25f5f983-b240-4b8a-b136-def4f2011b5e · Klaipėdos apylinkės teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-3656-676/2018 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01241-2018-0 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.1.3.6; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.2; 2.6.10.5.2; 2.6.10.5.2.17; 2.6.10.5.2.1; 3.2.6.1; 3.1.7.6; KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 17 d. Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Raimondas Dilys, sekretoriaujant Renatai Garuolienei, dalyvaujant ieškovės M. M. atstovei advokatei G. K., atsakovei antstolei V.

D., institucijos, teikiančios byloje iÅ¡vadÄ Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, atstovei V. S., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės M. M. ieÅ¡kinį atsakovei antstolei V. D., tretiesiems asmenims K. M., "Associaton of Underwriters know as Lioyds", atstovaujamas uždarosios akcinės draudimo brokerių bendrovės Colemont draudimo brokeris, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės nepilnamečio vaiko E. M. naudai neturtinę žalÄ 3000 EUR, 5 procentus metinių palÅ«kanų nuo teismo priteistos sumos nuo Å¡ios bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo dienos, bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu ieÅ¡kovės nepilnametei dukrai E. M. iÅ¡ jos tėvo K. M. buvo priteistas iÅ¡laikymas po 300 Eur mokant periodinėmis iÅ¡mokomis indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Pagal nurodytÄ teismo sprendimÄ K. M. pervedė dukrai 155 Eur dydžio iÅ¡laikymÄ už 2017 m. gruodžio mėn. ir už 2018 sausio mėn. į sÄ skaitÄ vaiko iÅ¡laikymui 300 Eur, iÅ¡ viso 455 Eur. Tačiau 2018 m. sausio 16 d. atsakovė nurodytus pinigus pervedė G. B.. IeÅ¡kovė 2018 m. sausio 19 d. parašė atsakovei skundÄ , kad grÄ Å¾intų vaiko iÅ¡laikymo pinigų sumÄ , ir nurodė, kad dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo nuo 2015 m. kovo 12 d. iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ K. M. kreipėsi į kitÄ antstolį GintarÄ Kairį ir prašė grÄ Å¾intÄ iÅ¡laikymo sumÄ pervesti į nurodyto antstolio depozitinę sÄ skaitÄ .

Antstolė 2018 m. vasario 23 d. gražino 453,10 Eur. Ä®galiotas asmuo, vaiko močiutė S. J., 2018 m. vasario 24 d. spėjo iÅ¡ sÄ skaitos nuimti 107 Eur. 2018 m. vasario 27 d. 40,31 Eur iÅ¡ vaiko iÅ¡laikymo nuskaičiavo antstolis Z. Z., kuris sužinojęs, kad tai vaiko pinigai, 2018 m. kovo 7 d. nurodytÄ suma grÄ Å¾ino. 2018 m. kovo 8 d. tuo pasinaudojo atsakovė ir iÅ¡ E. M. grÄ Å¾intų lėšų pakartotinai nuskaičiavo 38,41 Eur. K. K. M. 2018 m. balandžio 11 d. pervedė E. M. iÅ¡laikymÄ 500 Eur, atsakovė 2018 m. balandžio 12 d. vėl nuskaičiavo vaiko pinigus 492,57 Eur.

Gegužės mėnesį atsakovė ieÅ¡kovei pranešė, kad dukters iÅ¡laikymÄ ji pervedė į dukters sÄ skaitÄ . IeÅ¡kovė buvo priversta skristi iÅ¡ D. B. į KlaipėdÄ ir nuimti pinigus tik 2018 m. rugpjūčio 8 d. AB Swedbank. Dėl atsakovės kaltės nuo 2018 sausio mėn.15 d. iki 2018 rugpjūčio 11 d. ieÅ¡kovės vaikas buvo nuskriaustas, kadangi negavo pinigų maitinimui ir ugdymui. Be to, 2018 m. sausio 19 d. atsakovei buvo praneÅ¡ta, kad vaiko iÅ¡laikymÄ reikia pervesti į antstolio Gintaro Kairio depozitinę sÄ skaitÄ .

Atsakovė ignoravo ieÅ¡kovės reikalavimÄ . Banko pavedime ir banko sÄ skaitoje buvo aiÅ¡kiai nurodyta pervestų piniginių lėšų kilmė-alimentai, t.y. vaiko iÅ¡laikymas. Ir tai atsakovė matė per antstolių bendro stebėjimo sistemÄ PAIS. Å iais veiksmais atsakovė padarė vaikui skausmingÄ neturtinę žalÄ , nes ne tik dėl to, kad nepakanka buvo pinigų įsigyti maisto, bet ir nupirkti vaistų, kurie buvo reikalingi dėl vaiko sveikatos bÅ«klės. Neturtinę žalÄ vertina 3000 Eur.

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovė advokatė G. K. praÅ¡o ieÅ¡kinį tenkinti. Atsakovė antstolė V. D. atsiliepimu į ieÅ¡kinį su reikalavimu nesutinka, praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti. Nurodo, jog jos kontoroje teismo sprendimo iÅ¡duoto vykdomojo raÅ¡to pagrindu užvesta vykdomoji byla dėl skolos 43 713,36 Eur iÅ¡ieÅ¡kojimo G. B. naudai iÅ¡ M. M. (solidarus skolininkas K. M.). Skolininkei M. M. įteiktas raginimas teismo sprendimÄ Ä¯vykdyti gera valia, per nustatytÄ terminÄ skolos nesumokėjus, pradėti priverstinio teismo sprendimo vykdymo veiksmai.

Vykdomoji byla užvesta 2018 m. sausio 5 d., iki Å¡iol skolininkė M. M. įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdo ir, kaip ji raÅ¡o savo praneÅ¡imuose, neketina jo vykdyti. AiÅ¡kinantis teismo sprendimo įvykdymo galimybes, nustatyta, kad ieÅ¡kovė - skolininkė M. M. turto, į kurį bÅ«tų galima nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , neturi, SODROS duomenimis niekur nedirba. Priverstinio teismo sprendimo vykdymo eigoje, 2018 m. sausio 8 d. suraÅ¡yto nurodymo priverstinai nuraÅ¡yti pinigines lėšas pagrindu, areÅ¡tuota skolininkės banko sÄ skaita.

Nustatyta, kad duomenų apie asmeniui skirtas socialines iÅ¡mokas nėra. 2018 m. sausio 16 d. į antstolės depozitinę sÄ skaitÄ Ä¯stojo 453,10 Eur suma. 2018 m. sausio 24 d. antstolės padėjėjos raÅ¡tu skolininkė M. M. informuota apie šį reikalavimÄ - pateikti dokumentus, įrodančius piniginių lėšų kilmę. 2018 m. vasario 20 d. pateikė įrodymÄ , kokios kilmės lėšos yra (buvo) areÅ¡tuotoje M. M. banko sÄ skaitoje. Nustačius, kad tai lėšos, iÅ¡ kurių negalimas iÅ¡ieÅ¡kojimas, nes jos skirtos vaiko iÅ¡laikymui, gautos į M.

M. banko sÄ skaitÄ iÅ¡ K. M., nepažeidus SVI 89 p. nustatyto 5 d. termino, 2018 m. vasario 23 d. sugrÄ Å¾intos į tÄ pačiÄ banko sÄ skaitÄ , iÅ¡ kurios jos įstojo. 2018 m. vasario 23 d. patvarkymu atÅ¡auktas areÅ¡tas banko sÄ skaitai. 2018 m. vasario 26 d. nurodymu Nr. S-18-4-7845 priverstinai nuraÅ¡yti pinigines lėšas, areÅ¡tuota skolininkės banko sÄ skaita, leidžiant disponuoti priteisto iÅ¡laikymo dydžio suma 300 Eur kas mėnesį. IÅ¡ piniginių lėšų, kurios skirtos vaiko iÅ¡laikymui, nebuvo vykdomas teismo sprendimas, piniginės lėšos nebuvo panaudotos ieÅ¡kiniui G.

B. dengti. Ne tik tėvo pareiga yra materialiai iÅ¡laikyti vaikÄ - iÅ¡laikymÄ piniginėmis lėšomis privalo teikti ir motina, todėl jos nepilnametis vaikas tikrai neturėjo pajusti „skausmingos neturtinės žalos“, nebent dėl pačios motinos kaltės, jei ji niekur nedirbo ir vaiko nemaitino. Ä®vertinus tai, kad pati ieÅ¡kovė nebuvo pareiginga ir laiku, per kuo trumpesnį laikÄ , neteikė antstolei įrodymų apie areÅ¡tuotų lėšų kilmę, vadinasi, dėl jos pačios neatsakingumo, antstolei negali atsirasti pareiga neturtinei žalai.

Teismo posėdžio metu atsakovė antstolė V. D. su reikalavimu nesutiko, praÅ¡o jį atmesti. Trečiasis asmuo "Associaton of Underwriters know as Lioyds", atstovaujamas uždarosios akcinės draudimo brokerių bendrovės Colemont draudimo brokeris, atsiliepimu į ieÅ¡kinį su reikalavimu nesutiko, praÅ¡o jį atmesti. Nurodė, jog palaiko atsakovės atsiliepime nurodytus motyvus bei argumentus. IeÅ¡kovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nėra draudiminis įvykis pagal sudarytÄ draudimo sutartį.

Neturtinė žala (su kurios egzistavimu ar atsakovo civiline atsakomybe Draudikas nesutinka) nėra atlyginama pagal draudimo sutartį Nr. B0572IF17F090 iÅ¡duotÄ tarpininkaujant UADBB “Colemont draudimo brokeris”, (draudimo laikotarpis nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.), pagal privalomojo draudimo taisyklių 10.1 punktÄ (Antstolių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklės (toliau Taisyklių) patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 12 d. nutarimu Nr. 957 (su vėlesniais pakeitimais)).

PraÅ¡o civilinę bylÄ nagrinėti trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant. Trečiasis asmuo K. M. atsiliepimu į ieÅ¡kinį su reikalavimu nesutinka, praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti. Nurodo, kad ieÅ¡kovė kildina atsakomybę iÅ¡ deliktinių teisinių santykių, todėl jos pareiga yra įrodyti neteisėtus antstolės veiksmus, žalos atsiradimo faktÄ , dydį, priežastinį, ryšį tarp žalos ir antstolės veiksmų. IeÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių galimybę atsirasti deliktinei atsakomybei.

Gavusi vykdomÄ jį raÅ¡tÄ , antstolė privalėjo imtis visų galimų teisėtų veiksmų, kad padėti įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimÄ ir iÅ¡ieÅ¡koti G. B. priteistus pinigus. Kadangi antstolė nustatė, jog ieÅ¡kovė neturi savo vardu registruoto jokio turto, todėl nurodymas areÅ¡tuoti pinigines lėšas yra teisėtas, nes numatytas CPK bei sprendimų vykdymo instrukcijoje. AreÅ¡tuodama lėšas, esančias banko sÄ skaitoje, antstolė elgėsi apdairiai ir teisėtai, nes ji apie tai informavo M.

M., kuri 2018 m. vasario 20 d. pateikė įrodymÄ , kad banko sÄ skaitoje esančios lėšos yra dukrai skirti iÅ¡laikymo pinigai. Nustačius negalimumÄ nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , pinigai buvo grÄ Å¾inti į sÄ skaitÄ . Pati M. M. yra skolininkė, kuri piktybiÅ¡kai nevykdo įsiteisėjusio teismo sprendimo ir savo procesiniuose dokumentuose atsisako vykdyti teismo sprendimÄ . Jeigu ji vykdytų teismo sprendimÄ gera valia, tai nebÅ«tų bÅ«tinybės antstolei vykdyti priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo procedÅ«rÄ , nes pati M.

