2019-04-10 Nr. AB-12048-3-61-3-03792-2016-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Civilinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-264-438/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03792-2016-3

Procesinio sprendimo kategorija 27.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. D. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos M. D. K. skundą atsakovams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėja M. D. K. kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydama: 1) įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Tarnyba) Vilniaus rajono skyriaus vedėją per 10 darbo dienų priimti sprendimą dėl pareiškėjos M. D. K. 2007 m. balandžio 23 d. prašymo Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui dėl suteikimo nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypo Vilniaus raj., (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime dabartiniuose (duomenys neskelbtini) k.; 2) priteisti pareiškėjai iš atsakovės Lietuvos valstybės 5 000 eurų neturtinę žalą; 3) priteisti pareiškėjai iš atsakovės Lietuvos valstybės 531,39 eurų turtinę žalą; 4) priteisti pareiškėjai iš atsakovės Lietuvos valstybės 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Pareiškėja nurodė, kad 1940 m. liepos 21 d. buvo nacionalizuotas jos tėvo J. K. nekilnojamasis turtas – 9,75 ha žemės sklypas dabartiniame (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis 1997 m. liepos 9 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) Vyriausybės įgaliota institucija turi išnagrinėti piliečių prašymus ir priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo per 6 mėnesius nuo dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teises ir giminystės ryšį, pateikimo bei kitų šiame įstatyme nurodytų dokumentų parengimo dienos.

3. Pareiškėja 2000 m. sausio 24 d. pateikė prašymą Alytaus apskrities administracijos Butrimonių seniūnijos žemėtvarkos tarnybai, kad atsakovė Lietuvos valstybė 1,62 ha žemės sklypą esantį (duomenys neskelbtini), kuri yra valstybės išperkama, kompensuotų perduodant neatlygintinai nuosavybėn atitinkantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Alytaus apskrities viršininkas parengė 2000 m. gegužės 8 d. išvadą Nr. 33-03-3447 (toliau – ir Išvada), kuria buvo nustatyta, kad buvęs savininkas J. K. valdė nuosavybės teisėmis (duomenys neskelbtini) nekilnojamąjį turtą 9,75 ha žemės ir pareiškėja turi teisę atkurti nuosavybės teises į 1,62 ha, bendra vertė 2 271 litų arba 657,73 Eur. Nesulaukusi sprendimo dėl minėto žemės sklypo perdavimo neatlygintinai pareiškėjai ir sužinojusi, kad yra paskelbta laisva valstybinė žemė prie pareiškėjos dukrai priklausančio sodo žemės sklypo, esančio sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, dabartiniame (duomenys neskelbtini), pareiškėja 2007 m. balandžio 23 d. pateikė prašymą Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui dėl suteikimo nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Vilniaus apskrities viršininkas 2010 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. 2.3-8764-(41) (toliau – ir 2010 m. birželio 21 d. Įsakymas Nr. 8764) patvirtino Vilniaus apskrities, Vilniaus rajono, (duomenys neskelbtini) seniūnijos, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą (toliau – ir Projektas) ir jame suformuotas žemės sklypų ribas ir plotus, žemės naudojimo paskirtis, būdus bei pobūdžius, nustatytas specialiąsias žemės ir miško naudojimosi sąlygas ir servitutus ir 1 priedą, kuriame išvardinti pretendentai ir jiems skiriamų žemės sklypų plotai ir nurodytas pareiškėjos eilės Nr. (duomenys neskelbtini).

4. Pareiškėja teigia, kad nuo 2010 m. liepos 1 d. pasikeitus Atkūrimo įstatyme nustatytam teisinam reguliavimui, piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius nagrinėja Tarnyba, taigi pareiga atkurti nuosavybės teises ir perduoti žemės sklypą perėjo šiai institucijai.

5. Pareiškėja atliko Tarnybos nurodymus dėl žemės sklypo formavimo ir kadastro bylos parengimo, reikiamus dokumentus pateikė Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjui. Tarnybos pavedimo ir Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus priimtų sprendimų pagrindu (2013 m. sausio–vasario mėn.) buvo pakeistas Vilniaus rajono, (duomenys neskelbtini) seniūnijos, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės laisvos valstybinės žemės fondo planas ir žiniaraštis, pakeistas Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. birželio 21 d. Įsakymu patvirtintas Vilniaus rajono, (duomenys neskelbtini) seniūnijos, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, išbraukiant (duomenys neskelbtini). numeriu pažymėtą eilutę. Šiuos aktus panaikino Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gegužės 8 d. sprendimu.

6. Vadovaudamasis Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 8 d. sprendimu, Tarnybos Vilniaus rajono skyrius atliko žemės naudojimo patikrinimą sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje ir nustatė, kad žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo žemės sklypas), esantis Vilniaus raj., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k. (t. y. Žemės sklypas) apaugęs medžiais, krūmais, teritorija pelkėta, neprižiūrima, nenaudojama sodininkystei plėtoti ir jokioms sodininkų bendrijos narių reikmėms. Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2016 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 48VĮ-296-(14.48.2.) „Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. birželio 21 d. įsakymo Nr. 2.3-8764-(41) „Dėl Vilniaus apskrities, Vilniaus rajono, (duomenys neskelbtini) seniūnijos, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo “, 1 priedo (duomenys neskelbtini) eilutės pripažinimo netekusia galios ir žemės sklypo priskyrimo valstybės išperkamai žemei“ (toliau – ir 2016 m. vasario 17 d. Įsakymas Nr. 269) 1 punktu pripažino netekusia galios Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. birželio 21 d. įsakymo 1 priedo (duomenys neskelbtini) eilutę, o 2016 m. vasario 19 d. raštu Nr. 48SS-6-(14.48.45) pranešė pareiškėjai, kad 1,55 ha žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) patenka į sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos bendro naudojimo žemę, todėl minėtas žemės plotas negalėjo būti priskirtas laisvos žemės fondo žemei bei negalėjo būti suprojektuotas perdavimui neatlygintinai nuosavybėn.

