2018-02-21 Nr. AB-3626-3-65-3-00401-2015-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-548-442/2018

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00401-2015-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. vasario 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. A. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pasvalio skyriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja V. A. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pasvalio skyriaus (toliau – ir NŽT Pasvalio skyrius), 1 500 Eur neturtinės žalos, kurią patyrė dėl NŽT Pasvalio skyriaus tarnautojų veiksmų, atlyginimą.

2. Pareiškėja skunde nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad Panevėžio apskrities viršininko administracija 2010 m. gegužės 26 d. jai surašė administracinio teisės pažeidimo (toliau – ir ATP) protokolą Nr. 1 dėl to, jog ji neva padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 45 straipsnio 1 dalyje, perkeldama jai priklausančio žemės sklypo Nr. 98-3 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas žyminčią tvorą į bendro naudojimo kelią, tokiu būdu pakeisdama žemės sklypų Nr. 98-3 ir 98-1, bendro naudojimo kelio ribas. Pasvalio rajono apylinkės teismas 2010 m. spalio 1 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė.

3. Nurodė, kad NŽT Pasvalio skyriaus specialistė 2010 m. spalio 26 d. surašė jai ATP protokolą Nr. 3, nes ji neva užėmė valstybinę žemę, t. y. bendro naudojimo kelią užpylė žemėmis, tokiu būdu jo dalį prijungdama prie savo žemės sklypo, tokiais savo veiksmais padarydama administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 45 straipsnio 1 dalyje. Pasvalio rajono apylinkės teismas 2011 m. sausio 20 d. nutarimu pripažino pareiškėją kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 45 straipsnio 1 dalyje, ir paskyrė jai 1 000 Lt baudą. Minėtą nutarimą pareiškėja apskundė apeliacine tvarka, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paliko pirmosios instancijos teismo nutarimą nepakeistą.

4. Teigė, kad NŽT Pasvalio skyrius 2012 m. spalio 29 d. surašė jai ATP protokolą Nr. 24AT-(14.24.78)-15, nes ji, naudodamasi jai priklausančiu žemės sklypu, nesilaikė jo ribų ir savavališkai užėmė dalį bendro naudojimo kelio, jį užpildama juodžemiu ir apsodindama uogienojais. Pasvalio rajono apylinkės teismas 2013 m. sausio 28 d. nutarimu administracinės bylos teiseną nutraukė, pareiškėjos veiksmuose nenustatęs administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 45 straipsnio 2 dalyje, sudėties.

5. Paaiškino, kad dėl atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų ji patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė stresu, išgyvenimais, pablogėjusia sveikata, pažeminimu, taip pat piniginėmis išlaidomis.

6. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas NŽT Pasvalio skyrius nesutiko su pareiškėjos skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Prašė taikyti ieškinio senaties terminą dėl žalos, kurią pareiškėja kildina iš NŽT tarnautojos veiksmų, surašant 2010 m. gegužės 26 d. ATP protokolą, atlyginimo.

7. NŽT Pasvalio skyriaus atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad NŽT Pasvalio skyrius, atlikdamas žemės naudojimo patikrinimus ir surašydamas žemės naudojimo patikrinimo aktus, ATP protokolus, elgėsi teisėtai ir pagrįstai. Žemės naudojimo valstybinė kontrolė atliekama pagal fizinių ir juridinių asmenų prašymus, skundus, pranešimus, tarnybos direktoriaus pavedimus, planinius ir einamųjų metų patikrinimus. Nagrinėjamu atveju visi trys patikrinimai buvo atlikti pagal P. Š. prašymus dėl sklypus skiriančio keliuko sumažinimo. Pagal 2010 m. gegužės 24 d. pateiktą prašymą dėl bendro naudojimo kelio užtvėrimo, 2010 m. gegužės 26 d. atlikus patikrinimą, žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 7 pagrindu buvo surašytas ATP protokolas Nr. 1. Pagal 2010 m. spalio 11 d. prašymą dėl bendro naudojimo kelio užvaldymo ir užtvėrimo, 2010 m. spalio 26 d. atlikus patikrinimą, žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 11 pagrindu buvo surašytas ATP protokolas Nr. 3. Pagal 2012 m. spalio 11 d. prašymą dėl bendro naudojimo kelio savavališko užvaldymo, 2012 m. spalio 29 d. atlikus patikrinimą, žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 24ŽN-(14.24.73.)‑85 pagrindu surašytas ATP protokolas Nr. 24AT-(14.24.78)-15.

8. Akcentavo, kad nagrinėdamas administracinių teisės pažeidimų bylas, Pasvalio rajono apylinkės teismas 2010 m. spalio 1 d., 2011 m. sausio 11 d. ir 2013 m. sausio 28 d. nutarimuose atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų nenustatė. Be to, pareiškėja tik abstrakčiai apibūdino patirtą neturtinę žalą, todėl jos reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo neturėtų būti tenkinamas.

II. 9. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 29 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

10. Teismas nustatė, jog Panevėžio apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Pasvalio rajono žemėtvarkos skyriaus vyresnioji specialistė J. M. pagal gautą Pasvalio r., (duomenys neskelbtini) gyventojo P. Š. 2010 m. gegužės 24 d. prašymą, 2010 m. gegužės 26 d., dalyvaujant pareiškėjai, surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 7 ir ATP protokolą Nr. 1 dėl to, kad pareiškėja Pasvalio r., (duomenys neskelbtini), 2010 m. gegužės 22 d., tverdama tvorą, perkėlė žemės sklypo Nr. 98-3 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas žyminčią tvorą į 4 m pločio bendro naudojimosi kelią 0,35 m atstumu, pakeisdama žemės sklypų Nr. 98-3 ir 98-1 bei bendro naudojimosi kelio ribas, tokiu būdu padarydama administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 45 straipsnio 1 dalyje.

Pasvalio rajono apylinkės teismas 2010 m. spalio 1 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.2-489-205/2010 nutraukė, nes nagrinėjant bylą nebuvo įrodymų, kad pareiškėja padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 45 straipsnio 1 dalyje. Remiantis NŽT Pasvalio žemėtvarkos skyriuje gautu P. Š. 2010 m. spalio 11 d. prašymu dėl 0,5 m pločio valstybinėje žemėje įrengto kelio savavališko užvaldymo ir neteisėto naudojimosi juo, NŽT Pasvalio žemėtvarkos skyriaus vyresniajai specialistei 2010 m. spalio 26 d. patikrinus teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų reikalavimų laikymąsi, gretutinių žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių, taip pat įstatymų saugomų interesų pažeidimą, surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 11 ir ATP protokolą Nr. 3, kuriame užfiksavo, kad pareiškėja savavališkai užėmė apie 34 kv. m valstybinės žemės, t. y. bendro naudojimo kelio, užpildama jį žemėmis ir atribodama akmenimis, savavališkai užimtą paminėto kelio dalį prijungė prie jai priklausančio žemės sklypo, tokiais savo veiksmais padarydama administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 45 straipsnio 1 dalyje.

Pasvalio rajono apylinkės teismas 2011 m. sausio 20 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.2-14-500/2011 pripažino pareiškėją kalta, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 45 straipsnio 1 dalyje ir paskyrė jai 1 000 Lt baudą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pirmosios instancijos teismo nutarimą paliko nepakeistą (administracinė byla Nr. N575-459/2012). Vadovaujantis P. Š. 2012 m. spalio 11 d. prašymu atstatyti valstybinėje žemėje įrengto keliuko ribas ir įpareigoti pareiškėją atkurti suniokotą valstybės turto, t. y., keliuko, dalį, NŽT Pasvalio skyrius 2012 m. spalio 29 d. pareiškėjai surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 24ŽN-(14.24.73)-85 ir ATP protokolą Nr. 24AT-(14.24.78)-15 dėl to, kad ji, naudodamasi jai priklausančiu žemės sklypu, nesilaikė jo ribos ir savavališkai užėmė 4 m pločio bendro naudojimo kelio, esančio Pasvalio r., (duomenys neskelbtini), jį užpildama juodžemiu, susodindama uogienojus, tokiu būdu bendro naudojimo kelią vietomis susiaurindama iki 2,8 m ir taip savavališkai užimdama apie 28 kv. m žemės, bei padarydama administracinį teisės pažeidimą, nustatytą ATPK 45 straipsnio 2 dalyje.

Pasvalio rajono apylinkės teismas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2-9-24-205/2013 nustatė, jog ATP protokolas surašytas nesant atliktų valstybei priklausančio žemės sklypo, kuriame yra bendro naudojimo keliukas tarp P. Š. ir V. A. žemės sklypų, taip pat V. A. bei P. Š. žemės sklypų kadastrinių matavimų, todėl nėra galimybės konstatuoti valstybinės žemės, kurioje įrengtas bendro naudojimo kelias, užvaldymo fakto. Atsižvelgęs į tai, teismas 2013 m. sausio 28 d. priėmė nutarimą ir administracinės bylos Nr. A2.2-24-205/2013 teiseną nutraukė.

11. Teismas nurodė, kad sprendžiant dėl pareiškėjos reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, patirtą dėl atsakovo atstovo veiksmų, surašant 2010 m. gegužės 26 d. ATP protokolą Nr. 1, atsižvelgiama į NŽT Pasvalio skyriaus atstovės R. L. 2016 m. balandžio 14 d. teismo posėdyje pateiktą prašymą minėtiems pareiškėjos reikalavimams taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai teisė į neturtinės žalos atlyginimą atsirado 2010 m. gegužės 26 d., atsakovui surašius ATP protokolą Nr. 1, tačiau pareiškėja su skundu į teismą kreipėsi tik 2015 m. spalio 14 d., t. y. praleidusi sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą. Pareiškėja nei skunde, nei teismo posėdyje nenurodė svarbių priežasčių, kurios būtų galėjusios objektyviai apriboti pareiškėjos galimybes kreiptis į teismą dėl neturtinės žalos, patirtos atsakovo atstovui surašant 2010 m. gegužės 26 d. ATP protokolą Nr. 1, atlyginimo. Teismas, nagrinėdamas bylą, taip pat nenustatė buvus tokių priežasčių, paneigusių pareiškėjos galimybes kreiptis į teismą anksčiau kaip po penkerių metų. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos reikalavimas dėl neturtinės žalos, patirtos atsakovo atstovui surašant 2010 m. gegužės 26 d. ATP protokolą Nr. 1, atmestas kaip nepagrįstas.

12. Toliau teismas byloje sprendė klausimą dėl pareiškėjos reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, patirtą atsakovo atstovui surašant 2010 m. spalio 26 d. ATP protokolą Nr. 3 ir 2012 m. spalio 29 d. ATP protokolą Nr. 24AT-(14.24.78.)-15. Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 9 punktu, 36 straipsnio 1 ir 2 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 patvirtintų Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 4.7 punktu, ATPK dvidešimt pirmuoju skirsniu, 245 straipsnio 1 dalimi, 2591 ir 280 straipsniais, nustatė, kad teisę surašyti ATP protokolus dėl administracinių teisės pažeidimų, įtvirtintų ATPK 45 straipsnyje (dėl savavališko žemės, miško, vandens telkinių užėmimo bei naudojimosi ir vengimo ją grąžinti), taip pat turi ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pareigūnai.

Nagrinėjamoje byloje NŽT Pasvalio skyriaus tarnautojai pareiškėjos atžvilgiu surašė ATP protokolus pagal ATPK 45 straipsnio 1 ir 2 dalis. Pareiškėja atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus sieja su tuo, kad ATP protokolai buvo surašyti nepagrįstai. Vadovaujantis ATPK 257 straipsnio nuostatomis, organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstu visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Šiuo aspektu teismas pažymėjo, kad nei Pasvalio rajono apylinkės teismas 2011 m. sausio 20 d. nutarime (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.2-14-500/2011), nei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartyje (administracinė byla Nr. N575-459/2012), taip pat ir Pasvalio rajono apylinkės teismas 2013 m. sausio 28 d. nutarime, atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, atliekant įstatymo pagrindu nustatytas funkcijas ir surašant ATP protokolus, nenustatė.

Iš APT protokolų turinio matyti, kad NŽT Pasvalio skyriaus vyresnioji specialistė J. M., surašydama 2010 m. spalio 26 d. ATP protokolą Nr. 3 ir 2012 m. spalio 29 ATP protokolą Nr. 24AT‑(14.24.78.)‑15, užpildė visas privalomas užpildyti ATP protokolo grafas, prie protokolų pridėjo kitus būtinus dokumentus, reikalingus bylai išspręsti, t. y. žemės naudojimo patikrinimo aktus, patikrinimo schemas, fotofikcijas, žemės sklypų Nr. 98-3 ir 98-1 abrisus. Nustatyti duomenys leido teismui spręsti, kad ATP protokolų surašymo metu NŽT Pasvalio skyriaus tarnautoja, vadovaudamasi ATPK 257 straipsnio nuostatomis, pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasi įstatymu ir teisine sąmone bei įvertinusi, jog yra pakankamai įrodymų įtarti pareiškėją padarius administracinį teisės pažeidimą, surašė ATP protokolus.

13. Atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta, teismas sprendė, kad atsakovo atstovas, surašydamas 2010 m. spalio 26 d. ATP protokolą Nr. 3 ir 2012 m. spalio 29 ATP protokolą Nr. 24AT‑(14.24.78.)-15, vykdė Žemės įstatyme NŽT nustatytą žemės naudojimo valstybinės kontrolės funkciją, todėl nenustatė pagrindo spręsti, jog NŽT Pasvalio skyrius veikė nesilaikydamas teisės aktų reikalavimų ar pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Aplinkybė, jog Pasvalio rajono apylinkės teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.9‑24-205/2013, nusprendė administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti, nelemia išvados, jog atsakovo atstovas veikė neteisėtai.

14. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta viena iš būtinųjų viešosios (deliktinės) civilinės atsakomybės sąlygų, t. y. NŽT Pasvalio skyriaus neteisėti veiksmai ar neveikimas, konstatavo, jog Lietuvos valstybei, atstovaujamai NŽT Pasvalio skyriaus, nekilo prievolė atlyginti neturtinę žalą pareiškėjai, todėl pareiškėjos reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė kaip nepagrįstą. Nenustačius NŽT Pasvalio skyriaus neteisėtų veiksmų, nebuvo pagrindo vertinti likusių civilinės atsakomybės sąlygų, todėl teismas dėl jų nebepasisakė.

III. 15. Pareiškėja, nesutikdama su Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 29 d. sprendimu, prašė jį panaikinti ir jos skundą tenkinti.

16. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turėtų būti panaikintas. 2012 m. spalio 29 d. buvo surašytas ATP protokolas dėl neteisėtai užimtos žemės. Pasvalio rajono apylinkės teismas 2013 m. sausio 28 d. nutarimu bylą nutraukė, nes nėra atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai, nėra galimybės konstatuoti valstybinės žemės, kurioje įrengtas bendro naudojimo kelias, užvaldymo fakto. Pasvalio rajono apylinkės teismas 2011 m. sausio 20 d. pareiškėją už tą patį pažeidimą nubaudė, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šį nutarimą paliko galioti, nes abu teismus suklaidino NŽT Pasvalio skyrius, pateikęs negaliojantį 1997 m. planą, kuriame parodytas 6 m pločio kelias, nuo namo atitrauktas 3 metrus, o galiojančiame 2001 m. plane nurodytas 4 m pločio kelias, nuo namo neatitrauktas.

17. Atsakovo atstovas atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

18. Pabrėžia, kad pareiškėja apeliacinį skundą grindžia aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teismui, o taip yra negalima.

19. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino, jog atsakovo atstovas, surašydamas ATP protokolus, veikė savo kompetencijos ribose, jo veiksmų neteisėtumas nenustatytas, todėl pareiškėjai negali būti atlyginama jokia neturtinė žala.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, padarytos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pasvalio skyriaus tarnautojų veiksmais, surašant pareiškėjai administracinių teisės pažeidimų protokolus, atlyginimo.

21. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

22. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja apeliaciniu skundu iš esmės neginčija skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytų aplinkybių bei padarytų išvadų, tačiau mano, kad atsakovo atstovo tarnautojai suklaidino teismą, priėmusį jai nepalankų nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, pateikdami negaliojantį 1997 m. planą, vietoje 2001 m. plano.

23. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į atsakovo atstovo prašymą, pagrįstai pareiškėjos reikalavimui atlyginti neturtinę žalą, patirtą dėl atsakovo atstovo veiksmų, surašant 2010 m. gegužės 26 d. ATP protokolą Nr. 1, pritaikė trejų metų ieškinio senaties terminą, todėl šį reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą. Teisėjų kolegija sutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvadomis, padarytomis išanalizavus ir įvertinus teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, jog NŽT Pasvalio skyriaus tarnautojai, vykdydami Žemės įstatyme Nacionalinei žemės tarnybai nustatytą žemės naudojimo valstybinės kontrolės funkciją, pagal jiems priskirtą kompetenciją, turėjo teisę surašyti pareiškėjai 2010 m. spalio 26 d. ATP protokolą Nr. 3 ir 2012 m. spalio 29 d. ATP protokolą Nr. 24AT‑(14.24.78.)-15 dėl ATPK 45 straipsnyje įtvirtintų pažeidimų padarymo (dėl savavališko žemės, miško, vandens telkinių užėmimo bei naudojimosi ir vengimo ją grąžinti). Minėti tarnautojai ATP protokolus surašė įvertinę surinktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (ATPK 257 str.). Atitinkamai nebuvo pagrindo spręsti, jog NŽT Pasvalio skyriaus tarnautojai veikė nesilaikydami teisės aktų reikalavimų ar pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, t. y. neteisėti atsakovo atstovo ar jo pareigūnų veiksmai, kaip būtinoji valstybės civilinės atsakomybės sąlyga, nenustatyti.

24. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, jei pareigūnas surinko įrodymus ir buvo įsitikinęs (o įsitikinimas buvo pagrįstas visapusišku bylos išnagrinėjimu) dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn, administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas, nesant pareigūno aplaidumo, paviršutiniškumo požymių, nesilaikymo pareigos elgtis atidžiai bei rūpestingai, negali suponuoti neteisėtų veiksmų aplinkybės konstatavimo (žr., pvz., 2014 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261‑632/2014; 2015 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2513-502/2015).

25. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjos apeliacinio skundo argumentų, akcentuoja, kad tiek Pasvalio rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 20 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.2-14-500/2011, kuriuo pareiškėja buvo pripažinta kalta padarius ATPK 45 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą bei jai skirta 1 000 Lt bauda (šis nutarimas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. N575-459/2012 buvo paliktas nepakeistas), tiek Pasvalio rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 28 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.9-24-205/2013, kuriuo šios bylos teisena buvo nutraukta, nenustačius pareiškėjos veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 45 straipsnio 2 dalyje, sudėties, yra įsiteisėję. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įsiteisėję Lietuvos Respublikos teismų sprendimai yra privalomi visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Nė viename iš prieš tai paminėtų procesinių dokumentų teismas nenustatė jokių atsakovo atstovo ar jo pareigūnų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, taip pat kokiu nors būdu pasireiškusio teismo klaidinimo. Nors, apeliantės nuomone, Pasvalio rajono apylinkės teismas 2011 m. sausio 20 d. jai nepalankų nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.2-14-500/2011 priėmė, nes jam buvo pateiktas negaliojantis 1997 m. planas, vietoje galiojančio 2001 m. plano, tačiau iš minėtos bylos medžiagos matyti, kad joje yra būtent 2001 m. planas (b. l. 4, administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.2-14-500/2011). Taigi nėra jokio pagrindo konstatuoti kokį nors atsakovo atstovo tarnautojų atliktą teismo klaidinimą ar kitokius neteisėtus veiksmus, kurie būtų galėję tapti pareiškėjos patirtos neturtinės žalos priežastimi.

26. Apibendrindama išdėstytus motyvus teisėjų kolegija konstatuoja, kad. nenustačius valstybės institucijos ar jos pareigūnų neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo vertinti ir kitų sąlygų egzistavimo (priežastinio ryšio, padarytos žalos). Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti nėra jokio teisinio pagrindo, tuo tarpu pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

V. A. apeliacinį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 29 d. sprendimą paikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Romanas Klišauskas Dainius Raižys Virginija Volskienė