2025-07-22 Nr. CB-4292-2-68-3-07974-2024-4 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-2554

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07974-2024-4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. liepos 22 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Agnės Tikniūtės,

susipažinusi su 2025 m. liepos 7 d. paduotu atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 8 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

atsakovė padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 8 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl neteisėtais pareigūnų veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Kauno apygardos teismas 2025 m. balandžio 8 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 20 d. sprendimą, kuriuo ieškovei iš atsakovės priteista 400 Eur turtinės žalos (išlaidų advokato pagalbai baudžiamajame procese) ir 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Bylą nagrinėję teismai, spręsdami dėl teisinės pagalbos (advokato) išlaidų atlyginimo ieškovei, netinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas (Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 9 straipsnio 12 ir 14 dalis, BPK 106 straipsnio 3 dalis); teisinių išlaidų atlyginimo klausimas turėjo būti nagrinėjamas byloje dėl orderio panaikinimo, vadovaujantis baudžiamojo proceso normomis, o ne civilinio proceso tvarka, remiantis CK 6.272 straipsnio 1 dalimi. Ieškovės nepasinaudojimas teise prašyti išlaidų atlyginimo byloje dėl orderio panaikinimo negalėjo būti pagrindas civilinėje byloje prašyti jas atlyginti, taikant valstybės deliktinės atsakomybės instituto normas. Atsakovės vertinimu, advokato pagalbos išlaidos yra tiesiogiai susijusios su orderio įpareigojimų vykdymu.

2. Bylą nagrinėję teismai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kurioje yra išaiškintos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklės, taikant BPK 106 straipsnį ir CPK 98 straipsnį. Vadovaujantis aktualia kasacinio teismo praktika, suformuluota 2022 m. balandžio 13 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-43-387/2022, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas negali būti priteisiamas, jeigu prašymas dėl jo atlyginimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Antanas Simniškis

Agnė Tikniūtė