25fb04b4-2e76-415e-b63b-62175dfabc5b · Vilniaus apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-525-891/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-54220-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.1.9.2.; 1.2.19.3.3; 1.2.25.4.2.6; 2.1.7.4.1; 2.4.6.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 17 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų ArÅ«no Budrio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Eglės Gruodienės, Jurgitos Kolyčienės, sekretoriaujant Živilei Osipovai, dalyvaujant prokurorui Dariui Å neideriui, nuteistajai N. M. (N. M.), jos gynėjai advokatei Eugenijai Liutvinskienei, vertėjai Ingridai Petrulienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios N. M. ir Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros Septintojo skyriaus prokuroro (toliau ir – prokuroras) Liudo Žuklio apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rÅ«mų 2020 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-663-1072/2020, kuriuo N. M. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalį 54 MGL (2 700 Eur) bauda, nustatant 24 mėnesių jos sumokėjimo terminÄ , jį skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

N. M. skirtos baudžiamojo poveikio priemonės: vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, uždrausta 2 metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, terminÄ skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo, paskyrimo dienos, tai yra nuo 2019 m. gruodžio 23 d.; vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, konfiskuotas N. M. nuosavybės teise priklausantis automobilis Å KODA OCTAVIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) N. M. iÅ¡teisinta pagal BK 227 straipsnio 4 dalį nesant jos veikoje Å¡io baudžiamojo nusižengimo požymių.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės 1. N. M. nuteista už tai, kad 2019 m. gruodžio 22 d., apie 16.35 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdama Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Å KODA OCTAVIA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«dama neblaivi, kai policijos pareigÅ«nai alkoholio matuokliu nustatė 1.67 promilės etilo alkoholio koncentracijÄ .

2. N. M. iÅ¡teisinta dėl to, kad 2019 m. gruodžio 22 d., apie 16.35 val., (duomenys neskelbtini), po to, kai buvo įsodinta į tarnybinį automobilį Å KODA YETI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei rengiantis jÄ pristatyti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariatÄ (toliau – Vilniaus apskrities VPK Ukmergės r. PK) dėl padaryto nusikaltimo, numatyto BK 2811 straipsnio 1 dalyje, sužinojusi, kad, vykdant tarpinstitucinius bendradarbiavimo susitarimÄ ir sutartį bus kviečiami Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Vaiko teisių apsaugos tarnyba) specialistai, kurie laikinai pasirÅ«pintų nepilnamečiais jos vaikais, siekė, kad specialistai nebÅ«tų iÅ¡kviesti bei Vilniaus apskrities VPK Ukmergės r.

PK Reagavimo skyriaus vyriausiajai patrulei L. S. ir vyriausiajam patruliui J. A. į universalaus puodelių laikiklio skyrių, esantį įrengtÄ tarp dviejų automobilio priekinių sėdynių, įdėjo 10 Eur (2 kupiÅ«ras po 5 eurus), t. y. tiesiogiai valstybės tarnautojui davė kyšį už pageidaujamÄ neveikimÄ . II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 3. Apeliaciniu skundu nuteistoji N. M. praÅ¡o pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rÅ«mų 2020 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžio dalį, kuria nuteista pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, ir paskirti jai Å¡velnesnę bausmę – minimaliÄ sankcijoje numatytÄ baudÄ , bei Å¡velnesnę baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones minimaliam įstatyme numatytam terminui.

4. Apeliantės manymu, pirmosios instancijos teismas netinkamai iÅ¡sprendė bausmės skyrimo klausimÄ ir jai paskyrė per griežtÄ bausmę. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė apeliantės atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, numatytÄ BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nes N. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme prisipažino padariusi nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje, ir dėl to gailėjosi. Apeliantė pažymi, kad skirdamas bausmę, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, apylinkės teismas turėjo vertinti tai, kad padarytas tik nesunkus tyčinis nusikaltimas, kuris, nors ir kėlė grėsmę kelių eismo saugumui, žmonių gyvybei ir sveikatai, tačiau jokių padarinių nėra.

Be to, nurodo, kad sprendžiant klausimÄ dėl Å¡velnesnės bausmės svarbu tai, kad ji iki nagrinėjamo nusikaltimo padarymo buvo neteista, bausta tik už mažareikÅ¡mį administracinį nusižengimÄ , buvo bedarbė, registravosi Užimtumo tarnyboje, Å¡iuo metu įsidarbino, atlygino Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato turėtas iÅ¡laidas už automobilio priverstinį nuvežimÄ , turi du mažamečius vaikus, kuriuos praktiÅ¡kai augina ir prižiÅ«ri viena.

5. Skunde taip pat nurodoma, kad sprendžiant klausimÄ dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo N. M. vertintina tai, kad teismas gali, vadovaudamasis BK 68 straipsnio 2 dalimi, uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų ir, vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, Å¡i baudžiamojo poveikio priemonė gali bÅ«ti skiriama kartu su bausme. Anot apeliantės, atsižvelgiant į jos Å¡eimyninę padėtį, į tai, kad, nors ir vairavo bÅ«dama neblaivi, žalos aplinkiniams, jų sveikatai, aplinkinių turtui nepadaryta, į tai, kad kaltę pripažino, Å¡iuo atveju spręstina, jog baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai – užkirsti keliÄ kaltininkei toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant jai naudotis teise vairuoti transporto priemones minimaliam terminui.

