25dbe108-d533-40ae-8156-d64b4edd2ca4 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-8559-208/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03114-2016-1Procesinio sprendimo kategorijos: 15.2.3.2; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. lapkričio 23 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Donatas Vansevičius raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J. J. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismas n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas J. J. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l.

1) praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL), priteisti jam 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjas nurodo, kad nuo 2015 m. rugpjūčio 19 d. iki 2016 m. sausio 19 d. jis buvo kalinamas perpildytos kamerose-palatose, kuriose nebuvo stalų, kėdžių, nuo sienų luposi dažai ir trÅ«ko oro, buvo drėgna, neužtikrintas tinkamas natÅ«ralus bei dirbtinis apÅ¡vietimas, sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios patalpos atitvertas netinkamai, vamzdžiai surÅ«diję ir susidėvėję, spintelės bei pakabos iÅ¡laužytos.

Teigia, jog pasivaikščiojimo kiemeliuose nėra kur prasimankÅ¡tinti. Dėl tokių sÄ lygų jis patyrė emocinę depresijÄ , orumo pažeminimÄ , psichologinį spaudimÄ bei pablogėjo jo sveikata. LAVL, kuri atstovauja atsakovę Lietuvos valstybę, su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 6–9). LAVL nurodo, kad pareiÅ¡kėjas nuo 2015 m. spalio 8 d. iki 2015 m. spalio 13 buvo gydomas Vidaus ligų skyriaus kameroje-palatoje Nr. 20 (7,19 kv. m, 4 lovos), nuo 2016 m. sausio 12 d. iki 2016 m. sausio 19 d.

– Vidaus ligų skyriaus palatoje Nr. 29 (15,45 kv. m, 8 lovos). Koks konkretus skaičius pareiškėjo gydymo minėtose palatose metu buvo pateikti negali, nes tokia statistika nevedama. Vadovaujasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma), Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 111 p., Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d.

įsakymu Nr. V-82 „Dėl Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės). Nurodo, jog LAVL yra teikiamos stacionarinės asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos, kurių teikimas yra nepertraukiamas procesas, kuris bÅ«tinas teikiant tokio pobÅ«džio paslaugas, užtikrinant paslaugų kokybę ir tinkamÄ nepertraukiamÄ gydymÄ . LAVL negali daryti įtakos atvykstančiųjų gydytis suimtųjų ir (arba) nuteistųjų asmenų skaičiui, nes LAVL turi bÅ«ti suteikiamos stacionarinės asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos visiems (imperatyviai) to reikalaujantiems nuteistiesiems ir / ar suimtiesiems.

Dėl Å¡ios priežasties teisės aktuose nustatytos ploto normos galėjo bÅ«ti virÅ¡ytos. Taip pat LAVL privalo užtikrinti izoliacijos reikalavimus. LAVL palatos yra minimaliai aprÅ«pintos baldais ir kitu inventoriumi, kiekvienoje palatoje yra įrengta ventiliacinė vėdinimo Å¡achta bei langai kas užtikrina tinkamÄ oro ventiliacijÄ . ApÅ¡vietimas įrengtas atsižvelgiant į Higienos normos nuostatas, visose patalpose yra langai. LAVL patalpos remontuojamos eilės tvarka, remontas atliekamas pagal poreikį, kiekvienais metais Å¡iam tikslui skirtos lėšos (biudžeto asignavimai) pilnai panaudojamos.

Pasivaikščioti kalinamieji vedami vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 103 straipsnio nuostatomis, kiemeliai įrengti ir atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus. LAVL turi Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013 m. liepos 29 d. iÅ¡duotÄ LeidimÄ -Higienos pasÄ Nr. (12-6)12.12-690, kuris įrodo, kad LAVL patalpos atitinka Lietuvos Respublikos higienos normų reikalavimus. PareiÅ¡kėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ nėra pagrįstas jokiais įrodomÄ jÄ galiÄ turinčiais įrodymais, jo teiginiai yra abstraktaus pobÅ«džio, nepagrįstas priežastinis ryÅ¡ys tarp LAVL veiksmų ir kilusių pasekmių.

Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiÅ¡kėjui, kuriÄ jis nurodo patyręs LAVL dėl netinkamų laikymo sÄ lygų. Teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalį, žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Taikant CK 6.250 straipsnį teismų praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012).

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d.

įsakymo Nr. 1R-85 redakcija) 111.4 punktÄ iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali bÅ«ti mažesnis kaip 5,1 kv. m – Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose. Remiantis LAVL pateiktais duomenimis (b. l. 6), pareiÅ¡kėjas LAVL buvo gydomas periodiÅ¡kai nuo 2015 m. spalio 8 d. iki 2016 m. sausio 19 d.

IÅ¡ Å¡ių duomenų matyti, jog iÅ¡ pareiÅ¡kėjo 14 parų praleistų LAVL, visas paras vienam asmeniui tenkantis plotas palatoje pagal lovų skaičių neatitiko nustatytų reikalavimų. LAVL atsiliepime pripažino, kad nustatytos ploto normos galėjo bÅ«ti virÅ¡ytos. Teismas, vertindamas esančių byloje įrodymų visumÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės apie laikymÄ perpildytose palatose yra pagrįstos. Be to, pažymėtina ir tai, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninė yra gydymo įstaiga, kurioje ypač svarbu užtikrinti tinkamas higienos ir pacientų laikymo sÄ lygas.

Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013 m. liepos 29 d. išduotas Leidimas-Higienos pasas Nr. (12-6)12.12-690 (b. l.

17) patvirtina, kad LAVL atitinka minimalius sveikatos priežiÅ«ros įstaigos reikalavimus. Aplinkybę, kad patalpų bÅ«klė atitinka minimalias higienos sÄ lygas, o patalpos yra minimaliai aprÅ«pintos baldais, patvirtinta 2015 m. liepos 17 d. pažyma apie kamerų / palatų plotÄ ir inventorių (b. l. 33). Pabrėžtina, kad LAVL pagal turimus finansinius resursus, gavusi skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto atlieka patalpų remontÄ , tai patvirtina teismui pateikti darbų priėmimo aktai (b. l. 27–28).PareiÅ¡kėjas taip pat teigia, jog kamerose-palatose nuo sienų luposi dažai ir trÅ«ko oro, neužtikrintas tinkamas natÅ«ralus bei dirbtinis apÅ¡vietimas, buvo drėgna, o sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios patalpos atitvertas netinkamai.Higienos normos 21 punkte nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areÅ¡tinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas.

Sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi bÅ«ti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ .LAVL nurodė, jog sanitarinis mazgas atskirtas 1,5 m sienele ir tai pagrindė Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktais, kuriuose nei karto nėra nustatytas pažeidimas dėl sienelių neatitikties teisės aktų reikalavimams bei kamerų foto nuotraukomis, kurios patvirtina, kad privatumas naudojantis sanitariniu mazgu užtikrinamas su užuolaidomis (b. l. 13–16, 19, 25–26, 30), todėl teismas vadovaudamasis minėtomis teisės aktų nuostatomis pripažįsta, kad toks įrengimas atitinka sanitarinio mazgo įrengimui taikomus reikalavimus.

Atsakant į pareiškėjo argumentus dėl to, jog nuo sienų luposi dažai ir trūko oro, neužtikrintas tinkamas natūralus bei dirbtinis apšvietimas, buvo drėgna, pažymėtina, kad iš Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų matyti, jog jokie higienos normų pažeidimai kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas nebuvo nustatyti, o be to, tai patvirtina ir kamerų fotonuotraukos (b. l. 13–15, 18, 22–26, 29–32). Tačiau sutiktina su pareiškėjo argumentais, jog jo kalinimo metu galimai buvo išlaužytos spintelės bei pakabos, nes iš teismui pateikto Visuomenės sveikatos centro 2015 m. sausio 29 d. patikrinimo akto Nr. 13(15.3)-PA-120 matyti, jog grįžtamosios kontrolės metu buvo pašalinti ankstesnio patikrinimo metu nustatyti pažeidimai (kiekvienam pacientui nebuvo atskiros spintelės bei kabyklos).

Atsižvelgiant į tai, Å¡i aplinkybė vertintina pareiÅ¡kėjo naudai.PareiÅ¡kėjas taip pat teigia, jog kamerose-palatose nebuvo stalų ir kėdžių, tačiau 2015 m. liepos 17 d. pažyma apie kamerų / palatų plotÄ ir inventorių (b. l.

33) patvirtina, jog minėti baldai kamerose buvo, todėl Å¡iuo aspektu pareiÅ¡kėjo skundas laikytinas nepagrįstu.Atsakant į pareiÅ¡kėjo argumentÄ , jog pasivaikščiojimo kiemeliuose nėra kur prasimankÅ¡tinti teismas pažymi, jog toks pareiÅ¡kėjo teiginys yra labai abstraktus, nedetalizuotas. Pažymėtina, jog jokie teisės aktai nenustato reikalavimų pasivaikščiojimo kiemelių plotui, o be to, LAVL atsiliepime nurodė, jog pasivaikščiojimai organizuojami laikantis BVK 103 straipsnio reikalavimų, o pasivaikščiojimo kiemeliai įrengti ir atitinka teisės aktų numatytus reikalavimus.

Abejoti tokiais valstybės institucijos paaiÅ¡kinimais nėra pagrindo.Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisės aktų reikalavimus atitinkančių gydymosi sÄ lygų nesudarymas tiesiogiai lėmė pareiÅ¡kėjui fizinius nepatogumus, neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus bei sudaro pagrindÄ priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ . Atitinkamai, vertintina, kad Å¡iuo aspektu egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti institucijos veiksmai – kalinimas pažeidžiant teisės aktais numatytÄ vienam asmeniui skiriamÄ plotÄ bei Higienos normos reikalavimus, žala – pareiÅ¡kėjas dėl to patyrė esminių nepatogumų ir kančių, priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (CK 6.271 straipsnis).

Kita vertus, nėra duomenų, kad tokiu bÅ«du atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeisti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, iÅ¡skyrė jį iÅ¡ kitų subjektų.Atsižvelgiant į laikymo LAVL trukmę, į tai, kad buvo nustatytas kamerų perpildymo faktas (bendroje sumoje 14 parų) bei galimi higienos normų reikalavimų pažeidimai, į tai, kad pareiÅ¡kėjas, darydamas nusikalstamÄ veikÄ , turėjo numatyti bÅ«simas pasekmes, taip pat į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ Å¡ios kategorijos bylose, į teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus, pažeidimų mastÄ , pareiÅ¡kėjui priteisiama iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LAVL, 240 Eur kompensacija patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu, teisėjas n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kėjo J. J. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjui J. J. 240 Eur (du Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt eurų) neturtinės žalos iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės.Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                                                                     Donatas Vansevičius