Legislator Case Law & Legislation
25ece7ff-1d9d-4682-9ef8-70d9f6edf414 AI generated

25ece7ff-1d9d-4682-9ef8-70d9f6edf414 · Panevėžio apygardos teismas

Case Number 25ece7ff-1d9d-4682-9ef8-70d9f6edf414
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

V. P. 2021 m. vasario 17 d. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 4 dalį 75 Eur bauda, už tai, kad nuo 2020 m. lapkričio 19 d., 19.56 val. iki 2020 m. lapkričio 19 d. 20 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Å¡viesoforu reguliuojamoje sankryžoje, važiuodamas (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), įvažiavo į sankryÅ¾Ä su (duomenys neskelbtini) degant draudžiamam (geltonam) Å¡viesoforo signalui, ir susidÅ«rė su jam prieÅ¡prieÅ¡iais važiavusiu ir sukusiu į kairę, į (duomenys neskelbtini), automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo D. A., kuris į sankryÅ¾Ä Ä¯važiavo degant leidžiamam (žaliam) Å¡viesoforo signalui. Eismo įvykio metu nukentėjo automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas D. A., tačiau pagal specialisto iÅ¡vadÄ Nr. (duomenys neskelbtini) sužalojimo mastas nekvalifikuotas. Tokiais savo veiksmais V. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 73.7 punktÄ . Nesutikdamas su Å¡iuo nutarimu, V. P. pateikė skundÄ Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mams.

Legislator headnote

AI generated

25ece7ff-1d9d-4682-9ef8-70d9f6edf414 · Panevėžio apygardos teismas: Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mai 2021 m. gegužės 12 d. priėmė nutartį, kuria V. P. skundÄ atmetė ir paliko galioti 2021 m. vasario 17 d. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimÄ Nr. (duomenys neskelbtini).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

AdmAdm. nusižengimo byla Nr. AN2-96-531/2021

Teisminio proceso Nr. 4-08-3-00110-2021-2

Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 15 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas CiesiÅ«nas, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs V. P. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2020 m. gegužės 12 d. nutarties teisėtumo,

n u s t a t ė :

1. V. P. 2021 m. vasario 17 d. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 4 dalį 75 Eur bauda, už tai, kad nuo 2020 m. lapkričio 19 d., 19.56 val. iki 2020 m. lapkričio 19 d. 20 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Å¡viesoforu reguliuojamoje sankryžoje, važiuodamas (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), įvažiavo į sankryÅ¾Ä su (duomenys neskelbtini) degant draudžiamam (geltonam) Å¡viesoforo signalui, ir susidÅ«rė su jam prieÅ¡prieÅ¡iais važiavusiu ir sukusiu į kairę, į (duomenys neskelbtini), automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo D. A., kuris į sankryÅ¾Ä Ä¯važiavo degant leidžiamam (žaliam) Å¡viesoforo signalui. Eismo įvykio metu nukentėjo automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas D. A., tačiau pagal specialisto iÅ¡vadÄ Nr. (duomenys neskelbtini) sužalojimo mastas nekvalifikuotas. Tokiais savo veiksmais V. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 73.7 punktÄ . Nesutikdamas su Å¡iuo nutarimu, V. P. pateikė skundÄ Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mams.

2. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mai 2021 m. gegužės 12 d. priėmė nutartį, kuria V. P. skundÄ atmetė ir paliko galioti 2021 m. vasario 17 d. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimÄ Nr. (duomenys neskelbtini).

3. V. P. pateiktu apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2021 m. gegužės 12 d. nutartį ir priimti naujÄ nutarimÄ (nutartį) – jo skundÄ tenkinti ir panaikinti 2021 m. vasario 17 d. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimÄ , o administracinio nusižengimo bylÄ nutraukti, nesant jo veikoje jam inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėties. Nurodo, kad apylinkės teismo nutartis yra nepagrįsta, priimta nevisapusiÅ¡kai, nepilnai ir neobjektyviai iÅ¡nagrinėjus bylos aplinkybių visetÄ , neteisingai aiÅ¡kinant ir taikant teisės normas bei neteisingai įvertinus administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, todėl padarius neteisingas iÅ¡vadas, be to, nukrypus nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos atitinkamos teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikos.

Teigia, kad jo įvažiavimas į sankryÅ¾Ä techniniu požiÅ«riu buvo teisingas ir tinkamas, kadangi jis, užsidegus geltonam Å¡viesoforo signalui, galėjo sustoti prieÅ¡ sankryÅ¾Ä tik staigiai stabdydamas, tuo galėdamas sukelti pavojingÄ situacijÄ tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams, todėl KET jam leido važiuoti toliau. Atkreipia dėmesį, kad byloje nėra ginčo, kad jis į sankryÅ¾Ä Ä¯važiavo degant geltonam Å¡viesoforo signalui ir jis neginčija skundžiamoje nutartyje nurodytos aplinkybės, kad užsidegus geltonam Å¡viesoforo signalui jo vairuojamas automobilis dar net nebuvo pilnai priartėjęs prie Å¡viesoforu reguliuojamos sankryžos, kuriÄ jis kirto 19.56.04 val. ir tuo metu geltonas Å¡viesoforo signalas degė jau beveik 2 sekundes.

Teismas vertino, kad jam nurodytomis aplinkybėmis staigiai (ekstremaliai) stabdyti buvo saugu, nes jis važiavo antra eismo juosta - tiek pirma, tiek antra eismo juostos buvo laisvos, nebuvo automobilių spÅ«sties ar kliūčių kelyje, paskui jo automobilį nevažiavo kiti automobiliai, kelias platus ir nors buvo tamsus paros metas, tačiau sankryža apÅ¡viesta. PaaiÅ¡kina, kad Å¡ioje situacijoje svarbu įvertinti tai, kad pagal teismų praktikoje ekspertų taikomus skaičiavimus nuo pavojingos eismo saugumui situacijos pamatymo iki automobilio pradėjimo judėti stabdymo režimu praeina apie 1,8 - 1 sek. laiko tarpas (apie 0,6 - 0,8 sek. reakcijos laikas ir apie 0,2 sek. stabdžių sistemos suveikimo laikas), todėl jam, situacijos įvertinimui, kad nuspręsti, ar techniniu požiÅ«riu bus tinkama ir saugu staigiai stabdyti automobilį likus tokiam nedideliam atstumui iki sankryžos, ir ar jis spėja sustoti per tÄ atstumÄ iki sankryžos, buvo likę mažiau nei 0,5 sek. ir per tÄ laikÄ jam reikėjo įvertinti, ar jam iÅ¡ paskos, iÅ¡ Å¡onų nevažiuoja kiti automobiliai, ar dėl Å¡lapios kelio dangos intensyviai (ekstremaliai) stabdomas jo automobilis nepradės slysti ir netaps nevaldomu.

Pažymi, kad 50 km/h greičiu važiuojantis automobilis per sekundę nuvažiuoja 13,88 m. Vertintina ir tai, kad Å¡lapiame kelyje automobiliui važiuojant apie 50 km/h greičiu sustojimo kelias yra apie 38 m. Todėl, esant nurodytai situacijai ir dėl nurodytų aplinkybių, jis padarė iÅ¡vadÄ , kad techniniu požiÅ«riu intensyviai stabdyti automobilį prieÅ¡ sankryÅ¾Ä , kurioje jo važiuojamoje juostoje tuo metu nebuvo jokios kliÅ«ties, įskaitant ir D. A. vairuotÄ automobilį, yra nesaugu ir pasirinko vadovautis KET 166 punkto nuostata, leidžiančia jam staigiai nestabdyti, o įvažiuoti į sankryÅ¾Ä .

Nurodytos aplinkybės įrodo, kad prieÅ¡ingai nei nurodyta skundžiamoje nutartyje, jis ANK 417 straipsnio 4 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo nepadarė ir pagrįstai vadovavosi KET 166 punkto taisykle. Ginčija pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , kad D. A. sankryžoje sukdamas į kairę, neprivalėjo duoti kelio jo transporto priemonei, nes važiavimui per sankryÅ¾Ä ginčo atveju netaikytina KET 157 punkto taisyklė. Nustatyta, kad D. A. į sankryÅ¾Ä Ä¯važiuoja 19.56.02 val. degant žaliam Å¡viesoforo signalui ir suka į kairę.

SusidÅ«rimas įvyko 19.56.05 val., t. y. degant to paties Å¡viesoforo ciklo geltonam signalui, kuris galiojo abiem eismo dalyviams. Taip pat iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o akivaizdžiai matyti, kad tai D. A. vairuotas automobilis atsitrenkė į jo vairuoto automobilio kairio Å¡ono galinę dalį, kai tuo metu jo automobilis buvo jau bebaigiÄ s pro jį pravažiuoti. Be to, kad D. A. jo automobilį turėjo matyti ir akivaizdžiai matė, todėl jo tyčia „taranuoti“ negalėjo. Sutinka, kad vairuotojas, įvažiavęs į sankryÅ¾Ä esant leidžiamam Å¡viesoforo signalui, turi užbaigti manevrÄ â€“ iÅ¡važiuoti iÅ¡ sankryžos, degant bet kokiam Å¡viesoforo signalui, tačiau tai turi daryti nepažeidžiant KET 157 punkto, kuri laikytina specialia teisės norma kitos taisyklės, kuri leidžia iÅ¡važiuoti iÅ¡ sankryžos, atžvilgiu.

Pabrėžia, kad jo ir D. A. įvažiavimas į sankryÅ¾Ä bei važiavimas sankryžoje įvyko to paties Å¡viesoforo ciklo eigoje. Be to, pagal byloje esantį vaizdo įraÅ¡Ä matyti, jog D. A. neturėjo realios galimybės suprasti, ar jis į sankryÅ¾Ä Ä¯važiavo degant žaliam ar geltonam Å¡viesoforo signalui. Mano, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiÅ¡kino ir taikė KET 161 punktÄ , kadangi Å¡iame punkte nurodyta taisyklė duoti keliÄ transporto priemonėms, iÅ¡važiuojančioms iÅ¡ sankryžos važiuojamųjų dalių sankirtos numatyta kryptimi, taikytina sekančiame Å¡viesoforo cikle į sankryÅ¾Ä degant žaliam Å¡viesoforo signalui įvažiavusių transporto priemonių vairuotojams.

Teigia, kad policijos nutarime visiÅ¡kai nepagrįstai nurodytas vertinimas, kad tai jis sukėlė eismo įvykį. Akivaizdu, kad eismo įvykis įvyko ne dėl jo kaltės, o dėl D. A. padarytų KET pažeidimų, nes D. A. sukdamas į kairę (bet kokiu atveju, t. y. nepaisant to, ar jis įvažiavo į sankryÅ¾Ä degant leidžiamam ar draudžiamam Å¡viesoforo signalui) privalėjo praleisti sankryžoje tiesiai prieÅ¡ais važiuojantį automobilį, kurį jis, akivaizdu, matė ir turėjo matyti.

Tačiau jis to nepadarė ir to pasekoje atsitrenkė į jo automobilį. ReikÅ¡minga aplinkybė, be kita ko, yra ir tai, kad jo vairuotas automobilis atsitrenkė į jo automobilio kairį Å¡onÄ , o ne prieÅ¡ingai. Akivaizdu, kad minėto eismo įvykio kilimo pagrindinė ir tiesioginė sÄ lyga yra tai, kad D. A. nepraleido lygiareikÅ¡miu keliu prieÅ¡inga kryptimi tiesiai važiavusio jo vairuojamo automobilio. Nors D. A. nėra baustas už KET pažeidimÄ , tačiau, net hipotetiÅ¡kai darant prielaidÄ , kad jis tariamai padarė nutarime nurodytÄ pažeidimÄ , tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, teismas privalėjo nustatyti, ar ir D.

A. pažeidė kokius nors KET ar Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo reikalavimus ir, jeigu taip, tai kurio eismo dalyvio KET pažeidimas buvo priežastiniame ryÅ¡yje su kilusiais padariniais. Teigia, kad D. A. tikrai pažeidė KET 157 punktÄ . Nurodo, kad turi bÅ«ti įvertinta visų eismo dalyvių, t. y. ir D. A., padarytų pažeidimų reikÅ¡mė padarinių atsiradimui. Ä®vertinus tiek jo, tiek D. A. veiksmus, taip pat ir kitus faktorius, turėjusius reikÅ¡mės padarinių atsiradimui, darytina pagrįsta teisinė iÅ¡vada, kad jo veiksmai, hipotetiÅ¡kai tariamai turėję tiesioginį priežastinį ryšį situacijos kilimui, nebuvo pagrindine eismo įvykį sÄ lygojusia priežastimi, nes, jei D.

A. bÅ«tų vykdęs KET 157 punkto reikalavimus ir jų nepažeidęs, tai eismo įvykis nebÅ«tų įvykęs. O tuo tarpu, D. A. netinkami ir KET pažeidę veiksmai ir buvo pagrindine eismo įvykį sÄ lygojusia priežastimi bei bÅ«tinoji padarinių kilimo sÄ lyga. Atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismo, kaip ir bylÄ nagrinėjusio pareigÅ«no liko visiÅ¡kai nevertintas pavojingas eismo saugumui situacijos kilimo momentas, pavojingos eismo saugumui situacijos trukmė bei abiejų eismo dalyvių KET ir SEAKÄ® reglamentuojami veiksmai pavojingos eismo saugumui situacijos kilimo momentu ir po to, visos Å¡ios pavojingos eismo saugumui situacijos eigos (iÅ¡likimo) metu.

Vertinant eismo dalyvio kaltę dėl eismo įvykio nulėmimo, bÅ«tina nustatyti pavojingos eismo saugumui situacijos susidarymo momentÄ , o Å¡is momentas susidarė tada, kai į jo važiuojamÄ jÄ eismo juostÄ Ä¯važiavo D. A. ir yra akivaizdu, kad jis po nurodyto pavojingos eismo saugumui situacijos susidarymo momento iÅ¡vengti eismo įvykio, o tiksliau – iÅ¡vengti to, kad D. A. jo vairuojamu automobiliu atsitrenkė į jo jau pro Å¡alį pravažiuojančio automobilio kairį Å¡onÄ , techninės galimybės nebeturėjo.

Mano, kad D. A. pažeidė ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 12 straipsnio 5 punktÄ . Pabrėžia, kad Å¡ioje byloje neįrodyta, kad jo veiksmais buvo pažeisti KET reikalavimai ir tai buvo padaryta tyčia ar tokio pavojingumo, kad bÅ«tų sukėlę grėsmę ir realų pavojų eismo ir žmonių saugumui.

4. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) tarnybos atsiliepime į V. P. apeliacinį skundÄ su juo nesutinka. Nuodo, kad skundžiama teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta atsižvelgus bei įvertinus visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes.

5. Apeliacinis skundas atmetamas.

6. ANK 652 straipsnio 1 dalis nustato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

7. Nagrinėjamu atveju V. P. buvo nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį, kuri užtraukia atsakomybę už važiavimÄ esant draudžiamam Å¡viesoforo signalui arba reguliuotojo gestui, nesustojimÄ prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ , kai to reikalaujama pagal taisykles. KET 73.7 punkte įtvirtinta, kad Å¡viesoforo geltonas signalas eismÄ draudžia (iÅ¡skyrus KET 29 ir 166 punktuose nurodytus atvejus) ir įspėja, kad Å¡viesoforo signalai pasikeis.

8. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs V. P. apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, skundžiamÄ apylinkės teismo nutartį bei bylos medžiagÄ , konstatuoja, kad V. P. kaltu pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį buvo pripažintas pagrįstai. Pažymėtina, kad įrodymų visumos vertinimas priklauso teismo kompetencijai. Apeliacinį skundÄ nagrinėjančio teismo manymu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visus byloje surinktus įrodymus ir jokių procesinių pažeidimų nepadarė. Vien tik tai, kad V. P. kitaip vertina susiklosčiusiÄ situacijÄ ir nesutinka su jo atžvilgiu priimta pirmosios instancijos teismo nutartimi, nėra pagrindas jÄ pripažinti nepagrįsta ir panaikinti. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamoje nutartyje pateiktais teismo motyvais, todėl jų priimamoje nutartyje nebekartoja, o tik papildo.

9. V. P. viso proceso metu savo kaltę dėl ANK 417 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo neigė. Nurodo, jog jo įvažiavimas į sankryÅ¾Ä techniniu požiÅ«riu buvo teisingas ir tinkamas, kadangi jis, užsidegus geltonam Å¡viesoforo signalui, galėjo sustoti prieÅ¡ sankryÅ¾Ä tik staigiai stabdydamas, tuo galėdamas sukelti pavojingÄ situacijÄ tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams. Taigi, kaip matyti, V. P. neneigia, jog į sankryÅ¾Ä Ä¯važiavo jau degant geltonam Å¡viesoforo signalui, kÄ Å¡iuo atveju patvirtina ir byloje esantis vaizdo įraÅ¡as, kuriame užfiksuotas visas įvykęs eismo įvykis, tačiau tokį savo elgesį bando pateisinti nenoru staigiai stabdyti ir sukelti pavojingos situacijos. Apeliacinės instancijos teismas atmeta tokius V. P. argumentus ir vertina juos tik kaip jo pasirinktÄ gynybos bÅ«dÄ siekiant iÅ¡vengti administracinės atsakomybės.

10. Visų pirma, peržiÅ«rėjus byloje esantį vaizdo įraÅ¡Ä matyti, kad pradėjus mirksėti žaliam Å¡viesoforo signalui V. P. vairuojamas automobilis judėjo antrÄ jÄ eismo juosta ir dar nebuvo privažiavęs sankryžos. Užsidegus geltonam Å¡viesoforo signalui V. P. taip pat dar nebuvo visiÅ¡kai priartėjęs prie sankryžos. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu jis patvirtino, kad matė mirksintį žaliÄ Å¡viesoforo signalÄ likus keliolikai metrų iki Å¡viesoforo. Esant tokiai situacijai, jis privalėjo pradėti stabdyti vairuojamÄ automobilį, tačiau to nedarė ir kirto sankryÅ¾Ä degant draudžiamam (geltonam) Å¡viesoforo signalui, tokiais savo veiksmais keldamas pavojų eismo saugumui. Pagrindo konstatuoti, kad V. P. neturėjo techninės galimybės, nekeldamas pavojaus, sustabdyti vairuojamos transporto priemonės, Å¡iuo atveju nėra. Vaizdo įraÅ¡e matyti, kad kelyje nebuvo jokių automobilių spÅ«sčių ar kliūčių - tiek antroji, tiek pirmoji eismo juostos buvo laisvos, už V. P. nevažiavo jokia kita transporto priemonė, taigi jam tikrai buvo visos sÄ lygos saugiai sustoti. Vien tik tai, kad tuo metu kelio danga buvo Å¡lapia nereiÅ¡kia, jog V. P. galėjo nepaisyti galiojančių KET reikalavimų ir nestoti degant draudžiamam Å¡viesoforo signalui. Pažymėtina, kad jam, kaip padidinto pavojaus Å¡altinio valdytojui, yra keliami didesni atidumo ir rÅ«pestingumo reikalavimai, taigi, jis matydamas, jog kelio danga yra Å¡lapia turėjo pasirinkti tokį vairavimo greitį, jog esant bÅ«tinybei galėtų bet kuriuo metu saugiai sustoti. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys, kad V. P. įvykio dienÄ (2020 m. lapkričio 19 d.) savo pateiktuose raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose nurodė, kad per sankryÅ¾Ä važiavo degant žaliam Å¡viesoforo signalui, kas teismui sudaro pagrindÄ matyti, kad jis apie jokį vairuojamo automobilio stabdymÄ ar sustabdymÄ net negalvojo ir nevertino, ar tai galės padaryti saugiai.

11. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, neabejoja, jog Å¡iuo atveju eismo įvykis kilo bÅ«tent dėl paties apelianto kaltės, jam į sankryÅ¾Ä Ä¯važiavus degant draudžiamam Å¡viesoforo signalui. D. A. į sankryÅ¾Ä Ä¯važiavo dar degant žaliam Å¡viesoforo signalui, ir matydamas, jog jau dega draudžiamas Å¡viesoforo signalas tiesiog norėjo užbaigti pradėtÄ manevrÄ , ko KET taisyklės nedraudžia. Jis negalėjo numatyti, kad V. P. nepaisys KET 73.7 punkto reikalavimų, prie sankryžos nesustos, o jÄ kirs degant geltonam Å¡viesoforo signalui, taip sudarydamas jam kliÅ«tį.

12. ANK 417 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudÄ vairuotojams nuo 60 iki 90 Eur. Už Å¡io administracinio nusižengimo padarymÄ V. P. buvo skirta 75 Eur bauda. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs visas bylos faktines aplinkybes, tai, kad jis ankščiau baustas administracine tvarka, nebuvo nustatyta nei sunkinančių, nei lengvinančių V. P. atsakomybę aplinkybių, daro iÅ¡vadÄ , jog jam paskirta nuobauda nėra aiÅ¡kiai per griežta ir dėl to neteisinga, todėl jÄ Å¡velninti nėra teisinio pagrindo.

13. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nustatyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands). Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle v. Finland).

14. Atsižvelgęs į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinį skundÄ nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2021 m. gegužės 12 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jÄ apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

V. P. apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2021 m. gegužės 12 d. nutartį.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Valdas Ciesiūnas