2023-02-22 Nr. AB-4094-3-61-3-01715-2021-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-83-822/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01715-2021-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 17.7; 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ivetos Pelienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui valstybės įmonei Lietuvos automobilių kelių direkcijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) Lietuvos automobilių kelių direkcija (toliau – ir Direkcija) 2021 m. balandžio 22 d. raštą Nr. 26754 „Dėl nuovažos“ (toliau – ir Raštas); 2) įpareigoti Direkciją suderinti architekto K. S. nuovažos planą, parengtą atsižvelgiant į 2018 m. gegužės 24 d. VĮ „Kelių priežiūra“ išduotas prisijungimo sąlygas Nr. SD.11-799(1.32.K) (toliau – ir Prisijungimo sąlygos) nuovažai į valstybinės reikšmės rajoninį kelią Nr. 5241.

2. Pareiškėjas nurodė, kad VĮ „Kelių priežiūra“ 2018 m. gegužės 24 d. išnagrinėjo jo atstovo architekto K. S. prašymą išduoti prisijungimo sąlygas nuovažai į valstybinės reikšmės rajoninį kelią Nr. 5241 (privažiuojamas kelias prie Buivydiškių nuo kelio Pilaitė – Čekoniškės – Sudervė prie žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini))) (toliau – ir Sklypas) ir raštu Nr. SD.11-799(1.32.K) išdavė Prisijungimo sąlygas. Tokiu būdu 2018 m. gegužės 24 d. įgaliota institucija VĮ „Kelių priežiūra“ suplanavo ir įteisino nuovažos įrengimą nuo valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 5241 į pareiškėjo Sklypą.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2018 m. liepos 1 d. VĮ „Kelių priežiūra“ funkcijos, susijusios su viešosiomis paslaugomis, buvo perduotos Direkcijai. Pareiškėjui VĮ „Kelių priežiūra“ 2018 m. gegužės 24 d. išduotos Prisijungimo sąlygos panaikintos nebuvo.

4. Architektas K. S. parengė vienbučio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini) statybos projektą, kuriame buvo atsižvelgta į galiojančias Prisijungimo sąlygas nuovažai į kelią ir pateiktas sprendinio brėžinys (nuovažos planas). Architektas K. S. 2021 m. sausio 27 d. pakartotinai kreipėsi į atsakovą su prašymu suderinti nuovažos projektą pagal dar 2018 m. gegužės 24 d. VĮ „Kelių priežiūra“ išduotas Prisijungimo sąlygas suplanuotai nuovažai, nes atsakovas nuovažos Prisijungimo sąlygų išdavęs niekada ir nebuvo.

5. Pareiškėjas teigė, kad neprašė atsakovo išduoti Prisijungimo sąlygas naujai nuovažai, o prašė suderinti nuovažos planą pagal 2018 m. suplanuotą nuovažą į valstybinės reikšmės rajoninį kelią Nr. 5241, kuriai Prisijungimo sąlygos dar 2018 m. gegužės 24 d. buvo išduotos VĮ „Kelių priežiūra“. Vadovaudamasis minėtomis sąlygomis, pareiškėjas susiplanavo gerbūvį savo žemės Sklype, kreipėsi į architektą, užsakė vienbučio gyvenamojo namo projektą, apmokėjo projektavimo paslaugas ir suderino projektą su kitomis suinteresuotomis institucijomis. Atsakovui nepagrįstai ir nemotyvuotai nederinant pateikto statybos projekto (nuovažos plano), pareiškėjas ir jo šeima jau daugiau kaip pusę metų patiria didelius nepatogumus, nes negali pradėti namo statybos. Pareiškėjo nuomone, tokie atsakovo darbuotojų veiksmai yra nepagrįsti ir neteisėti, pažeidžia jo teises ir teisėtus lūkesčius.

6. Pareiškėjas pažymėjo, kad su teisinio tikrumo principu glaudžiai siejasi įstatymo negaliojimo atgal teisinis principas. Šiuo principu siekiama užtikrinti teisinio reguliavimo bei asmenų teisinio statuso aiškumą, stabilumą. Subjektai turi žinoti, kokio elgesio iš jų yra tikimasi, reikalaujama, ir turi būti tikri, kad už teisės aktus atitinkantį elgesį jiems nebus taikomos teisinės poveikio priemonės vėliau pasikeitusio teisinio reguliavimo pagrindu.

7. Pareiškėjo vertinimu, ginčijamas Direkcijos 2021 m. balandžio 23 d. raštas Nr. 2-6754 „Dėl nuovažos“ pripažintinas individualiu administraciniu aktu. Bendrieji reikalavimai individualiam administraciniam aktui įtvirtinti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnyje.

8. Pareiškėjas papildomai pateiktuose paaiškinimuose nurodė, kad atsakovas klaidina teismą teigdamas, jog valstybinės reikšmės rajoninis kelias Nr. 5241 (privažiuojamas kelias prie Buivydiškių nuo kelio Pilaitė – Čekoniškės – Sudervė) prie žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), yra priskiriamas B kategorijos gatvėms. Vadovaujantis Direkcijos 2019 m. spalio 29 d įsakymo Nr. V-166 „Dėl gatvių kategorijų nustatymo ir kelių ruožų priskyrimo gatvių kategorijoms“ 3 punktu, B kategorijos gatvėms priskiriami tranzito paskirties kelių ruožai, nepriskirti A ir C gatvių kategorijoms.

