveiko.Nuosprendyje teigiama, jog specialistai A. Garmus ir D. StasiÅ«nas negali duoti iÅ¡vados apie K. Č. pakaltinamumÄ , nes neturi ekspertinės kvalifikacijos ir licencijos asmens pakaltinamumui nustatyti, tačiau gynyba kelia klausimÄ ne dėl pakaltinamumo, bet dėl to, ar K. Č. sirgo ir tebeserga lėtine psichikos liga, aktyvumo ir dėmesio sutrikimu, ar jis yra pasveikęs nuo Å¡ios ligos.

BylÄ nagrinėjant teisme buvo pateiktas praÅ¡ymas skirti naujÄ ekspertizę, siekiant paÅ¡alinti esminius prieÅ¡taravimus tarp medicininių aktų, tačiau praÅ¡ymas buvo nepatenkintas. Teisme apklaustas D. StasiÅ«nas patvirtino, kad jis susipažinęs su stacionarios teismo ekspertizės aktu. Vėliau (2013 m. sausio 21 d.) praÅ¡yta į teismo posėdį kviesti specialistÄ B. B., dirbantį LSMU Kauno psichiatrijos klinikoje, jog duotų atsakymÄ pagal byloje esamus medicininius duomenis, tačiau Å¡is praÅ¡ymas taip pat buvo nepatenkintas.Nepatenkinus minėtų praÅ¡ymų, pažeista K.

Č. teisė į gynybÄ , todėl apeliacinės instancijos teismas privalo kviesti į posėdį psichiatrÄ ir iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar K. Č. sirgo, ar ne lėtine psichikos liga; jei sirgo, tai kada pasveiko. Jei reikės, byloje skirti naujÄ teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę, jÄ pavedant atlikti kitam ekspertui ar ekspertinei įstaigai.Skirdamas K. Č. bausmę, teismas nepakankamai atsižvelgė į tai, kad nusikalstamus veiksmus jis padarė bÅ«damas nepilnametis. Jis pripažino savo kaltę dėl J.

N. nužudymo, labai gailisi. Teismas neatkreipė dėmesio, jog pagal bylos duomenis K. Č. padarant inkriminuojamus nusikaltimus kartu dalyvavo ir kiti asmenys. Neatsižvelgta, kad D. Č. viena, nepadedant vaiko tėvui, visomis galimybėmis stengėsi tinkamai auklėti sÅ«nų. Motina ne kartÄ kreipėsi į valstybines įstaigas, ieÅ¡kodama pagalbos nuo neigiamos socialinės įtakos, tačiau jokios pagalbos nesulaukė.Psichiatrams rekomendavus, valstybinė bendrojo lavinimo mokykla buvo pakeista į privačiÄ vidurinę mokyklÄ , kur atsakingesnis pedagogų ir visos mokyklos bendruomenės požiÅ«ris į mokinių drausmę, atsakomybę, poreikius, gabumus.

Už sÅ«naus mokslus privačioje mokykloje mokėjo motina iÅ¡ savo darbo užmokesčio. AÅ¡tuntoje klasėje sÅ«nų perkėlė į Vilniaus Gijos jaunimo mokyklÄ , kurios vizija ir misija – padėti bendrojo lavinimo mokyklose nepritapusiems paaugliams atstatyti mokymosi motyvacijÄ , atsparumÄ neigiamai socialinei įtakai, turintiems psichologinių problemų, tačiau tai nepadėjo. Nuolat buvo bendrauta su mokyklos direktore, o su mokyklos socialine darbuotoja – kiekvienÄ dienÄ , tačiau buvo paaiÅ¡kinta, jog tai paauglystės laikotarpis, kuris praeis.

Motina prašė mokyklos socialinės darbuotojos, kad sÅ«nų perkeltų į socializacijos centrÄ , tačiau buvo paaiÅ¡kinta, jog jis iÅ¡ geros Å¡eimos, nėra padaręs jokio nusikaltimo, ir pasiÅ«lyta negadinti jam gyvenimo. Tai buvo neteisinga pozicija. Dėl iÅ¡dėstytų aplinkybių K. Č. paskirta bausmė Å¡velnintina.Nustatydamas neturtinę žalÄ J. N. tėvams, broliui ir seseriai, teismas nepakankamai atsižvelgė į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas ir priteisė per dideles pinigų sumas.

Teismas neįvertino, kad J. N. nevykdė tėvų norų ir savavaliÅ¡kai nuslėpė pražūtingÄ iÅ¡vykÄ Ä¯ Vilnių. Be to, brolio ir sesers dvasiniai bei emociniai ryÅ¡iai nebuvo itin artimi su J. N., juo labiau kad sesuo mokėsi ir gyveno Klaipėdoje. Teismas neatsižvelgė, jog nepilnamečio nuteistojo motina neturi realių galimybių atlyginti priteistos turtinės ir neturtinės žalos, jos pajamos mažos, be to, ji viena iÅ¡laiko sÅ«nų.Nuteistojo K. Č. atstovė pagal įstatymÄ ir jo gynėjas apeliaciniu skundu praÅ¡o: nuosprendžio dalį dėl K.

Č. nuteisimo pagal BK 150 straipsnio 4 dalį, 149 straipsnio 4 dalį panaikinti ir jį iÅ¡teisinti; suÅ¡velninti bausmę, paskirtÄ pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ ; sumažinti A. N. ir A. N. priteistÄ neturtinės žalos dydį, o A. N. ir L. K. civilinius ieÅ¡kinius dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.Teismo posėdyje nuteistasis K. Č., jo atstovė pagal įstatymÄ D. Č. ir gynėjas prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė abu skundus atmesti.Nuteistojo K. Č. bei jo atstovės pagal įstatymÄ D.

Č. ir gynėjo apeliaciniai skundai tenkinami iÅ¡ dalies.Apeliantai ginčija tik mažametės išžaginimÄ ir seksualinį prievartavimÄ , bausmę bei nukentėjusiesiems priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydį, todėl vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje iÅ¡dėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrino bylÄ , nevirÅ¡ydama apeliacinių skundų ribų.Teisėjų kolegijos nuomone, K.

Č. kaltė išžaginus ir seksualiai prievartavus mažametę J. N. įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes, įvertino įrodymus nepažeidęs BPK 20 straipsnio reikalavimų bei prasmės ir vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl Å¡ių veikų pagrįstai priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį, paskyrė tinkamas bausmes. Tačiau teismas neteisingai nustatė nukentėjusiesiems L.

K. ir A. N. priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydį, todėl Å¡i nuosprendžio dalis keičiama.Esminių BPK pažeidimų byloje nenustatyta.                                    Dėl atsisakymo skirti ekspertizę Nuteistojo K. Č. atstovė pagal įstatymÄ ir jo gynėjas apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepaÅ¡alino prieÅ¡taravimų, esančių ekspertizės aktuose ir konsultacinėje iÅ¡vadoje, todėl bÅ«tina skirti naujÄ teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę.Å is skundo motyvas atmetamas kaip nepagrįstas.

Ikiteisminio tyrimo metu K. Č. paskirta ambulatorinė kompleksinė teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizė, kad bÅ«tų paÅ¡alintos abejonės, ar darydamas nusikaltimÄ jis galėjo teisingai suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti.Padarius Å¡iÄ ekspertizę, ekspertizės akte Nr. 103MS-29 nurodyta, jog tyrimo metu             K. Č. konstatuotas miÅ¡rus elgesio ir emocijų sutrikimas, tačiau jis netrukdė ir netrukdo suprasti savo veiksmų esmės bei jų valdyti. K.

Č. nusikalstamos veikos padarymo metu nesirgo lėtiniu psichikos sutrikimu, nebuvo laikino psichikos veiklos sutrikimo bÅ«senos, fiziologinio, patologinio afektų ar tokios emocinės bÅ«senos, kuri galėjo turėti esminės įtakos jo sÄ monei ir veiklai. Ekspertinio tyrimo metu jis taip pat nesirgo lėtiniu psichikos sutrikimu, jam nereikalingas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas (3 t., 127–141 b. l.).Å i ekspertizė paskirta ir padaryta pradinėje ikiteisminio tyrimo stadijoje. Padarius ekspertizę, gauta naujų duomenų dėl nusikaltimo aplinkybių, įtariamasis pradėjo kelti įvairias versijas, kurias vėliau paneigė.

