25f737b1-6ae2-4541-a487-ca649aa2fa8f · Vilniaus apygardos teismas

Adm                                 NuoraÅ¡asAdm. byla Nr. ATP-1086-562/2014         Teisminio proceso Nr. 4-68-3-06496-2014-3                                    Procesinio sprendimo kategorija: 39.2; 45.4.4. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2014 m. lapkričio 3 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn patraukto F.

C. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 28 d. nutarimo, kuriuo F. C. už padarytÄ administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 127 str. 3 d., nubaustas 4000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, terminÄ skaičiuojant nuo Å¡io nutarimo priėmimo dienos, n u s t a t ė : F. C. pagal ATPK 127 str. 3 d. teismo nubaustas už tai, kad jis 2014 m. birželio 1 d. 04:40 val. Vingrių g. 11, Vilniuje, bÅ«damas neblaivus vairavo automobilį „Citroen C4“ (valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbuline eiga nepasirinko saugaus atstumo tarp automobilių, kliudė stovintį automobilį „VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei abu automobilius apgadino, tokiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9, 14, 106 ir 119 punktų reikalavimus. Administracinėn atsakomybėn patrauktas F. C. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 28 d. nutarimÄ ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ nutraukti; jeigu Vilniaus apygardos teismas neras pagrindo tenkinti aukščiau nurodytÄ praÅ¡ymÄ , apeliantas praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 28 d. nutarimÄ pakeisti ir vadovaujantis ATPK 301 straipsnio nuostatomis skirti Å¡velnesnę nuobaudÄ .

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamame nutarime padarytomis iÅ¡vadomis ir mano, kad jos nėra paremtos bylos nagrinėjimo metu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, taip pat teismas neteisingai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas. Apeliantas nurodo, kad apylinkės teismo motyvacija neatitinka ATPK nuostatų dėl asmens atsakomybės padarius ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatytÄ tyčinę veikÄ . Pasak apelianto, ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyta veika gali bÅ«ti padaroma tik tyčia, kuomet asmuo, atlikdamas veikÄ , supranta prieÅ¡ingÄ veikimo pobÅ«dį bei numato žalingas jo pasekmes.

Apeliantas atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas, iÅ¡ bylos duomenų nustatęs, kad įvykio metu F. C. dėl susiklosčiusios situacijos, nors ir neadekvačiai reagavo į taksi vairuotojo veiksmus, tačiau atlikdamas iÅ¡oriÅ¡kai prieÅ¡ingus teisei veiksmus, buvo ne tik neblaivus, bet kartu ir labai iÅ¡sigandęs, pasimetęs bei Å¡oko bÅ«senoje, kuriÄ lėmė jo kaip užsieniečio nesuvokiama konfliktinė situacija, nakties metas bei natÅ«rali baimė, kad jo atžvilgiu gali bÅ«ti atlikti kitokie neteisėti veiksmai.

Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismo nepaneigta iÅ¡vada apie atsakomybėn traukiamo asmens veikos subjektyviuosius požymius liudija, kad F. C. veikoje nėra ir bÅ«ti negali tyčinės kaltės požymių. Apeliantas pažymi, jog tai, kad F. C. elgėsi neadekvačiai, kÄ sÄ lygojo suvokta grėsmė jo paties asmens atžvilgiu, liudija ne tik jis pats, bet ir liudytojai G. A., R. Z., V. L., taip pat teisminio nagrinėjimo metu pateikti duomenys, rodantys, kad Vilniaus apsk. VPK Vilniaus m. 3 PK VPS Prevencijos poskyrio pareigÅ«no 2014-06-09 nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl 2014-06-01 įvykių.

Šiame nutarime, be kita ko, nurodoma, kad yra nustatyta, jog „pasinaudojus su draugu F. C. taksi paslaugomis, tarp jų ir taksi vairuotojo įvyko žodinis konfliktas, kadangi jiems paprašyta piniginė suma atrodė žymiai didesnė nei galėtų būti. Tuomet žodinio konflikto metu taksi vairuotojas abiems į akis pripurškė ašarinių dujų. Draugas sėdo į savo automobilį ir stengėsi save izoliuoti nuo taksi vairuotojo, kadangi jis be perstojo purškė ašarines dujas“. Pasak apelianto, iš šių duomenų matyti, kad F.

C., įsėdęs į automobilį, turėjo tikslÄ ne jį vairuoti, o save apsaugoti tokiu bÅ«du įjungdamas variklį siekiant iÅ¡ vidaus užrakinti visas dureles. Tačiau neįvertinus Å¡ių aplinkybių, transporto priemonė ėmė judėti atbuline eiga, dėl ko buvo apgadintas taksi automobilis. Apeliantas mano, jog akivaizdu, kad Å¡ie F. C. veiksmai, kurie, žiÅ«rint vien iÅ¡ objektyviosios pusės, atrodo prieÅ¡ingi teisei, nes jis vairavo transporto priemonę, tačiau iÅ¡ subjektyviųjų požymių visumos, kurios nepaneigė ir skundžiamÄ nutarimÄ priėmęs teismas, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad F.

C. nepadarė veikos, turinčios ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatytų požymių. Apeliantas taip pat įsitikinęs, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus duomenis, kas turėjo esminės įtakos darant galutines iÅ¡vadas dėl F. C. kaltės. Pasak apelianto, teismas, užuot sistemiÅ¡kai aiÅ¡kindamas bylos duomenimis nustatytas faktines aplinkybes, apsiribojo tik taksi vairuotojo, policijos pareigÅ«no ir raÅ¡ytinės bylos medžiagos, esÄ sudarančios visumÄ padarytai iÅ¡vadai, duomenimis.

Apeliantas nurodo, kad teismas be jokio pagrindo tikėjo taksi vairuotojo R. Z. paaiÅ¡kinimais remdamasis nustatytais duomenimis, jog transporto priemonė „Citroen C4“ judėjo atgal, po to į priekį ir vėl atgal. Apeliantas teigia, kad transporto priemonės judėjimo aplinkybės nepaneigia F. C. kaltės turinio. Apeliantas mano, kad, jeigu aukÅ¡tesnysis teismas neras pagrindo nutraukti Å¡iÄ administracinio teisės pažeidimo bylÄ , tuomet privalu pasverti, ar yra pagrindas taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas.

Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, taip pat prie Å¡io skundo pridedamų dokumentų, F. C. turi leidimÄ dirbti Lietuvos Respublikoje, darbdavio yra charakterizuojamas puikiai, jo pajamos per mėnesį atskaičiavus privalomus mokėti mokesčius, įskaitant ir nuomos mokestį, yra ganėtinai mažos, turint omenyje, kad F. C. yra vedęs, jo sutuoktinė 2015 metų pradžioje gimdys. Pasak apelianto, Å¡ie ir kiti byloje esantys duomenys, atsakomybėn traukiamo asmens charakterizuojantys duomenys, paties teisės pažeidimo, jeigu toks buvo, padarymo aplinkybės ir pan., rodo, kad F.

C. atžvilgiu galima taikyti švelnesnę nei sankcijoje numatytų nuobaudų minimalios ribos. Apeliantas mano, kad šioje byloje yra duomenų, leidžiančių teigti, kad esama išimtinių aplinkybių taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas. Apeliacinis skundas netenkinamas. F. C. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 str. 3 d. už tai, kad būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis 1,73 promilių neblaivumo laipsnis, vairavo automobilį ir sukėlė eismo įvykį. Dėl F. C. neblaivumo įvykio metu ir sukeltų padarinių ginčo nėra, tačiau apeliantas skunde nurodo, kad jo veikoje nėra tyčinės kaltės požymių.

ATPK 284 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad organas (pareigÅ«nas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylÄ , privalo iÅ¡aiÅ¡kinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar Å¡is asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat iÅ¡aiÅ¡kinti kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti. Bylai reikÅ¡mingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įraÅ¡ais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiÅ¡kinimais, eksperto iÅ¡vada, specialisto paaiÅ¡kinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.).

ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigÅ«nas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas.

IÅ¡ ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Ä®vertinus byloje esančiÄ medžiagÄ , daroma iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, teismo iÅ¡vados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino.

SkundÄ nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktÄ , jog F. C. 2014 m. birželio 1 d. 04:40 val. Vingrių g. 11, Vilniuje, bÅ«damas neblaivus vairavo automobilį „Citroen C4“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbuline eiga nepasirinko saugaus atstumo tarp automobilių, kliudė stovintį automobilį „VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei abu automobilius apgadino, tokiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9, 14, 106 ir 119 punktų reikalavimus ir padarydamas administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 127 str. 3 d.ATPK 127 str. 3 d. numatyta administracinė atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimÄ (apgadinimÄ ), kai tokie veiksmai padaryti neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų asmens.

ATPK 127 str. 3 d. numatytos veikos požymiai įtvirtinti blanketinėje dispozicijoje, todėl atskleidžiant jos turinį privalu remtis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintomis Kelių eismo taisyklėmis. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 28 d. nutarime pripažinta, kad F. C. pažeidė KET 9, 14, 106 ir 119 punktų reikalavimus. KET 9 p. numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

KET 14 p. numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems Å¡ios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichikÄ veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iÅ¡ pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti Å¡ios transporto priemonės. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sÄ lygų.

KET 106 p. numatyta, kad prieÅ¡ pradėdamas važiuoti, prieÅ¡ persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti keliÄ (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. KET 119 p. numatyta, kad važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti keliÄ kitiems eismo dalyviams.ATPK 127 str. 3 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veikÄ pagal minėtÄ ATPK straipsnį, bÅ«tina nustatyti ne tik pavojingÄ veikÄ (Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ ), bet ir padarinius (kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimÄ (apgadinimÄ )) bei priežastinį ryšį tarp Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir turto sugadinimo.

Tai, kad F. C. įvykio metu vairavo automobilį „Citroen C4“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir sukėlė eismo įvykį, t. y. važiuodamas atbuline eiga kliudė stovintį automobilį „VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei abu automobilius apgadino, patvirtino tiek įvykį tiesiogiai matę G. A. ir R. Z., tiek pats administracinėn atsakomybėn patrauktas F. C.. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 73 p. numatyta, kad transporto priemonės vairavimas – transporto priemonėje ar ant jos esančio asmens veiksmai, kuriais valdoma transporto priemonė.

Nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, kad įvykio metu ir vietoje F. C. valdoma transporto priemonė judėjo. Taip pat pažymėtina, kad priežastinio ryÅ¡io nustatymas tarp KET pažeidimo ir kilusių padarinių negali bÅ«ti pagrindas kvalifikuoti veikÄ pagal ATPK 127 str. 3 d., jeigu nenustatoma eismo įvykį sukėlusio asmens kaltė. Apeliantas skunde nurodo, kad įvykio metu F. C. dėl susiklosčiusios situacijos, nors ir neadekvačiai reagavo į taksi vairuotojo veiksmus, tačiau atlikdamas iÅ¡oriÅ¡kai prieÅ¡ingus teisei veiksmus, buvo ne tik neblaivus, bet kartu ir labai iÅ¡sigandęs, pasimetęs bei Å¡oko bÅ«senoje, kuriÄ lėmė jo kaip užsieniečio nesuvokiama konfliktinė situacija, nakties metas bei natÅ«rali baimė, kad jo atžvilgiu gali bÅ«ti atlikti kitokie neteisėti veiksmai.

Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismo nepaneigta išvada apie atsakomybėn traukiamo asmens veikos subjektyviuosius požymius liudija, kad F. C. veikoje nėra ir būti negali tyčinės kaltės požymių. Šie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, asmuo atsako pagal ATPK 127 str. 3 d. tik tais atvejais, kai jose numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo. Nagrinėjamu atveju kilę padariniai, t. y. automobilio „VW Passat“ (valst.

Nr. T12413), apgadinimas buvo dėsningas F. C. padarytų KET pažeidimų rezultatas ir priežastiniame ryÅ¡yje su kilusiais padariniais. Administracinį teisės pažeidimÄ F. C. padarė dėl neatsargumo, tai yra jis nenumatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti žalingos pasekmės, nors turėjo ir galėjo jas numatyti. Kaip pagrįstai skundžiamame nutarime nurodė pirmosios instancijos teismas, F. C. iÅ¡gÄ stis, pasimetimas ar patirta Å¡oko bÅ«sena, neadekvati reakcija į situacijÄ nepateisina padaryto pažeidimo ir nepaÅ¡alina jo atsakomybės, kadangi Å¡iuo konkrečiu atveju buvo objektyvi galimybė pasirinkti kitÄ veikimo variantÄ , nesusijusį su administraciniu teisės pažeidimu.

Ä®vertinęs Å¡iuos duomenis, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad, prieÅ¡ingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, F. C. veikoje yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 3 d., sudėtis. Dėl nuobaudos Å¡velninimo. Apeliantas mano, kad, jeigu aukÅ¡tesnysis teismas neras pagrindo nutraukti Å¡iÄ administracinio teisės pažeidimo bylÄ , tuomet privalu pasverti, ar yra pagrindas taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas. Pasak apelianto, Å¡ioje byloje yra duomenų, leidžiančių teigti, kad esama iÅ¡imtinių aplinkybių taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas.