9. Pareiškėjas nurodė, kad vadovaujantis Vilniaus rajono savivaldybės Teritorijos dalies („U“ žemės naudojimo funkcinės zonos Avižienių, Juodšilų, Nemėžio, Pagirių, Riešės, Rudaminos ir Zujūnų seniūnijoje) bendrojo plano sprendinių konkretizavimu yra akivaizdu, jog ginčo kelio kategorija „planuojama C kategorijos gatvė“. Šiuo metu gatvės kategorija žemesnė, t. y. D kategorija. Atsižvelgiant į Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-933 (toliau – ir STR), 6 lentelėje nustatytus reikalavimus, keliamus D kategorijos gatvėms, turi būti išlaikomas 50 m minimalus atstumas tarp sankryžų, o tarp įvažiavimų/išvažiavimų minimalus atstumas nėra nustatytas.

10. Teigė, kad pareiškėjo privažiuojamasis kelias per vietinės reikšmės kelią yra sujungiamas su valstybinės reikšmės keliu. Pareiškėjo Sklypas yra rajono teritorijoje, Buivydiškių gyvenvietėje, kur nustatytas 50 km/h automobilių greitis, todėl VĮ „Kelių priežiūra“ išdavė pareiškėjui prisijungimo sąlygas.

11. Pareiškėjas akcentavo, kad gretimi kaimyniniai sklypai turi įrengtus ir faktiškai naudojamus įvažiavimus į minėtą gatvę, nuovažos iš kaimyninių sklypų yra suprojektuotos, tačiau pareiškėjui projektas netvirtinamas.

12. Atsakovas Direkcija atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

13. Atsakovas nurodė, kad Direkcija nėra viešojo administravimo subjektas, skundžiami veiksmai susiję ne su viešojo administravimo teisiniais santykiais, o skundžiamas Raštas atitinkamai nėra administracinis sprendimas, priimtas VAĮ nustatyta tvarka. Skunde išdėstyti reikalavimai susiję su civiliniais turtiniais teisiniais santykiais ir nepatenka į viešojo administravimo sritį.

14. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 1 dalį keliai nuosavybės teise priklauso valstybei, savivaldybėms, fiziniams ar juridiniams asmenims. Valstybinės reikšmės keliai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei. Juos turto patikėjimo teise valdo, naudoja ir jais disponuoja Direkcija (Kelių įstatymo 4 straipsnio 2 dalis). Turto patikėjimo teisė – tai patikėtinio teisė patikėtojo nustatyta tvarka ir sąlygomis valdyti, naudoti perduotą turtą bei juo disponuoti (Civilinio kodekso 4.106 str.).

15. Atsakovas paaiškino, kad naujos nuovažos nuo kelio į žemės Sklypą įrengimui taikytina Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 24 straipsnyje nustatyta tvarka dėl prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygų išdavimo. Šio straipsnio 15 punkte numatyta, kad nauji inžineriniai tinklai ar susisiekimo komunikacijos tiesiami statytojo (užsakovo) ir inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų savininko (valdytojo) arba naudotojo sutarčių pagrindu. Šio straipsnio 17 punkte įtvirtinta, kad inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkas (valdytojas) ar naudotojas, išduoda arba motyvuotai atsisako išduoti prisijungimo sąlygas per 10 darbo dienų nuo statytojo (užsakovo) prašymo išduoti šias sąlygas gavimo dienos. Teisę įrengti nuovažą asmuo įgyja tik pasirašęs minėtą sutartį su kelio savininku (valdytoju).

16. Pareiškėjas prašo įpareigoti Direkciją suderinti architekto K. S. nuovažos planą, parengtą atsižvelgiant į 2018 m. gegužės 24 d. išduotas Prisijungimo sąlygas, tačiau teisę įrengti nuovažą nuo valstybinio kelio į Sklypą jis įgytų tik pasirašęs sutartį, todėl pareiškėjo skunde suformuluotas reikalavimas dėl prisijungimo prie valstybinės reikšmės kelio negali būti nagrinėjamas administraciniame teisme, o taip pat ir neatitiktų bendrojo šalies sutarčių laisvės principo. Taigi Direkcija nurodytuose teisiniuose santykiuose dalyvauja ne kaip viešojo administravimo subjektas ir veiksmus atlieka ne viešojo administravimo įgaliojimo pagrindu, o turimų daiktinių teisių ir pareigų pagrindu kaip valstybinės reikšmės kelių savininko teises įgyvendinantis juridinis asmuo. Pareiškėjo pagrindinis siekis kreipiantis į Direkciją iš esmės yra sutarties dėl naujų susisiekimo komunikacijų tiesimo sudarymas, o pagal galiojantį teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, prašymai įpareigoti kelio savininką pasirašyti sutartį dėl prisijungimo prie valstybinės reikšmės kelio, kilę iš prievolinių sutartinių teisinių santykių, priskirti bendrosios kompetencijos teismams. Taigi byla turėtų būti nutraukta ir nustačius, kad skundas nenagrinėtinas teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka, nes neteisminga administraciniam teismui (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p., 103 str. 1 d. 1 p.).

17. Atsakovas pažymėjo, kad kelias, į kurį pareiškėjas siekia įsirengti nuovažą, priskirtas valstybinės reikšmės rajoniniams keliams. Valstybinės reikšmės keliai nėra skirti patekti į kiekvieną greta valstybinės reikšmės kelio suformuotą žemės sklypą ar objektą.

