25da27f2-a51c-4b1f-a84e-dffda328c5f2 · Å iaulių apygardos teismas

                                                                                                                                                                    Civilinė byla Nr. 2S-510-210/2015                                                                  Teisminio proceso Nr. 2-70-3-10160-2014-7                                                                              Procesinio sprendimo kategorija 128.11.;122.4. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS     N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. balandžio 20 d.Šiauliai             Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Kursevičius,            teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo pareiškėjos L.

K. atskirÄ jį skundÄ dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-169-496/2015 pagal pareiÅ¡kėjos L. K. skundÄ suinteresuotiems asmenims antstoliui T. U., skolininkui R. K., iÅ¡ieÅ¡kotojams L. M. ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos dėl antstolio veiksmų, ir            n u s t a t ė :                                                       I.

Ginčo esmė PareiÅ¡kėja L. K. pateiktu skundu praÅ¡o panaikinti antstolio T. U. 2014 m. gruodžio 2 d. turto areÅ¡to aktÄ , kuriuo vykdomojoje byloje Nr. 0136/08/00655/1 buvo areÅ¡tuotas pareiÅ¡kėjos turtas – automobiliai Volvo V40, 2002 m. laidos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) BMW 5er Reihe, 2006 m. laidos, valst Nr. (duomenys neskelbtini) ir Peugeot Boxer, 2002 m. laidos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei panaikinti 2014 m. gruodžio 2 d. patvarkymÄ dėl vykdymo iÅ¡laidų paskaičiavimo Nr. K0109952.

PareiÅ¡kėja nurodo, kad 2014 m. gruodžio 2 d. areÅ¡to aktu neteisėtai areÅ¡tuotas pareiÅ¡kėjos turtas – automobiliai Volvo V40, 2002 m. laidos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) BMW 5er Reihe, 2006 m. laidos, valst Nr. (duomenys neskelbtini) ir Peugeot Boxer, 2002 m. laidos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi skolininko R. K. prievolė atsirado dar pareiÅ¡kėjai nebÅ«nant susituokus su juo, todėl Å¡i prievolė turėtų bÅ«ti nustatyta, kaip asmeninė skolininko prievolė, kuriÄ jis turi įvykdyti iÅ¡ asmeninio, o ne iÅ¡ bendro su pareiÅ¡kėja santuokoje įgyto turto.

AreÅ¡tuoti automobiliai yra asmeninis pareiÅ¡kėjos turtas, todėl antstolis negalėjo nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimo į šį turtÄ . Automobiliai yra asmeninis pareiÅ¡kėjos turtas, Å¡ie automobiliai yra registruoti bÅ«tent pareiÅ¡kėjos vardu, yra naudojami asmeniniam pareiÅ¡kėjos verslui, kurį ji vykdo viena, be sutuoktinio pagalbos. Be to, nurodo, kad prievolės pobÅ«dį ir galimybę iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ bendrosios jungtinės nuosavybės gali nustatyti tik teismas ir jeigu nėra teismo sprendimo dėl antrojo sutuoktinio, antstolis negali priimti patvarkymo iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ bendro turto, nes tai reikÅ¡tų teismo sprendimo pakeitimÄ ir CPK 586 str. pažeidimÄ , t.y. vykdymo veiksmai bÅ«tų atlikti be vykdomojo dokumento.

Taip pat nurodo, kad turto areÅ¡to akte nėra antstolio pasiÅ«lymo iÅ¡ieÅ¡kotojai bei pareiÅ¡kėjai kreiptis į teismÄ dėl turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis, nuosavybe nustatymo. Panaikinus šį areÅ¡to aktÄ , turėtų bÅ«ti panaikintas ir 2014 m. gruodžio 2 d. patvarkymas dėl vykdymo iÅ¡laidų paskaičiavimo, kadangi jis nėra pagrįstas, o grindžiamas tik neteisėtai priimtu areÅ¡to aktu.Antstolis T. U. patvarkymu dėl skundo iÅ¡nagrinėjimo atmetė pareiÅ¡kėjos skundÄ , nurodė, kad 2014 m. gruodžio 2 d. turto areÅ¡to aktu nesiekiama, kad L.