7. Išnagrinėjusi pareiškėjos skundus dėl Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2016 m. vasario 17 d. Įsakymo Nr. 269 ir dėl minėto skyriaus kito rašto, Tarnyba 2016 m. gegužės 26 d. raštu Nr. lSS-1657-(7.5.) (toliau – ir Tarnybos atsakymas) nurodė pareiškėjai, kad jos skundžiamas įsakymas pagrįstas.

8. Pareiškėja teigė, kad nuo 2000 m. liepos 25 d. Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjas neveikimu neatkuria pareiškėjai nuosavybės teisių į žemės sklypą ir neperduoda neatlygintinai žemės sklypo, taip pažeidžiami Atkūrimo įstatyme įtvirtinti sprendimų priėmimo dėl piliečių prašymų terminai. Sprendimas turėjo būti priimtas per 6 mėnesius nuo 2007 m. balandžio 23 d. prašymo Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui pateikimo dienos, t. y. iki 2007 m. spalio 24 d.

9. Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjas priėmė 2016 m. vasario 17 d. Įsakymą Nr. 269 (kurį pakeitė 2016 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. 48VĮ-1155-(14.48.2.) (toliau – ir 2016 m. birželio 23 d. įsakymas Nr. 1155), kuriais toliau vilkina pareiškėjos prašymo išnagrinėjimą ir sprendimo priėmimą. Pareiškėja apie vilkinimą sužinojo 2016 m. vasario 24 d. gavusi 2016 m. vasario 17 d. Įsakymo Nr. 296 kopiją. Atsakovas sprendimo priėmimą dėl konkretaus žemės sklypo perdavimo pareiškėjos nuosavybėn vilkina 9 metus, nuosavybės atkūrimas tęsiasi net 16 metų, todėl toks neveikimas laikytinas piktybiniu ir pažeidžia pareiškėjos teisėtą lūkestį, kad viešoji valdžia tarnaus žmonėms ir tai darys laikydamasi įstatymų, dėl ko pareiškėja negali netrukdomai disponuoti žemės sklypu. Tokie atsakovo veiksmai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 daliai, Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 1 daliai, todėl yra pagrindas įpareigoti Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėją per protingą terminą – 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo priimti sprendimą dėl pareiškėjos 2000 m. sausio 24 d. bei jį papildančio 2007 m. balandžio 23 d. prašymų.

10. Dėl Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo neveikimo, t. y. nesilaikymo Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos per 6 mėnesius nuo dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teises ir giminystės ryšį, pateikimo dienos išnagrinėti pareiškėjos 2007 m. balandžio 23 d. prašymą ir priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, atsiradusią žalą privalo atlyginti valstybė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio pagrindu. Pareiškėja jau 16 metų negali naudotis turtu, kurio vertė pagal atsakovo įvertinimą yra 657,73 Eur. Atsakovo neveikimas sukėlė jai dvasinius išgyvenimus, nepatogumus bei kančią ir nusivylimą Lietuvos valstybe, jos deklaruojamu teisinės valstybės principu bei konstitucine norma, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo kaltė yra tyčia, nes sprendimas nebuvo priimamas sąmoningai. Pareiškėja pagrįstai tikėjosi įgyvendinti teisę atgauti nuosavybę dar jai gyvai esant, tačiau po 16 metų laukimo jai suėję 79 metai ir pareiškėja prarado viltį pasiekti teisingumą. Atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, jos patirtus dvasinius išgyvenimus, teisėtus lūkesčius, už pareiškėjos patirtą moralinę skriaudą pareiškėjai priteistina 5 000 Eur neturtinė žala, toks žalos dydžio įvertinimas atitinka Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką (sprendimas byloje Nekvedavičius prieš Lietuvą (peticijos Nr. 1471/05)).

11. Pareiškėjos teisės buvo pažeistos nuo 2000 m. rugpjūčio 1 d., nes ji negalėjo naudotis nekilnojamuoju turtu, į kurį pareiškėja turi teisę atkurti nuosavybės teises pagal Išvadą, t. y. į 1,62 ha žemės, kurios bendra vertė 2 271 Lt (657,73 Eur). Iki pareiškėjos skundo pateikimo teismui dienos praėjo 5 776 dienų, todėl vadovaujantis Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalimi, taikant turtinei prievolei 5 (penkių) metinių nuošimčių dydį iki skundo padavimo dienos susidarė 531,39 Eur palūkanų, taip pat pareiškėjai skolininkas turi mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

12. Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

13. Atsakovas nurodė, kad Alytaus apskrities viršininko Išvados pagrindu pareiškėja turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio žemės savininko J. K. nuosavybės teisėmis Alytaus apskrityje, Alytaus rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime valdytą 1,62 ha žemės (vertė – 2 271 Lt), kuri priskirta valstybės išperkamai žemei.

14. Atsakovas atkreipė dėmesį, jog Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, jog žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji užimta sodininkų bendrijų sodų. Nurodydamas faktines aplinkybes, susijusias su pareiškėjos nuosavybės teisių i žemės sklypą (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) atkūrimo procesu, sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ suteiktos teritorijos ribų bei ploto pakeitimais, atsakovas teigė, jog priimdamas sprendimą išbraukti pareiškėjai Projekte suprojektuotą žemės sklypą (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)), tinkamai taikė teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos, taip pat laisvos žemės fondo žemės plotų nustatymo bei perduodamų nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčių žemės sklypų suprojektavimo rengiamuose žemės reformos žemėtvarkos projektuose, tvarką bei išsamiai išnagrinėjo visas aplinkybes, į kurias Vilniaus apygardos administracinis teismas atkreipė dėmesį panaikindamas ankstesnius Tarnybos ir Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus priimtus administracinius sprendimus, nes minėtas žemės sklypas (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo suprojektuotas teritorijoje, kurį pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punktą priskirtina valstybės išperkamai žemei.

15. Atsakovas nurodė, jog 2016 m. vasario 17 d. Įsakymu Nr. 296 pareiškėjai Projekte suprojektuotas žemės sklypas (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) išbrauktas iš Projekto ir priskirtas valstybės išperkamai žemei. Šis įsakymas yra galiojantis, todėl reikalavimą įpareigoti Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėją priimti sprendimą per 10 dienų dėl pareiškėjos M. D. K. 2007 m. balandžio 23 d. prašymo suteikti nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypą Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., yra nepagrįstas.

16. Pareiškėja nepagrįstai teigia, jog sprendimas dėl 2007 m. balandžio 23 d. prašymo turėjo būti priimtas per 6 mėnesius. Pareiškėja buvo įtraukta į artimiausią 2009 metais pradėtą rengti Vilniaus apskrities Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą. Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalies nuostatą įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – Atkūrimo tvarka) 111 punktas. Šiuo atveju sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo terminas – 6 mėnesiai skaičiuojamas nuo žemėnaudos suprojektavimo žemės reformos žemėtvarkos projekte ir paženklinimo vietovėje. 2010 m. birželio 21 d. Įsakymu Nr. 8764 buvo patvirtintas Projektas, kuriame pareiškėjai buvo suprojektuotas 1,55 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Tarnybos duomenimis, žemės sklypas vietovėje buvo paženklintas ir surašytas Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas 2012 m. gegužės 23 d. , todėl būtent nuo šios dienos turi būti skaičiuojamas 6 mėnesių terminas sprendimui dėl nuosavybės teisių atkūrimo priimti. Tačiau 2016 m. vasario 17 d. Įsakymu Nr. 296 Projekte suprojektuotas žemės sklypas (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) išbrauktas, todėl nėra jokio pagrindo minėtą terminą skaičiuoti.

17. Atsakovo teigimu, aplinkybės, susijusios su Projekto patvirtinimu, pareiškėjos įtraukimu į pretendentų sąrašus nesudaro pagrindo konstatuoti Tarnybos neteisėtus veiksmų. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje nuo 2007 metų iki 2016 metų buvo rengiami 4 žemės reformos projektai. Dėl užtrukusio nuosavybės teisių atkūrimo proceso šiuo atveju nėra atsakinga valstybė, t. y. ne dėl Tarnybos veiksmų pareiškėjai nėra atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko J. K. valdytą nekilnojamąjį turtą. Priežastys, dėl kurių iki šiol Pareiškėjai nėra atkurtos nuosavybės teisės – pareiškėjos iškeltas ginčas dėl žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)), o ne kokie nors valstybės institucijos neteisėti veiksmai. Pati pareiškėja turėtų veikti rūpestingai, operatyviai ir racionaliai, siekiant išvengti kliūčių siekiamam tikslui, šiuo atveju – nuosavybės teisių į žemę atkūrimui. Tarnyba aktyviai sprendžia nuosavybės teisių atkūrimo (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje pareiškėjai klausimą, atlikdama teisės aktuose numatytus veiksmus, t. y. įtraukė pareiškėją į pretendentų sąrašus, tačiau pareiškėja pati nebuvo aktyvi, nesurūpino nuosavybės teisių atkūrimu, nes 2011 m. gruodžio 12 d. vykusiame 9 eilės pretendentų susirinkime pareiškėja atsisakė rinktis siūlomus žemės sklypus, o į 2016 metais vykusius pretendentų susirinkimus neatvyko, nors buvo apie tai informuota.

18. Pareiškėja nepagrįstai reikalauja priteisti žalos atlyginimą, nes nuosavybės teisių atkūrimo procesas pareiškėjos pasirinktu būdu vyksta, tačiau šiuo metu yra sustojęs dėl pareiškėjos neveikimo. Todėl pareiškėjos apskaičiuota turtinė žala, kurią sudaro palūkanos nuo 2000 m. rugpjūčio 1 d. iki skundo padavimo dienos, realiai nėra kilusi ir yra grindžiama tik prielaidomis, o ne pagristais įrodymais. Pareiškėja nepateikė pagrįstų duomenų apie patirtą turtinę žalą, o skundo argumentai nepagrindžia kilusios neturtinės žalos. Pareiškėja neįrodė, kad ir kad ją patyrė būtent dėl Tarnybos, o ne dėl kitų priežasčių. Pareiškėjos nurodyti teiginiai dėl patirtos neturtinės žalos abstraktaus pobūdžio ir grindžiami tik prielaidomis. Tarnyba nėra atsakinga dėl pareiškėjai galimai kilusios žalos, kadangi nevykdė jokių neteisėtų veiksmų (neveikimo), taip pat nenustatytas priežastinis ryšys tarp valstybės institucijų veiksmų ir pareiškėjai galimai kilusios žalos, taip pat pareiškėja neįrodo jai atsiradusios turtinės ir neturtinės žalos dydžio, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos skundo dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

II. 19. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 2 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

20. Teismas nurodė, kad byloje kilo ginčas dėl galimybės atkurti pareiškėjai nuosavybės teises į žemę, suteikiant neatlygintinai žemės sklypą (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)), bei turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

21. Teismas pagal į bylą pateiktus rašytinius įrodymus nustatė ir detaliai aprašė faktines aplinkybes, susijusias su pareiškėjos teisės atkurti nuosavybės teisę atsiradimu, įgyvendinimu, laisvos žemės fondo sklypais (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, šios vietovės Projekto patvirtinimu ir kitas kilusiam ginčui reikšmingas aplinkybes. Teismas nustatė, kad pareiškėja iš (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės nustatytų laisvos žemės fondo žemės plotų, pasirinko 1 žemės ūkio paskirties žemės sklypą (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (laisvos žemės fondo žemės ploto Nr. 147, plotas 1,55 ha), Vilniaus apskrities Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, kuriame pareiškėjai suprojektuotas žemės sklypas (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)), buvo patvirtintas Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. birželio 21 d.

įsakymu Nr. 8764. Pareiškėjos užsakymu, UAB „Minorantė“ 2010 m. spalio mėn. atliko minėto žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, nustatė žemės sklypų ribų posūkio taškų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje (toliau - kadastriniai matavimai) ir parengė kadastro duomenų bylą, tačiau Tarnybos Vilniaus rajono skyriuje dėl trūkumų žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų byla nebuvo suderinta, o Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus 2013 m. vasario 19 d.

įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-521 (toliau – ir Įsakymas Nr. 521) buvo pakeistas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės nustatytų laisvos žemės plotų žiniaraštis ir planas, panaikinant laisvos žemės fondo žemei priskirtą žemės plotą Nr. 147, ir 2012 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2)-528 (toliau – ir Įsakymas Nr. 528) pakeistas Projektas, išbraukiant iš jo pareiškėjai suprojektuotą žemės ūkio paskirties žemės sklypą (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. I-193-121/2014 priimtame 2014 m. gegužės 8 d. sprendime šie atsakovo sprendimai, be kita ko ir Įsakymai Nr. 521 ir Nr. 528, buvo panaikinti, nurodant įvertinti visas faktines aplinkybes, reikšmingas nustatant, ar konkrečiu atveju realiai yra visuomenės ar jos dalies (šiuo atveju sodininkų bendrijos „Erdvė“ narių, sodininkų ar kitų asmenų, įsigijusių bendrijos teritorijoje sodo sklypus) poreikis bendro naudojimo žemei ir ar tokie poreikiai objektyviai galėtų būti patenkinti minėtoje teritorijoje suformavus žemės sklypus piliečiams, pageidaujantiems atkurti nuosavybės teises.

22. Teismas nustatė, jog Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2016 m. vasario 17 d. Įsakymu Nr. 296 pripažino netekusiu galios Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. birželio 21 d. įsakymo Nr. 8764 1 priedo (duomenys neskelbtini) eilutę, kurioje įrašyta M. D. K. ir nustatė, kad laisvos žemės fondo žemės plotas Nr. 147 priskiriamas valstybės išperkamai žemei.

23. Vertindamas pareiškėjos reikalavimo įpareigoti Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėją per 10 darbo dienų priimti sprendimą atkuriant pareiškėjai nuosavybės teises į žemės sklypą, (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrįstumą, teismas vadovavosi Atkūrimo įstatymo 1 straipsnio 2 d dalies 2 punkto, 12 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatomis. Teismas nurodė, jog Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2016 m. vasario 17 d. įsakymas Nr. 296, kuriuo pripažinta netekusiu galios Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. birželio 21 d. Įsakymo Nr. 8764 1 priedo (duomenys neskelbtini) eilutė, ir jį pakeitęs 2016 m. birželio 23 d. įsakymas Nr. 1155 galiojantys. Teismas nurodė, kad dėl jų ginčo byloje nėra, nes pirmosios instancijos teismo 2016 m. spalio 14 d. nutartimi pareiškėjos reikalavimus dėl šių įsakymo panaikinimo teismas atsisakė priimti netenkinus pareiškėjos prašymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartimi minėta Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis palikta nepakeista. Kadangi atsakovo pripažinta, kad ginčo žemės sklypas, (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) priskirtas valstybės išperkamai žemei, pareiškėjos reikalavimas įpareigoti Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėją per 10 darbo dienų priimti sprendimą atkuriant pareiškėjai nuosavybės teises į šį sklypą negali būti tenkinamas.

24. Dėl pareiškėjos reikalavimų priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą teismas nurodė, kad pareiškėja jį grindžia aplinkybe, kad atsakovas pareiškėjos 2007 m. balandžio 23 d. prašymą turėjo išnagrinėti ir sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo priimti per 6 mėnesius nuo dokumentų, patvirtinančius nuosavybės teises ir giminystės ryšį, pateikimo dienos, tačiau iki skundo teismui pateikimo dienos nėra priėmęs sprendimo. Pareiškėja šiame prašyme prašę suteikti nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Vilniaus rajone.

25. Teismas nurodė, kad administraciniai teismai spręsdami bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo, privalo vadovautis CK 6.271 straipsnio nuostatomis. Pagal CK 6.271 straipsnio 4 dalį valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar darbuotojai privalėjo veikti; viešajai atsakomybei atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

26. Dėl pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kad nuosavybės atkūrimo klausimas nėra išspręstas nuo pirmojo t. y. 2000 m. sausio 24 d. jos prašymo Alytaus apskrities administracijos Butrimonių seniūnijos žemėtvarkos tarnybai, pateikimo dienos, teismas sprendė, jog nėra pagrindo pripažinti buvus atsakovo neteisėtus veiksmus. Teismo vertinimu, pareiškėja ne kartą keitė nuomonę, Alytaus apskrities viršininko Išvadą, kuri buvo persiųstą į Utenos apskrities, Molėtų rajono, Čiūlėnų seniūniją, pareiškėja 2000 m. rugsėjo 27 d. prašė persiųsti į Molėtų rajono, Mindūnų kadastro vietovę, o kitu, t. y. 2007 m. balandžio 20 d. pareiškėjos prašymu, Išvada buvo persiųsta į Vilniaus rajono, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovę. Pareiškėja 2007 m. balandžio 23 d. pateikė prašymą suteikti nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypą Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, tačiau pareiškėjos pasirinktas sklypas Nr. 147 galiojančiais Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2016 m. vasario 17 d. įsakymu ir jį pakeitusiu Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2016 m. birželio 23 d. Įsakymu Nr. 1155 priskirtas valstybės išperkamai žemei, todėl šiuo požiūriu nėra pagrindo konstatuoti Tarnybos neteisėtus veiksmus.

