2018-12-19 Nr. AB-23587-3-61-3-02259-2016-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1058-261/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02259-2016-0

Procesinio sprendimo kategorija 15.1.1; 15.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos U. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos U. V. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – G. M.) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja U. V. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama: 1) pakeisti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, Tarnyba) 2016 m. gegužės 12 d. sprendimą Nr. 1SS-1499-(7.5) (toliau – ir 2016 m. gegužės 12 d. Sprendimas) tokiu būdu: a) iš dalies panaikinti 2015 m. gruodžio 11 d. NŽT Trakų skyriaus vedėjo įsakymą Nr. 46VĮ-859-(14.46.2) „Dėl Trakų rajono savivaldybės Trakų seniūnijos Žaizdrių kadastro vietovės laisvos žemės fondo žemės plano ir laisvos žemės fondo žemės plotų žiniaraščio patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas), iš jo žiniaraščio išbraukiant (duomenys neskelbtini) kaime esantį žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini); b) įpareigoti Tarnybą, veikiančią per Trakų skyrių, parduoti pareiškėjai jai tenkantį laisvos žemės fondo žemės sklypą, kaip įsiterpusį žemės plotą; 2) panaikinti NŽT Trakų skyriaus 2016 m. balandžio 19 d. sprendimą Nr. 46SD-1733-(14.46.104) (toliau – ir 2016 m. balandžio 19 d. Sprendimas).

2. Pareiškėja paaiškino, kad jai nuosavybės teise priklauso 0,6422 ha ploto žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) km., Trakų rajonas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjos žemės sklypas). Pareiškėjos žemės sklypas ribojasi su 0,1393 ha ploto žemės sklypu, kuris iki šiol yra įregistruotas laisvos žemės fonde (toliau – ir LŽF žemės plotas). LŽF žemės plotas rytinėje dalyje ribojasi su kitos paskirties žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pietinėje dalyje ribojasi su pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiu Žemės sklypu; vakarinėje dalyje ribojasi su miškų ūkio paskirties žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); o šiaurinėje dalyje ribojasi su (duomenys neskelbtini) ežeru. Pareiškėja atsitiktinai sužinojo, kad LŽF žemės ploto pagrindu NŽT Trakų skyriuje yra projektuojamas naujas sklypas (toliau – Formuojamas sklypas), į kurį pretenduoja asmuo, pateikęs prašymą dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo. Pareiškėja pateikė prašymą, siekdama išpirkti Formuojamą sklypą kaip įsiterpusį, tačiau NŽT Trakų skyrius atsisakė pareiškėjai jį parduoti.

3. Pareiškėja nurodė, kad Formuojamas sklypas yra iš visų pusių izoliuotas ir neturi jokios jungties su galimais privažiavimo keliais, be to, jis nėra taisyklingos ir racionalios formos bei ribų, neatitinka Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministro 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 (toliau – ir Metodika), 46 punkto. Šios aplinkybės privers būsimą savininką nelegaliai kirsti pareiškėjos (ar kaimyno) namų valdos žemę ir iš anksto užprogramuos konfliktines situacijas ir būsimus teismo procesus dėl servituto nustatymo.

4. Pareiškėjos teigimu, NŽT Trakų skyrius, kuris atsisakė iš dalies panaikinti Įsakymą, t. y. išbraukti Formuojamą sklypą iš laisvos žemės fondo, analogišku atveju, kitoje (duomenys neskelbtini) ežero pusėje esančio formuojamo sklypo atžvilgiu, priėmė skirtingą sprendimą – išbraukė formuojamą žemės sklypą, kaip patenkantį į (duomenys neskelbtini) ežero apsaugos zoną. Kuomet žemės plotą sudaro siaura juosta, toks plotas yra laikomas įsiterpusiu plotu, net jei jis ribojasi su nesuformuotu valstybinės žemės sklypu, tokiu, kokiu atsakovė laiko (duomenys neskelbtini) ežerą. Pareiškėjos teigimu, Formuojamas sklypas atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarime Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – ir Nutarimas) įtvirtintą „siauros juostos” sąvoką, nes jo plotas yra tik 11 m., ir (duomenys neskelbtini) ežeras gali būti laikomas suformuotu žemės sklypu, nes jo plotas nustatytas teisės aktuose ir jis turi aiškų identifikavimo numerį, todėl Formuojamas sklypas laikomas įsiterpusiu sklypu, kurį ne aukciono tvarka pirmenybės teisę įsigyti turi būtent pareiškėja.

