25e51fa1-d2e5-4cfa-8ca2-1c7f64cd322a · Å iaulių apygardos teismas

2004 m

                                                                                            Â

         Â

Nuorašas

Civilinė byla Nr. 2-552-357/2011 Proceso Nr. 2-12-3-01183-2010-4 Procesinio sprendimo kategorija 116.1.;116.4.; 125.7.;126.5.

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

 (S)

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. vasario 15 d. Å iauliai

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė, sekretoriaujant Romutei Lengvenienei,

 dalyvaujant ieškovei R. N.,

Lietuvos profesinės sÄ jungos „Solidarumas" atstovui P. G., atsakovo bankrutuojančios UAB „Hemiris ir Ko" atstovei advokatei E. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. N. ieškinį atsakovui bankrutuojančiai UAB „Hemiris ir Ko" dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėta ir darbo užmokesčio priteisimo, nustatė:

IeÅ¡kovė R. N. ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama: pripažinti jos atleidimÄ iÅ¡ darbo 2010 spalio 11 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtu; negražinti jos į darbÄ ; vadovaujantis LR DK 140 str. 1 d. 4 p., priteisti keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ ; vidutinį darbo užmokestį už

priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo 2010 m. spalio 12 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; vadovaujantis LR DK

141 str. 3 d. priteisti ieÅ¡kovei vidutinį darbo užmokestį už visÄ uždelsimo atsiskaityti laikÄ ; pripažinti, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos.

Nurodė, kad pas atsakovÄ UAB „Hemiris ir Ko" pradėjo dirbti 2003 sausio 6 d. fasuotojos pareigose. 2010 birželio 22 d. atsakovas įspėjo ieÅ¡kovę, kad po dviejų mėnesių ji bus atleista iÅ¡ darbo LR DK 129 straipsnio pagrindu. 2010 spalio 11 d. įsakymu ieÅ¡kovė buvo atleista iÅ¡ darbo nuo 2010 m. spalio 12d., tačiau atleidimo dienÄ su ieÅ¡kove nebuvo atsiskaityta, todėl atsakovui už tai turi bÅ«ti taikyta sankcija, numatyta LR DK 141 str. 3 d., t. y. atsakovas privalo sumokėti ieÅ¡kovei vidutinį darbo užmokestį už visÄ uždelstÄ atsiskaityti laikÄ .

Ieškovė mano, jog iš darbo yra atleista neteisėtai, nes buvo atleista ne 2010-08-22, o 2010-10-12, t. y. pasibaigus dviejų mėnesių įspėjimo laikotarpiui. Be to, atsakovas pažeidė LR DK

47 str. 4 d., pagal kuriÄ , prieÅ¡ priimdamas sprendimÄ dėl įmonės reorganizavimo ir kitus sprendimus, galinčius turėti esminės įtakos darbo organizavimui įmonėje ir darbuotojų teisinei padėčiai, prieÅ¡ įteikdamas ieÅ¡kovei 2010 m. birželio 22 d. įspėjimÄ , atsakovas privalėjo informuoti darbuotojų atstovus ir konsultuotis su jais dėl tokio sprendimo priežasčių. Atsakovas privalėjo nagrinėti, ar ieÅ¡kovės atžvilgiu neturėjo bÅ«ti taikomas LR DK 135 str., kuriame numatytos pirmenybės teisės bÅ«ti paliktam dirbti, kai mažinamas darbuotojų skaičius. Vadovaujantis LR DK 297 str. 4 d., jeigu teismas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbÄ negali bÅ«ti grÄ Å¾inamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panaÅ¡ių priežasčių arba dėl to, kad jam gali bÅ«ti sudarytos nepalankios sÄ lygos dirbti, tai priima sprendimÄ pripažinti darbo sutarties nutraukimÄ neteisėtu ir priteisia jam Darbo kodekso

140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Å iuo atveju laikoma, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos.

Atsakovas bankrutuojanti UAB „Hemiris ir Ko" pateikė atsiliepimÄ , kuriuo praÅ¡o ieÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti ieÅ¡kovei 545,13 Lt, neatskaičius mokesčių, vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laikÄ už laikotarpį nuo 2010 m. spalio 12 d. iki 2010 m. lapkričio 23 d.

Dalyje dėl reikalavimo priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ pagal DK 140 str. 1 d. 4 p., kuri sudaro 2713,20 Lt, neatskaičius mokesčių, ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ .

Nesant galimybės ieÅ¡kinio palikti iÅ¡ dalies nenagrinėto, priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ pagal DK

140 str. 1 d. 4 p., kuri sudaro 2713,20 Lt, neatskaičius mokesčių.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti. Priteisti iš ieškovės atsakovo naudai visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad LR DK 130 str. 1 d. garantuoja minimalius įspėjimo terminus, atleidžiant darbuotojÄ iÅ¡ darbo. Å ie minimalÅ«s terminai neturi bÅ«ti pažeisti, tačiau įspėjimo atleidimo terminas gali bÅ«ti ir ilgesnis, nei įstatymo garantuojamas minimalus terminas. Todėl įspėjus ieÅ¡kovę apie atleidimÄ 2010 m. birželio 22 d. ir jÄ atleidus tik 2010 m. spalio 12 d., t. y. pasibaigus dviejų mėnesių laikotarpiui, atleidimo tvarka nebuvo pažeista.

Atsakovas nesutinka su ieÅ¡kinio argumentais, kad, atleidžiant ieÅ¡kovę, buvo pažeista LR DK 47 str. 4 d., nes ieÅ¡kovė neįrodė konsultacijų su darbuotojų atstovais nebuvimo, neįrodė, jog, surengus konsultacijas, bÅ«tų iÅ¡vengta ieÅ¡kovės atleidimo iÅ¡ darbo. Be to, ieÅ¡kovę atstovaujanti profesinė sÄ junga ieÅ¡kovės teisių dėl jos įspėjimo apie atleidimÄ nelaikė pažeistomis, jų negynė, konsultacijų nereikalavo ir nesiÅ«lė. Todėl vien tik formalus reikalavimas laikytis konsultacijų su darbuotojų atstovais reikalavimo, kai pati profesinė sÄ junga neveikė ieÅ¡kovės interesais, nesudaro pagrindo pripažinti atleidimo tvarkÄ pažeista.

Teigia, kad ieÅ¡kovė pati nenurodo, kuri konkreti LR DK 135 str. 1 d. nuostata buvo pažeista ir kokiu pagrindu ieÅ¡kovė turėjo bÅ«ti palikta dirbti ir prieÅ¡ kuriuos atleidžiamus darbuotojus ji turėjo pirmenybės teisę. Atleidžiant fasuotojus buvo įvertinta, kad fasuotojos K. Å . turi mažametį vaikÄ o D. Č. - vaikÄ iki 18 m., jos apie atleidimÄ buvo įspėtos prieÅ¡ 4 mėn., tačiau taip pat buvo atleistos kaip ir ieÅ¡kovė, kurios atžvilgiu, atsakovo turimais dokumentais, negaliojo LR DK 135 str. 1 d. nurodytos aplinkybės.

Nurodo, kad Šiaulių apygardos teismo 2010

m. lapkričio 23 d. nutartimi atsakovui iškelta bankroto byla, todėl taikytinas LR Įmonių bankroto įstatymas, kurio 19

str. 1 d. numatyta, kad administratorius per 3 darbo dienas nuo teismo nutarties iÅ¡kelti įmonei bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo raÅ¡tu įspėja įmonės

darbuotojus apie bÅ«simÄ darbo sutarties nutraukimÄ ir po 15 darbo dienų nuo tokio įspėjimo nutraukia su jais darbo sutartis.

Todėl ieškovė, nors ir jei nebūtų buvusi atleista LR DK 129 str. pagrindu, ji būtų buvusi atleista pagal

LR Ä®monių bankroto įstatymo 19 str. 1 d. Mano, kad nėra sÄ lygų LR DK 297 str. 4 d. taikymui, todėl

ieškovė negali būti atleista teismo sprendimu nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Atsakovas sutinka, jog ieÅ¡kovei bÅ«tų priteista 4 vidutinių darbo užmokesčių dydžio iÅ¡eitinė iÅ¡moka, kuri, neatskaičius mokesčių, yra 2713,20 Lt, ir Å¡i suma bÅ«tų patvirtinta atsakovo bankroto byloje kaip ieÅ¡kovės kreditorinis reikalavimas. Kadangi, atsakovo teigimu, nėra pagrindo atleisti ieÅ¡kovę, vadovaujantis LR DK 297 str. 4 d., todėl ir Å¡iame straipsnyje numatytas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, kuris priteisiamas, taikant LR DK 297 str. 4 d. ir nustačius, kad darbuotojas buvo atleistas neteisėtai, negali bÅ«ti priteistas.