Įtariamojo K. Č. elgesys (nuolatinis parodymų keitimas, parodymų pateikimas ir tuoj pat jų atsisakymas, laiškų rašymas, savęs žalojimas įkalinimo įstaigoje ir pan.) sukėlė abejonių dėl jo psichikos būsenos. Siekiant geriau įvertinti įtariamojo K. Č. psichikos būklę, paskirta stacionari teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizė.Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 75U-I-57 nurodyta, kad      K. Č. nusikalstamos veikos padarymo metu nesirgo lėtiniu psichikos sutrikimu, nebuvo laikino psichikos sutrikimo būsenos, galėjo suvokti reikšmingas bylai aplinkybes.

Ekspertinio tyrimo metu jis taip pat nesirgo lėtiniu psichikos sutrikimu, jam konstatuotas miÅ¡rus elgesio ir emocijų sutrikimas, jis galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. K. Č. nusikaltimo padarymo metu nebuvo nei fiziologinio afekto, nei kitokios emocinės bÅ«senos, kuri galėjo turėti esminės įtakos jo sÄ monei ir veiklai (3 t., 176–191 b. l.).Nesutikdamas su ekspertizės akte Nr. 75U-I-57 konstatuota K. Č. psichikos sveikatos bÅ«kle, nuteistojo gynėjas pirmosios instancijos teismui pateikė A.

Garmaus teismo medicininių tyrimų biuro teismo medicinos–psichiatrijos specialistų konsultacinę iÅ¡vadÄ Nr. A-KI-197-53, kurioje nurodyta, jog K. Č. serga lėtine psichikos liga – aktyvumo ir dėmesio sutrikimu, kuris iÅ¡sivystė ankstyvame vaiko raidos etape. K. Č. kaip vaiko psichinės bÅ«klės pakitimai bei sutrikimai galėjo turėti įtakos jo veiksmams nusikaltimo padarymo metu. Tuo metu K. Č. galėjo nesuvokti arba nepilnai suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti (7 t., 63–99 b. l.).Kaip pagrindinį įrodymų Å¡altinį, pagrindžiantį Å¡ios konsultacinės iÅ¡vados Nr. A-KI-197-53 teisingumÄ , apeliantai nurodo faktÄ , kad K.

Č. 2008 metais gydytas Vilniaus universiteto vaikų ligoninės filiale Vaiko raidos centre, jam diagnozuotas aktyvumo ir dėmesio sutrikimas. Tačiau iÅ¡ aptarto teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 75U-I-57 tiriamosios dalies turinio matyti, jog teismo ekspertams Å¡ie duomenys buvo žinomi, darydami ekspertizę jie juos įvertino.Pirmosios instancijos teismas, siekdamas paÅ¡alinti aptariamuose dokumentuose esančius skirtumus, apklausė teismo ekspertę R. D. ir specialistÄ D. StasiÅ«nÄ .

Specialistas pripažino, kad savo iÅ¡vadÄ padarė, remdamasis advokato pateikta medžiaga, teismo medicinos ekspertizės aktas buvo pateiktas jau po iÅ¡vados formavimo, atlikdamas tyrimÄ su K. Č. nebendravo. Teismo ekspertei ir specialistui davus paaiÅ¡kinimus, pirmosios instancijos teisme paÅ¡alintos visos abejonės dėl K. Č. psichikos bÅ«klės, todėl teismas pagrįstai atmetė nuteistojo K. Č., jo gynėjo ir atstovės pagal įstatymÄ praÅ¡ymÄ paskirti pakartotinę teismo psichologijos, teismo psichiatrijos ekspertizę.Apeliantai skunde nurodo, jog konsultacinėje iÅ¡vadoje konstatuota, kad K.