18. Pagal Kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. D1-11/3-3 (toliau – ir KTR), 162 punktą nuovažos nuo valstybinės reikšmės automobilinių kelių gali būti rengiamos tik tada, kai nėra kitų techninių ir teisinių patekimo (įvažiavimo ir išvažiavimo) būdų į šalia kelio esančiu ar planuojamus objektus. Patekimas į pareiškėjo Sklypą galimas ir užtikrinamas vietinės reikšmės keliu – (duomenys neskelbtini) gatve, esančia Sklypo pietvakarinėje dalyje.

19. Nurodė, kad STR 4 punkte įtvirtinta, kad valstybinės reikšmės keliai, miestuose, miesteliuose, kompaktiškai užstatytose kaimų teritorijose, sutampantys su gatvėmis ir įtraukti į Valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašą, patvirtintą 1999 m. birželio 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 757 „Dėl valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašo patvirtinimo“, projektuojami vadovaujantis šiuo reglamentu. Vadovaujantis Direkcijos 2019 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. V-166 „Dėl gatvių kategorijų nustatymo ir kelių ruožų priskyrimo gatvių kategorijoms“, gyvenvietėse rajoninių kelių ruožai, pažymėti kelio ženklu Nr. 550 „Gyvenvietės pradžia“ ir kelio ženklu Nr. 551 „Gyvenvietės pabaiga“, priskirti B kategorijos gatvėms. Atsižvelgiant į STR 5 ir 6 lentelėse nustatytus reikalavimus, keliamus B kategorijos gatvėms, turi būti išlaikomas 150 m minimalus atstumas tarp įvažiavimų/išvažiavimų. Artimiausia nuovaža nuo pareiškėjo Sklypo ribos Sudervės k. kryptimi yra už 28 m (nuvažiavimas į (duomenys neskelbtini) gatvę). KTR 166 punkte nustatyta, kad rajoniniuose keliuose nuovažos kiekvienoje kelio pusėje gali būti įrengiamos ne dažniau kaip kas 100 metrų. Negalima situacija, kai kelias projektuojamas, tiesiamas ir prižiūrimas nesivadovaujant teisės aktais ar normatyvais.

20. Atsakovas pažymėjo, kad tiek ankstesnių sąlygų išdavimo metu, tiek ir šiuo metu galiojantys teisės aktai tokį naujos nuovažos įrengimą draudė ir draudžia, todėl bet kokiu atveju prašymas negalėjo būti tenkinamas.

21. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas nepagrįstai nurodė, kad pagal VĮ „Kelių priežiūra“ išduotas prisijungimo sąlygas buvo įteisintas nuovažos įrengimas. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių 2 punkte (ginčui aktuali redakcija) nurodyta, kad projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams. Vadovaujantis Statybos įstatymo 24 straipsnio 24 dalimi, statinio projektai rengiami pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus, kurie galiojo tą dieną, kai buvo išduoti specialieji reikalavimai. Prisijungimo sąlygų išdavimo metu galiojo STR 2015 m. sausio 1 d. redakcija, kurios 4 punkte buvo nurodyta, kad valstybinės reikšmės keliai, gyvenamosiose vietovėse sutampantys su gatvėmis ir esantys Sąraše, projektuojami vadovaujantis KTR. Projektas parengtas nesilaikant galiojančių teisės aktų nuostatų, įskaitant KTR 162 punktą, 166 punktą. Todėl Direkcija pagrįstai Prisijungimo sąlygų nelaikė priežastimi derinti pateiktą nuovažos projektą.

22. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad gali pritarti naujos nuovažos įrengimui tik tuo atveju, jeigu yra pati išdavusi prisijungimo sąlygas prie valstybinės reikšmės kelio. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017 m. kovo 29 d. nutarimu Nr. 238 perdavė Direkcijai valstybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – valstybinės reikšmės kelius, nurodytus Sąraše, valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise. VĮ „Kelių priežiūra“ prisijungimo sąlygas pareiškėjui išdavė 2018 m. gegužės 24 d., kai ginčo kelio nevaldė ir juo nedisponavo, o šis kelias (kaip ir kiti valstybinės reikšmės keliai) buvo perduotas Direkcijai valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise. Tai sudaro savarankišką pagrindą išvadai, kad pareiškėjo nurodytos prisijungimo prie valstybinės reikšmės kelio sąlygos neteisėtos.

23. Nurodė, kad pareiškėjas dėl projekto derinimo kreipėsi praėjus beveik dviem metams nuo Prisijungimo sąlygų išdavimo, todėl galima spręsti, jog pareiškėjui buvo žinoma, kad galimybės įsirengti naują nuovažą nuo valstybinės reikšmės rajoninio kelio nėra, nes netenkinamos anksčiau aptartos KTR sąlygos – pareiškėjas neišnaudojo visų techninių ir teisinių priemonių patekimui į žemės sklypą, o Sklypo lokalizacija, kai neišlaikomas reikalaujamas atstumas tarp esamų nuovažų, neatitinka KTR ir STR reikalavimų. Prisijungimo sąlygose, be kita ko, buvo nurodyta rengiant projektą vadovautis KTR. Akcentavo, kad VĮ „Kelių priežiūra“ išdavė imperatyvaus teisinio reguliavimo neatitinkančias (ir tuo metu galiojusio reguliavimo neatitikusias) Prisijungimo sąlygas, nesudarė pagrindo pagal šias sąlygas atlikti kitus veiksmus, reikalingus nuovažos įrengimui, nes iš neteisės (neteisėtų sąlygų) teisė negali atsirasti. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjas neturėjo pagrindo tikėtis neteisėtų savo interesų apsaugos.

II. 24. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. spalio 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

25. Teismas nurodė, kad byloje ginčas kilo dėl Direkcijos 2021 m. balandžio 22 d. sprendimo Nr. 26754 „Dėl nuovažos“ teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo suderinti nuovažos planą, parengtą atsižvelgiant į VĮ „Kelių priežiūra“ 2018 m. gegužės 24 d. išduotas prisijungimo sąlygas, nuovažai į valstybinės reikšmės rajoninį kelią Nr. 5241.

26. Teismas nustatė, kad VĮ „Kelių priežiūra“, išnagrinėjusi pareiškėjo 2018 m. gegužės 23 d. prašymą išduoti prisijungimo sąlygas nuovažai į valstybinės reikšmės rajoninį kelią Nr. 5241 Pilaitė – Čekoniškės – Sudervė (toliau – ir Kelias) prie jam priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 2018 m. gegužės 24 d. išdavė pareiškėjui prisijungimo sąlygas Nr. SD.11-799(1.32.K): 1. Rengiant projektą vadovautis kelių techniniu reglamentu KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. D1- 11/3-3 ir statybos rekomendacijomis R36-01 „Automobilių kelių sankryžos“; 2. Inžinerinių komunikacijų tinklus planuoti už kelių juostos ribų; 3. Vandens nuvedimas nuo planuojamos teritorijos turi būti projektuojamas tik savame žemės sklype; 4. Įvažiavimą ir išvažiavimą iš planuojamos teritorijos į rajoninį kelią Nr. 5241 numatyti vieną naują 4v tipo nuovažą, įrengiant ją su asfaltbetonio danga (preliminarios koordinatės (duomenys neskelbtini)) pagal visus tipo parametrus, savomis lėšomis; projekte nurodyti nuovažos centro koordinates; 5. Įrengus nuovažą, šis statinys turės būti neatlygintinai ir be vertės perduotas šio kelio valdytojui kelio juostos ribose; 6. Numatyti pravažiuojančio transporto keliamo triukšmo ir oro taršos mažinimo priemones; 7. Parengtą projektą pateikti derinti VĮ „Kelių priežiūra“ Vilniaus padaliniui; 8. Pateikti projekto pagrindinio brėžinio kopiją ir skaitmeninę pagrindinio brėžinio kopiją (DWG formatu).

27. Pareiškėjas 2020 m. lapkričio 30 d. kreipėsi į Direkciją, prašydamas išduoti prisijungimo sąlygas nuovažai nuo Kelio į Sklypą. Direkcija 2020 m. gruodžio 22 d. rašte Nr. 2E-14583 nurodė, kad nėra juridinių galimybių išduoti prisijungimo sąlygas prašomos nuovažos įrengimui, kadangi neatitinka STR 5 ir 6 lentelėse nustatytų reikalavimų, keliamų B kategorijos gatvėms. Tokios kategorijos gatvėje minimalus atstumas tarp įvažiavimų /išvažiavimų dešiniaisiais posūkiais yra 150 m. Pažymėjo, kad patekimas į Sklypą galimas ir vietinės reikšmės keliu (duomenys neskelbtini), esančia Sklypo pietvakarinėje dalyje.

28. Pareiškėjas 2021 m. kovo 24 d. su skundu kreipėsi į Direkciją, prašydamas suderinti statybos projektą, parengtą atsižvelgiant į VĮ „Kelių priežiūra“ 2018 m. gegužės 24 d. išduotas prisijungimo sąlygas nuovažai į valstybinės reikšmės rajoninį kelią Nr. 5241. Direkcija skundžiamame 2021 m. balandžio 22 d. sprendime Nr. 2-6754 nurodė, kad vadovaujantis KTR 162 punktu nuovažos nuo valstybinės reikšmės automobilinių kelių gali būti rengiamos tik tada, kai nėra kitų techninių ir teisinių patekimo (įvažiavimo ir išvažiavimo) būdų į šalia kelio esančius ar planuojamus objektus. Pažymėjo, kad įvertinusi skundą, 2020 m. gruodžio 22 d. rašte 2E-14583 išsakytos nuomonės nekeičia.

29. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas į teismą kreipėsi ne dėl prisijungimo prie valstybinės reikšmės kelių sutarties sudarymo, o dėl Direkcijos sprendimo, kuriuo atsisakyta derinti nuovažos projektą. Direkcijos paskirtis yra organizuoti ir koordinuoti valstybinės reikšmės kelių atkūrimą, priežiūrą ir plėtrą (Lietuvos automobilių kelių direkcijos nuostatų 5 punktas), pagrindiniai Kelių direkcijos veiklos tikslai – įgyvendinti valstybinės reikšmės kelių priežiūros ir plėtros valstybės politiką, įgyvendinti saugaus eismo valstybinės reikšmės keliuose valstybės politiką, organizuoti valstybinės reikšmės kelių atkūrimą, priežiūrą ir plėtrą (Lietuvos automobilių kelių direkcijos nuostatų 9.1–9.3. punktai). Direkcija, siekdama jai pavestų tikslų, vykdo valstybinės reikšmės kelių ir jų statinių, projektavimo, tiesimo, statybos, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros paslaugų ir darbų užsakovo, organizavimo ir kontrolės funkcijas, tame tarpe planuoja, organizuoja ir koordinuoja valstybinės reikšmės kelių projektavimo, tiesimo, statybos, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbus ir jų finansavimą; planuoja, organizuoja ir koordinuoja valstybinės reikšmės kelių (tiesimo, statybos, rekonstravimo, taisymo (remonto) projektų rengimą; tvirtina valstybinės reikšmės kelių (tiesimo, statybos, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros) projektus; organizuoja ir koordinuoja valstybinės reikšmės kelių projektų vykdymo priežiūrą (Nuostatų 10.1. punktas). Taigi atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą dėl nuovažos projekto derinimo, šiuo atveju veikė kaip viešojo administravimo subjektas, vykdydamas jam pavestas funkcijas, todėl ginčas priskirtinas nagrinėti administraciniam teismui.

30. Teismas rėmėsi ginčui aktualiomis Kelių įstatymo (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. rugsėjo 1 d.), KTR (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2014 m. gruodžio 18 d.) nuostatomis. Atkreipė dėmesį, kad VĮ „Kelių priežiūra“ Prisijungimo sąlygose taip pat nurodyta, jog rengiant nuovažos projektą turi būti vadovaujamasi KTR nuostatomis, taip pat ir KTR 162, 166 punktais.

31. Teismas pažymėjo, kad teisinis reglamentavimas aiškiai įtvirtina, jog rajoniniuose keliuose nuovažos kiekvienoje kelio pusėje gali būti įrengiamos ne dažniau kaip kas 100 metrų. Byloje esantys įrodymai patvirtina, to neginčija ir pareiškėjas, kad artimiausia nuovaža nuo Sklypo ribos Sudervės kaimo kryptimi yra už 28 m. Taigi naujos nuovažos įrengimo galimybė nėra įtvirtinta teisės aktuose.

32. Teismas taip pat nurodė, kad patekimas į pareiškėjo Sklypą yra galimas per vietinės reikšmės kelią ((duomenys neskelbtini) gatve), kuris yra Sklypo pietvakarinėje dalyje. Taigi šiuo atveju patekimas į Sklypą gali būti užtikrinamas kitu būdu. Ginčo dėl to, kad pareiškėjas negali į Sklypą patekti kitu būdu, šiuo atveju nėra.

33. Teismas pažymėjo, kad neturi pagrindo abejoti Direkcijos teiginiais, kad VĮ „Kelių priežiūra“ Prisijungimo sąlygas pareiškėjui išdavė 2018 m. gegužės 24 d., kai ginčo kelio nevaldė ir juo nedisponavo, o šis kelias (kaip ir kiti valstybinės reikšmės keliai) buvo perduotas Direkcijai valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise. Ši aplinkybė lemia šių prisijungimo sąlygų neteisėtumą, todėl pareiškėjas negalėjo turėti teisėto lūkesčio šių prisijungimo sąlygų pagrindu suderinti nuovažos projektą. Teisės teorijoje laikomasi principo, kad iš ne teisės neatsiranda teisė, todėl jokie teisėti pareiškėjo lūkesčiai nebuvo pažeisti. Teisės aktų nuostatų neatitinkančių išdavimo sąlygų pagrindu negali būti suderintas projektas nuovažai įrengti.

34. Teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, sprendė, kad valstybinės reikšmės rajoninių kelių paskirtis nėra patekti į kiekvieną greta šio kelio suformuotą žemės sklypą ir privačių asmenų interesai negali būti viršesni už visuomenės interesą dėl saugaus eismo užtikrinimo. Teismo vertinimu, Direkcija iš esmės teisingai taikė teisės normas, tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, ginčo sprendimas pripažintinas pagrįstu ir teisėtu, todėl jį naikinti skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Netenkinęs pareiškėjo reikalavimo panaikinti skundžiamą Direkcijos Raštą, teismas netenkino ir išvestinio skundo reikalavimo dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

III. 35. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą pareiškėjo skundą tenkinti. Taip pat priteisti pareiškėjui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

36. Pareiškėjas nurodo, kad su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka. Teismo sprendimas yra be išsamių motyvų, nepateikiant detalios priimto sprendimo motyvacijos.

37. Pareiškėjas teigia, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo teiginiais, kad VĮ „Kelių priežiūra“ prisijungimo sąlygas pareiškėjui išdavė 2018 m. gegužės 24 d., kai ginčo kelio nevaldė ir juo nedisponavo, o šis kelias (kaip ir kiti valstybinės reikšmės keliai) buvo perduotas Direkcijai valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise. Ši aplinkybė lemia šių prisijungimo sąlygų neteisėtumą, todėl pareiškėjas negalėjo turėti teisėto lūkesčio šių prisijungimo sąlygų pagrindu suderinti nuovažos projekto. Teisės teorijoje laikomasi principo, kad iš ne teisės neatsiranda teisė, todėl jokie teisėti pareiškėjo lūkesčiai nebuvo pažeisti. Teisės aktų nuostatų neatitinkančių išdavimo sąlygų pagrindu negali būti suderintas projektas nuovažai įrengti.

38. Pareiškėjas nurodo, kad VĮ „Kelių priežiūra“ išnagrinėjo pareiškėjo atstovo architekto K. S. prašymą išduoti prisijungimo sąlygas nuovažai į valstybinės reikšmės rajoninį kelią Nr. 5241 ir raštu Nr. SD.11-799(1.32.K) išdavė Prisijungimo sąlygas. Tokiu būdu įgaliota institucija VĮ „Kelių priežiūra“ 2018 m. gegužės 24 d. suplanavo ir įteisino nuovažos įrengimą nuo valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 5241 į Sklypą.

39. Pareiškėjas teigia, kad su papildomais paaiškinimais buvo pateikęs įrodymus, jog iki 2018 m. liepos 1 d. projektų derinimo viešąsias funkcijas vykdė VĮ „Kelių priežiūra“, tačiau teismas šių argumentų nevertino ir dėl jų nepasisakė. Be to VĮ „Kelių priežiūra“ išduotose Prisijungimo sąlygose aiškiai nurodyta, kad įvažiavimą ir išvažiavimą planuoti įrengiant nuovažą į rajoninį kelią. Teismas taip pat nepasisakė dėl aplinkybės, kad VĮ „Kelių priežiūra“ išduotos Prisijungimo sąlygos iki šiol nenuginčytos, jose numatyta Prisijungimo sąlygų apskundimo tvarka, kuria atsakovas nepasinaudojo, nors tokią procesinę galimybę turėjo.

40. Pareiškėjas pažymi, kad jei būtų žinojęs, jog neturi galimybės įsirengti nuovažą, kaip nurodyta projekte, būtų rengęs visiškai kitokį, tiek Sklypo, tiek namo projektą. Šiuo metu projekto rengimui jis yra skyręs nemažai brangaus savo ir šeimos laiko bei finansų, tačiau dėl atsakovo neteisėtų veiksmų negali realizuoti projekto. Statybos darbų kainos ir statybinės medžiagos brangsta, dėl to pareiškėjas ir toliau patiria finansinius nuostolius. Akivaizdu, kad tokia susidariusi padėtis pažeidžia pareiškėjo teises ir teisėtus lūkesčius.

41. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas ir atsakovas nepagrįstai įrodinėjimo naštą perkelia pareiškėjui. Susidaro įspūdis, kad pareiškėjas privalo apginti, t. y. rasti argumentus, jog VĮ „Kelių priežiūra“ išduotos Prisijungimo sąlygos yra teisėtos ir pagrįstos, nors šios bylos nagrinėjimo dalykas – pareiškėjo reikalavimas suderinti pateiktą projektą pagal jau išduotas Prisijungimo sąlygas.

42. Pirmosios instancijos teismas neteisingai konstatavo, kad VĮ „Kelių priežiūra“ Prisijungimo sąlygose taip pat nurodyta, jog rengiant nuovažos projektą turi būti vadovaujamasi KTR nuostatomis, tame tarpe ir KTR 162, 166 punktais, kadangi Prisijungimo sąlygose nėra konkrečiai nurodyta, kokiais KTR punktais vadovautis, be to nurodyta, kad privalu vadovautis statybos rekomendacijomis R36-01 „Automobilių kelių sankryžos“.

43. Pareiškėjas pateikė įrodymus, kokiai gatvių kategorijai priskiriamas kelias Nr. 5241. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl pareiškėjo papildomuose paaiškinimuose nurodytų argumentų, kad vadovaujantis Vilniaus rajono savivaldybės Teritorijos dalies („U“ žemės naudojimo funkcinės zonos Avižienių, Juodšilių, Nemėžio, Pagirių, Riešės, Rudaminos ir Zujūnų seniūnijoje) bendrojo plano sprendinių konkretizavimu akivaizdu, jog ginčo kelio kategorija „planuojama C kategorijos gatvė“. Šiuo metu gatvės kategorija yra žemesnė (D kategorija). Atsižvelgiant į STR 6 lentelėje nustatytus reikalavimus, keliamus D kategorijos gatvėms, turi būti išlaikomas 50 m minimalus atstumas tarp sankryžų, o tarp įvažiavimų/išvažiavimų minimalus atstumas nėra nustatytas. Todėl pirmosios instancijos teismo argumentas, kad teisinis reglamentavimas aiškiai įtvirtina, jog rajoniniuose keliuose nuovažos kiekvienoje kelio pusėje gali būti įrengiamos ne dažniau kaip kas 100 metrų vertintinas kritiškai. Be to, gretimi (ne mažiau kaip 5) kaimyniniai sklypai turi įrengtus ir faktiškai naudojamus įvažiavimus į minėtą gatvę, atstumai tarp kurių yra kelios dešimtys metrų. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepasisakė dėl fakto, kad iš Vilniaus rajono savivaldybės paskelbto Valstybinės reikšmės kelio Nr. 5241 Buivydiškės–Zujūnai ruožo rekonstrukcijos projekto, kurio užsakovas yra atsakovas, akivaizdu, jog nuovažos iš kaimyninių sklypų yra suprojektuotos, tačiau pareiškėjo projektas netvirtinamas.

44. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog valstybinės reikšmės rajoninių kelių paskirtis nėra patekti į kiekvieną greta šio kelio suformuotą žemės sklypą ir privačių asmenų interesai negali būti viršesni už visuomenės interesą dėl saugaus eismo užtikrinimo. Šiuo konkrečiu atveju akivaizdu, kad pareiškėjas yra diskriminuojamas ir jam neaišku kodėl būtent jam yra nustatomos kitokios sąlygos nei kaimyninių sklypų savininkams, nors kaimyniniai sklypai nuovažas į minėtą gatvę yra įsirengę kas keliasdešimt metrų ir tai visiškai netrukdo saugaus eismo užtikrinimui.

45. Pareiškėjo vertinimu, pateikti argumentai akivaizdžiai paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą, kad pareiškėjas negalėjo turėti teisėto lūkesčio Prisijungimo sąlygų pagrindu suderinti nuovažos projektą. Priešingai, turėdamas galiojančias ir nenuginčytas VĮ „Kelių priežiūra“ išduotas Prisijungimo sąlygas, pareiškėjo lūkestis jų pagrindu suderinti nuovažos projektą yra pagrįstas ir teisėtas.

46. Teismas nevisapusiškai, neišsamiai ir neobjektyviai išanalizavo bei iš esmės neteisingai įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes, padarė faktinių aplinkybių neatitinkančias išvadas, netinkamai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas bei priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą.

47. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

48. Atsakovas atsiliepimą grindžia aplinkybėmis, nurodytomis pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą. Papildomai nurodo, kad apeliacinį skundą pareiškėjas taip pat grindžia aplinkybėmis ir duomenimis, kuriuos nurodė papildomuose paaiškinimuose, pateiktuose teismui likus vienai dienai iki posėdžio, tuo apribojant atsakovo galimybes išsamiai susipažinti su didelės apimties dokumentais (per internetines nuorodas), bei pateikti tikslius paaiškinimus šiais klausimais per teismo posėdį. Toks pareiškėjo (jo atstovo) elgesys rodo procesinį nesąžiningumą, piktnaudžiavimą procesu. Pagal ABTĮ 11 straipsnio 2 dalį proceso dalyviai privalo sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis ir jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai.

49. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas papildomuose paaiškinimuose ir apeliaciniame skunde visiškai nepagrįstai ginčija kelio kategoriją, remdamasis Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos dalies „U“ zonos bendruoju planu ir Vilniaus rajono savivaldybės paskelbto valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 5241 ruožo rekonstrukcijos projektu, paskelbtu internetiniame puslapyje. Kelio kategorija nustatyta vadovaujantis Kelių direkcijos direktoriaus 2019 m. spalio 29 d įsakymu Nr. V-166 „Dėl gatvių kategorijų nustatymo ir kelių ruožų priskyrimo gatvių kategorijoms“, pagal kurį gyvenvietėse rajoninių kelių ruožai, pažymėti kelio ženklu Nr. 550 „Gyvenvietės pradžia“ ir kelio ženklu Nr. 551 „Gyvenvietės pabaiga“, priskirti B kategorijos gatvėms. Apeliaciniame skunde pareiškėjas teikia klaidingus ir nepagrįstus argumentus, kad ginčo kelias nėra priskirtas B kategorijai ir dėl jo galimo priskyrimo D kategorijos gatvei, kur atstumų reikalavimai netaikomi. Atsakovas teigia, kad valstybinės reikšmės rajoninis kelias Nr. 5241 Pilaitė–Čekoniškės–Sudervė (Kelias) pagal teisinį reglamentavimą nepriklauso ir negali priklausyti D kategorijos gatvei. Tikėtina, kad apeliaciniame skunde pareiškėjas kalba apie Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos dalies „U“ zonos bendrajame plane pažymėtą planuojamą įrengti D kategorijos jungiamąjį kelią, projektuojamą lygiagrečiai ginčo Kelio.

50. Atsakovas kaip klaidingą vertina pareiškėjo argumentą, kad remiantis Vilniaus rajono savivaldybės paskelbtu Kelio ruožo rekonstrukcijos projektu, nuovažos iš kaimyninių sklypų yra suprojektuotos. Toks teiginys klaidingas, nes pareiškėjo nurodomame Kelio rekonstrukcijos projekte yra tiesiog nurodyta esama faktinė situacija su neįregistruotomis nuovažomis, tačiau nėra jokių duomenų apie tai, kad gretimuose sklypuose būtų planuojama jas įrengti, įteisinti, kad jos yra projektuojamos. Kita vertus, kaip matyti iš pareiškėjo nurodomo Kelio rekonstrukcijos projekto, ties pareiškėjo ir kitų kaimyninių sklypų ribomis yra planuojama nutiesti pagrindiniam Keliui lygiagretų kelią, taip sudarant galimybes įsirengti nuovažas būtent į jį ir tuo užtikrinant saugumą Kelyje. Dabartinėje situacijoje suprojektuoti ir įrengti nuvažiavimą nuo pareiškėjo Sklypo ar kaimyninių sklypų tiesiai į Kelią, nėra.

51. Atsakovas pažymi, kad galimai įrengti, bet nesuderinti, neregistruoti kituose sklypuose naudojami įvažiavimai į Kelią nėra ir negali būti pagrindas leisti įsirengti nuovažą pareiškėjui. Prisijungimo sąlygos išduodamos atsižvelgiant į teisės aktuose nustatytas taisykles. Nuovažų buvimas kituose žemės sklypuose nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl nekeičia pareiškėjo teisių ir pareigų apimties ginčo klausimu ir nesudaro pagrindo spręsti klausimo kitaip, nei nustatyta teisės aktuose.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 52. Byloje ginčas kilo dėl Direkcijos Rašto teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo Direkciją suderinti nuovažos planą, parengtą atsižvelgiant į VĮ „Kelių priežiūra“ 2018 m. gegužės 24 d. išduotas prisijungimo sąlygas, nuovažai į valstybinės reikšmės rajoninį kelią Nr. 5241.

53. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad Direkcijos Raštas yra teisėtas ir pagrįstas, pareiškėjo skundą atmetė.

54. Pareiškėjas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nevisapusiškai, neišsamiai ir neobjektyviai išanalizavo bei iš esmės neteisingai įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes, padarė faktinių aplinkybių neatitinkančias išvadas, netinkamai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas. Taip pat teismo sprendimas yra be išsamių motyvų, pirmosios instancijos teismas ir atsakovas nepagrįstai įrodinėjimo naštą perkelia pareiškėjui, teismas neteisingai konstatavo, kad VĮ „Kelių priežiūra“ Prisijungimo sąlygose taip pat nurodyta, jog rengiant nuovažos projektą turi būti vadovaujamasi KTR nuostatomis, taip pat ir KTR 162, 166 punktais, kadangi Prisijungimo sąlygose nėra konkrečiai nurodyta, kokiais KTR punktais vadovautis. Pareiškėjas yra diskriminuojamas ir jam neaišku, kodėl būtent jam yra nustatomos kitokios sąlygos nei kaimyninių sklypų savininkams, nors kaimyniniai sklypai nuovažas į minėtą gatvę yra įsirengę kas keliasdešimt metrų ir tai visiškai netrukdo saugaus eismo užtikrinimui.

55. Teisėjų kolegija pažymi, kad KTR 162 punktas nustato, jog nuovažos nuo valstybinės reikšmės automobilių kelių gali būti rengiamos tik tada, kai nėra kitų techninių ir teisinių patekimo (įvažiavimo ir išvažiavimo) būdų į šalia kelio esančius ar planuojamus objektus. KTR 166 punktas (redakcija, galiojusi nuo 2014 m. gruodžio 19 d. iki 2022 m. rugsėjo 29 d.) nustatė, kad rajoniniuose keliuose nuovažos kiekvienoje kelio pusėje gali būti įrengiamos ne dažniau kaip kas 100 metrų.

56. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjų apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

57. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas ar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga.

58. Teisėjų kolegija, nagrinėjamoje byloje nenustačiusi pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, bei padariusi išvadą, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais duomenimis grindžiamos teismo išvados, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, pasisako tik dėl pagrindinių apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

59. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai, neobjektyviai ir nevisapusiškai įvertino byloje esančius įrodymus.

60. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl nurodyto pareiškėjo argumento, pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat, teisingumo ir protingumo kriterijais. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017).

61. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, atsakovo atsikirtimus į pareiškėjo skundą, rašytinius paaiškinimus, kitą byloje esančią medžiagą, priėmė sprendimą, kuriame aiškiai nurodė nustatytas teisiškai reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes, teisinį reglamentavimą, argumentus, dėl kurių pareiškėjo skundas buvo atmestas. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, teisingai taikė ginčo santykius reguliuojančias teisės normas, sprendime išdėstė argumentus, kuriais remdamasis priėjo prie išvadų, jog Direkcijos Raštas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti nėra teisinio ir faktinio pagrindo. Taigi atsakovo argumentai aptariamu aspektu yra nepagrįsti.

62. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybe, kad VĮ „Kelių priežiūra“ išdavė Prisijungimo sąlygas ir tokiu būdu dar 2018 m. gegužės 24 d. suplanavo ir įteisino nuovažos įrengimą nuo valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 5241 į Sklypą.

63. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad teisės aktai aiškiai įtvirtina reikalavimus nuovažos įrengimui. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktai nenustato galimybės įrengti nuovažą. Aplinkybė, kad pareiškėjui buvo išduotos Prisijungimo sąlygos, savaime nereiškia, jog Direkcija, perėmusi VĮ „Kelių priežiūra“ funkcijas, turį pareigą derinti pareiškėjo prašomą Nuovažos planą pagal išduotas Prisijungimo sąlygas, jeigu nuovažos įrengimo galimybė neįtvirtinta teisės aktuose.

64. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nemotyvuotas.

65. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su šiuo pareiškėjo abstrakčiu teiginiu, nesudarančiu teisinio pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, jog pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland; 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d.) taip pat ne kartą pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą, kad sprendimą nemotyvuotu galima laikyti tik tais atvejais, kai neatsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus, kai sprendime iš viso nėra motyvuojamosios dalies arba iš jos neaišku kokiais įrodymais ir teisės aktais remiantis prieita prie išvadų, pateiktų sprendimo rezoliucinėje dalyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P444-196/2008; 2009 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P756-151/2009; 2009 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P525-194/2009).

66. Nagrinėjamu atveju negalima teigti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas, ar iš sprendimo turinio neaišku, kuo vadovaudamasis teismas padarė išvadas, suformuluotas teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje (t. y. atmesti pareiškėjo skundą), kadangi pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl esminių pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti kitaip pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl skundžiamo Rašto teisėtumo ir pagrįstumo. Tai, kad teismas kitaip vertino pareiškėjo argumentus, nepritarė pareiškėjo pozicijai, nedaro teismo sprendimo nemotyvuotu.

67. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais dėl jo diskriminavimo. Byloje nėra jokių duomenų ar pateiktų įrodymų, kad pareiškėjas būtų atsakovo diskriminuojamas, kaip nors išskiriamas iš kitų subjektų, jog jo padėtis būtų bloginama palyginti su kitais asmenimis.

68. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacinio skundo ribose, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

69. Pareiškėjas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kadangi pareiškėjo apeliacinis skundas atmestas, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Iveta Pelienė

Skirgailė Žalimienė