Atsakovas nurodo, kad bankrutuojančios įmonės veiklÄ ir įsipareigojimų vykdymÄ reglamentuojantis LR Ä®monių bankroto įstatymo

10 str. 7 d. 3 p. numato, kad, įsiteisėjus teismo nutarčiai iÅ¡kelti bankroto bylÄ , t. y. po 2010 m. lapkričio 23 d.,

nutraukiamas netesybų ir palÅ«kanų už visas įmonės prievoles, tarp jų už iÅ¡mokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotÄ mokėjimÄ , skaičiavimas. Å i speciali LR Ä®monių bankroto įstatymo nuostata turi prioritetÄ prieÅ¡ LR DK 141 str. 3 d., numatančiÄ , kad kai uždelsiamÄ atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamasjo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laikÄ . Todėl už uždelsimo atsiskaityti su ieÅ¡kove laikÄ ieÅ¡kovė turi teisę reikalauti vidutinio darbo užmokesčio tik už laikotarpį nuo 2010 m. spalio 12 d., t. y. nuo atleidimo dienos, iki 2010 m. lapkričio 23 d., t. y. už 1 mėn. ir 11 dienų.

BylÄ

nagrinėjant teismo posėdyje ieÅ¡kovė R. N. prašė ieÅ¡kinį patenkinti. Nurodė, kad atsakovas, atleisdamas jÄ iÅ¡ darbo, nesumokėjo

4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio kompensacijos, viso, atskaičius mokesčius, 4258,35 Lt. Prašė priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo 2010 m. spalio 12 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; vadovaujantis LR DK 141 str. 3 d. priteisti ieÅ¡kovei vidutinį darbo užmokestį už visÄ uždelsimo atsiskaityti laikÄ .

Atsakovo bankrutuojančios UAB „Hemiris ir Ko" atstovė advokatė E. R. su ieškiniu sutiko iš dalies. Sutiko, kad būtų patvirtintas ieškovės 4258,35 Lt kreditorinis reikalavimas. Likusioje dalyje prašė ieškinį atmesti.

Ieškovė

R. N. sutiko su atsakovo pasiūlymu dėl 4258,35 Lt kreditorinio reikalavimo tvirtinimo, tik prašė, jog būtų pripažinta, kad ji atleista iš darbo teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos.

Lietuvos profesinės sÄ jungos „Solidarumas" atstovas P. G. nurodė, jog ieÅ¡kovė iÅ¡ darbo atleista neteisėtai. Jeigu atsakovas ieÅ¡kovės neatleido per įspėjime nurodytÄ terminÄ , tai privalėjo pratęsti įspėjimo terminÄ , tačiau to nepadarė.

          Ieškinys tenkintinas iš dalies.

         Dėl atleidimo iš darbo teisėtumo.

Tarp ieÅ¡kovės R. N. ir UAB „Hemiris ir Ko“ sudarius neterminuotÄ darbo sutartį ieÅ¡kovė  nuo 2003 m. sausio 6 d. pradėjo dirbti pas atsakovÄ fasuotoja., jai buvo mokamas Vyriausybės

nustatytas minimalus valandinis atlygis (32 – 34 b. l.).                     Bylos

duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovė apie atleidimÄ iÅ¡ darbo buvo įspėta 2010 m. birželio 22 d. darbdavio įsakymu Nr. 16 „Dėl darbuotojų skaičiaus mažinimo“, kuriame nurodyta, kad po dviejų mėnesių ji bus atleista LR DK 129 str. pagrindu (4 b. l.), tačiau, suėjus įspėjimo terminui, ieÅ¡kovė atleista nebuvo, įsakymas dėl jos atleidimo iÅ¡ darbo pasiraÅ¡ytas tik 2010 m. spalio 11 d., kuriuo ieÅ¡kovė atleista iÅ¡ darbo nuo 2010 m. spalio 12 d, atleidimo pagrindu nurodytas 2010 m. birželio 22 d. įsakymas Nr. 16. (5 b. l.). Duomenų, jog ieÅ¡kovė patektų į LR DK

129 str. 4 d. numatytų asmenų sÄ raÅ¡Ä , byloje nėra pateikta. LR DK 130 str. 1 d. nustatyta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį raÅ¡tu įspėjęs darbuotojÄ prieÅ¡ du mėnesius, iÅ¡skyrus LR DK 129 str. 4 d. nustatytÄ pagrindÄ , kai darbuotojas apie darbo sutarties nutraukimÄ turi bÅ«ti įspėtas ne vėliau kaip prieÅ¡ 4 mėnesius.

