2025-08-26 Nr. CB-4891-2-55-3-01167-2023-7 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-2966

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01167-2023-7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. rugpjūčio 26 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Irmanto Šulco ir Jūratės Varanauskaitės,

susipažinusi su 2025 m. rugpjūčio 12 d. paduotu atsakovo T. A. J. P. (T. A. J. P.) kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 15 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

atsakovas padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 15 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo.

Apeliacinės instancijos teismo nutartimi pakeista Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 5 d. sprendimo rezoliucinė dalis: ieškinys patenkintas iš dalies – ieškovei iš atsakovo priteistas 32 146,61 Eur nuostolių atlyginimas, 5 procentų metinės palūkanos už priteistą 32 146,61 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. lapkričio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kita ieškinio dalis atmesta. Pakeista sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteistos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.

Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 5 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 15 d. nutarties dalį, kuria ieškinys buvo patenkintas iš dalies, priteisiant iš atsakovo T. A. J. P. 32 146,61 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. lapkričio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei priimti naują sprendimą – taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Atsakovas pažymi, kad ženklai „Laisvas aukštis virš vandens lygio ribotas” yra pakabinti tik ant ieškovei LITGRID AB priklausančių elektros linijų atramų ir vienas vaizduoja 9 m., o kitas – 27 m. Jachtos „Svajonė“, kuria plaukė atsakovas, aukštis yra – 18,5 m. Atsakovo nuomone, toks pavojaus ženklinimas yra nepakankamas, kadangi plaukiant nuo Klaipėdos Nidos link neįmanoma pastebėti šių aukštį ribojančių ženklų (be to, kortelės yra nublukusios, paveiktos korozijos), o apeliacinės instancijos teismas nenustatė, ar buvo įmanoma tuos ženklus pastebėti, ir nemotyvavo, kuriuo ženklu („9 m.“, ar „27 m.“) reikėjo vadovautis, o pasisakė tik, kad „Vien tai, kad vietoje, kur laivyba jau yra draudžiama, atitinkami ženklai galbūt buvo matomi prasčiau, neturi teisinės reikšmės, nes ženklai visų pirma įrengiami taip, kad jie būtų matomi iki ruožo, į kurį draudžiama įplaukti“.

Taigi apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jeigu laivavedys netyčia nepastebėjęs ženklo „draudžiama plaukti“, įplaukė į draudžiamą zoną, tokiu atveju valstybė nebeturi pareigos saugoti jo gyvybę, aiškiai pavaizduodama pavojaus šaltinį – pavojingai kabančius laidus. Su šiuo vertinimu atsakovas nesutinka, kadangi galima atsitiktinai nepastebėti laivybą draudžiančio ženklo. Atsakovo manymu, jeigu asmuo per klaidą įplauktų į zoną, kurioje draudžiama plaukti, valstybė vis tiek turi pareigą saugoti tokio žmogaus gyvybę, įrengdama pavojų žyminčius ženklus pagal Europos žmogaus teisių konvencijos (toliau – EŽTK) 2 straipsnį ir 2010 m. liepos 19 d.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-451 patvirtintų Jungtinių Tautų Europos Ekonomikos komisijos Europos vidaus vandenų kelių laivybos taisyklių (toliau – Laivybos taisyklės) 7 priedo C dalį. Atsakovo teigimu, apeliacinės instancijos teismas prieštaringai ir nepagrįstai nusprendė, kad „Atsakovo argumentai, kad iš jo pasirinktos plaukimo trajektorijos (t. y. įplaukus į draudžiamą zoną) nebuvo gerai matomi draudžiantis laivybą ženklas, elektros stulpų žymėjimas ar aukštis, kuriame yra laidai, taip pat negali būti laikomi jo kaltę šalinančiomis aplinkybėmis.

Atsakovas toje vietoje plaukė neteisėtai, pažeisdamas iki tos zonos esantį įplaukti draudžiantį ženklą“. Atsakovas argumentavo, kad jo plaukta trajektorija (ne tik įplaukus, bet ir iki įplaukimo į draudžiamąją zoną) nebuvo galima pamatyti ženklo „draudžiama plaukti“. Plaukimo trajektoriją nulėmė suskystintų dujų terminalas „Independence“, kurį reikėjo apiplaukti atokiai nuo jo, todėl atsakovas plaukė toli nuo ženklo „draudžiama plaukti“. Atsakovo nuomone, ne jis, o ieškovė turėjo įrodyti, kad ženklas „draudžiama plaukti“ yra pastatytas tinkamoje, t. y. matomoje vietoje.