6. Apeliaciniu skundu prokuroras L. Žuklys praÅ¡o panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rÅ«mų 2020 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžio dalį, kuria N. M. buvo iÅ¡teisinta pagal BK 227 straipsnio 4 dalį, ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ nuosprendį – N. M. pripažinti kalta padarius baudžiamÄ jį nusižengimÄ , numatytÄ BK 227 straipsnio 4 dalyje, ir skirti jai 25 MGL (1 250 Eur) baudÄ . PaskirtÄ bausmę BK 63 straipsnio 4 dalies pagrindu dalinio sudėjimo bÅ«du subendrinti su už padarytÄ nusikaltimÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje, paskirta 54 MGL (2 700 Eur) bauda ir galutinę bausmę skirti 70 MGL (3 500 Eur) baudÄ .

7. Prokuroro įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, dėl to padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnio 4 dalyje, sudėties nebuvimo bei netinkamai aiÅ¡kino ir taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , dėl ko nepagrįstai iÅ¡teisino N. M. Å¡ioje dalyje. Prokuroras skunde teigia, kad vertindamas byloje surinktus įrodymus, spręsdamas klausimÄ , ar N. M. padarė BK 227 straipsnio 4 dalyje numatytÄ veikÄ , teismas neteisingai vertino Å¡iuos įrodymus – bÅ«tent nuteistosios N. M. apklausas teisme ir ikiteisminio tyrimo metu bei liudytojų – policijos pareigÅ«nų parodymus, todėl padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nėra nustatyta, jog N. M., įsodinta į tarnybinį automobilį, sužinojusi, kad bus kviečiami Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistai, kurie laikinai pasirÅ«pintų nepilnamečiais jos vaikais, siekė, kad specialistai nebÅ«tų iÅ¡kviesti bei policijos pareigÅ«nams į automobilio salone, tarp priekinių krėslų esantį puodelių laikiklį įdėjo 10 Eur (2 kupiÅ«ras po 5 eurus), t. y. tiesiogiai valstybės tarnautojui davė kyšį už pageidaujamÄ neveikimÄ , vertino, kad tokios veikos nuteistoji nepadarė, bei jÄ iÅ¡teisino.

8. Apeliaciniame skunde prokuroras nurodo, kad teismo iÅ¡vada, jog byloje nėra nustatyta aplinkybė, ko konkrečiai dėdama 10 Eur siekė kaltinamoji, nepagrįsta. Anot prokuroro, byloje nustatyta, kad N. M. į tarnybinį policijos automobilį buvo įsodinta, kadangi buvo nustatyta, jog ji vairavo neblaivi bei buvo bÅ«tina antrÄ kartÄ patikrinti jos neblaivumÄ . Automobilio bei kitus dokumentus N. M. jau buvo padavusi policijos pareigÅ«nams. Ji padėjo visus savo turėtus pinigus į universalaus puodelių laikiklio skyrių, esantį įrengtÄ tarp dviejų automobilio priekinių sėdynių.

Ikiteisminio tyrimo metu ji nenurodė, kad galvojo apmokėti baudÄ . PrieÅ¡ingai, ji parodė, kad nieko nesiekė duodama pareigÅ«nams 10 Eur, juk tokia maža suma, ne 100 Eur. Ji suprato, kad policijos automobilyje yra kamera, yra filmuojama, ji viskÄ suprato, bet paaiÅ¡kinti, kodėl padėjo tuos 10 Eur, negali. Prokuroras pažymi, kad N. M. kaltę dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnio 4 dalyje, neigė tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu, tačiau pinigų davimo policijos pareigÅ«nams tikslÄ nurodė skirtingÄ .

Pasak prokuroro, jos ikiteisminio tyrimo metu pateikta versija, jog pinigus padėjo be jokios priežasties ir tikslo, privalo bÅ«ti vertinama kritiÅ¡kai, nes nėra įprasta, kad asmenys juos dėl vienokio ar kitokio pažeidimo sulaikiusiems pareigÅ«nams dalintų pinigus nesiekdami jokio jų palankumo. Jos teismo posėdžio metu pateikta versija, kad, galbÅ«t, ji norėjo sumokėti baudÄ , anot prokuroro, taip pat vertintina kritiÅ¡kai, kadangi prieÅ¡tarauja jos pačios ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams, jog ji padėdama pinigus nieko nesiekė, nes tai yra labai maža suma.

Apeliantas teigia, kad nėra pagrindo netikėti policijos pareigÅ«nų J. A. ir L. S. parodymais, jog pinigus N. M. padėjo pareigÅ«nams pradėjus aiÅ¡kintis, ar yra asmenų, kurie galėtų laikinai pasirÅ«pinti jos nepilnamečiais vaikais, bei užsiminus apie Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistų galimÄ iÅ¡kvietimÄ . Tuo tarpu N. M. parodymai, anot prokuroro, vertintini kaip pasirinkta gynybos versija siekiant iÅ¡vengti atsakomybės už siekį papirkti policijos pareigÅ«nus. Pasak prokuroro, neneigtina, kad tuo metu N. M. jautė stresÄ , tačiau jos veiksmas, tai yra pinigų padavimas atskirai, o ne kartu su dokumentais, negali bÅ«ti vertinamas kaip atsitiktinis, vien streso įtakotas, netgi nepaisant to, ar prieÅ¡ pinigų padėjimÄ N. M. buvo įspėta dėl atsakomybės už kyÅ¡io davimÄ policijos pareigÅ«nams ar ne.

Prokuroro teigimu, pastarieji apskritai neprivalo, prieÅ¡ pradėdami bendrauti, įspėti asmenis, kad yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už kyÅ¡io davimÄ policijos pareigÅ«nams. Prokuroras nesutinka su apylinkės teismo iÅ¡vada, kad teismas neturi pagrindo netikėti kaltinamosios versija, jog ji dėjo pareigÅ«nams viskÄ , kÄ turėjo – ir dokumentus, ir 10 Eur, tai darė iÅ¡ streso, o ne siÅ«lydama kyšį, nes kyÅ¡io dydis nėra logiÅ¡kas. Prokuroro teigimu, surinkti duomenys patvirtina, jog vairuotojo pažymėjimÄ ir automobilio dokumentus nuteistoji padavė pareigÅ«nams anksčiau, o vėliau jiems padavė visus savo turėtus pinigus, dėl ko kyÅ¡io dydis ir yra 10 Eur.

9. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė prokuroro L. Žuklio apeliacinį skundÄ tenkinti, o nuteistosios apeliacinį skundÄ atmesti. Nuteistoji N. M. prašė prokuroro apeliacinio skundo netenkinti ir skirti jai Å¡velnesnę bausmę. Nuteistosios gynėja prašė prokuroro apeliacinį skundÄ atmesti, o jos ginamosios apeliacinį skundÄ tenkinti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Nuteistosios N. M. ir prokuroro L. Žuklio apeliaciniai skundai atmetami.

10. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas, neįžvelgęs jokių apeliacinio skundo ribas peržengiančių esminių baudžiamojo proceso teisės pažeidimų, patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. IÅ¡ prokuroro L. Žuklio apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis iÅ¡vadomis dalyje dėl N. M. iÅ¡teisinimo pagal BK 227 straipsnio 4 dalį, o iÅ¡ nuteistosios N. M. apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistoji nesutinka su jai skirta bausme ir baudžiamojo poveikio priemone.

11. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamÄ nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagÄ , apeliacinių skundų ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių iÅ¡dėstytus argumentus, konstatuoja, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rÅ«mų 2020 m. rugsėjo 7 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas faktines aplinkybes bei vadovaujantis įstatymu. Dėl N. M. iÅ¡teisinimo pagal BK 227 straipsnio 4 dalį 12. Pagal BK 227 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pats arba per tarpininkÄ pasiÅ«lė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė mažesnės nei 1 MGL vertės kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamÄ valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėtÄ veikimÄ ar neveikimÄ vykdant įgaliojimus.

Kvalifikuojant asmens veiksmus pagal BK 227 straipsnį, esminę reikÅ¡mę turi tai, ko siekiama tokiais veiksmais. Å iuo atveju bÅ«tina nustatyti, kad, siÅ«lant, žadant, susitariant duoti ar duodant pinigus ar kitas turtines vertybes, valstybės tarnautojÄ (jam prilygintÄ asmenį) siekiama paveikti, kad jis, vykdydamas įgaliojimus, elgtųsi taip, kaip to pageidauja papirkėjas. Å i nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia, taigi turi bÅ«ti nustatyta, kad papirkėjas veikė suvokdamas, jog jis valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui neteisėtai siÅ«lo, žada, susitaria duoti arba duoda kyšį už tai, kad Å¡is veiktų (neveiktų) jo naudai, ir nori, kad valstybės tarnautojas priimtų kyšį bei patenkintų jo interesus.

Sprendžiant kaltinamo asmens kaltumo klausimÄ tokiais atvejais reikia įvertinti ne tik tai, kaip jo atitinkamus veiksmus suprato valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, bet ir nustatyti Å¡io asmens realų ketinimÄ papirkti valstybės tarnautojÄ ar jam prilygintÄ asmenį siekiant, kad Å¡is veiktų ar neveiktų jo naudai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-540/2013, 2K-176/2014, 2K–260/2014, 2K-506-788/2015, 2K-536-942/2015, 2K-439-788/2016, 2K-78-976/2017 ir kt.).

13. N. M. pagal BK 227 straipsnio 4 dalį buvo kaltinama ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu iÅ¡teisinta dėl to, kad ji tiesiogiai davė 10 Eur kyšį valstybės tarnautojams (Vilniaus apskrities VPK Ukmergės r. PK Reagavimo skyriaus vyriausiesiems patruliams L. S. ir J. A.), siekdama paperkamų valstybės tarnautojų neteisėto neveikimo vykdant įgaliojimus – kad nebÅ«tų kviečiami Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistai, kurie laikinai pasirÅ«pintų jos nepilnamečiais vaikais. Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡teisindamas N. M. dėl minėtos nusikalstamos veikos, savo sprendimÄ motyvavo tuo, kad byloje nėra nustatyta aplinkybė, ko konkrečiai dėdama 10 Eur siekė kaltinamoji, o liudytojų parodymai yra prieÅ¡taringi.

Prokuroras, nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad apylinkės teismas neteisingai vertino baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus – nuteistosios apklausas teisme ir ikiteisminio tyrimo metu bei liudytojų – policijos pareigÅ«nų – parodymus. Kolegija, patikrinusi skundžiamÄ nuosprendį bei pateiktÄ prokuroro apeliacinį skundÄ , konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iÅ¡teisino N. M. dėl BK 227 straipsnio 4 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, nes nepadaryta veika, turinti Å¡io baudžiamojo nusižengimo požymių.

Å ioje byloje nustatytas tik faktas, kad N. M., bÅ«dama policijos pareigÅ«nų tarnybiniame automobilyje, į tarnybinio automobilio universalaus puodelių laikiklio skyrių, esantį įrengtÄ tarp dviejų automobilio priekinių sėdynių, įdėjo 10 Eur (2 kupiÅ«ras po 5 eurus), tačiau nenustatytas vienas iÅ¡ bÅ«tinų Å¡ios nusikalstamos veikos požymių – subjektyvioji pusė – tiesioginė tyčia papirkti pareigÅ«nus, siekiant pageidaujamo neveikimo jiems vykdant įgaliojimus.