         IeÅ¡kovė teigia, kad suėjus įspėjime dėl atleidimo iÅ¡ darbo nurodytam dviejų mėnesių terminui ir jos neatleidus iÅ¡ darbo, atsakovas privalėjo pratęsti įspėjimo terminÄ , o jam to nepadarius, mano, kad iÅ¡ darbo yra atleista neteisėtai, todėl praÅ¡o pripažinti, jog darbo sutartis su ja nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos. GrÄ Å¾inti į darbÄ nepraÅ¡o, nes darbdaviui iÅ¡kelta bankroto byla.

         Su ieÅ¡kinio argumentais teismas sutinka iÅ¡ dalies. Nors įstatyme nėra aiÅ¡kiai suformuluota, tačiau nustatytas dviejų mėnesių įspėjimo terminas traktuotinas kaip minimalus reikalavimas, nes darbdavys turi teisę įspėti darbuotojÄ apie bÅ«simÄ sutarties nutraukimÄ anksčiau nei prieÅ¡ du mėnesius ir darbo sutartį tuomet nutraukti, praėjus atitinkamai įspėjime nurodytam terminui, kuris gali bÅ«ti ilgesnis nei du mėnesiai. Tačiau, teismo vertinimu, Å¡is ilgesnis nei dviejų mėnesių įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimÄ terminas bÅ«tinai turi bÅ«ti nurodytas įspėjime. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju atsakovas, įspėjęs ieÅ¡kovę, jog darbo sutartis su ja bus nutraukta po dviejų mėnesių, atleido ieÅ¡kovę iÅ¡ darbo tik po trijų su virÅ¡um mėnesių, t. y. ne 2010 m. rugpjūčio 22 d., o 2010 m. spalio 12 d.

         Įspėjimo terminas, kai darbuotojas atleidžiamas iÅ¡ darbo nesant jo kaltės, yra viena iÅ¡ darbuotojo teisių į darbÄ apsaugos garantijų, kad apsaugotų darbuotojÄ nuo neigiamų padarinių netikėtai nutraukus darbo sutartį ir sudaryti galimybę – susirasti kitÄ darbÄ . Todėl praėjus įspėjime nurodytam terminui ir atsakovui neatleidus ieÅ¡kovės iÅ¡ darbo, ji galėjo pagrįstai tikėtis, jog darbo santykiai tarp jos ir darbdavio tęsis toliau, nes tokia neapibrėžta ieÅ¡kovės padėtis negali trukti neribotÄ laikÄ . Todėl atsakovui nepratęsus įspėjimo termino ir atleidus ieÅ¡kovę iÅ¡ darbo tik 2010 m. spalio 12 d., toks atleidimas pripažintinas neteisėtu, pažeidžiantis LR DK 130 str. 1 d. reikalavimus.

          LR DK 129 str.

1 d. įtvirtinta, kad darbdavys neterminuotÄ darbo sutartį su darbuotoju gali nutraukti tik dėl svarbių priežasčių, apie tai įspėjęs jį LR DK 130 str. nustatyta tvarka, ir jeigu negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitÄ darbÄ , o 2 dalyje nurodyta, kad svarbiomis gali bÅ«ti pripažįstamos tik tos aplinkybės, kurios yra susijusios su darbuotojo kvalifikacija, profesiniais gebėjimais, jo elgesiu darbe. Darbo sutartis taip pat gali bÅ«ti nutraukta dėl ekonominių, technologinių priežasčių ar darbovietės struktÅ«rinių pertvarkymų ir dėl panaÅ¡ių svarbių priežasčių. Svarbus aspektas Å¡ioje byloje yra tai, kad Å iaulių apygardos teismo 2010 m. lapkričio 12 d. nutartimi atsakovui UAB „Hemiris ir Ko“ yra iÅ¡kelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2010 m. lapkričio 23 d. (47 – 48 b. l.). Vertinant ekonomines priežastis plačiuoju požiÅ«riu, prie Å¡ių priežasčių galima priskirti ir darbuotojų atleidimÄ dėl įmonės bankroto. Ir nors sisteminė Darbo kodekso normų analizė suponuoja į tai, kad atleidimo dėl įmonės bankroto pagrindai nėra priskiriami prie LR DK 129 str. minimų darbo sutarties nutraukimo priežasčių, tačiau atsižvelgiant į tai, kad jau po ieÅ¡kovės atleidimo iÅ¡ darbo atsakovui buvo iÅ¡kelta bankroto byla, pripažintina, kad ieÅ¡kovė atleista iÅ¡ darbo LR DK 129 str. pagrindu teisėtai, tačiau neteisingai nurodyta jos atleidimo data, kuri privalėjo bÅ«ti – 2010 m. lapkričio 23 d., t. y. nutarties, kuria atsakovui UAB „Hemiris ir Ko“ iÅ¡kelta bankroto byla įsiteisėjimo data.

         Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui UAB „Hemiris ir Ko“ iškelta bankroto byla, įmonė veiklos nevykdo, atmestini ieškinio argumentai, kad atsakovas privalėjo nagrinėti, ar ieškovės atžvilgiu neturėjo būti taikomos LR DK 135 str. nuostatos, numatančios pirmenybės teisę būti paliktam darbe, kaip atmestinas ir argumentas, kad atsakovas, prieš atleisdamas ieškovę, privalėjo apie tai informuoti darbuotojų atstovus.

         LR DK 47 str. 4 d. numatyta, kad prieÅ¡ priimdamas sprendimÄ dėl įmonės reorganizavimo ir kitus sprendimus, galinčius turėti esminės įtakos darbo organizavimui įmonėje ir darbuotojų teisinei padėčiai, darbdavys privalo informuoti darbuotojų atstovus ir konsultuotis su jais dėl tokio sprendimo priežasčių bei teisinių, ekonominių ir socialinių padarinių darbuotojams ir dėl numatytų priemonių galimiems padariniams iÅ¡vengti arba jiems suÅ¡velninti. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, atsakovui iÅ¡kelta bankroto byla, todėl LR DK 47 str. 4 d. netaikoma.

         Dėl kitų ieškinio reikalavimų.

         Teismo posėdžio

metu atsakovas nurodė, kad sutinka, jog bÅ«tų patvirtintas ieÅ¡kovės 4258,35 Lt kreditorinis reikalavimas. IÅ¡ Å¡ios sumosÂ

atskaičius mokesčius, dalį sudaro darbo užmokestis, iÅ¡eitinė iÅ¡moka; kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas. IeÅ¡kovė R. N. teismo posėdžio metu sutiko, jog bÅ«tų patenkintas jos 4258,35 Lt kreditorinis reikalavimas. Todėl pripažintina, kad Å¡alys ginÄÄ , dalyje dėl darbo užmokesčio priteisimo, baigė taikiai. Toks Å¡alių susitarimas neprieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, todėl, atsižvelgiant į tai, kad atsakovui UAB „Hemiris ir Ko“ yra iÅ¡kelta bankroto byla, ieÅ¡kovė įtrauktina į bankrutuojančios UAB „Hemiris ir Ko“ kreditorių sÄ raÅ¡Ä , tvirtintinas jos kreditorinis reikalavimas už 4258.35 Lt sumÄ . Likusioje dalyje ieÅ¡kinys atmestinas. Â

                                                               Â

        Â

            Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 str., 265 str., 269 str., 270 str., 279 str., Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo 26 str., teismas,

        n u s p r e n d ž i a :

        Ieškinį patenkinti iš dalies.

        Pripažinti ieÅ¡kovės R. N. (a. k. (duomenys neskelbtini)) atleidimÄ iÅ¡ darbo UAB „Hemiris ir Ko“ (įmonės kodas 153089876, buveinė – Statybininkų g. 3, Venta, Akmenės r.) nuo 2010 m. spalio 12 d. neteisėtu ir perkelti atleidimo datÄ nuo 2010 m. lapkričio 23 d.

         Įtraukti ieÅ¡kovę R. N. į bankrutuojančios UAB „Hemiris ir Ko“ kreditorių sÄ raÅ¡Ä , patvirtinti jos kreditorinį reikalavimÄ už 4258.35 Lt (keturis tÅ«kstančius du Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis  Lt 35 ct).

         Likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmesti.   Â

         Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismÄ .

                                                                                                                                                                           Â

Teisėja                                                          Â

                                          Rasa Bartašienė

Nuorašas tikras

Teisėja

Rasa BartaÅ¡ienė                                                                                                                              Â