K. priimtų R. K. priklausančiÄ prievolę sumokėti skolÄ valstybei, materialinį iÅ¡laikymÄ ir įsiskolinimÄ nepilnamečiui vaikui ar, kad iÅ¡ieÅ¡kojimas bÅ«tų nukreiptas į bendrojoje jungtinėje nuosavybėje įgytÄ ar pareiÅ¡kėjai asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtÄ . Nustačius, kad turto registracija yra atlikta po santuokos įregistravimo bei, kad duomenų apie galiojančias R. K. vedybų ar turto padalijimo sutartis Vedybų sutarčių registre nėra, areÅ¡to aktas buvo suraÅ¡ytas santuokoje įgytam, bet L.

K. vardu įregistruotam turtui. Prielaida ir faktas, jog Å¡is turtas yra laikytinas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, yra neginčytinas, kol neįrodyta kitaip. 2014 m. gruodžio 15 d. iÅ¡ieÅ¡kotojams pasiÅ«lyta kreiptis į teismÄ dėl skolininko R. K. turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje su L. K., nustatymo. Nurodo, kad įstatymas nenustato termino, per kurį antstolis privalo proceso Å¡alims pasiÅ«lyti kreiptis į teismÄ dėl turto dalies nustatymo.Suinteresuotas asmuo iÅ¡ieÅ¡kotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos prašė pareiÅ¡kėjos L.

K. pateiktÄ skundÄ dėl antstolio T. U. veiksmų atmesti. Nurodė, kad turimais Gyventojų registro duomenimis, L. K. ir R. K. santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), VÄ® Regitra duomenimis, automobiliai įgyti ir užregistruoti pareiÅ¡kėjos vardu atitinkamai 2014-02-25, 2013-12-18 ir 2013-09-19, t.y. po santuokos sudarymo. Å is turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. R. K. skolų iÅ¡ieÅ¡kojimas gali bÅ«ti vykdomas iÅ¡ antstolio areÅ¡tuoto bendrÄ ja jungtine nuosavybe L. K. ir R. K. priklausančio turto (automobilių), nustačius R.

K. priklausančiÄ Å¡io turto dalį. Suinteresuoti asmenys L. M. ir R. K. atsiliepimų į skundÄ nepateikė.                               II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Kelmės rajono apylinkės teismas 2015 m. vasario 12 d. nutartimi pareiÅ¡kėjos L. K. skundÄ dėl antstolio T. U. veiksmų atmetė.Panaikino 2015 m. sausio 19 d. nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones –iÅ¡ieÅ¡kojimo vykdymo sustabdymÄ procese vykdomojoje byloje Nr. 0136/08/00655/1.

Iš šioje byloje ir vykdomosiose bylose Nr. 655/1 ir Nr. 656/1 esančių įrodymų teismas matė, kad santuoka tarp pareiškėjos L. K. ir skolininko R. K. buvo sudaryta (duomenys neskelbtini). Areštuotas turtas, automobiliai BMW 5er Reihe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Volvo V40, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Peugeot Boxer, valst Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įsigyti ir įregistruoti pareiškėjos vardu atitinkamai 2013 m. gruodžio 18 d., 2013 m. rugsėjo 19 d. ir 2014 m. vasario 25 d., t.y. po santuokos sudarymo.

Duomenų apie aplinkybes, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima nustatyti, kad Å¡is turtas priklauso pareiÅ¡kėjai asmeninės nuosavybės teise, byloje nėra, todėl šį turtÄ teismas laikė bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, o ne asmenine pareiÅ¡kėjos L. K. nuosavybe. PareiÅ¡kėjos argumentai, kad turtas yra registruotas jos vardu, naudojamas jos verslui, kuriame sutuoktinis nedalyvauja, nepaneigia fakto, kad turtas buvo įgytas po santuokos sudarymo ir bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso abiems sutuoktiniams.

Teismas nustatė, kad R. K. prievolė yra susijusi su jo dukters R. K. iÅ¡laikymu, todėl yra pripažįstama asmenine sutuoktinio prievole, taigi iÅ¡ieÅ¡kojimas turi bÅ«ti vykdomas iÅ¡ skolininkui asmenine nuosavybės teise priklausančio turto arba iÅ¡ jo dalies, įeinančios į bendrÄ jÄ dalinę ar jungtinę nuosavybę. PareiÅ¡kėja nurodo, kad jeigu nėra teismo sprendimo dėl antrojo sutuoktinio, antstolis negali priimti patvarkymo iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ bendro turto. Tačiau teismas akcentavo, kad turto areÅ¡to akto suraÅ¡ymas dar nereiÅ¡kia turto realizavimo.

IÅ¡ vykdomosiose bylose esančių dokumentų teismas matė, kad nurodytas turtas buvo areÅ¡tuotas 2014 m. gruodžio 2 d. turto areÅ¡to aktu, tačiau iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ bendro turto nebuvo vykdomas, todėl teismas negali teigti, kad iÅ¡ieÅ¡kojimo vykdymas buvo nukreiptas į pareiÅ¡kėjos turtÄ .IÅ¡ byloje pateiktų įrodymų teismas matė, kad 2014 m. gruodžio 2 d. areÅ¡tavus R. K. ir L. K. bendrÄ turtÄ , 2014 m. gruodžio 15 d. pasiÅ«lymu Nr. K011552 dėl turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymo, antstolis T.

U. pasiÅ«lė L. M., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, R. K. ir L. K. per 30 dienų nuo Å¡io pasiÅ«lymo gavimo kreiptis į teismÄ dėl R. K. turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje su L. K., nustatymo. PareiÅ¡kėja nurodo, kad turto areÅ¡to akte nėra antstolio pasiÅ«lymo iÅ¡ieÅ¡kotojai ar pareiÅ¡kėjai kreiptis į teismÄ dėl turto dalies, esančiuos bendrai su kitais asmenimis nuosavybe nustatymo. Antstolis T. U. nurodo, kad pirmiausia proceso Å¡alims buvo iÅ¡siųstas susipažinti turto areÅ¡to aktas, kad jie galėtų įgyvendinti CPK 681 ir 682 straipsniuose nustatytas teises ir tik po to iÅ¡siųstas pasiÅ«lymas dėl turto atidalijimo.

Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėja surašė skundÄ dėl antstolio veiksmų 2014 m. gruodžio 12 d., o antstolis įgyvendino įstatymo nustatytÄ Ä¯pareigojimÄ pasiÅ«lyti iÅ¡ieÅ¡kotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su praÅ¡ymu į teismÄ dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo 2014 m. gruodžio 15 d., todėl pareiÅ¡kėja turėjo pagrindÄ pateikti skundÄ dėl Å¡io pasiÅ«lymo nepateikimo, tačiau iÅ¡ byloje esančių duomenų matė, kad antstolis pasiÅ«lymÄ proceso Å¡alims pateikė, taigi teismas laikė, kad jis Å¡iÄ pareigÄ Ä¯gyvendino.Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad antstolio T.

U. 2014 m. gruodžio 2 d. areÅ¡to aktas, kuriuo areÅ¡tuotas pareiÅ¡kėjos L. K. vardu registruotas turtas – automobiliai Volvo V40, 2002 m. laidos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) BMW 5er Reihe, 2006 m. laidos, valst Nr. (duomenys neskelbtini) ir Peugeot Boxer, 2002 m. laidos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra suraÅ¡ytas pagrįstai, nepažeidžiant pareiÅ¡kėjos ir kitų proceso Å¡alių interesų. Pripažinus minėtÄ areÅ¡to aktÄ teisėtu, spręsti dėl 2014 m. gruodžio 2 d. patvarkymo dėl vykdymo iÅ¡laidų apskaičiavimo Nr. K0109952 panaikinimo nebėra pagrindo, kadangi pareiÅ¡kėja praÅ¡o jį panaikinti grįsdama areÅ¡to akto neteisėtumu. Vadovaujantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teismas pareiÅ¡kėjos L.

K. skundÄ atmetė.               III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėja L. K. praÅ¡o panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 12 d. nutartį, panaikinti 2014-12-02 turto areÅ¡to aktÄ , kuriuo vykdomojoje byloje Nr. 0136/08/00655/1 buvo areÅ¡tuoti automobiliai Volvo V40, 2002 m. laidos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) BMW 5er Reihe, 2006 m. laidos, valst Nr. (duomenys neskelbtini) ir Peugeot Boxer, 2002 m. laidos, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), bei panaikinti 2014 m. gruodžio 2 d. patvarkymÄ dėl vykdymo iÅ¡laidų paskaičiavimo Nr. K0109952. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Apeliantės teigimu, teismas nutartyje tik formaliai pažymėjo, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad minimi automobiliai yra asmeninis pareiškėjos turtas. Teismas nekreipė dėmesio į tai, kad visi automobiliai yra įregistruoti L. K. individualios įmonės vardu, jie buvo pirkti būtent įmonės veiklai, tačiau teismas šių aplinkybių nutartyje neminėjo. Byloje pateikti įrodymai, kad automobiliai buvo pirkti būtent įmonės reikmėms, nes apeliantė turėjo pakankamai savų lėšų pirkti šiuos automobilius, įmonė buvo įkurta iki santuokos sudarymo, be to, vienas iš automobilių buvo apeliantei padovanotas.

Apeliantė remiasi Aukščiausiojo teismo praktika ir nurodo, kad visas individualios veiklos turtas negali bÅ«ti preziumuojamas kaip bendra jungtinės sutuoktinių nuosavybė ir iÅ¡ Å¡io turto negali bÅ«ti tenkinamos asmeninės vieno iÅ¡ sutuoktinių prievolės, tokiu bÅ«du teismas skundžiama nutartimi preziumavęs, kad L. K. individualios įmonės vardu registruoti automobiliai yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, pažeidė L. K. teises į asmeninį turtÄ bei tuo pačiu paneigė aukÅ¡tesnės instancijos teismo formuojamÄ teismų praktikÄ .2.

Nors teismas nutartyje nurodė, kad antstolis tinkamai įgyvendino įstatymo nustatytÄ Ä¯pareigojimÄ pasiÅ«lyti iÅ¡ieÅ¡kotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su praÅ¡ymu į teismÄ dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, tačiau apeliantė nesutinka su tokiais teismo motyvais. Akivaizdu, kad antstolis apie tokį pasiÅ«lymÄ greičiausiai užmirÅ¡o, nes pats pasiÅ«lymas atsirado tik po to, kai antstolis gavo pareiÅ¡kėjos skundÄ dėl jo veiksmų.

Dėl nežinomų priežasčių antstolis delsė vykdyti savo prievolę nurodant Å¡alims jų teises bei pareigas. Pažymi, kad net ir patvirtinus faktÄ , kadantstolis laiku informavo Å¡alis apie jų teises dėl kreipimosi į teismÄ , Å¡iuo metu nėra jokių duomenų, kad iÅ¡ieÅ¡kotojas bÅ«tų kreipęsis į teismÄ dėl turto dalies nustatymo, tokiu bÅ«du, jau praėjo antstolio nurodytas terminas, o Å¡iam terminui praėjus, turto areÅ¡tas, taikytas pareiÅ¡kėjos turtui turi bÅ«ti panaikintas.             Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ Suinteresuotas asmuo iÅ¡ieÅ¡kotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos su pareiÅ¡kėjos atskiruoju skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistÄ .Atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ grindžiamas Å¡iai argumentais:IÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmai iÅ¡ L.

K. asmeninio turto nebuvo vykdomi. R. K. skolų iÅ¡ieÅ¡kojimas gali bÅ«ti vykdomas iÅ¡ antstolio areÅ¡tuoto bendrÄ ja jungtinė nuosavybe L. K. ir R. K. priklausančio turto (automobilių), nustačius R. K. priklausančiÄ Å¡io turto dalį. Apeliantė nepateikė vedybinės ar povedybinės sutarties, kuriuose bÅ«tų nustatytas iki santuokos įgyto bei santuokos metu įgyjamo turto teisinis režimas. Todėl L. K. ir R. K. santuokos metu įgyjamo turto (tame tarpe ir pajamų) teisinis režimas nustatomas pagal įstatymÄ .

   IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas atmestinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 338, 320 str. 1 d.), t.y. apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , jeigu nenustato LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalyse numatytų nutarties negaliojimo pagrindų. Apskųstos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik pagal atskirojo skundo argumentus, neiÅ¡plečiant skundo argumentų sÄ raÅ¡o, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis.

Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 338, 329 str.). Byloje yra kilęs ginčas, ar antstolis pagrįstai Turto arešto aktu areštavo apeliantei priklausančias tris transporto priemones. Apeliantės teigimu, teismas nutartyje tik formaliai pažymėjo, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad minimi automobiliai yra asmeninis pareiškėjos turtas, neatkreipė dėmesio į tai, kad visi automobiliai yra įregistruoti L. K. individualios įmonės vardu, jie buvo pirkti būtent įmonės veiklai, nes apeliantė turėjo pakankamai savų lėšų pirkti šiuos automobilius, įmonė buvo įkurta iki santuokos sudarymo, be to, vienas iš automobilių buvo apeliantei padovanotas.

Kai skolininkas yra fizinis asmuo ir yra Å¡io asmens asmeninė prievolė, tai vykdant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ yra iÅ¡ieÅ¡koma iÅ¡ jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iÅ¡ jo dalies, įeinančios į bendrÄ jÄ dalinę ar jungtinę nuosavybę. Pirmiausia yra iÅ¡ieÅ¡koma iÅ¡ turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, o to turto nepakankant gali bÅ«ti vykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ bendro turto sutuoktinio dalies (CK 3.112 str., CPK 666 str.). IÅ¡ bendro sutuoktinių turto asmeninės prievolės vykdomos tik ta apimtimi, kuri atitinka tuo tikslu nustatytÄ sutuoktinio dalį bendrame turte.

Turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra bendras sutuoktinių turtas, kitaip tariant, bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 str. 1 d., 3.88 str. 2 d.). CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nustatyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės įgijimo pagrindai. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo dviejų ar vieno sutuoktinio vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol neįrodyta, kad jis yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė.

Turto įgijimo momentas – po santuokos sudarymo – yra svarbiausias požymis nustatant bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės atsiradimÄ . Santuokinis turtas gali bÅ«ti įgyjamas visais nuosavybės įgijimo bÅ«dais, tarp jų – ir pagaminant naujÄ daiktÄ (CK 4.47 straipsnio 4 punktas), iÅ¡skyrus bÅ«dÄ , nurodytÄ CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punkte, kai sutuoktiniui turtas dovanojamas ar jis jį paveldi, o dovanojimo sutartyje ar testamente nenurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn.Byloje nustatyta, kad santuoka tarp pareiÅ¡kėjos L.

K. ir skolininko R. K. buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) (v. b. Nr. 0136/08/00655/1, l. 36-37). AreÅ¡tuotas turtas, automobiliai BMW 5er Reihe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Volvo V40, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Peugeot Boxer, valst Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įsigyti ir įregistruoti pareiÅ¡kėjos vardu atitinkamai 2013 m. gruodžio 18 d, 2013 m. rugsėjo 19 d. ir 2014 m. vasario 25 d. (b. l. 32, 33, 34), t.y. po santuokos sudarymo. Å iuo atveju apeliantė klaidina teismÄ , teigdama, kad minėti automobiliai yra įregistruoti L.

K. individualios įmonės vardu. PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, visų trijų transporto priemonių savininkė nurodyta pati apeliantė, kÄ patvirtina byloje esantys transporto priemonių registracijos liudijimai (32-34 b. l.). Byloje nėra pateikta duomenų apie L. K. individualios įmonės įregistravimÄ , o byloje esanti pareiÅ¡kėjos vardu iÅ¡duota individualios veiklos vykdymo pažyma, negali bÅ«ti įrodymu patvirtinančiu, kad Å¡ie automobiliai yra individualios įmonės nuosavybė (36 b. l.).

Å iuo atveju neteisi apeliantė teigdama, kad įmonė buvo įkurta iki santuokos sudarymo, nes apeliantės vardu nuo 2013-07-18 iÅ¡duota individualios veiklos vykdymo pažyma, o kaip minėta duomenų, apie individualios įmonės egzistavimÄ byloje duomenų nėra. Nors apeliantė nurodo, kad vienas iÅ¡ automobilių buvo jai buvo padovanotas, tačiau byloje pačios pareiÅ¡kėjos pateikta transporto priemonės BMW 5Reihe pirkimo-pardavimo sutartis (38 b. l.). Duomenų apie aplinkybes, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima nustatyti, kad Å¡is turtas priklauso pareiÅ¡kėjai asmeninės nuosavybės teise, byloje nėra, todėl Å¡is turtas laikomas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, o ne asmenine pareiÅ¡kėjos L.

K. nuosavybe. Atskirojo skundo argumentai, kad automobiliai yra naudojami tik verslui, kuriame sutuoktinis nedalyvauja, nepaneigia fakto, kad turtas buvo įgytas po santuokos sudarymo ir bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso abiems sutuoktiniams. Minėta, kad pareiÅ¡kėja yra skolininko R. K. sutuoktinė, byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėja ir jos sutuoktinis skolininkas R. K. bÅ«tų sudarę vedybų sutartį, jų nuosavybės dalys bendrojoje nuosavybėje bÅ«tų nustatytos (CPK 178 str.), todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija taikyta tinkamai (CK 3.88 str. 1 d.).

Å alis, prieÅ¡ kuriÄ taikoma prezumpcija, norėdama Å¡iÄ nuginčyti, turi pateikti jÄ paneigiančių leistinų įrodymų, Å¡iuo atveju apeliantė, kaip jau minėta, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad minėtas turtas priklauso pareiÅ¡kėjai asmeninės nuosavybės teise. Atkreiptinas dėmesys, kad sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu bÅ«du (CK 3.87 str. 2 d.,3.100 str.). Å iuo atveju nustatyta, kad sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė nėra pasibaigusi.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į aptartas aplinkybes bei įstatyminį reglamentavimÄ , sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad antstolio areÅ¡tuoti trys automobiliai bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso sutuoktiniams, kurių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.88 str. 1 d. 1 p., 5 p., 3.117 str. 1 d.). Apeliantė remiasi Aukščiausiojo teismo praktika ir nurodo, kad visas individualios veiklos turtas negali bÅ«ti preziumuojamas kaip bendra jungtinės sutuoktinių nuosavybė ir iÅ¡ Å¡io turto negali bÅ«ti tenkinamos asmeninės vieno iÅ¡ sutuoktinių prievolės, tokiu bÅ«du teismas skundžiama nutartimi preziumavęs, kad L.

K. individualios įmonės vardu registruoti automobiliai yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, pažeidė L. K. teises į asmeninį turtÄ bei tuo pačiu paneigė aukÅ¡tesnės instancijos teismų formuojamÄ teismų praktikÄ . Apeliantės atskirajame skunde nurodoma kasacinio teismo plėtojama praktika dėl sutuoktinių atsakomybės pagal iÅ¡ individualios įmonės veiklos kilusias turtines prievoles, neleidžia daryti iÅ¡vados, jog teismas turėtų besÄ lygiÅ¡kai vadovautis pateiktų nutarčių iÅ¡aiÅ¡kinimais, kadangi apeliantės nurodytos kasacinio teismo nutartys neturi precedentinės reikÅ¡mės nagrinėjamai bylai dėl skirtingų faktinių aplinkybių.

Apeliantė nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad antstolis tinkamai įgyvendino įstatymo nustatytÄ Ä¯pareigojimÄ pasiÅ«lyti iÅ¡ieÅ¡kotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su praÅ¡ymu į teismÄ dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Pažymi, kad net ir patvirtinus faktÄ , kad antstolis laiku informavo Å¡alis apie jų teises dėl kreipimosi į teismÄ , Å¡iuo metu nėra jokių duomenų, kad iÅ¡ieÅ¡kotojas bÅ«tų kreipęsis į teismÄ dėl turto dalies nustatymo, tokiu bÅ«du, jau praėjo antstolio nurodytas terminas, o Å¡iam terminui praėjus, turto areÅ¡tas, taikytas pareiÅ¡kėjos turtui turi bÅ«ti panaikintas.             Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta Å¡iuos atskirojo skundo argumentus nepagrįstais ir juos atmeta.

Vykdymo proceso normos nustato, kad iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ fizinių asmenų nukreipiamas į turtÄ , jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.). CPK 667 str. 1 d. numato, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis apraÅ¡o ir areÅ¡tuoja bendrÄ jį turtÄ ir pasiÅ«lo iÅ¡ieÅ¡kotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su praÅ¡ymu į teismÄ dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.

Nuodytų teisės normų sisteminė analizė suteikia pagrindo iÅ¡vadai, kad antstolis gali nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, kai skolininko dalis dar nėra nustatyta tik tuomet, kai šį turtÄ areÅ¡tavus bei apraÅ¡ius yra nustatoma skolininko dalis Å¡iame turte. Kreiptis su praÅ¡ymu į teismÄ dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe nustatymo, antstolis gali pasiÅ«lyti suinteresuotiems asmenims tik tuomet, kai turtas yra apraÅ¡ytas ir areÅ¡tuotas.

Å iuo atveju, bÅ«tent tokia tvarka antstolis privalo atlikti nurodytus veiksmus, t. y. iÅ¡ pradžių areÅ¡tuoti skolininkui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančias transporto priemones ir tik paskui pasiÅ«lyti bendrosios jungtinės nuosavybės dalyviams kreiptis į teismÄ su praÅ¡ymu dėl skolininko turto dalies nustatymo. CPK 667 straipsnio 1 dalyje taip pat numatyta, kad jei per antstolio nustatytÄ terminÄ nėra kreipiamasi į teismÄ su praÅ¡ymu dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, antstolis turi nutraukti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ tokio turto.

Apeliantė teigdama, kad per antstolio nustatytÄ terminÄ nebuvo kreiptasi į teismÄ dėl skolininko turto dalies nustatymo, dėl ko antstolis turėjo nutraukti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ Å¡io turto, praÅ¡o areÅ¡tÄ automobiliams panaikinti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiÅ¡kėja antstolio veiksmų remdamasi Å¡iuo argumentu neskundė, dėl jo nagrinėjant skundÄ pirmosios instancijos teisme nebuvo pasisakyta, todėl pareiÅ¡kėja neturi teisės kelti naujų reikalavimų nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos tvarka.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiÅ¡kėja byloje skundžia konkrečius antstolio veiksmus, t. y. Å¡iuo konkrečiu atveju veiksmus areÅ¡tuojant bendrosios jungtinės nuosavybės teise pareiÅ¡kėjai ir jo sutuoktiniui priklausančias transporto priemones, o ne antstolio neveikimÄ nenutraukiant iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ Å¡io turto nesikreipus dėl skolininko turto dalies minėtame turte nustatymo. Kadangi pareiÅ¡kėja neskundė antstolio neveikimo nenutraukiant iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto, teismas negali dėl to pasisakyti nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos tvarka, nes tokiu atveju ne tik kad bÅ«tų laikoma, jog pareiÅ¡kėja reiÅ¡kia naujÄ reikalavimÄ , kas remiantis CPK 312 straipsnio nuostatomis nėra galima nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme, bet ir iÅ¡ esmės bÅ«tų paneigta apeliacinio proceso esmė ir prasmė, t. y. patikrinti skundžiamų teismų sprendimų pagrįstumÄ ir teisėtumÄ , o kartu ir paÅ¡alinta galimybė dėl pateikto skundo pasisakyti tiek pačiam antstoliui, kurio veiksmai skundžiami, tiek ir pirmosios instancijos teismui.         Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, teisingai aiÅ¡kino ir taikė civilinio proceso normas, dėl to pagrindų panaikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį nėra (LR CPK 329, 330, 338 str.).

Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (LR CPK 337 straipsnio 1 punktas).           Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a :           Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 12 d. nutartį palikti nepakeistÄ .                   Teisėjas                                                                        Vytautas Kursevičius