2021-04-21 Nr. AB-8369-3-61-3-00608-2021-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-280-261/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00608-2021-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.3.1; 59.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. balandžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą dėl sprendimo panaikinimo ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas A. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas:

1) pripažinti niekiniu ir panaikinti Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir VRK) 2021 m. vasario mėn. be datos sprendimą;

2) pripažinti niekiniu ir panaikinti 2021 m. vasario 22 d. pažymą Nr. 3-31(1.2);

3) iš VRK priteisti pareiškėjui 20 000 000 Eur piniginę kompensaciją moralinei žalai atlyginti;

4) pripažinti, kad 2020 m. VRK viešas skelbimas dėl 17 politinių partijų, tame skaičiuje ir „Drąsos kelias“, „Laisvės partija“, Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai ir kt. kaip kandidatai į Seimą 2020 m., bei jų registravimas VRK kaip kandidatais į Seimą rinkimuose 2020 m. ir viešas VRK išleidimas tokių rinkimų biuletenių yra pareiškėjo diskriminacija, o VRK tyčinė veika prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 56 straipsniui, dėl ko kyla pasekmės, numanytos Konstitucijos 55, 33 straipsniuose, todėl neįvyko Seimo rinkimai 2020 m. spalio 11 d. ir 2020 m. spalio 25 dienomis, o dėl tokių faktinių aplinkybių patvirtinimo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą;

5) pripažinti pareiškėją socialiai remtinu ir atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo;

6) Rusijos federacijos tyrimų komitetui ir Europos Komitetui solidariai skubiai imtis visų galimų priemonių V. L. izoliacijai nuo visuomenės.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 2 d. nutartimi pareiškėjui nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti, t. y. pateikti teismui įrodymus, kad sumokėjo 22,50 Eur žyminį mokestį; pateikti teismui prašomo panaikinti sprendimo metaduomenis; tiksliai ir detaliai nurodyti iš kokių galimai neteisėtų valstybės institucijų veiksmų yra kildinamas neturtinės žalos atlyginimas, t. y. tiksliai suformuluoti, ar neturtinės žalos atlyginimas kildinamas iš skundžiamo sprendimo priėmimo, ar iš kitų galimai neteisėtų institucijų veiksmų; detalizuoti prašomos priteisti neturtinės žalos dydį; pateikti aiškų ir nuoseklų skundą. Teismas pasiūlė pareiškėjui patikslinti procesinio dokumento, teikiamo teismui, pavadinimą, išaiškinęs, kad prašoma panaikinti pažyma nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, nes yra sudėtinė prašomo panaikinti sprendimo dalis, pasiūlė reikalavimo dėl pažymos panaikinimo nereikšti, pasiūlė patikslinti skundo 3 ir 4 reikalavimus.

Šalindamas šiuos teismo nustatytus skundo trūkumus, pareiškėjas pateikė teismui patikslintą skundą, kuriuo prašė:

1) įpareigoti atsakovę pateikti skundžiamą sprendimą;

2) panaikinti VRK 2021 m. vasario 2 d. sprendimą;

3) priteisti iš VRK 20 000 000 Eur piniginę kompensaciją moralinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas taip pat pareiškė procesinio pobūdžio prašymus: kreiptis į Konstitucinį Teismą, atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, pranešti Rusijos Federacijos tyrimų komitetui ir Europos Komitetui solidariai skubiai imtis visų galimų priemonių V. L. izoliacijai nuo visuomenės.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 18 d. nutartimi nutarė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė, nustatęs, kad pareiškėjas, šalindamas skundo trūkumus, nepateikė įrodymų, jog sumokėjo žyminį mokestį ir padaręs išvadą, kad pareiškėjas, reikšdamas reikalavimą dėl moralinės žalos atlyginimo, jo tiksliai nedetalizavo, neargumentavo ir nepagrindė, nepateikė teismui įrodymų, net ir po nustatyto termino trūkumams pašalinti, patvirtinančių jam padarytos žalos faktą ir dydį. Teismas nutaręs, kad pareiškėjas nepašalino skundo trūkumų, išaiškino pareiškėjui, kad ši nutartis neužkerta kelio pareiškėjui kreiptis į teismą pakartotinai su skundu, atitinkančiu Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimus.

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 18 d. nutartį ir skundo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas, atskirajame skunde išdėstęs argumentus, kuriais grindžia savo skundo reikalavimų pagrįstumą, teigia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis priimta netinkamai taikant materialines ir proceso teisės normas, ja užkirstas kelias pareiškėjui ginti savo pažeistas teises per įmanomai trumpiausią laiką. Pareiškėjas teismo įpareigojimą pateikti VRK sprendimą laiko nepagrįstu, nes mano, kad teismas pats turi išsireikalauti bylos nagrinėjimui būtinus įrodymus. Nurodo, kad prašomas pateikti dokumentas nesudaro skundo dalyko, nes pareiškėjas siekia, kad būtų panaikintas VRK dokumentas be datos, kuris neatitinka tokiems dokumentams taikomų taisyklių. Pareiškėjo nuomone, teismo įpareigojimas sumokėti žyminį mokestį yra nepagrįstas. Pareiškėjas pateikė dokumentus, kurie įrodo, sunkią pareiškėjo socialinę būklę, sveikatos sutrikimus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 18 d. nutarties, kuria teismas pareiškėjo skundą laikė nepaduotu nepašalinus skundo trūkumų, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pripažino, kad pareiškėjas nepašalino jo skundui nustatytų trūkumų, t. y. nesumokėjo žyminio mokesčio ir nepatikslino skundo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo. Įvertinusi tai, kad skundžiama teismo nutartis pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu priimta dėl šių pagrindinių aplinkybių, toliau teisėjų kolegija jų aspektu ir vertins skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.

Pirmiausiai teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Aiškindamas minėtas nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą akcentavo, kad skundo, atitinkančio ABTĮ nustatytus reikalavimus, pateikimas yra būtina sąlyga teismui teisingai išspręsti skundo priėmimo klausimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-128-502/2016).

Pagal ABTĮ 35 straipsnio 1 dalį, administracinėse bylose už kiekvieną skundą (prašymą, pareiškimą), nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 30 Eur žyminis mokestis, išskyrus išimtis, nurodytas ABTĮ 36 ir 37 straipsniuose. Šiame straipsnyje nurodytus skundus (prašymus, pareiškimus) paduodant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 proc. už atitinkamą skundą (prašymą, pareiškimą) mokėtinos žyminio mokesčio sumos (ABTĮ 35 str. 3 d.). ABTĮ 36 straipsnio 1–2 dalyse išvardinti žyminio mokesčiu neapmokestinami skundai.

Pareiškėjas kelia ginčą dėl VRK sprendimo, kuris, pareiškėjo nuomone neatitinka jam keliamų reikalavimų, panaikinimo. Skundai dėl viešojo administravimo subjektų veiksmų (sprendimų) nepatenka į ABTĮ 36 straipsnyje nurodytų žyminiu mokesčiu neapmokestinamų skundų kategorijas, todėl už skundą turi būti mokamas žyminis mokestis bendra tvarka.

ABTĮ 37 straipsnyje nustatyta, kad administracinis teismas, atsižvelgdamas į turtinę fizinio asmens ar fizinių asmenų grupės padėtį, gali visiškai ar iš dalies atleisti juos nuo žyminio mokesčio mokėjimo; prašymas atleisti fizinį asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas ir pagrįstas įrodymais.

Nustatyta, kad su skundu pareiškėjas pateikė prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Teismas 2021 m. kovo 2 d. netenkino pareiškėjo prašymo atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, nustatęs, kad pareiškėjas nors ir pateikė prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio, tačiau nepateikė aktualių duomenų nei apie turimą turtą (pavyzdžiui, Valstybės įmonės Registrų centro pažymos apie turimą nekilnojamąjį turtą, valstybės įmonės „Regitra“ pažymos apie turimas transporto priemones), nei pinigines lėšas (pavyzdžiui, banko sąskaitos išrašas), kurie leistų padaryti išvadas, ar pareiškėjas gali ar ne sumokėti žyminį mokestį. Todėl įpareigojo pareiškėją sumokėti žyminį mokestį. Pareiškėjas, teikdamas patikslintą skundą, nepateikė žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančio kvito, o pateikė pakartotinį prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Tai nustatęs ir pripažinęs, kad pareiškėjas nėra atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, teismas pripažino, kad nustatyto skundo trūkumo dėl žyminio mokesčio sumokėjimo pareiškėjas neištaisė.

Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų pateikęs motyvuotą ir pagrįstą įrodymais prašymą jį atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo ABTĮ 37 straipsnio pagrindu. Pareiškėjo atskirojo skundo teiginys, kad įpareigojimas jam mokėti žyminį mokestį yra nepagrįstas, yra deklaratyvus, nes nenustatyta, kad pareiškėjas būtų pateikęs naują motyvuotą ir prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, naujus įrodymus, ar bent jau tuos dokumentus, kuriuos teismas nurodė 2021 m. kovo 3 d. nutartyje, kurie leistų teismui daryti pagrįstą išvadą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. kovo 3 d. nutartyje aiškiai nurodė, kaip pašalinti nustatytą skundo trūkumą, nustatė jo įvykdymui pakankamą terminą, tačiau pareiškėjas jo nepašalino.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nors pareiškėjas ir vykdė pirmosios instancijos teismo nutartį, kurioje jam buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti, tačiau teismo nurodyto skundo trūkumo – nesumokėtas žyminis mokestis – teikdamas patikslintą skundą nepašalino. Per nustatytą terminą pareiškėjui šio teismo nustatyto skundo trūkumo nepašalinus, skundžiama nutartimi jo skundas dėl sprendimo panaikinimo pagrįstai laikytas nepaduotu.

Iš skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutarties matyti, kad teismas pats identifikavo iš pareiškėjo patikslinto skundo, iš kokių veiksmų pareiškėjas kildina neturtinę žalą. Pastebėtina, kad pareiškėjas jau skunde nurodė identiškus argumentus dėl neturtinės žalos atlyginimo. Įvertinusi pareiškėjo patikslinto skundo turinį, darytina išvada, kad pareiškėjas pakankamai aiškiai suformulavo savo skundo pagrindą, išdėstė veiksmus, iš kurių kildina jam kilusią neturtinę žalą, nurodė datą, kada įvyko galimas trunkamasis jo teisių pažeidimas, išdėstė jo patirtą neturtinę žalą patvirtinančias aplinkybes. Vertindama teismo nustatytus trūkumus dėl skundo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo, teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad pirmosios instancijos teismo įpareigojimas pateikti pareiškėjui padarytos žalos dydį patvirtinančius įrodymus, yra nepagrįstas, nes neturtinės žalos dydį nustato pats teismas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d.). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatyti motyvavimo ir pagrindimo trūkumai netrukdo pradėti administracinio proceso. Primintina, kad skundo priėmimo stadijoje tikrinama tik formali skundo atitiktis ABTĮ nustatytiems reikalavimams. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjo skundas tokių trūkumų, kurie buvo išdėstyti pirmosios instancijos teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartyje dėl skundo reikalavimo dėl neturtinės žalo atlyginimo, neturėjo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo 2021 m. kovo 18 d. nutarties dalis, kuria skundo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo laikytas nepaduotu, panaikinama, o pareiškėjo skundo dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo priėmimo perduodamas tam pačiam teismui spręsti iš naujo.

Apibendrinant tai, kas nustatyta, pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas iš dalies. Atskirajame skunde išdėstyti skundo reikalavimai ir procesiniai prašymai nelaikomi atskirojo skundo reikalavimais, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako. Nevertinamas ir teisme gautas pareiškėjo pateiktas dokumentas, nes iš jo turinio nėra aišku, kuo jis susijęs su skundžiama teismo nutartimi.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 ir 4 punktais, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 18 d. nutarties dalį, kuria laikytas nepaduodu skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo ir grąžinti Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundo dėl neturtinės žalos atlyginimo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Statys Gagys

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė