25e540e4-76da-482b-bccf-94fe393923ff · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I1-1617-595/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04173-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; (S) 55.1.3 VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. kovo 4 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Vita Valeckaitė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui E. M. (E. M.), vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. M. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismasn u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas skunde teismo praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) 50 017 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1-59, I tomas). PareiÅ¡kėjas nurodė, kad LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 14 d. iki 2019 m. vasario 12 d. buvo laikomas sÄ lygomis, neatitinkančiomis elementarių gyvenimo sÄ lygų. Nurodė, kad buvo pažeista jo teisė į gyvenamojo ploto dydį.

DidžiÄ jÄ dalį gyvenamojo ploto užėmė baldai. Baldų užimamas plotas ir sanitarinio mazgo plotas turi bÅ«ti įskaičiuojami į bendrÄ kameros plotÄ , apskaičiuojant vienam asmeniui tenkantį gyvenamÄ jį plotÄ . Nurodė, kad dėl to patyrė gilius dvasinius iÅ¡gyvenimus, sukrėtimus, baimę, nerimÄ , nemigÄ , emocinę depresijÄ , pažeminimo jausmÄ , kitus nepatogumus, stresÄ . Taip pat nurodė, kad kamera, kurioje jį apgyvendino, buvo kÄ tik po remonto, iÅ¡dažyta ir neiÅ¡vėdinta, buvo sugedęs Å¡alto vandens tiekimo kranas.

Nebuvo ventiliacijos, buvo drėgna. Kreipėsi dėl pažeidimų paÅ¡alinimo, tačiau jie nebuvo paÅ¡alinti. Kreipėsi ir dėl trÅ«kusio kanalizacijos vamzdžio. Nurodė, kad pelėsis matosi netgi fotonuotraukose. Å ie pažeidimai buvo rasti ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro. Dėl to buvo sugadinti jo asmeniniai drabužiai, atsirado kosulys. Pablogėjo miego kokybė. Vėdinant kameras per langus temperatÅ«ra nukrisdavo iki 2 laipsnių. Kameros smirdėjo dažais. Nuo to skaudėjo galvÄ .

Nurodė, kad kameroje Nr. 236 Å¡ildymo vamzdis ėjo virÅ¡ miegamos vietos, negalėjo perdėti galvos į kitÄ pusę, dėl to neiÅ¡simiegodavo. Kamera 208, į kuriÄ buvo perkeltas, buvo netvarkyta, po gaisro, sanitarinio mazgo sienelės stovis apgailėtinas, kriauklė užterÅ¡ta. Nurodė ir tai, kad buvo perkeltas į kamerÄ 268, kuri rÅ«syje, kurioje buvo pelėsis, drėgmė, vienutė, mažo ploto. Sanitarinis mazgas visai neturėjo ventiliacijos. Dėl drėgmės puvo čiužiniai, užsiveisė parazitai, kurie nebuvo naikinami.

Geležinis inventorius rÅ«dijo, pelijo drabužiai. Buvo ribotas Å¡varaus oro kiekis, oro judėjimo greitis. PaaiÅ¡kino, kad nebuvo karÅ¡to vandens, buvo apribota galimybė nusiprausti duÅ¡e vienÄ kartÄ per savaitę. Esant dviviečiams duÅ¡ams, buvo vedami po keturis asmenis praustis iki 2016 m., o po 2016 m. – po 1-2 asmenis. DuÅ¡uose nebuvo jokio privatumo, nuo kitų suimtųjų ir nuo pareigÅ«nų. Pertvara neužtikrina privatumo duÅ¡e. Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 20 d. iki 2019 m. vasario 12 d. nebuvo sudaryta galimybė jam nusiprausti duÅ¡e 9 kartus, neskaitant, kuomet nebuvo vedamas maudytis į duÅ¡Ä po teniso.

Kiti nuteistieji po sporto buvo vedami praustis. Tai diskriminacija jo atžvilgiu. Kamerose sanitarinis mazgas buvo įrengtas gyvenamosiose patalpose, atitvertas tik sienele. Kameros 235A, 236, 208 yra rūsyje, kimšosi kanalizacijos vamzdžiai, kurie trūkdavo ir išsiliedavo fekalijos. Administracija netvarkė gedimų, liepdavo patiems susitvarkyti. Pastovi smarvė kenkė jo sveikatai, gadino drabužius, kitus daiktus. Nebuvo pakankamai užtikrinta privatumo teisė naudojantis sanitariniais mazgais. Nurodė ir tai, kad kamerose nebuvo tinkamo natūralaus ir dirbtinio apšvietimo.

Per langus labai mažai patekdavo Å¡viesos. Kamerose buvo įrengtos po dvi 36 vatų lemputės. Å viesa buvo labai stipri, nuo ko skaudėjo akis ir galvÄ . Be to, įrengtos iliuministencinės lempos, kurios jau uždraustos naudoti. Nebuvo užtikrinta dirbtinė apÅ¡vieta bei dirbtinė apÅ¡vieta nakties metu pagal higienos normų reikalavimus. Kamerose buvo sena elektros instaliacija, svilo laidai, neatlaikę apkrovos, tai kėlė grėsmę gyvybei. Perdegus lempoms, tekdavo laukti po dvi paras kol pakeis. Sudegus rozetėms, likdavo be karÅ¡to vandens.

Nuo 2014 m. kovo 20 d. iki 2019 m. vasario 12 d. buvo pažeista teisė į tinkamÄ pasivaikščiojimÄ . Kiemeliuose buvo asbesto, sintetinė grindų danga. Turėjo teisę pasivaikščioti tik 1,5 valandos per dienÄ , nors rekomenduoja Europos SÄ jungos teisės aktai iki 8 valandų pasivaikščiojimo. Laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 20 d. iki 2019 m. vasario 12 d. kamerose, sporto salėse, kitose nuteistųjų susibÅ«rimo vietose nebuvo įrengta aliarmo sistema. Kamerose kildavo daug konfliktų, nebuvo kaip iÅ¡kviesti pareigÅ«nų.

Nurodė, kad trÅ«kus kameroje kanalizacijos vamzdžiui, negalėjo iÅ¡kviesti pareigÅ«nų, teko braidyti po fekalijas. Dėl to patyrė pažeminimÄ . Teigia, kad jam nebuvo suteiktos sveikatos priežiÅ«ros paslaugos. Nurodė, kad ne kartÄ kreipėsi į Å¡eimos gydytojÄ , kad duotų siuntimÄ iÅ¡taisyti pirÅ¡to operacijos klaidÄ , tačiau neiÅ¡davė. Dėl to kenčia skausmus ir turės dar kentėti iki 2028 m., kol iÅ¡eis į laisvę. Tokie atsakymai buvo ir dėl akių gydymo. Laisvės atėmimo vietų ligoninėje okulistė atsisakė suteikti pirmÄ pagalbÄ .

Stomatologas nesuteikė paslaugų. Nurodė, kad jis musulmonų tikėjimo, negali valgyti kiaulienos. LukiÅ¡kių TI-K negavo maitinimo, kuris atitiktų jo iÅ¡pažįstamÄ religijÄ . 2018 m. liepos 25 d. kai buvo etapuojamas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę negavo sauso davinio, o ligoninėje negavo pietų. BÅ«nant Laisvės atėmimo vietų ligoninėje negavo normalaus maisto. Grįžtant iÅ¡ ligoninės negavo sauso davinio, o LukiÅ¡kių TI-K – pietų, nes nebuvo vegetariÅ¡ko maisto, nors kitas asmuo atvykęs kartu gavo.

Dėl negaunamo maisto buvo kreiptasi į administracijÄ ir Kalėjimų departamentÄ . Gauti atsakymai, kad gauna pilnavertį maistÄ , neatitiko tikrovės. Nurodė, kad jam artimi žmonės gyvena ne Lietuvoje, jam laikotarpiu nuo 2018 m. iki 2019 m. vasario 12 d. nebuvo sudaryta galimybė bendrauti su jais vaizdo skambučių bÅ«du, kadangi LukiÅ¡kių TI-K nebuvo įdiegta reikiama įranga. Dėl to patyrė diskomfortÄ , psichologinį spaudimÄ , nerimÄ . Nurodė, kad buvo vedami į sporto salę, kuri buvo neÅ¡vari, techniÅ¡kai netvarkinga sporto įranga.

Sienų plytelės buvo nuskeltos, tai kėlė pavojų sveikatai, galėjo susižaloti. Patalpose žiemÄ bÅ«davo Å¡alta. Dėl Å¡ių pažeidimų buvo raÅ¡yti skundai. Rašė kitas nuteistasis P. V.. Nurodė, kad atsižvelgiant į padarytus pažeidimus, jų mastÄ , trukmę, intensyvumÄ , įtakÄ sveikatai patirtÄ neturtinę žalÄ vertina iÅ¡ viso 50 017 Eur suma. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepime nurodė, kad su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti (b. l. 154-171, I tomas).

Taip pat nurodė, kad pareiÅ¡kėjas jau buvo kreipęsis į teismÄ su skundu dėl sanitarinio mazgo ir privatumo jame, dėl vėdinimo ir kt. už laikotarpį nuo 2014 m. kovo 18 d. iki 2019 m. vasario 12 d. (administracinės bylos Nr. I-2924-815/2019), todėl Å¡iÄ administracinę bylÄ dalyje dėl sutampančių dalykų ir tuo pačiu pagrindu už tÄ patį laikotarpį reikia palikti nenagrinėtÄ . Nurodė ir tai, kad pareiÅ¡kėjas yra praleidęs ieÅ¡kinio senaties terminÄ praÅ¡yti žalos atlyginimo už dalį nurodyto skunde laikotarpio.

PraÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Pateikė kamerų duomenis, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiÅ¡kėjas. Nurodė, kad kamerų remontas buvo atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto. Nurodė, kad įstaigos administracija nuolat reikalavo iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarkÄ kamerose, todėl už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys esantys nuteistieji bei suimtieji, kurie administracijos paskyrimu eilės tvarka tvarkydavo kameras, kuriose gyvena.

Reikalingas inventorius (t. y. Å¡luota, samtis, Å¡iukÅ¡liadėžė, kibiras) visÄ laikÄ buvo iÅ¡duodami į kameras. Taip pat, į kameras buvo iÅ¡duodama kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui. Priemonėmis indams plauti pagal naudojimosi instrukcijÄ aprÅ«pina Ūkio skyriaus inspektoriai atsakingi už materialines vertybes korpusuose. Karantino kameras valė iÅ¡ Å«kio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plovė bei dezinfekavo su jam iÅ¡duotais valikliais. Siekiant palaikyti Å¡varÄ kamerose, LukiÅ¡kių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“.

Kiekvienais metais ji buvo pratęsiama. Kameros buvo įrengtos, apstatytos baldais pagal teisės aktų reikalavimus. PareiÅ¡kėjo skunde nurodomi pažeidimai dėl ploto trÅ«kumo negali bÅ«ti nustatyti. Gyvenamosiose kamerose buvo sanitarinio mazgo patalpa su klozetu. Teisės aktai nereglamentuoja sanitarinio mazgo vietos ir ploto, sanitarinio mazgo pertvaros pločio ir ilgio bei praustuvės įrengimo aukščio sanitariniame mazge. Gyvenamosiose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nėra techninių galimybių, jos įrengtos kai kuriose kamerose (pateikė duomenis), todėl nuo likusio kameros ploto Å¡i patalpa atitverta 1,5 m. aukščio pertvara, o asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumÄ iÅ¡ kameros vidaus ir nuo apžiÅ«ros langelio duryse.

Vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo pareigÅ«nų pareigų atlikimÄ , priežiÅ«ros posto pareigÅ«nas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje.

Nėra numatyta, kad kamerose būtų esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Pažymėjo, jog įstaigos pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 4/07-79 reikalavimais, taip pat Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais bei stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų.

Nurodė, kad įstaigos kamerose langai vėdinimui buvo pritaikyti, kameros buvo vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitiko higienos normų reikalavimus. Pabrėžė, kad apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdino, prižiūrėjo, tvarkė savo kameras, neturėjo problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Dirbtinis dieninis ir naktinis apšvietimas kamerose buvo įrengiamas vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir PĮVTT) 16.7 punktu.

Tai viena iÅ¡ priemonių, kuri buvo skirta pataisos įstaigoje laikomų asmenų saugumo, savižudybių ir suicido prevencijai bei nuolatinei elgesio kontrolei užtikrinti. Aukščiau minėtos taisyklės nenumatė atskirų naktinio apÅ¡vietimo jungiklių kamerose įrengimo. Å viesos perjungimo mygtukai įrengti prie pačių kamerų. IÅ¡jungus naktinį apÅ¡vietimÄ , pareigÅ«nai negalėtų stebėti kameroje esančių asmenų ir užkardyti galimus drausmės pažeidimus bei savęs žalojimo atvejus.

Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė šviesa buvo ne mažesnė kaip 200 Lx kaip ir numatyta HN 134:2015 14 p. HN 134:2015 reikalavimuose nėra nustatytas gyvenamųjų patalpų natūralaus apšvietimo koeficientas. Kamerų apšvietimui naudojamos lemputės buvo perkamos sudarius sutartį su tiekėjais, prieš tai atlikus viešųjų pirkimų procedūras. Kamerų apšvietimui buvo naudojamos lemputės nekenksmingos sveikatai. Gyvenamosiose kamerose buvo įrengti dviejų tipų šviestuvai:

Å¡viestuvai su gaubtais ir Å¡viestuvai, kurių konstrukcijoje gaubtas nenumatytas. Elektra į kiÅ¡tukinius lizdus, esančius kamerose, netiekiama tik nepertraukiamo miego, numatyto dienotvarkėje metu. PareigÅ«nai, atjungdami elektros tiekimÄ Ä¯ kiÅ¡tukinius elektros lizdus, tokiu bÅ«du užtikrino, kad suimtieji ir nuteistieji, esantys kamerose, laikytųsi režimo reikalavimų. Pažymėjo, kad Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Centras) Vilniaus departamento visuomenės sveikatos saugos kontrolės specialistai periodiÅ¡kai atlikdavo operatyviÄ jÄ valstybinę sveikatos saugos kontrolę, kurios metu iÅ¡matuodavo oro temperatÅ«rÄ gyvenamosiose kamerose.

TemperatÅ«ra atitiko Lietuvos higienos normos reikalavimus. LukiÅ¡kių TI-K buvo įrengta centrinė Å¡ildymo sistema, buvo palaikoma optimali temperatÅ«ra. Nurodė, kad visiems atvykstantiems į įstaigÄ buvo atliekama medicininė apžiÅ«ra ir sanitarinis Å¡varinimas. Atvykę asmenys buvo vedami maudytis į I - jame korpuse esančius duÅ¡us. Asmuo, kuris serga ar įtariama, kad serga užkrečiamÄ ja liga, buvo izoliuojamas I - ojo korpuso 9 posto tam skirtose kamerose. Nurodė, kad įstaigoje laikomiems asmenims vienÄ kartÄ per savaitę iki 15 minučių buvo suteikiama teisė nusiprausti duÅ¡e ir tai atitiko higienos normų reikalavimus.

Ä®staigoje laikomų asmenų iÅ¡vedimas į duÅ¡Ä buvo organizuojamas kiekvienÄ dienÄ pagal postus, kurių gyvenamosiose kamerose yra laikomi suimtieji (nuteistieji) asmenys. Siekianti užtikrinti nuteistųjų (suimtųjų) privatumÄ duÅ¡e, įstaigos duÅ¡o patalpose yra įrengtos pertvaros. Pertvaros bendras aukÅ¡tis yra 1,6 metro (tame tarpe - 0,4 metro atstumas tarp pertvaros ir grindų), plotis - 1,2 metro. Ä® duÅ¡ines patalpas suimtieji ir nuteistieji yra vedami tos pačios lyties pareigÅ«nų. Patalpose buvo įrengta vieta nusirengimui/apsirengimui, kur yra grindų kilimėlis, pakabos, suoliukas, lentynėlė ir jie buvo valomi kiekvienÄ dienÄ naudojant dezinfekcines priemones.

DuÅ¡inėse veikė mechaninė vėdinimo sistema - įrengti ventiliatoriai, įrengti hermetiniai Å¡viestuvai, kurie tinkamai apÅ¡viečia patalpÄ . DuÅ¡inės maiÅ¡ytuvas techniÅ¡kai tvarkingas, karÅ¡to bei Å¡alto vandens tiekimo sistema veikia. DuÅ¡uose buvo nuolat teikiamas karÅ¡tas vanduo, todėl suimtiesiems, nuteistiesiems visada buvo sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę. DuÅ¡o patalpos kiekvienÄ dienÄ buvo valomos naudojant dezinfekcijos priemones.

Ä®staigoje esamų dušų įrengimas atitiko Lietuvos higienos normos HN reikalavimus, todėl įstaiga savo veiksmais to dalyko nepažeidžia. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjui buvo iÅ¡duotos higienos priemonės, buitinio materialinio aprÅ«pinimo daiktai, kaip reglamentuota teisės aktais. Čiužiniai, patalynė buvo dezinfekuojami kaip reglamentuota. Pažymėjo, kad grafike nustatytÄ iÅ¡vedimo nusiprausti į duÅ¡Ä dienÄ suimtieji ir nuteistieji galėjo pasinaudoti ir skalbimo paslauga. Ä®staigos suimtųjų ir nuteistųjų patalynė, apatiniai ir virÅ¡utiniai drabužiai buvo skalbiami centralizuotai.

Ä®staigoje iÅ¡duota patalynė, asmeninė patalynė, asmeniniai apatiniai drabužiai buvo skalbiami nemokamai ne rečiau kaip kartÄ per savaitę. Drabužiai ir patalynė iÅ¡ skalbyklos suimtiesiems (nuteistiesiems) buvo grÄ Å¾inami tÄ pačiÄ dienÄ jau sausi. Suimtieji ir nuteistieji teikiama asmeninių virÅ¡utinių drabužių skalbimo paslauga galėjo pasinaudoti, jeigu jų asmeninėse sÄ skaitose buvo pakankamas pinigų likutis apmokėti už suteiktÄ skalbimo paslaugÄ . Suimtieji ir nuteistieji, kurie neturėjo asmeninėje sÄ skaitoje pinigų, galėjo iÅ¡skalbti vienÄ komplektÄ virÅ¡utinių drabužių nemokamai, bet ne dažniau kaip 1 kartÄ per mėnesį, o Å¡varkus, striukes ar paltus - vienÄ kartÄ per sezonÄ .

Džiovyklės įrengimas kamerose nebuvo numatytas. Nurodė, kad pageidaujantys sportuoti eilės tvarka buvo iÅ¡vedami į mankÅ¡tos kambarį pagal grafikÄ . PareigÅ«nas atsakingas už nuteistojo iÅ¡vedimÄ Ä¯ mankÅ¡tos kambarį ar priežiÅ«rÄ mankÅ¡tos kambaryje informuodavo prižiÅ«rėtojÄ , atsakingÄ už priežiÅ«ros postÄ , kuriame laikomas nuteistasis, apie bÅ«tinybę užtikrinti nuteistojo teisę pasinaudoti duÅ¡u. PaaiÅ¡kino, kad pasivaikščiojimas gryname ore, yra tiek suimtųjų, tiek nuteistųjų teisė, bet ne pareiga.

Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus pareigÅ«nai kiekvienÄ dienÄ pasiÅ«lydavo suimtiesiems/nuteistiesiems pasinaudoti teise pasivaikščioti gryname ore. Vienos valandos pasivaikščiojimo teisė atitinka teisės aktų reikalavimus. Pasivaikščiojimo kiemeliai taip pat įrengti pagal teisės aktų reikalavimus. Pasivaikščiojimo kiemeliuose Å¡varÄ ir tvarkÄ turėjo palaikyti ir patys suimtieji bei nuteistieji, t. y. pasibaigus pasivaikščiojimo laikui, tiek suimtieji, tiek nuteistieji privalėjo sutvarkyti pasivaikščiojimo kiemelį.

LukiÅ¡kių TI-K 1 - ojo, 2 - ojo, 3 - ojo gyvenamųjų korpusų, kur buvo apgyvendinti visi laikomi suimtieji bei nuteistieji, statinių konstrukcijose asbesto nėra. Å iferio lakÅ¡tais buvo padengti tik I, II korpuso pasivaikščiojimų kiemelių kontÅ«rai. LakÅ¡tai nėra laužomi, asbesto plauÅ¡eliai konstrukcijose buvo tvirtai suriÅ¡ti su užpildu. Todėl jie į aplinkÄ neiÅ¡siskirdavo ir sveikatai nebuvo nepavojingi. Pastatytuose objektuose Å¡iferio lakÅ¡tai nėra draudžiami. Nelaužomi Å¡iferio lakÅ¡tai ir kiti gaminiai žmogaus sveikatai nekenkia.

Siekiant pagerinti suimtųjų ir nuteistųjų laikymo sÄ lygas įstaigoje buvo vykdomi planiniai statybos ir remonto darbai. Nuteistieji ir suimtieji į pasivaikščiojimo kiemelius, kuriuose buvo atliekami statybos ir remonto darbai nebuvo vedami. Pažymėjo, kad pradedant 2016 m. iki 2017 m. rugsėjo mėn. įstaigoje buvo sumontuota nauja aliarminio iÅ¡kvietimo sistema visose kamerose ir ji buvo veikianti. Visi asmenys, laikomi gyvenamosiose kamerose, pareiÅ¡kėjo nurodytu laikotarpiu turėjo galimybę iÅ¡sikviesti nuolat priežiÅ«ros poste budintį prižiÅ«rėtojÄ .

Teisės aktai, reglamentuojantys tardymo izoliatorių veiklÄ , nenumato konkretaus laiko, per kurį pareigÅ«nams privaloma prieiti prie kameros, kurioje įjungtas aliarminis iÅ¡kvietimas ar kurioje suimtasis ar nuteistasis kitais bÅ«dais kviečia prižiÅ«rėtojÄ . Savo skunde pareiÅ¡kėjas nenurodė nė vieno atvejo, kuomet dėl realios grėsmės jis nebuvo iÅ¡kvietęs pareigÅ«nų ir jam nebuvo suteikta pagalba, dėl ko galėjo bÅ«ti patirta žala. Pažymėjo, kad įstaigos personalo kabinetuose dėl saugumo įrengti aliarminio iÅ¡kvietimo mygtukai, Å¡ių mygtukų gedimo atvejai itin reti, kadangi darbuotojai jais rÅ«pinasi ir specialiai jų negadina.

Å ie mygtukai buvo įrengti tuo pat metu, kaip ir suimtiesiems ir nuteistiesiems, tačiau dėl nuolatinio Å¡ių mygtukų gadinimo kamerose esantys mygtukai buvo sulaužyti, o personalo kabinetuose veikia iki Å¡iol. Teisės aktai nenumato, kad iÅ¡kvietimo mygtukų įrengimo duÅ¡uose, pasivaikščiojimo kiemeliuose ir pan. Nurodė, kad maitinimas įstaigoje buvo suteikiamas pagal patvirtintÄ dienotvarkę, joje buvo numatytas konkretus maitinimo laikas. Å ių reikalavimų, organizuojant suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areÅ¡tu maitinimÄ , LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomasi.

Suimtieji ir nuteistieji LukiÅ¡kių TI-K buvo maitinami vadovaujantis patvirtintomis mitybos normomis. Valgiaraščius parengė Valstybinis aplinkos sveikatos centras. Valgiaraščiai subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Pažymėjo, kad kiekvienÄ dienÄ pagamintų patiekalų kokybė buvo tikrinama LukiÅ¡kių TI-K Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos darbuotojo, kuris patikrinęs maistÄ patvirtindavo savo paraÅ¡u pagaminto maisto kokybės vertinimo žurnale ir leidimÄ iÅ¡duoti pagamintÄ maistÄ leisdavo įstaigos direktoriaus budintis padėjėjas.

Be Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos darbuotojo juslinio patikrinimo ir kalinimo įstaigos direktoriaus budinčiojo padėjėjo leidimo iÅ¡duoti maistÄ buvo draudžiama. Tai reiÅ¡kia, kad visas pagamintas maistas buvo kokybiÅ¡kas ir tinkamas vartojimui. LukiÅ¡kių TI-K virtuvė pagamintÄ maistÄ iÅ¡duodavo karÅ¡tÄ . Suimtiesiems ir nuteistiesiems į kameras pagamintas maistas buvo iÅ¡duodamas Å¡iltas, nes termiÅ¡kai apdorotas maistas buvo laikomas maistui laikyti skirtuose termosuose. LukiÅ¡kių TI-K maisto dalintojai, t. y. nuteistieji palikti atlikti Å«kio darbus, buvo praėję medicininį patikrinimÄ .

MaistÄ dalino užsidėję kepurę, chalatÄ , tvarkingi ir laikėsi higienos reikalavimų. Galiojantys teisės aktai neįpareigojo maisto dalintojų mÅ«vėti pirÅ¡tinių, kadangi maistas buvo dalinamas tam tikslui skirtais kalibruotais specialiais įrankiais t. y. maistas rankomis neliečiamas. Maistas buvo dalinamas griežtai laikantis higienos normų reikalavimų. Atkreipė dėmesį, kad pareiÅ¡kėjas galėjo asmeniÅ¡kai kreiptis kad bÅ«tų maitinamas kaip vegetaras. Nėra neteisėtų atsakovės atstovo veiksmų – neteisėto atsisakymo pareiÅ¡kėjui teikti maitinimÄ pagal religinius įsitikinimus.

Nurodė ir tai, kad pagal PÄ®VTT 18 priede iÅ¡dėstytame nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų sÄ raÅ¡e, mobiliojo ryÅ¡io telefonas bei interneto prieiga, bevielio ryÅ¡io interneto modemas nėra įtraukti, todėl naudotis tokiais asmeniniais daiktais ir priemonėmis negalima. LukiÅ¡kių TI-K bibliotekoje buvo sukurta viena kompiuterizuota darbo vieta su RIP, kuria gali naudotis visi suimtieji ir nuteistieji, iÅ¡skyrus asmenis patalpintus į drausmės izoliatorių.

Palaikyti socialinius ryÅ¡ius su artimaisiais gali kitomis leistinomis priemonėmis. Pažymėjo, jog medicinos paslaugų teikimas buvo teikiamas pagal nustatytÄ teisinį reglamentavimÄ . Patikrinus Dokumentų valdymo sistemÄ buvo nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas ginčui aktualiu laikotarpiu kreipėsi į administracijÄ su skundais, praÅ¡ymais. Pateikė praÅ¡ymus ir atsakymus į juos. Atsakovės atstovo teigimu, pareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nėra konkretumo.

BÅ«tina įrodyti, kad tam tikri pareiÅ¡kėjo skunde minimi įstaigos trÅ«kumai tiesiogiai įtakojo besiskundžiantį asmenį ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes. PareiÅ¡kėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ traktuotinas kaip nesÄ Å¾iningas noras pasipelnyti valstybės (visų sÄ Å¾iningų mokesčių mokėtojų) sÄ skaita. Atsiliepime į atsakovės atstovo atsiliepimÄ (b. l. 1-11, II tomas) pareiÅ¡kėjas papildomai nurodė, kad pažeidimai yra tęstiniai, todėl ieÅ¡kinio senatis skaičiuotina nuo kreipimosi į teismÄ dienos.

Dėl kamerų remonto nurodė, kad nėra užfiksuota, kad jis bÅ«tų gadinęs turtÄ . Kamerose dėl drėgmės buvo atliekamas privalomas remontas. Kameros buvo netvarkingos, jose buvo musių. Kaitrinės lemputės buityje yra uždraustos naudoti. Ženklas CE reiÅ¡kia, kad lemputės tinkamos naudojimui, bet ne gyvenamosiose patalpose. Remiantis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro aktais užfiksuoti rasti pažeidimai kamerose dėl drėgmės, dėl temperatÅ«ros. Ne visi nuteistieji sergantys užkrečiamomis ligomis buvo laikomi atskirai.

Kartu buvo vedami į duÅ¡Ä . Dauguma pareigÅ«nų yra moterys. Jos nuteistuosius veda į duÅ¡Ä , nuteistuosius stebi. Dėl to jautė diskomfortÄ , įtampÄ . Vasaros metu buvo nutraukiamas karÅ¡to vandens tiekimas. Tokiu bÅ«du buvo apribota galimybė nusiprausti po karÅ¡tu vandeniu kartÄ per savaitę. Nurodė, kad buvo vedamas į netvarkingÄ sporto salę, tai patvirtina aktai. Todėl buvo pažeistos jo teisės į saugiÄ aplinkÄ . Pasivaikščioti galėjo 1,5 valandos per dienÄ . Pasivaikščiojimo kiemeliuose buvo asbesto, lakÅ¡tai sulaužyti.

Tai kėlė pavojų sveikatai. Dėl trÅ«kusio kanalizacijos vamzdžio patyrė žalÄ , nes nesant iÅ¡kvietimo mygtuko, negalėjo iÅ¡kviesti pareigÅ«nų. Nurodė, kad jis ne vegetaras, valgo mėsÄ , iÅ¡skyrus kiaulienÄ . Jo teisė į pilnavertę mitybÄ buvo pažeista. Atsakovės atstovas neužtikrino ir neorganizavo vaizdo skambučių. Tai atėmė galimybę bendrauti, palaikyti dvasinį ryšį su artimaisiais, jo religijoje tai yra svarbu. Atsakovas nepaneigė jo skunde iÅ¡dėstytų argumentų, pažeidimai yra detalizuoti.

PraÅ¡o skundÄ tenkinti. 2020 m. vasario 21 d. pateiktame papildyme pareiÅ¡kėjas nurodė, kad jis negadino įstaigos turto, neturi tokių nuobaudų. Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiÅ«ros tarnyba nustatė, kad sveikatos priežiÅ«ros paslaugos jam buvo suteiktos pažeidžiant teisės aktus. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas palaikė skundo reikalavimus bei prašė skundÄ tenkinti. PaaiÅ¡kino, kad į bylÄ pateikto fotonuotraukos yra darytos 2014 metais, jam jas davė vienas pareigÅ«nas.

Nurodė, kad dėl aliarmo mygtuko nebuvimo jis du kratus buvo situacijose, kai negalėjo prisikviesti pareigÅ«no, tai yra vienÄ kartÄ pas jį kameroje buvo trÅ«kęs vamzdis, o kitÄ kartÄ jo kamera buvo liejama iÅ¡ virÅ¡aus. Nurodė, kad dėl negalėjimo pasinaudoti vaizdo skambučiais jis negalėjo bendrauti su tėvu, kuris yra senyvo amžiaus ir gyvena Rusijoje. Dabar bausmę atliekant Marijampolėje jis tokia galimybe naudojasi. Atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, yra pareiÅ¡kęs praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ jam nedalyvaujant (b. l. 154, I tomas).

Teismas k o n s t a t u o j a: Administracinė byla dalyje nutraukiama, dalyje paliekama nenagrinėta, kitoje dalyje skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Byloje kilo ginčas dėl neturtinės žalos, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ to, kad LukiÅ¡kių TI-K (nuo 2019 m. balandžio 1 d. Vilniaus PN) laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 14 d. d. iki 2019 m. vasario 12 d. d. nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sÄ lygos (gyvenamo ploto, mikroklimato, įrenginių gedimų, kanalizacijos vamzdžio, įrengto vamzdžio virÅ¡ miegamos vietos, netvarkos kamerose, sanitarinio mazgo įrengimo, privatumo neužtikrinimo, netinkamo apÅ¡vietimo, sveikatos priežiÅ«ros paslaugų neužtikrinimo, netinkamo maitinimo, vaizdo skambučių neužtikrinimo, sporto salės blogos bÅ«klės, neužtikrinimo pasinaudoti duÅ¡u po sporto) atlyginimo priteisimo.

Taip pat pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina ir dėl pažeistos teisės pasinaudoti duÅ¡u, tame tarpe ir po sporto, dėl pasivaikščiojimo teisės neužtikrinimo, aliarmo sistemos nebuvimo už laikotarpį nuo 2014 m. kovo 20 d. iki 2019 m. vasario 12 d. (b. l. 1-59, I tomas). Atsakovės atstovas, atsižvelgiant į tai, kad reikalavimams dėl žalos atlyginimo įstatymas numato trijų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , praÅ¡o daliai pareiÅ¡kėjo pareikÅ¡tų reikalavimų taikyti ieÅ¡kinio senatį.

LR CK 1.125 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bendrasis ieÅ¡kinio senaties terminas yra deÅ¡imt metų, tačiau atskirų rÅ«Å¡ių reikalavimams Å¡is kodeksas bei kiti Lietuvos Respublikos įstatymai nustato sutrumpintus ieÅ¡kinio senaties terminus (LR CK 1.125 str. 2 d.). Pažymėtina, kad reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas LR CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Tai reiÅ¡kia, kad asmuo, kuris mano, jog jo teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti ir jis patyrė tiek turtinę, tiek neturtinę žalÄ , per trejų metų terminÄ gali apginti savo pažeistas teises, pareikÅ¡damas reikalavimÄ teisme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo toliau – ir LVAT) 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261- 1798/2013).

Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjo skundas teismui pateiktas 2019 m. gruodžio 6 d. PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ dėl dalies jo teisių pažeidimų kildina už laikotarpį nuo 2014 m. kovo 20 d. iki 2019 m. vasario 12 d. (b. l. 1-59, I tomas). Teismas pažymi, kad apie neva pareiÅ¡kėjo nurodomų teisių pažeidimÄ nuo 2014 m. kovo 20 d. pareiÅ¡kėjui buvo žinoma iÅ¡ karto, t. y. nuo pat 2014 m. kovo 20 d., ir buvo žinoma visÄ laikotarpį. Akivaizdu, kad pareiÅ¡kėjas apie savo teisių tariamÄ pažeidimÄ objektyviai turėjo žinoti ir suvokti jau nuo 2014 metų kovo 20 d., kuomet, jo teigimu, dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, nurodytų skunde, buvo pažeidžiamos jo teisės. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas to neneigia, nurodydamas, kad pažeidimai yra tęstiniai, kiekvienÄ dienÄ .