M. privalėtų ir galėtų suplanuoti savo pajamų, iÅ¡laidų paskirstymÄ . M. M., bÅ«dama skolininke, pati nebendradarbiauja su antstolė ir nevykdo jai CPK nustatytų pareigų priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo procese: ne tik nevykdo teismo sprendimo, bet nevykdo antstolės reikalavimo ir tinkamai, laiku nepraneÅ¡a aplinkybių apie pajamas, turtÄ , neatvyksta pas antstolę ir pan. Pati M. M. pripažįsta, kad antstolė sugrÄ Å¾ino į sÄ skaitÄ pinigus, todėl ieÅ¡kinyje nepagrindžiama, nepaaiÅ¡kinama ir nepateikiama įrodymų, kodėl, M.

M. bÅ«dama mama, iÅ¡ vis nesiekė nuimti ir nenuėmė pinigų iÅ¡ banko sÄ skaitos , o močiutė J. S. nuėmė tik 107 eurus 2018 m. vasario 24 d., o kitus nuėmė tik 2018 m. gegužės 11 d. Institucijos, teikiančios byloje iÅ¡vadÄ Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Klaipėdos miesto savivaldybėje atstovės V. S. iÅ¡vadomis nepažeistos įstatymo normos, vaiko atžvilgiu jokių pažeidimų nebuvo padaryta, pinigai buvo grÄ Å¾inti laiku, pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai.

Teismas k o n s t a t u o j a : IeÅ¡kinys atmestinas. Nustatyta, kad antstolės V. D. kontoroje Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-174-1030/2017 iÅ¡duoto vykdomojo raÅ¡to pagrindu užvesta vykdomoji byla Nr. 0004/18/00034 dėl skolos 43 713,36 Eur iÅ¡ieÅ¡kojimo G. B. naudai iÅ¡ M. M. (solidarus skolininkas K. M.). Skolininkei M. M. įteiktas raginimas teismo sprendimÄ Ä¯vykdyti gera valia, per raginime nustatytÄ terminÄ skolos nesumokėjus, pradėti priverstinio teismo sprendimo vykdymo veiksmai. 2018 m. sausio 24 d. antstolės padėjėjos raÅ¡tu Nr. S-18-4-3036 skolininkė M.

M. informuota apie šį reikalavimÄ - pateikti dokumentus, įrodančius piniginių lėšų kilmę. 2018 m. vasario 20 d. (dokumento reg. Nr. G-18-4-936) pateikė įrodymÄ , kokios kilmės lėšos yra (buvo) areÅ¡tuotoje M. M. banko sÄ skaitoje. Nustačius, kad tai lėšos, iÅ¡ kurių negalimas iÅ¡ieÅ¡kojimas, nes jos skirtos vaiko iÅ¡laikymui, gautos į M. M. banko sÄ skaitÄ iÅ¡ K. M., nepažeidus SVI 89 p. nustatyto 5 d. termino, 2018 m. vasario 23 d. sugrÄ Å¾intos į tÄ pačiÄ banko sÄ skaitÄ , iÅ¡ kurios jos pateko. 2018 m. vasario 23 d. patvarkymu atÅ¡auktas areÅ¡tas banko sÄ skaitai. 2018 m. vasario 26 d. nurodymu Nr. S-18-4-7845 priverstinai nuraÅ¡yti pinigines lėšas, areÅ¡tuota skolininkės banko sÄ skaita, leidžiant disponuoti priteisto iÅ¡laikymo dydžio suma 300 Eur kas mėnesį.