Č. asmenybei bÅ«dingas melavimas yra vienas iÅ¡ lėtinio psichikos sutrikimo simptomų. Šį konsultacinės iÅ¡vados teiginį paneigia Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus virÅ¡ininko, teismo psichiatro eksperto A. Galinio raÅ¡tiÅ¡kas paaiÅ¡kinimas, jog melavimas nėra jokio psichikos sutrikimo simptomas, tai yra bendražmogiÅ¡ka savybė; melavimas negali daryti įtakos jokiai ekspertinei iÅ¡vadai (7 t., 155 b. l.).Nepagrįstas atstovės pagal įstatymÄ ir gynėjo apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas atmetė jų praÅ¡ymÄ Ä¯ teismo posėdį kviesti specialistÄ B.

B., nes iÅ¡ teisiamojo posėdžio protokolo (8 t., 39–119 b. l.) turinio matyti, jog toks praÅ¡ymas nebuvo pateiktas nei skunde nurodytu, nei kitu metu. Šį praÅ¡ymÄ apeliantai pateikė apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija atmetė praÅ¡ymÄ Ä¯ teismo posėdį kviesti specialistÄ B. B., kadangi netikslinga kviesti specialistÄ pasisakyti dėl tyrimų, kurių jis nėra daręs. Ä®vertinusi ekspertizės aktus ir konsultacinę iÅ¡vadÄ , apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo abejoti ambulatorinės ir stacionarios kompleksinės teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizių duomenimis.

Komisijų suraÅ¡yti aktai yra iÅ¡samÅ«s, pagrįsti, objektyviai atspindintys K. Č. psichikos sveikatos bÅ«klę, todėl nėra motyvų jais abejoti ir teisinio pagrindo skirti naujÄ ekspertizę vien todėl, jog ankstesnių ekspertizių iÅ¡vados yra nepalankios nuteistajam.              Dėl mažametės išžaginimo ir seksualinio prievartavimo Nuteistasis K. Č. neigia žaginęs ir seksualiai prievartavęs mažametę J. N., tačiau jo kaltę įrodo byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje patikrintų įrodymų visetas.Teismas skundžiamame nuosprendyje iÅ¡samiai iÅ¡dėstė nuteistojo K.

Č. parodymus, iÅ¡analizavo raÅ¡ytinius įrodymus, todėl Å¡ioje nutartyje jie nekartojami ir aptariami tik tiek, kiek reikia atsakyti į apeliacinių skundų argumentus.Atkreipiamas apeliantų dėmesys, kad K. Č. ne visada neigė savo kaltę dėl nusikalstamo elgesio su nukentėjusiÄ ja J. N..Apklaustas tuoj po įvykio ir pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , jis pripažino nurengęs nukentėjusiÄ jÄ , savo varpa braukęs per jos lytinius organus, į makÅ¡tį kišęs pirÅ¡tÄ (2 t., 144–146, 149–150, 154–157 b. l.).

AnalogiÅ¡kas aplinkybes nuteistasis iÅ¡dėstė raÅ¡ydamas nuoÅ¡irdų prisipažinimÄ (2 t., 161 b. l.). Vėliau K. Č. pakeitė parodymus ir ėmė tvirtinti pats J. N. neprievartavęs, tai daręs vaikinas vardu Edgaras ir jo draugas (2 t., 168–172, 177–178 b. l.). Dar vėliau jis pakeitė savo parodymus ir vėl ėmė teigti įvykio metu buvęs vienas (2 t., 189–191, 195–197 b. l.). Pirmosios instancijos teisme pradžioje jis bandė viskÄ neigti, ankstesnį prisipažinimÄ motyvuodamas pareigÅ«nų darytu psichologiniu spaudimu, tačiau, teismui nuosekliai iÅ¡tyrus visus įrodymus, jis sugrįžo prie ikiteisminio tyrimo metu duotų pirminių savo parodymų.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai patikėjo pirminiais nuteistojo K.

Č. parodymais ir nuosprendyje jais kaip įrodymų Å¡altiniu rėmėsi. Tiesa, teismas rėmėsi tik ta parodymų dalimi, kuri neprieÅ¡taravo objektyviems bylos duomenims, t. y. įvykio vietos apžiÅ«ros protokolui, specialistų iÅ¡vadoms, specialistų paaiÅ¡kinimams. Å ie įrodymai aptarti skundžiamame teismo nuosprendyje, todėl iÅ¡samiai nekartojami.Apeliantai K. Č. nekaltumÄ motyvuoja tuo, jog specialistų iÅ¡vadų Nr. S 29/11 (01) ir Nr. S 35/11 (01) duomenys patvirtina, kad nusikalstamus veiksmus prieÅ¡ J.

N. galimai atliko kiti asmenys.Specialisto iÅ¡vadoje Nr. S 35/11 (01) nurodyta, jog tampone su J. N. makÅ¡ties turiniu nustatytas J. N. DNR profilis bei miÅ¡rus galimai K. Č. ir vyriÅ¡kos lyties asmens, kurio genotipas nustatytas ant J. N. džinsinių kelnių, DNR profilis pagal Y chromosomÄ ; tampone su J. N. tiesiosios žarnos turiniu nustatytas J. N. DNR profilis bei vyriÅ¡kos lyties asmens haplotipas, kuris nepriklauso K. Č. ir vyriÅ¡kos lyties asmeniui, kurio genotipas nustatytas ant J. N. džinsinių kelnių (4 t., 160–161 b. l.).

Pirmosios instancijos teisme teismo medicinos ekspertas J. Rybalka negalėjo tiksliai paaiÅ¡kinti, kaip ant J. N. tiesiosios žarnos turinio galėjo atsirasti kito asmens haplotipas, tačiau neatmetė galimybės, kad tai nuo medžiagos užterÅ¡imo.Ginčijamos specialisto iÅ¡vados Nr. S 29/11 (01) 4 punkte nurodyta, jog ant J. N. džinsinių kelnių rastas žmogaus kraujas ir sperminio skysčio pėdsakai. Atlikus DNR tyrimÄ , nustatytas miÅ¡rus J. N. bei vyriÅ¡kos lyties asmens DNR profilis, kuris nepriklauso K.

Č. (4 t., 153–157 b. l.).Atkreipiamas apeliantų dėmesys, kad nuteistojo kaltė grindžiama ne vien apeliantų cituojamais aptariamų specialistų iÅ¡vadų punktų duomenimis, bet ir kitais tose pačiose iÅ¡vadose nurodytais duomenimis – ant K. Č. džemperio rastas J. N. kraujas, ant J. N. džinsinių kelnių ir kelnaičių – K. Č. DNR profilis, ant jos deÅ¡inio aulinio bato – K. Č. sperma.Taigi specialistų iÅ¡vadų duomenys patvirtina pirminius nuteistojo K. Č. parodymus įvykio vietoje jį buvus vienÄ ir padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas.Kita vertus, ikiteisminio tyrimo metu buvo tiriamos visos nuteistojo keliamos versijos, iÅ¡ jų ir nuteistojo atstovės pagal įstatymÄ bei jo gynėjo apeliaciniame skunde keliama versija, jog mažametę žagino ir seksualiai prievartavo Edgaras bei jo draugas, tačiau nė viena versija nepasitvirtino.Taigi visos pirmosios instancijos teismo nustatytos ir aptartos bylos aplinkybės patvirtina, kad teismas tinkamai įvertino iÅ¡nagrinėtų įrodymų visumÄ , įrodančiÄ , jog K.

Č. tenkino savo lytinę aistrÄ natÅ«raliu, analiniu ir kitokio fizinio sÄ lyčio bÅ«du prieÅ¡ nukentėjusiosios valiÄ bei pasinaudodamas jos bejėgiÅ¡ka bÅ«kle.Atsižvelgus į nukentėjusiosios amžių, kurį nuteistasis žinojo, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 149 straipsnio 4 dalį ir 150 straipsnio 4 dalį kaip mažamečio asmens išžaginimas bei seksualinis prievartavimas.                                           Dėl bausmės Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje iÅ¡samiai motyvavo bausmės skyrimÄ .PrieÅ¡ingai, nei nurodoma apeliaciniuose skunduose, teismas atsižvelgė, kad K.