Be to, pareiÅ¡kėjas jau ne kartÄ su skundais yra kreipęsis į teismÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl neva netinkamų kalinimo sÄ lygų. PraÅ¡ydamas netaikyti ieÅ¡kinio senaties termino, pareiÅ¡kėjas visgi nepraÅ¡o jo atnaujinti, nenurodo, jokių pagrįstų aplinkybėmis ir raÅ¡ytiniais įrodymais argumentų, dėl ko yra praleidęs ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo pareikÅ¡ti. Pagal CK 1.127 str. 5 d., jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas reikalavimams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ .

Atsižvelgus į minėtas teisės aktų nuostatas ir į tai, kad pareiÅ¡kėjas praÅ¡omÄ priteisti neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ teisės aktų reikalavimų, neatitinkančių jo laikymo kalinimo įstaigoje sÄ lygų, t. y. įvertinus pareiÅ¡kėjo nurodomų pažeidimų pobÅ«dį, konstatuotina, jog Å¡iuo atveju akivaizdu, kad pareiÅ¡kėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė, todėl nuo Å¡io momento ir skaičiuotinas senaties terminas (LVAT 2013-01-15 nutartis Nr. A444-343/2013, 2013-05-20 nutartis Nr. A146-307/2013).

Taigi, nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas yra praleidęs ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimams dėl jo teisių pažeidimo (teisės pasinaudoti duÅ¡u, tame tarpe ir po sporto, dėl pasivaikščiojimo teisės neužtikrinimo, aliarmo sistemos nebuvimo) už laikotarpį nuo 2014 m. kovo 20 d. iki 2016 m. gruodžio 5 d. (imtinai) pareikÅ¡ti. Kaip minėta, pareiÅ¡kėjas praÅ¡ydamas netaikyti ieÅ¡kinio senaties termino, Å¡io termino atnaujinti nepraÅ¡o, kaip tai reglamentuojama CK 1.132 straipsnyje. LR CK 1.131 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį yra pagrindas atmesti ieÅ¡kinį, pasibaigus ieÅ¡kinio senaties terminui asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimÄ teismine tvarka.

Todėl nesant pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo atnaujinti senaties terminÄ , bei esant atsakovės atstovo praÅ¡ymui taikyti ieÅ¡kinio senatį (CK 1.126 straipsnio 2 dalis) reikalavimui nurodytu laikotarpiu, pareiÅ¡kėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl neva netinkamų aukščiau nurodytų kalėjimo sÄ lygų laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 20 d. iki 2016 m. gruodžio 5 d. (imtinai), atlyginimo atmestinas dėl ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo. Kaip minėta, pareiÅ¡kėjas nepateikė teismui jokių objektyvių įrodymų dėl ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo, praÅ¡ymo atnaujinti senaties terminÄ , nenustatyta jokio reikÅ¡mingo pagrindo atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ pareiÅ¡kėjo reikalavimui reikÅ¡ti.

Taigi, aktualus ginčo laikotarpis dėl pareiškėjo nurodytų jo teisių pažeidimo (teisės pasinaudoti dušu, tame tarpe ir po sporto, dėl pasivaikščiojimo teisės neužtikrinimo, aliarmo sistemos nebuvimo) laikytinas nuo 2016 m. gruodžio 6 d. iki 2019 m. vasario 12 d. Dėl kitų skunde nurodytų pažeidimų aktualus ginčo laikotarpis yra nuo 2018 m. gegužės 14 d. iki 2019 m. vasario 12 d. (kaip nurodė pats pareiškėjas skunde) (b. l. 1, I tomas). Informacinės teismų sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo reikalavimai dėl (teisės pasinaudoti dušu, tame tarpe ir po sporto, dėl pasivaikščiojimo teisės neužtikrinimo) už laikotarpį nuo 2016 m. vasario 12 d. iki 2017 m. lapkričio 27 d. teismo yra išnagrinėti (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I-1036-790/2018).

Taip pat nustatyta, kad pareiškėjo reikalavimai dėl jo teisių pažeidimo (dėl pasivaikščiojimo teisės, teisės pasinaudoti dušu) už laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio 27 d. iki 2018 m. gegužės 13 d. teismo yra išnagrinėti (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I-3858-1063/2018). Nustatyta ir tai, kad pareiškėjo reikalavimai dėl pažeistų teisių (dėl privatumo pažeidimo naudojantis sanitariniais mazgais) už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 15 d. iki 2019 m. vasario 12 d. yra išnagrinėti (Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. I-2924-815/2019).

Todėl įvertinus tai, kad dalis reikalavimų pareiškėjo jau yra teismo išnagrinėti, 2018 m. vasario 8 d. teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. I-1036-790/2018 yra įsiteisėjęs, todėl remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ir ABTĮ) 103 straipsnio 2 punktu, administracinė byla dalyje, kurioje pareikšti reikalavimai pažeidus pareiškėjo teisę pasinaudoti dušu, tame tarpe ir po sporto, dėl pasivaikščiojimo teisės neužtikrinimo laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 6 d. iki 2017 m. lapkričio 27 d. yra nutraukiama, kadangi dėl šių pareiškėjo reikalavimų yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas.

Remiantis ABTĮ 105 straipsnio 4 punktu administracinė byla dalyje dėl pareikštų reikalavimų dėl pasivaikščiojimo teisės, teisės pasinaudoti dušu už laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio 27 d. iki 2018 m. gegužės 13 d. taip pat dėl privatumo pažeidimo naudojantis sanitariniais mazgais už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 15 d. iki 2019 m. vasario 12 d. paliekami nenagrinėti, kadangi teisme dar yra nagrinėjami šie reikalavimai, nėra priimtų įsiteisėjusių teismo sprendimų.

Apibendrinant išdėstytus argumentus nustatyta, kad aktualus ginčo laikotarpis nagrinėjamoje byloje yra: dėl pareiškėjo nusiskundimų nesant aliarmo sistemos įrengimo nuo 2016 m. gruodžio 6 d. iki 2019 m. vasario 12 d.; dėl visų kitų pareiškėjo skunde nurodytų nusiskundimų, išskyrus dėl jo teisės pažeidimo naudojantis sanitariniais mazgais pažeidimo, laikotarpis yra nuo 2018 m. gegužės 14 d. iki 2019 m. vasario 12 d. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Pažymėtina tai, kad pareiÅ¡kėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusÄ , jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neiÅ¡vengiamas.

Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobÅ«dį, gali bÅ«ti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimÄ byloje Hirst prieÅ¡ Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiÅ¡kimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sÄ lygos ir su tuo susiję apribojimai yra bÅ«dingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimÄ byloje K.

H. C. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, pareiÅ¡kimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtakÄ Ä¯prastam asmens gyvenimui ir neiÅ¡vengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimÄ byloje Dickson prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, pareiÅ¡kimo Nr. 44362/04). Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu buvo Å¡iose kamerose: 2018-05-14 buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 236, plotas - 5,49 m2 (1 asmuo kameroje); 2018-05-15 - 2018-06-24 kameroje Nr. 236 (1 asmuo kameroje); 2018-06-25 iÅ¡vyko į Laisvės atėmimo vietų ligoninę. 2018-06-27 atvyko iÅ¡ Laisvės atėmimo vietų ligoninės ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 236, plotas - 5,49 m2 (1 asmuo kameroje); 2018-06-28 - 2019-01-27 kameroje Nr. 236 (1 asmuo kameroje); 2019-01-28 perkeltas į kamerÄ Nr. 208, plotas - 7,03 m2 (1 asmuo kameroje); 2019-01-29 - 2019-01-31 kameroje Nr. 208 (1 asmuo kameroje); 2019-02-01 perkeltas į kamerÄ Nr. 236, plotas - 5,49 m2 (1 asmuo kameroje); 2019-02-02 - 2019-02-11 kameroje Nr. 236 (1 asmuo kameroje); 2019-02-12 iÅ¡vyko į Marijampolės pataisos namus.

LukiÅ¡kių TI-K gyvenamųjų kamerų įrengimÄ reglamentuoja Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos mėn. 10 d. įsakymu Nr. V-176 (toliau – ir TIÄ®ET) ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir PĮĮET).

Suimtųjų ir nuteistųjų laikymo sÄ lygos vertinamos remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau - ir HN 134:2015), galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d. Atsakovės atstovas pateikė duomenis apie kamerų įrengimÄ , apstatymÄ baldais, sanitarinio mazgo įrengimÄ , plotus.

Taip pat nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas kamerose Nr. 236 ir 208 visÄ laikotarpį buvo laikomas vienas (b. l. 155, I tomas). Pagal pateiktus duomenis nenustatyta, kad kamerose buvo perteklinių baldų, kurie ženkliai užimtų kamerų plotÄ , kameros buvo apstatytos baldais pagal teisės aktų reikalavimus. Juolab, pareiÅ¡kėjas nenurodė, kad buvo perteklinių baldų, kurie galėjo mažinti kamerų plotÄ . Atsakovės atstovas nurodė, kad sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys buvo apie 0,8 x 0,7 (0,56 m2).

Toks gyvenamųjų kamerų, sanitarinio mazgo įrengimas, apstatymas baldais atitinka TIÄ®ET reikalavimus. Vertinant pareiÅ¡kėjo nusiskundimÄ dėl tenkančio vienam asmeniui gyvenamojo ploto, pažymėtina, kad plotas, užstatytas baldais, iÅ¡ bendro kameros ploto neeliminuojamas. PareiÅ¡kėjas nereiÅ¡kia pretenzijų dėl kamerų apstatymo baldais, tik nurodė, kad baldai užėmė plotÄ bei kad jo teigimu, baldų matmenys turi bÅ«ti neįskaičiuojami į bendrÄ gyvenamojo ploto normÄ . Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d.

įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“, įsigaliojusio nuo 2010 m. gegužės 14 d., 1.3 papunktyje, nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m2.

EŽTT yra pažymėjęs, jog sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 m2 gyvenamojo ploto, iÅ¡ bendro kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrÄ kameros plotÄ (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ KroatijÄ Â (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13)). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ , atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iÅ¡ kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimas byloje Pitalev prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 34393/03); 2010 m. balandžio 8 d. sprendimas byloje Lutokhin prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 12008/03); 2012 m. gegužės 31 d. sprendimas byloje Grzywaczewski prieÅ¡ LenkijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 18364/06), LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017).

Akcentuotina tai, kad nacionaliniai teisės aktai (minėtas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymas Nr. V-124) neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma (3,6 kv. m.), atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ . Taigi, pareiÅ¡kėjo atveju, įvertinus kamerų ir sanitarinio mazgo plotus (0,56 kv. m.), atsižvelgiant ir į tai, kad pareiÅ¡kėjas kamerose buvo vienas, kameros Nr. 236 plotas 5,49 kv. m., kameros Nr. 208 plotas 7,03 kv. m., konstatuoja, kad nebuvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į minimalų vienam asmeniui tenkantį gyvenamojo ploto reikalavimÄ .

PareiÅ¡kėjas skundžiasi, kad kameros buvo kÄ tik po remonto, smirdėjo dažais, nebuvo ventiliacijos, atskiros sanitarinio mazgo ventiliacijos, buvo drėgna, pelėsis, grybelis, Å¡alta, buvo blogas tiek natÅ«ralus, tiek dirbtinis apÅ¡vietimas, naudotos kenksmingos sveikatai lempos, per ryÅ¡ki Å¡viesa, dėl drėgmės užsiveisė parazitų. Buvo sugedęs Å¡alto vandens tiekimo kranas, trÅ«ko kanalizacijos vamzdis, Å ildymo vamzdis buvo virÅ¡ miegamos vietos. Kameros buvo netvarkytos, parazitai nenaikinami.

Atsakovės atstovas nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K kameros buvo vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus, kaip tai numato Lietuvos higienos normos 134:2015 17 punktas. Lietuvos higienos norma 134:2015 nenustato reikalavimo sanitarinio mazgo patalpoje įrengti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų ventiliacijÄ , oro Å¡alinimo sistemÄ . Atsakovės atstovas pažymėjo, jog apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdino, prižiÅ«rėjo, tvarkė savo kameras, neturėjo problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.

Kamerų apÅ¡vietimui naudojamos lemputės, atitiko Europos sÄ jungoje numatytus kokybės standartus. „CE“ ženklas ant lemputės pakuotės rodo, jog gaminys atitinka esminius Europos sÄ jungos normų reikalavimus dėl sveikatos, naudojimo saugos ir aplinkos apsaugos. Gaminio ženklinimas „CE“ ženklu valstybinėms rinkos priežiÅ«ros institucijoms rodo, kad gaminys tos Å¡alies rinkai yra tiekiamas legaliai. Dėl kamerose palaikomos Å¡varos ir tvarkos atsakovės atstovas nurodė, kad įstaigos administracija nuolat reikalavo iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarkÄ kamerose, todėl už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji, kurie administracijos paskyrimu eilės tvarka tvarkydavo kameras, kuriose gyvena.

Atsakovės atstovas pateikė duomenis, kad reikalingas inventorius (t. y. Å¡luota, samtis, Å¡iukÅ¡liadėžė, kibiras) buvo iÅ¡duodami į kameras. Taip pat, į kameras buvo iÅ¡duodama kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui. Siekiant palaikyti Å¡varÄ kamerose, LukiÅ¡kių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Kiekvienais metais ji buvo pratęsiama. Atsakovės atstovas pažymėjo, kad kamerų remontas LukiÅ¡kių TI-K buvo atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto.

Pažymėjo, kad suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiÅ¡kai niokoja valstybės turtÄ , gadindami elektros instaliacijÄ , daužydami apÅ¡vietimo lemputes, laužydami langus, daužydami stiklus, klozetus, o taip pat ir griaudami atitvarines sieneles. Nagrinėjamu atveju aktuali Lietuvos higienos normos 134:2015 nuostata, kurių 16 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukÅ¡tesnė kaip 28 °C, o santykinė oro drėgmė – nuo 35 iki 65 proc.

Turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 punktas). Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 200 lx (14 punktas). NatÅ«ralus apÅ¡vietimas gali bÅ«ti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau nei 24 val. (15 punktas). TIÄ®ET 14.1 papunktis nustato, kad langas užtikrina natÅ«raliÄ dienos Å¡viesÄ .

Lango angoje įstatomos metalinės grotos. Lango stiklas gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele. Taip pat turi būti dieninis ir naktinis elektros apšvietimas (14.3 papunktis). PĮVTT 16.7 punkte numatyta, kad gyvenamosiose kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Pažymėtina, kad teisės aktai nereglamentuoja dirbtinės naktinės apšvietos. Pagal byloje turimus įrodymus, nenustatyta, kad pataisos įstaigos kamerų apšvietimui naudotos elektros lemputės būtų kenksmingos sveikatai.

Nagrinėjamu atveju nenustatyta jokio konkretaus įvykio, fakto, kad bÅ«tų tiesioginis ryÅ¡ys tarp kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, naudotų dirbtinei apÅ¡vietai lempučių įtakos pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klei, kad bÅ«tų sutrikusi bÅ«tent dėl to pareiÅ¡kėjo sveikata. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad kameros kuriose jis buvo apgyvendintas buvo kÄ tik po remonto. Kaip minėta kamerų vėdinimas buvo užtikrintas kaip ir reglamentuoja teisės aktai – natÅ«raliu bÅ«du, per langÄ .

Todėl pareiÅ¡kėjas bÅ«damas kamerose vienas galėjo vėdintis pagal savo poreikį, tokiu bÅ«du iÅ¡vengdamas nemalonaus dažų kvapo, drėgmės, kitų neigiamų higienos veiksnių. Byloje pateiktas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento (toliau – ir Centras) 2018 m. gruodžio 12 d. atsakymas pareiÅ¡kėjui (b. l. 61-62, I tomas) patvirtina pareiÅ¡kėjo nusiskundimÄ , jog kameroje Nr. 236, kurioje jis buvo laikomas ant sienų aplink langÄ ir greta sanitarinio mazgo buvo vizualiai matomų pelėsių požymių ir tai neatitiko HN 134:2015 39 punkto reikalavimo, kuriame nurodyta, kad ant gyvenamųjų patalpų sienų, lubų neturi bÅ«ti vizualiai matomų pelėsių.

Taip pat Centras yra nurodęs, kad kameroje Nr. 236 iÅ¡matuota oro santykinė oro drėgmė buvo 69 proc., ir tai neatitiko HN 134:2015 16 punkto reikalavimų, kuriame nurodyta, kad santykinė oro drėgmė turi bÅ«ti nuo 35 proc. iki 65 proc. (b. l. 61-62). Taip pat 2018 m. liepos 17 d. Centras atsakydamas į pareiÅ¡kėjo 2018 m. liepos 12 d. skundÄ yra nurodęs, kad kameroje Nr. 208 santykinė oro drėgmė užfiksuota patikrinimo metu 71 proc., tai neatitinka HN 134:2015 16 punkto reikalavimų (b. l. 63-64).

PareiÅ¡kėjo 2020 m. vasario 21 d. pateiktas 2018 m. gegužės 4 d. Centro atsakymas dėl skundo neturi reikÅ¡mės ginčo dalykui, kadangi Centras yra nurodęs konstatuotus pažeidimus dėl oro judėjimo greičio ir pelėsio kameroje Nr. 235A, be to, ne Å¡ios bylos ginčo laikotarpiu. Atsakovės atstovas, pateikdamas 2018 m. vasario 22 d. atsakymÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjo 2019 m. sausio 25 d. skundÄ dėl asmeninių daiktų (b. l. 104, I tomas) yra nurodęs, kad nuteistiesiems yra iÅ¡dalintos dėžės daiktams laikyti, tokiu bÅ«du daiktai apsaugomi nuo neigiamų iÅ¡orinių aplinkos veiksnių.

Taip pat pažymėjo, kad siekiant palaikyti Å¡varÄ ir tvarkÄ kameroje, gaivų orÄ , siekiant iÅ¡vengti pelėsio ir drėgmės, bÅ«tina vėdintis. 2019 m. vasario 7 d. atsakymuose į 2019 m. sausio 11 d. skundus pažymėjo, jog kameroje Nr. 236 2019 m. sausio 29 d. buvo atlikti remonto darbai, nudažytos sienos, rekomenduota dažniau vėdintis (b. l. 99, 109, I tomas). IÅ¡ atsakovės atstovo į bylÄ pateikto Centro 2019 m. vasario 18 d. akto dėl kameroje Nr. 208 atlikto patikrinimo laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 8 d. iki 2019 m. vasario 15 d. nustatyta, kad higienos normų pažeidimų Å¡ioje kameroje nebuvo nustatytų (b. l. 25-26, 27-28, II tomas).

Pateikti Centro patikrinimų aktai patvirtina, kad LukiÅ¡kių TI-K nuolat buvo atliekami patikrinimai. Ä®vertinus nurodytas aplinkybes, nustatyta, kad pagal pateiktus įrodymus ginčo laikotarpiu pagal nustatytus Centro higienos normų pažeidimus yra pagrindas konstatuoti pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimÄ dėl pelėsio kameroje Nr. 236 ir santykinės oro drėgmės neatitikimo kamerose Nr. 208 ir 236 Higienos normų reikalavimams (pažeidimai nustatyti pagal pareiÅ¡kėjo 2018 m. lapkričio 27 d. ir 2018 m. liepos 12 d. skundus) (b. l. 61-64).

LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, laikymÄ si tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (LVAT 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; 2013 m. balandžio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-197/2013 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju atsakovės atstovas nepateikė reikÅ¡mingų įrodymų paneigti pareiÅ¡kėjo nurodomus nusiskundimus dėl fiksuotų pelėsio, drėgmės buvimo kamerose jo ginčo kalinimo laikotarpiu. Esant pateiktiems į bylÄ pareiÅ¡kėjo raÅ¡ytiniams įrodymams dėl tokių pažeidimų fiksavimo, teismo manymu yra pagrindas konstatuoti, jog pareiÅ¡kėjo teisės Å¡iais aspektais buvo pažeistos. Nepaneigus teiginių dėl kalinimo sÄ lygų pažeidimo, Å¡ie pažeidimai laikomi nustatytais.

Tačiau teismas pažymi, kad kitų higienos normų, mikroklimato pažeidimų, taip pat įrengimų kamerose sugadinimo pareiškėjas neįrodė, netgi konkrečiau nepagrindė detalesniais paaiškinimais, t. y. nenurodė, kada ir kurioje kameroje buvo trūkęs kanalizacijos vamzdis, koks ir kada tiksliai buvo sugedęs kranas, nėra aišku, kaip būtent pasireiškė pažeidimas dėl įrengto virš miegamos vietos šilumos vamzdžio, kokių parazitų buvo, kaip tai jį paveikė, ir kad jie nebuvo naikinami, dėl sporto salės netvarkos, koks sporto inventories buvo sulaužytas, kuriuo pareiškėjas negalėjo pasinaudoti ir kada.

Nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjas dėl Å¡ių pažeidimų bÅ«tų kreipęsis su skundais ar praÅ¡ymais į įstaigos administracijÄ . Pažymėtina, kad civilinei atsakomybei kilti yra bÅ«tina nustatyti visas jos kilimo sÄ lygas, t. y. neteisėtus veiksmų, priežastinį ryšį ir kilusiÄ Å¾alÄ . Taigi, byloje nėra pateikta jokių kitų duomenų ir įrodymų, patvirtinančių pareiÅ¡kėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl netinkamo mikroklimato kamerose, iÅ¡skyrus dėl tų pažeidimų, kurie teismo Å¡ioje byloje nustatyti.

Pažymėtina, kad pateiktos į bylÄ pareiÅ¡kėjo fotonuotraukos neįrodo nurodytų nusiskundimų, kadangi pagal pateiktas fotonuotraukas negalima nustatyti, kad tai yra kameros Nr. 236 ir 208, kuriose ir buvo laikomas ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas. Be to, kaip nustatyta iÅ¡ pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų teismo posėdžio metu fotonuotraukos buvo padarytos 2014 metais, todėl nėra jokio pagrindo pripažinti, kad tokia pati situacija buvo ir ginčo laikotarpiu. Taip pat negalima identifikuoti, kad pareiÅ¡kėjui teko naudotis bÅ«tent fotonuotraukose užfiksuotais duÅ¡ais, sporto sale, pasivaikščiojimo kiemeliu, kad ginčo laikotarpiu buvo bÅ«tent tokia Å¡ių patalpų bÅ«klė.

Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo nurodytais duomenims. Todėl remiantis iÅ¡dėstytu, pagrindo konstatuoti kitų nurodytų skunde pareiÅ¡kėjų teisių pažeidimo dėl kamerose buvusio mikroklimato, netvarkos, gedimų, dėl senos elektros instaliacijos, nekeičiamų perdegusių lempučių, sudegusių rozečių ir kt. Å¡ių pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo nėra. Dėl pareiÅ¡kėjo nusiskundimo pasivaikščiojimo teise, pažymėtina, kad vadovaujantis Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos Å¡alims narėms Nr. R (2006) 2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“, priimtos 952 - ame Ministrų Komiteto ministrų pavaduotojų posėdyje 2006 m. sausio 11 d., 10 straipsnio 3 dalies 2 punktu, taip pat 27 straipsnio 1 dalimi, kiekvienam suimtajam turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos ne mažiau nei vienÄ valandÄ per dienÄ mankÅ¡tintis atvirame ore.

Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir SVÄ®) 29 straipsnį, suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore. Pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 85 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę gauti kasdien pasivaikščioti pusantros valandos, o pagal kodekso 86 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę gauti kasdien pasivaikščioti vienÄ valandÄ .

Asmenų, laikomų kalinimo įstaigose, teisė į nacionaliniais teisės aktais nustatytus vienos valandos trukmės pasivaikščiojimus gryname ore neprieÅ¡tarauja tarptautiniams dokumentams. Atsakovės atstovas nurodė, kad Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus pareigÅ«nai kiekvienÄ dienÄ pasiÅ«lydavo suimtiesiems/nuteistiesiems pasinaudoti teise pasivaikščioti gryname ore. PareiÅ¡kėjas neneigia, kad tokiÄ teisę turėjo, byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjui buvo suteikiama mažiau negu valanda pasivaikščioti gryname ore ar buvo kliudoma pasinaudoti Å¡ia teise.

Be to, atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ nurodė, kad atsižvelgiant į grupę, kuriai priskirti nuteistieji, bei jų buvimo kalėjime laikinumÄ , suteikiamas nuo dviejų valandų iki valandos pasivaikščiojimas. Pažymėjo, kad pasivaikščiojimas gryname ore yra nuteistųjų teisė, bet ne pareiga. Teismas neturi pagrindo abejoti dėl BVK nuostatų užtikrinimo, duomenų, kad pareiÅ¡kėjas norėjo pasivaikščioti, o LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai to neleido, byloje nėra.

Kaip pats pareiÅ¡kėjas skunde nurodo, 1,5 val. per dienÄ buvo leidžiama pasivaikščioti, todėl atsakovo neteisėtų veiksmų dėl pasivaikščiojimų gryname ore teismas nenustatė. Pasivaikščiojimo kiemelių įrengimas reglamentuojamas Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių V skyriuje, kuriame nurodyta, tai, kad suimtieji galėtų pasivaikščioti ir mankÅ¡tintis gryname ore, tardymo izoliatorių rėžiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų virÅ¡utiniuose aukÅ¡tuose arba ant žemės įrengiami pasivaikščiojimo kiemai.

Pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros. Kameros uždengiamos metaliniu grotuotu rėmu. Pasivaikščiojimo kiemų kamerų durys įrengiamos pagal reikalavimus, kurie taikomi gyvenamųjų kamerų durims (nėra tik užsklendžiamų langelių). Vidinių grotuotų kamerų durų nėra. Išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, priešpriešais prižiūrėtojo pakylai, kuria jis vaikšto stebėdamas suimtuosius, įrengiami 1,2 metro pločio stogeliai, kad suimtieji galėtų pasislėpti nuo atmosferinių kritulių.

PareiÅ¡kėjo argumentai dėl asbesto buvimo atmestini, kaip nepagrįsti ir neįrodyti. Atsakovės atstovas pažymėjo, jog LukiÅ¡kių TI-K 1 - ojo, 2 - ojo, 3 - ojo gyvenamųjų korpusų, kur buvo apgyvendinti visi laikomi suimtieji bei nuteistieji, statinių konstrukcijose asbesto nebuvo. Å iferio lakÅ¡tais buvo padengti tik I, II korpuso pasivaikščiojimų kiemelių kontÅ«rai. LakÅ¡tai nebuvo laužomi, asbesto plauÅ¡eliai konstrukcijose buvo tvirtai suriÅ¡ti su užpildu. Todėl jie į aplinkÄ neiÅ¡siskirdavo ir sveikatai buvo nepavojingi.

III - io korpuso pasivaikščiojimų kiemelių kontūrų šiferio padengimas pilnai buvo pakeistas cemento pjuvenų (cetrio) plokšte, taip pat šiferio padengimas buvo baigtas keisti ir I - ojo korpuso pasivaikščiojimo kiemeliuose. Nuteistieji ir suimtieji į pasivaikščiojimo kiemelius, kuriuose buvo atliekami statybos ir remonto darbai nebuvo vedami. Pažymėjo, kad šiferis nebuvo laužomas, jis buvo tvarkingai nuimtas ir sudėtas, todėl asbesto dulkių nebuvo ir suimtųjų (nuteistųjų) sveikatai pakenkti negalėjo.

Susidariusios statybinės ir griovimo atliekos, tame tarpe ir šiferis, buvo surinktos į konteinerius ir išvežtos į atitinkamas atliekų surinkimo įmones. Taigi, teismas, remiantis atsakovės atstovo pateiktais duomenimis neturi pagrindo manyti priešingai, abejoti teikiama informacija, kurios pareiškėjas nepaneigia jokiais įrodymais. Savo nusiskundimus pareiškėjas išdėstė deklaratyviai, nenurodydamas jokio konkretaus įvykio, situacijos ar fakto, tiesiogiai įtakojusio jo asmenį, pasireiškusio neigiamomis pasekmėmis pareiškėjui.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamÄ praktikÄ visuomet vertinama tai, ar dėl asbesto buvo pakenkta asmens sveikatai ar bent tai, ar buvo tam kilusi reali rizika, o ne pats asbesto buvimo pastato konstrukcijose faktas (žr., pvz., 2018 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1071-602/2018, 2018 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1694-624/2018, 2017 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2061-520/2017 ir kt.). PareiÅ¡kėjui pakankamai nepagrindus tokios rizikos buvimo, medicininiai įraÅ¡ai nepatvirtina, kad pareiÅ¡kėjas turėjo sveikatos sutrikimų, kuriuos galėjo įtakoti asbestas, jo argumentai dėl pavojaus jo sveikatai ir gyvybei dėl asbesto buvimo atmestini kaip nepagrįsti.

Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V- 176 „Dėl Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“, 14.4 punkte numatyta, kad kamerose turi būti įrengtas aliarminis iškvietimas. Atsakovės atstovas nurodė, kad nuo 2016 m. iki 2017 m. rugsėjo mėn. įstaigoje buvo sumontuota nauja aliarminio iškvietimo sistema visose kamerose ir ji buvo veikianti.

Visi asmenys, laikomi gyvenamosiose kamerose ginčo laikotarpiu turėjo galimybę iÅ¡sikviesti nuolat priežiÅ«ros poste budintį prižiÅ«rėtojÄ , kadangi vadovaujantis Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362, 87 punktu „PriežiÅ«ros postai prie kamerų ir karcerių organizuojami taip, kad budinčiosios pamainos priežiÅ«ros pareigÅ«nai viename poste savo tarnybines pareigas atliktų prie 15 - 25 kamerų, kurios bÅ«tų iÅ¡dėstytos viena Å¡alia kitos arba viena prieÅ¡ kitÄ .

Jei patalpos yra atskirai nuo kitų patalpų, tuomet prie jų turi būti organizuojamas atskiras priežiūros postas“, Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 „Dėl Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“ (Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. liepos 26 įsakymo Nr. V- 325 redakcija) 87 puntu „Priežiūros postai prie kamerų, drausmės izoliatorių, laikino sulaikymo patalpų organizuojami taip, kad budinčiosios pamainos priežiūros pareigūnai viename poste savo tarnybines pareigas atliktų prie kamerų, kuriose laikoma iki 100 asmenų.

Jei patalpos yra atskirai nuo kitų patalpų, tuomet prie jų turi bÅ«ti organizuojamas atskiras priežiÅ«ros postas“. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad kamerose kildavo daug konfliktų, nebuvo kaip iÅ¡kviesti pareigÅ«nų. Nurodė, kad trÅ«kus kameroje kanalizacijos vamzdžiui, negalėjo iÅ¡kviesti pareigÅ«nų, teko braidyti po fekalijas. Tačiau teismas pažymi, kad ir dėl Å¡ių nusiskundimų pareiÅ¡kėjas konkrečiai nenurodė aiÅ¡kių ir iÅ¡samių aplinkybių, nepateikė paaiÅ¡kinimų (kada tai įvyko, kurioje kameroje, kokie konkrečiai jo asmeniniai daiktai buvo sugadinti ir pan.), juolab nepagrindė įrodymais, sudarančių pagrindÄ konstatuoti konkretų pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimÄ Å¡iuo aspektu.

Nėra pagrindo manyti, kad pareiÅ¡kėjas buvo laikomas nesaugioje aplinkoje, ar jam buvo kilusi reali grėsmė, dėl ko pareiÅ¡kėjas realiai bÅ«tų patyręs žalÄ . PareiÅ¡kėjas tik deklaratyviai pateikė šį savo nusiskundimÄ . Teisės aktai nereglamentuoja signalizacijos mygtukų įrengimo duÅ¡uose, sporto salėse, kitose vietose. Bylos duomenimis nustatyta, kad į pareiÅ¡kėjo 2018 m. rugpjūčio 20 d. skundÄ LukiÅ¡kių TI-K pateikė 2018 m. rugpjūčio 22 d. atsakymÄ , kuriame pateikė duomenis, kad pareiÅ¡kėjas atsisakė savo skundo dėl aliarmo mygtuko, kadangi problemos iÅ¡spręstos, trÅ«kumas paÅ¡alintas (b. l. 108, I tomas).

Taip pat 2018 m. liepos 4 d. LukiÅ¡kių TI-K atsakymas pareiÅ¡kėjui į jo 2018 m. birželio 12 d. skundÄ (b. l. 97, I tomas) patvirtina, kad įstaigos administracija reaguodavo į pareiÅ¡kėjo praneÅ¡imus sugedus aliarmo mygtukui kameroje, taisydavo gedimus. Todėl esant nustatytoms aplinkybėms, į tai, kad buvo reaguojama ir taisomi aliarmo mygtuko gedimai pareiÅ¡kėjui apie tai praneÅ¡us, taip pat atsižvelgus į tai, kad pareiÅ¡kėjas konkrečiai nepagrindė jo teisių pažeidimo Å¡iuo aspektu, nėra pagrindo konstatuoti pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo dėl Å¡io nusiskundimo.

Pažymėtina, kad nėra pateiktų duomenų ir įrodymų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į įstaigos administracijÄ bÅ«tent dėl Å¡iame skunde nurodytų kanalizacijos vamzdžio trÅ«kimo jo kameroje, dėl konkretaus konflikto, kada negalėjo iÅ¡sikviesti pareigÅ«no, praneÅ¡ti apie gedimÄ . Teismo vertinimu visiÅ¡kai nepagrįsti, todėl atmestini pareiÅ¡kėjo nusiskundimai ir argumentai dėl neteiktų jam medicininių paslaugų. Pažymėtina, kad byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai, tiek pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymai, tiek ir atsakymai į juos, taip pat duomenys iÅ¡ Asmens sveikatos istorijos (iÅ¡raÅ¡as) (b. l. 70, 78, 79, 81, 93, 96, 98, 100, 102, 103, I tomas, b. l. 29-31, 34, 35-36, 52, 53, 55-59, 65, 66, 67, 68, 70, 76, II tomas) patvirtina, jog esant pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymui jam buvo teikiamos medicininės paslaugos, gydytojų konsultacijos, iÅ¡raÅ¡omi vaistai.

Pareiškėjo argumentai, kad jam nebuvo suteikta oftalmologo konsultacija, kad nedavė siuntimo dėl piršto operacijos klaidos ištaisymo nekonkretizuoti ir nepagrįsti. Byloje nėra tokio turinio pareiškėjo prašymų ar skundų. Priešingai, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog pareiškėjui buvo teikiamos medicininės paslaugos, tame tarpe ir oftalmologo (e. b. l. 34, 76, II tomas). Pažymėtina, kad pareiškėjas nėra skundęs Lukiškių TI-K pateiktų atsakymų į jo skundus Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kaip tai numatyta Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnyje.

PareiÅ¡kėjas nepateikė kitų konkrečių ir leistinų įrodymų, kurie patvirtintų šį jo teisių pažeidimÄ . PareiÅ¡kėjo pateikta 2018 m. gegužės 22 d. Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiÅ«ros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų teisių priežiÅ«ros skyriaus Asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo Nr. T3-71/2018 ataskaita, 2018 m. gegužės 23 d. įsakymas Nr. T4-120(1.347.) „Dėl pacientui E. M. teiktų asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų prieinamumo ir kokybės“ patvirtina, kad pareiÅ¡kėjui 2015 m. vasario 6 d. nebuvo užtikrintas akių ligų gydytojo paslaugos prieinamumas, o ne ginčo Å¡ioje byloje laikotarpiu.

Todėl pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai neįtakoja ginčo dalyko. Taigi, remiantis iÅ¡dėstytais argumentais, pagrindo konstatuoti pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo Å¡iuo aspektu nėra. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad nebuvo karÅ¡to vandens, buvo apribota galimybė nusiprausti duÅ¡e vienÄ kartÄ per savaitę. Esant dviviečiams duÅ¡ams, buvo vedami po 1-2 asmenis. DuÅ¡uose nebuvo jokio privatumo, nuo kitų suimtųjų ir nuo pareigÅ«nų. Pertvara neužtikrina privatumo duÅ¡e. Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 20 d. iki 2019 m. vasario 12 d. nebuvo sudaryta galimybė jam nusiprausti duÅ¡e 9 kartus, neskaitant, kuomet nebuvo vedamas maudytis į duÅ¡Ä po teniso.

Kiti nuteistieji po sporto buvo vedami praustis, jautėsi diskriminuojamas. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areÅ¡tinėse laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e. SituacijÄ , kai laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo duÅ¡u naudotis galėjo kartÄ per savaitę, EŽTT apibÅ«dino kaip apgailestaujamÄ , tačiau pažeidimo dėl Å¡ių aplinkybių nenustatė, tačiau kiekvienu atveju sprendžiama, ar galimybės naudotis duÅ¡u nepablogino atitinkamo asmens teisės palaikyti asmeninę higienÄ taip, jog bÅ«tų pažeistas Konvencijos 3 straipsnis (EŽTT 2001 m. liepos 24 d. sprendimas byloje ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr.44558/98)).

Vadovaujantis įstaigos direktoriaus 2016 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 1-264 "Dėl LukiÅ¡kių TI-K laikomų suimtųjų ir nuteistųjų iÅ¡vedimo nusiprausti į duÅ¡Ä ir kirpėjo paslaugų suteikimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo", įstaigoje laikomiems asmenims vienÄ kartÄ per savaitę iki 15 minučių buvo suteikiama teisė nusiprausti duÅ¡e ir tai atitiko higienos normų reikalavimus. Atsakovės atstovas nurodė, kad įstaigoje laikomų asmenų iÅ¡vedimas į duÅ¡Ä buvo organizuojamas kiekvienÄ dienÄ pagal postus, kurių gyvenamosiose kamerose yra laikomi suimtieji (nuteistieji) asmenys.

Nurodė, kad siekiant užtikrinti nuteistųjų (suimtųjų) privatumÄ duÅ¡e, įstaigos duÅ¡o patalpose yra įrengtos pertvaros. Pertvaros bendras aukÅ¡tis yra 1,6 metro (tame tarpe - 0,4 metro atstumas tarp pertvaros ir grindų), plotis - 1,2 metro. Dušų patalpos sienos, lubos, grindys ir kiti pavirÅ¡iai yra lygÅ«s, lengvai valomi, grindys neslidžios, turi nuolydį į vandens nutekėjimo angÄ . Patalpose buvo įrengta vieta nusirengimui/apsirengimui, kur yra grindų kilimėlis, pakabos, suoliukas, lentynėlė ir jie buvo valomi kiekvienÄ dienÄ naudojant dezinfekcines priemones.

DuÅ¡inėse veikė mechaninė vėdinimo sistema - įrengti ventiliatoriai, įrengti hermetiniai Å¡viestuvai, kurie tinkamai apÅ¡viečia patalpÄ . DuÅ¡inės maiÅ¡ytuvas techniÅ¡kai tvarkingas, karÅ¡to bei Å¡alto vandens tiekimo sistema veikia. DuÅ¡uose buvo nuolat teikiamas karÅ¡tas vanduo, todėl suimtiesiems, nuteistiesiems visada buvo sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę. DuÅ¡o patalpos kiekvienÄ dienÄ buvo valomos naudojant dezinfekcijos priemones.

Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo abejoti atsakovės atstovo pateiktais duomenimis, kadangi pareiÅ¡kėjas deklaratyviai nurodęs Å¡iuos nusiskundimus, jų nedetalizavo, iÅ¡samiau nepagrindė. Nors nurodė, kad nebuvo suteikta galimybė 9 kartus pasinaudoti duÅ¡u, tačiau konkrečiai nenurodė, kada tiksliai per ginčo laikotarpį, kokiomis aplinkybėmis, dėl kokių priežasčių, kas tai įtakojo (pareigÅ«nų veiksmai ar techniniai gedimai ar pan.), taip pat nenurodė, konkrečiai kada ir kokiomis aplinkybėmis nebuvo sudaryta galimybė pasinaudoti duÅ¡u po sporto (kokie veiksniai tai įtakojo, teigdamas, kad kiti asmenys po sporto buvo vedami į duÅ¡Ä , nenurodė ir nepateikė konkrečių pavyzdžių), nenurodė ir konkrečių privatumo pažeidimo aplinkybių.

Atsakovės atstovas pažymėjo, kad į duÅ¡Ä buvo vedami tos pačios lyties pareigÅ«nų. Atsakovės atstovas yra nurodęs, kad prižiÅ«rintis pareigÅ«nas informuodavo priežiÅ«ros posto pareigÅ«nÄ dėl bÅ«tinybės užtikrinti nuteistojo teisę į duÅ¡Ä po sporto. Nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų reiÅ¡kęs pretenzijas Å¡iuo aspektu skunduose ar praÅ¡ymuose. Todėl remiantis iÅ¡dėstytais argumentais nėra pagrindo konstatuoti pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo ir Å¡iais aspektais.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog nebuvo užtikrintas tinkamas maitinimas. Nurodė, kad jis nevalgo kiaulienos, kadangi yra musulmonas, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad jis vegetaras. Taip pat nurodė, kad negavo sauso maisto davinio, kuomet 2018 m. liepos 25 d. buvo etapuojamas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, taip pat ligoninėje negavo pietų. Grįžtant iÅ¡ ligoninės negavo sauso davinio, o LukiÅ¡kių TI-K – pietų, nes nebuvo vegetariÅ¡ko maisto, nors kitas asmuo atvykęs kartu gavo. BVK 173 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistÄ pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkantį jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų iÅ¡vadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ patvirtintos maitinimo normos, kuriose nustatyta, kad nedirbantiems vyrams energetinė maisto vertė sudaro 2 298 kcal. Teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ patvirtinti skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekiai ir paros maitinimo išlaidų normos.

Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos maitinimo organizavimo taisyklės. Maisto produktų pirkimo, maisto gaminimo ir iÅ¡davimo tvarkÄ asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose nustato Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr.4/07-117 patvirtintos Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklės, kurių 5 ir 6 punktuose numatyta, kad maitinimÄ organizuoja kalinimo įstaigos administracija.

Sudaromi valgiaraščiai: Valgiaraštis dirbantiems vyrams, Valgiaraštis nedirbantiems vyrams, Valgiaraštis dirbančioms moterims, Valgiaraštis nedirbančioms moterims, Valgiaraštis dirbantiems vyrams (vegetarams), Valgiaraštis nedirbantiems vyrams (vegetarams) ir kt., kuriuos tvirtina Kalėjimų departamento direktorius. Minėtų taisyklių 7 punkte nustatyta, kad suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus.

Europos Žmogaus Teisių Teismas dėl kalinamų asmenų maitinimo, susijusio su religiniais įsitikinimais, yra pabrėžęs, kad kalėjimų atsisakymas sudaryti sÄ lygas asmenims valgyti vien vegetariÅ¡kÄ maistÄ patenka į Konvencijos 9 straipsnio reguliavimo sritį. Asmens sprendimas laikytis tokios dietos gali bÅ«ti laikomas motyvuotu ir paskatintu religinių įsitikinimų. Valgymo taisyklės gali bÅ«ti laikomos tikėjimo iÅ¡raiÅ¡ka. Ir nors specialių sÄ lygų vienam kaliniui sudarymas sukeltų finansinių sunkumų, tačiau turi bÅ«ti siekiama teisingos pusiausvyros tarp skirtingų interesų.

Jei asmuo praÅ¡o tik maisto be mėsos, jam skirti patiekalai neturi bÅ«ti ruoÅ¡iami ar patiekiami ypatingu bÅ«du, tai nėra jokių ypatingų produktų naudojimo reikalavimas. VegetariÅ¡ko maisto paruoÅ¡imas kaliniui negali itin sutrikdyti kalėjimo virtuvės darbo ar sumažinti kitiems kaliniams tiekiamo maisto kokybę (žr., pvz., EŽTT 2010 m. gruodžio 7 d. sprendimÄ byloje Jakobski prieÅ¡ LenkijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 18429/06). Taigi, teisės aktai nereglamentuoja, kad kalėjimo įstaigose bÅ«tų sudaromas specialus musulmonų valgiaraÅ¡tis.

PareiÅ¡kėjas galėjo pasirinkti vegetarų valgiaraÅ¡tį, kuriame nėra kiaulienos mėsos. IÅ¡ byloje pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas su skundais yra kreipęsis į įstaigos administracijÄ dėl neteikto vegetarinio maitinimo 2018 m. birželio 25, 27 d., nurodęs, kad tÄ dienÄ negavo pietų (b. l. 80, 86, 87). 2018 m. liepos 23 d. atsakyme į šį skundÄ LukiÅ¡kių TI-K nurodė, kad negavo vegetariÅ¡ko maisto, kadangi virtuvės darbuotojams apie tai nebuvo žinoma, nurodė, kad turi raÅ¡yti praÅ¡ymÄ dėl vegetariÅ¡ko maisto pateikimo (b. l. 105, I tomas). 2018 m. rugpjūčio 31 d.

LukiÅ¡kių TI-K atsakyme į 2018 m. rugpjūčio 8 d. skundÄ (b. l. 101, I tomas) pareiÅ¡kėjui yra nurodęs, kad visi asmenys iÅ¡vykstantys iÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K gauna atskirai supakuotÄ skiriamų maisto produktų kiekį. Nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų skundęs šį atsakymÄ BVK 183 straipsnio nustatyta tvarka. Taigi, visų pirma, nėra pateiktų duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų prašęs suteikti jam vegetarinį maitinimÄ , kad įstaigos administracija bÅ«tų atsisakiusi jį teikti.

Be to, kaip matyti iÅ¡ skundo teismui, pareiÅ¡kėjas nurodo, kad jis nėra vegetaras, nevalgo tik kiaulienos dėl religinių įsitikinimų. Kaip minėta, specialaus musulmonams skirto maitinimo ir valgiaraščio sudarymo nereglamentuoja teisės aktai. Todėl nėra pagrindo laikyti, kad buvo pažeistos pareiÅ¡kėjo teisės Å¡iuo aspektu, kadangi pareiÅ¡kėjas yra maitinamas pagal sudarytÄ ir patvirtintÄ valgiaraÅ¡tį. Nenustatyta, kad maitinimas pareiÅ¡kėjui jo nurodytais atvejais nebuvo teiktas, o kad atsisakė valgyti iÅ¡duotÄ maistÄ , tuo tarpu kai nebuvo pateikęs jokio praÅ¡ymo dėl maitinimo, nebuvo pranešęs apie kiaulienos nevalgymÄ , tai nereiÅ¡kia, kad turi bÅ«ti konstatuojamas atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Å¡iuo aspektu yra pažymėjęs, jog reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ dėl to, jog pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrintas maitinimas pagal jo religinius įsitikinimus (jam esant musulmonui ir nevartojant kiaulienos), nepagrįstas ir atmestinas, jei pareiÅ¡kėjui buvo sudaryta galimybė maitintis pagal vegetariÅ¡kÄ valgiaraÅ¡tį. Teismo teigimu, pareiÅ¡kėjas, nepažeisdamas savo religinių įsitikinimų, galėjo maitintis ir pagal valgiaraÅ¡tį nedirbantiems vyrams, tačiau nevalgydamas patiekalų ar jų dalių, kuriuose yra kiaulienos, o trÅ«kstamÄ kalorijų kiekį pakeisdamas iÅ¡ parduotuvės tiekiamais produktais, tačiau Å¡ia galimybe jis nesinaudojo.

Taip pat, atsakydamas į pareiÅ¡kėjo argumentus, kad jis turėjo bÅ«ti maitinamas pagal specialų valgiaraÅ¡tį musulmonams, o ne vegetariÅ¡kÄ valgiaraÅ¡tį, pažymėjo, jog teisės aktai nenumato nuteistųjų maitinimo pagal valgiaraÅ¡tį musulmonams, be to, į vegetariÅ¡kÄ valgiaraÅ¡tį įeina ir produktai iÅ¡ žuvies (žr. 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-306-442/2018). Teismas pažymi, jog byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų diskriminuojamas kitų LukiÅ¡kių TI-K laikomų musulmonų atžvilgiu, t. y. kad kitiems LukiÅ¡kių TI-K laikomiems musulmonams bÅ«tų suteiktas kitoks maitinimas, nei teisės aktais nustatytas, todėl nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog pareiÅ¡kėjas Å¡iuo atžvilgiu buvo diskriminuojamas.

Be to, kaip nustatyta iÅ¡ bylos medžiagos, nėra pateiktų duomenų ir įrodymų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų teikęs skundÄ (kalėjimo įstaigai, Kalėjimų departamentui ar teismui) dėl 2018 m. liepos 25 d. negauto sauso davinio ar negautų pietų. Atsakovės atstovas nurodė, kad sauso maisto daviniai iÅ¡duoti buvo. Pažymėtina, kad nusiskundimas dėl negautų pietų Laisvės atėmimo vietos ligoninėje nepatenka į Å¡io skundo, kuris reiÅ¡kiamas Vilniaus pataisos namų atžvilgiu, nagrinėjimo ribas.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad jam laikotarpiu nuo 2018 m. iki 2019 m. vasario 12 d. nebuvo sudaryta galimybė bendrauti su artimaisiais vaizdo skambučių bÅ«du, kadangi LukiÅ¡kių TI-K nebuvo įdiegta reikiama įranga. Nuteistųjų teisę paskambinti telefonu reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 102 straipsnis. Telefoninių pokalbių skaičių nustato Å¡io kodekso 73–75, 79, 80, 85, 86, 91 ir 152 straipsniai (BVK 102 straipsnio 1 dalis). BVK 102 straipsnio 2 dalis įtvirtina nuteistųjų teisės paskambinti telefonu sÄ lygas.

Pagal BVK 102 straipsnio 5 dalį skambinimo telefonu tvarkÄ nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Nuo 2016 m. balandžio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1R-107 patvirtinta nauja Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 124 punkto redakcija, kurioje nustatyta, kad pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad nuteistiesiems bÅ«tų sudarytos sÄ lygos skambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu. Skambinimui ir kalbėjimui telefonu prilyginamas skambinimas ir kalbėjimas internetine telefonija.

LVAT, pasisakydamas dėl teisės skambinti telefonu, pasinaudojant internetine telefonija pataisos namuose apribojimo, pažymėjo, jog teisė skambinti internetinės telefonijos būdu, nustatyta BVK 102 straipsnyje, nėra savarankiška nauja teisė, o tik vienas iš teisės skambinti ir kalbėti telefonu realizavimo būdų. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 124 punkto lingvistinė ir loginė analizė leidžia spręsti, kad galimybė kalbėti internetine telefonija yra alternatyvi komunikacijos priemonė, t. y. ji yra prilyginama telefoniniams skambučiams.

Kitaip tariant, pataisos įstaigos privalo užtikrinti nuteistiesiems sÄ lygas skambinti telefonu, o esant galimybėms ir internetine telefonija. Internetinės telefonijos bÅ«das įtvirtintas ne įstatyme, bet įsakymu patvirtintose Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse. AukÅ¡tesnės teisinės galios teisės aktas – BVK – neįtvirtina savarankiÅ¡kos nuteistųjų teisės skambinti internetinės telefonijos bÅ«du. Todėl toks nuteistojo bendravimo su kitais asmenimis bÅ«das laikytinas alternatyva skambinimui ir kalbėjimui telefonu, kuris gali bÅ«ti įgyvendinamas atsižvelgiant į pataisos įstaigoje esančias technines galimybes (žr.

LVAT 2018 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1066-525/2018, 2018 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1581-756/2018). Taigi, įvertinus teisės aktų nuostatas ir teismų praktikÄ darytina iÅ¡vada, kad įstaigai nekilo imperatyvi pareiga pareiÅ¡kėjui užtikrinti galimybės naudotis internetine telefonija, kurios pagalba bÅ«tų galėjęs skambinti vaizdo bÅ«du. Atsakovės atstovas nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K bibliotekoje buvo sukurta viena kompiuterizuota darbo vieta su riboto interneto prieiga, kuria galėjo naudotis visi suimtieji ir nuteistieji, iÅ¡skyrus asmenis, patalpintus į karcerį.

Tačiau tai nebuvo skirta vaizdo skambučiams. Pažymėjo, jog bendrauti su artimaisiais ir palaikyti ryšį su jais pareiÅ¡kėjas turėjo teisę kitais bÅ«dais ir priemonėmis. Nenustatyta, kad Å¡i galimybė, teisė pareiÅ¡kėjui buvo apribota. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų, nesuteikiant pareiÅ¡kėjui skambinti vaizdo skambučių bÅ«du, t. y. pasinaudoti internetine telefonija, neatliko, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai Å¡iuo aspektu atmestini kaip nepagrįsti.

PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, 50 017 Eur neturtinei žalai atlyginti. PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ grindžia tuo, kad dėl visų nurodytų kalinimo sÄ lygų patyrė neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, depresijÄ , pažeminimÄ , pablogėjo jo sveikata. Pagal CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å io straipsnio 2 d. nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi bÅ«ti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 str. 2 d., tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.

Ta aplinkybė, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 str. 1 d., yra konstatuota LVAT praktikoje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių didesnį jo patirtos neturtinės žalos bei patirtų neigiamų iÅ¡gyvenimų sunkumÄ , negu įprastai laikomas patiriamu dėl objektyviai darančio neigiamÄ poveikį atliekant laisvės atėmimo bausmę.

Taip pat byloje nėra duomenų, kad jis bÅ«tų laikomas kitokiomis sÄ lygomis, negu kiti asmenys. Byloje nenustatyta, kad atsakovės atstovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis. Å iame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ .

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99), LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, LAVT 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, LVAT 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-836/2016).

Teismas pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das. Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundÄ ir iÅ¡spręsti ginÄÄ kitu įstatymu numatytu bÅ«du. Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo bÅ«das nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos iÅ¡ieÅ¡kojimas (CK 138 straipsnio 6 punktas). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais.

EŽTT, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai taip pat konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L.L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das.

Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S.Å . prieÅ¡ UAB, Nr. 3K-7-2/2008).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Å¡iuo aspektu taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad vertinant higienos normų pažeidimų įtakÄ (reikÅ¡mę) neturtinės žalos atlyginimo bÅ«dui ir dydžiui, pažymėtina, jog nustačius tik higienos normų pažeidimus (pvz., nesudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, patalpose ant sienų ir lubų pavirÅ¡ių yra pelėsio), tačiau nesant kitų pažeidimų, administracinių teismų praktikoje pažeidimo pripažinimas paprastai laikomas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiÅ¡kėjo patirtÄ skriaudÄ , todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra priteisiamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1819-520/2017, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1874-575/2017, 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1005-756/2017).

Taigi, byloje nenustačius, kad dėl galimo higienos sÄ lygų neužtikrinimo (pelėsis, drėgmė) pareiÅ¡kėjui kilo sunkÅ«s padariniai, taip pat atsižvelgiant į paminėtÄ teismų praktikÄ , darytina iÅ¡vada, kad yra pakankamas pagrindas nepriteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, apsiribojant tik jo teisės atlikti laisvės atėmimo bausmę saugioje sveikatai aplinkoje pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimÄ .

Todėl, pripažintina, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo higieniÅ¡kas sÄ lygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: Administracinę bylÄ dalyje, kurioje pareikÅ¡ti reikalavimai pažeidus pareiÅ¡kėjo teisę pasinaudoti duÅ¡u, tame tarpe ir po sporto, dėl pasivaikščiojimo teisės neužtikrinimo laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 6 d. iki 2017 m. lapkričio 27 d. nutraukti.

Administracinė byla dalyje dėl pareikÅ¡tų reikalavimų dėl pasivaikščiojimo teisės, teisės pasinaudoti duÅ¡u už laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio 27 d. iki 2018 m. gegužės 13 d. taip pat dėl privatumo pažeidimo naudojantis sanitariniais mazgais už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 15 d. iki 2019 m. vasario 12 d. palikti nenagrinėtÄ . PareiÅ¡kėjo E. M. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad buvo pažeista E. M. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygas laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 14 d. iki 2019 m. vasario 12 d. dėl higienos sÄ lygų (drėgmės ir pelėsio) kamerose neužtikrinimo.

PareiÅ¡kėjo reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Vita Valeckaitė