Ieškovė yra pavojaus šaltinio – 110 kV elektros laidų ir jų atramų savininkė, todėl būtent ji privalėjo įrodyti, kad ji tinkamai įgyvendino savo pareigą paženklinti patį pavojaus šaltinį – pavojingai kabančius elektros laidus nepriklausomai nuo to, kad laidai yra virš zonos, kurioje draudžiama plaukti pramoginiams laivams. Atsakovo teigimu, įrodinėjimo našta byloje buvo paskirstyta netinkamai, ieškovė nepaneigė savo pačios kaltės dėl tinkamai nepažymėto pavojaus šaltinio. Atsakovo manymu, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai akcentavo, kad atsakovas prieš išplaukdamas privalėjo pasiskaityti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos taisykles (kurios yra tik lietuvių kalba) bei išsistudijuoti jūrlapį.

Atsakovo teigimu, neįmanoma prieš išplaukiant įsidėmėti visų taisyklių ir žemėlapių, todėl laivybos signaliniai ženklai privalo būti išdėstyti ant vandens akių lygmenyje. Atsakovas taip pat pažymi, kad šioje situacijoje atsiranda kolizija nustatant, kokiais norminiais aktais reikia vadovautis, nustatant Klaipėdos uosto akvatorijos teisinį režimą, t. y. uosto akvatorijoje vienu atveju taikomas vidaus vandenų teisinis režimas, o kada naudinga uostą valdančiam subjektui, taikomos jūrų teisės teisinės normos. Be to, atsakovo manymu, yra suėjęs ieškinio senaties terminas.

2. Atsakovas su apeliaciniu skundu teikė naujus viešai skelbiamus rašytinius įrodymus – paieškos iš portofklaipeda.lt ir google.lt rezultatus pagal paieškos raktažodį „jūrlapis“, iš kurių matyti, kad jūrlapis anglų kalba nėra viešai skelbiamas. Atsakovo nuomone, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti naujus įrodymus. Atsakovas pažymi, kad nors ieškovė prie ieškinio pridėjo jūrlapį, kaip ieškinio priedą, įrodinėdama atsakovo kaltę, tačiau neįrodė, jog atsakovas objektyviai turėjo galimybę su jūrlapiu susipažinti iki išplaukimo jachta „Svajonė“, nes nei Uosto laivybos taisyklės anglų kalba, nei jūrlapis ar uosto planas nėra pateikiami puslapio skiltyje „For pleasure boats“ (lt.

„Pramoginiams laivams“), todėl negalima daryti išvados, kad atsakovas iki kelionės pražios objektyviai galėjo būti supažindintas su Uosto laivybos taisyklėmis ir tikrai negalėjo būti supažindintas su jūrlapiu. Trečiasis asmuo Uosto direkcija privalėjo paviešinti Klaipėdos uosto jūrlapį. Atsakovo manymu, apeliacinės instancijos teismas netinkamai vadovavosi CPK 314 straipsnio nuostatomis, atsisakydamas priimti naujus įrodymus ir nurodydamas, kad „Atsakovas prašyme nenurodo, kad nebuvo objektyvių galimybių šiuos įrodymus pateikti pirmosios instancijos teisme.

Byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovo teisė įrodinėti ir teikti įrodymus pirmosios instancijos teisme buvo suvaržyta ar apribota.“ Atsakovo nuomone, apeliacinės instancijos teismas privalėjo ištirti naujai pateiktus įrodymus, nes tinkamas įvertinimas to, ar saugios laivybos reguliavimas yra objektyviai užtikrintas, atitinka viešąjį interesą bei valstybė yra įpareigota tai įvertinti pagal EŽTK 2 straipsnį. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką CPK 314 straipsnio nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, taip pat negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismo atsisakymas priimti kad ir vėliau pateikiamą, bet turintį tokią bylai svarbią įrodomąją reikšmę, nuo kurio priklausytų bylos išnagrinėjimo rezultatas, įrodymą būtų nepateisinamas protingumo, sąžiningumo ir teisingumo požiūriu. CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai neturėtų būti taikomi tais atvejais, kai naujai teikiamo įrodymo įrodomoji vertė nagrinėjamam ginčui yra akivaizdžiai esminė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2013; 2022 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K3-181-823/2022, 71 punktas).

Nepriėmęs naujų įrodymų apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo minėtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, jog bylą nagrinėję teismai skundžiamoje dalyje netinkamai aiškino ir taikė teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis.

Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti atsakovui T. A. J. P. (T. A. J. P.) (gim. (duomenys neskelbtini)) 707 (septynių šimtų septynių) Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2025 m. rugpjūčio 12 d., mokėjimo užduoties kodas (ID): ZO59708.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Irmantas Šulcas

Jūratė Varanauskaitė