ATPK 127 str. 3 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymas užtraukia baudÄ vairuotojams nuo keturių tÅ«kstančių iki penkių tÅ«kstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areÅ¡tÄ nuo penkiolikos iki trisdeÅ¡imties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudÄ nuo penkių tÅ«kstančių iki penkių tÅ«kstančių penkių Å¡imtų litų su transporto priemonės konfiskavimu ar be jo arba administracinį areÅ¡tÄ nuo deÅ¡imties iki dvideÅ¡imties parų su transporto priemonės konfiskavimu.

Apeliantui skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu už ATPK 127 str. 3 d. numatytÄ administracinį teisės pažeidimÄ paskirta minimali administracinė nuobauda – 4000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.Pagal ATPK 20 str. administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimÄ padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrÄ sias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimÄ yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytÄ teisės pažeidimÄ , nustatytose ribose, tiksliai laikantis Å¡io kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudÄ , atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobÅ«dį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 straipsniuose.

ATPK 301 str. 1 d. numatyta, kad organas (pareigÅ«nas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas Å¡io kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į Å¡io kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudÄ nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti Å¡velnesnę nuobaudÄ nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Taigi, įstatymas reglamentuoja visumÄ administracinės nuobaudos skyrimui reikÅ¡mingų aplinkybių, į kurias bÅ«tina atsižvelgti taikant Lietuvos Respublikos ATPK 301 str. nuostatas.Aplinkybių, kurios sudarytų pagrindÄ , taikant ATPK 301 str., mažinti apeliantui paskirtÄ nuobaudÄ , byloje nėra. Nagrinėjamu atveju nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Apelianto nurodomos aplinkybės, kad F. C. turi leidimÄ dirbti Lietuvos Respublikoje, darbdavio yra charakterizuojamas puikiai, jo pajamos per mėnesį atskaičiavus privalomus mokėti mokesčius, įskaitant ir nuomos mokestį, yra ganėtinai mažos, F.

C. yra vedęs, jo sutuoktinė 2015 metų pradžioje gimdys, reikÅ¡mingos Å¡iuo atveju tik parenkant administracinę nuobaudÄ sankcijos už padarytÄ pažeidimÄ ribose. Pabrėžtina, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimÄ padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.).

Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu bÅ«du įstatymas aukščiau iÅ¡kelia visuomenės interesÄ , o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimÄ , asmeninį interesÄ iÅ¡vengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų bÅ«ti laikomas iÅ¡skirtinio pobÅ«džio aplinkybe, sudarančia pagrindÄ Å¡velninti paskirtÄ nuobaudÄ , nes neigiami padariniai yra natÅ«ralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iÅ¡ anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.F.

C. padarė vienÄ iÅ¡ sunkiausių bei Å¡iurkščiausių administracinių teisės pažeidimų transporto srityje, t. y. bÅ«damas neblaivus vairavo automobilį, jam nustatytas vidutinis neblaivumo (girtumo) laipsnis (1,73 promilių) žymiai virÅ¡ijo leistinÄ (0,41 promilių) normÄ , jis sukėlė eismo įvykį, tuo neabejotinai kėlė pavojų aplinkai ir kitiems eismo dalyviams, jų gyvybei, sveikatai. Pažeidėjas privalėjo suprasti, kad toks jo elgesys kelia grėsmę visuomenei ir kitiems eismo dalyviams, tačiau Å¡ios aplinkybės nesulaikė pažeidėjo nuo Å¡iurkÅ¡taus Kelių eismo taisyklių pažeidimo.

Sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas neprieÅ¡tarauja bendriems teisingumo ir protingumo kriterijams. Patenkinus apeliacinį skundÄ ir suÅ¡velninus nuobaudÄ , nebÅ«tų pasiekti ATPK 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. Aptartų aplinkybių pagrindu daroma iÅ¡vada, kad F. C. pažeidimas, numatytas ATPK 127 str. 3 d., yra įrodytas, pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingÄ procesinį sprendimÄ , kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda buvo individualizuota tinkamai, ji nėra per griežta, atitinka padaryto pažeidimo pobÅ«dį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 28 d. nutarimas paliekamas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmetamas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a: Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 28 d. nutarimÄ nepakeistÄ ir F.

C. apeliacinio skundo netenkinti. Nutartis neskundžiama. Teisėja                                                                 Rosita Patackienė NuorašasTeisėja                                                                 Rosita Patackienė