N-575-666-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. N575-666/2012

Teisminio proceso Nr. 4-64-3-00416-2010-1

Procesinio sprendimo kategorija 45.4.2.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugpjūčio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 28 d. nutarties D. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2011 m. kovo 28 d. nutartimi D. B. (toliau – ir D. B.) skundo, kuriuo ji prašė panaikinti 2010 m. spalio 29 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Analizės ir planavimo grupės (toliau – ir Institucija) nutarimą Nr. 40N-557903-10 (toliau – ir Institucijos Nutarimas), nepatenkino ir Institucijos Nutarimą paliko nepakeistą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog administracinė nuobauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 1241 straipsnio 4 dalį D. B. paskirta už tai, kad ji 2010 m. spalio 19 d. vairuodama automobilį „Audi A4“ ties (duomenys neskelbtini), sustojo ir stovėjo arčiau nei 5 m prieš pėsčiųjų perėją, tokiais savo veiksmais pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) reikalavimų 155.4 punktą. Pažymėjo, jog nepaisant to, kad D. B. su jai paskirtąja nuobauda nesutiko, Institucijos Nutarimas yra paliktinas galioti, nes jį pagrindžia byloje surinkta medžiaga, fotonuotraukos, darytos pažeidimo padarymo metu, šalių parodymai bei byloje apklaustų liudytojų parodymai. Pažymėjo, jog byloje pateiktoje Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Miesto infrastruktūros skyriaus pažymoje dėl gatvės bordiūrų išmatavimų nurodoma, kad jų ilgis 1000 mm, t. y. 1 m, o iš teismui pateiktų nuotraukų akivaizdžiai matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktai D. B. priklausantis automobilis „Audi A4“ pastatytas ir stovi nuo pėsčiųjų perėjos arčiau negu penki metrai žiūrint ir nuo ženklinimo pradžios ir nuo paties ženklo, įspėjančio apie pėsčiųjų perėją. Pridūrė, jog policijos pareigūnai A. S. ir D. M. teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad 2010 m. spalio 19 d. ryte jiems patruliuojant Varpo gatvėje ties namu Nr. 27 pastebėjo, kad automobilis „Audi A4“ nuo pėsčiųjų perėjos stovi arčiau nei 5 metrai, o priėję arčiau šie pareigūnai įvertino situaciją ir nufotografavo.

II. D. B., nesutikdama su Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartimi, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 51 – 53), kuriuo prašo skundžiamą teismo nutartį panaikinti ir administracinę bylą nutraukti.

Apeliaciniame skunde nurodo, jog administracinė nuobauda jai paskirta nepagrįstai. Teigia, jog KET II skyriuje sąvoka „Pėsčiųjų perėja“ aiškinama, kad tai važiuojamojoje dalyje esanti pėsčiųjų perėjimo per kelią vieta, pažymėta kelio ženklais „Pėsčiųjų perėja“ ir ženklinimo linijomis arba tik kelio ženklais „Pėsčiųjų perėja“. Pažymi, jog pėsčiųjų perėjos ribas žymi ženklinimo linijos, o jeigu jų nėra, - įsivaizduojamos tiesės, einančios nuo kelio ženklų statmenai per kelią. Teigia, jog atsižvelgus į tai, įstatymo nustatytas 5 metrų atstumas turi būti skaičiuojamas nuo ant kelio nubrėžtos ženklinimo linijos krašto iki stovinčio automobilio. Taip pat nurodo, jog administracinio teisės pažeidimo protokole nėra nurodyta, kokiu atstumu nuo perėjos stovi automobilis, policijos pareigūnai nesinaudojo jokiomis matavimo priemonėmis, kurios galėtų patvirtinti, kad automobilis stovi arčiau nei 5 metrai iki pėsčiųjų perėjos, bet atstumą įvertino vien tik vizualiai ir tik vėliau atliko papildomą pažeidimo vietos apžiūrą, kurią nufotografavo bei išmatavo, tačiau jau be jos stovinčio automobilio. Pažymi, jog teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, rėmėsi Šiaulių miesto savivaldybės administracijos miesto infrastruktūros skyriaus pateikta pažyma, kurioje nurodyta, kad gatvės bordiūrų ilgis 1000 mm, t. y. 1 m, tačiau iš šios pažymos neaišku, ar toks yra visame Šiaulių mieste esančių gatvės bordiūrų ilgis, ar esančių būtent Varpo gatvėje. Tikina, jog nei viename KET punkte nenurodyta iki kurios automobilio dalies yra skaičiuojamas atstumas, t. y. ar jis turi būti ne mažesnis nei 5 metrai nuo pėsčiųjų perėjos iki automobilio bamperio, ar iki automobilio rato. Remiasi KET 169 ir 212 punktais bei pažymi, jog šiuo atveju 5 metrų atstumas nuo pėsčiųjų perėjos turėtų būti skaičiuojamas iki automobilio priekinių ratų, tačiau Institucijos pareigūnai tokio atstumo neišmatavo. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad perėjos žymėjimo kraštas nesutampa su gatvės bordiūro galiniu kraštu, tačiau, kaip galima suprasti, šis atstumas į bendrą gatvės bordiūrų ilgį nepatenka.

Institucija atsiliepimu į D. B. apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Apeliacinis skundas atmestinas.

Administracinė nuobauda D. B. paskirta pagal ATPK 1241 straipsnio 4 dalį, kuri numato administracinę atsakomybę už vairuotojų apsisukimą pėsčiųjų perėjose, tuneliuose, ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais, stovėjimą tuneliuose, ant tiltų, viadukų ir po jais, pėsčiųjų perėjose ir arčiau kaip 5 metrai prieš jas, kitose vietose, kur tai trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui, tolimųjų šviesų neperjungimą į artimąsias tamsoje, likus iki atvažiuojančios priešpriešiais transporto priemonės mažiau kaip 150 metrų, važiavimo automagistralėse, taip pat žmonių vežimo taisyklių pažeidimą.

D. B. savo kaltę minėto pažeidimo padarymu iš esmės ginčija tuo, jog automobilį „Audi A4“ ties (duomenys neskelbtini) buvo pastačiusi toliau nei 5 metrai nuo pėsčiųjų perėjos, todėl savo veiksmais jai inkriminuojamo KET 155.4 punkto nepažeidė, o policijos pareigūnai nustatinėdami atstumą nuo jos automobilio iki pėsčiųjų perėjos jo neišmatavo, bet jį nustatė vien vizualiai, kas, apeliantės nuomone, nėra pakankama byloje.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su D. B. pozicija nesutinka ir sprendžia, kad byloje buvo neabejotinai įrodyta, jog ji 2010 m. spalio 19 d. vairuodama automobilį „Audi A4“ ties (duomenys neskelbtini), sustojo ir stovėjo arčiau nei 5 metrai prieš pėsčiųjų perėją. Atkreiptinas dėmesys, jog D. B. padarytas pažeidimas buvo įrodytas pakankamais byloje esančiais duomenimis – administracinio teisės pažeidimo protokolu, byloje esančiomis nuotraukomis, schema, policijos patrulio D. M. tarnybiniu pranešimu bei policijos pareigūnų parodymais, duotais pirmosios instancijos teisme. Pažymėtina, jog nors D. B. ir tikina automobilį palikusi stovėti didesniu nei 5 metrų atstumu nuo pėsčiųjų perėjos, tokie jos teiginiai prieštarauja byloje esančioms nuotraukoms (administracinės bylos Nr. 40/1011858 l. 4 – 6). Teisėjų kolegija, patikrinusi minėtąsias nuotraukas bei kitą bylos medžiagą, sprendžia, jog yra akivaizdu, kad D. B. automobilis „Audi A4“ nuo pėsčiųjų perėjos stovėjo kur kas artesniu nei 5 metrai atstumu, todėl tai, jog policijos pareigūnai befiksuodami pažeidimą neišmatavo atstumo nuo automobilio iki pėsčiųjų perėjos, o jį atkūrė tik vėliau, negali šalinti jos administracinės atsakomybės, nes tokia aplinkybė galėtų turėti reikšmės, jei dėl minėtojo atstumo teisėjų kolegijai kiltų pagrįstų abejonių, ko šiuo atveju nėra. Teisėjų kolegija taip pat nemano, jog bylos baigčiai teisiškai reikšminga aplinkybe laikytina tai, jog, anot D. B., atstumas nuo pėsčiųjų perėjos turėjo būti skaičiuojamas iki priekinių automobilio ratų. Pažymėtina, jog tai tėra subjektyvi apeliantės KET interpretacija, be to, toks situacijos aiškinimas sukurtų diskriminacinę situaciją, kai skirtingiems automobiliams, turintiems skirtingus techninius duomenis, t. y. atstumus nuo automobilio priekio iki priekinių ratų, būtų iš esmės taikomi skirtingi atstumai, kuriais leidžiama realiai stovėti nuo pėsčiųjų perėjos ir tai nebūtų pateisinama nei objektyviais pagrindais, nei protingumo principu.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos

administracinių bylų teisenos įstatymo

144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

D. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas

Virgilijus Valančius