Č. nusikalto bÅ«damas nepilnametis, ir bausmes už konkrečias veikas skyrė, vadovaudamasis ne tik bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, bet ir Baudžiamojo kodekso XI skyriaus normomis, nustatančiomis nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus.Teismas atsižvelgė, jog K. Č. padarė vienÄ nesunkų (BK 11 straipsnio 3 dalis) ir tris labai sunkius (BK 11 straipsnio 6 dalis) nusikaltimus. Jo nusikalstami veiksmai sukėlė neatitaisomus padarinius – jauno žmogaus mirtį. Nusikaltimai padaryti tyčia, yra baigti, iÅ¡ anksto sumanyti ir apgalvoti.Teismas įvertino kaltininko asmenybę: anksčiau jis neteistas, nebaustas administracine tvarka, nusikaltimų padarymo metu buvo nepilnametis, Vilniaus Mikalojaus DaukÅ¡os vidurinės mokyklos, kurioje mokėsi nuo 2003 m. gruodžio 15 d. iki 2007 m. lapkričio 9 d., direktorės ir psichologės charakterizuojamas kaip labai judrus, priekabus, agresyvus, grubus, trukdantis ugdymo procesui mokinys (3 t., 101 b. l.).

IÅ¡ VÄ® ,,Å altinėlio“ privačios mokyklos direktoriaus pateiktos charakteristikos matyti, kad   K. Č. Å¡ioje mokykloje mokėsi nuo 2007 m. rudens ir 2010 metais baigė septynias klases. Mokslai sekėsi patenkinamai, mokyklos bendruomenės gyvenime nebuvo aktyvus (3 t., 103 b. l.).PrieÅ¡ingai, nei teigiama atstovės pagal įstatymÄ ir gynėjo apeliaciniame skunde, teismas atsižvelgė į K. Č. motinos pastangas sudaryti vaikui kuo palankesnes gyvenimo ir auklėjimo sÄ lygas, nors nuteistasis to ir nevertino.D.

Č. apeliaciniame skunde nepagrįstai kaltina mokymo įstaigas, neva nesuteikusias jai reikiamos pagalbos. IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog visų mokyklų, kuriose mokėsi nuteistasis, pedagogai geranoriÅ¡kai bendradarbiavo su motina, stengėsi ieÅ¡koti bÅ«dų, kaip pagerinti K. Č. elgesį ir mokymÄ si. Tai, kad socialinė pedagogė neva atkalbėjo D. Č. perkelti sÅ«nų į socializacijos centrÄ (tokių duomenų byloje nėra), neduoda pagrindo teigti, jog dėl to buvo neužkirstas kelias nusikaltimui.Teismas nenustatė nei K.

Č. atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių.Nuteistojo atstovė pagal įstatymÄ ir jo gynėjas apeliaciniame skunde teigia, kad                  K. Č. pripažino kaltę dėl J. N. nužudymo ir nuoÅ¡irdžiai gailisi.Bylos duomenys to nepatvirtina.BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdus gailėjimasis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant tyrimo ir teisingumo vykdymo institucijoms teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų; nuoÅ¡irdus gailėjimasis – kritiÅ¡kas savo padarytos veikos vertinimas, iÅ¡gyvenimas dėl padarytų nusikalstamų veiksmų, stengimasis suÅ¡velninti nusikalstamos veikos padarinius.Pirmosios instancijos teismas, nepripažindamas nuteistojo prisipažinimo kaip jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, motyvavo, jog nors K.

Č. prisipažino užsmaugęs J. N., tačiau tai padarė įrodymų verčiamas.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su tokia teismo iÅ¡vada.Beje, iÅ¡ teismo psichiatrų, psichologų suraÅ¡ytų ekspertizės aktų turinio matyti, kad             K. Č. dėl nustatytų padarinių nesigaili. Jis apgailestauja tik dėl savo paties situacijos, paaiÅ¡kėjus jo nusikalstamiems veiksmams.Dėl to teismas pagrįstai nenustatė K. Č. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jog jis prisipažino ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi.Atmetamas kaip nepagrįstas nuteistojo atstovės pagal įstatymÄ ir jo gynėjo apeliacinio skundo teiginys, kad teismas neįvertino, jog K.

Č. inkriminuotus nusikaltimus darė ir kiti asmenys. Byloje nenustatyta, kad darant aptariamus nusikaltimus dalyvavo kiti asmenys.Nuteistojo K. Č. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog jis turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , tėvus, giminaičius, nėra pakankamas argumentas Å¡velninti bausmę.Teismas tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę bei BK 91 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.Už mažametės nužudymÄ K. Č. paskirta maksimali leistina nepilnamečiui bausmė, įvertinus padaryto nusikaltimo pavojingumÄ , jo padarymo aplinkybes ir nuteistojo asmenybę, negali bÅ«ti laikoma per griežta.

Už kitus nusikaltimus teismas nuteistajam paskyrė bausmes, artimas nepilnamečiui skaičiuotinam sankcijų vidurkiui.Paskirta galutinė subendrinta bausmė neprieštarauja BK 90 straipsnio 5 dalies reikalavimui, kad laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui negali viršyti 10 metų. Dėl to apeliacinių skundų teiginiai dėl K. Č. paskirtos pernelyg griežtos bausmės yra nepagrįsti.Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog nuteisto nepilnamečio socialinė branda atitinka jo amžių.

Jau minėtame teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 75U-I-57 konstatuojama, kad nusikaltimo padarymo metu K. Č. galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Jis nusikalto bÅ«damas 15 metų, o už nužudymÄ , išžaginimÄ , seksualinį prievartavimÄ ir vagystę asmuo atsako nuo 14 metų amžiaus. Taigi K. Č. veiksmus sÄ lygojo jo sÄ moningas pasirinkimas elgtis nusikalstamai.Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam paskirtos bausmės už kiekvienÄ veikÄ atskirai ir subendrinta bausmė atitinka bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), bausmės skyrimo nepilnamečiui ypatumus (BK 91 straipsnis), bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis) ir yra teisingos.                                                               Dėl neturtinės žalos atlyginimo Apeliantai skunduose nurodo, jog nustatydamas neturtinę žalÄ nukentėjusiesiems, teismas nepakankamai atsižvelgė į CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas ir priteisė per dideles pinigų sumas.Teisėjų kolegija iÅ¡ dalies sutinka su tokiu apeliacinių skundų argumentu.Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, nukentėjusiojo patirtų fizinių ir dvasinių kančių pobÅ«dį, individualias nukentėjusiojo savybes bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylos aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.Ä®statymo nuostatos nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimalaus bei maksimalaus dydžių, todėl nukentėjusiojo patirtÄ neturtinę žalÄ turi įvertinti bylÄ nagrinėjantis teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytomis aplinkybėmis bei kriterijais, atsižvelgdamas į teismų praktikÄ .Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pagrįstai nurodė, kad nuteistojo K.

Č. padaryto nusikaltimo pasekmės yra sunkios, nesugrÄ Å¾inamos, o nukentėjusieji A. N. ir A. N. dėl dukros, L. K. ir A. N. dėl sesers mirties patyrė dvasinius sukrėtimus bei iÅ¡gyvenimus, kurie turi bÅ«ti atlyginti. J. N. tėvams priteistas neturtinės žalos atlyginimas, atsižvelgus į tėvų skausmÄ netekus vaiko, negali bÅ«ti laikomas per didelis. Jis neprieÅ¡tarauja susiformavusiai teismų praktikai. Tačiau teismas nepakankamai atskleidė brolio ir sesers ryšį su nužudyta seserimi, neįvertino nukentėjusiosios elgesio, nepakankamai vadovavosi sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais bei teismų praktika panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose, priteisiant žalos atlyginimÄ kitiems Å¡eimos nariams.Nukentėjusieji L.

K. ir A. N. yra suaugę. L. K. antrus metus mokėsi Klaipėdoje, tačiau iki tol gyveno kartu su seserimi, kartu leisdavo laikÄ , buvo artimos. A. N. niekada negyveno kartu su nužudyta seserimi, jie yra skirtingų motinų vaikai, tarp jų 12 metų amžiaus skirtumas, tiesiogiai bendravo periodiÅ¡kai. Dėl to negalima teigti, jog brolio ir sesers emocinis ryÅ¡ys su nužudytÄ ja buvo vienodas ir jiems turi bÅ«ti priteisiamas vienodas neturtinės žalos atlyginimo dydis.Ä®vertinusi bylos aplinkybes teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismo priteistas nukentėjusiesiems L.

K. ir A. N. neturtinės žalos atlyginimo dydis mažintinas. Pažymėtina, jog vertybiniai teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys prieÅ¡ingų interesų pusiausvyrÄ , atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iÅ¡ dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymÄ . Dėl to teismai, priteisdami atlyginti asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytÄ neturtinę žalÄ , atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y.

į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t. t. (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros, nes nukentėjusiajam priteisiama piniginė kompensacija nėra dar viena bausmė žalÄ padariusiam asmeniui.Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į teismų praktikÄ , kad nužudymo bylose nukentėjusiems broliams, seserims iÅ¡ kaltininko priteisiama nuo 5 000 iki 30 000 litų neturtinei žalai atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-531/2010, 2K-145/2011,              2K-410/2011 ir kt.).Dėl iÅ¡dėstytų argumentų skundžiamu nuosprendžiu iÅ¡ nuteistojo K.

Č. nukentėjusiajai L. K. priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydis sumažinamas iki 25 000 litų, o nukentėjusiajam A. N. – iki 15 000 litų.Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, bÅ«tina įvertinti ir atsižvelgti į kitas reikÅ¡mingas Å¡ioje byloje aplinkybes, o bÅ«tent, į neturtinės žalos kompensavimo dydį mažinantį faktorių – nukentėjusiosios J. N. elgesį iki įvykio. IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog nukentėjusioji sakė netiesÄ tėvui, kad eis pas draugę nakvoti, bÅ«dama mažametė savavaliÅ¡kai iÅ¡vyko į Vilnių pas tik iÅ¡ interneto pažįstamÄ vaikinÄ .

Tokios aplinkybės rodo, jog pačios nukentėjusiosios elgesys iÅ¡ dalies prisidėjo prie situacijos, susijusios su jos nesaugumu, sukÅ«rimo.Teismas nuosprendyje teisingai nurodė, kad žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali bÅ«ti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį. Tačiau į šį kriterijų atsižvelgiama, siekiant iÅ¡laikyti pusiausvyrÄ tarp nukentėjusių asmenų teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimÄ ir žalÄ padariusio asmens teisėtų interesų.Apeliantai nepagrįstai teigia, jog teismas neatsižvelgė į nuteistojo ir jo atstovės pagal įstatymÄ materialinę padėtį.

Teismas nurodė, kad K. Č. neturi turto ir pajamų, tačiau yra jaunas, todėl turi galimybę ateityje įgyti lėšų bei atlyginti nusikaltimu padarytÄ Å¾alÄ . Teismas įvertino, jog D. Č. neturi turto, dirba, turi kreditinių įsipareigojimų. Tačiau tėvų pareiga atlyginti nepilnamečio sÅ«naus padarytÄ Å¾alÄ nėra absoliuti, jÄ riboja tam tikras laikas. D. Č. pareiga atlyginti žalÄ tęsis iki K. Č. sulauks pilnametystės. Kita vertus, negalima neatkreipti dėmesio, kad Å¡iÄ pareigÄ turi ne tik nepilnamečio motina, bet ir tėvas.Teisėjų kolegijos nuomone, pakoreguoti neturtinės žalos atlyginimo dydžiai Å¡ioje byloje atitinka CK 6.250 straipsnyje įtvirtintus sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei susiformavusiÄ teismų praktikÄ analogiÅ¡kose bylose.Kita nuosprendžio dalis nekeičiama.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies            3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 18 d. nuosprendį pakeisti:iÅ¡ K. Č., o jam neturint savarankiÅ¡kų lėšų subsidiariai iÅ¡ jo tėvų A. Č. ir D. Č. priteistÄ neturtinės žalos atlyginimÄ nukentėjusiajai L. K. sumažinti iki 25 000 (dvideÅ¡imties penkių tÅ«kstančių) litų, nukentėjusiajam A. N. – iki 15 000 (penkiolikos tÅ«kstančių) litų.Kitos nuosprendžio dalies nekeisti. Kolegijos pirmininkė                                                                        V.

R. Teisėjai                                                                                     Kęstutis Jucys                                                                                      Elena Vainienė              Â