14. Pažymėtina, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, jų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimo argumentavimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Pažymėtina, kad vertinant įrodymus svarbu tai, jog bÅ«tų įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma, sujungiant visus reikÅ¡mingus faktus į loginę visumÄ , ir tik po to galima daryti apibendrinančias iÅ¡vadas, kurios turi bÅ«ti vienareikÅ¡mės, tikslios ir logiÅ¡kos.

Ä®rodymų vertinimas neatsiejamai susijęs su baudžiamosios teisės nuostata, jog asmuo, gali bÅ«ti pripažintas kaltu, jeigu visi kaltinimo elementai yra pagrįsti įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ bei kitas svarbias bylos aplinkybes. To reikalauja ir nekaltumo prezumpcijos principas, reiÅ¡kiantis, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi bÅ«ti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymÄ , bÅ«tina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo (visi neaiÅ¡kumai ir netikslumai aiÅ¡kinami kaltininko naudai), kas taip pat reiÅ¡kia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-532/2012, 2K-363/2013, 2K-476/2013, Nr. 2K-164-895/2016 ir kt.).

15. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio ir baudžiamosios bylos medžiagos, N. M. pareikÅ¡tas kaltinimas papirkimu iÅ¡ esmės buvo grindžiamas vien tik liudytojų – valstybės tarnautojų (vyriausiųjų patrulių) L. S. ir J. A. parodymais. Jų manymu, N. M. į tarnybinio automobilio universalaus puodelių laikiklio skyrių, esantį įrengtÄ tarp dviejų automobilio priekinių sėdynių, įdėti 10 Eur (2 kupiÅ«ros po 5 eurus) yra skirti jiems, kad jie nekviestų Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistų. IÅ¡ tiesų, nors abu minėti liudytojai parodė, kad N. M. 10 Eur į puodelių laikiklio skyrių įdėjo tada, kai jie pradėjo kalbėti apie Vaiko teisių apsaugos tarnybÄ , tačiau kiti jų parodymai kelia abejonių Å¡ių liudytojų parodymų nuoseklumu ir patikimumu, o jų prieÅ¡taringumo negalima paÅ¡alinti jokiais kitais byloje esančiais objektyviais duomenimis.

16. Liudytojas J. A., apklaustas teisiamajame posėdyje parodė, kad N. M. nieko nesakydama padėjo 10 Eur į kavos puodelio laikiklį, esantį tarp priekinių sėdynių, o liudytoja L. S. nurodė, kad N. M. prieÅ¡ dėdama pinigus kalbėjo, prašė nekviesti Vaiko teisių apsaugos tarnybos, sakė „tariamės“ ir tuomet padėjo pinigus. IÅ¡ esmės analogiÅ¡kas aplinkybes Å¡ie liudytojai nurodė ir apklausti ikiteisminio tyrimo metu. PrieÅ¡taringi minėtų liudytojų parodymai yra ir dėl įspėjimo dėl baudžiamosios atsakomybės už kyÅ¡io davimÄ .

Liudytoja L. S. parodė, kad tai ji perspėjo N. M. apie atsakomybę už kyÅ¡io davimÄ , kai pastaroji pasakė „tariamės“ ir pradėjo krapÅ¡tytis piniginėje. Tuo tarpu liudytojas J. A. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklaustas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu parodė, kad N. M. dėl baudžiamosios atsakomybės už kyÅ¡io davimÄ perspėjo jis lietuvių kalba ir tai padarė po to, kai vairuotoja jau padėjo pinigus į kavos laikiklį. Å ių liudytojų parodymai taip pat yra ne tik prieÅ¡taringi, bet ir nėra visiÅ¡kai nuoseklÅ«s. Liudytojas J.

A. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme pasakodamas apie tiriamÄ Ä¯vykį parodė, jog, kai vairuotoja padėjo pinigus, jis iÅ¡ karto pranešė budėtojui apie kyÅ¡io davimÄ ir tik teismo paklaustas, ar vairuotoja buvo perspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už kyÅ¡io davimÄ , patikslino, kad jis perspėjo iÅ¡ karto, kai N. M. padėjo pinigus, palaukė 10–15 sekundžių, o kadangi ji nereagavo, pranešė budėtojui, tuomet vairuotoja bandė pinigus paimti, bet jis neleido, paėmė juos ir padėjo ant priekinės automobilio panelės. Liudytoja L.

S. teisme gi parodė, jog, kai N. M. padėjo pinigus, ji jai pasakė, kad jÄ Ä¯spėjo, tada kaltinamoji norėjo paimti pinigus, tačiau tada ji pinigus padėjo ant priekinės panelės. Ikiteisminio tyrimo metu Å¡i liudytoja nenurodė, kuris iÅ¡ jų, ji ar J. A. paėmė pinigus ir padėjo ant priekinės panelės, bendrai nurodydama, jog 10 Eur buvo paimti ir padėti ant priekinės automobilio panelės. IÅ¡ tokių liudytojų J. A. ir L. S. parodymų akivaizdu, kad tarp jų yra esminių prieÅ¡taravimų.

Jokių objektyvių duomenų (pavyzdžiui, vaizdo įraÅ¡o), kurie galėtų tuos prieÅ¡taravimus paÅ¡alinti, byloje nėra. Å iame kontekste paminėtina ir ta aplinkybė, kad byla teismui buvo perduota kaltinant N. M. davus kyšį siekiant, jog policijos pareigÅ«nai neįformintų kelių eismo taisyklių pažeidimo, tačiau bylÄ nagrinėjant teisme, apklausus liudytojÄ L. S., prokuroras paprašė teismo pakeisti kaltinime nurodytas faktines aplinkybes iÅ¡ esmės skirtingomis, tai yra, jog N. M. davė kyšį pareigÅ«nams, kad nebÅ«tų kviečiami Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistai.

Tai rodo, kad ir pačiam prokurorui nebuvo aiÅ¡kus pinigų davimo tikslas. Taigi, įvertinus Å¡ias aplinkybes ir minėtus liudytojų J. A. ir L. S. parodymus, akivaizdu, kad kaltinimas N. M. davus kyšį siekiant, kad valstybės tarnautojai J. A. ir L. S. nekviestų Vaiko teisių apsaugos tarnybos, yra paremtas tik liudytojų J. A. ir L. S. subjektyvia nuomone, manymais, spėjimais, kurių nepatvirtina kiti byloje surinkti duomenys, todėl apylinkės teismas pagrįstai nesirėmė Å¡ių liudytojų parodymais, kaip patikimais įrodymais, kategoriÅ¡kai patvirtinančiais kyÅ¡io davimo faktÄ .

Be to, kaip jau minėta, sprendžiant asmens kaltumo dėl papirkimo klausimÄ reikia įvertinti ne tik tai, kaip atitinkamus papirkėjo (Å¡iuo atveju N. M.) veiksmus padedant į puodelių laikiklio skyrių pinigus suprato valstybės tarnautojai J. A. ir L. S., bet ir nustatyti Å¡io asmens ketinimÄ papirkti valstybės tarnautojus.

17. N. M. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme kaltės dėl kyÅ¡io davimo nepripažino parodydama, jog sėdėdama tarnybinio automobilio gale ji nieko nesakydama padėjo 10 Eur tarp priekinių sėdynių, tačiau neturėdama tikslo papirkti pareigÅ«nus. Apklausta teisiamojo posėdžio metu N. M. paaiÅ¡kino, jog įvykio metu buvo labai iÅ¡sigandusi, pasimetusi, negali paaiÅ¡kinti, kodėl padėjo 10 Eur, dabar galvoja, kad gal norėjo sumokėti baudÄ , nes Rusijoje galima policininkams sumokėti vietoje, sunku dabar suprasti, kas dėl neblaivumo ir Å¡oko jai tuomet atrodė, nes ji dėdama pinigus nieko pareigÅ«nams nesakė.

Tokie N. M. parodymai iÅ¡ esmės atitinka ir liudytojo J. A. parodymus, jog, padėdama pinigus, N. M. nieko nesakė, neiÅ¡reiÅ¡kė jokio praÅ¡ymo. Be to, ir liudytoja L. S. nenurodė, kad padėdama pinigus N. M. bÅ«tų ko nors praÅ¡iusi ar siÅ«liusi, iÅ¡skyrus tai, kad ji pasakė „tariamės“. Taigi, iÅ¡ liudytojų parodymų matyti, kad N. M. pinigų jiems nesiÅ«lė, juos padėdama neįvardino, už kÄ jie. Kadangi pagal teismų praktikÄ kvalifikuojant asmens veiksmus pagal BK 227 straipsnį esminę reikÅ¡mę turi tai, ko siekiama tokiais veiksmais, Å¡iuo atveju vien pinigų padėjimas į puodelių laikiklio skyrių, esantį tarp priekinių automobilio sėdynių, tačiau nepraÅ¡ant pareigÅ«nų atlikti kokius nors veiksmus ar susilaikyti nuo kokių nors veiksmų, negali bÅ«ti vertinamas kaip kyÅ¡io davimas.

18. Taip pat kyÅ¡io davimo nepatvirtina ir N. M. elgesys įvykio metu, ta aplinkybė, kad vairuotojo pažymėjimÄ ir automobilio dokumentus pareigÅ«nams ji padavė anksčiau nei pinigus. N. M. vertinamo įvykio metu buvo neblaivi (netrukus po įvykio jai nustatytas 1,67 prom. girtumas). Pati N. M. parodė, kad orientuotis situacijoje jai trukdė ne tik neblaivumas, bet ir pasimetimas, stresas, skurdžios lietuvių kalbos žinios. Liudytoja L. S. patvirtino, kad N. M. iÅ¡ tikrųjų buvo stresinėje situacijoje, kad buvo tokių momentų, kai jie matė, jog moteris nesupranta, kas vyksta, N. M. lydėjo į namus atsigerti, nes jai trÅ«ko oro.

Apylinkės teismas pagrįstai atkreipė dėmesį ir į tai, kad N. M. yra rusakalbė ir parodė, kad iÅ¡ dalies supranta tik buitinę lietuvių kalbÄ . Nors liudytojas J. A. parodė, kad su N. M. daugiausia buvo bendraujama lietuviÅ¡kai, kad iÅ¡ esmės ji suprato, Å¡nekėjo „į temÄ â€œ, nesakė, jog nesupranta, liudytoja L. S. nurodė, kad moteris kalbėjo pusiau lietuviÅ¡kai, pusiau rusiÅ¡kai, sakė, kad supranta lietuviÅ¡kai, tačiau kartu liudytojas J. A. nurodė, jog moteriai buvo sudėtinga kalbėti lietuviÅ¡kai, ji keletÄ kartų nesuprato, kÄ jie jai sako, o liudytoja L.

S. pažymėjo, kad nuėjus į N. M. namus jos nepilnametei dukrai buvo paaiÅ¡kinta visa situacija lietuviÅ¡kai ir papraÅ¡yta motinai iÅ¡versti į rusų kalbÄ . Å ios aplinkybės rodo, kad bÅ«dama policijos pareigÅ«nų tarnybiniame automobilyje N. M. galėjo adekvačiai nesuvokti ir nesuprasti visos jai sakomos informacijos. Teisėjų kolegijos vertinimu, sunku suvokti ir tikėtis, kad du pareigÅ«nus bÅ«tų įmanoma įtikinti neteisėtai veikti ar neveikti duodant jiems po 5 €. PareigÅ«nai gauna nuolatinį atlyginimÄ , todėl itin kritiÅ¡kai vertintina versija, kad pareigÅ«nų veiksmams esminę įtakÄ galėjo turėti nedidelės vertės, simbolinio pobÅ«džio kyÅ¡is.

Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad byloje nepaneigta galimybė, jog pinigų padėjimas į puodelių laikiklio skyrių buvo neracionalaus ir chaotiÅ¡ko elgesio, o ne sÄ moningo ketinimo papirkti valstybės tarnautojus padarinys. Nors prokuroro apeliaciniame skunde teigiama, kad N. M. siekis yra akivaizdus, tai yra, kad ji tikėjosi, jog policijos pareigÅ«nai jos vaikams nekvies Vaiko teisių apsaugos tarnybos pareigÅ«nų, kad pinigų padavimas atskirai, o ne kartu su dokumentais, negali bÅ«ti vertinamas kaip atsitiktinis, vien streso įtakotas, tačiau nustatytos bylos aplinkybės neleidžia daryti tokios kategoriÅ¡kos iÅ¡vados, nes apskritai nėra aiÅ¡ki pinigų padėjimo priežastis.

19. Teisėjų kolegijos vertinimu, iÅ¡ byloje surinktų duomenų galima daryti tik prielaidas, kuriomis grįsti apkaltinamojo nuosprendžio negalima (teismo iÅ¡vados gali bÅ«ti grindžiamos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ). Konstatavęs, kad byloje nėra nustatyta, ko konkrečiai siekė N. M. padėdama į universalaus puodelių laikiklio skyrių, esantį įrengtÄ tarp dviejų automobilio priekinių sėdynių, 10 Eur, nei ar apskritai ji siekė kokių nors jai palankesnių policijos pareigÅ«nų sprendimų ar veiksmų, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog N. M. veikoje nėra bÅ«tinųjų BK 227 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymių: veikos, tai yra kyÅ¡io davimo valstybės tarnautojui už neteisėtÄ neveikimÄ vykdant įgaliojimus, ir kaltės – tiesioginės tyčios, ir jÄ pagrįstai dėl Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo iÅ¡teisino.

Minėta iÅ¡vada yra pagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtų ir įvertintų įrodymų analize ir logiÅ¡kai motyvuota. Prokuroro apeliacinio skundo argumentai Å¡ios iÅ¡vados nepaneigia. Dėl N. M. skirtos bausmės 20. Skirdamas nuteistajai N. M. bausmę už BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ pirmosios instancijos teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, nepažeidė.

Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, kaltės formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę ir sunkinančių atsakomybę aplinkybių nebuvimÄ , kaltininkės asmenybę, bei kitas bausmės skyrimui turinčias reikÅ¡mės aplinkybes.

21. N. M. nuteista už vieno tyčinio nusikaltimo transporto eismo saugumui, kuris priskiriamas nesunkaus nusikaltimo kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), padarymÄ . Tuo pačiu pažymėtina, jog Å¡is nusikaltimas vertintinas kaip pavojingas, keliantis didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei. Jo pavojingumo nemenkina ir tai, kad nagrinėjamu atveju, kaip nurodo apeliantė, nekilo jokių padarinių. N. M. alkotesteriu nustatytas vidutinis girtumas pakankamai žymiai virÅ¡ija įstatyme numatytÄ minimaliÄ neblaivumo ribÄ , kuriÄ nustačius vairuotojui kyla baudžiamoji atsakomybė, be to, suvokdama, kad per naktį vartojo alkoholinius gėrimus, yra nepailsėjusi, vis tiek sėdo už vairo, taip pat kartu vežėsi savo du nepilnamečius vaikus.

Toks apeliantės elgesys rodo jos labai neatsakingÄ požiÅ«rį į galiojančius teisės aktus ir abejingumÄ savo vaikų bei kitų eismo dalyvių saugumui ir niekaip negali bÅ«ti pateisintas.

22. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė nuteistosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir pagrįstai nustatė vienÄ jos atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, numatytÄ BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, apeliantė, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, savo kaltę dėl Å¡ios jai inkriminuotos nusikalstamos veikos visiÅ¡kai pripažino, dėl savo veiksmų gailėjosi. Ä®vertinus tai, kolegijai abejoti prisipažinimo nuoÅ¡irdumu pagrindo nėra.

23. Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį apylinkės teismas atsižvelgė ir į byloje esančius apeliantę charakterizuojančius duomenis. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, bylos medžiagos, N. M. anksčiau neteista, kelis kartus bausta administracine tvarka už KET pažeidimus, tačiau nesusijusius su transporto priemonių vairavimu esant neblaiviai, skirtas baudas yra sumokėjusi, yra bedarbė, registruojasi Užimtumo tarnyboje, duomenų apie jos gydymÄ psichiatrinėse ligoninėse ir apie įtraukimÄ Ä¯ narkologinę ir psichiatrinę įskaitÄ nėra.

Teismas atsižvelgė ir į tÄ aplinkybę, kad N. M. atlygino Vilniaus apskrities VPK Ukmergės r. PK turėtas iÅ¡laidas už priverstinį automobilio nuvežimÄ . Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, už BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ paskyrė N. M. Å¡velniausiÄ sankcijoje numatytÄ bausmę – baudÄ . Kolegijos įsitikinimu, skirdamas bausmę apylinkės teismas tinkamai įvertino apeliantės asmenybę ir kitas nurodytas aplinkybes, laikėsi BK 55 straipsnio nuostatų, kad asmeniui, pirmÄ kartÄ teisiamam už nesunkų tyčinį nusikaltimÄ , teismas paprastai skiria su areÅ¡tu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, bei Å¡ioje situacijoje pagrįstai pripažino, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ paskyrus bÅ«tent piniginę bausmę – baudÄ .

24. Pažymėtina, kad baudos dydis už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ straipsnio sankcijoje nenurodomas. Jį nustato teismas, skirdamas bausmę (BK 47 straipsnio 5 dalis), atsižvelgęs į BK 47 straipsnio 3 dalyje nurodytus minimalius ir maksimalius baudų dydžius pagal nusikalstamų veikų rÅ«Å¡is ir nusikaltimų kategorijas. Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojęs įstatymas už nesunkaus nusikaltimo padarymÄ numatė baudÄ nuo 50 iki 2 000 MGL. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, atsižvelgęs ir į tai, kad N. M. yra bedarbė, už padarytÄ nesunkų nusikaltimÄ paskyrė jai baudÄ , kurios dydis nežymiai virÅ¡ija minimalų įstatyme nustatytÄ Å¡ios bausmės rÅ«Å¡ies dydį, tai yra 54 MGL.

Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirta bausmė, net ir turint omenyje apeliantės akcentuojamÄ sunkiÄ turtinę padėtį, yra ne per griežta. Be to, apylinkės teismas suÅ¡velnino N. M. padėtį nustatydamas jai ilgesnį baudos sumokėjimo terminÄ . Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog nuosprendį paskelbęs teismas iÅ¡aiÅ¡kina nuteistajam, jog jis privalo sumokėti baudÄ Ä¯ teritorinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitÄ teismo nustatytÄ laikotarpį.

Nagrinėjamu atveju teismas nustatė net 24 mėnesių baudos sumokėjimo terminÄ , tai yra žymiai ilgesnį nei numatytas minimalus.

25. Apeliaciniame skunde, kaip pagrindas mažinti paskirtÄ bausmę, nuteistosios N. M. akcentuojamos aplinkybės, susijusios su jos padarytos veikos pobÅ«džiu, kaltės pripažinimu, iÅ¡laidų už automobilio priverstinį nuvežimÄ atlyginimu, jos asmenybės vertinimu, jau buvo vertintos pirmosios instancijos teismo, tai yra teismas į jas atsižvelgė individualizuodamas bausmę, todėl nėra teisinio pagrindo dar kartÄ Ä¯ jas atsižvelgti ir keisti paskirtÄ bausmę. Nurodomos aplinkybės, susijusios su apeliantės Å¡eimine ir turtine situacija ir kilsiančiomis pasekmėmis, taip pat apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu akcentuotos aplinkybės dėl N. M. sveikatos bÅ«klės (serga psoriaze, dermatitu ir kt.) yra reikÅ¡mingos, tačiau taip pat nesudaro pagrindo keisti Å¡iÄ pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo dalį.

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, šios aplinkybės pirmosios instancijos teismui buvo žinomos ir jos taip pat vertintos kitų reikšmingų aplinkybių visumoje. Tuo pačiu pažymėtina, kad tokių aplinkybių reikšmė skiriamai bausmei negali būti suabsoliutinama, tai yra jos turi būti vertinamos bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų ir bausmei keliamų tikslų kontekste. Vien galimos neigiamos pasekmės negali atsverti ir būti prioritetas, lyginant su pagrindinėmis baudžiamosios atsakomybės nuostatomis bei kaltininkės įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumu.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pati N. M. savo veiksmais pablogino savo ir savo Å¡eimos padėtį, tai lėmė jos pačios netinkamas elgesys ir nenoras laikytis įstatymų bei visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių, todėl natÅ«ralu, kad jai kilo atitinkamos pasekmės. Pažymėtina ir tai, kad Å¡ios nuteistosios akcentuojamos aplinkybės nesulaikė jos nuo nusikaltimo darymo. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas N. M. bausmę, tinkamai įvertino visas aplinkybes, tiek susijusias su padaryta nusikalstama veika, tiek su apeliantės asmenybe, ir paskyrė ne per griežtÄ bausmę, kurios Å¡velninti nuteistosios apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Dėl N. M. skirtos BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės 26. N. M. apeliaciniu skundu praÅ¡o sutrumpinti jai paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones – terminÄ iki minimalaus, tai yra 1 metų. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, skundžiamÄ nuosprendį bei baudžiamosios bylos medžiagÄ , taip pat atsižvelgusi į nuteistosios gynėjos apeliacinės instancijos teismui iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ , konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nesutikti su pirmosios instancijos teismo N. M. nustatytu 2 metų minėtos baudžiamojo poveikio priemonės terminu ir jį trumpinti nėra objektyvaus pagrindo.

27. BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ . Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį, teismas uždraudžia naudotis specialiosiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sÄ lygos suponuoja pareigÄ teismui visais atvejais, kai padaromas BK 2811 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialiÄ ja teise taikymo klausimÄ tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininkÄ nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ .

Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ padarė Å¡iurkščiai pažeidęs KET ar bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010 ir kt.).

28. Nagrinėjamu atveju įvertinus N. M. padaryto nusikaltimo pavojingumÄ bei padarymo aplinkybes­â€“ N. M. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimÄ , susijusį su KET pažeidimu, kuris laikytinas vienu pavojingiausių ir Å¡iurkščiausių KET pažeidimų – vairavo transporto priemonę apsvaigusi nuo alkoholio, kuomet pirmuoju pÅ«timu jai buvo nustatytas 1,72 promilių girtumas, o antruoju – 1,67 promilių neblaivumas, rizikavo tiek savo, tiek savo nepilnamečių vaikų, tiek aplinkinių turtu, sveikata bei gyvybe, tai, kad kaltę pripažino, nusikalstama veika reali žala nebuvo padaryta, jos asmenybę – Å¡iuo metu dirba, turi du mažamečius vaikus, neteista, kelis kartus bausta administracine tvarka už KET pažeidimus, nors ir nesusijusius su vairavimu esant neblaiviai, spręstina, kad apylinkės teismo nustatytas mažesnis nei įstatyme numatytas Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės vidurkis, 2 metų specialiosios teisės atėmimo terminas, yra adekvatus ir proporcingas nusikalstamai veikai bei kaltininkės asmenybei, todėl pagrindo jį Å¡velninti nėra.

29. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių naujų duomenų, kurie leistų byloje nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas vertino pirmosios instancijos teismas. Skunde nurodyti duomenys dėl Å¡eimos padėties, dėl kaltės pripažinimo, dėl to, kad nebuvo padaryta žala, nesudaro pagrindo trumpinti paskirtÄ 2 metų uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminÄ . Tuo labiau, kad Å¡ios aplinkybės jau yra įvertintos pirmosios instancijos teismo. Pažymėtina, kad uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones taikymas N. M. turi svarbiÄ prevencinę reikÅ¡mę, kad tokie atvejai nepasikartotų – kad ji bÅ«dama neblaivi nevairuotų transporto priemonių ir nekeltų grėsmės nei savo, nei kitų asmenų sveikatai, turtui, gyvybei, transporto eismo saugumui.

Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ioje baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė savo trukme yra proporcinga teisės pažeidimui, ji neabejotinai atitinka siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus ir nevaržo apeliantės akivaizdžiai labiau negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti, todėl keisti skundžiamÄ nuosprendį Å¡ioje dalyje taip pat nėra teisinio pagrindo. Dėl proceso iÅ¡laidų 30. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2020 m. lapkričio 4 d. pažymÄ Nr. (12.32) PT-5229 dėl teisinės pagalbos iÅ¡laidų teikiant valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ nuteistajai N. M. pagal koordinatoriaus parinkimÄ , kai gynėjo dalyvavimas yra bÅ«tinas.

Pagal Å¡iÄ pažymÄ valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidos sudaro 72 Eur.

31. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tinojo gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus BK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam bÅ«na paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Å ios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme.

32. Teisėjų kolegija pažymi, kad Å¡ioje baudžiamojoje byloje bÅ«tinybę skirti nuteistajai N. M. gynėjÄ numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiÅ¡kia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu siekiant įgyvendinti teisę į gynybÄ , gynėjo dalyvavimas buvo bÅ«tinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistosios valios. Esant tokioms aplinkybėms Å¡ių iÅ¡laidų priteisimas nėra galimas. Tokios pozicijos jau kurį laikÄ nuosekliai laikomasi ir teismų praktikoje (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. spalio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-433-1020/2017, 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-31-843/2017, 2020 m. spalio 13 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-473-626/2020, 2020 m. spalio 13 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-458-988/2020, 2020 m. spalio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-508-468/2020).

Taip pat ir Lietuvos Aukščiausio Teismo formuojamoje praktikoje yra ne kartÄ nurodyta, kad sprendžiant dėl iÅ¡laidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi bÅ«ti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-303/2014). Atsižvelgiant į tai, proceso iÅ¡laidos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo iÅ¡ nuteistosios nepriteisiamos. Kiti klausimai 33. BPK 3081 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali savo iniciatyva ar pagal proceso dalyvių pareiÅ¡kimus iÅ¡taisyti neįsiteisėjusiame nuosprendyje raÅ¡ymo apsirikimus, aiÅ¡kias aritmetines klaidas ar kitus netikslumus, kurių iÅ¡taisymas nekeičia nuosprendžio esmės. Pažymėtina, kad skundžiamo nuosprendžio apraÅ¡omojoje (III dalies paskutinė pastraipa) bei rezoliucinėje (pirma pastraipa) dalyse neteisingai nurodoma nusikalstamos veikos rÅ«Å¡is, tai yra nurodoma, kad N. M. inkriminuota nusikalstama veika, numatyta BK 227 straipsnio 4 dalyje, dėl kurios ji iÅ¡teisinama, yra nusikaltimas, nors Å¡i nusikalstama veika pagal BK yra laikoma baudžiamuoju nusižengimu, kadangi BK 227 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu, iÅ¡skyrus areÅ¡tÄ .

Nors apeliantai Å¡ios aplinkybės neginčija, teisėjų kolegija, siekdama paÅ¡alinti šį netikslumÄ , kuris nekeičia nuosprendžio esmės, iÅ¡taiso nuosprendžio apraÅ¡omojoje ir rezoliucinėje dalyse klaidingai nurodytÄ nusikalstamos veikos rūšį. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 3081 straipsnio 1 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistosios N. M. (N. M.) ir Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros Septintojo skyriaus prokuroro Liudo Žuklio apeliacinius skundus atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymo dėl patirtų iÅ¡laidų teikiant valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ N. M., netenkinti. IÅ¡taisyti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rÅ«mų 2020 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-663-1072/2020 padarytÄ raÅ¡ymo apsirikimÄ ir nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies (III dalies paskutinė pastraipa) žodžius „nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 227 straipsnio 4 dalyje, požymių“ bei rezoliucinės dalies (pirma pastraipa) žodžius „N. M. (N. M.) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 4 dalį iÅ¡teisinti, nesant jos veikoje Å¡io nusikaltimo sudėties požymių“ pakeisti atitinkamai žodžiais „nepadaryta veika, turinti baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 227 straipsnio 4 dalyje, požymių“ bei „N. M. (N. M.) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 4 dalį iÅ¡teisinti, nesant jos veikoje Å¡io baudžiamojo nusižengimo sudėties požymių“.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Teisėjai Arūnas Budrys Eglė Gruodienė Jurgita Kolyčienė