5. Atsakovas NŽT atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

6. Tarnyba nesutiko su pareiškėjos teiginiu, kad Formuojamas sklypas negalėjo būti formuojamas, nes neatitinka Metodikos 46 punkto, kadangi kitiems tretiesiems asmenims yra visiškai izoliuotas ir neturi jokio privažiavimo. Pretendentas į nuosavybės teisių atkūrimą J. D. (turto paveldėtoja G. M.) privažiavimo į žemės sklypą klausimą galės išspręsti susitariant su gretimų žemės sklypų savininkais arba nustatant žemės servitutą civiline tvarka. 2016 m. birželio 1 d. įsigaliojus naujai Nutarimo 2.15 punkto redakcijai, pareiškėjos minimas įsiterpęs žemės sklypas neatitinka nustatytų reikalavimų, kadangi yra viršijamas nustatytas žemės sklypo plotis – 10 m. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, Formuojamo žemės sklypo mažiausias plotis yra 10,29 m, o didžiausias – 14,32 m, taigi pareiškėjos prašomas suformuoti įsiterpęs žemės sklypas neatitinka įsiterpusio (siauros juostos) žemės sklypo sąvokos. Prašomas suformuoti žemės sklypas ribojasi su (duomenys neskelbtini) ežeru, kuris nėra suformuotas atskiru žemės sklypu, nenustatytos jo tikslios ribos bei plotas, (duomenys neskelbtini) ežeras neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre.

7. Atsakovas taip pat nesutiko su pareiškėjos teiginiais, kad NŽT Trakų skyrius nusprendė analogišką formuojamą sklypą išbraukti iš laisvos žemės fondo. Paaiškino, kad pareiškėjos minimu atveju buvo nustatyta, kad suformuoto žemės sklypo negalima naudoti pagal pagrindinę tikslinę paskirtį, kadangi žemės sklypas užpelkėjęs, apaugęs vandens augmenijai būdingais augalais. NŽT taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja jau 2006 m. spalio 9 d. žinojo pareiškėjos žemės sklypo tikslias ribas, žinojo, kad ji nesiriboja su (duomenys neskelbtini) ežeru, kad pareiškėjos žemės sklypą ir (duomenys neskelbtini) ežerą skiria valstybinės žemės juosta, tačiau iki 2016 m. kovo 31 d. nesikreipė į NŽT dėl Formuojamo žemės sklypo pirkimo ar nuomos.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo G. M. atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti, remdamasi iš esmės analogiškais argumentais, kaip ir atsakovas.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 30 d. sprendimu pareiškėjos U. V. skundą atmetė.

10. Teismas nustatė, kad NŽT Trakų skyrius 2015 m. gruodžio 11 d. Įsakymu patvirtino Trakų rajono Žaizdrių kadastro vietovės laisvos žemės fondo žemės plotus, taip pat ir pareiškėjos ginčijamą LŽF žemės plotą Nr. (duomenys neskelbtini) – 0,14 ha, kurį pareiškėja prašo pripažinti įsiterpusiu valstybinės žemės plotu. NŽT Trakų skyriaus vedėjo 2016 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. 46VĮ-104-(14.46.2.) patvirtintas asmenų, pateikusių prašymus grąžinti natūra, perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai žemės, miško sklypus ar vandens telkinius, taip pat parduoti, išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis arba patikėjimo teise valstybinės žemės sklypus Vilniaus apskrities Trakų rajono savivaldybės Trakų seniūnijos Žaizdrių kadastro vietovėje, sąrašas, kuriame kaip 9 eilės pretendentas įrašytas J. D. (paveldėtoja G. M.). Pareiškėja 2016 m. kovo 31 d. NŽT Trakų skyriui pateikė prašymą dėl Formuojamo sklypo išpirkimo, 2016 m. balandžio 4 d. pateikė atsakovui skundą dėl Įsakymo dalinio panaikinimo. NŽT Trakų skyrius 2016 m. balandžio 19 d. Sprendimu Nr. 46SD-1733-(14.46.104) atsisakė Formuojamą sklypą parduoti pareiškėjai kaip įsiterpusį sklypą. 2016 m. gegužės 12 d. raštu Nr. 1SS-1499-(7.5.) atsakovas atsisakė iš dalies panaikinti Įsakymą, remdamasis tuo, kad Formuojamas sklypas negali būti traktuojamas kaip įsiterpęs žemės sklypas, nes šis sklypas ribojasi su (duomenys neskelbtini) ežeru, bei kad atsakovas paveda Trakų skyriui vietoje dalyvaujant Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento atstovui, nustatyti ar Formuojamas sklypas pagrįstai priskirtas LŽF žemės sklypams.

11. Atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 6 ir 14 dalyje įtvirtintas nuostatas, teismas nurodė, kad pareiškėja nepagrįstai tapatina „žemės“ ir „žemės sklypo“ sąvokas, kadangi šių sąvokų turinys yra skirtingas. Nors pareiškėja teisingai nurodo, kad ežerai patenka į žemės sąvoką, tačiau ežerai negali būti traktuojami kaip žemės sklypai Žemės įstatymo prasme. (duomenys neskelbtini) ežeras nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, nenustatytos jo tikslios ribos, todėl (duomenys neskelbtini) ežeras laikytinas atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, nagrinėjamos bylos atveju LŽF žemės plotas negali būti laikomas įsiterpusiu, nes jo šiaurinė dalis ribojasi su (duomenys neskelbtini) ežeru, kuris nėra priskirtinas nei privačiam, nei išnuomotam valstybiniam žemės sklypui, o taip pat nėra laikomas kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančiu miškų sklypu (plotu), todėl LŽF žemės plotas neatitinka Nutarimo 2.15 punkte apibrėžtos įsiterpusio sklypo (siauros juostos) sampratos.

12. Teismas nurodė, kad aplinkybė dėl negalimumo sklypui suformuoti privažiavimo kelią nepaneigia galimybės grąžinti buvusio savininko žemę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-709/2014). Teismas pabrėžė, kad prioritetas teikiamas nuosavybės teisių atkūrimui natūra grąžinant teisės aktų nustatyta tvarka suformuotą žemės sklypą, ir tik išsprendus šį klausimą pareiškėja galėtų kreiptis dėl likusios laisvos valstybinės žemės įsigijimo Žemės įstatymo 10 straipsnyje nustatytomis sąlygomis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-985/2014).

13. Vertindamas pareiškėjos argumentus, kad NŽT Trakų skyrius iš Įsakymo išbraukė analogišką žemės sklypą, kuris buvo formuojamas palei (duomenys neskelbtini) ežero pakrantę ir kurio didžioji dalis būtų patekusi į ežero pakrantės šlaitą, teismas nurodė, kad kiekviena situacija teismų praktikoje turi būti vertinama individualiai.