IeÅ¡kovė praÅ¡o taikyti atsakovės atžvilgiu civilinę atsakomybę, t.y. priteisti neturtinę žalÄ , kuriÄ jos dukra patyrė dėl atsakovės neteisėtų veiksmų nepagrįstai vykdant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ jos dukrai teikiamo iÅ¡laikymo. Civilinės atsakomybės paskirtis – kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ Å¾alÄ , t. y. asmuo turi bÅ«ti grÄ Å¾inamas į tokiÄ turtinę padėtį, kokioje jis buvo iki žalos jam padarymo. Žala (nuostoliai) yra asmens turto netekimas, pakenkimas tam tikram objektui, dėl ko mažėja objekto ekonominė vertė, prarandamos jo kokybinės savybės. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai.

Bet kuriai civilinės atsakomybės rÅ«Å¡iai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikalinga nustatyti visas bÅ«tinÄ sias civilinės atsakomybės sÄ lygas – nukentėjusios Å¡alies patirtÄ Å¾alÄ (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo Å¡alies neteisėtus veiksmus (neteisėtÄ neveikimÄ ) ir kaltę (iÅ¡skyrus griežtosios civilinės atsakomybės taikymo atvejus) bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį (CK 6.246–6.249 straipsniai).

Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius), o kita Å¡alis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Bendrosios civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygos yra neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryÅ¡ys (CK 6.247 straipsnis), kaltė (CK 6.248 straipsnis), žala ir nuostoliai (CK 6.249 straipsnis).

Civilinei atsakomybei kilti bÅ«tinas visų Å¡ių sÄ lygų buvimas. BÅ«tinybę nustatyti Å¡ias sÄ lygas, taikant civilinę atsakomybę, daugelį kartų yra konstatavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Nagrinėjamoje byloje keliamas deliktinės atsakomybės klausimas. Deliktinės civilinės atsakomybės pagrindinės taisyklės suformuluotos CK 6.263 straipsnyje, jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos.

Å ios įstatyme įtvirtintos rÅ«pestingumo pareigos pažeidimas suponuoja deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimÄ . Neteisėtumas civilinėje teisėje priklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių. Nustatant veikos teisėtumÄ ir kaltę, kaip civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygas, reikia taikyti protingumo standarto, sÄ Å¾iningumo, profesinio rÅ«pestingumo ar kitus kriterijus. Už žalÄ atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus Å¡io patirtus nuostolius ir neturtinę žalÄ (CK 6.283 straipsnio 1 dalis).

Neturtinė žala suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Antstolių įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis už savo paties ir savo darbuotojų padarytÄ Å¾alÄ atsako įstatymų nustatyta tvarka. AiÅ¡kindamas ir taikydamas Å¡iÄ teisės normÄ kasacinis teismas savo praktikoje ne kartÄ pažymėjo, kad, sprendžiant ginÄÄ dėl antstolio veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos CK normos, reglamentuojančios deliktinę civilinę atsakomybę, kartu atsižvelgiant į antstolio profesinės veiklos teisinio reglamentavimo nulemtÄ civilinės atsakomybės taikymo specifikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-454/2010).

Dėl to tikrintina, ar egzistuoja visos bÅ«tinos deliktinės atsakomybės sÄ lygos, bei įvertintina tai, kad profesine veikla užsiimančiam asmeniui nustatyti griežtesni rÅ«pestingumo ir atidumo reikalavimai negu paprastai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456/2013). Tam, kad bÅ«tų pagrindas tenkinti nagrinėjamoje byloje pareikÅ¡tus reikalavimus ir taikyti antstolei civilinę atsakomybę, bÅ«tina nustatyti visas antstolės civilinės atsakomybės sÄ lygas – neteisėtus veiksmus, padarytÄ Å¾alÄ , priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį, taip pat kaltę (CK 6.246-6.249 straipsniai).

Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. CK 6.248 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, iÅ¡skyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės; skolininko kaltė preziumuojama, iÅ¡skyrus įstatymų numatytus atvejus.

Sprendžiant dėl to, ar antstolis tinkamai vykdė jam įstatymų nustatytas pareigas, vadovaujamasi CPK 634 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagal kurias antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus, taip pat Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, jog, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.

Sprendžiant dėl profesines funkcijas vykdančio antstolio kaltės, įvertintina, ar antstolis ėmėsi visų jam prieinamų teisėtų priemonių savo veiksmų teisėtumui užtikrinti; antstolio kaltės ribas nustato bendrasis teisės principas, kad iš nieko negali būti reikalaujama to, kas yra neįmanoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2008). Minėta, kad priverstinio teismo sprendimo vykdymo eigoje, 2018 m. sausio 8 d. surašyto nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas pagrindu, areštuota skolininkės M.

M. banko sÄ skaita. Nustatyta, kad duomenų apie asmeniui skirtas socialines iÅ¡mokas nėra. 2018 m. sausio 16 d. į antstolės depozitinę sÄ skaitÄ pervesta 453,10 Eur. Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 p. nurodo „Jeigu areÅ¡tuojamos skolininko piniginės lėšos bankuose, kitose kredito įstaigose, skolininkas turi teisę per 14 dienų nuo antstolio nurodymo priverstinai nuraÅ¡yti pinigines lėšas iÅ¡siuntimo skolininkui dienos pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius, kad areÅ¡tuotos lėšos, į kurias negali bÅ«ti nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas, arba areÅ¡tuotos lėšos, iÅ¡ kurių turi bÅ«ti daromos iÅ¡skaitos Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Tokios lėšos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas grÄ Å¾inamos skolininkui. Jeigu skolininkas Å¡iame punkte nurodytų dokumentų per nustatytÄ terminÄ nepateikia, antstolis areÅ¡tuotas lėšas iÅ¡moka iÅ¡ieÅ¡kotojams Å¡ios Instrukcijos 85, 86 punktuose ir 87 punkto pirmojoje pastraipoje nustatyta tvarka.“ 2018 m. sausio 24 d. antstolės padėjėjos raÅ¡tu Nr. S-18-4-3036 skolininkė M. M. informuota apie šį reikalavimÄ - pateikti dokumentus, įrodančius piniginių lėšų kilmę. 2018 m. vasario 20 d. dokumento reg.

Nr. G-18-4-936 pateikė įrodymÄ , kokios kilmės lėšos yra (buvo) areÅ¡tuotoje M. M. banko sÄ skaitoje. Nustačius, kad tai lėšos, iÅ¡ kurių negalimas iÅ¡ieÅ¡kojimas, nes jos skirtos vaiko iÅ¡laikymui, gautos į M. M. banko sÄ skaitÄ iÅ¡ K. M., nepažeidus SVI 89 p. nustatyto 5 d. termino, 2018 m. vasario 23 d. sugrÄ Å¾intos į tÄ pačiÄ banko sÄ skaitÄ , iÅ¡ kurios jos buvo pervestos. 2018 m. vasario 23 d. patvarkymu atÅ¡auktas areÅ¡tas banko sÄ skaitai. 2018 m. vasario 26 d. nurodymu Nr. S-18-4-7845 priverstinai nuraÅ¡yti pinigines lėšas, areÅ¡tuota skolininkės banko sÄ skaita, leidžiant disponuoti priteisto iÅ¡laikymo dydžio suma 300 Eur kas mėnesį.

Iš piniginių lėšų, kurios skirtos vaiko išlaikymui, nebuvo vykdomas teismo sprendimas, piniginės lėšos nebuvo panaudotos ieškiniui G. B. dengti. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimÄ ar nebuvimÄ , kai tokiai iÅ¡vadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

Ä®rodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį iÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifikÄ ir pagal įtvirtintÄ teisinį reguliavimÄ bei susiformavusiÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ nenustatyta, kad teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002).

Nagrinėjamu atveju įvertinus byloje pateiktų įrodymų visumÄ , teismas sprendžia, jog byloje nėra pateikti įrodymai, patvirtinantys, jog atsakovas atlikto neteisėtus veiksmus ar pažeidė antstoliui keliamus griežtesnius atidumo ir rÅ«pestingumo reikalavimus. Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu bÅ«du, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali bÅ«ti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju pripažinti, jog ieÅ¡kovė patyrė žalos dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo, todėl ieÅ¡kovės reikalavimas iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei priteisti žalos atlyginimÄ , negali bÅ«ti tenkinamas. Nesant nustatytai vienai iÅ¡ sÄ lygų, bÅ«tinų civilinei atsakomybei kilti, ji atsakovei negali bÅ«ti taikoma, todėl kitų sÄ lygų nustatymas netenka teisinės reikÅ¡mės nagrinėjamoje byloje, todėl teismas dėl jų nepasisako. Ä®siteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams, pareigÅ«nams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir tÅ«ri bÅ«ti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis).

Kad sprendimas bÅ«tų kuo greičiau ir realiai įvykdytas antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių ir aktyviai padėti Å¡alims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis; Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Civilinio proceso kodekse atskirai reglamentuojamas iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ skolininko turto, t.y. skolininko jau turimo, pradėjus iÅ¡ieÅ¡kojimÄ (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje), ir iÅ¡ darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius).

CPK 668 straipsnio 1 dalyje numatyta, į kokį fizinio asmens turtÄ iÅ¡ieÅ¡kojimas negali bÅ«ti nukreipiamas (buities, Å«kio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitÄ turtÄ , kurie bÅ«tini skolininko ar jo Å¡eimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesijÄ ar mokymuisi, pinigų sumÄ , nevirÅ¡ijančiÄ Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), visus bÅ«tinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis). CPK 668 straipsnyje nustatytas vienos MMA dydžio iÅ¡skaitų ribojimas yra aktualus tik iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ skolininko turto, įskaitant ir pinigų sumas, iÅ¡ kurių iÅ¡ieÅ¡kojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja.

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). CPK 736 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos.

Kita vertus, teismas atkreipia dėmesį, jog bendrosios įrodinėjimo taisyklės įtvirtina, kad Å¡alis, reiÅ¡kianti reikalavimÄ atlyginti patirtÄ Å¾alÄ , privalo įrodyti žalos faktÄ bei jos dydį (CPK 178 straipsnis, CK 6.249 straipsnis), o neturtinė žala atlyginama tik įstatymo nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju, ieÅ¡kovė įrodymų, patvirtinančių, jog ieÅ¡kovė patyrė neturtinę žalÄ nepateikė, praÅ¡omo priteisti žalos dydžio nepagrindė (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

IÅ¡ nurodytų aplinkybių darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų. Ä®vertinus byloje pateiktus įrodymus, Å¡alių paaiÅ¡kinimus, byloje nustatytas aplinkybes, teismas visumos byloje esančių įrodymų pagrindu sprendžia, kad ieÅ¡kovė neįrodė visų civilinės atsakomybės sÄ lygų neturtinei žalai iÅ¡ atsakovės priteisti, todėl ieÅ¡kovės reikalavimai laikytini nepagrįstais ir atmestini (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnis 1 dalis). Byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, jog dėl ieÅ¡kovei Å¡ioje byloje buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba. Teismui Å¡ioje byloje nepateikti duomenys apie antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas, todėl jų priteisimo klausimas nesprendžiamas (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 4 dalis, 99 straipsnis).

Trečiasis asmuo K. M. pateikė teismui įrodymus, jog byloje patyrė 100 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Teismui netenkinus ieškinio trečiajam asmeniui K. M. iš ieškovės priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidas 100 Eur sumai (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 96 straipsnio 3 dalis, 98 straipsnis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas 259 - 271 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a : ieškovės M. M. ieškinį atmesti.

Priteisti trečiajam asmeniui K. M. asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ ieÅ¡kovės M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 100 EUR (vienÄ Å¡imtÄ eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per šį teismÄ . Teisėjas Raimondas Dilys