27. Įvertinęs bylos aplinkybes, teismas darė išvadą, kad pareiškėjos nuosavybės teisių atkūrimo procesas pagal jos 2007 m. balandžio 23 d. prašymą vyko gana intensyviai, tačiau rezultatas nebuvo pasiektas dėl to, kad konkretus žemės sklypas priskirtas valstybės išperkamai žemei. Teismas atsižvelgė į tai, kad pareiškėja neatvyko į 2011, 2016 metais vykusius pretendentų susirinkimus, 2011 m. gruodžio 12 d. vykusiame 9 eilės pretendentų susirinkime pareiškėja atsisakė rinktis siūlomus žemės sklypus. Teismas darė išvadą, jog dėl aplinkybės, kad pareiškėjai nėra atkurtos nuosavybės teisės pagal jos 2007 m. balandžio 23 d. prašymą į kitą žemės sklypą, yra atsakinga pati pareiškėja. Vien aplinkybė, kad nėra galimybės atkurti pareiškėjai nuosavybės teisių į konkretų jos pasirinktą žemės sklypą (Nr. (duomenys neskelbtini)) negali būti laikoma Tarnybos neteisėtais veiksmais. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gegužės 8 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-193-121/2014 atkreipė šalių dėmesį į tai, kad šis teismo sprendimas neužkerta kelio atsakovei iš naujo priimti analogiško ar panašaus turinio sprendimus, jei, pašalinus nurodytus nuosavybės teisių atkūrimo proceso trūkumus, būtų nustatyta, kad ginčo žemės sklypui egzistuoja konkretus ir konstituciškai pateisinamas sodo bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ narių poreikis. Pareiškėja neturėjo pagrindo tikėtis, kad atsakovas priims priešingą buvusiam sprendimą ir nepripažins ginčo žemės sklypo valstybės išperkama žeme.

28. Teismas nurodė, jog neturi pagrindo vadovautos pareiškėjos nurodytu EŽTT sprendimu šioje byloje, nes nesutampa šio sprendimo faktinės aplinkybės su nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.

29. Kadangi nebuvo pagrindo konstatuoti Tarnybos neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš būtinųjų valstybės deliktinei atsakomybei atsirasti sąlygų, pareiškėjos reikalavimas priteisti iš Lietuvos valstybės, turtinę ir neturtinę žalą negali būti tenkinamas. Teismas kaip išvestinį iš reikalavimo dėl žalis atlyginimo atmetė pareiškėjos reikalavimą priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas. Kadangi pareiškėjos skundas atmestas, teismas nurodė, kad netenkinamas jos prašymas dėl 150 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

III. 30. Pareiškėja M. D. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti.

31. Pareiškėja teigia, kad tarp jos ir Lietuvos valstybės kilo turinis ginčas dėl valstybės, kaip skolininko, prievolės perduoti neatlygintinai civilinės apyvartos objektą žemės sklypą nuo 2000 m. rugpjūčio 1 d. Atsakovas Lietuvos valstybė naudojosi pareiškėjos turtu, todėl pareiškėjai priteistina turtinė žala. Kadangi ginčas kilo dėl turto, pirmosios instancijos teismas negalėjo priimti sprendimo, kadangi tokio pobūdžio bylos nėra teismingos administraciniams teismams. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas.

32. Bylą nagrinėjusi teisėja V. P. buvo šališka spręsdama skundo priėmimo klausimą visiškai netinkamai taikė trūkumų šalinimo teisinį institutą 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartyje, o 2016 m. spalio 14 d. nepagrįstai atsisakė priimti dalį skundo reikalavimų, kadangi netenkino motyvuoto prašymo dėl terminų atstatymo. Teisėja netenkino pareiškėjos pareiškimo dėl reikalavimų papildymo, nors tokia būtinybė paaiškėjo po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties. Toks teisėjos elgesys rodė jos šališkumą ir tendencingumą, o tai sudarė prielaidą daryti išvadą, kad ji nagrinėdama bylą netinkamai kvalifikuos teisinius santykius bei netinkamai taikys teisės normas ir byla bus neteisingai išspęsta. Pirmosios instancijos teismas dėl šios priežasties netinkamai kvalifikavo teisminį ginčą ir neobjektyviai jį išnagrinėjo.

33. Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjos nuosavybės teisių atkūrimo procesas pagal jos 2007 m. balandžio 23 d. prašymą vyko gana intensyviai. Toks teismo teiginys neatitinka nei faktinių aplinkybių, nei protingumo principo. Prašymas atkurti nuosavybes teises į žemės sklypą pateiktas dar 2000 m. sausio 24 d., t. y. prieš daugiau nei 17 metų, ir iki šiol pareiškėjai nėra atkurtos nuosavybės teisės į jos tėvui J. K. priklausiusį ir valstybės išperkamą 1,62 ha žemės sklypą. Po 2000 m. rugsėjo 7 d. atlikto Alytaus apskrities viršininko Išvados persiuntimo į Molėtų rajono, Mindūnų kadastro vietovę pareiškėja 7 metus nesulaukusi nuosavybės teisių į žemės sklypą grąžinimo 2007 m. balandžio 20 d. prašė šią Išvadą persiųst į Vilniaus rajono, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovę, o 2007 m. balandžio 23 d. pateikė prašymą suteikti nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, kur pareiškėja įgyvendindama suteiktą teisę pasirinko žemės ūkio paskirties žemės sklypą (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (laisvos žemės fondo žemės ploto Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 1,55 ha), jai suprojektuotas žemės sklypas buvo patvirtintas 2010 m. birželio 21 d. Įsakymu, pareiškėjos iniciatyva buvo parengta šio žemės sklypo kadastro duomenų byla. Po visų šių veiksmų, praėjus beveik 10 metų nuo prašymo suteikti nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypą Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje ir 16 metų nuo prašymo atkurti nuosavybės teises, Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2016 m. vasario 17 d. Įsakymu Nr. 296 pripažino netekusiu galios Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. birželio 21 d. įsakymo 1 priedo (duomenys neskelbtini) eilutę, kurioje įrašyta M. D. K. ir nustatė, kad laisvos žemės fondo žemės plotas Nr. 147 priskiriamas valstybės išperkamai žemei. Šių faktinių aplinkybių įvardijimas t. y. pareiškėjai 17 metų negrąžinamas sklypas, gana intensyviu procesu neatitinka protingumo principo.

34. Valstybė, duodama pasirinkti konkretų sklypą ir nurodydama atlikti kitus veiksmu, kas reikalinga žemės sklypo grąžinimo procesui, sukėlė pareiškėjos pagrįstus lūkesčius atkurti nuosavybės teises į konkretų žemės sklypą. Po 10 metų pagrįsto tikėjimosi turėti nuosavybės teise žemės sklypą, valstybės atstovas nurodo neva padaręs klaidą, nes ginčo žemės sklypas vis dėl to yra valstybės išperkama žemė. Valdžios institucijų priimtų sprendimų pagrindu pareiškėja įgijo teisėtą lūkestį, kad jos teisės bus pripažįstamos ir ginamos. Valstybė akivaizdžiai nevykdė savo pareigos grąžinti nuosavybės teises į Žemės sklypą, vilkino procesą ir tuo pasireiškė jos neteisėti veiksmai. Teismas nepagrįstai nurodė, kad dėl to, jog nėra atkurtos nuosavybės teisės pagal 2007 m. balandžio 23 d. prašymą į kitą žemės sklypą esu atsakinga pareiškėja. Nėra įrodyta, kokiais savo veiksmais pareiškėja trukdė atkūrimo procesui, ji vykdė visus nurodymus – pasirinko iš valstybės nurodytų pasirinkti žemės sklypų, laukė valstybės institucijos sprendimo, užsakė įmonę, kuri atliko kadastrinius matavimus ir kt. Pareiškėja elgėsi sąžiningai, teisėtai, o tai, kad gynė ir gina savo pažeistus interesus teisme dėl Žemės sklypo, negali būti vertinama kaip pareiškėjos kaltė dėl 17 metų negrąžintų nuosavybės teisių į žemės sklypą. Pareiškėjai negali būti perkeliama valstybės atsakomybė dėl klaidų, vilkinimo ar netinkamo institucijų darbo. Toks aiškinimas neatitinka EŽTT praktikos.

35. Pareiškėjos teigimu, pirmosios instancijos teismas klaidingai vertino aplinkybę, kad buvo nustatytas realus sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ poreikis šiam sklypui. Nuo 2010 metų pareiškėja pagrįstai tikėjosi, kad šis žemės sklypas priklauso laisvai žemei, nėra kažkieno poreikiams naudojamas ir grąžintinas pareiškėjai atkuriant nuosavybes teises. Laikantis pozicijos, kad šis žemės sklypas iš tikrųjų yra ir visada buvo priskirtas valstybės išperkamai žemei, tai valstybės institucijos neteisėti veiksmai akivaizdūs, nes pareiškėja buvo klaidinama ir dėl to vilkinamas atkūrimo procesas.

36. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo pareiškėjos nurodytu EŽTT sprendimu byloje Nekvedavičius prieš Lietuvą (peticijos Nr. 1471/05). Pareiškėja šiuo sprendimu grindė prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, nes EŽTT už Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 1 Protokolo 1 straipsnio pažeidimus priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės dėl nuosavybės teisių atkūrimo proceso užsitesimo per ilgai, kai tuo atveju tebuvo praėję 7 metai, 7 800 Eur neturtinės žalos. Šiuo atveju valstybė, neatkurdama pareiškėjai nuosavybės teisių į žemės sklypą, pažeidė Konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnį nepagrįstai užtęsdama žemės grąžinimo procesą 17 metų. Teismas nurodydamas, kad pareiškėja keitė 2 kartus nuomonę dėl žemės per 16 metų, nevertino aplinkybės jog pareiškėja buvo priversta tai daryti, nes norimose savivaldybėse pareiškėjai, valstybės teigimu, nebuvo galimybės suteikti žemės sklypą. Teismas nevertino, kad atsakovė Lietuvos valstybė 16 metų naudojasi pareiškėjos turtu ir pareiškėjai turi būti kompensuoti ekonominiai nuostoliai.

37. Teismas nevertino pareiškėjos pateikto įrodymo – psichologo išvados dėl patirtų išgyvenimų neatkuriant nuosavybės teisių į žemės sklypą, nusivylimo valstybinėmis institucijomis. Šis įrodymas pagrindžia valstybės neteisėtų veiksmų – vilkinimo ir klaidinimo nuosavybės teisių grąžinimo procese patirtą neturtinę žalą.

38. Trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnyba atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

39. Pareiškėja apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad ginčas negalėjo būti nagrinėjamas administraciniame teisme. Iš pareiškėjos skundo matyti, kad prašoma priteisti turtinė ir neturtinė žala, pareiškėjos teigimu, atsirado dėl atsakovo Tarnybos neveikimo, sprendžiant klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Taigi, nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl žalos, kurią galbūt padarė viešojo administravimo subjektas, atlyginimo. Tokio pobūdžio bylos priskiriamos administracinio teismo kompetencijai pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

40. Tarnyba nesutinka su pareiškėjos apeliacinio skundo argumentais dėl teisėjos V. P. nešališkumo. Pareiškėja Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 14 d. nutartį apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris pareiškėjos atskirąjį skundą atmetė. Todėl nėra pagrindo abejoti V. P. nešališkumu iš esmės tik dėl jos priimtų procesinių sprendimų šioje byloje, kuriuos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. gruodžio 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-1000-552/2016 patvirtino kaip pagrįstus.

41. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl atkūrimo proceso intensyvumo neatitiko faktinių aplinkybių ir protingumo principo. Bylos nagrinėjimo metu buvo įvertintos visos aplinkybės, susijusios su pareiškėjos nuosavybės teisių atkūrimo procesu, ir pagrįstai nuspręsta, kad Tarnyba intensyviai sprendė nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus r. (duomenys neskelbtini) sen. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje pareiškėjai klausimą, atlikdama teisės aktuose numatytus veiksmus, t. y. įtraukė pareiškėją į pretendentų sąrašus, tačiau pareiškėja pati nebuvo aktyvi, nesurūpino nuosavybės teisių atkūrimu, nes 2011 m. gruodžio 12 d. vykusiame 9 eilės pretendentų susirinkime pareiškėja atsisakė rinktis siūlomus žemės sklypus, o į 2016 m. gegužės 24 d. ir 2016 m. gegužės 10 d. vykusius pretendentų susirinkimus neatvyko, nors ne vieną kartą buvo informuota, kad pareiškėjai negali būti atkurtos nuosavybės teisės suteikiant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės sklypą (projektinis Nr. „(duomenys neskelbtini)).

42. Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė visas kilusiam ginčui teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, objektyviai įvertino surinktus įrodymus, teisingai aiškino ir taikė aktualias materialiosios ir proceso teisės normas, išsamiai motyvavo priimtą teismo sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai visiškai nepagrįsti ir nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 43. Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.“ Šis teisinis reglamentavimas reiškia, kad apeliacinio skundo turinys, t. y., apeliaciniu skundu ginčijamos pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės bei padarytos teisinę reikšmę turinčios išvados, apsprendžia bylos nagrinėjamos apeliacine tvarka, ribas.

44. Pareiškėja teismui yra pareiškusi du savarankiškus reikalavimus: 1. įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėją per 10 darbo dienų priimti sprendimą dėl pareiškėjos M. D. K. 2007 m. balandžio 23 d. prašymo suteikti jai nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypą Vilniaus raj., (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime dabartiniuose (duomenys neskelbtini) k.; 2. priteisti pareiškėjai iš atsakovės, Lietuvos valstybės, 5 000 eurų neturtinę ir 531,39 eurų turtinę žalą.

45. Nuosavybės teisių atkūrimo į turėtą žemę sąlygas ir tvarką reglamentuoja Žemės reformos įstatymas ir Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (toliau- Atkūrimo įstatymas).

46. Pagal šių įstatymų nuostatas vykdant žemės reformą, kaip taisyklė, nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkuriamos, remiantis žemės reformos žemėtvarkos projektais, kitais žemės valdos projektais ar teritorijų planavimo dokumentais (Žemės reformos įstatymo 4 ;19 str.; Atkūrimo įstatymo 4;18 str.).

47. Šis teisinis reglamentavimas reiškia, kad žemės reformos žemėtvarkos projektai, ar kiti žemės valdos projektai ir teritorijų planavimo dokumentai (juose priimti projektinei sprendiniai dėl grąžintinos žemės), yra būtina sąlyga, kad asmeniui galėtų būti atkurtos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą.

48. Byloje nustatyta, kad pareiškėjos atžvilgiu tokio pobūdžio dokumentų nėra priimta. Priešingai, priimti šiuo klausimu priimti dokumentai nenumato galimybės pareiškėjai atkurti nuosavybės teises į žemę jos pageidaujamoje vietovėje - Vilniaus raj., (duomenys neskelbtini) seniūnijoje. Šių aplinkybių pareiškėja ir neginčija.

49. Visa tai lemia, kad nėra įstatyminių sąlygų, leidžiančių šiuo metu atkurti nuosavybės teises į žemę pareiškėjai jos pageidaujamoje vietovėje - Vilniaus raj., (duomenys neskelbtini) seniūnijoje. Dėl ko pirmosios instancijos teismo išvada netenkinti pareiškėjos pirmojo reikalavimo yra pagrįsta ir teisinga.

50. Įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 8 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. I-193-121/2014, nustatyta, kad VAV 2009 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. 2.3-15056-(41) buvo patvirtintos Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemes reformos žemėtvarkos projekto papildymui rengti parinktos teritorijos ribos, plotas – 759,97 ha, kuriame UAB „Minorantė“ vykdys žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo darbus: (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės laisvos valstybinės žemės fondo žemės sklypų, kuriuose turėtų būti vykdomi projektavimo darbai, sąrašą bei 2009 m. patikslintą (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planą ir eksplikacijoje nurodytus patikslintus duomenis. VAV 2010 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. 2.3.-8764-(41) buvo patvirtintas Vilniaus apskrities, Vilniaus rajono, (duomenys neskelbtini) seniūnijos, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, UAB „Minorantė“ (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės projekto autoriaus parengto (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas ir jame suformuotų žemės sklypų ribos ir plotai, žemės naudojimo paskirtis, būdai ir pobūdžiai, nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos ir servitutai. Pagal Pretendentų, kuriems vykdant (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą, suformuoti žemės sklypai, sąrašą, pareiškėja buvo įrašyta eiliškumo tvarka – Nr. (duomenys neskelbtini) ir jai (duomenys neskelbtini) kaime buvo suprojektuotas 1,55 ha ploto žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini). Vėliau Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2014 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. 48Į-(14.48.2)-528 buvo pakeistas Vilniaus rajono, (duomenys neskelbtini) seniūnijos, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, patvirtintas Vilniaus apskrities viršininko 2010 birželio 21 d. įsakymu Nr. 2.3-8764-(41), iš jo 1 priedo išbraukiant (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtą eilutę, t. y., išbraukiant pareiškėją iš pretendentų sąrašo, kuriai gali būti atkurtos nuosavybės teisės į 1,55 ha ploto žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal šį žemėtvarkos projektą.

51. Minėtu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 8 d. sprendimu, Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2014 m. vasario 19 d. įsakymas Nr. 48Į-(14.48.2)-528 buvo panaikintas, konstatavus, kad žemėtvarkos tarnybos darbuotojų veiksmai, pripažinti pareiškėjai suprojektuotą 1,55 ha ploto žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) valstybės išperkamu, yra neteisėti, nes nebuvo ištirtos bei nustatytos visos bylai reikšmingos aplinkybės, o būtent, kuria apimtimi ir kurioje konkrečioje vietoje pareiškėjai suprojektuotas žemės sklypas įsiterpia į trečiųjų suinteresuotų asmenų valdomų teritorijų ribas.

52. Žemėtvarkos tarnybos darbuotojai, vykdydami Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 8 d. sprendimą, atliko minėto aplinkybių tyrimą bei 2016 m. vasario 17 d. priėmė įsakymą Nr. 48VĮ-296-(14.48.2.), kuriuo pakartotinai pripažino netekusiu galios Vilniaus apskrities viršininko 2010 birželio 21 d. įsakymo Nr. 2.3-8764-(41) 1 priedo (duomenys neskelbtini) eilutę, kurioje įrašyta M. D. K. ir nustatė, kad laisvos žemės fondo žemės plotas Nr. (duomenys neskelbtini) priskiriamas valstybės išperkamai žemei.

53. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad Vilniaus apskrities viršininko veiksmai, priimant 2010 birželio 21 d. įsakymo Nr. 2.3-8764-(41) dalį, kuria pareiškėjai buvo sukurtos prielaidos atkurti nuosavybės teises į 1,55 ha ploto žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neteisėti Civilinio kodekso 6.246 straipsnio taikymo prasme, nes priimant šį sprendimą buvo pažeisti Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio reikalavimai, nustatantys pareigą viešojo administravimo subjektams užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir priimamo sprendimo pagrįstumą.

54. Byloje nustatyta, kad pareiškėja įgyvendindama jai Vilniaus apskrities viršininko 2010 birželio 21 d. įsakymu Nr. 2.3-8764-(41) sukurtą teisę atkurti nuosavybės teises į 1,55 ha ploto žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), 2010 m. rugsėjo 22 d. sudarė sutartį su UAB “Minorantė“ dėl šio žemės sklypo suformavimo ir kadastro duomenų bylos parengimo. Už šių darbų atlikimą pareiškėja 2010 m. rugsėjo- gruodžio mėnesiais UAB “Minorantė“ sumokėjo 1700 Lt (t. 1 b. l. 23-24; 34-35). Šias aplinkybes atsakovas pripažįsta ir jų neginčija.

55. Kadangi pareiškėjos teisė atkurti nuosavybės teises į 1,55 ha ploto žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl prieš tai aptartų priežasčių nebuvo įgyvendinta, todėl jos patirtos 1700 Lt išlaidos už šio sklypo formavimą, pripažįstami jos patirtais nuostoliais, kurie atsirado dėl neteisėtų Vilniaus apskrities viršininko veiksmų.

56. Visa tai lemia, kad egzistuoja atsakovo turtinės ir neturtinės atsakomybės požymiai, nustatyti Civilinio kodekso 6. 271; 6. 250; 6. 246; 6. 247; 6.249 straipsniuose, dėl ko priešingos šiuo klausimu pirmosios instancijos teismo išvados, pripažįstamos nepagrįstomis ir neteisingomis, nes teismas neteisingai įvertinęs faktines bylos aplinkybes, netinkamai pritaikė materialines teisės normas (ABTĮ 147 str.).

57. Įvertinus tai, kad Vilniaus apskrities viršininko 2010 birželio 21 d. įsakymu Nr. 2.3-8764-(41) pareiškėjai buvo sukurtas pagrįstas lūkestis, jog ji galės atkurti nuosavybės teises, kuris tęsėsi iki 2016 m. vasario 17 d., kad pareiškėja per tą laikotarpį patyrė, tiek turtinių nuostolių, formuodama ginčo žemės sklypą, tiek emocinių išgyvenimų, bandydama teismine tvarka apginti šį lūkestį, darytina išvada, kad jai buvo padaryta ir neturtinė žala, kuri atlygintina pinigais, kurių dydis įvertinamas 1000 Eur.

58. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos reikalavimas priteisti didesnio dydžio turtinę ir neturtinę žalą tenkinami iš dalies.

59. Pareiškėja turtinės žalos dydį grindžia Civilinio kodekso 6.210 straipsnio nuostatomis, skirtomis apskaičiuoti palūkanas, kai skolininkas praleidžia terminą įvykdyti piniginę prievolę, tačiau pareiškėjai buvo padaryti tiesioginiai nuostoliai, kurių atlyginimo sąlygas ir tvarką nustato Civilinio kodekso 6.249 straipsnis, todėl pareiškėjai padarytos turtinės žalos dydį skaičiuoti, remiantis Civilinio kodekso 6.210 straipsnio nuostatomis, nėra pagrindo. Dėl šių priežasčių reikalavimas atlyginti 531,39 Eur dydžio turtinę žalą tenkinamas iš dalies pareiškėjai priteisiant 492,35 Eur (1700x3,4528).

60. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

61. Aiškindama išvardintų nuostatų visumą, kolegija pažymi, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Minėta, kad kolegijos vertinimu, pareiškėjai padarytos neturtinės žalos dydis yra 1000 Eur, dėl ko reikalavimas atlyginti 5000 Eur neturtinę žalą taip pat tenkinamas tik iš dalies.

62. Pagal CK 6. 37 straipsnio 2 dalį - 5 proc. dydžio metinės palūkanos (kaip procesinės palūkanos) pradedamos skaičiuoti nuo bylos iškėlimo teisme momento ir skaičiuojamos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nepriklausomai nuo to, kada kreditoriui buvo pareikštas tokio pobūdžio reikalavimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014; 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2014 ir jose nurodytą praktiką). Nagrinėjamu atveju, pareiškėja tokį reikalavimą reiškia atsakovui nuo bylos iškėlimo teisme momento – 2016 m. rugsėjo 14 d., todėl jis yra tenkinamas pilnai.

63. Pareiškėja byloje reikalavimo atlyginti bylos vedimo išlaidas nėra pareiškusi, dėl ko nėra pagrindo spręsti ir jų atlyginimo klausimą (ABTĮ 40 str.).

64. Nepagrįstais pripažįstami pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai dėl nešališko teismo ir pan.. Šie pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai grindžiami tik pirmosios instancijos teismo atliktais procesiniais veiksmais, sprendžiant pareiškėjos teismui pateikto skundo priimtinumo klausimą. Tačiau tokio pobūdžio aplinkybės nėra besąlygiškas pagrindas pripažinti bylą nagrinėjusį teismą šališku. Todėl pareiškėjai nenurodžius kitų aplinkybių, numatytų ABTĮ 44 straipsnyje, nėra pagrindo tokiai išvadai.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos M. D. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 2 d. sprendimo dalį, kuria atmestas pareiškėjos reikalavimas priteisti turtinę ir neturtinę žalą, pakeisti:

Pareiškėjos skundą dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo tenkinti iš dalies.

Pareiškėjai M. D. K. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, priteisti 492,35 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt du eurus ir trisdešimt penkis centus) turtinei žalai atlyginti ir 1000 Eur ( tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti bei 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistų sumų, jas skaičiuojant nuo 2016 metų rugsėjo 14 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 2 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys