25dcffc8-4da3-4a8a-978f-e6edfc4be963 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. e2-27398-996/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20806-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.6.3.1; 1.3.6.3.2.3; 1.3.6.3.2.4; 1.3.6.4.1.1; 1.3.6.4.1.3; 1.3.7.2.4; 3.2.6.1; 3.4.1.7 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. rugsėjo 19 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė,sekretoriaujant Onai Virmauskienei, dalyvaujant ieÅ¡kovo G. K. atstovams advokatams Ievai Povilaitienei, Gintautui Bartkui,atsakovių Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministerijos, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministerijos, atstovei Robertai Emilijai Miliutienei,trečiojo asmens Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro atstovėms Justinai Masiulionytei, Laurai KerÅ¡ytei–VaÅ¡kelei,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo G.

K. ieÅ¡kinį atsakovėms Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministerijos, trečiasis asmuo Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras, dėl įsakymų, drausminių nuobaudų panaikinimo, grÄ Å¾inimo į darbÄ , vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , neturtinės žalos priteisimo. Teismas n u s t a t ė : G. K. (toliau – ieÅ¡kovas) elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu (el. b. t.

I, b. l. 1–8) Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministerijai (toliau – KM), praÅ¡ydamas panaikinti Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministro 2017-03-09 įsakymÄ Nr. P-55 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generaliniam direktoriui G. K.“ (toliau – 2017-03-09 Ä®sakymas) ir juo jam paskirtÄ drausminę nuobaudÄ â€“ pastabÄ bei priteisti jam iÅ¡ KM bylinėjimosi iÅ¡laidas, bei su ieÅ¡kiniu (el. b. t. II, b. l. 70–84) KM ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai KM, praÅ¡ydamas panaikinti Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministro 2017-06-12 įsakymÄ Nr. P-92 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo G.

K. ir jo atleidimo iÅ¡ Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generalinio direktoriaus pareigų“ (toliau – 2017-06-12 Ä®sakymas) ir juo jam paskirtÄ drausminę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ pareigų, grÄ Å¾inti jį į Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generalinio direktoriaus pareigas, priteisti jam iÅ¡ KM vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo jo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos, priteisti jam iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos KM, 1 Eur neturtinę žalÄ bei priteisti jam iÅ¡ KM bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Teismas, vadovaudamasis proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principais, 2017-07-17 nutartimi (el. b. t. II, b. l. 154–155) nutarė abu ieÅ¡kinius nagrinėti vienoje byloje, 2017-08-16 nutartimi (el. b. t. III, b. l. 73–74) trečiuoju asmeniu į bylÄ Ä¯traukė Lietuvos nacionalinį operos ir baleto teatrÄ (toliau – LNOBT).Dėl skundžiamo 2017-03-09 Ä®sakymo ieÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad 2017-03-09 Ä®sakymu jam paskirta drausminė nuobauda pastaba už Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo (toliau – Biudžetinių įstaigų įstatymas) 9 straipsnio 2 dalies 6 punkto, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – Viešųjų pirkimų įstatymas) 3 straipsnio 1, 2 dalių, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas) 3 straipsnio 1 dalies 1–3 punktų, Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo (toliau – Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymas) 3 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų, 10 straipsnio 1–3 punktų pažeidimus.

IeÅ¡kovo teigimu, jam drausminė nuobauda pastaba paskirta nesant tam teisinio pagrindo ir pažeidžiant drausminių nuobaudų skyrimo tvarkÄ bei terminus. Nurodė, kad 2017-03-09 Ä®sakymas nepagrįstas jokiomis konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis, nedetalizuojama kuo, kaip ir kada tariami jo pažeidimai pasireiÅ¡kė, tai neaiÅ¡ku ir iÅ¡ Komisijos galimam darbo drausmės pažeidimui nagrinėti (toliau – Komisija) 2017-03-09 iÅ¡vados, kurios pagrindu buvo priimtas 2017-03-09 Ä®sakymas, todėl mano, kad dėl formaliųjų trÅ«kumų 2017-03-09 Ä®sakymas turėtų bÅ«ti panaikintas.

Pažymėjo, kad KM 2017-02-28 reikalavimas pasiaiÅ¡kinti neatitiko turinio reikalavimų, nes buvo papraÅ¡yta pasiaiÅ¡kinti tik dėl Viešųjų pirkimų tarnybos 2017-02-27 iÅ¡vadoje nurodytų pažeidimų, todėl mano, kad turėtų bÅ«ti pripažinta, jog KM pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 240 straipsnio 1 dalį. Teigė, jog drausminė nuobauda pastaba jam paskirta nesant visų drausminės atsakomybės sÄ lygų, nei 2017-03-09 Ä®sakyme, nei Komisijos 2017-03-09 iÅ¡vadoje nenurodyta, kokiu bÅ«du ir kokiais jo veiksmais (neveikimu) pasireiÅ¡kė nurodomų teisės aktų pažeidimai.

Pabrėžė, kad po to, kai jis nusišalino nuo pirkimų organizavimo, LNOBT direktoriaus pavaduotojui N. S. pasirašyti LNOBT vardu sutartis ir kitus dokumentus, susijusius su Londono simfoninio orkestro, A. G. ir Karališkojo filharmonijos orkestro koncertų organizavimu, pavedė ne jis, o tuometinis Lietuvos Respublikos kultūros ministras savo 2016-03-29 įsakymu Nr. P-62, todėl už tai jis negali būti baudžiamas. Nurodė, kad LNOBT pirkimus atliko vadovaudamasis Viešųjų pirkimų įstatymu ir LNOBT supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklėmis, patvirtintomis LNOBT generalinio direktoriaus 2014-12-30 įsakymu Nr. S1-107, meno kūrinių autorių, atlikėjų ar jų kolektyvų pirkimai yra specifiniai, esminę reikšmę turi meninė atitinkamų kūrinių ir konkrečių atlikėjų profesionalumo vertė, o ne paties atlikimo įsigijimas mažiausia kaina.

Pažymėjo, kad dar 2012 m. KM kartu su Lietuvos Respublikos Å¡vietimo ir mokslo ministerija literatÅ«ros, mokslo ir meno kÅ«rinių autorių paslaugų pirkimams įsipareigojo parengti Å¡ių paslaugų pirkimų tvarkÄ , tačiau iki Å¡ios dienos Å¡ie poįstatyminiai teisės aktai nėra priimti, KM pati nevykdo savo įsipareigojimų nustatyti paslaugų pirkimo tvarkÄ , todėl mano, kad dėl Å¡ios pareigos nevykdymo negali bÅ«ti keliamas drausminės atsakomybės klausimas. PaaiÅ¡kino, kad dar 2015-04-27 privačių interesų deklaracijoje jis pažymėjo visus ryÅ¡ius, siejančius jį su fiziniais ir juridiniais asmenimis, prasidedant 2016 m. ir planuojant 2016 m. pirkimus 2016-01-14 jis kreipėsi į VyriausiÄ jÄ tarnybinės etikos komisijÄ su paklausimu dėl galimo viešųjų ir privačių interesų konflikto pradėjus derybas dėl LNOBT programos ir repertuaro derinimo, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija pateikė rekomendacijas kaip iÅ¡vengti interesų konflikto, kurias jis pilnai įgyvendino, todėl dėl koncertų organizavimo ir viešųjų pirkimų jokių jo padarytų pažeidimų nebuvo.

IeÅ¡kovo manymu, jis negali bÅ«ti laikomas atsakingu už viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos pažeidimus, pirkimus organizuoti buvo paskirtas pirkimų organizatorius, jis nebuvo sprendimus pirkimuose priėmęs asmuo, Viešųjų pirkimų tarnybos iÅ¡vadoje nurodyti pastebėjimai nėra pakankamas pagrindas konstatuoti Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintų viešųjų pirkimų principų pažeidimÄ , be to, KM neturėjo teisės skirti drausminės nuobaudos už Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimus, nes Å¡io įstatymo vykdymo priežiÅ«rÄ iÅ¡imtinai vykdo tik Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, o Vyriausioji tarnybinės etikos komisija 2017-02-01 sprendimu Nr. KS-7 pripažino, kad jis Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų nepažeidė.

IeÅ¡kovo teigimu, KM praleido DK nustatytus terminus drausminei nuobaudai pastabai skirti. Dėl skundžiamo 2017-06-12 Ä®sakymo ieÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad 2017-06-12 Ä®sakymu jam paskirta drausminė nuobauda atleidimas iÅ¡ pareigų 2017-06-12 pagal DK 136 straipsnio 3 dalį, 235 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktus. IeÅ¡kovo manymu, jo atleidimas iÅ¡ darbo yra neteisėtas. Teigė, kad 2017-06-12 Ä®sakymas neatitinka formalių turinio reikalavimų, nes jame tiksliai nenurodytas atleidimo pagrindas (nenurodytas DK 136 straipsnio 3 dalies punktas), nedetalizuojama kuo, kaip ir kada tariami jo pažeidimai pasireiÅ¡kė, Komisijos 2017-06-12 iÅ¡vada nėra 2017-06-12 Ä®sakymo sudėtinė dalis, nurodoma, kad į jÄ tik atsižvelgiama, jam nebuvo suteikta galimybė pasiaiÅ¡kinti, drausminė nuobauda atleidimas iÅ¡ pareigų jam paskirta nesant visų drausminės atsakomybės sÄ lygų.

IeÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad vieÅ¡ojoje įstaigoje „Vilniaus festivaliai“ (toliau – VÅ¡Ä® „Vilniaus festivaliai“) pradėjo dirbti 2003-05-03 ir pagal nuotolinio darbo sutartį ten dirba iki Å¡iol, jo teigimu, jei KM manė, kad buvo padarytas pažeidimas, pasireiÅ¡kęs leidimo dirbti negavimu, tai nuobaudos per 1 mėnesį nuo pažeidimo paaiÅ¡kėjimo dienos (2017-03-31) neskyrė, be to, Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatymo (toliau – Profesionaliojo scenos meno įstatymas) 13 straipsnyje įtvirtintas leidimo suteikimas dirbti kitÄ darbÄ Ä¯sigaliojo tik 2017-01-01, iki tol galiojęs Lietuvos Respublikos teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymas (toliau – Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymas) nenustatė apribojimo be leidimo dirbti kitÄ darbÄ , taip pat nebuvo įtvirtinta pareiga teatro ar koncertinės įstaigos vadovui pradėjusiam kitÄ darbÄ iki Profesionaliojo scenos meno įstatymo įsigaliojimo dienos gauti leidimÄ tęsti tokį darbÄ , todėl mano, kad jis neturėjo pareigos gauti KM sutikimÄ tęsti darbÄ VÅ¡Ä® „Vilniaus festivaliai“ ir vykdyti individualiÄ veiklÄ .

Nurodė, kad jis savo paaiÅ¡kinime KM nurodė, jog jei KM mano, kad jam bÅ«tina gauti leidimÄ dirbti kitÄ darbÄ , tai jis yra pasiruošęs pateikti praÅ¡ymÄ per nustatytÄ terminÄ , o negavęs leidimo, įsipareigoja nutraukti darbinius santykius, tačiau tokio reikalavimo jis negavo, vietoj jo jam buvo paskirta drausminė nuobauda atleidimas iÅ¡ pareigų. Kartu pastebėjo ir tai, kad duomenys apie tai, jog jis dirba VÅ¡Ä® „Vilniaus festivaliai“ yra vieÅ¡i, tinkamai deklaruoti, todėl KM, įsigaliojus Profesionaliojo scenos meno įstatymui, galėjo jam praneÅ¡ti apie tai, jog jo darbas VÅ¡Ä® „Vilniaus festivaliai“ sukelia viešųjų ir privačių interesų konfliktÄ ir diskredituoja LNOBT autoritetÄ , todėl jis nebegali tęsti darbo VÅ¡Ä® „Vilniaus festivaliai“, tačiau tokio praneÅ¡imo jis negavo, be to, mano, kad Å¡is darbas nesukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto ir nediskredituoja LNOBT autoriteto, jis Å¡iuo klausimu yra diskriminuojamas.

Nurodė, kad jis nusiÅ¡alino nuo sprendimo klausimų, susijusių su savo sÅ«naus vadovaujama bendrove Riverside Music Limited, tinkamai deklaravo santykius, susijusius su uždarÄ ja akcine bendrove „Riverside Music“ (toliau – UAB „Riverside Music“), LNOBT su bendrove Riverside Music Limited sudarė sutartis tik dėl trijų koncertų, bendrovės Riverside Music Limited veikla nėra nukreipta į Lietuvos rinkÄ , o su UAB „Riverside Music“, kuri veiklos beveik nevykdo, LNOBT nėra sudariusi jokių sutarčių, todėl, ieÅ¡kovo teigimu, teiginys, kad jo darbas ir atlygintinų paslaugų teikimas tarpininkavimu užsiimančioms jo sÅ«naus vadovaujamoms bendrovėms kelia tiesioginę ir nuolatinę interesų konfliktų grėsmę jo tarnybai, neatitinka faktinių aplinkybių.

Kartu nurodė, kad jis nedirba VÅ¡Ä® „Vilniaus festivaliai“ valdymo organo nariu, jos neatstovauja, o yra tik vienas iÅ¡ dviejų „Vilniaus festivalis“ koordinatorių. PaaiÅ¡kino, kad jis neturi jokių privačių interesų, susijusių su užsienio atlikėjais ir meno kolektyvais, LNOBT tarnybinių komandiruočių metu niekada nėra atliekamas darbas, susijęs su privačiais interesais, visų komandiruočių metu suraÅ¡omos atlikto darbo ataskaitos. Teigė, kad jis atliko visus objektyviai įmanomus veiksmus interesų konfliktui dėl koncertų suvaldyti, tačiau KM jam skyrė pastabÄ , o už tuos pačius veiksmus jis buvo nubaustas ir antrÄ kartÄ , kas yra draudžiama.

Nurodė, kad jo gautos pajamos iš UAB „Riverside Music“ yra individualios veiklos pajamos, įstatymai nenumato pareigos atskleisti individualios veiklos pajamų šaltinius, individuali veikla deklaruota įstatymų nustatyta tvarka, UAB „Riverside Music“ nėra sudariusi jokių sutarčių su LNOBT ir nėra kilęs nei galimas, nei koks nors kitas interesų konfliktas. Ieškovo teigimu, KM buvo spaudžiama bet kokia kaina jį atleisti iš pareigų. Pastebėjo tai, kad terminai drausminei nuobaudai atleidimui iš darbo skirti buvo pasibaigę.

Kartu nurodė, jog dėl, jo manymu, neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo, iki tol vykusio spaudimo trauktis iÅ¡ pareigų, kurį darė KM ir aukščiausi valstybės pareigÅ«nai, atleidimo aplinkybių pavieÅ¡inimo žiniasklaidoje, situacijos komentavimo ir vertinimo aukščiausiųjų valstybės pareigÅ«nų jam buvo padaryta neturtinė žala, nes jis patyrė nepatogumų, diskomfortÄ , dvasinių iÅ¡gyvenimų, emocinę depresijÄ , stresÄ , patyčias, Å¡meižtÄ , vieÅ¡Ä pažeminimÄ , sumenko jo dalykinė reputacija, geras vardas, todėl siekia vieno euro neturtinės žalos prisiteisimo.

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovė advokatė Ieva Povilaitienė palaikė ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ , papildomai paaiÅ¡kino, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovui buvo taikyti dvigubi standartai, nes dėl kitų įstaigų vadovų vis dar vyksta tyrimai dėl leidimo neturėjimo kitam darbui dirbti ir pagal naujojo DK nuostatas drausminės nuobaudos jiems jau nebus galimybės skirti.Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovas advokatas Gintautas Bartkus palaikė ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ , papildomai paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas atliko visus veiksmus, kad bÅ«tų iÅ¡vengta interesų konflikto, jis nusiÅ¡alino nuo to momento, kai sužinojo, kad koncertų negalima suorganizuoti kitaip nei tik per jo sÅ«naus bendrovę, be to, LNOBT 2014 m. buvo suorganizavęs tiesiogiai Londono simfoninio orkestro koncertÄ , tačiau po to dėl didelio reikiamų pildyti dokumentų kiekio Londono simfoninis orkestras tiesiogiai sudaryti sutarčių su LNOBT nenorėjo; 2017-03-31 KM paprašė ieÅ¡kovo pasiaiÅ¡kinti, kodėl jis dirba VÅ¡Ä® „Vilniaus festivaliai“ be leidimo, 2017-04-06 jis pateikė pasiaiÅ¡kinimÄ , nurodydamas, kad įstatymas negali galioti atgal, nėra parengta tvarka pagal kuriÄ leidimas bÅ«tų iÅ¡duodamas, kartu informuodamas, kad jei KM mano, kad jam leidimas reikalingas jis kreipsis dėl jo gavimo, o jo negavęs nutrauks darbo santykius, tačiau KM jam nieko neatsakė, 2017-04-26 jis paprašė iÅ¡duoti jam leidimÄ , tačiau į tai KM nieko neatsakė taip pat, KM 2017-05-19 iÅ¡siuntė raÅ¡tÄ ne konkrečiai ieÅ¡kovui, o visoms KM kuruojamai sričiai priklausančioms įstaigoms, kuriuo iÅ¡ visų vadovų prašė pateikti papildomus dokumentus, nors KM jau visÄ informacijÄ apie ieÅ¡kovÄ turėjo, nes jÄ buvo gavusi 2017-04-04 iÅ¡ VÅ¡Ä® „Vilniaus festivaliai“, kuri atsakė į KM 2017-04-03 raÅ¡tÄ ; leidimas vykdyti individualiÄ veiklÄ nėra reikalingas, nes tai bÅ«tų nepagrįstas asmens laisvės suvaržymas, rengiant įstatymo projektus buvo kalbama tik apie darbo teisinius santykius; bendrovė Riverside Music Limited neturėjo jokių teisinių santykių su LNOBT, iÅ¡skyrus tuos tris koncertus, nuo kurių ieÅ¡kovas nusiÅ¡alino, ieÅ¡kovas yra deklaravęs ryšį su bendrove Riverside Music Limited ir iÅ¡ jos gaunamas pajamas, bet tai nėra susiję su veikla Lietuvoje;

VÅ¡Ä® „Vilniaus festivaliai“ remia, Lietuvos nacionalinė filharmonija ir LNOBT organizuoja „Vilniaus festivalis“ ir gauna pajamas, VÅ¡Ä® „Vilniaus festivaliai“ vardu ieÅ¡kovas neveikė, sutarčių nesudarė, buvo sudaręs 2014-04-11 ir 2015-02-06 sutartis su VÅ¡Ä® „Vilniaus festivaliai“, pagal pirmÄ jÄ sutarta, jog premjeros 50 proc. iÅ¡laidų padengs VÅ¡Ä® „Vilniaus festivaliai“, 50 proc. LNOBT, pagal antrÄ jÄ sutarta, jog VÅ¡Ä® „Vilniaus festivaliai“ dengs muzikinio renginio kaÅ¡tus, net jei tų sutarčių ir nebÅ«tų buvę galima jam sudaryti, praleisti terminai drausminei nuobaudai skirti; sutiko, kad ieÅ¡kovo deklaracijoje trÅ«ksta iÅ¡samumo, nes UAB „Riverside Music“ akcininkė nuo 2009 m. iki 2014 m. buvo ieÅ¡kovo žmona, o nuo 2014 m.

– sÅ«nus, tačiau pati Vyriausioji tarnybinės etikos komisija nėra atlikusi pareigos užtikrinti, kad bÅ«tų aiÅ¡kus deklaracijos pildymas. KM ir Lietuvos valstybė, atstovaujama KM, su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ (el. b. t. I, b. l. 81–88, t. III, b. l. 1–16, 32–47).Dėl ieÅ¡kovo skundžiamo 2017-03-09 Ä®sakymo KM paaiÅ¡kino, kad su ieÅ¡kovu 2012-07-16 buvo sudaryta terminuota darbo sutartis penkių metų laikotarpiui, ieÅ¡kovas įsipareigojo tinkamai organizuoti LNOBT veiklÄ , racionaliai ir taupiai naudoti LNOBT lėšas ir turtÄ , sukurti veiksmingÄ LNOBT vidaus kontrolės (audito) sistemÄ , užtikrinti jos veikimÄ ir tobulinimÄ , neÅ¡aliÅ¡kai, sÄ Å¾iningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra, nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti (Biudžetinių įstaigų įstatymo 9 straipsnis, Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 3 straipsnis, 10 straipsnis, LNOBT generalinio direktoriaus pareigybės apraÅ¡ymas, patvirtintas Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministro 2012-05-23 įsakymu Nr. Ä®V-358, (toliau – Pareigybės apraÅ¡ymas)); 2017-02-28 buvo gautas Viešųjų pirkimų tarnybos raÅ¡tas Nr. 4S-629 „Dėl iÅ¡vados pateikimo“, kuriame konstatuota, kad vykdant vieÅ¡uosius pirkimus pažeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti skaidrumo, nediskriminavimo bei lygiateisiÅ¡kumo principai, 3 straipsnio 2 dalies nuostatos; 2017-02-28 buvo papraÅ¡yta ieÅ¡kovo pasiaiÅ¡kinti; ieÅ¡kovas 2017-03-06 pateikė pasiaiÅ¡kinimÄ ; 2017-03-06 buvo gauta Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos iÅ¡vada;

Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministras 2017-03-09 įsakymu Nr. Ä®V-452 sudarė KomisijÄ , kuri pateikė iÅ¡vadÄ , į kuriÄ atsižvelgus 2017-03-09 Ä®sakymu ieÅ¡kovui buvo paskirta drausminė nuobauda pastaba; ieÅ¡kovas iki 2017-06-12 ėjo LNOBT generalinio direktoriaus pareigas. Nurodė, kad 2017-03-09 Ä®sakymas yra oficialus dokumentas, kurio tikrumu ieÅ¡kovui pagrindo abejoti nėra, 2017-03-09 Ä®sakymas ir Komisijos 2017-03-09 iÅ¡vada vertintini kaip susiję vienos drausminės atsakomybės taikymo procedÅ«ros dokumentai, ieÅ¡kovui buvo sudaryta galimybė pasiaiÅ¡kinti.

Teigė, kad ieÅ¡kovo kreipimasis į VyriausiÄ jÄ tarnybinės etikos komisijÄ buvo pavėluotas ir formalus, formalus nusiÅ¡alinimas, veikiant nuolatinėje privačių interesų konflikto situacijoje, nepaneigė ir nesumažino ieÅ¡kovo de facto kontrolės LNOBT vykdant vieÅ¡uosius pirkimus, o Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministro įsakymas dėl įgaliojimų N. S. suteikimo buvo priimtas ieÅ¡kovo iniciatyva, jo praÅ¡ymu ir jo interesais, LNOBT meno tarybos sudėtis taip pat buvo patvirtinta paties ieÅ¡kovo teikimu.

Pabrėžė, kad konkrečių poįstatyminių teisės aktų buvimas ar nebuvimas, jų turinys niekaip nepaneigia pareigos laikytis Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų teisinio reguliavimo principų – neÅ¡aliÅ¡kumo, sÄ Å¾iningumo ir skaidrumo. Atkreipė dėmesį į tai, kad administracinę atsakomybę bÅ«tina atriboti nuo drausminės atsakomybės. KM teigimu, ieÅ¡kovas pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalis. KM vertinimu, ieÅ¡kovo padaryti pažeidimai buvo tęstinio pobÅ«džio, Viešųjų pirkimų tarnybos 2017-02-27 iÅ¡vadoje buvo vertinta ir pasisakyta dėl trijų LNOBT sudarytų viešųjų pirkimų sutarčių su bendrove Riverside Music Limited (2016-05-05 sutarties Nr. J1-7, 2016-05-05 sutarties Nr. J1-8, 2016-09-09 sutarties Nr. J1-10), paskutinysis atsiskaitymas pagal sutartį Nr. J1-8 įvykdytas 2016-12-08, pagal sutartį Nr. J1-10 – 2016-12-16, Å¡ių sutarčių pagrindu susiklostę sutartiniai santykiai tęsėsi iki visiÅ¡ko sutarčių įvykdymo, todėl DK nustatytas terminas skirti drausminę nuobaudÄ pastabÄ nebuvo pasibaigęs. Dėl ieÅ¡kovo skundžiamo 2017-06-12 Ä®sakymo KM paaiÅ¡kino, kad KM gavo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2017-03-28 raÅ¡tÄ Nr. (14.58E)I „Dėl G.

K. veiklos“, kuriame pateikta informacija apie įdarbinimÄ laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2017-03-28 darbovietėse, kuriose ieÅ¡kovui buvo mokamas darbo užmokestis; taip pat gavo Valstybinės mokesčių inspekcijos 2017-03-29 raÅ¡tÄ Nr. (27.1-40-4E)R-1903 „Dėl informacijos apie G. K. pateikimo“, kuriame nurodyta, kad ieÅ¡kovas 2016 m. vykdė individualiÄ veiklÄ , už kuriÄ gauna pajamų iÅ¡ UAB „Riverside Music“ ir VÅ¡Ä® „Vilniaus festivaliai“; nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėta, kad ieÅ¡kovas nuo 2010-01-01 vykdo kitÄ pramogų ir poilsio organizavimo individualiÄ veiklÄ ;

Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministrė 2017-03-29 įsakymu Nr. Ä®V-517 sudarė komisijÄ galimam ieÅ¡kovo darbo drausmės pažeidimui nagrinėti; Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, atsižvelgusi į KM praÅ¡ymÄ iÅ¡tirti ieÅ¡kovo veiklÄ bei jos atitiktį teisės aktų reikalavimams, 2017-05-24 priėmė sprendimÄ , kuriame pripažino, kad ieÅ¡kovas – LNOBT vadovas, spręsdamas klausimus, susijusius su savo sÅ«naus vadovaujama bendrove Riverside Music Limited, iÅ¡ kurios jis gauna pajamų, ir su VÅ¡Ä® „Vilniaus festivaliai“, kurioje jis eina „Vilniaus festivalis“ vadovo pareigas, pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktų bei 11 straipsnio 1, 2 dalies nuostatas, pripažino, kad ieÅ¡kovas – LNOBT vadovas, sudarydamas sutartis su VÅ¡Ä® „Vilniaus festivaliai“ vadovu, pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, pripažino, kad ieÅ¡kovas – LNOBT vadovas, nustatyta tvarka nedeklaravęs ryÅ¡io su savo sÅ«naus vadovaujama muzikinius renginius organizuojančia UAB „Riverside Music“, iÅ¡ kurios jis pats gauna pajamų, pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatas, rekomendavo Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministrui skirti ieÅ¡kovui drausminę nuobaudÄ ir spręsti klausimÄ dėl nuolatinio interesų konflikto paÅ¡alinimo;

Komisija 2017-06-12 pateikė iÅ¡vadÄ , kurioje konstatavo, kad ieÅ¡kovas pažeidė DK 234 straipsnio, 235 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktų nuostatas, Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnyje nustatytÄ Ä¯pareigojimÄ , nes negavęs Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministro leidimo, sukeldamas viešųjų ir privačių interesų konfliktÄ , dirbo kitÄ darbÄ ne LNOBT generalinio direktoriaus pareigose, kituose juridiniuose asmenyse ir už jį gavo atlygį, pasiÅ«lė taikyti ieÅ¡kovui drausminę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ darbo;

Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministras 2017-06-12 Ä®sakymu atleido ieÅ¡kovÄ iÅ¡ LNOBT generalinio direktoriaus pareigų 2017-06-12 pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatas. Nurodė, kad remiantis Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 2 straipsnio 1 dalies ir Biudžetinių įstaigų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies sistemine analize ieÅ¡kovui, kaip biudžetinės įstaigos LNOBT generaliniam direktoriui, buvo taikytini Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 12 straipsnio 1 dalies reikalavimai.

Teigė, jog yra nustatyta, kad ieÅ¡kovas, vykdamas į tarnybines komandiruotes kaip LNOBT generalinis direktorius, jose atstovavo ir savo kito darbdavio, t. y. VÅ¡Ä® „Vilniaus festivaliai“ interesus, ieÅ¡kovas 2014 ir 2015 metais, kaip LNOBT generalinis direktorius, pasirašė sutartis su VÅ¡Ä® „Vilniaus festivaliai“, kurioje taip pat ėjo vadovaujančias pareigas bei gavo darbo užmokestį, ieÅ¡kovas, kaip LNOBT generalinis direktorius, kreipėsi į Vilniaus savivaldybę dėl finansinės paramos suteikimo koncertams, kurie organizuoti bÅ«tent VÅ¡Ä® „Vilniaus festivaliai“, ieÅ¡kovas veikė UAB „Riverside Music“ interesais, teikdamas minėtai įmonei paslaugas, ieÅ¡kovas kasmet iÅ¡ minėtos įmonės gavo pajamas, ieÅ¡kovas tinkamai nedeklaravo savo santykių su UAB „Riverside Music“, tinkamai bei realiai nenusiÅ¡alino nuo klausimų, susijusių su bendrove Riverside Music Limited, ieÅ¡kovas, kaip LNOBT generalinis direktorius, dirbo kitÄ darbÄ VÅ¡Ä® „Vilniaus festivaliai“ ir UAB „Riverside Music“, iÅ¡ kurių gavo pajamų, iki pat 2017-06-12 Ä®sakymo priėmimo momento buvo viešųjų ir privačių interesų konflikto situacijoje bei savo veiksmais diskreditavo LNOBT autoritetÄ , dirbo aukščiau nurodytose įmonėse neturėdamas tam iÅ¡duoto KM leidimo, kaip tai numato Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnio 2 dalis, pats ieÅ¡kovas neginčija, kad jam buvo žinoma apie Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnio reikalavimus, ieÅ¡kovas, kaip vadovaujančias pareigas einantis asmuo, žinojo apie Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnio reikalavimus nuo pat jų įsigaliojimo ir privalėjo jų laikytis.

Pabrėžė, kad Profesionaliojo scenos meno įstatymas buvo priimtas 2016-09-20, o įsigaliojo 2017-01-01, todėl visiems įstatymo subjektams buvo nustatytas protingas laiko tarpas gauti Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministro leidimÄ dirbti kitÄ darbÄ , Komisija tirti galimÄ ieÅ¡kovo darbo drausmės pažeidimÄ buvo sudaryta 2017-03-29, ieÅ¡kovas tik pažeidimo tyrimo metu 2017-04-24 kreipėsi į KM, praÅ¡ydamas leidimo dirbti kitÄ darbÄ , KM 2017-05-19 raÅ¡tu Nr. S2-1353 paprašė ieÅ¡kovo pateikti papildomÄ informacijÄ , kurios ieÅ¡kovas nepateikė ir iki pat atleidimo iÅ¡ LNOBT generalinio direktoriaus pareigų leidimo dirbti kitÄ darbÄ nebuvo gavęs ar siekęs savo aktyviais veiksmais iÅ¡vengti Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnio 1 dalies pažeidimo.

Kartu pabrėžė, kad ieÅ¡kovas savo veiksmais pažeidė Pareigybės apraÅ¡ymo reikalavimus elgtis neÅ¡aliÅ¡kai, sÄ Å¾iningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra, nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti. KM teigimu, ieÅ¡kovas veiksmus atliko sÄ moningai, žinodamas, kad eina LNOBT generalinio direktoriaus pareigas ir jo atliekami veiksmai yra nesuderinami su Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimais, jo veiksmai buvo atliekami sistemingai, tęstinį laikotarpį, planuotai, nustatyta jo kaltė, savo veiksmais jis sukėlė žalÄ LNOBT visuomenės pasitikėjimo LNOBT mažinimu, LNOBT veiklos skaidrumu, neracionaliai naudojo LNOBT lėšas, nes tarnybines komandiruotes iÅ¡naudojo siekdamas privačių tikslų.

KM teigimu, darbo sutartis su ieÅ¡kovu buvo nutraukta nepažeidžiant drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos, 2017-03-31 raÅ¡tu Nr. S2-853 buvo papraÅ¡yta ieÅ¡kovo pasiaiÅ¡kinti dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktos informacijos apie jo vykdomÄ darbo veiklÄ kitose negu LNOBT generalinio direktoriaus pareigose ir už šį darbÄ gaunamas pajamas (VÅ¡Ä® „Vilniaus festivaliai“, UAB „Riverside Music“ ir individualios veiklos vykdymÄ ), ieÅ¡kovas 2017-04-06 pateikė pasiaiÅ¡kinimÄ , papildomai ieÅ¡kovas paaiÅ¡kinimus dėl darbo drausmės pažeidimų teikė Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai, taip pat nepažeisti drausminės nuobaudos skyrimo terminai.

KM pabrėžė, kad ieÅ¡kovas, pasinaudodamas savo pareigomis, ilgÄ laikÄ siekė ne vykdyti pavestas darbo funkcijas, o, prisidengiant jų vykdymu, siekti kitų asmeninių paskatų realizavimo tikslų, t. y. veikė ne darbdavio, o savo interesais, ignoravo privalomÄ savo funkcijų atlikimo tvarkÄ , pažeisdamas darbdavio teises ir įstatymų saugomus interesus, ieÅ¡kovui paskirta proporcinga drausminė nuobauda. Kartu nurodė, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ darbo atleistas 2017-06-12 Ä®sakymu, tai yra 1 mėnesį prieÅ¡ darbo sutarties termino pabaigÄ , todėl jo reikalavimas grÄ Å¾inti jį į darbÄ yra neįgyvendintinas, be to, jis nėra laikomas nepriekaiÅ¡tingos reputacijos asmeniu pagal Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2017-07-12 priimtÄ sprendimÄ Nr. KS-87.

Pažymėjo ir tai, kad pagrindo priteisti ieÅ¡kovui neturtinę žalÄ nėra.Teismo posėdžio metu KM atstovė Roberta Emilija Miliutienė palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ , papildomai paaiÅ¡kino, kad LNOBT yra iÅ¡laikomas iÅ¡ valstybės biudžeto lėšų, reprezentuoja LietuvÄ , todėl netoleruotina tai, kad Å¡ios įstaigos vadovas pažeidžia vieÅ¡uosius ir privačius interesus, Viešųjų pirkimų įstatymo priežiÅ«ra priklauso įstaigos vadovo kompetencijai; ieÅ¡kovas atleistas iÅ¡ pareigų ne dėl tų pačių aplinkybių už kÄ jam skirta pastaba, jis atleistas pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ dėl interesų ir darbo VÅ¡Ä® „Vilniaus festivaliai“, nes dirbdamas LNOBT ir VÅ¡Ä® „Vilniaus festivaliai“ komandiruočių metu veikė interesų konflikto situacijoje, ir dėl leidimo neturėjimo kitam darbui dirbti, po 2017-04-26 ieÅ¡kovo praÅ¡ymo iÅ¡duoti leidimÄ KM dar trÅ«ko papildomų dokumentų; be to, ieÅ¡kovas nedeklaravo privačių interesų su UAB „Riverside Music“ ir privačių interesų deklaracijoje pateikė netiksliÄ informacijÄ , susijusiÄ su bendrove Riverside Music Limited.

LNOBT atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė.Teismo posėdžio metu LNOBT atstovė Justina Masiulionytė ginÄÄ prašė spręsti teismo nuožiÅ«ra, paaiÅ¡kino, kad 2017-06-12 Ä®sakymÄ LNOBT gavo 2017-06-13, iÅ¡ jo turinio buvo neaiÅ¡ku, ar ieÅ¡kovas atleistas iÅ¡ darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 ar 2 punktÄ , kreipėsi į KM, kuri raÅ¡tu atsakė, kad ieÅ¡kovas atleistas pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktÄ ; LNOBT organizuoja „Vilniaus festivalis“, tik iÅ¡ jo LNOBT gauna lėšas vasarai; su bendrove Riverside Music Limited LNOBT susijęs tik su minėtais trimis koncertais ir vienkartine natų nuoma;

LNOBT vadovas teikia KM ketvirtines veiklos ataskaitas, dėl kurių pretenzijų gauta nebuvo, kai jos priimamos tuomet vertinama dėl priedo skyrimo. IeÅ¡kinys atmetamas.Byloje ginčas kilo dėl drausminių nuobaudų – pastabos ir atleidimo iÅ¡ darbo – skyrimo teisėtumo ir pagrįstumo.IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad KM ir ieÅ¡kovas 2012-07-16 sudarė terminuotÄ darbo sutartį nuo 2012-07-18 iki 2017-07-18, kuria ieÅ¡kovas buvo priimtas į LNOBT generalinio direktoriaus pareigas (el. b. t. III, b. l. 48–49), Vyriausioji tarnybinės etikos komisija 2017-02-01 priėmė sprendimÄ Nr. KS-7 (el. b. t.

I, b. l. 103–106), Viešųjų pirkimų tarnybos Kontrolės skyrius 2017-02-27 priėmė pirkimų vertinimo iÅ¡vadÄ Nr. 4S-617 (el. b. t. I, b. l. 24–28), 2017-02-28 ieÅ¡kovo buvo papraÅ¡yta pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ (el. b. t. I, b. l. 22), 2017-03-06 ieÅ¡kovas surašė pasiaiÅ¡kinimÄ (el. b. t. I, b. l. 126–131), Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministras 2017-03-09 priėmė įsakymÄ Nr. Ä®V-452 „Dėl komisijos galimam darbo drausmės pažeidimui nagrinėti sudarymo“ (el. b. t.

I, b. l. 132), 2017-03-09 Komisija galimam darbo drausmės pažeidimui nagrinėti priėmė iÅ¡vadÄ dėl Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generalinio direktoriaus G. K. darbo drausmės pažeidimo (el. b. t. I, b. l. 14–20), Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministro 2017-03-09 įsakymu Nr. P-55 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generaliniam direktoriui G. K.“ ieÅ¡kovui paskirta drausminė nuobauda – pastaba (el. b. t. I, b. l. 9–10), Valstybinio socialinio drausimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2017-03-28 lydraščiu Nr. (14.58E)I-1733 „Dėl G.

K. veiklos“ KM pateikė informacijÄ (el. b. t. III, b. l. 53–54), Valstybinė mokesčių inspekcija 2017-03-29 surašė raÅ¡tÄ Nr. (27.1-40-4E)R-1903 „Dėl informacijos apie G. K. pateikimo“ KM (el. b. t. III, b. l. 50–51), Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministras 2017-03-29 priėmė įsakymÄ Nr. Ä®V-517 „Dėl komisijos galimam darbo drausmės pažeidimui nagrinėti sudarymo“ (el. b. t. III, b. l. 83), 2017-03-31 ieÅ¡kovo buvo papraÅ¡yta pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ (el. b. t.

III, b. l. 65), 2017-04-06 ieÅ¡kovas surašė pasiaiÅ¡kinimÄ (el. b. t. III, b. l. 63–64), Vyriausioji tarnybinės etikos komisija 2017-05-24 priėmė sprendimÄ Nr. KS-52 (el. b. t. I, b. l. 144–160), 2017-06-12 Komisija galimam darbo drausmės pažeidimui nagrinėti priėmė iÅ¡vadÄ dėl galimo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generalinio direktoriaus G. K. darbo drausmės pažeidimo (el. b. t. II, b. l. 106–114), Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministro 2017-06-12 įsakymu Nr. P-92 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo G.

K. ir jo atleidimo iÅ¡ Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generalinio direktoriaus pareigų“ ieÅ¡kovui paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ pareigų 2017-06-12 (el. b. t. II, b. l. 86).Pagal 2016-09-14 Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 6 straipsnio 7 dalį, jeigu skundas, praÅ¡ymas nagrinėti individualų darbo ginÄÄ yra paduotas ar ieÅ¡kinys dėl darbo teisių įgyvendinimo yra pareikÅ¡tas iki Darbo kodekso įsigaliojimo, skundas, praÅ¡ymas yra sprendžiami pagal iki Darbo kodekso įsigaliojimo galiojusias nuostatas.Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio DK 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sÄ Å¾iningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principų.

Draudžiama piktnaudžiauti savo teise.DK 136 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo:

1) kai darbuotojas nerÅ«pestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieÅ¡ tai jam nors kartÄ per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos;

2) kai darbuotojas vienÄ kartÄ Å¡iurkščiai pažeidžia darbo pareigas (Kodekso 235 straipsnis).DK 228 straipsnyje nustatyta, kad darbuotojai turi dirbti dorai ir sÄ Å¾iningai, laikytis darbo drausmės, laiku ir tiksliai vykdyti teisėtus darbdavio ir administracijos nurodymus, darbo normas, laikytis technologinės drausmės, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, tausoti darbdavio turtÄ .DK 234 straipsnyje nustatyta, jog darbo drausmės pažeidimas yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės.DK 235 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡iurkÅ¡tus darbo pareigų pažeidimas yra darbo drausmės pažeidimas, kuriuo Å¡iurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbÄ reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip Å¡iurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai.

Pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ , Å¡iurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikoma dalyvavimas veikloje, kuri pagal įstatymų, kitų norminių teisės aktų, darbo tvarkos taisyklių, kolektyvinių ar darbo sutarčių nuostatas nesuderinama su darbo funkcijomis. Pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ , Å¡iurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikoma pasinaudojimas pareigomis siekiant gauti neteisėtų pajamų sau ar kitiems asmenims arba dėl kitokių asmeninių paskatų, taip pat savavaliavimas ar biurokratizmas.

Pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktÄ , Å¡iurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikomi kiti nusižengimai, kuriais Å¡iurkščiai pažeidžiama darbo tvarka.Pagal DK 237 straipsnio 1 dalį, už darbo drausmės pažeidimÄ gali bÅ«ti skiriamos Å¡ios drausminės nuobaudos:

1) pastaba;

2) papeikimas;

3) atleidimas iÅ¡ darbo (Kodekso 136 straipsnio 3 dalis).Pagal DK 238 straipsnį, skiriant drausminę nuobaudÄ , turi bÅ«ti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumÄ ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis Å¡is pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau.DK 240 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prieÅ¡ skirdamas drausminę nuobaudÄ , darbdavys turi raÅ¡tu pareikalauti, kad darbuotojas raÅ¡tu pasiaiÅ¡kintų dėl darbo drausmės pažeidimo.

Jei per darbdavio arba administracijos nustatytÄ terminÄ be svarbių priežasčių darbuotojas nepateikia pasiaiÅ¡kinimo, drausminę nuobaudÄ galima skirti ir be pasiaiÅ¡kinimo.DK 241 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad drausminė nuobauda skiriama tuoj pat, paaiÅ¡kėjus darbo drausmės pažeidimui, bet ne vėliau kaip per vienÄ mėnesį nuo tos dienos, kai pažeidimas paaiÅ¡kėjo, neįskaitant laiko, kurį darbuotojas darbe nebuvo dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo, o iÅ¡kėlus baudžiamÄ jÄ bylÄ , – ne vėliau kaip per du mėnesius nuo baudžiamosios bylos nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

DK 241 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad negalima skirti drausminės nuobaudos praėjus Å¡eÅ¡iems mėnesiams nuo tos dienos, kai pažeidimas buvo padarytas. Jei darbo drausmės pažeidimas nustatomas atliekant auditÄ , piniginių ar kitokių vertybių revizijÄ (inventorizacijÄ ), drausminė nuobauda gali bÅ«ti skiriama ne vėliau kaip per dvejus metus nuo pažeidimo padarymo dienos. Pagal DK 250 straipsnį, darbo sutarties Å¡alys privalo atlyginti viena kitai padarytÄ neturtinę žalÄ . Jos dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu.Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.273 straipsnio 1 dalį, bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalÄ privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.Dėl drausminės nuobaudos – pastabos – skyrimo Teismas pažymi, kad drausminė nuobauda yra neigiamo poveikio priemonė, skiriama darbuotojui kaip sankcija, įvertinant jo padarytÄ darbo drausmės pažeidimÄ .

Tuo pačiu drausminė nuobauda atlieka ir prevencinės drausminančios priemonės funkcijas pažeidėjo ir kitų tame pačiame kolektyve su pažeidėju dirbančių asmenų atžvilgiu. DK 234 straipsnyje įtvirtinta norma reiÅ¡kia, kad darbuotojas privalo žinoti darbo pareigų turinį, jų įgyvendinimo tvarkÄ , sÄ lygas, kurių pažeidimas yra pagrindas darbuotojo drausminei atsakomybei atsirasti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog darbuotojas privalo laikytis ne tik darbo sutartyje ar vidaus tvarkos taisyklėse nustatytų reikalavimų, bet ir dirbti dorai, sÄ Å¾iningai, laikytis įstatymų ir darbo drausmės, tausoti darbdavio turtÄ , laikytis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principų, nepažeisti darbdavio teisių ir interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-117/2012).Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieÅ¡kovui drausminė nuobauda pastaba 2017-03-09 Ä®sakymu (el. b. t.

I, b. l. 9–10) paskirta Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministrei atsižvelgus į Komisijos 2017-03-09 iÅ¡vadÄ bei pripažinus, kad ieÅ¡kovas padarė darbo drausmės pažeidimÄ â€“ ieÅ¡kovui pažeidus Biudžetinių įstaigų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ , nustatantį, jog biudžetinės įstaigos vadovo pareigos užtikrinti racionalų ir taupų lėšų bei turto naudojimÄ , veiksmingÄ biudžetinės įstaigos vidaus kontrolės sistemos sukÅ«rimÄ , jos veikimÄ ir tobulinimÄ , Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, nustatančiÄ , jog perkančioji organizacija užtikrina, kad atliekant pirkimo procedÅ«ras ir nustatant laimėtojÄ bÅ«tų laikomasi lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, nustatančiÄ , jog pirkimų tikslas – vadovaujantis Å¡io įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančiÄ Ä¯sigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimÄ Ä¯galiojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus, nustatančius, jog viešųjų interesų virÅ¡enybei užtikrinti asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo neÅ¡aliÅ¡kai, sÄ Å¾iningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas; teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra; nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti, Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1–2 punktus, nustatančius, jog vidaus kontrolės pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad vieÅ¡ojo juridinio asmens veikla bÅ«tų vykdoma įstatymų, kitų teisės aktų nustatyta tvarka pagal strateginius arba kitus veiklos planus, programas bei procedÅ«ras; valstybės ir savivaldybės turtas bei įsipareigojimai tretiesiems asmenims bÅ«tų apsaugoti nuo sukčiavimo, iÅ¡Å¡vaistymo, pasisavinimo, neteisėto valdymo ar kitų neteisėtų veikų, Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 10 straipsnio 1–3 punktus, nustatančius, jog vieÅ¡ojo juridinio asmens vadovas yra atsakingas už efektyvios vidaus kontrolės, įskaitant finansų kontrolę, sukÅ«rimÄ , jos veikimÄ bei tobulinimÄ ; diegdamas vidaus kontrolę, įskaitant finansų kontrolę, atsižvelgia į Å¡io Ä®statymo 3 straipsnio 1 dalyje ir 4 straipsnio 1 dalyje nurodytus tikslus; užtikrina, kad kuriant vidaus kontrolę vieÅ¡ajame juridiniame asmenyje bÅ«tų atsižvelgta į teisės aktų, vieÅ¡ojo juridinio asmens strateginių planų, procedÅ«rų, darbo reglamentų (vidaus darbo tvarkos taisyklių), sutarčių laikymÄ si, veiklos ir finansinės informacijos patikimumÄ , veiklos veiksmingumÄ , turto apsaugÄ , kartu ieÅ¡kovas 2017-03-09 Ä®sakymo 3 punktu buvo įpareigotas teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra, užtikrinti racionalų ir taupų lėšų bei turto naudojimÄ , veiksmingÄ biudžetinės įstaigos vidaus kontrolės sistemos sukÅ«rimÄ , jos veikimÄ ir tobulinimÄ , bÅ«ti atsakingam už efektyvios vidaus kontrolės, įskaitant finansų kontrolę, sukÅ«rimÄ , jos veikimÄ bei tobulinimÄ .

KM teigimu, drausminė nuobauda pastaba ieÅ¡kovui paskirta už Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų principų pažeidimÄ .Byloje nustatyta, kad Viešųjų pirkimų tarnyba, atlikusi perkančiosios organizacijos – LNOBT, kurios vadovu buvo ieÅ¡kovas, vykdytų viešųjų pirkimų (A. G., Londono simfoninio orkestro, KaraliÅ¡kojo filharmonijos orkestro koncertų) atitikties Viešųjų pirkimų įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų reikalavimams vertinimÄ , pateikė 2017-02-27 iÅ¡vadÄ (el. b. t.

I, b. l. 23, 24–28), kurioje nurodė, jog vykdant A. G., Londono simfoninio orkestro, KaraliÅ¡kojo filharmonijos orkestro koncertų pirkimus ir sudarant sutartis su tiekėju bendrove Riverside Music Limited, kurios vienas iÅ¡ vadovų yra ieÅ¡kovo sÅ«nus, buvo pažeistos Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatos, nes ieÅ¡kovas (perkančiosios organizacijos vadovas) tik formaliai nusiÅ¡alino nuo sprendimų, susijusių su bendrove Riverside Music Limited, priėmimo, LNOBT veiksmai ir sprendimai, susiję su pirkimų procedÅ«rų vykdymu, nebuvo pakankami ir skaidrÅ«s, vien perkančiosios organizacijos vadovo kylančio interesų konflikto pavojus jau suponavo skaidrumo principo pažeidimÄ , tiekėjui bendrovei Riverside Music Limited buvo sudarytos iÅ¡skirtinės sÄ lygos pateikti pasiÅ«lymÄ , LNOBT nesiėmė jokių veiksmų, siekdama nustatyti, ar buvo kitų tiekėjų, galėjusių suorganizuoti koncertus, nesvarstė kitų alternatyvų.

Komisija 2017-03-09 iÅ¡vadoje (el. b. t. I, b. l. 14–20) nurodė, kad aplinkybės, susijusios su ieÅ¡kovo ryÅ¡iais su bendrove Riverside Music Limited ir egzistavusios A. G., Londono simfoninio orkestro, KaraliÅ¡kojo filharmonijos orkestro koncertų pirkimų organizavimo, vykdymo ir sutarčių sudarymo metu, galėjo turėti įtakos pirkimų rezultatui, sudarė situacijÄ , lemiančiÄ interesų konfliktÄ , nebuvo nagrinėjamos iÅ¡samiai kitos galimybės, kas rodo ieÅ¡kovo tyčinių veiksmų padarymÄ .

Nors ieÅ¡kovo teigimu, 2017-03-09 Ä®sakyme nedetalizuojama kuo, kaip ir kada jo pažeidimai pasireiÅ¡kė, tačiau atkreipiamas dėmesys į tai, kad pačiame 2017-03-09 Ä®sakyme aiÅ¡kiai nurodyta, jog jis priimtas atsižvelgus į Komisijos 2017-03-09 iÅ¡vadÄ , vadinasi, tiek 2017-03-09 Ä®sakymas, tiek Komisijos 2017-03-09 iÅ¡vada turi bÅ«ti vertinami kartu, Komisijos 2017-03-09 iÅ¡vada, teismo vertinimu, yra pakankamai informatyvi ir motyvuota dėl ieÅ¡kovo padaryto darbo drausmės pažeidimo tiek faktiniu, tiek teisiniu aspektu, joje minima ir Viešųjų pirkimų tarnybos 2017-02-27 iÅ¡vada, su jomis abejomis ieÅ¡kovas patvirtino susipažinęs, teisme dalyvauja atstovaujamas kvalifikuotų teisininkų, todėl jis negalėjo nesuprasti KM motyvacijos dėl jam paskirtos drausminės nuobaudos pastabos.

Taigi, pagal aukščiau padarytas iÅ¡vadas teismas atmeta kaip nepagrįstÄ ieÅ¡kovo teiginį, jog 2017-03-09 Ä®sakymas neatitinka formalių turinio reikalavimų ir tuo pagrindu turėtų bÅ«ti pripažintas neteisėtu. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieÅ¡kovas ėjo biudžetinės įstaigos LNOBT generalinio direktoriaus pareigas, 2012-07-18 jis pasirašė Pareiginius nuostatus (el. b. t. I, b. l. 89–91), kurių 7.1 punkte įtvirtinta, jog LNOBT generalinis direktorius atsako už tinkamÄ viso teatro veiklos organizavimÄ ir pasiektų rezultatų atitikimÄ teisės aktuose įtvirtintiems teatro nustatytiems veiklos tikslams, pagal Biudžetinių įstaigų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 2, 6 punktus, jis turėjo pareigÄ užtikrinti, kad bÅ«tų laikomasi įstatymų, kitų teisės aktų ir biudžetinės įstaigos nuostatų, užtikrinti racionalų ir taupų lėšų bei turto naudojimÄ , veiksmingÄ biudžetinės įstaigos vidaus kontrolės sistemos sukÅ«rimÄ , jos veikimÄ ir tobulinimÄ , pagal Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 10 straipsnio 1 punktÄ , jis buvo atsakingas už efektyvios vidaus kontrolės, įskaitant finansų kontrolę, sukÅ«rimÄ , jos veikimÄ bei tobulinimÄ .

BÅ«tent specifinė įstaigos vadovo teisinė padėtis lemia aukÅ¡tus reikalavimus jo veiklai ir atsakomybei. Vadovas privalo veikti rÅ«pestingai, atidžiai, kvalifikuotai ir tik įstaigos interesais, vengti privačių ir įstaigos interesų konflikto. Vadovaujančios pareigos lemia kontrolės funkcijos turėjimÄ , o Å¡ios nepanaudojimas reiÅ¡kia atsakomybės prisiėmimÄ už dėl to kilusius galimus neigiamus padarinius. Kadangi vadovaujančiojo darbuotojo veiksmai (neveikimas) ir sprendimai gali turėti įtakos didelės dalies ar visos įstaigos veiklai, tokių darbuotojų veiklos vertinimui taikomi aukÅ¡tesni standartai ir griežtesni reikalavimai.

Tokios teismo iÅ¡vados atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2007, 2013-01-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2013).Pažymėtina, kad vien tik aplinkybė, jog ieÅ¡kovas kaip biudžetinės įstaigos LNOBT vadovas nusiÅ¡alino nuo A. G., Londono simfoninio orkestro, KaraliÅ¡kojo filharmonijos orkestro koncertų organizavimo, o LNOBT vardu sutartis su tiekėju bendrove Riverside Music Limited, kurio vadovÄ , akcininkÄ ir ieÅ¡kovÄ sieja giminystės ryÅ¡iai (sÅ«nus ir tėvas), pasirašė jo pavaduotojas N. S., nors ir pavedus tai padaryti Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministrui 2016-03-29 įsakymu Nr. P-62 (el. b. t.

I, b. l. 143), nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovas nedarė įtakos sutarčių su tiekėju bendrove Riverside Music Limited dėl A. G., Londono simfoninio orkestro, KaraliÅ¡kojo filharmonijos orkestro koncertų pasiraÅ¡ymui ir jų įvykdymui. Teismas sutinka su KM pozicija, kad ieÅ¡kovo nusiÅ¡alinimas buvo formalus ir pavėluotas, nes apie LNOBT planuojamÄ Londono simfoninio orkestro koncertÄ 2016 m. ieÅ¡kovas jau žinojo 2015 m., 2015-06-23 jis jau iÅ¡siuntė KM jo paties pasiraÅ¡ytÄ LNOBT 2015–2016 metų teatro sezoninės kÅ«rybinės veiklos programÄ , į kuriÄ jau buvo įtrauktas Londono simfoninio orkestro koncertas 2016 m., pats ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje ir 2017-03-06 pasiaiÅ¡kinime patvirtino, kad planuojant 2016 m. repertuarÄ buvo svarstyti A.

G., Londono simfoninio orkestro, KaraliÅ¡kojo filharmonijos orkestro pasirodymai, kurių tiekėjas bendrovė Riverside Music Limited, tačiau nusiÅ¡alinimÄ jis pateikė tik 2016-03-17 (el. b. t. I, b. l. 143), todėl tinkamai ir visapusiÅ¡kai įgyvendinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2016-02-01 rekomendacijas jis jau nebegalėjo dėl iki tol jo atliktų veiksmų. Akivaizdu, kad pagal Profesionaliojo scenos meno įstatymo 6 straipsnį patariamÄ jÄ balso teisę turinčios Meno tarybos nariai, LNOBT vadovo pavaduotojas N. S. žinojo įstaigos vadovo planus 2016 metams, pavaldÅ«s asmenys nesprendė prieÅ¡ingai vadovo nuomonei, taigi, veikė vadovo įtakoje, kas matyti ir iÅ¡ Meno tarybos 2016-03-09 posėdžio protokolo Nr. S5-1 (el. b. t.

IV, b. l. 34–35) – posėdyje, kurio metu buvo svarstomas klausimas dėl ieÅ¡kovo viešųjų ir privačių interesų derinimo organizuojant A. G., Londono simfoninio orkestro, KaraliÅ¡kojo filharmonijos orkestro koncertus, dalyvaudamas ieÅ¡kovas pats posėdyje dalyvaujantiems Meno tarybos nariams nurodė, jog jo sÅ«naus bendrovė turi iÅ¡skirtines teises į A. G., Londono simfoninio orkestro, KaraliÅ¡kojo filharmonijos orkestro koncertų organizavimÄ Baltijos ir Centrinės Europos Å¡alyse, kartu nurodydamas:

„<...> jeigu rekomenduotumėt kokį prodiuserį, tai bÅ«tų nesÄ monė, o jeigu kaip juristė sako vienas iÅ¡ mano pavaduotojų rekomendacinio pobÅ«džio raÅ¡te ministrui galėtų pasiraÅ¡yti, tai bÅ«tų tikrai iÅ¡pildymas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos laiÅ¡ko <...>“, taigi matyti, kad ieÅ¡kovas aktyviai dalyvavo Meno tarybos posėdžio metu, aiÅ¡kiai iÅ¡sakė savo pozicijÄ su kuo turėtų bÅ«ti sudaromos sutartys dėl A. G., Londono simfoninio orkestro, KaraliÅ¡kojo filharmonijos orkestro koncertų pirkimo ir kas tokias sutartis turėtų pasiraÅ¡yti, todėl bÅ«tent ieÅ¡kovo veiksmai lėmė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų principų pažeidimÄ organizuojant ir vykdant A.

G., Londono simfoninio orkestro, KaraliÅ¡kojo filharmonijos orkestro koncertų pirkimus. Teismo vertinimu, nors ieÅ¡kovas ir nusiÅ¡alino nuo aukščiau nurodytų koncertų organizavimo ir sutarčių su koncertų tiekėju bendrove Riverside Music Limited sudarymo ir vykdymo, tačiau pirmuosius organizacinius darbus jis jau buvo atlikęs iki nusiÅ¡alinimo (Londono simfoninio orkestro koncertas netgi jau buvo įtrauktas į 2016 metų LNOBT programÄ , pats patvirtino, kad planuojant 2016 metų repertuarÄ buvo svarstyti A.

G., Londono simfoninio orkestro, KaraliÅ¡kojo filharmonijos orkestro pasirodymai, žinojo, kad jų tiekėjas bendrovė Riverside Music Limited), toliau liko suinteresuotas konkretaus tiekėjo (sÅ«naus įmonės) koncertų įvykimu, todėl jo anksčiau atlikti veiksmai bei pasisakymai Meno tarybos posėdžio metu įtakojo jam pavaldžius asmenis veikti jo interesais ir tai įtakojo pirkimų rezultatus ir sudarytų sutarčių įvykdymÄ . Kartu pažymėtina ir tai, kad nors ieÅ¡kovas suprato, jog jo ryÅ¡iai su A.

G., Londono simfoninio orkestro, KaraliÅ¡kojo filharmonijos orkestro koncertų tiekėju bendrove Riverside Music Limited sÄ lygoja interesų konfliktÄ , tačiau nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kaip įstaigos vadovas, įsitikinti tokio tiekėjo nurodomomis iÅ¡imtinės teisės atstovauti aukščiau nurodytus atlikėjus bei orkestrus organizuojant jų koncertus turėjimu dar iki nusiÅ¡alinimo, planuojant ir įtraukiant koncertus į LNOBT 2016 metų programÄ , taip proteguodamas savo sÅ«naus įmonę kaip tiekėjÄ .

Savaime suprantama, kad atlikėjų atstovavimo sutartys sudaromos susitarimo pagrindu, todėl tik kreipusis į konkretų atlikėjÄ ir gavus jo oficialų atsakymÄ bÅ«tų įsitikinta atstovavimo teisės tinkamumu, tačiau tai nei iki ieÅ¡kovo nusiÅ¡alinimo, nei po jo iki sudarant sutartis su tiekėju padaryta nebuvo, kitos alternatyvos svarstytos nebuvo. Dar kartÄ pabrėžtina, kad ieÅ¡kovo vėlesnis formalus nusiÅ¡alinimas nepaneigia jo sÄ moningų, apgalvotų veiksmų įtakojant sutartis su tiekėju bendrove Riverside Music Limited pasiraÅ¡antį jam pavaldų asmenį veikti pagal jo iki nusiÅ¡alinimo sudarytus planus.

Teismo vertinimu, kiek LNOBT planavo, derino, organizavo bei vykdė A. G., Londono simfoninio orkestro, KaraliÅ¡kojo filharmonijos orkestro koncertų pirkimus iÅ¡ tiekėjo bendrovės Riverside Music Limited, tiek ieÅ¡kovas nuolat veikė privačių interesų konflikto situacijoje, nes visi atlikti veiksmai buvo arba atlikti jo paties, arba jo įtakoti, todėl pripažįstama, kad nagrinėjamu atveju organizuojant A. G., Londono simfoninio orkestro, KaraliÅ¡kojo filharmonijos orkestro koncertų pirkimus, atliekant pirkimo procedÅ«ras ir nustatant laimėtojÄ nebuvo laikomasi lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, ieÅ¡kovas aukščiau aptartais jo atliktais tyčiniais veiksmais neužtikrino tinkamo savo kaip įstaigos vadovo funkcijų vykdymo, racionalaus, taupaus lėšų naudojimo, neÅ¡aliÅ¡ko ir sÄ Å¾iningo pareigų ėjimo, nevengė interesų konflikto, neužtikrino efektyvios LNOBT vidaus kontrolės, taip pažeisdamas Pareigybės apraÅ¡ymo 6.2 punktÄ , 6.16 punktÄ , DK 35, 228 straipsnius, Biudžetinių įstaigų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ , Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalis, už kÄ pagrįstai KM skyrė jam drausminę nuobaudÄ pastabÄ .

Bylai neturi reikÅ¡mės ieÅ¡kovo teiginys apie KM neparengtÄ LiteratÅ«ros, mokslo ir meno kÅ«rinių autorių paslaugų pirkimų tvarkÄ , kadangi, kaip teisingai pažymėjo KM, konkrečių poįstatyminių teisės aktų buvimas ar nebuvimas, jų turinys niekaip nepaneigia pareigos laikytis Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų teisinio reguliavimo principų – neÅ¡aliÅ¡kumo, sÄ Å¾iningumo bei skaidrumo. Kadangi sprendžiamas drausminės, o ne administracinės atsakomybės klausimas, Å¡ie klausimai vertinami pagal skirtingus kriterijus, todėl atmetamas kaip nepagrįstas ieÅ¡kovo teiginys, jog jis negali bÅ«ti laikomas atsakingu už viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos pažeidimus, nes pirkimams organizuoti buvo paskirtas pirkimų organizatorius, kuris yra atsakingas už viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimus, o jis nebuvo sprendimus pirkimuose priėmęs asmuo.

Be to, visiÅ¡kai nesuprantamas ieÅ¡kovo teiginys, jog Viešųjų pirkimų tarnybos 2017-02-17 iÅ¡vada Komisija neturėjo pagrindo remtis, nes ji savo esme negali sukelti neigiamų padarinių, prieÅ¡ingai, bÅ«tent iÅ¡ Viešųjų pirkimų tarnybos 2017-02-17 iÅ¡vados KM paaiÅ¡kėjus tam tikroms aplinkybėms apie ieÅ¡kovo veiklÄ , ji pagrįstai buvo vertinama tiriant ieÅ¡kovo padarytÄ darbo drausmės pažeidimÄ , įstaigos vadovo daromi darbo drausmės pažeidimai visada sukelia tokiai įstaigai neigiamus padarinius.

Vien tai, kad tokia iÅ¡vada nėra administracinio teismo nagrinėjimo dalykas, nedraudžia ja remtis ar jÄ vertinti tiriant darbo drausmės pažeidimÄ .IeÅ¡kovo teigimu, KM nesilaikė DK įtvirtintų reikalavimų, keliamų darbdavio reikalavimui pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ dėl padaryto darbo drausmės pažeidimo, ir prieÅ¡ skiriant jam drausminę nuobaudÄ pastabÄ tinkamai jo nepaprašė pasiaiÅ¡kinti, nes jo buvo papraÅ¡yta pasiaiÅ¡kinti tik dėl Viešųjų pirkimų tarnybos 2017-02-27 iÅ¡vadoje nurodytų pažeidimų pagal su bendrove Riverside Music Limited sudarytas 2016-05-05 sutartį Nr. J1-7, 2016-05-05 sutartį Nr. J1-8, 2016-09-09 sutartį Nr. J1-10.

Tuo tarpu KM teigimu, Viešųjų pirkimų tarnybos 2017-02-27 iÅ¡vadoje nurodytos ieÅ¡kovo veikos, dėl kurių papraÅ¡yta pasiaiÅ¡kinti prieÅ¡ skiriant jam drausminę nuobaudÄ pastabÄ , apima visus su viešųjų pirkimų organizavimu susijusius klausimus: reikalavimus laikytis Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo, nesukelti viešųjų ir privačių interesų pažeidimo atsiradimo rizikos, užtikrinti racionalų valstybės biudžeto asignavimų, kitų valstybės pinigų fondų lėšų ir turto naudojimÄ , tiek Komisijos 2017-03-09 iÅ¡vadoje, tiek 2017-03-09 Ä®sakyme nurodytų drausminės nuobaudos pagrindÄ sudarančių teisės pažeidimų atsiradimÄ lėmė tie patys ieÅ¡kovo veiksmai, dėl kurių jo buvo papraÅ¡yta pasiaiÅ¡kinti.

Teismas nustatė, kad prieÅ¡ skiriant ieÅ¡kovui drausminę nuobaudÄ pastabÄ , 2017-02-28 reikalavimu pasiaiÅ¡kinti KM ieÅ¡kovo paprašė pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ dėl visų Viešųjų pirkimų tarnybos 2017-02-27 iÅ¡vadoje nurodytų pažeidimų (el. b. t. I, b. l. 22). Viešųjų pirkimų tarnybos 2017-02-27 iÅ¡vadoje (el. b. t. I, b. l. 24–28) pasisakyta dėl ieÅ¡kovo tik formalaus nusiÅ¡alinimo nuo sprendimų, susijusių su bendrove Riverside Music Limited, priėmimo, taip pat dėl aplinkybių jam dar iki A.

G., Londono simfoninio orkestro, KaraliÅ¡kojo filharmonijos orkestro koncertų pirkimų pradžios nesiėmus visų įmanomų priemonių, iÅ¡siaiÅ¡kinant tikrÄ jÄ padėtį rinkoje, kad paneigti abejones dėl bendrovės Riverside Music Limited iÅ¡imtinės teisės teikti paslaugas, kilusio interesų konflikto, dėl LNOBT veiksmų ir sprendimų, susijusių su pirkimų procedÅ«rų vykdymu. Komisijos 2017-03-09 iÅ¡vadoje (el. b. t. I, b. l. 14–20) nurodyta, kad aplinkybės, susijusios su ieÅ¡kovo ryÅ¡iais su bendrove Riverside Music Limited ir egzistavusios pirkimų organizavimo, vykdymo ir sutarčių sudarymo metu, galėjo turėti įtakos pirkimų rezultatui, sudarė situacijÄ , lemiančiÄ interesų konfliktÄ , nebuvo nagrinėjamos iÅ¡samiai kitos galimybės, kas rodo ieÅ¡kovo tyčinių veiksmų padarymÄ . 2017-03-09 Ä®sakymu drausminė nuobauda pastaba ieÅ¡kovui paskirta atsižvelgus į Komisijos 2017-03-09 iÅ¡vadÄ (el. b. t.

I, b. l. 9–10). Taigi, teismas iÅ¡samiai įvertinęs tiek Viešųjų pirkimų tarnybos 2017-02-27 iÅ¡vados, tiek Komisijos 2017-03-09 iÅ¡vados turinį sprendžia, kad KM aiÅ¡kiai ir tinkamai paprašė ieÅ¡kovo pasiaiÅ¡kinti, nes skiriant ieÅ¡kovui drausminę nuobaudÄ pastabÄ buvo sprendžiamas klausimas, susijęs su jo dalyvavimu pirkimų, susijusių su bendrove Riverside Music Limited, organizavime ir vykdyme. IeÅ¡kovas teikė tiek savo pasiaiÅ¡kinimÄ KM raÅ¡tu (el. b. t. I, b. l. 126–131), tiek savo argumentus nagrinėjamu klausimu, susijusiu su drausminės nuobaudos pastabos jam skyrimu, pateikė teismui ieÅ¡kinyje, jo atstovai ieÅ¡kovo pozicijÄ teikė teismo posėdžio metu, taigi, ieÅ¡kovas turėjo tinkamai sudarytas galimybes pasiaiÅ¡kinti. IeÅ¡kovo manymu, 2017-03-09 Ä®sakymas yra neteisėtas, nes drausminė nuobauda pastaba jam paskirta praleidus DK 241 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus terminus drausminei nuobaudai skirti, tuo tarpu KM teigimu, ieÅ¡kovo padaryti pažeidimai buvo tęstinio pobÅ«džio, nes Viešųjų pirkimų tarnybos 2017-02-27 iÅ¡vadoje buvo vertinta ir pasisakyta dėl trijų LNOBT sudarytų viešųjų pirkimų sutarčių su bendrove Riverside Music Limited – 2016-05-05 sutarties Nr. J1-7, 2016-05-05 sutarties Nr. J1-8, 2016-09-09 sutarties Nr. J1-10, paskutinysis atsiskaitymas pagal sutartį Nr. J1-8 įvykdytas 2016-12-08, pagal sutartį Nr. J1-10 – 2016-12-16, Å¡ių sutarčių pagrindu susiklostę sutartiniai santykiai tęsėsi iki visiÅ¡ko sutarčių įvykdymo, todėl DK 241 straipsnio 2 dalyje nustatytas terminas skirti drausminę nuobaudÄ pastabÄ nebuvo pasibaigęs, dėl DK 241 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto termino KM paaiÅ¡kino, kad Komisijos 2017-03-09 iÅ¡vada yra tas dokumentas, kuris konstatuoja ieÅ¡kovo padaryto darbo drausmės pažeidimo faktÄ , be jo KM nebuvo žinoma apie įvykusį drausmės pažeidimÄ ir jo sudėtį, kvalifikuojančius požymius, visas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes.

Teismas sutinka su aukščiau pateiktomis KM iÅ¡vadomis dėl padaryto tęstinio pažeidimo, kadangi akivaizdu, jog 2016-05-05 ir 2016-09-09 LNOBT sudarytos sutartys su bendrove Riverside Music Limited visÄ laikÄ galiojo ir LNOBT su bendrove Riverside Music Limited pagal aukščiau nurodytas sutartis atsiskaitė tik 2016-12-08 ir 2016-12-16 bankiniais pavedimais Nr. 813 ir Nr. 828 (el. b. t. I, b. l. 109, 110), visÄ tÄ laikÄ ieÅ¡kovas, kaip LNOBT vadovas, nesiėmė jokių tinkamų aktyvių veiksmų paÅ¡alinti kilusį interesų konfliktÄ , leido, kad aukščiau nurodytos sutartys bÅ«tų įvykdytos, kas atitinka tęstinio pažeidimo sÄ vokÄ pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateiktÄ iÅ¡aiÅ¡kinimÄ â€“ tęstiniai pažeidimai pasireiÅ¡kia veikimu ar neveikimu, susijusiu su aplaidžiu darbinių pareigų vykdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-10-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2004), drausminė nuobauda pastaba paskirta 2017-03-09 Ä®sakymu, vadinasi, DK 241 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas 6 mėnesių terminas praleistas nebuvo.

Dėl DK 241 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto 1 mėnesio termino pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog darbo drausmės pažeidimo paaiÅ¡kėjimas, nuo kurio prasideda DK 241 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas, reiÅ¡kia, kad turima informacija nekelia pagrįstų abejonių dėl darbo drausmės pažeidimo fakto ir pažeidėjo asmens. Jeigu turima informacija neleidžia konkrečiai spręsti apie tai, kelia pagrįstų abejonių, gali bÅ«ti atliekamas tyrimas, tačiau dėl jo atlikimo turi bÅ«ti apsisprendžiama per protingÄ laikÄ .

Nepagrįstas delsimas gali bÅ«ti vertinamas kaip darbdavio pasinaudojimas jam suteikta diskrecijos teise apskritai nepradėti drausminės atsakomybės taikymo procedÅ«rų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-701/2016). Nagrinėjamu atveju Viešųjų pirkimų tarnybos iÅ¡vada priimta 2017-02-27 (el. b. t. I, b. l. 24–28), dėl joje nurodytų pažeidimų praÅ¡yta ieÅ¡kovo pasiaiÅ¡kinti (el. b. t. I, b. l. 22), Komisija 2017-03-09 priėmė iÅ¡vadÄ , nuo jos priėmimo KM tapo aiÅ¡kus darbo drausmės pažeidimo faktas ir pažeidėjo asmuo, ir į jÄ atsižvelgus 2017-03-09 Ä®sakymu ieÅ¡kovui skirta drausminė nuobauda pastaba, vadinasi, DK 241 straipsnio 1 dalyje nustatytas 1 mėnesio terminas praleistas nebuvo.

Taigi, nepagrįstas ieÅ¡kovo teiginys, jog 2017-03-09 Ä®sakymas yra neteisėtas, nes drausminė nuobauda pastaba jam paskirta praleidus DK 241 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus terminus drausminei nuobaudai skirti, kadangi 2017-03-09 Ä®sakymas priimtas laikantis DK 241 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų terminų drausminei nuobaudai skirti. Kartu pažymėtina, kad ieÅ¡kovas padaryto pažeidimo nepripažino, dėl jo nesigailėjo, kritiÅ¡kai savo poelgių nevertino, nustatytos visos bÅ«tinos drausminės atsakomybės sÄ lygos, KM įrodė ieÅ¡kovo padarytÄ konkretų darbo drausmės pažeidimÄ , skirdama ieÅ¡kovui drausminę nuobaudÄ laikėsi drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos, DK 238 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų, paskirta nuobauda atitinka darbo drausmės pažeidimo sunkumÄ , drausminės atsakomybės tikslus ir yra adekvati ieÅ¡kovo padarytam darbo drausmės pažeidimui, taigi, teismas atmeta ieÅ¡kovo reikalavimÄ panaikinti 2017-03-09 Ä®sakymÄ ir juo jam paskirtÄ drausminę nuobaudÄ pastabÄ .

Dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo – skyrimo Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovui drausminė nuobauda atleidimas iš darbo 2017-06-12 Įsakymu (el. b. t. II, b. l.

86) paskirta vadovaujantis DK 136 straipsnio 3 dalimi, 235 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktais, atsižvelgus į Komisijos 2017-06-12 iÅ¡vadÄ bei pripažinus, kad ieÅ¡kovas padarė darbo drausmės pažeidimÄ . KM teigimu, ieÅ¡kovas savo veiksmais pažeidė Pareigybės apraÅ¡yme įtvirtintus reikalavimus elgtis neÅ¡aliÅ¡kai, sÄ Å¾iningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra, nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti, darbo sutartis su juo nutraukta pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ , už padarytus Å¡iurkščius darbo drausmės pažeidimus, numatytus DK 235 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose, nes jis, vykdamas į tarnybines komandiruotes kaip LNOBT generalinis direktorius, jose atstovavo ir savo kito darbdavio – VÅ¡Ä® „Vilniaus festivaliai“ interesus, 2014 m., 2015 m., kaip LNOBT generalinis direktorius, pasirašė sutartis su VÅ¡Ä® „Vilniaus festivaliai“, kurioje taip pat ėjo vadovaujančias pareigas bei gavo darbo užmokestį, kaip LNOBT generalinis direktorius kreipėsi į Vilniaus savivaldybę dėl finansinės paramos suteikimo koncertams, kurie organizuoti bÅ«tent VÅ¡Ä® „Vilniaus festivaliai“, veikė UAB „Riverside Music“ interesais, gavo iÅ¡ jos pajamas, tinkamai nedeklaravo savo santykių su UAB „Riverside Music“, tinkamai bei realiai nenusiÅ¡alino nuo klausimų, susijusių su bendrove Riverside Music Limited, dirbo aukščiau nurodytose įmonėse neturėdamas tam iÅ¡duoto KM leidimo, pažeidė Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnyje įtvirtintÄ Ä¯pareigojimÄ , ieÅ¡kovas visus veiksmus atliko sÄ moningai, sistemingai, tęstinį laikotarpį, planuotai.

Teismo posėdžio metu KM atstovė sukonkretino, kad ieÅ¡kovui drausminė nuobauda atleidimas iÅ¡ pareigų skirtas pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ dėl jo interesų ir darbo VÅ¡Ä® „Vilniaus festivaliai“, nes ieÅ¡kovas dirbdamas LNOBT ir VÅ¡Ä® „Vilniaus festivaliai“ komandiruočių metu veikė interesų konflikto situacijoje, ir dėl leidimo neturėjimo kitam darbui dirbti, be to, ieÅ¡kovas nedeklaravo privačių interesų su UAB „Riverside Music“ ir privačių interesų deklaracijoje pateikė netiksliÄ informacijÄ , susijusiÄ su bendrove Riverside Music Limited.Nustatyta, kad ieÅ¡kovas nuo 2002-07-15 iki 2017-06-12 ėjo LNOBT, kurio savininkė valstybė, o savininko teises ir pareigas įgyvendina KM, generalinio direktoriaus pareigas.

IeÅ¡kovas patvirtino, kad nuo 2003-05-03 iki 2017-06-23 dirbo VÅ¡Ä® „Vilniaus festivaliai“, pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenis, ieÅ¡kovas 2015, 2016 metais gavo su darbo santykiais susijusias pajamas iÅ¡ LNOBT ir VÅ¡Ä® „Vilniaus festivaliai“, nuo 2010 m. vykdo individualiÄ veiklÄ , iÅ¡ kurios gavo pajamas iÅ¡ UAB „Riverside Music“, bendrovės Riverside Music Limited (el. b. t. III, b. l. 50–52), abejoti valstybinės institucijos teikiamais duomenimis pagrindo nėra, aukščiau nurodytas aplinkybes patvirtina ir Sodros duomenys (el. b. t.

III, b. l. 102, 105–107), taigi, nustatyta, kad ieÅ¡kovas tiek iki 2017-01-01, tiek po 2017-01-01 iki pat darbo teisinių santykių su juo nutraukimo LNOBT dienos be LNOBT vadovo darbo dirbo dar ir kitÄ darbÄ â€“ ėjo VÅ¡Ä® „Vilniaus festivaliai“ „Vilniaus festivalis“ vadovo pareigas, iÅ¡ kurio taip pat gavo darbo užmokestį, taip pat gavo pajamas iÅ¡ individualios veiklos. Nors iki 2017-01-01 galiojusiame Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatyme nebuvo įtvirtintas reikalavimas LNOBT vadovui, norinčiam dirbti kitÄ darbÄ , gauti Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministro leidimÄ tokį darbÄ dirbti, vadinasi, toks leidimas ieÅ¡kovui iki 2017-01-01 nebuvo reikalingas, tačiau 2016-09-20 buvo priimtas Profesionaliojo scenos meno įstatymas, kuris įsigaliojo 2017-01-01, kurio 13 straipsnyje, redakcijoje galiojusioje nuo 2017-01-01 iki 2017-07-01, buvo nustatyta, kad nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos vadovui leidžiama dirbti kitÄ darbÄ ir gauti atlygį, jeigu tai nesukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto, nediskredituoja teatro ir koncertinės įstaigos autoriteto; sprendimÄ dėl leidimo įstaigos vadovui dirbti kitÄ darbÄ priima savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos vadovas jo nustatyta tvarka, o redakcijoje galiojančioje nuo 2017-07-01 nustatyta, kad nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos vadovui leidžiama dirbti kitÄ darbÄ ir už šį darbÄ gauti darbo užmokestį ar atlyginimÄ , jeigu tai nesukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto, nediskredituoja teatro ir koncertinės įstaigos autoriteto; sprendimÄ dėl leidimo įstaigos vadovui dirbti kitÄ darbÄ ir už šį darbÄ gauti darbo užmokestį ar atlyginimÄ , priima savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos vadovas jo nustatyta tvarka.

Taigi, nuo 2017-01-01 Profesionaliojo scenos meno įstatyme (ginčui aktualioje redakcijoje, galiojusioje nuo 2017-01-01 iki 2017-07-01) buvo įtvirtintas aiÅ¡kus ir konkretus reikalavimas nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos vadovui norinčiam dirbti kitÄ darbÄ , už kurį bus gaunamas atlygis, gauti savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos vadovo leidimÄ ir toks darbas negali sukelti viešųjų ir privačių interesų konflikto bei turi nediskredituoti teatro ir koncertinės įtaigos autoriteto.

Akivaizdu, kad pagal aukščiau pateiktÄ Ä¯statyminę formuluotę negalima sutikti su ieÅ¡kovo atstovo pozicija, kad leidimo individualiai veiklai vykdyti gauti nereikėjo, prieÅ¡ingai, įstatyme įtvirtintos formuluotės „darbas“, „atlygis“ apima ir darbÄ vykdant individualiÄ veiklÄ bei atlygį, kaip iÅ¡ individualios veiklos gaunamas pajamas. PrieÅ¡ingas aiÅ¡kinimas reikÅ¡tų galimybę asmenims manipuliuoti įstatymo formuluotėmis, t. y. nenorint kreiptis dėl leidimo gavimo, vietoj darbo tam tikroje įstaigoje įsiregistruoti individualiÄ veiklÄ ir tÄ patį darbÄ dirbti tik ne darbo teisinių santykių pagrindu, o vykdant individualiÄ veiklÄ .

Taigi, ieÅ¡kovui nuo 2017-01-01 atsirado pareiga turėti leidimÄ tiek darbui VÅ¡Ä® „Vilniaus festivaliai“ dirbti, tiek vykdyti individualiÄ veiklÄ . IeÅ¡kovas visiÅ¡kai nepagrįstai teigia, kad jis nuo 2017-01-01 neprivalėjo gauti leidimo dirbti kitÄ darbÄ , motyvuodamas tuo, jog įstatyminio įpareigojimo gauti leidimÄ tęsti darbinę veiklÄ nebuvo, įstatymas atgal negalioja, Lietuvos Respublikos teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymas nenumato termino per kurį reikėtų gauti leidimÄ dirbti kitÄ darbÄ .

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nei Profesionaliojo scenos meno įstatyme, įsigaliojusiame nuo 2017-01-01, nei Lietuvos Respublikos teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo pakeitimo įstatyme nebuvo įtvirtintos iÅ¡imtys, kuomet Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnio nuostatos netaikomos, akivaizdu, kad pagal Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnio nuostatas LNOBT vadovas nuo 2017-01-01 tiek jei jis buvo pradėjęs dirbti kitÄ darbÄ iki 2017-01-01 ir norėjo jį tęsti po 2017-01-01, tiek jei jis bÅ«tų norėjęs pradėti dirbti kitÄ darbÄ po 2017-01-01 privalėjo gauti Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministro leidimÄ , prieÅ¡ingas aiÅ¡kinimas (kad leidimas reikalingas tik pradedant dirbti nuo 2017-01-01 ar vėliau) reikÅ¡tų nesÄ Å¾iningÄ asmenų vertinimÄ lygybės aspektu, be to, Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnyje konkrečiai nurodyta, kad leidimas reikalingas kitam darbui dirbti, o ne tik naujai planuojamam norimam pradėti darbui dirbti, ir tai jokiu bÅ«du negali bÅ«ti laikoma įstatymo galiojimu atgal.Pabrėžtina, kad ieÅ¡kovas ėjo LNOBT vadovo pareigas, vadinasi, kaip vadovaujančias pareigas ėjęs asmuo privalėjo žinoti apie naujÄ Ä¯statymo reikalavimÄ , jis ir neginčija, kad naujojo įstatymo reikalavimo nežinojo, tuo labiau, kad Profesionaliojo scenos meno įstatymas priimtas 2016-09-20, o įsigaliojo 2017-01-01, vadinasi, ieÅ¡kovas turėjo beveik keturių mėnesių terminÄ kreiptis į Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministrÄ dėl leidimo dirbti kitÄ darbÄ gavimo, vadinasi, joks atskiras terminas leidimui gauti neturėjo bÅ«ti privalomai nustatytas Lietuvos Respublikos teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymu, kaip kad teigia ieÅ¡kovas, tačiau bylos medžiaga patvirtina, kad ieÅ¡kovas į Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministrÄ su praÅ¡ymu iÅ¡duoti jam leidimÄ kitam darbui dirbti nesikreipė nei iki 2017-01-01, nei tinkamai to nepadarė vėliau – iki pat jo atleidimo iÅ¡ darbo dienos (2017-06-12), kadangi nors jis 2017-04-26, tai yra jau po to kai pati KM 2017-03-31 raÅ¡tu Nr. S2-853 (el. b. t.

III, b. l.

65) jį informavo apie pradėtÄ jo galimo darbo drausmės pažeidimo tyrimÄ jam dirbant ne tik LNOBT ir nesikreipus dėl leidimo gavimo dirbti kitÄ darbÄ , kreipėsi į Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministrę 2017-04-24 praÅ¡ymu dėl leidimo dirbti kitÄ darbÄ (be to, tik dėl darbo VÅ¡Ä® „Vilniaus festivaliai“, o dėl individualios veiklos vykdymo iÅ¡ viso nesikreipė) (el. b. t. III, b. l. 84), tačiau KM 2017-05-19 raÅ¡tu Nr. S2-1353 (el. b. t. III, b. l. 85), adresuotu visiems asmenims, kurie kreipėsi dėl leidimo gavimo, tame tarpe ir ieÅ¡kovui, paprašė iki 2017-05-19 pateikti papildomÄ informacijÄ tinkamam praÅ¡ymo įvertinimui leidimui iÅ¡duoti, tačiau byloje įrodymų apie tai, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų tokį KM nurodymÄ Ä¯vykdęs nėra, vadinasi, nors savo 2017-04-24 praÅ¡ymu ieÅ¡kovas pats pripažino, kad jam yra reikalingas leidimas dirbti kitÄ darbÄ pagal Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnį, tačiau tinkamų veiksmų jį gauti jis nesiėmė – KM 2017-05-19 nurodymo neįvykdė, kaip vadovaujančias pareigas užėmęs asmuo elgėsi neprofesionaliai, neatsakingai, iki pat atleidimo iÅ¡ darbo dienos (2017-06-12) dirbo kitÄ darbÄ , iÅ¡ kurio gavo atlygį, neturėdamas Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministro leidimo, kurį turėjo turėti nuo 2017-01-01, taip pažeisdamas Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnio nuostatas.

Vien tai, kad KM 2017-05-19 raÅ¡tas Nr. S2-1353 buvo adresuotas ne tik vienam ieÅ¡kovui, o kartu ir kitiems tokius pačius kaip ieÅ¡kovas praÅ¡ymus pateikusiems asmenims, nereiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovui į jo 2017-04-24 praÅ¡ymÄ nebuvo atsakyta ir tai nesuteikia ieÅ¡kovui pagrindo ignoruoti tokį KM praÅ¡ymÄ . Jei ieÅ¡kovas manė, kad KM iÅ¡ VÅ¡Ä® „Vilniaus festivaliai“ yra galimai gavusi ir turi visus, jo manymu, reikiamus dokumentus jo praÅ¡ymo iÅ¡sprendimui (nors ieÅ¡kovo atstovas teismo posėdžio metu pats patvirtino, kad VÅ¡Ä® „Vilniaus festivaliai“ KM dokumentus pateikė ne už visÄ KM praÅ¡ytÄ laikotarpį), tai jis privalėjo tokiÄ informacijÄ KM pateikti, be to, leidimÄ iÅ¡duodanti institucija sprendžia apie tai, kokie dokumentai jai reikalingi praÅ¡ymo įvertinimui leidimui iÅ¡duoti, o ieÅ¡kovo visiÅ¡kas nereagavimas į KM 2017-05-19 raÅ¡tÄ Nr. S2-1353 rodo jo neatsakingÄ ypatingai jo kaip vadovo požiÅ«rį į jam pačiam turimo rÅ«pėti klausimo iÅ¡sprendimÄ .

Taip pat ir tvarkos pagal kuriÄ toks leidimas iÅ¡duodamas parengimas ar ne nėra ta aplinkybė, kuri leistų nesilaikyti įstatymo nuostatos kreiptis su praÅ¡ymu dėl leidimo gavimo. IÅ¡ to kas iÅ¡dėstyta aukščiau akivaizdu, kad ieÅ¡kovo teiginys, jog KM nenurodė jam, kad jis turi pateikti praÅ¡ymÄ leidimui dirbti kitÄ darbÄ gauti, o vietoj to skyrė jam drausminę nuobaudÄ , yra neteisingas ir neatitinka teismo aukščiau nustatytų faktinių aplinkybių pagal bylos medžiagÄ , be to, ne KM, o pats ieÅ¡kovas turėjo bÅ«ti suinteresuotas tinkamu įstatymo nuostatų laikymusi, jei jis siekė toliau dirbti dar ir kitÄ darbÄ , ne KM turi nuolat tikrinti vieÅ¡us duomenis apie įstaigos vadovus, o bÅ«tent įstaigos vadovas turi veikti įstatymų ribose ir savo tinkamam veikimui užtikrinti pats imtis aktyvių veiksmų.

Taip pat visiÅ¡kai nepagrįstas ieÅ¡kovo teiginys apie jo diskriminavimÄ , kadangi įstatymas privalo bÅ«ti vykdomas nuo jo įsigaliojimo dienos, ieÅ¡kovui nesilaikant įstatymo nuostatų pagrįstai buvo iÅ¡keltas jo drausminės atsakomybės klausimas, kitų įstaigų vadovų praÅ¡ymų leidimui gauti vertinimas nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas. Taigi, ieÅ¡kovas pažeidė Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnį, DK 35, 228 straipsnius, todėl jau vien už šį darbo drausmės pažeidimÄ pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktÄ (kaip už pakartotinį darbo drausmės pažeidimÄ , teismui aukščiau jau pripažinus 2017-03-09 Ä®sakymu jam skirtÄ drausminę nuobaudÄ pastabÄ teisėta ir pagrįsta) yra pagrindas ieÅ¡kovui drausminės nuobaudos atleidimo iÅ¡ darbo skyrimui, taip pat, teismo vertinimu, toks ieÅ¡kovo padarytas darbo drausmės pažeidimas atitinka ir Å¡iurkÅ¡taus darbo drausmės pažeidimo sÄ vokÄ pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktÄ , kadangi LNOBT vadovo neatsakingas elgesys, įstatymo nesilaikymas negali bÅ«ti pateisinamas, ir pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ , nes pagal kasacinio teismo praktikÄ , DK 235 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme savavaliavimas aiÅ¡kinamas kaip akivaizdus teisės aktais nustatytos pareigų vykdymo arba teisių įgyvendinimo tvarkos nepaisymas, pavyzdžiui, darbuotojo veikimas akivaizdžiai ir nepateisinamai nepaisant nustatytos jo kompetencijos, veiksmų atlikimas ignoruojant privalomÄ jų atlikimo tvarkÄ ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2013-01-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2013), taigi, aukščiau aptarti ieÅ¡kovo veiksmai sukelia pagrįstÄ nepasitikėjimÄ tokiu vadovu, daro žalÄ tiek LNOBT, tiek KM, kenkdami jų autoritetui, todėl yra pagrindas ieÅ¡kovui drausminės nuobaudos atleidimo iÅ¡ darbo skyrimui ir pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ .IeÅ¡kovas neginčijo, kad jis bÅ«damas LNOBT generalinis direktorius sudarė 2014-04-11 ir 2015-02-06 sutartis su VÅ¡Ä® „Vilniaus festivaliai“, kurioje jis taip pat dirbo, tačiau, jo teigimu, jis neveikė valstybės ar savivaldybės vardu, jam negalėjo bÅ«ti taikomas Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatos, įtvirtinančios, jog asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, negali atstovauti valstybei ar savivaldybei arba valstybės, savivaldybės institucijoms tvarkydamas reikalus su fiziniais ar juridiniais asmenimis, iÅ¡ kurių jis ar jam artimi asmenys gauna bet kurios rÅ«Å¡ies pajamų.

Teismo vertinimu, ieÅ¡kovas itin siaurai aiÅ¡kina Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, ieÅ¡kovas, kaip LNOBT vadovas, laikomas asmeniu, dirbančiu valstybinėje tarnyboje, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 12 straipsnyje nėra įtvirtinta jokių iÅ¡imčių asmenims, dirbantiems valstybinėje tarnyboje, kuriems Å¡is straipsnis neturėtų bÅ«ti taikomas, ginčas, kad LNOBT yra biudžetinė įstaiga, nekilo, o pagal Biudžetinių įstaigų įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, biudžetinė įstaiga – ribotos civilinės atsakomybės vieÅ¡asis juridinis asmuo, įgyvendinantis valstybės ar savivaldybės funkcijas ir iÅ¡laikomas iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžetų asignavimų, taip pat iÅ¡ Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės pinigų fondų lėšų, vadinasi, pagal aukščiau aptartas teisės aktų nuostatas, ieÅ¡kovui galėjo bÅ«ti taikomos Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatos ir kadangi jis pats neneigė, jog bÅ«damas LNOBT vadovu sudarė sutartis su VÅ¡Ä® „Vilniaus festivaliai“, kurioje jis taip pat dirbo ir iÅ¡ kurios gavo pajamas, byloje duomenų apie tai, kad tokių sutarčių sudarymui jis bÅ«tų gavęs Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministro leidimÄ nėra, duomenų apie tai, kad jis iki pat atleidimo iÅ¡ darbo dienos bÅ«tų pats pranešęs apie tokias sudarytas sutartis ir siekęs, kad ir pavėluotai, iÅ¡taisyti savo padarytas klaidas, nėra, todėl KM pagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovas pažeidė Pareiginių nuostatų 6.2 punktÄ , pažeidė ir DK 35, 228 straipsnių nuostatas, tačiau darbo drausmės pažeidimo konstatavimui yra praleistas DK 241 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas terminas, nes KM nepateikė įrodymų, kad aukščiau nurodytų 2014 m. ir 2015 m. sudarytų sutarčių pagrindu susiklostę sutartiniai teisiniai santykiai tęsėsi likus 6 mėnesiams iki drausminės nuobaudos atleidimo iÅ¡ darbo ieÅ¡kovui skyrimo.

Ieškovo teigimu, LNOBT tarnybinių komandiruočių metu buvo atliekamas darbas, susijęs tik su LNOBT veikla, kai kuriais atvejais atliekamas darbas, susijęs su bendrais kultūros ar kitais visuomeniniais interesais, tačiau ne su jo privačiais interesais, jis neatstovavo VšĮ „Vilniaus festivaliai“, komandiruočių metu tarėsi dėl renginių, kurie gali būti įtraukti kaip LNOBT organizuojami renginiai „Vilniaus festivalis“ programoje. Iš Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2017-05-24 sprendimo (el. b. t.

I, b. l. 144–160) nustatyta, kad VÅ¡Ä® „Vilniaus festivaliai“ įstatuose nurodyta, jog VÅ¡Ä® „Vilniaus festivaliai“ prodiusuoja festivalį „Vilniaus festivalis“, ieÅ¡kovas dirba VÅ¡Ä® „Vilniaus festivaliai“ „Vilniaus festivalis“ vadovu, „Vilniaus festivalis“ vykdančiÄ ja direktore yra R. P., „Vilniaus festivalis“ vadovo pareiginėje instrukcijoje nurodyta, kad jis atsakingas už programos sudarymÄ , sudaro sutartis su paslaugų teikėjais, VÅ¡Ä® „Vilniaus festivaliai“ greta „Vilniaus festivalis“ vykdo projektÄ â€žGeriausi pasaulio orkestrai Vilniuje“, dalis Å¡ių renginių vyksta LNOBT, su LNOBT yra pasiraÅ¡yta bendradarbiavimo sutartis, pagal kuriÄ vieÅ¡Ä jį pirkimÄ organizuoja ir paslaugų teikėjÄ nustato LNOBT, VÅ¡Ä® „Vilniaus festivaliai“ yra nurodžiusi, kad bendradarbiavimo susitarimo su LNOBT iniciatorė buvo ieÅ¡kovo vadovaujama įstaiga, tiek iÅ¡ aukščiau nustatytų faktinių aplinkybių, taip pat ieÅ¡kovo atstovo paaiÅ¡kinimų teismo posėdžio metu apie ieÅ¡kovo atliktÄ darbÄ kaip VÅ¡Ä® „Vilniaus festivaliai“ „Vilniaus festivalis“ vadovo – sudarydavo programÄ , rinkdavo kviečiamus atlikėjus, tiek iÅ¡ ieÅ¡kovo kaip VÅ¡Ä® „Vilniaus festivaliai“ darbuotojo pareigybės instrukcijos 1.1 p. – sudarė sutartis su renginių dalyviais ir paslaugų teikėjais, kurios bÅ«tų naudingos įstaigai, (el. b. t.

III, b. l. 98–99) matyti, kad ieškovas tarnybinėse komandiruotėse atstovavo ne tik LNOBT, bet ir VšĮ „Vilniaus festivaliai“, organizuodamas „Vilniaus festivalis“ renginius, bendravo su įvairiais meno atlikėjais ir kolektyvais abiejų juridinių asmenų vardu, kadangi VšĮ „Vilniaus festivaliai“ „Vilniaus festivalis“ vadovas organizuodamas „Vilniaus festivalis“ LNOBT niekaip neturi galimybės atsiriboti ir veikti tik vienos įstaigos vardu, tačiau leidimo KM tam nebuvo davusi.

Pats ieÅ¡kovas nurodė, jog tarnybinių komandiruočių metu jis tarėsi dėl renginių, kurie gali bÅ«ti įtraukti kaip LNOBT organizuojami renginiai „Vilniaus festivalis“ programoje, atkreipiamas dėmesys į tai, kad jis pats dirbo VÅ¡Ä® „Vilniaus festivaliai“ „Vilniaus festivalis“ vadovu ir jo kaip VÅ¡Ä® „Vilniaus festivaliai“ „Vilniaus festivalis“ vadovo pareiga buvo sudaryti programÄ , už kurios sudarymÄ jis buvo atsakingas, todėl ieÅ¡kovas nepagrįstai teigia, kad jis tarnybinių komandiruočių metu neatstovavo VÅ¡Ä® „Vilniaus festivaliai“ ir kad tokiu metu neveikė nuolatinėje viešųjų ir privačių interesų konflikto situacijoje.

Ä®vertinęs visa tai, kas iÅ¡dėstyta aukščiau, teismas sutinka su KM iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovas, atlikdamas aukščiau nurodytus veiksmus, pasinaudojo savo, kaip LNOBT generalinio direktoriaus, statusu ir tarnybine padėtimi asmeninei turtinei ir neturtinei naudai gauti, jo dirbtas kitas darbas sukėlė viešųjų ir privačių interesų konfliktÄ , diskreditavo LNOBT autoritetÄ , todėl pagrįstai KM konstatavo, kad ieÅ¡kovas padarė DK 235 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktuose įtvirtintus darbo drausmės pažeidimus, pažeidė DK 35, 228 straipsnių nuostatas.

Nustatyta, kad dar vienu ieÅ¡kovo padarytu darbo drausmės pažeidimu KM laikė tai, kad jis nedeklaravo privačių interesų su UAB „Riverside Music“ ir privačių interesų deklaracijoje pateikė netiksliÄ informacijÄ , susijusiÄ su bendrove Riverside Music Limited. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovas sutiko su KM teiginiu, kad ieÅ¡kovo privačių interesų deklaracijoje trÅ«ksta iÅ¡samumo, nes, kaip jis nurodė, iÅ¡ tiesų nuo 2009 m. iki 2014 m. UAB „Riverside Music“ akcininkė buvo ieÅ¡kovo žmona, o nuo 2014 m. jo sÅ«nus.

Teismas susipažinęs su ieškovo privačių interesų deklaracija nustatė, kad skiltyje „Ryšiai su juridiniais asmenimis“ ieškovas yra nurodęs ryšį su bendrove Riverside Music Limited, skiltyje „Sandoriai“ yra nurodęs iš bendrovės Riverside Music Limited gautas individualios veiklos pajamas, skiltyje „Ryšiai su fiziniais asmenimis“ yra nurodęs, kad jo sūnus M. K. yra bendrovės Riverside Music Limited akcininkas, o jo žmona R. K. UAB „Riverside Music“ akcininkė.

Teismo vertinimu, vien nepakankamai tikslios ar nepakankamos informacijos pateikimas privačių interesų deklaracijoje negali bÅ«ti pagrindas drausminei nuobaudai skirti, kaip ir negali bÅ«ti pagrindas drausminės nuobaudos skyrimui vieno dokumento, susijusio su 2015-06-25 raÅ¡tu Nr. S-229 Vilniaus miesto savivaldybei, neiÅ¡saugojimas archyve, tačiau pagal aukščiau teismo nustatytus pakankamus pagrindus pagal kitus ieÅ¡kovo padarytus darbo drausmės pažeidimus drausminei nuobaudai atleidimui iÅ¡ darbo skirti, teismo konstatavimas, kad nepakankamai tikslios ar nepakankamos informacijos pateikimas privačių interesų deklaracijoje ar vieno dokumento neiÅ¡saugojimas archyve negali bÅ«ti pagrindas drausminei nuobaudai skirti, nesudaro pagrindo 2017-06-12 Ä®sakymÄ pripažinti neteisėtu. Nors ieÅ¡kovo teigimu 2017-06-12 Ä®sakymas neatitinka formalių turinio reikalavimų, nes jame nenurodytas DK 136 straipsnio 3 dalies konkretus punktas, nedetalizuojama kuo, kaip ir kada jo pažeidimai pasireiÅ¡kė, tačiau atkreipiamas dėmesys į tai, kad vien tai, jog 2017-06-12 Ä®sakyme nebuvo konkrečiai nurodytas DK 136 straipsnio 3 dalies punktas, nesudaro pagrindo 2017-06-12 Ä®sakymÄ pripažinti neteisėtu, pačiame 2017-06-12 Ä®sakyme aiÅ¡kiai nurodyta, kad jis priimtas atsižvelgus į Komisijos 2017-06-12 iÅ¡vadÄ , vadinasi, tiek 2017-06-12 Ä®sakymas, tiek Komisijos 2017-06-12 iÅ¡vada turi bÅ«ti vertinami kartu, Komisijos 2017-06-12 iÅ¡vada, teismo vertinimu, yra pakankamai informatyvi ir motyvuota dėl ieÅ¡kovo padarytų darbo drausmės pažeidimų tiek faktiniu, tiek teisiniu aspektu, joje minimas ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2017-05-24 sprendimas, su jais abiem ieÅ¡kovas patvirtino susipažinęs, teisme dalyvauja atstovaujamas kvalifikuotų teisininkų, todėl jis negalėjo nesuprasti KM motyvacijos dėl jam paskirtos drausminės nuobaudos atleidimo iÅ¡ darbo.

Taigi, pagal aukščiau padarytas iÅ¡vadas teismas atmeta kaip nepagrįstÄ ieÅ¡kovo teiginį, jog 2017-06-12 Ä®sakymas neatitinka formalių turinio reikalavimų ir tuo pagrindu turėtų bÅ«ti pripažintas neteisėtu. Taip pat įvertinęs visÄ bylos medžiagÄ teismas laiko nepagrįstu ieÅ¡kovo teiginį, kad jam drausminė nuobauda atleidimas iÅ¡ darbo skirta už tÄ patį pažeidimÄ kaip drausminė nuobauda pastaba.IeÅ¡kovo teigimu, prieÅ¡ skiriant jam drausminę nuobaudÄ atleidimÄ iÅ¡ darbo KM jam nesuteikė galimybės pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ .

Tuo tarpu KM teigimu, prieÅ¡ skiriant ieÅ¡kovui drausminę nuobaudÄ atleidimÄ iÅ¡ darbo 2017-03-31 raÅ¡tu Nr. S2-853 buvo papraÅ¡yta jo pasiaiÅ¡kinti dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktos informacijos apie jo vykdomÄ darbo veiklÄ kitose negu LNOBT generalinio direktoriaus pareigose ir už šį darbÄ gaunamas pajamas (VÅ¡Ä® „Vilniaus festivaliai“, UAB „Riverside Music“ ir individualios veiklos vykdymÄ ), ieÅ¡kovas 2017-04-06 pateikė pasiaiÅ¡kinimÄ .

Teismas nustatė, kad prieÅ¡ skiriant ieÅ¡kovui drausminę nuobaudÄ atleidimÄ iÅ¡ darbo jo buvo papraÅ¡yta pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ â€“ KM 2017-03-31 raÅ¡tu Nr. S2-853 (el. b. t. III, b. l.

65) buvo papraÅ¡yta jo pasiaiÅ¡kinti dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktos informacijos apie jo vykdomÄ darbo veiklÄ kitose negu LNOBT generalinio direktoriaus pareigose ir už šį darbÄ gaunamas pajamas (VÅ¡Ä® „Vilniaus festivaliai“, UAB „Riverside Music“ ir individualios veiklos vykdymÄ ) neturint leidimo ir netikslumų privačių interesų deklaracijoje, ieÅ¡kovas 2017-04-06 pateikė pasiaiÅ¡kinimÄ (el. b. t.

III, b. l. 63–64), Komisijos 2017-06-12 iÅ¡vadoje, atsižvelgus į kuriÄ buvo priimtas 2017-06-12 Ä®sakymas, buvo konstatuotas ieÅ¡kovo padarytas darbo drausmės pažeidimas. Kad ir nebuvo ieÅ¡kovo konkrečiai papraÅ¡yta pasiaiÅ¡kinti apie jo tarnybines komandiruotes ir veiklÄ , kiek tai susiję su VÅ¡Ä® „Vilniaus festivaliai“, tačiau ieÅ¡kovas teikė savo pasiaiÅ¡kinimÄ ne tik KM raÅ¡tu (el. b. t. III, b. l. 63–64), tačiau savo argumentus nagrinėjamu klausimu, susijusiu su drausminės nuobaudos atleidimo iÅ¡ darbo jam skyrimu, pateikė teismui ieÅ¡kinyje, jo atstovai ieÅ¡kovo pozicijÄ teikė teismo posėdžio metu, taigi, ieÅ¡kovas turėjo tinkamai sudarytas galimybes pasiaiÅ¡kinti.

Kartu teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog tuo atveju, kai darbo drausmės pažeidimas buvo padarytas, o paskirta drausminė nuobauda atitinka pažeidimo sunkumÄ , tai vien formalÅ«s drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimai nėra pakankamas pagrindas naikinti paskirtÄ drausminę nuobaudÄ , nes prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų ginamas nesÄ Å¾iningas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-03-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2009).

IeÅ¡kovo manymu, 2017-06-12 Ä®sakymas yra neteisėtas, nes drausminė nuobauda atleidimas iÅ¡ darbo jam paskirta praleidus DK 241 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus terminus drausminei nuobaudai skirti, tuo tarpu KM teigimu, DK 241 straipsnyje įtvirtinti terminai pažeisti nebuvo. Dėl DK 241 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto termino pažymėtina, kad teismas, atsižvelgęs į tęstinio pažeidimo sÄ vokÄ pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateiktÄ iÅ¡aiÅ¡kinimÄ â€“ tęstiniai pažeidimai pasireiÅ¡kia veikimu ar neveikimu, susijusiu su aplaidžiu darbinių pareigų vykdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-10-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2004), sprendžia, jog dėl ieÅ¡kovo, kaip LNOBT vadovo, Å¡alia vykdomos kitos darbinės veiklos ir pajamų iÅ¡ jos gavimo, nesant gautam Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministro leidimui papildomam darbui dirbti iki pat darbo santykių su juo pabaigos, dėl jo pasinaudojimo tarnybinėmis komandiruotėmis asmeninei naudai gauti, kito darbo dirbimo ir iÅ¡ jo pajamų gavimo, jam bÅ«nant viešųjų ir privačių interesų konflikto situacijoje bei veiksmų atlikimo diskredituojant LNOBT autoritetÄ iki pat darbo santykių su juo pabaigos, pagrįstai KM konstatuotas tęstinis pažeidimas.

Dėl DK 241 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto 1 mėnesio termino pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog darbo drausmės pažeidimo paaiÅ¡kėjimas, nuo kurio prasideda DK 241 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas, reiÅ¡kia, kad turima informacija nekelia pagrįstų abejonių dėl darbo drausmės pažeidimo fakto ir pažeidėjo asmens. Jeigu turima informacija neleidžia konkrečiai spręsti apie tai, kelia pagrįstų abejonių, gali bÅ«ti atliekamas tyrimas, tačiau dėl jo atlikimo turi bÅ«ti apsisprendžiama per protingÄ laikÄ .

Nepagrįstas delsimas gali bÅ«ti vertinamas kaip darbdavio pasinaudojimas jam suteikta diskrecijos teise apskritai nepradėti drausminės atsakomybės taikymo procedÅ«rų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-701/2016). Dėl DK 241 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto termino teismas nustatė, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija sprendimÄ priėmė 2017-05-24 (el. b. t. I, b. l. 144–160), vadovaudamasis aukščiau nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nagrinėjamu atveju teismas vertina, kad nuo Komisijos 2017-06-12 iÅ¡vados (el. b. t.

II, b. l. 106–114) suraÅ¡ymo, kuriÄ priimant buvo vadovaujamasi tiek Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2017-05-24 sprendimu, tiek duomenimis gautais iÅ¡ Valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, KM tapo aiÅ¡kus darbo drausmės pažeidimo faktas ir pažeidėjo asmuo, į Komisijos 2017-06-12 iÅ¡vadÄ atsižvelgus 2017-06-12 Ä®sakymu ieÅ¡kovui skirta drausminė nuobauda atleidimas iÅ¡ darbo, vadinasi, DK 241 straipsnio 1 dalyje nustatytas 1 mėnesio terminas praleistas nebuvo.

Taigi, nepagrįstas ieÅ¡kovo teiginys, jog 2017-06-12 Ä®sakymas yra neteisėtas, nes drausminė nuobauda atleidimas iÅ¡ darbo jam paskirta praleidus DK 241 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus terminus drausminei nuobaudai skirti, kadangi 2017-06-12 Ä®sakymas priimtas laikantis DK 241 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų terminų drausminei nuobaudai skirti. Taigi, aukščiau nustatyti ieÅ¡kovo padaryti Å¡iurkÅ¡tÅ«s darbo drausmės pažeidimai yra pakankamas ir savarankiÅ¡kas pagrindas darbdavei KM ieÅ¡kovÄ atleisti iÅ¡ darbo tiek DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu (esant galiojančiai drausminei nuobaudai pastabai, kurios teisėtumÄ ir pagrįstumÄ teismas konstatavo aukščiau), tiek DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu už padarytus Å¡iurkščius darbo drausmės pažeidimus, įtvirtintus DK 235 straipsnio 2 dalies 3, 4, 11 punktuose.

Pagal nustatytas aplinkybes ir teismo aukščiau padarytas iÅ¡vadas teismas vertina, kad KM pagrįstai teigia, jog ieÅ¡kovas visus veiksmus atliko sÄ moningai, sistemingai, tęstinį laikotarpį, planuotai, ignoravo privalomas įstatymų nuostatas, prisidengdamas darbinių funkcijų vykdymu LNOBT veikė savo interesais.Kartu pažymėtina, kad ieÅ¡kovas padarytų pažeidimų nepripažino, dėl jų nesigailėjo, kritiÅ¡kai savo poelgių nevertino, nustatytos visos bÅ«tinos drausminės atsakomybės sÄ lygos, KM įrodė ieÅ¡kovo padarytus konkrečius darbo drausmės pažeidimus, skirdama ieÅ¡kovui drausminę nuobaudÄ , laikėsi drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos, DK 238 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų, paskirta nuobauda atitinka darbo drausmės pažeidimų sunkumÄ , drausminės atsakomybės tikslus ir yra adekvati ieÅ¡kovo padarytiems darbo drausmės pažeidimams, taigi, teismas atmeta ieÅ¡kovo reikalavimÄ panaikinti 2017-06-12 Ä®sakymÄ ir juo jam paskirtÄ drausminę nuobaudÄ atleidimÄ iÅ¡ darbo, taip pat atmetami iÅ¡vestiniai ieÅ¡kovo reikalavimai grÄ Å¾inti jį į LNOBT generalinio direktoriaus pareigas, priteisti jam iÅ¡ KM vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo jo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos.Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nepakankama atliekamo darbo kontrolė, nereagavimas į daromus darbo drausmės pažeidimus ar nepakankamai griežtas jų vertinimas gali sÄ lygoti neatsakingÄ požiÅ«rį į darbÄ ir aplaidų pareigų atlikimÄ , galintį sukelti sunkias pasekmes.Dėl neturtinės žalosLietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neturtinė žala atleidimo iÅ¡ darbo atveju darbuotojui gali atsirasti ne tik dėl darbo sutarties nutraukimo, kuris savaime gali bÅ«ti teisėtas, bet, pavyzdžiui, dėl darbdavio nekorektiÅ¡kų, žeminančių konkretų darbuotojÄ veiksmų atleidimo iÅ¡ darbo procedÅ«ros metu, jeigu dėl tokio neteisėto darbdavio elgesio darbuotojas patyrė didesnių, nei įprastai patiriami atleidžiant iÅ¡ darbo, emocinių iÅ¡gyvenimų, nepatogumų, kitokių neigiamų neturtinių padarinių, kurie galėtų bÅ«ti teismo įvertinti kaip sudarantys pagrindÄ darbdavio turtinei atsakomybei neturtinės žalos atlyginimo forma kilti ir tuo atveju, jeigu atleidimas iÅ¡ darbo, kaip toks, yra teisėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2011).

IeÅ¡kovas reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ grindė, jo nuomone, neteisėtu darbo sutarties nutraukimu, iki tol vykusiu spaudimu trauktis iÅ¡ pareigų, kurį darė KM ir aukščiausi valstybės pareigÅ«nai, atleidimo aplinkybių pavieÅ¡inimu žiniasklaidoje, situacijos komentavimu ir vertinimu aukščiausiųjų valstybės pareigÅ«nų ir dėl to patirtais neigiamais iÅ¡gyvenimais. Pripažinus, kad darbo sutartis su ieÅ¡kovu nutraukta teisėtai nėra teisinio pagrindo konstatuoti neteisėtų KM veiksmų – nėra vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų atsakomybei kilti.

IeÅ¡kovas neįrodė neturtinės žalos fakto, tai yra, kad atleidimo iÅ¡ darbo procedÅ«ros metu jis patyrė tokių neigiamų iÅ¡gyvenimų, kurie buvo tokie stiprÅ«s, intensyvÅ«s, jog bÅ«tų pagrindas neturtinės žalos faktui konstatuoti. Vien tai, kad ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo aplinkybės buvo skelbiamos žiniasklaidoje ir komentuojamos, nesudaro pagrindo neturtinės žalos priteisimui iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos KM. Esant aukščiau padarytoms iÅ¡vadoms, atmetamas ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti jam neturtinės žalos atlyginimÄ .Dėl kitų Å¡alių iÅ¡dėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi Å¡ios bylos iÅ¡sprendimui, nekeičiantys teismo padarytų iÅ¡vadų.Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, remdamasis iÅ¡tirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro iÅ¡vadÄ ir konstatuoja, kad ieÅ¡kinys yra nepagrįstas, todėl jį tenkinti, vadovaujantis ieÅ¡kovo nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo.Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųLietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .Atmetus ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį nėra pagrindo spęsti bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo jam klausimÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Nors KM pateikė praÅ¡ymÄ priteisti jai bylinėjimosi iÅ¡laidas, tačiau įrodymų apie patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismui nepateikė, todėl pagrindo praÅ¡ymo tenkinimui nėra.Teismo patirtos 5,44 Eur paÅ¡to iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iÅ¡ ieÅ¡kovo nepriteisiamos, kadangi jis nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ yra atleistas.            Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kovo G.

K. ieÅ¡kinį atmesti.Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                                  Ieva Stanislovaitienė