25e838db-6180-42e9-b03d-1bea314669bf · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-2760-450/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08022-2014-8Procesinio sprendimo kategorija: 44.1.; 44.2.; 121.14; 121.21. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS              N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                             2014 m. gruodžio 10 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė, vienasmeniÅ¡kai teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės E. V. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės E. V. ieÅ¡kinį atsakovui D.

T. dėl nuostolių atlyginimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ ,n u s t a t ė:I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 1400 Lt nuostolių ir penkių procentų procesines palÅ«kanas. IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovas, kaip UAB „Dalito“ direktorius, laiku nesuÅ¡aukė bendrovės akcininkų susirinkimo, nevykdė ieÅ¡kovės, kaip bendrovės akcininkės, teisėtų praÅ¡ymų, todėl ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ dėl atsakovo patraukimo administracinėn atsakomybėn; administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta, nes bylos nagrinėjimas tapo negalimas (laiku nepratęsus terminų).

IeÅ¡kovės teigimu, administracinio skundo suraÅ¡ymui ir atstovavimui teisme ji naudojosi advokato padėjėjo paslaugomis ir patyrė 1400 Lt atstovavimo iÅ¡laidų. IeÅ¡kovės nuomone, jeigu atsakovas bÅ«tų tinkamai vykdęs bendrovės direktoriaus pareigas, tai ieÅ¡kovė nebÅ«tų priversta kreiptis į teismÄ dėl atsakovo patraukimo administracinėn atsakomybėn, todėl atsakovas turi atlyginti ieÅ¡kovės administracinės bylos nagrinėjimo metu patirtas iÅ¡laidas. Atsakovas prašė ieÅ¡kinį atmesti.

ATPK normose nenumatyta, jog pareiÅ¡kėjui atlyginamos atstovavimo ar kitos bylinėjimosi iÅ¡laidos; atstovavimo iÅ¡laidos patirtos administracinėje byloje priskirtinos administracinių teisės pažeidimų proceso teisinio reguliavimo sferai ir nepatenka į Civilinio kodekso 6.249 straipsnio reguliavimo sritį. Atsakovas nepripažintas padaręs administracinės teisės pažeidimÄ ir ieÅ¡kovė nėra bylÄ laimėjusi Å¡alis. IeÅ¡kovė neįrodė atsakovo civilinės atsakomybės taikymui bÅ«tinų sÄ lygų.

                                  II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė           Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. birželio 4 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad 2012 m. rugsėjo 20 d. Vilniaus miesto 1-ajame apylinkės teisme gautas ieškovės pareiškimas, kuriame suformuluotas prašymas patraukti UAB „Dalito“ direktorių D. T. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 505 straipsnį.

Administracinio teisės pažeidimo byloje pateikti įrodymai dėl 1000 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti. Å ioje byloje ieÅ¡kovė turėjo 400 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gruodžio 9 d. nutarimu panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 1 d. nutarimÄ , kuriuo atsakovas pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimÄ ir jam paskirta administracinė bauda 2000 Lt, ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ nutraukė, pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui.

           Teismas sutiko su ieÅ¡kovės argumentais, kad kitoje byloje patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos gali bÅ«ti vertinamos kaip asmens patirti nuostoliai. Sutiko ir su atsakovo argumentais, kad jis nepripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimÄ , ieÅ¡kovė nėra bylÄ laimėjusi Å¡alis. IeÅ¡kovės pripažinimas administracinio teisės pažeidimo bylÄ laimėjusia Å¡alimi gali bÅ«ti nustatytas tik pačioje administracinio teisės pažeidimo byloje. Teismas konstatavo, kad atsakovas yra administracinio teisės pažeidimo bylÄ pralaimėjusi, o ieÅ¡kovė – laimėjusi Å¡alis, kuri bÅ«tų įgijusi teisę į patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Dėl to nėra pagrindo konstatuoti, kad ieÅ¡kovės reikalaujami priteisti nuostoliai bÅ«tų susiję priežastiniu ryÅ¡iu su ieÅ¡kovės nurodomais atsakovo veiksmais. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kinys nepagrįstas.                                         III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai           IeÅ¡kovė apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 4 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti.

         Apeliacinį skundÄ grindžia sekančiais argumentais:         1) Å ios bylos ginčo dalykas yra civilinės atsakomybės taikymas atsakovui D. T. ir jo veiksmais padarytos man žalos atlyginimo klausimas. Teismas, priimdamas sprendimÄ , painiojo administracinę atsakomybę (atsakovo nubaudimÄ administracine tvarka) ir civilinę atsakomybę (nuostolių priteisimÄ dėl neteisėtų veiksmų (neveikimo), todėl priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ .         2) Teismo sprendimas turi bÅ«ti teisėtas ir pagrįstas, tai pat teismo sprendimo forma ir turinys turi atitikti teisės normų nustatytiems keliamiems reikalavimas, t. y. teismas priimdamas sprendimÄ turi nurodyti įstatymus ir kitus teisės aktus, kuriais teismas vadovavosi, atmesdamas reikalavimus.

Šioje byloje pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytas argumentas, jog ieškovė gali reikalauti iš atsakovo nuostolių (žalos) atlyginimo tik tuo atveju, jeigu būčiau pripažinta laimėjusia šalimi yra visiškai nepagrįstas jokiomis įstatymų ar teisės aktų nuostatomis.           Be to, remiantis suformuota teismų praktika panašiose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų Senato 2000 m. birželio 16 d. nutarimas Nr. 27), pirmosios instancijos teismas atsakovo kaltę dėl padarytos man žalos turėjo nustatinėti šioje civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar atsakovui buvo taikyta administracinė atsakomybė ar ne.

Faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu bylose iÅ¡ administracinių teisinių santykių ir administracinės teisenos bylose, neturi prejudicinės galios žalos atlyginimo civilinėje byloje ir nurodyti dokumentai teismo turėjo bÅ«ti vertinami kaip raÅ¡ytiniai įrodymai, kartu su kitais įrodymais.           Lietuvos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad „bÅ«tinumas atlyginti asmeniui padarytÄ materialinę ir moralinę žalÄ yra konstitucinis principas“ (Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai).

Å is konstitucinis principas neatsiejamas nuo Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo: įstatymais turi bÅ«ti sudarytos visos reikiamos teisinės prielaidos padarytÄ Å¾alÄ atlyginti teisingai. Taigi Konstitucija imperatyviai reikalauja įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimÄ , kad asmuo, kuriam neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, visais atvejais galėtų reikalauti teisingo tos žalos atlyginimo ir tÄ atlyginimÄ gauti (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas).           3) Aplinkybė, kad Administracinių teisės pažeidimų kodeksas nenumato galimybės suinteresuotiesiems asmenims, patyrusiems bylinėjimosi iÅ¡laidas, jas atlyginti, jokiu bÅ«du negali užkirsti kelio kreiptis dėl nuostolių atlyginimo civilinio proceso tvarka.

Kasacinis teismas taip pat laikosi praktikos, jei tam tikros pažeistų teisių gynybos priemonės nenumatytos administraciniame procese, pažeistas teises galimi ginti civilinio proceso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2010-12-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-411/2010).           Šioje byloje yra pakankamai įrodymų, kurie patvirtina ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes, kad atsakovas D. T. nesuÅ¡aukdamas visuotinio akcininkų susirinkimo ir neteikdamas jai, kaip akcininkei, informacijos, pažeidė Akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje ir 24 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nustatytas pareigas, o taip pat CK 1.137 straipsnio 2 dalyje ir 6.263 straipsnyje įtvirtintas pareigas įgyvendinant savo teises laikytis įstatymo, veikti sÄ Å¾iningai, laikytis elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos.

Tuo tarpu CK 1.137 straipsnio 3 dalis numato, kad žalos padarymas kitiems asmenims, piktnaudžiaujant savo teise yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę.           Byloje nustatyta, kad atsakovas D. T., bÅ«damas UAB „Dalito“ direktorius, laiku nesuÅ¡aukė UAB „Dalito“ eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo, kuris turėjo bÅ«ti suÅ¡auktas ne vėliau kaip iki 2012-04-30 įskaitytinai. Taip pat vėliau nevykdė 2012-08-26 ieÅ¡kovės praÅ¡yme suformuluotų reikalavimų į visuotinio akcininkų susirinkimo dienotvarkę įtraukti klausimÄ dėl bendrovės direktoriaus atleidimo ir naujo direktoriaus skyrimo bei pateikti balsavimo biuletenį ir praÅ¡omus dokumentus - informacijÄ apie bendrovę.

Bendrovės direktorius nepateikė jokio atsakymo dėl informacijos apie bendrovę suteikimo ir jos, kaip akcininkės, praÅ¡yme nurodytų dokumentų. Tuo tarpu atsakovas nurodytų aplinkybių bylos nagrinėjimo metu neneigė. Tokiais veiksmais atsakovas D. T. pažeidė teisę gauti įstatymuose numatytÄ informacijÄ , tinkamai ir laiku įgyvendinti savo kaip akcininkės turtines ir neturtines teises, o bÅ«tent dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime, iÅ¡ anksto pateikti bendrovei klausimus, susijusius su visuotinių akcininkų susirinkimų darbotvarkės klausimais, akcijų suteikiamÄ teisę balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, gauti ABÄ® 18 straipsnio 1 dalyje nurodytÄ informacijÄ apie bendrovę ir gauti bendrovės pelno dali (dividendus) (ABÄ® 16 straipsnio 1 dalis ir 15 straipsnio 1 dalis).

Dėl tokių atsakovo D. T. neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), neturėdama galimybės kitaip priversti atsakovÄ vykdyti jam įstatymo nustatytas pareigas, nes į raginimus pastarasis nereagavo, buvo priversta ATPK nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ dėl administracinių sankcijų taikymo atsakovui. Atsakovas D. T. buvo pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimÄ , tačiau byla buvo nutraukta dėl termino patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pasibaigimo. Be nurodytų administracinės bylos nutarimų, Å¡ioje byloje yra pateikti ir kiti raÅ¡ytiniai įrodymai (vadovo sprendimas suÅ¡aukti akcininkų susirinkimÄ , korespondencijos įteikimo duomenys, administracinės bylos posėdžių protokolai, ikiteisminio tyrimo metų priimti nutarimai), kurie neginčijai patvirtina aukščiau nurodytus faktus, susijusius su atsakovo, kaip vadovo pareigų nevykdymu, ir teisės aktų nuostatų pažeidimu.              Faktas, kad atsakovui nebuvo pritaikytos administracinio poveikio priemonės administracinėje byloje, neturi įtakos sprendžiant civilinės atsakomybės atsakovui taikymo klausimÄ civilinės teisės prasme.

Å ioje byloje teismas privalėjo nustatyti, ar atsakovas atliko ieÅ¡kovės atžvilgiu neteisėtus veiksmus civilinės teisės prasme ir jeigu taip, tai ar bÅ«tent dėl nurodytų atsakovo neteisėtų veiksnių patyrė nurodytÄ Å¾alÄ . Nurodytų atsakovo neteisėtų veiksmų nustatymas ir taikymas civilinės teisės kontekste jokiu bÅ«dų nereiÅ¡kia, kad teismas sprendžia klausimÄ dėl atsakovo kaltumo administracinės teisės kontekste ir prasme, todėl ginčijamame teismo sprendime pateikti argumentai, jog teismui nusprendus priteisti patirtÄ Å¾alÄ ir atsakovo nepripažinus kaltu administracinėje byloje bÅ«tų pažeista atsakovo nekaltumo prezumpcija administracinės teisės prasme yra visiÅ¡kai nepagrįsti.

Teismas, motyvuodamas sprendimÄ , visiÅ¡kai netinkamai aiÅ¡kino ir taikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje V. G. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-618/2008, pateiktÄ teisės aiÅ¡kinimÄ ir taikymÄ .              Civilinės teisės taikymo kontekste pažymėjo tai, kad ieÅ¡kovei buvo itin svarbu gauti praÅ¡omÄ informacijÄ ir suÅ¡aukti visuotinį akcininkų susirinkimÄ , nes turėjo abejonių dėl įmonės vadovo (atsakovo) sudarytų sandorių teisėtumo, bendrovės turto valdymo, lėšų panaudojimo ir panaÅ¡iai, o Å¡ia informacija iÅ¡imtinai disponavo atsakovas, kaip įmonės vadovas.

Be to, įstatymas numatė jam pareigÄ laiku ir tinkami suÅ¡aukti bendrovės akcininkų susirinkimÄ (ABÄ® 23 straipsnis). Dėl to siekdama apginti savo teises dėl nurodytų atsakovo neteisėtų veiksmų buvo priversta kreiptis į teismÄ administracine tvarka ir siekdama tinkamai įgyvendinti savo teises, teisinės pagalbos kreipėsi į advokato padėjėjÄ bei patyrė iÅ¡laidų už teisinę pagalbÄ (pareiÅ¡kimo parengimas ir atstovavimas), kas remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi laikytini tiesioginiais nuostoliais.

             Administracinio teisės pažeidimo byla dėl ATPK 50 straipsnyje nurodyto pažeidimo pradedama tik atitinkamai akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininko ir kito nario, Å¡ių įmonių kreditoriaus pareiÅ¡kimu, todėl kreipiantis į teismÄ ir siekiant parengti kvalifikuotÄ pareiÅ¡kimÄ privalėjo pasinaudoti advokato teikiama teisine pagalba. Jeigu atsakovas D. T., kaip UAB „Dalito“ vadovas, savo pareigas bÅ«tų vykdęs tinkamai, tai nebÅ«tų buvę pagrindo ir bÅ«tinumo kreiptis į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl jo patraukimo administracinėn atsakomybėn. Kadangi atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, pažeidė apeliantės teisėtus interesus, todėl apeliantė buvo priversta kreiptis į teismÄ ir dėl to patyrė iÅ¡laidas.

                  IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados IeÅ¡kovės apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 4 d. sprendimas naikintinas, byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.         LR CPK 327 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstÄ teismo sprendimÄ ir perduoda bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme.

Byla gali bÅ«ti grÄ Å¾inta iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tada, kai Å¡ių pažeidimų negali iÅ¡taisyti apeliacinės instancijos teismas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog pagal CPK 327 str. 1 d. 2 p. apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos Å¡ioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sÄ lygos, bÅ«tent kad bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėti apeliacinės instancijos teisme.

Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 str. 1 d. 2 p. taikymo sÄ lygos, turi bÅ«ti atsižvelgiama į neiÅ¡tirtų aplinkybių apimtį ir pobÅ«dį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobÅ«džio bÅ«tų pagrindas padaryti iÅ¡vadÄ , kad byla apeliacinės instancijos teisme turi bÅ«ti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikÅ¡tų, jog bÅ«tų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimÄ pirmosios instancijos teisme kaip pagrindÄ perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2008; 2013 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2013).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas civiliniame procese kooperacijos principÄ , nustatė teismui pareigÄ imtis visų bÅ«tinų priemonių, kad bÅ«tų visapusiÅ¡kai iÅ¡aiÅ¡kintos bylos aplinkybės, kad byla bÅ«tų tinkamai iÅ¡nagrinėta (CPK 8 str.). Atskleisti bylos esmę bei priimti sprendimÄ dėl pareikÅ¡tų konkrečių reikalavimų pagal konkrečias byloje nustatytas faktines aplinkybes yra pirmosios instancijos teismo pareiga.          IÅ¡ esmės pirmos instancijos teismas, atmesdamas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, konstatavo, kad nėra pagrindo daryti iÅ¡vadai, kad atsakovas yra administracinės teisės pažeidimo bylÄ pralaimėjusi, o ieÅ¡kovė – laimėjusi Å¡alis, kuri įgijo teisę į patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Kaip teisingai nurodė apeliantė, Å¡ios civilinės bylos ginčo dalykas yra civilinės atsakomybės taikymas atsakovui ir jo veiksmais padarytos žalos atlyginimas. ReiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo, bÅ«tina įrodyti visas civilinei atsakomybei kilti bÅ«tinas sÄ lygas: neteisėtus veiksmus, kaltę, priežastinį ryšį tarp Å¡ių veiksmų ir atsiradusios žalos, bei žalos dydį. Tokiu atveju, pirmos instancijos teismas privalėjo aiÅ¡kintis ir tirti, ar ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje nurodyti atsakovo veiksmai buvo neteisėti veiksmai civilinės teisės prasme, bei pasisakyti dėl kitų bÅ«tinų civilinei atsakomybei kilti sÄ lygų, t.y. pasisakyti ar dėl nurodytų ieÅ¡kinyje atsakovo veiksmų yra atsakovo kaltė ir dėl to ieÅ¡kovė patyrė žalÄ .

         Kaip teisingai nurodė apeliantė, administracinėje byloje priimtas nutarimas yra vienas iÅ¡ raÅ¡ytinių įrodymų byloje ir tas faktas, kad atsakovui administracinė byla buvo nutraukta nereiÅ¡kia, kad atsakovui negali kilti civilinė atsakomybė. Civilinei atsakomybei bÅ«tinų sÄ lygų nustatymas (ar nenustatymas) ir taikymas civilinėje byloje (civilinės teisės kontekste) nereiÅ¡kia, kad teismas sprendžia dėl atsakovo kaltumo administracinės teisės byloje (jos kontekste ir prasme).

Kadangi pirmos instancijos teismas iÅ¡ viso nenagrinėjo ir netyrė ieÅ¡kinyje nurodytų atsakovo veiksmų bei nepasisakė dėl jo kaltės, nenustatinėjo galimo priežastinio ryÅ¡io su patirta ieÅ¡kovės įvardinta žala, nors tokiÄ pareigÄ turėjo (CPK 177 str.), apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iÅ¡spręsti ginÄÄ apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės, nes dėl aukščiau paminėtų tirtinų aplinkybių apimties ir pobÅ«džio, civilinė byla faktiÅ¡kai bÅ«tų nagrinėjama beveik iÅ¡ naujo.

Todėl skundžiamas sprendimas naikinamas ir byla perduodama nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.).          Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,                                                        n u t a r ė: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 4 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Teisėja                                                                      Asta Radzevičienė                         Â