III. 14. Pareiškėja U. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti.

15. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

15.1. (duomenys neskelbtini) ežeras gali būti laikomas apibrėžtu žemės sklypu, nes jo plotas nustatytas teisės aktuose ir jis turi aiškų identifikavimo numerį, todėl Formuojamas sklypas nelaikomas besiribojančiu su nesuformuotu žemės sklypu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2012 m. spalio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-2764/2012 konstatuota, kad Dvarčionių geomorfologinis draustinis gali būti laikomas atskiru žemės sklypu suformuotu žemės plotu, kadangi jo plotas yra apibrėžtas teisės aktuose ir įregistruotas kadastre, jo ribos nustatomos ir žymimos žemės kadastro žemėlapiuose, taip pat teritorijų planavimo dokumentuose. Be to, pagal Nutarimo 2.15 punktą, jei žemės plotą sudaro siaura juosta, toks plotas yra laikomas įsiterpusiu plotu, net jei jis ribojasi su nesuformuotu valstybinės žemės sklypu, tokiu, kokiu atsakovas laiko (duomenys neskelbtini) ežerą. Šiam argumentui pagrįsti apeliantė remiasi LVAT 2014 m. rugsėjo 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A822- 561/2014. Formuojamas sklypas, kurio plotis yra nuo 10,29 iki 14,32 m, taip pat yra laikomas siaura juosta Nutarimo prasme.

15.2. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Metodikos nuostatomis, kuri šiam ginčui taikytina, nes Formuojamas sklypas yra kaimo vietovėje. Vienas iš Metodikos imperatyvių reikalavimų dėl naujai formuojamų sklypų yra galimybė privažiuoti prie tokio sklypo. Naujai Formuojamas sklypas yra iš visų pusių izoliuotas, be jokių privažiavimų. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-709- 2014, nes pastarojoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl priverstinio servituto nustatymo, o ne analizuojama, ar gali būti atkuriamos nuosavybės teisės tretiesiems asmenims į žemės sklypą, prie kurio nėra privažiavimo, be to, toje byloje buvo analizuojama teritorija, esanti mieste, todėl, skirtingai nei nagrinėjamu atveju, Metodika netaikytina.

15.3. Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo pareiškėjos argumento, kad NŽT Trakų skyrius, kuris atsisakė išbraukti Formuojamą sklypą iš laisvos žemės fondo, analogišku atveju, kitoje (duomenys neskelbtini) ežero pusėje esančio formuojamo sklypo atžvilgiu, priėmė skirtingą sprendimą – išbraukė formuojamą žemės sklypą, kaip patenkantį į (duomenys neskelbtini) ežero apsaugos zoną. Didžiojoje dalyje vietų Formuojamas sklypas patenka ir į pakrantės šlaitą, didžioji jo dalis yra papelkėjusi, apaugusi ežero pakrantės augančiai būdinga augmenija.

16. Atsakovas NŽT atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą, be atsakovo atsiliepime į skundą išdėstytų motyvų, grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

16.1. Apeliantė nepagrįstai remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-2764/2012, nes skiriasi nurodytos bylos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės. Pirmiau nurodytoje byloje spręstas Dvarčionių geomorfologinio draustinio, kuris suprojektuotas teritorijų planavimo dokumentu, įregistruotas kadastro žemėlapiuose, nustatytos tikslios bei aiškios ribos ir plotas, statusas, o šioje byloje sprendžiamas (duomenys neskelbtini) ežero, kuris nesuprojektuotas teritorijų planavimo dokumentu, neįregistruotas Nekilnojamojo turto kadastre, nenustatytos tikslios bei aiškios ribos ir plotas, statutas.

16.2. Pareiškėjos prašomame parduoti žemės plote yra reali galimybė suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypą. Esama faktinė situacija neatitinka kriterijų, įtvirtintų Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkte ir Nutarimo 2.15 punkte. Pareiškėjos norimas suformuoti žemės sklypas neatitinka įsiterpusiam valstybinės žemės sklypui keliamų reikalavimų.

16.3. Jeigu teismas nuspręstų tenkinti pareiškėjos reikalavimą įpareigoti Tarnybą parduoti pareiškėjai jai tenkantį LŽF žemės plotą, kaip įsiterpusį, tai būtų pažeistas Nutarimo 2.15 punktas, kadangi besiribojančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkas S. J. ir besiribojančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkė T. S. prarastų galimybę pasinaudoti Nutarimo 2.15 punkte numatyta galimybe įsigyti besiribojantį, apeliantės manymu, įsiterpusį žemės sklypą.

16.4. Pareiškėjos teiginys, kad didžiojoje dalyje vietų Formuojamas sklypas patenka į pakrantės šlaitą, didžioji jo dalis yra papelkėjusi, apaugusi ežero pakrantei būdinga augmenija, yra melagingas. NŽT Trakų skyriaus specialistai, dalyvaujant Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Trakų regiono agentūros vedėjui, 2016 m. birželio 1 d. atliko žemės sklypo patikrinimą vietoje, kurio metu surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 46ŽN-45- (14.46.73.), ir nustatė, kad laisvoje valstybinėje žemėje auga pavieniai medžiai, tačiau plotas neapaugęs vandens telkiniuose augančiai augmenijai būdingais augalais. LŽF žemės plote, pažymėtame Nr. (duomenys neskelbtini), neauga nendrės, jis nėra užpelkėjęs.

16.5. Pareiškėja klaidina teismą teigdama, kad NŽT Trakų skyrius, spręsdamas analogišką šioje byloje esančioms faktinėms aplinkybėms situaciją, nusprendė analogišką formuojamą sklypą išbraukti iš laisvos žemės fondo. Apeliantės minimu atveju buvo nustatyta, kad suformuoto žemės sklypo negalima naudoti pagal pagrindinę tikslinę paskirtį, kadangi žemės sklypas užpelkėjęs, apaugęs vandens augmenijai būdingais augalais, atitinkamose žemės sklypo vietose randamas atviras vanduo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Byloje ginčas kilo dėl pirmumo teisės įsigyti valstybinės žemės plotą įsiterpusi tarp žemės sklypų.

18. Ginčo dėl faktinių bylos aplinkybių nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas remiasi pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir tik pasisako dėl teisės, taikytinos šiems ginčo santykiams aiškinimo.

19. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punktu (akto redakcija, galiojusi nuo 2014 m. kovo 28 d. iki 2016 m. birželio 1 d.) numatyta pirmumo teisė pirkti laisvą valstybinės žemės plotą, įsiterpusi žemės sklypą, savininkui, kurio žemės sklypas ribojasi su įsiterpusiu sklypu. Šiuo punktu nustatytos sąlygos, kurioms esant žemės plotas pripažintinas įsiterpusiu, tačiau nustatytas sąlygas nulemia pagrindinis minėto punkto kriterijus, leidžiantis pripažinti, ar sklypas yra įsiterpęs ar ne, tai yra, ar laisvame žemės plote gali būti suformuotas atskiras žemės sklypas.

20. Pareiškėja, siekdama įgyvendinti teisę pirkti laisvą žemės plotą kaip įsiterpusį žemės sklypą, reikalauja panaikinti atsakovo aktus, kuriais ginčo plote yra suformuotas žemės sklypas nuosavybės teisėms atkurti. Skundą pareiškėja grindžia tuo, kad prie suformuoto žemės sklypo nėra privažiavimo, todėl žemės sklypas suformuotas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

21. Apeliacinės instancijos teismas pateikto skundo ribose pirmiausia vertina šiuos pareiškėjos argumentus ir nesprendžia dėl pareiškėjos pirmumo teisės pirkti ginčo žemės plotą kaip įsiterpusi, nes, kaip minėta tik nustačius, ar yra galimybė suformuoti atskirą žemės sklypą, gali būti vertinamos kitos sąlygos, patvirtinančios įsiterpusio žemės ploto statusą.

22. Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 (akto redakcija, įsigaliojus nuo 2015 m. sausio 24 d.) žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos (toliau – ir Metodika) 1 punktu nustatyta, kad Metodika reglamentuoja žemės reformos žemėtvarkos projektų ir žemės sklypų planų, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui rengimo etapus.

23. Šioje byloje ginčijamu 2015 m. gruodžio 11 d. NŽT Trakų skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 46VĮ-859-(14.46.2) „Dėl Trakų rajono savivaldybės Trakų seniūnijos Žaizdrių kadastro vietovės laisvos žemės fondo žemės plano ir laisvos žemės fondo žemės plotų žiniaraščio patvirtinimo“ remiantis Metodikos 98 punktu žemėtvarkos skyriaus vedėjas patvirtino laisvos žemės fondo žemės planą ir laisvos žemės fondo žemės plotų žiniaraštį ir tuo užbaigė žemėtvarkos projekto rengimo etapą.

24. Vienas iš reikalavimų žemėtvarkos projekto ir projektui prilyginamo plano parengiamųjų darbų etape pagal Metodikos 24.3 punktą yra patikrinti, ar prie visų anksčiau patvirtintame žemėtvarkos projekte arba projektui prilyginamame plane suprojektuotų žemės sklypų galima privažiuoti esamais ar suprojektuotais keliais, ar yra nustatyti reikalingi kelio servitutai. Nustačius, kad ne prie visų žemės sklypų yra privažiuojamieji keliai, turi būti parengtas asmenų, kuriems anksčiau patvirtintame žemėtvarkos projekte arba projektui prilyginamame plane suprojektuoti šie žemės sklypai, sąrašas, jame nurodant fizinio asmens vardą ir pavardę arba juridinio asmens ar kitos užsienio organizacijos pavadinimą, žemės sklypo projektinį numerį ir bloko, kuriame yra žemės sklypas, numerį arba kadastro numerį (jei žemės sklypas įregistruotas Nekilnojamojo turo kadastre) bei pasiūlymus dėl privažiuojamųjų kelių prie šių žemės sklypų suprojektavimo ir (ar) kelio servituto nustatymo.

25. NŽT Trakų skyriaus vedėjo 2015 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 46VĮ-859-(14.46.2) patvirtintame žiniaraštyje prie sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini) kaime, pastaboje nėra nurodyta, kad šis sklypas be privažiavimo, nors byloje nustatyta, kad privažiavimo prie sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) nėra.

26. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-542/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 42 punktu nustatyta, kad formuojant ar pertvarkant žemės sklypus, turi būti numatyta galimybė į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą, arba siūlomi servitutai (akto redakcija, galiojusi nuo 2015 m. balandžio 4 d. iki 2016 m. balandžio 19 d.).

27. Metodikos 46 punktu nustatyta, kad. žemės sklypai turi būti projektuojami taisyklingų, racionalių ribų, su privažiuojamaisiais keliais.

28. Minėtų teisės aktų normos dėl privažiavimo kelio projektavimo prie formuojamo žemės sklypo yra imperatyvios, todėl sprendimas, kuriuo žemės sklypas suformuotas nesilaikant nurodyto imperatyvo, pripažintinas prieštaraujančiu teisės aktų reikalavimams. Šių normų reikalavimo įgyvendinimas taip pat negali būti paneigtas pretendento į formuojamą žemės sklypą sutikimu įsigyti sklypą be privažiavimo kelio kaip buvo atlikta šio ginčo atveju (I t., b. l. 64).

29. NŽT Trakų skyrius, tvirtindamas laisvos žemės fondo žemės planą ir laisvos žemės fondo žemės plotų žiniaraštį, nenumatė privažiavimo kelio prie sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) nesprendė dėl servituto siūlymo, tuo pažeidė Metodikos 24.3 punkto reikalavimą ir tai yra pagrindas pripažinti NŽT Trakų skyriaus vedėjo 2015 m. gruodžio 11 d. įsakymo Nr. 46VĮ-859-(14.46.2) „Dėl Trakų rajono savivaldybės Trakų seniūnijos Žaizdrių kadastro vietovės laisvos žemės fondo žemės plano ir laisvos žemės fondo žemės plotų žiniaraščio patvirtinimo“ dalį, kuria buvo patvirtintas suformuotas žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėta.

30. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs NŽT Trakų skyriaus vedėjo 2015 m. gruodžio 11 d. įsakymo Nr. 46VĮ-859-(14.46.2) dalies panaikinimo pagrindą ir įvertinusi pareiškėjos reikalavimą dėl šio Įsakymo panaikinimo, tenkina skundą tiesiogiai panaikindamas ginčijamą Įsakymą, o ne keičia Nacionalinės žemės tarnybos sprendimą, kuriuo buvo atsisakyta naikinti ginčo Įsakymą, ko prašė pareiškėja šioje byloje.

31. Panaikinus NŽT Trakų skyriaus vedėjo 2015 m. gruodžio 11 d. įsakymo Nr. 46VĮ-859-(14.46.2) dalį yra naikintini NŽT Trakų skyriaus 2016 m. balandžio 19 d. sprendimas Nr. 46SD-1733-(14.46.104) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. gegužės 12 d. sprendimas Nr. 1SS-1499-(7.5), kuriais buvo patvirtintas minėto Įsakymo teisėtumas dėl žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) suformavimo kaip savarankiško žemės sklypo, tinkamumas.

32. Apeliacinės instancijos teismas šio ginčo apimtyje nesprendžia, ar žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) yra pagrindas pripažinti įsiterpusiu, kadangi panaikinus Įsakymą dėl šio sklypo formavimo procedūros pažeidimų atsakovas privalo iš naujo atlikti žemės sklypo formavimo procedūrą, kaip yra numatyta Metodikos 24.3 punkte, ir tik atlikus šią procedūrą nuspręsti, ar ginčo žemės sklypas gali būti suformuotas kaip atskiras žemės sklypas, ir pagal šį kriterijų ir kitas sąlygas, nustatytas Nutarimo 2.15 punkte, nustatyti, ar ginčo žemės sklypas yra įsiterpęs.

33. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, įvertinusi šias aplinkybes, netenkina pareiškėjos reikalavimo įpareigoti atsakovą parduoti pareiškėjai laisvos žemės fondo žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), kaip įsiterpusį žemės plotą.

34. Šis teismo sprendimas neriboja pareiškėjos teisės pašalinus žemės sklypo formavimo pažeidimus ir paaiškėjus, kad žemės sklypas negali būti suformuotas kaip atskiras žemės sklypas, reikalauti atlikti laisvos žemės fondo žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), kaip įsiterpusio žemės ploto, pardavimo procedūrą.

35. Pirmosios instancijos teismas, priėmęs priešingą sprendimą, nepagrįstai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-709-2014, kadangi nurodytos bylos faktinės aplinkybės ir šios bylos aplinkybės skiriasi. Taip pat pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino bei taikė materialiosios teisės normas, nustatančias pareiškėjos teisę įsigyti įsiterpusį žemės sklypą ir tai yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą (ABTĮ 147 straipsnis).

36. Esant šioms aplinkybėms pareiškėjos apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą priimtinas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjos U. V. skundas tenkintinas iš dalis (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjos U. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjos U. V. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriaus vedėjo 2015 m. gruodžio 11 d. įsakymo Nr. 46VĮ-859-(14.46.2) „Dėl Trakų rajono savivaldybės Trakų seniūnijos Žaizdrių kadastro vietovės laisvos žemės fondo žemės plano ir laisvos žemės fondo žemės plotų žiniaraščio patvirtinimo“ dalį, kuria patvirtintas formuojamas žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) kaime.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriaus 2016 m. balandžio 19 d. sprendimą Nr. 46SD-1733-(14.46.104) „Dėl prašymo nagrinėjimo“.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. gegužės 12 d. sprendimą Nr. 1SS-1499-(7.5) „Dėl skundo nagrinėjimo”.

Pareiškėjos U. V. skundo dalį dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos įpareigojimo parduoti jai laisvos žemės fondo žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) kaime, kaip įsiterpusį žemės plotą, atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys