2013-03-18 Nr. AB-700-2-02-3-04005-2012-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 5d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir antstolei N. V. dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Legislator headnote
AI generated2013-03-18 Nr. AB-700-2-02-3-04005-2012-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. vasario 5 d. nutartimi pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies ir priteisė jam 58 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS143-31/2012, pabrėžė, jog šiuo atveju pareiškėjas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kadangi jį teisėtai atstovavo individualia veikla užsiimanti L. B.. Įvertinęs byloje esančius dokumentus konstatavo, jog pareiškėjas pagrindė turėtas išlaidas.
Full text
Administracinė byla Nr. AS444-298/2013
Teisminio proceso Nr. 2-02-3-04005-2012-1
Procesinio sprendimo kategorija 59
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2013 m. kovo 18 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 5d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir antstolei N. V. dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2012 m. gruodžio 14 d. gautas pareiškėjo A. V. (toliau – ir pareiškėjas) prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas - 1400 Lt.
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsiliepime nurodė, kad pareiškėjo prašymui neprieštarauja ir prašo teismo jį tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. vasario 5 d. nutartimi pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies ir priteisė jam 58 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS143-31/2012, pabrėžė, jog šiuo atveju pareiškėjas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kadangi jį teisėtai atstovavo individualia veikla užsiimanti L. B.. Įvertinęs byloje esančius dokumentus konstatavo, jog pareiškėjas pagrindė turėtas išlaidas.
Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimis administracinėse bylose Nr. AS556-766/2009, AS146-688/2010, A525-868/2011, AS492-144/2012) nurodė, jog sąskaitoje nurodytos išlaidos už konsultavimą, laikytinos vienos rūšies paslaugomis, nustatytomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 8.2 punkte.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ši byla yra nesudėtinga, nereikalavo specialiųjų teisės žinių, nėra didelės apimties ir joje nebuvo sprendžiami nauji teisiniai klausimai, skundo parengimas nereikalavo išsamios teisės normų analizės, vadovaudamasis protingumo ir sąžiningumo principais, pareiškėjo prašomą priteisti sumą sumažino iki 58 Lt.
II. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 5 d. nutartį.
Teigia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis neatitinka teisingumo ir protingumo principų, pabrėžia, jog be teisininko pagalbos nebūtų sugebėjęs parašyti skundo. Taip pat akcentuoja, jog atsakovas sutiko su pareiškėjo prašoma priteisti suma.
Utenos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame prašo atmesti pareiškėjo atskirąjį skundą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
III. Atskirasis skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 2 ir 6 dalys numato, jog kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas; atstovavimo išlaidas.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Rekomendacijos pateikia maksimalius dydžius už konkrečias advokato (advokato padėjėjo) teikiamas teisines paslaugas, apskaičiuojamus taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga.
Rekomendacijose pateiktas nebaigtinis advokato teisinių paslaugų sąrašas, todėl tais atvejais, kai kokia nors teikta paslauga nenumatyta Rekomendacijose, priteistino užmokesčio dydis nustatomas kaip už analogiškas teisines paslaugas, numatytas Rekomendacijose (Rekomendacijų 10 punktas).
Nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį rekomenduojama atsižvelgti į: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų); teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 p.).
Byloje nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad pareiškėjas patyrė 1400 Lt bylinėjimosi išlaidų: 500 Lt už teisines konsultacijas ir 900 Lt už ieškinio surašymą, kurias pagrindė įstatymų nustatyta tvarka.
Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo nurodytos išlaidos už teisines konsultacijas laikytinos vienos rūšies paslaugomis, nustatytomis Rekomendacijų 8.2 punkte, bei išvada, kad pareiškėjo prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijose nustatyto dydžio.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad jei skundas yra patenkintas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai (žr. pvz. 2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-113/2012, 2012 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-342/2012). Konkreti proporcija nustatoma atsižvelgiant į tai, kokia apimtimi įsiteisėjusiu administracinio teismo baigiamuoju procesiniu aktu buvo patenkinti pareiškėjo pirmosios instancijos teisme pareikšti materialiniai teisiniai reikalavimai (žr. pvz. 2010 m. sausio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-68/2010). Minėta proporcija, jei įmanoma, dažniausiai nustatoma kaip matematinis tenkintos (atmestos) skundo reikalavimo dalies santykis su visais skunde keltais materialiniais teisiniais reikalavimais ir išreiškiama dalimis arba procentais (žr. pvz. 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-457/2011, 2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-144/2012). Tais atvejais, kai skunde kelti reikalavimai turi vien tik kiekybinę (skaitinę) išraišką, proporcija paprastai nustatoma pagal priteistą sumą (žr. pvz. 2010 m. kovo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143–120/2010, 2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-9/2012).
Pareiškėjas skunde ir patikslintame skunde kėlė reikalavimą priteisti iš atsakovių Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir antstolės N. V. pareiškėjo naudai 12 000 (dvylika tūkstančių) Lt neturtinei žalai atlyginti. Pirmosios instancijos teismas bylą dalyje dėl reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir antstolės N. V. nutraukė, likusioje dalyje reikalavimą tenkino iš dalies ir pareiškėjui priteisė 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs patenkintų pareiškėjų reikalavimų dalį, pagrįstai nutarė, kad prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma proporcingai mažintina, atsižvelgiant į patenkintą pareiškėjo reikalavimų dalį ir pareiškėjui priteistina 58 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byla nėra sudėtinga, didelės apimties, nereikalavo išsamios teisės normų analizės.
Pažymėtina, kad sistemiškai aiškinant ABTĮ nuostatas susijusias su bylinėjimosi išlaidų atlyginimu, teismas turi teisę, vadovaudamasis teisės aktų nuostatomis, nuspręsti dėl atlygintinų bylinėjimosi išlaidų ir jų dydžio, todėl ta aplinkybė, jog atsakovas sutiko su pareiškėjo prašomomis išlaidomis, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, neturi reikšmės.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, teisingai taikė ir aiškino ABTĮ 44 straipsnį, CPK 98 straipsnį ir kitas susijusias nuostatas, todėl su pirmosios instancijos teismo nutartimi teisėjų kolegija sutinka. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nutarties atskirajame skunde dėstomais motyvais pagrindo naikinti nėra ir ji paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu
n u t a r i a :
Pareiškėjo A. V. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai
Dainius Raižys
Virgilijus Valančius
Virginija Volskienė