25d7c53f-304a-47cb-8cd9-63ea69c19d59 · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr                                      Baudžiamoji byla Nr. 1A-97-518/2018                                  Teismo proceso Nr. 1-01-1-36282-2016-3            Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1.; (S) 1.1.8.6.2.; 1.1.8.6.3.; 1.1.10.1.; 1.2.14.4.2.1.,1.2.14.1.2.6.;1.2.14.3.1.; 1.2.28.5.2.; 2.1.15.3.3.2.;2.4.6.4.2.; 2.4.6.4.3.; 2.4.6.4.4.; 2.4.6.5.1. LIETUVOS Apeliacinis teismas N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. balandžio 27 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdimaro Bavėjano, Jolantos Čepukėnienės, Lino Žukausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Živilei Vološinienei, Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorui Redui Savickui,nuteistiesiems R.

A., P. J.,gynėjams advokatams Mariui Navickui, Jonui Å pelveriui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R. A. ir jo gynėjo advokato Mariaus Navicko bei nuteistojo P. J. gynėjo advokato Jono Å pelverio apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 17 d. nuosprendžio, kuriuo R. A. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas: - pagal BK 181 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams;- pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams;- pagal BK 178 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams;- pagal BK 259 straipsnio 2 dalį areÅ¡tu 25 (dvideÅ¡imt penkioms) paroms.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo bÅ«du bei R.

A. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešeriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.P. J. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje, ir nuteistas: - pagal BK 181 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams;- pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;- pagal BK 178 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams 3 (trims) mėnesiams.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir P. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.Nukentėjusiajam Ž. B. solidariai iÅ¡ R. A. ir P. J. priteista 3170,21 Eur turtinės bei 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė :

1. R. A. ir P. J. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe, panaudodami fizinį smurtÄ , neteisėtai atimdami žmogui laisvę, neturėdami teisėto pagrindo vertė kitÄ asmenį perduoti turtÄ bei pagrobė svetimÄ turtÄ , ir, įsibraudami į patalpÄ , pagrobė didelės 10 390 Eur vertės svetimÄ turtÄ . 1.1. 2016 m. liepos 31 d., apie 15.30 val., Palangos m., Sodų g. 14 B, prie kavinės „Liepa“, R. A., susitikęs su nukentėjusiuoju Ž. B., pasiÅ«lė nukentėjusiajam važiuoti į Å ventÄ jÄ , ir nukentėjusiajam sutikus, automobiliu „Honda CRV“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), važiuojant keliu Palanga - Å ventoji, R. A. paprašė nukentėjusiojo Ž. B. pasukti į miÅ¡ko keliukÄ ir sustoti. Apie 15.45 val. sustojus R. A. nurodytoje vietoje, paskui juos atvažiavo P. J. ir asmuo, kuriam baudžiamoji byla iÅ¡skirta (D. D.), ir kartu su R. A. užpuolė nukentėjusįjį Ž. B. - panaudodami fizinį smurtÄ , lipnia juosta suriÅ¡o nukentėjusiojo rankas ir kojas, taip palaužė nukentėjusiojo pasiprieÅ¡inimÄ bei neteisėtai atėmė jam laisvę.

Toliau tęsdami nusikalstamÄ veikÄ , laikydami nukentėjusįjį Ž. B. miÅ¡ke iki 2016 m. liepos 31 d., 21.10 val., R. A., P. J. ir asmuo, kuriam baudžiamoji byla iÅ¡skirta, neturėdami teisėto pagrindo, reikalavo iÅ¡ nukentėjusiojo Ž. B. perduoti jiems didelės vertės turtÄ â€“ 10 000 Eur. Po to, P. J., R. A. liepus, pagrobė nukentėjusiojo Ž. B. su savimi turėtÄ turtÄ - 350 Eur, 20 svarų, 4 dolerius, akinius nuo saulės „Dior“, kurių vertė 400 Eur, piniginę „Gucci“, kurios vertė 250 Eur, buto raktus. 1.2.

Tęsdami nusikalstamÄ veikÄ , asmeniui, kuriam baudžiamoji byla iÅ¡skirta, pasilikus saugoti Ž. B., R. A. ir P. J. automobiliu „Vauxhall Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvykę ir pagrobtais raktais atsirakinę Ž. B. buto, esančio adresu - (duomenys neskelbtini), duris, pateko į nukentėjusiajam priklausantį butÄ , iÅ¡ kurio pagrobė: 5 butelius degtinės „CIROC“, 0,7 litro talpos, kurių bendra vertė 175 Eur, vienÄ butelį konjako „Remi Marten“, 0,7 litro talpos, kurio vertė 60 Eur, vienÄ butelį konjako „Martell“, 0,7 litro talpos, kurio vertė 160 Eur, du butelius Å¡ampano „Dom Perignon“, kurių bendra vertė 500 Eur, du butelius Å¡ampano „Lonso“, kurių bendra vertė 80 Eur, vienÄ butelį tekilos, 0,7 litro talpos, kurio vertė 50 Eur, vienÄ butelį degtinės „Beluga“, 0,7 litro talpos, kurio vertė 130 Eur, vienÄ butelį viskio „Gold Label“, 0,7 litro talpos, kurio vertė 40 Eur, vienÄ butelį „Absent“, 0,7 litro talpos, kurio vertė 80 Eur, 2000 Eurų, auksinę grandinėlę, kurios vertė 3 185 Eur, vyriÅ¡kÄ rankinį laikrodį „Breitling“, kurio vertė 500 Eur, vyriÅ¡kÄ rankinį laikrodį „Filip Patek“, kurio vertė 700 Eur, raudonos spalvos, odinį krepšį „Dolce Gabana“, kurio vertė 2 200 Eur, kvepalus „Tom Ford“, 50 ml talpos, kurių vertė 230 Eur, akinius nuo saulės „George Armani“, kurių vertė 300 Eur.

2. Be to, R. A. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno psichotropines medžiagas, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Iki 2016 m. rugpjūčio 3 d. R. A., neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai įgijo 2 tabletes, kurių sudėtyje buvo 0,020 g psichotropinės medžiagos – nitrazepamo; 2 tabletes, kurių sudėtyje buvo 0,200 g psichotropinės medžiagos - tramadolio, kurias, laikydamas prie savęs, gabeno automobiliu „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iki kol 2016 m. rugpjūčio 3 d., apie 20.00 val., asmens kratos metu, psichotropines medžiagas, rado ir paėmė policijos pareigūnai.

3. Nuteistasis R. A. ir jo gynėjas advokatas Marius Navickas apeliaciniame skunde prašo:

1) pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 17 d. nuosprendį, perkvalifikuojant R. A. nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 181 straipsnio 2 dalies, 180 straipsnio 1 dalies ir 178 straipsnio 3 dalies į BK 294 straipsnio 2 dalį, bei paskirti su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę;

2) apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad perkvalifikuoti R. A. veiksmų į BK 294 straipsnio 2 dalį nėra pakankamo pagrindo, iÅ¡spręsti klausimÄ dėl veikų padarymo idealiÄ ja sutaptimi, R. A. iÅ¡teisinimo pagal BK 181 straipsnio 2 dalį bei R. A. veikos perkvalifikavimo iÅ¡ BK 178 straipsnio 3 dalies į BK 178 straipsnio 2 dalį;

3) pripažinti BK 63 straipsnio 1 dalyje numatytÄ baudžiamÄ jÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę ir paskirti R. A. Å¡velnesnę bausmę;

4) nukentėjusiojo Ž. B. civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti kaip neįrodytÄ .4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis priimtas pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles, pagrįstas duomenimis, dėl kurių objektyvumo ir patikimumo kyla pagrįstų abejonių. NepaÅ¡alinus byloje esančių prieÅ¡taravimų, liko nenustatytos nusikalstamos veikos kvalifikavimui reikÅ¡mingos aplinkybės. Apeliantai mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo nuteistojo R.

A. veiksmus kaip turto prievartavimÄ , plėšimÄ bei vagystę, nenustatė Å¡ių nusikalstamų veikų subjektyviosios pusės, todėl dėl Å¡ių nusikalstamų veikų padarymo priėmė nepagrįstÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį. Å iame apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės bei pirmosios instancijos teismo likę neįvertinti įrodymai patvirtina, jog R. A. padarė nusikalstamÄ veikÄ , nustatytÄ BK 294 straipsnio 2 dalyje, t. y. savavaldžiavimÄ .4.1. Nuteistasis R. A. viso baudžiamojo proceso metu nuosekliai tvirtino, kad neteisėtų veiksmų, už kuriuos buvo nuteistas, jis ėmėsi ne siekdamas prievartauti, pagrobti ar užvaldyti turtÄ , o reikalaudamas, jog nukentėjusysis paÅ¡alintų dėl jo veiksmų tretiesiems asmenims kilusiÄ bei galimai ateityje kilsiančiÄ Å¾alÄ .

Nukentėjusysis Ž. B. 2015 metais paprašė R. A. surasti asmenis įdarbinimui Anglijoje, žadėjo už tai piniginį atlygį. Nuteistasis R. A. kreipėsi į R. C., kuris ir surado du asmenis. Apie tai informavus nukentėjusįjį Ž. B., Å¡is paaiÅ¡kino, jog jo nurodyto asmens adresu reikia į AnglijÄ iÅ¡siųsti Å¡ių asmenų vairuotojo pažymėjimus. Nuteistasis R. A. iÅ¡ nukentėjusiojo Ž. B. gautÄ adresÄ persiuntė R. C., kuris minėtus dokumentus ir iÅ¡siuntė. Apeliantai pažymi, kad Å¡ias nuteistojo nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esantys nukentėjusiojo Ž.

B. ir R. A. susiraÅ¡inėjimai socialiniame tinkle „Facebook“, taip pat liudytojo R. C. parodymai. 4.2. Pirmosios instancijos teismas nevertino liudytojo R. C. duotų parodymų apie dokumentų iÅ¡siuntimÄ , reikalavimÄ juos grÄ Å¾inti, gautÄ informacijÄ apie vieno iÅ¡ trečiųjų asmenų sulaikymÄ dėl vairuotojo pažymėjimo panaudojimo nusikalstamais tikslais, taip pat, kad bÅ«tent R. C. reikalavo R. A. spręsti Å¡iÄ problemÄ . IÅ¡ nukentėjusiojo ir nuteistojo R. A. susiraÅ¡inėjimų matyti, jog iÅ¡siuntus asmenų dokumentus Ž.

B. nurodytu adresu, nuteistasis R. A. labai dažnai domėjosi apie tolimesnį dokumentų likimÄ , įdarbinimo eigÄ ir kt. Tokiu bÅ«du R. A. pagrįstai prisiėmė atsakomybę dėl kitų asmenų jam patikėtų dokumentų. Ž. B. negrÄ Å¾inus Å¡ių dokumentų ir asmenims nepavykus įsidarbinti, taip pat, paaiÅ¡kėjus, jog minėti dokumentai Anglijoje buvo panaudoti nusikalstamos veikos padarymui, R. A. suvokė, jog yra prieÅ¡ Å¡iuos asmenis atsakingas. Be to, Ž. B. nesumokėjo už surastus asmenis žadėto atlygio, t. y. neįvykdė savo susitarimu su R.

A. prisiimtų įsipareigojimų. Dėl nurodytų priežasčių nuteistasis nusprendė visų kilusių problemų bei nesusipratimų išsprendimo reikalauti iš nukentėjusiojo Ž. B.. 4.3. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nukentėjusiojo Ž. B. parodymai yra nuoseklūs ir kad jie patvirtina nuteistojo R. A. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų. Apeliantai pažymi, kad nukentėjusiojo parodymai nuolat kito. Pareiškime policijai nukentėjusysis Ž.

B. nieko nenurodė dėl R. A. reikalavimo sumokėti 10000 Eur. Šias aplinkybes nukentėjusysis nurodė tik parodymų patikrinimo vietoje metu. Nukentėjusysis taip pat tvirtino, kad jie su nuteistuoju R. A. vienas iš kito niekada nieko nėra prašę, tačiau duodamas parodymus įvykio vietoje nukentėjusysis nurodė, jog R. A. iš jo reikalavo nuostolių atlyginimo. Bylos nagrinėjimo teisme metu nukentėjusysis vėl pakeitė savo parodymus, nurodydamas, jog pinigų R. A. iš jo reikalavo dėl to, jog Ž.

B. atsisakė paskolinti pinigų. Paskutinės apklausos pirmosios instancijos teisme metu nukentėjusysis jau pripažino nuteistojo R. A. nurodytas aplinkybes, kad pokalbio miÅ¡ke metu pastarasis reikalavo įvykdyti įsipareigojimus, t. y. atlyginti nuostolius už tretiesiems asmenims sudarytas problemas, kurios atsirado iÅ¡siuntus jų vairuotojų pažymėjimus Ž. B. nurodytu adresu į AnglijÄ . Be to, apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti duomenis, iÅ¡ kurių matyti, jog Ž.

B. socialiniame tinkle „Facebook“ patalpino įraÅ¡Ä , kuriame nurodė, kad paduodamas pareiÅ¡kimÄ policijai „suvedė sÄ skaitas“ su R. A.. Apeliantų nuomone, Å¡ie duomenys verčia abejoti nukentėjusiojo parodymų patikimumu. 4.4. Apeliantai atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas nebandė paÅ¡alinti tarp nuteistojo R. A. ir nukentėjusiojo Ž. B. parodymų esančių prieÅ¡taravimų, neiÅ¡kvietė ir neapklausė D. S. bei O. J., kurių vairuotojų pažymėjimai buvo iÅ¡siųsti Ž.

B. nurodytu adresu. Å ių asmenų parodymai galėjo patvirtinti aplinkybės dėl prarastų vairuotojų pažymėjimų ir dėl vėliau galimai kilusių problemų. Be to, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ikiteisminio tyrimo metu užfiksuotus garso įraÅ¡us, kurie patvirtina nuteistojo R. A. parodymuose nurodytas aplinkybes. Garso įraÅ¡uose užfiksuota, jog nuteistasis R. A. pasakojo savo žmonai, jog nori iÅ¡siaiÅ¡kinti su nukentėjusiuoju Ž. B., o ne prievartauti pastarojo turtÄ .

Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai atmetė nuteistųjų teisme iÅ¡sakytus argumentus, kad užfiksuotuose garso įraÅ¡uose R. A. kalbėjosi su P. J. ne apie Ž. B., o apie kitÄ bendrÄ draugÄ M. K.. Be to, nuteistųjų tarpusavyje vartojamas žodis „iÅ¡gaudyti” reiÅ¡kia susitikti, o ne įrodo nuteistųjų prieÅ¡ Ž. B. nukreiptus neteisėtus tikslus.4.5. Apeliantai taip pat nurodo, kad nuteistasis R. A. niekada neneigė, jog iÅ¡ nukentėjusiojo buto paėmė ten buvusius daiktus, tačiau visÄ laikÄ tvirtino, kad sumanymo pagrobti minėtÄ turtÄ neturėjo.

Tai patvirtina R. A. atlikti veiksmai - per tas kelias dienas nuteistasis paimtų daiktų niekam neperleido, nepaslėpė, vežiojosi su savimi kaip užstatÄ , siekdamas, kad nukentėjusysis bÅ«tų priverstas kartu su R. A. vykti į AnglijÄ spręsti ten kilusių problemų. Apeliantų nuomone, nustatyti nuteistojo R. A. veiksmai atitinka BK 294 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį.

5. Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad perkvalifikuoti R. A. veiksmų į BK 294 straipsnio 2 dalį nėra pakankamo pagrindo, apeliantai mano, jog turto prievartavimas nuteistajam R. A. buvo inkriminuotas kaip perteklinis, nesant tam teisinio pagrindo, todėl iÅ¡ kaltinimo turėtų bÅ«ti paÅ¡alintas. Apeliantai atkreipia dėmesį, kad R. A. buvo nuteistas už tai, kad pareikalavęs 10000 Eur, nedelsiant pagrobė nukentėjusiojo su savimi turėtÄ turtÄ . Apeliantų nuomone, vertimas kitÄ asmenį perduoti turtÄ tuoj pat baigėsi net neprasidėjęs, t. y. nukentėjusiajam bÅ«nant pririÅ¡tam ir neturint galimybės įgyvendinti reikalavimų, o po to nedelsiant buvo realizuota plėšimo nusikaltimo sudėtis. Turto prievartavimo nusikaltimo sudėtis toliau nebegalėjo bÅ«ti įgyvendinta, nes nuteistieji patys pasisavino nuo pat pradžių suriÅ¡to nukentėjusiojo daiktus. Tai patvirtina, kad turto prievartavimo nusikaltimo sudėtis apskritai nebuvo realizuota.

6. Apeliantai taip pat nurodo, kad skundžiamu nuosprendžiu R. A. nepagrįstai buvo nuteistas pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, nes jo veikoje nėra nusikalstamÄ veikÄ kvalifikuojančio požymio - didelės vertės turto pagrobimo. Apeliantai pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiÅ¡kino tikrosios iÅ¡ nukentėjusiojo Ž. B. pagrobtų ir jo civiliniame ieÅ¡kinyje nurodytų daiktų vertės, o besÄ lygiÅ¡kai rėmėsi tik nukentėjusiojo nurodytomis daiktų kainomis, neatsižvelgdamas į realiÄ ir faktinę Å¡ių daiktų vertę bei jų nusidėvėjimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-693/2007, 2K-84/2015, 2K-245-696/2015).

Apeliantai atkreipia dėmesį, kad byloje nėra nei vieno raÅ¡ytinio įrodymo, kuris pagrįstų nukentėjusiojo Ž. B. nuosavybės teises į Å¡iuos daiktus ar pagrobtų daiktų vertę. Vien apeliaciniame skunde nurodytų daiktų reali kaina yra bent 2500 Eur mažesnė nei nurodė nukentėjusysis. Be to, nuteistasis R. A. neigė iÅ¡ nukentėjusiojo buto paėmęs pinigų, pas nuteistÄ jį jie nebuvo rasti. Atsižvelgiant į tai, jog nukentėjusysis buvo nurodęs, kad niekur nedirba, 2000 Eur grynųjų pinigų turėjimas ir laikymas namuose kelia pagrįstų abejonių.

Apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas, nenustatęs tikrosios pagrobtų daiktų vertės, nepagrįstai ir neteisingai R. A. veikÄ kvalifikavo pagal BK 178 straipsnio 3 dalį bei netinkamai iÅ¡sprendė civilinio ieÅ¡kinio dėl turtinės žalos atlyginimo klausimÄ . Apeliantai mano, kad R. A. veika turėtų bÅ«ti perkvalifikuota į BK 178 straipsnio 2 dalį.7. Apeliaciniame skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę R. A. netinkamai įvertino nuteistojo socialinius ryÅ¡ius ir jo dabartinę sveikatos bÅ«klę.

Apeliantai nurodo, kad R. A. yra sukÅ«ręs Å¡eimÄ , turi mažametį vaikÄ , nuteistajam yra reikalinga skubi operacija, prieÅ¡ingu atveju jam gresia rankos kaulų artrozija. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai nenustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Nagrinėjamu atveju R. A. pripažino objektyviÄ jÄ jam inkriminuotų nusikaltimų sudėtį sudarančius veiksmus, ne kartÄ atsiprašė nukentėjusiojo, tačiau nesutiko su Å¡ių veiksmų kvalifikacija. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktinių aplinkybių pripažinimas, nors ir ginčijant veikos kvalifikacijÄ , esant kitoms sÄ lygoms, sudaro pagrindÄ tai vertinti kaip atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę.

8. Nuteistojo P. J. gynėjas advokatas Jonas Špelveris apeliaciniame skunde prašo:

1) pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 17 d. nuosprendį, perkvalifikuoti P. J. nusikalstamas veikas iÅ¡ BK 181 straipsnio 2 dalies ir 180 straipsnio 1 dalies į BK 294 straipsnio 2 dalį, taip pat iÅ¡ BK 178 straipsnio 3 dalies į BK 178 straipsnio 2 dalį, pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti P. J. Å¡velnesnę bausmę, nesusijusiÄ su realiu laisvės atėmimu, arba;

2) P. J. išteisinti pagal BK 178 straipsnio 2 ar 3 dalį, neįrodžius, kad jis dalyvavo šios nusikalstamos veikos padaryme, arba;

3) pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir už visas P. J. inkriminuotas nusikalstamas veikas paskirti subendrintÄ laisvės atėmimo bausmę, nedidesnę nei laisvės atėmimas 4 metams, taikyti BK 75 straipsnio nuostatas bei paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti. Nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nuteistajam P. J. inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimu, jam paskirtos bausmės rÅ«Å¡imi ir dydžiu.9. Apelianto nuomone, nuteistojo P. J. veika turi bÅ«ti perkvalifikuota iÅ¡ BK 181 straipsnio 2 dalies ir 180 straipsnio 1 dalies į BK 294 straipsnio 2 dalį.

Gynėjo nuomone, Å¡ioje byloje iÅ¡tirtos aplinkybės leidžia padaryti iÅ¡vadÄ , kad R. A., turėdamas tikslÄ sudaryti bauginančiÄ aplinkÄ , pasitelkęs P. J. ir D. D., suriÅ¡o nukentėjusįjį Ž. B. bei reikalavo iÅ¡ jo tariamos skolos iÅ¡mokėjimo, kurios nukentėjusysis nepripažino. Nuteistasis R. A. parodė, kad nei P. J., nei D. D. jo susitikimo su nukentėjusiuoju Ž. B. tikrųjų tikslų neatskleidė, tik minėjo, kad reikalinga sutvarkyti ir iÅ¡siaiÅ¡kinti tarp jų iÅ¡kilusius piniginius reikalus.

Apie šias aplinkybes panašiai parodė ir nuteistasis P. J., kuris iš R. A. paaiškinimų suprato, kad nukentėjusysis jam skolingas 5000 ar 10 000 eurų, bet tikrų aplinkybių jis nežinojo. P. J. pripažino, kad buvo įvykio vietoje ir nukentėjusiajam galėjo sukelti bauginantį potyrį. Gynėjas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nukentėjusiojo Ž. B. parodymus laikė patikimais ir nuosekliais. Apeliantas pažymi, kad nukentėjusysis davė nenuoseklius parodymus apie nuteistojo P. J. prieš jį atliktus veiksmus.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis parodė, kad buvo praradęs sÄ monę, o jÄ atgavęs pamatė, kad jo rankos ir kojos suriÅ¡tos lipnia juosta. Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis pakeitė savo parodymus, iÅ¡ pradžių paaiÅ¡kino, kad jam rankas suriÅ¡o P. J., vėliau - kad neatsimena ir negali tvirtinti, jog bÅ«tent Å¡is nuteistasis atliko tokius veiksmus. Gynėjo nuomone, esant tokioms aplinkybėms, nukentėjusiojo parodymai neturėtų bÅ«ti pripažinti patikimais. Apeliantas atkreipia dėmesį, jog nagrinėjamu atveju nuteistasis P. J. buvo įsitikinęs, kad veikia R.

A. naudai dėl tikros ar tariamos skolos išreikalavimo iš nukentėjusiojo Ž. B.. Dėl šios priežasties P. J. veika turi būti kvalifikuojama kaip savavaldžiavimas pagal BK 294 straipsnio 2 dalį.

10. Gynėjas taip pat nurodo, kad P. J. turėtų bÅ«ti iÅ¡teisintas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 3 dalyje. IÅ¡ nuteistųjų P. J. ir R. A. parodymų matyti, kad nors P. J. vežė R. A. iki nukentėjusiojo buto, tačiau į butÄ pateko tik R. A., kuris ir pagrobė nukentėjusiajam priklausantį turtÄ . P. J. į šį butÄ nėjo, R. A. nesaugojo ir jokių daiktų iÅ¡ buto nepagrobė, jokių pagrobtų pinigų ar daiktų iÅ¡ R. A. negavo ir jais nesidomėjo. Taigi, nuteistasis P. J. darant šį nusikaltimÄ nedalyvavo ir dėl jo turėtų bÅ«ti iÅ¡teisintas.

11. Apeliacinės instancijos teismui netenkinus praÅ¡ymo iÅ¡teisinti P. J. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 3 dalyje, gynėjas mano, kad nuteistojo veika turėtų bÅ«ti perkvalifikuota į BK 178 straipsnio 2 dalį, nes jo veikoje nėra nusikalstamÄ veikÄ kvalifikuojančio požymio - didelės vertės turto pagrobimo. Nukentėjusysis Ž. B. Å¡ioje byloje pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, kuriame iÅ¡vardijo iÅ¡ jo pagrobtus daiktus ir nurodė tokių daiktų vertes, tačiau nepateikė nei vieno raÅ¡ytinio įrodymo, kuris pagrįstų pagrobtų daiktų vertę.

Apelianto nuomone, toks civilinis ieÅ¡kinys neatitinka jam keliamų reikalavimų ir turėtų bÅ«ti paliktas nenagrinėtu arba netenkintas. Gynėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neatliko jokios analizės dėl minėtų daiktų vertės dydžio ir jų pagrįstumo. Vien apeliaciniame skunde nurodytų alkoholinių gėrimų reali kaina yra bent 495 Eur mažesnė nei nurodė nukentėjusysis. Be to, teisiamojo posėdžio metu nebuvo apžiÅ«rėti iÅ¡ nukentėjusiojo pagrobti, tačiau vėliau jam grÄ Å¾inti daiktai, nebuvo nustatyta reali jų vertė, ar tikrai visi daiktai atitinka nurodytų prekinių ženklų pavadinimus ir yra originalÅ«s. Apeliantas mano, kad minėtų daiktų kainos, kurias nurodė Ž.

B., buvo nepagrįstai padidintos, galimai siekiant pasipelnyti iš nuteistųjų.

12. Apeliacinės instancijos teismui netenkinus ankstesnių apeliacinio skundo praÅ¡ymų, apeliantas mano, kad yra pagrindas nuteistajam P. J. skirti Å¡velnesnę bausmę. Gynėjas pažymi, kad P. J. anksčiau neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, turi pastovias pajamas, gaunamas iÅ¡ socialinės rÅ«pybos institucijos dėl jam nustatyto nedarbingumo lygio, turi tvirtus socialinius ryÅ¡ius su savo Å¡eima, turi draugę, su kuria ruoÅ¡iasi susituokti ir sukurti Å¡eimÄ . Nuteistasis serga sunkia progresuojančia liga, jau yra atlikęs dalį bausmės, ilgÄ laikÄ iÅ¡bÅ«damas sulaikyme ir suėmime.

P. J. iÅ¡ esmės pripažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, teismo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo Ž. B., atlygino dalį nukentėjusiajam padarytos turtinės žalos, kas galėtų bÅ«ti pripažinta jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai). Pripažinus minėtas aplinkybes atsakomybę lengvinančiomis, bÅ«tų pagrindas taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatas, nes P. J. kaip bendrininko vaidmuo darant jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ buvo antraeilis.

Kitu atveju įvertinus anksčiau nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad nuteistajam P. J. gali būti pritaikytos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir paskirta švelnesnė, nei įstatymo numatyta, bausmė, kadangi straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Be to, yra pagrindas manyti, kad P. J. ateityje laikysis įstatymų, nedarys analogiškų nusikalstamų veikų, o bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl P. J. gali būti taikomos BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatos ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas.13.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji R. A., P. J. ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus patenkinti, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.14. Nuteistojo R. A. ir jo gynėjo advokato Mariaus Navicko apeliacinis skundas atmetamas, nuteistojo P. J. gynėjo advokato Jono Å pelverio apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.15. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagÄ , skundžiamÄ teismo nuosprendį bei apeliacinių skundų argumentus, taip pat atlikusi įrodymų tyrimÄ , konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pripažindamas P. J. kaltu dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 178 straipsnio 3 dalyje, netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumÄ , jų tarpusavio sÄ sajas, todėl Å¡i skundžiamo Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 17 d. nuosprendžio dalis naikinama ir priimamas naujas iÅ¡teisinamasis nuosprendis BPK 329 straipsnio 1 punkto pagrindu.

Kadangi dalis skundžiamo nuosprendžio yra panaikinama ir priimamas iÅ¡teisinamasis nuosprendis, turi bÅ«ti iÅ¡ naujo paskirta P. J. galutinė subendrinta bausmė (BPK 328 straipsnio 2 punktas); iÅ¡ kaltinimo R. A. dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 178 straipsnio 3 dalyje, paÅ¡alinama aplinkybė, kad P. J. dalyvavo kartu darant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ (BPK 328 straipsnio 3 punktas); iÅ¡ naujo iÅ¡spręstas žalos atlyginimo klausimas (BPK 328 straipsnio 4 punktas). Dėl bylos įrodymų vertinimo ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo pagal BK 181 straipsnio 2 dalį, BK 180 straipsnio 1 dalį ir BK 178 straipsnio 3 dalį.

16. Skundžiamu nuosprendžiu R. A. ir P. J. nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe, panaudodami fizinį smurtÄ , neteisėtai atimdami žmogui laisvę, neturėdami teisėto pagrindo vertė kitÄ asmenį perduoti turtÄ bei pagrobė svetimÄ turtÄ , ir, įsibraudami į patalpÄ , pagrobė didelės vertės svetimÄ turtÄ . Nuteistasis R. A. ir jo gynėjas apeliaciniame skunde praÅ¡o R. A. nusikalstamas veikas iÅ¡ BK 181 straipsnio 2 dalies, 180 straipsnio 1 dalies ir 178 straipsnio 3 dalies perkvalifikuoti į BK 294 straipsnio 2 dalį.

Nuteistojo P. J. gynėjas apeliaciniame skunde praÅ¡o perkvalifikuoti P. J. nusikalstamas veikas iÅ¡ BK 181 straipsnio 2 dalies ir 180 straipsnio 1 dalies į BK 294 straipsnio 2 dalį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai R. A. pripažino kaltu padarius nusikalstamas veikas, nustatytas BK 181 straipsnio 2 dalyje, BK 180 straipsnio 1 dalyje, BK 178 straipsnio 3 dalyje, P. J. – padarius nusikalstamas veikas, nustatytas BK 181 straipsnio 2 dalyje, BK 180 straipsnio 1 dalyje, tačiau nepagrįstai pastarÄ jį nuteisė pagal BK 178 straipsnio 3 dalį.17.

Apeliaciniuose skunduose nesutinkama su skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, teigiama, kad nuteistųjų R. A. ir P. J. veiksmuose nebuvo kvalifikuoto turto prievartavimo požymių. Apeliantų nuomone, nuteistųjų veika turėtų bÅ«ti kvalifikuojama kaip savavaldžiavimas. Tokie apeliacinių skundų argumentai atmetami kaip nepagrįsti. BK 294 straipsnyje ir 181 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos yra atribojamos atsižvelgiant į tai, ar kaltininkas reikalavimÄ perduoti turtÄ reiÅ¡kė vykdydamas nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos ginčijamÄ ar pripažįstamÄ , bet nerealizuotÄ savo ar kito asmens tikrÄ ar tariamÄ teisę, ar neturėdamas tokios teisės. Paneigiant turto prievartavimÄ ir veikÄ kvalifikuojant kaip savavaldžiavimÄ bÅ«tina nustatyti, kad kaltininkas, reikÅ¡damas prievartines turtines pretenzijas, iÅ¡ tikrųjų turėjo teisinį pagrindÄ (realios teisės įgyvendinimas) arba sÄ Å¾iningai klydo, manydamas, kad toks pagrindas egzistuoja (tariamos teisės įgyvendinimas).

Tačiau kvalifikavimo pagrindu negali bÅ«ti vien tik kaltininko subjektyvus gyvenimo taisyklių ir teisingumo suvokimas. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad bÅ«tina nustatyti, jog kaltininkas sÄ Å¾iningai klydo, t. y. negalėjo arba neturėjo suprasti, kad jokios realiai egzistuojančios teisės nėra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-65/2009, 2K-122/2010, 2K-562/2011, 2K-114/2014).17.1. Nors nuteistieji R. A. ir P. J. pirmosios instancijos teisme neigė iÅ¡ nukentėjusiojo Ž.

B. neturėdami teisėto pagrindo reikalavę 10 000 Eur ir tokiu bÅ«du prievartavę nukentėjusiojo turtÄ , tačiau tokia pozicija vertinama kaip pasirinktas gynybos bÅ«das, kadangi ji prieÅ¡tarauja byloje surinktiems ir nuteistųjų kaltę patvirtinantiems įrodymams. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl nuteistųjų pripažinimo kaltais pagal BK 181 straipsnio 2 dalį, iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes, įrodymus vertino pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus.

Pirmosios instancijos teismas nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje iÅ¡dėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados dėl nuteistųjų R. A. ir P. J. padarytos nusikalstamos veikos, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė nuteistųjų versijas. Tai, kad bylos įrodymus teismas įvertino ne taip, kaip to norėtų apeliantai, savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas. Nuteistiesiems R. A. ir P. J. inkriminuotÄ kvalifikuotÄ turto prievartavimÄ patvirtina pirmosios instancijos teismo iÅ¡nagrinėtų įrodymų visuma: iÅ¡samÅ«s ir iÅ¡ esmės nuoseklÅ«s nukentėjusiojo Ž.

B. parodymai, iÅ¡ dalies pačių nuteistųjų R. A. ir P. J. parodymai, 2016 m. spalio 24 d. Elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuoti duomenys, kiti byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai. Ä®vertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus dėl įrodymų vertinimo, argumentus dėl įrodymų patikimumo, jų įrodomosios reikÅ¡mės bei atsižvelgus į visÄ baudžiamosios bylos medžiagÄ nėra pagrindo daryti iÅ¡vados, jog pirmosios instancijos teismas Å¡ioje dalyje netinkamai vertino įrodymus, bei priėmė neteisėtÄ nuosprendį.17.2.

Nukentėjusysis Ž. B. apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad įvykio dienÄ susitiko su R. A., kuris į sutartÄ vietÄ atvažiavo kartu su P. J. ir D. D.. Netrukus jie visi iÅ¡važiavo Å ventosios link, pakeliui pasuko į miÅ¡ko keliukÄ ir sustojo. Jiems su R. A. iÅ¡lipus iÅ¡ automobilio, pastarasis pradėjo nukentėjusiajam reikÅ¡ti pretenzijas, kad jis R. A. yra skolingas. R. A. pasakė nukentėjusiajam, kad suriÅ¡ jam rankas. Tai iÅ¡girdęs Ž. B. bandė pabėgti, tačiau R. A. jį pagavęs parvertė ant žemės ir pradėjo smaugti.

Po to, pasodinus nukentėjusįjį ant kilimėlio prie medžio, R. A. laikant rankas, P. J. lipnia juosta suriÅ¡o jam rankas ir kojas. Tuomet R. A. pradėjo iÅ¡ jo reikalauti 10 000 Eur. Ž. B. teisme patvirtino, kad R. A. reiÅ¡kė jam pretenzijas ir dėl į AnglijÄ iÅ¡siųstų dviejų asmenų vairuotojų pažymėjimų, neva kuriais pasinaudojant Anglijoje buvo iÅ¡nuomoti ir negrÄ Å¾inti du prabangÅ«s automobiliai. Dėl to asmenys, kurių vairuotojo pažymėjimai buvo iÅ¡siųsti, reiÅ¡kė pretenzijas R.

A.. Nukentėjusysis nurodė, kad iÅ¡ tiesų 2015 m. su R. A. buvo sutarta, kad jis gali padėti įsidarbinti Anglijoje. Ž. B. pažinojo G. M., tuo metu dirbusį Jungtinėje Karalystėje įdarbinimo struktÅ«rose. Å io asmens adresÄ per socialinį tinklÄ â€žFacebook“ jis iÅ¡siuntė R. A.. Vairuotojo pažymėjimai buvo iÅ¡siųsti ne nukentėjusiajam, o G. M., kuris, kiek jam žinoma, iÅ¡ tiesų buvo pradėjęs įdarbinimo procedÅ«rÄ . Kokius konkrečius veiksmus pastarasis atliko, nukentėjusysis nežino, jis asmeniÅ¡kai niekada nėra matęs nei minėtų asmenų dokumentų, nei pačių asmenų.

Nukentėjusysis patvirtino, kad jokių sandorių su R. A. ar P. J. jis nebuvo sudaręs, jokio verslo su Å¡iais asmenimis nėra vykdęs ir jokių finansinių įsipareigojimų jiems neturi (t. 6, b. l. 84-88; t. 7, b. l. 103-105). 17.3. Nukentėjusiojo Ž. B. parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių nesikeitė viso proceso metu – tiek atliekant ikiteisminį tyrimÄ apklausų metu (t. 1, b. l. 195-197; t. 2, b. l. 1, 2-4, 5-6), parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 2, b. l. 7-11), asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ metu (t. 2, b. l. 33-36), tiek ir pirmosios instancijos teisme, todėl jais abejoti kaip patikimu įrodymu Å¡altiniu nėra jokio pagrindo.

Apeliaciniuose skunduose teigiama, kad nukentėjusiojo Ž. B. parodymai yra prieštaringi ir turėjo būti vertinami kritiškai, tačiau šie skundų argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad nukentėjusiojo Ž. B. parodymuose yra tam tikrų nesutapimų, nes nukentėjusysis apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nenurodė, kuris iš nuteistųjų surišo jam rankas ir kojas, tuo tarpu teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis parodė, kad R. A. laikant rankas, P. J. lipnia juosta surišo jam rankas ir kojas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, tam galėjo turėti reikÅ¡mės įvairÅ«s faktoriai: užduodamų klausimų, detalizuojant nukentėjusiojo parodymus, tikslumas, nuo įvykio praėjęs laiko tarpas, nukentėjusiojo psichologinė bÅ«sena ir kt. Be to, nukentėjusysis nuosekliai viso proceso metu nurodė, kad ant žemės jį pargriovė ir smaugė R. A., o rankas ir kojas nuteistieji suriÅ¡o kartu bendrais veiksmais. Teisėjų kolegija daro neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiojo Ž. B. parodymai savo esme yra vienodi ir nuoseklÅ«s, o minėti nesutapimai yra neesminiai.

Ž. B. aiÅ¡kiai nurodė turto prievartavimo aplinkybes, kad panaudojus fizinį smurtÄ ir atėmus laisvę iÅ¡ jo buvo reikalaujama 10 000 Eur, neturint tam jokio teisėto pagrindo. Be to, byloje nenustatyta jokių aplinkybių, pagrindų, dėl kurių Ž. B. bÅ«tų suinteresuotas nepagrįstai apkaltinti nuteistuosius R. A. ir P. J. tariamų nusikalstamų veikų padarymu, duoti apie juos melagingus paaiÅ¡kinimus. Nuteistasis R. A. ir jo gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad nukentėjusysis duodamas tokius parodymus norėjo atkerÅ¡yti („suvesti sÄ skaitas“).

Å ie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Kaip pagrįstai nurodoma skundžiamame nuosprendyje, nukentėjusysis teisminio nagrinėjimo metu nurodė, jog, nors po įvykio jis ir jautė pyktį, tačiau kerÅ¡to nuteistiesiems nejaučia ir apkalbėti jų tikslo neturi. Tai, kad nukentėjusysis neturi suinteresuotumo nuteistųjų apkalbėti ir tokiu bÅ«du jiems pakenkti, objektyviai pagrindžia byloje nustatyta aplinkybė, jog 2016 m liepos 31 d., nedelsiant po prieÅ¡ jį panaudotų neteisėtų veiksmų, grįžęs namo, nukentėjusysis, tikėdamasis, kad viskas iÅ¡sispręs taikiai, parašė SMS praneÅ¡imÄ R.

A., jog pastarasis su juo susisiektų. Taigi, teisėjų kolegija neturi pagrindo Ž. B. parodymais netikėti, nes parodymai atitinka kitus byloje surinktus ir įvertintus įrodymus, o juos paneigiančių objektyvių duomenų byloje nėra. 17.4. Nuteistojo R. A. ir jo gynėjo apeliaciniame skunde nurodoma, jog R. A. viso baudžiamojo proceso metu nuosekliai tvirtino, kad neteisėtų veiksmų, už kuriuos buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis ėmėsi ne siekdamas prievartauti, pagrobti ar užvaldyti turtÄ , o reikalaudamas, jog nukentėjusysis Ž.

B. paÅ¡alintų dėl jo veiksmų tretiesiems asmenims kilusiÄ bei galimai ateityje kilsiančiÄ Å¾alÄ . Nuteistasis R. A. apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2015 m. Ž. B. paprašė surasti asmenis įdarbinimui Anglijoje. Nuteistasis R. A. kreipėsi į R. C., kuris ir surado du asmenis. Apie tai informavus Ž. B., pastarasis paaiÅ¡kino, jog jo nurodyto asmens adresu reikia į AnglijÄ iÅ¡siųsti Å¡ių asmenų vairuotojo pažymėjimus. Nuteistasis R. A. iÅ¡ nukentėjusiojo Ž.

B. gautÄ adresÄ persiuntė R. C., kuris minėtus dokumentus ir iÅ¡siuntė. IÅ¡siuntus dokumentus, R. A. per socialinį tinklÄ â€žFacebook“ nuolat raÅ¡ydavo Ž. B. ir klausdavo, kada bus atidarytos banko sÄ skaitos ir kada asmenys, kurių dokumentai buvo iÅ¡siųsti, galės vykti į LondonÄ . Po kiek laiko jis iÅ¡ R. C. sužinojo, kad pasinaudojant iÅ¡siųstais minėtų asmenų vairuotojo pažymėjimais, Jungtinėje Karalystėje buvo iÅ¡nuomoti ir nuomos bendrovei negrÄ Å¾inti du prabangÅ«s automobiliai.

Dėl to asmenims, kurių dokumentai buvo iÅ¡siųsti, kilo problemos, jiems buvo pradėti tyrimai, buvo paskelbta jų paieÅ¡ka. Kilus minėtoms problemoms, R. C. pradėjo reikÅ¡ti pretenzijas ir R. A., reikalaudamas iÅ¡siaiÅ¡kinti aplinkybes ir kartu pasiaiÅ¡kinti. BÅ«tent dėl to jis norėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti su Ž. B.. Imdamasis prieÅ¡ Ž. B. neteisėtų veiksmų, nuteistasis tik siekė, kad pastarasis įvykdytų įsipareigojimus bei norėjo, kad nukentėjusysis suvoktų situacijos rimtumÄ .

Tačiau R. A. neigė iÅ¡ nukentėjusiojo reikalavęs perduoti jam 10 000 Eur (t. 6, b. l. 107-111; t. 7, b. l. 106-107). 17.5. IÅ¡ baudžiamojoje byloje esančio nuteistojo R. A. ir nukentėjusiojo Ž. B. susiraÅ¡inėjimo per socialinį tinklÄ â€žFacebook“ matyti, kad nukentėjusysis 2015 m. lapkričio 4 d. iÅ¡ tiesų R. A. nurodė įdarbinimo struktÅ«rose Londone dirbančio savo draugo G. M. adresÄ Londone. IÅ¡ Å¡io susiraÅ¡inėjimo taip pat matyti, kad iÅ¡siuntus asmenų dokumentus Ž.

B. nurodytu adresu, nuteistasis R. A. dažnai domėjosi apie tolimesnį dokumentų likimÄ , įdarbinimo eigÄ ir kt. (t. 7, b. l. 69-91). Liudytojas R. C. apklaustas pirmosios instancijos teisme patvirtino nuteistojo R. A. nurodytas aplinkybes, kad pastarasis jam perdavė iÅ¡ Ž. B. gautÄ adresÄ Londone. Liudytojas R. C. Å¡iuo adresu iÅ¡siuntė asmenų (O. J. ir D. P. (D. S.)), norėjusių įsidarbinti Londone, vairuotojų pažymėjimus. Praėjus tam tikram laikui R. C. sužinojo, kad minėti asmenys nebuvo įdarbinti, kad jų vardu Anglijoje yra atlikti neteisėti veiksmai, susiję su automobilių nuoma.

Norėdamas iÅ¡siaiÅ¡kinti Å¡ias aplinkybes, jis nuvažiavo pas R. A., kuris pažadėjo sutvarkyti kilusias problemas. Liudytojas patvirtino, kad Ž. B. nepažinojo, su juo nebendravo (t. 6, b. l. 143-146). 17.6. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡analizavęs aptartus įrodymus padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad civilinius teisinius santykius sukuriantis sandoris tarp nukentėjusiojo Ž. B. ir R. A. sudarytas nebuvo. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, asmenų, siekusių įsidarbinti Jungtinėje Karalystėje, vairuotojų pažymėjimus į Å¡iÄ Å¡alį iÅ¡siuntė liudytojas R.

C.. Minėti dokumentai buvo iÅ¡siųsti trečiajam asmeniui – G. M., o ne Ž. B.. Nukentėjusysis Å¡iais dokumentais nedisponavo, nei asmenų, kurių vairuotojų pažymėjimai buvo iÅ¡siųsti, nei R. C. nepažinojo ir su jais nebendravo. Be to, nukentėjusysis disponuoti į LondonÄ iÅ¡siųstais dokumentais, jais naudojantis atlikti kokius nors veiksmus, net objektyviai neturėjo galimybės, nes tuo metu buvo JAV. Nukentėjusysis Ž. B. apklaustas pirmosios instancijos teisme vienareikÅ¡miÅ¡kai parodė, jog nuteistajam R.

A. tik sakė, kad gali padėti įsidarbinti Anglijoje ir davė asmens, dirbančio įdarbinimo struktūrose Londone, kontaktus. Tačiau nukentėjusysis jokio sandorio su R. A. nesudarė ir jokių įsipareigojimų neprisiėmė. 17.7. Esant tokioms byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad nuteistieji R. A. ir P. J. nei tikrosios, nei tariamosios teisės reikalauti iš nukentėjusiojo Ž. B. pinigų neturėjo. Nuteistojo R. A. išsakytas reikalavimas perduoti pinigus buvo neteisėtas ir nesusijęs su realiai egzistuojančiais civiliniais teisiniais santykiais.

Nuteistasis R. A., nurodydamas reikalavimo pagrindÄ â€“ nukentėjusiojo Ž. B. įsipareigojimus, neva kilusius iÅ¡ sandorio, kurio realiai nebuvo, suvokė, kad jokios pagrįstos teisės reikalauti iÅ¡ kito asmens perduoti turtÄ jis neturi. Nustačius, kad reikalavimas perduoti pinigus nesusijęs su tikros ar tariamos teisės įgyvendinimu, nuteistųjų veika teisingai kvalifikuota kaip turto prievartavimas, o ne savavaldžiavimas. Jei asmenims, kurių dokumentai į LondonÄ buvo iÅ¡siųsti Ž. B. R. A. nurodytu adresu, ir kilo teisinės problemos bei dėl to priekaiÅ¡tai buvo pareikÅ¡ti R.

A., pastarojo Ž. B. iÅ¡sakytas reikalavimas kaip kompensacijÄ perduoti 10 000 Eur akivaizdžiai virÅ¡ijo nukentėjusiojo galimai sukeltų padarinių mastÄ . R. A. subjektyvus gyvenimo taisyklių ir teisingumo suvokimas nesudaro pagrindo jo veiksmus traktuoti kaip savavaldžiavimÄ pagal jo pateiktÄ Ä¯vykių versijÄ . 17.8. Nuteistojo P. J. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad nuteistasis P. J. buvo įsitikinęs, kad veikia R. A. naudai dėl tikros ar tariamos skolos iÅ¡reikalavimo iÅ¡ nukentėjusiojo Ž.

B.. Dėl Å¡ios priežasties P. J. veika turi bÅ«ti kvalifikuojama kaip savavaldžiavimas pagal BK 294 straipsnio 2 dalį. Å ie apeliacinio skundo argumentai taip pat atmetami kaip nepagrįsti. 17.8.1. Nuteistasis P. J. apklaustas pirmosios instancijos teisme pripažino, kad 2016 m. liepos 31 d. kartu su R. A. buvo įvykio vietoje. Parodė, kad jo buvimas galėjo nukentėjusiajam sukelti baimės ir nesaugumo jausmÄ , nukentėjusysis galėjo pagalvoti ir tai, jog jie su R. A. yra susitarę. Tačiau iÅ¡ tiesų jokio susitarimo su R.

A. dėl veiksmų prieÅ¡ nukentėjusįjį nebuvo, P. J. nukentėjusiojo iki įvykio nepažinojo. P. J. taip pat parodė, kad jis neklausė R. A., kas vyksta ir nesidomėjo aplinkybėmis, jam tai buvo neįdomu. Jis tik suprato, kad Ž. B. apgavo R. A. ir jo draugus, tačiau į tai nesigilino (t. 6, b. l. 111-112; t. 7, b. l. 113). IÅ¡ esmės tokia pačias aplinkybes nuteistasis P. J. parodė ir apklaustas apeliacinės instancijos teisme. Nuteistasis R. A. apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad nusikalstamos veikos jis neorganizavo, susitarimo atlikti nusikalstamus veiksmus prieÅ¡ nukentėjusįjį, prievartaujant iÅ¡ nukentėjusiojo turtÄ , su P. J. ir D.

D. nebuvo. P. J. apie R. A. problemas, kilusias su Ž. B., nieko nežinojo. R. A. nenurodė P. J. susitikimo su Ž. B. tikslo, nesakė, kad iÅ¡ nukentėjusiojo reikalaus pinigų (t. 6, b. l. 107-111; t. 7, b. l. 106-107). 17.8.2. Taigi abu nuteistieji neigė tarp jų buvus susitarimÄ prievartauti nukentėjusiojo turtÄ . Tačiau tai prieÅ¡tarauja byloje esantiems įrodymams. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡analizavęs nuteistojo P. J. parodymus pagrįstai nustatė, kad pastarasis ne tik buvo įvykio aplinkoje, bet tiesiogiai ir netrukdomai matė bei stebėjo aplinkÄ ir įvykius, taip pritardamas R.

A. veiksmams. Aptarti išsamūs ir iš esmės nuoseklūs nukentėjusiojo Ž. B. parodymai patvirtina, kad, nors P. J. pats tiesiogiai perduoti turto nereikalavo, tačiau turto iš nukentėjusiojo reikalaujant R. A., pats aktyviais veiksmais dalyvavo nusikalstamoje veikoje – atnešė kilimėlį, ant kurio buvo pasodintas nukentėjusysis, bendrais su R. A. veiksmais surišo nukentėjusiajam rankas ir kojas, R. A. liepus, iš nukentėjusiojo šortų kišenės ištraukė ir tokiu būdu pagrobė nukentėjusiojo daiktus.

Taigi, P. J. neabejotinai suvokė, kad nusikalstamÄ veikÄ daro bendrai su R. A. ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. 17.8.3. Tai, kad nuteistieji R. A. ir P. J. buvo iÅ¡ anksto susitarę prievartauti nukentėjusiojo Ž. B. turtÄ , patvirtina ir 2016 m. spalio 24 d. Elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuoti nuteistųjų telefoniniai pokalbiai (t. 1, b. l. 118-142). PrieÅ¡ingai nei nurodoma apeliaciniuos skunduose, pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡analizavęs Å¡ių telefoninių pokalbių turinį padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nuteistieji ryÅ¡io priemonėmis bendravo bÅ«tent apie Ž.

B. ir tarėsi susitikti su nukentėjusiuoju turėdami neteisėtų tikslų užvaldyti pastarajam priklausantį turtÄ . Kaip pagrįstai nurodoma skundžiamame nuosprendyje, nuteistųjų tarpusavio bendravimo esmė ir turinys, nustatytų bylos aplinkybių kontekste neabejotinai pagrindžia, kad, nors detaliai ir neaptartas, tačiau susitarimas dėl prieÅ¡ Ž. B., jo turtÄ nukreiptų veiksmų tarp R. A. ir P. J. buvo. Å io susitarimo neteisėtumÄ neabejotinai suprato ir žinojo tiek R. A., tiek P. J..

Taigi, nuteistojo P. J. veika taipogi teisingai kvalifikuota kaip turto prievartavimas, o ne savavaldžiavimas.

18. Nuteistojo R. A. ir jo gynėjo apeliaciniame skunde nurodoma, kad turto prievartavimas nuteistajam R. A. buvo inkriminuotas kaip perteklinis, nesant tam teisinio pagrindo. Apeliantų nuomone, vertimas kitÄ asmenį perduoti turtÄ tuoj pat baigėsi net neprasidėjęs, t. y. nukentėjusiajam bÅ«nant pririÅ¡tam ir neturint galimybės įgyvendinti reikalavimų, o po to nedelsiant buvo realizuota plėšimo nusikaltimo sudėtis. Tai patvirtina, kad turto prievartavimo nusikaltimo sudėtis apskritai nebuvo realizuota.

Å ie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. 18.1. BK 180 straipsnio 1 dalyje nustatyta plėšimo nusikaltimo sudėtis numato fizinio smurto panaudojimÄ ar grasinimÄ smurtu ar kitaip atimant galimybę prieÅ¡intis prieÅ¡ turto savininkÄ ar teisėtÄ valdytojÄ , siekiant užvaldyti svetimÄ turtÄ . BK 181 straipsnio 2 dalyje nustatyta turto prievartavimo sudėtis numato fizinio smurto panaudojimÄ , prievartaujant turtÄ â€“ be teisėto pagrindo verčiant kitÄ asmenį perduoti turtÄ . Taigi, tiek plėšimas, tiek turto prievartavimas gali bÅ«ti padaromi panaudojant fizinį smurtÄ , siekiant užvaldyti svetimÄ turtÄ .

Plėšimo metu kaltininkas fizinį smurtÄ ar grasinimÄ tuoj pat panaudoti fizinį smurtÄ naudoja tam, kad įveiktų esamÄ ar galimÄ prieÅ¡inimÄ si, paÅ¡alintų ir neutralizuotų asmenį kaip kliÅ«tį, trukdančiÄ pagrobti turtÄ , o turto prievartavimo atveju minėtus veiksmus kaltininkas naudoja tam, kad priverstų asmenį perduoti turtÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-436-697/2015).18.2. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad panaudojant prieÅ¡ Ž. B. fizinį smurtÄ , tai yra pargriaunant nukentėjusįjį ant žemės bei smaugiant, po to suriÅ¡ant nukentėjusiajam rankas ir kojas, taip palaužiant nukentėjusiojo pasiprieÅ¡inimÄ bei atimant laisvę, nuteistieji P. A. ir P. J. (bei asmuo, kuriam byla iÅ¡skirta), neteisėtai neturėdami teisėto pagrindo vertė nukentėjusįjį perduoti 10 000 Eur, tai yra prievartavo nukentėjusiojo turtÄ .

Nukentėjusiajam turto neperdavus, nuteistieji iÅ¡ nukentėjusiojo pagrobė jam priklausantį su savimi turėtÄ turtÄ â€“ piniginę su joje buvusiais pinigais, akinius nuo saulės, buto raktus. Taigi, nuteistieji nusikalstamų veikų padarymo bÅ«dÄ â€“ fizinį smurtÄ (tuos pačius smurtinius veiksmus), naudojo skirtingais tikslais, dviem nusikalstamoms veikoms įvykdyti – siekdami palaužti nukentėjusiojo valiÄ , prievartaujant iÅ¡ jo turtÄ , bei atimdami galimybę nukentėjusiajam prieÅ¡intis, pagrobiant iÅ¡ jo turėtus daiktus.18.3.

Nors apeliantai skunde nurodo, kad nagrinėjamu atveju turto prievartavimo nusikaltimo sudėtis nebuvo realizuota, tačiau turto prievartavimo sudėtis yra formali. Turto prievartavimas laikomas baigtu nuo neteisėto reikalavimo nukentėjusiajam pareiÅ¡kimo momento. Taigi, Å¡iuo atveju turto prievartavimas buvo baigtas nuteistiesiems neteisėtai pareikalavus nukentėjusįjį Ž. B. perduoti 10 000 Eur. Kai pareikalavęs perduoti vienokį turtÄ ir jo negavęs, kaltininkas, panaudojęs smurtÄ ar jo nepanaudojęs, tuoj pat pats pagrobia kitokį turtÄ , tokie veiksmai kvalifikuojami kaip sutaptis pagal BK 180 ir 181 straipsnius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-436-697/2015).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nuteistųjų R. A. ir P. J. veiksmus pagrįstai kvalifikavo kaip sutaptį pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį. 18.4. Nuteistojo R. A. ir jo gynėjo apeliaciniame skunde taip pat praÅ¡oma pripažinti, kad R. A. inkriminuotos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje ir 181 straipsnio 2 dalyje, buvo padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai. Å is apeliacinio skundo praÅ¡ymas atmetamas kaip nepagrįstas, kadangi anksčiau aptarti nuteistųjų veiksmai gali sudaryti tik realiÄ jÄ nusikalstamų veikų sutaptį.

Idealioji nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai asmuo viena veika padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose. Å iuo konkrečiu atveju byloje nustatytos kitokios aplinkybės. Nuteistasis R. A. jam inkriminuotas veikas padarė skirtingais veiksmais ir skirtingu laiku, iÅ¡ pradžių vertė nukentėjusįjį perduoti 10 000 Eur, o vėliau pagrobė jam priklausantį su savimi turėtÄ turtÄ . Todėl jo nusikalstamos veikos idealiosios sutapties nesudaro.

19. Nuteistojo R. A. ir jo gynėjo apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistasis R. A. neneigė, jog iÅ¡ nukentėjusiojo buto paėmė ten buvusius daiktus, tačiau visÄ laikÄ tvirtino, kad sumanymo pagrobti minėtÄ turtÄ neturėjo. Apeliantų nuomone, tai patvirtina R. A. atlikti veiksmai - per tas kelias dienas nuteistasis paimtų daiktų niekam neperleido, nepaslėpė, vežiojosi su savimi kaip užstatÄ , siekdamas, kad nukentėjusysis bÅ«tų priverstas kartu su R. A. vykti į AnglijÄ spręsti ten kilusių problemų.

Å ie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. 19.1. BK 178 straipsnio 3 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagrobė didelės vertės svetimÄ turtÄ . Turto pagrobimas apibrėžiamas kaip tyčinis neteisėtas, neatlygintinis svetimo turto paėmimas ir pasisavinimas, taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalÄ . Teismų praktikoje taip pat pabrėžiama, kad svetimo turto užvaldymas padaromas pasisavinimo tikslu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-326/2010, 2K-440/2009, 2K-228/2013, 2K-517-303/2015).

Jeigu kaltininkas akivaizdžiai nori pasinaudoti daiktu tik laikinai, turi tikslÄ vėliau jį grÄ Å¾inti arba kitaip nesiekia jo pasisavinti, tokia veika nesudaro visų Å¡io nusikaltimo sudėties požymių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-122/2012, 2K-108/2013, 2K-63-648/2016).19.2. R. A. ir P. J. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe, įsibraudami į patalpÄ , pagrobė didelės 10 390 Eur vertės svetimÄ turtÄ . PrieÅ¡ingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, Å¡ioje baudžiamojoje byloje buvo nustatyta R.

A. tyčia, nukreipta į negrįžtamÄ svetimo turto užvaldymÄ ir atitinkamos žalos nukentėjusiajam Ž. B. padarymÄ . Tokia iÅ¡vada daroma įvertinus ne tik nuteistojo R. A., bet ir nukentėjusiojo Ž. B. parodymus, taip pat ir kitus byloje iÅ¡tirtus įrodymus. 19.3. Nuteistasis R. A. apklaustas pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad iÅ¡ nukentėjusiojo buto paėmė Ž. B. priklausančius daiktus – virtuvėje ant spintelės buvusius auksinę grandinėlę ir laikrodį „Patek Filip“ bei keletÄ butelių alkoholinių gėrimų, kuriuos sudėjo į raudonos spalvos krepšį „Dolce Gabana“.

Sugrįžus į miÅ¡kÄ jis Ž. B. pasakė, kad paėmė jam priklausančius daiktus, kad nesiruoÅ¡ia jų parduoti ir kad tie daiktai bus pas jį iki penktadienio, kol jie skris į LondonÄ . R. A. parodė, kad daiktai iÅ¡ Ž. B. buvo paimti tik kaip užstatas, jog pastarasis atlygintų dėl jo veiksmų kilusiÄ Å¾alÄ . Nuteistasis R. A. taip pat patvirtino, kad iÅ¡gėrė iÅ¡ Ž. B. buto paimtus alkoholinius gėrimus, tačiau parodė, jog visi kiti daiktai buvo krepÅ¡yje, kuris buvo padėtas į automobilio bagažinę (t. 6, b. l. 107-111; t. 7, b. l. 106-107).

Nuteistojo nurodytos aplinkybės prieÅ¡tarauja nuosekliems ir patikimiems nukentėjusiojo Ž. B. parodymams. Nukentėjusysis Ž. B. apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad R. A. apie dvi valandas reikalavo iÅ¡ jo pinigų. Galiausiai pasakė, kad tuomet pasiims pats ir P. J., R. A. liepus iÅ¡ jo Å¡ortų kiÅ¡enės iÅ¡traukė mobilaus ryÅ¡io telefonÄ , piniginę, akinius nuo saulės bei raktus nuo buto. R. A. su P. J. iÅ¡važiavo, o D. D. pasiliko su juo miÅ¡ke jį saugoti. R. A. ir P. J. grįžus, R.

A. pasakė, kad viskÄ , ko jam reikėjo, pasiėmė. Po to, R. A. atriÅ¡us rankas ir kojas, visi trys iÅ¡važiavo (t. 6, b. l. 84-88; t. 7, b. l. 103-105). 19.4. Taigi nukentėjusysis Ž. B. paneigė, kad daiktai iÅ¡ jo buto buvo paimti kaip užstatas. Tai, kad nuteistasis R. A. siekė minėtus daiktus pasisavinti, patvirtina ir aplinkybė, kad jis iÅ¡gėrė iÅ¡ nukentėjusiojo buto paimtus alkoholinius gėrimus. Be to, iÅ¡ 2016 m. rugpjūčio 3 d. asmens kratos protokolo matyti, kad, atlikus R. A. asmens kratÄ , be kitų daiktų, pas R.

A. rasti daiktai, pastarojo paimti iš nukentėjusiojo Ž. B. buto: vyriškas rankinis laikrodis su užrašu „Breitling for Bently“, vyriškas rankinis laikrodis su užrašu „Patek Philippe“, auksinė grandinėlė, kvepalai „TOM FORD Azurelime“, krepšys „Dolce Gabana“. Pažymėtina, kad auksinė grandinėlė buvo rasta ant nuteistojo R. A. kaklo, o laikrodis „Patek Philippe“ – ant nuteistojo rankos. Krepšyje „Dolce Gabana“ rasti ne tik nukentėjusiojo, bet ir nuteistojo R.

A. daiktai (t. 2, b. l. 116-120). Å ios aplinkybės rodo, kad nuteistasis R. A. su iÅ¡ nukentėjusiojo buto paimtais daiktais elgėsi kaip su savo turtu. Tai leidžia spręsti, kad R. A. tyčia buvo nukreipta bÅ«tent į negrįžtamÄ svetimo turto užvaldymÄ . Dėl Å¡ios priežasties aptariama veika buvo pagrįstai įvertinta kaip kvalifikuota vagystė pagal BK 178 straipsnio 3 dalį.

20. Apeliaciniuose skunduose taip pat nesutinkama ir su pagrobto turto verte. BK 190 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turtas yra didelės vertės, kai jo vertė virÅ¡ija 250 MGL dydžio sumÄ . Pagrobto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo metu. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad turto vertė gali bÅ«ti nustatoma pagal pirkimo–pardavimo sandorių kainÄ , turto sukÅ«rimo (atkÅ«rimo), įsigijimo kaÅ¡tus. Tais atvejais, kai nuosavybė į daiktÄ atsirado pirkimo–pardavimo sandorio pagrindu ir byloje yra duomenų apie daikto įsigijimo kainÄ , tačiau daiktas pagrobiamas praėjus laikotarpiui, turinčiam reikÅ¡mės jo kainai, daikto vertė nustatoma pagal faktinę turto vertę (didmenines, rinkos ar komiso kainas) nusikalstamos veikos padarymo metu.

Kai tokių duomenų byloje nėra arba daikto įsigijimas pagal sutartį yra susijęs su papildomomis prievolėmis savininkui (pvz., jei savininkas turtÄ Ä¯sigijo mažesne nei vidutinė rinkos kaina akcijos metu ar pritaikant kitokiÄ nuolaidÄ ), pagrobto turto vertė nustatoma atsižvelgiant į identiÅ¡ko ar tos kategorijos daikto analogo vidutinę rinkos kainÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2015, 2K-245-696/2015).20.1. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad iÅ¡ nukentėjusiojo Ž.

B. buvo pagrobta turto už 10 390 Eur, tai yra didelės vertės turtas. Apeliacinės instancijos teismas su tokiomis apygardos teismo išvadomis sutinka. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nors pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nukentėjusysis Ž. B. nurodė mažiau pagrobtų daiktų (t. 1, b. l. 1-2), tačiau vėliau apklausų metu savo parodymus patikslino ir aiškiai bei detaliai nurodė pagrobtų daiktų kiekį ir vertę (t. 1, b. l. 195-197; t. 2, b. l. 2-4). Nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes dėl iš jo buto pagrobtų daiktų priklausomybės patvirtina 2016 m. rugpjūčio 10 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys.

IÅ¡ Å¡io protokolo, priedų – fotolentelių prie daiktų apžiÅ«ros protokolo matyti, kad apžiÅ«rėjus Ž. B. pateiktÄ mobilaus ryÅ¡io telefonÄ , be kitų nuotraukų, jame rastos ir daiktų, pagrobtų iÅ¡ nukentėjusiojo buto, nuotraukos – vyriÅ¡ko laikrodžio „Patek Philippegeneve“, vyriÅ¡ko laikrodžio „Breitling for Bentley“, alkoholinių gėrimų – 6 butelių degtinės „Ciroc“, 3 butelių Å¡ampano „Don Perignon“, vieno butelio „Martell“, geltonos spalvos grandinėlės, Ž.

B. nuotraukos su kelioniniu krepšiu „Dolce Gabana“, akiniais nuo saulės „George Armani“ (t. 2, b. l. 13-32). Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad daiktai buvo pagrobti iš nukentėjusiajam priklausančio buto, nėra pagrindo abejoti pagrobto turto priklausomybe Ž. B..20.2. Nukentėjusysis Ž. B. apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad iš jo buto pagrobtų daiktų vertes nurodė tokias, kokios buvo jų įsigijimo metu, nes daiktai nebuvo nudėvėti, atrodė kaip nauji (t. 6, b. l. 84-88).

Iš 2016 m. rugpjūčio 8 d. daiktų apžiūros protokolo, priedų – fotolentelių prie daiktų apžiūros protokolo matyti, kad iš R. A. asmens kratos metu paimti daiktai, kurie buvo pagrobti iš nukentėjusiojo buto, t. y. vyriškas rankinis laikrodis su užrašu „Breitling for Bently“, vyriškas rankinis laikrodis su užrašu „Patek Philippegeneve“, stora auksinė grandinėlė, 50 ml talpos buteliukas kvepalų „TOM FORD Azurelime“, odinis raudonos spalvos kelioninis krepšys „Dolce Gabana“, yra be akivaizdžių defektų, nesugadinti (t. 2, b. l. 121-130).

Kaip pagrįstai nurodoma skundžiamame nuosprendyje, nėra objektyvaus pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymais nurodant koks turtas ir koks jo kiekis iÅ¡ jam priklausančio buto buvo pagrobtas, taip pat jo įvardinta pagrobto turto verte. Apeliantai kartu su skundais pateikė nuorodas iÅ¡ internetinių tinklalapių, kur nurodytos mažesnės tam tikrų tokių pačių, kaip iÅ¡ nukentėjusiojo pagrobtų, daiktų kainos. Tačiau tai nepaneigia, kad nukentėjusysis neturėjo galimybių įsigyti bÅ«tent tokios vertės daiktus ar juos įsigijo už mažesnę nei nurodyta kainÄ .

Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡iuo atveju nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad pagrobto turto vertė nustatyta neteisingai. Taigi, nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 3 dalį.

21. Kita vertus, teisėjų kolegija pritaria nuteistojo P. J. gynėjo apeliacinio skundo argumentams, kad nuteistasis P. J. darant nusikaltimÄ , nustatytÄ BK 178 straipsnio 3 dalyje, nedalyvavo. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nuteistasis R. A. vienas pats įsibraudamas į patalpÄ , pagrobė didelės 10 390 Eur vertės svetimÄ turtÄ , o P. J. prie Å¡io nusikaltimo neprisidėjo. Nuteistasis R. A. apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad atvažiavus prie nukentėjusiojo namų, P. J. liko sėdėti automobilyje, o daiktus iÅ¡ nukentėjusiojo buto paėmė jis.

Grįžęs prie automobilio, krepšį su daiktais įdėjo į automobilio bagažinę, ir kartu su P. J. grįžo į miÅ¡kÄ pas D. D. ir Ž. B. (t. 6, b. l. 107-111; t. 7, b. l. 106-107). AnalogiÅ¡kai Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes nurodė ir nuteistasis P. J.. Pastarasis apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad jie kartu R. A. iÅ¡važiavo į PalangÄ , o D. D. liko miÅ¡ke su nukentėjusiuoju. Atvažiavus iki parduotuvės „Liepa“, kur R. A. buvo susitikęs su Ž.

B., R. A. liepė sustoti ir palaukti. Pastarasis pasakė, kad eina paimti draugo (nukentėjusiojo) daiktų. Grįžęs po maždaug 10 minučių, R. A. kažkÄ Ä¯dėjo į automobilio bagažinę ir jie grįžo atgal į miÅ¡kÄ , kur buvo nukentėjusysis su D. D. (t. 6, b. l. 111-112; t. 7, b. l. 113). 21.1. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptarti įrodymai nepatvirtina, kad P. J. kokiu nors bÅ«du prisidėjo prie vagystės iÅ¡ nukentėjusiojo buto. Ä® nukentėjusiojo butÄ pateko tik R. A., kuris ir pagrobė nukentėjusiajam priklausantį turtÄ .

P. J. į butÄ užėjęs nebuvo ir jokių daiktų iÅ¡ buto nepagrobė, jokių pagrobtų pinigų ar daiktų iÅ¡ R. A. negavo ir jais nesidomėjo. Be to, P. J. nesaugojo įvykio vietos ir tokiu bÅ«du nepalengvino R. A. pagrobti nukentėjusiojo daiktus. Pas P. J. pagrobtų daiktų nebuvo, dauguma jų buvo rasti pas nuteistÄ jį R. A.. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, P. J. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį turi bÅ«ti iÅ¡teisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Dėl Å¡ios priežasties skundžiamo nuosprendžio dalis, kurioje P. J. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, naikinama ir priimamas naujas iÅ¡teisinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 1 punktas). Taip pat teisėjų kolegija R. A. iÅ¡ kaltinimo dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 178 straipsnio 3 dalyje, paÅ¡alina aplinkybę, kad P. J. dalyvavo kartu darant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ .22. Nustatyta, jog R. A., įsibraudamas į patalpÄ , pagrobė didelės 10 390 Eur vertės svetimÄ turtÄ : tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , asmeniui, kuriam baudžiamoji byla iÅ¡skirta, pasilikus saugoti Ž.

B., R. A. automobiliu „Vauxhall Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvykęs ir pagrobtais raktais atsirakinęs Ž. B. buto, esančio adresu - (duomenys neskelbtini), duris, pateko į nukentėjusiajam priklausantį butÄ , iÅ¡ kurio pagrobė: 5 butelius degtinės „CIROC“, 0,7 litro talpos, kurių bendra vertė 175 Eur, vienÄ butelį konjako „Remi Marten“, 0,7 litro talpos, kurio vertė 60 Eur, vienÄ butelį konjako „Martell“, 0,7 litro talpos, kurio vertė 160 Eur, du butelius Å¡ampano „Dom Perignon“, kurių bendra vertė 500 Eur, du butelius Å¡ampano „Lonso“, kurių bendra vertė 80 Eur, vienÄ butelį tekilos, 0,7 litro talpos, kurio vertė 50 Eur, vienÄ butelį degtinės „Beluga“, 0,7 litro talpos, kurio vertė 130 Eur, vienÄ butelį viskio „Gold Label“, 0,7 litro talpos, kurio vertė 40 Eur, vienÄ butelį „Absent“, 0,7 litro talpos, kurio vertė 80 Eur, 2000 Eurų, auksinę grandinėlę, kurios vertė 3 185 Eur, vyriÅ¡kÄ rankinį laikrodį „Breitling“, kurio vertė 500 Eur, vyriÅ¡kÄ rankinį laikrodį „Filip Patek“, kurio vertė 700 Eur, raudonos spalvos, odinį krepšį „Dolce Gabana“, kurio vertė 2 200 Eur, kvepalus „Tom Ford“, 50 ml talpos, kurių vertė 230 Eur, akinius nuo saulės „George Armani“, kurių vertė 300 Eur, t. y. padarė nusikalstamÄ veikÄ , nustatytÄ BK 178 straipsnio 3 dalyje.

Dėl bausmių.

23. Nuteistasis R. A. ir jo gynėjas apeliaciniame skunde praÅ¡o paskirti R. A. Å¡velnesnę bausmę. Nuteistojo P. J. gynėjas apeliaciniame skunde praÅ¡o pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir už visas P. J. inkriminuotas nusikalstamas veikas paskirti subendrintÄ laisvės atėmimo bausmę, nedidesnę nei laisvės atėmimas 4 metams, taikyti BK 75 straipsnio nuostatas bei paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti.24. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sugriežtinti ar suÅ¡velninti gali tik tuo atveju, jeigu žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikÅ¡mingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ ar per griežtÄ ir neteisingÄ bausmę.

Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji bÅ«tų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp pada­rytos nusikalstamos veikos ir už Å¡iÄ veikÄ nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti, turi bÅ«ti nusta­ty­ta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobÅ«dį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta.25. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas, skirdamas bausmes nuteistiesiems R.

A. ir P. J. baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė, motyvavo jiems skiriamų baus­mių rūšį ir dydį, atsižvelgė į bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes – apibÅ«dinančias tiek nuteis­tųjų asme­nybę, tiek padarytų nusikaltimų pobÅ«dį ir pavojingumÄ , bei paskyrė jiems teisingas, baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijose numatytas bausmes, kurios nėra aiÅ¡kiai per griežtos.25.1. Å ioje baudžiamojoje byloje nustatyta, jog R.

A. ir P. J., veikdami bendrininkų grupe, padarė du smurtinio pobÅ«džio nusikaltimus nuosavybei: apysunkį nusikaltimÄ , numatytÄ BK 180 straipsnio 1 dalyje, ir sunkų nusikaltimÄ , numatytÄ BK 181 straipsnio 2 dalyje. Be to, R. A. padarė baudžiamÄ jį nusižengimÄ , numatytÄ BK 259 straipsnio 2 dalyje, ir sunkų nusikaltimÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 3 dalyje. Visi nusikaltimai padaryti veikiant tiesiogine tyčia, yra baigti. IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos duomenų matyti, kad R. A. ir P. J. padaryti nusikaltimai nebuvo atsitiktiniai, nuteistieji iÅ¡ anksto tarėsi prievartauti nukentėjusiojo Ž.

B. turtÄ . 25.2. R. A. vedęs, turi mažametį vaikÄ (t. 4, b. l. 189), iki sulaikymo nedirbo, darbo biržoje registruotas nebuvo (t. 4, b. l. 193-194). Jis anksčiau teistas už sunkų sveikatos sutrikdymÄ dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, t. y. už smurtinio nusikaltimo padarymÄ . R. A. buvo taikytas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos (t. 4, b. l. 190-192). R. A. daug kartų baustas administracine tvarka (t. 4, b. l. 195). Kaip pagrįstai nurodoma skundžiamame nuosprendyje, R. A. vaidmuo bendrai su P. J. padarant nusikalstamas veikas buvo pagrindinis, nuteistasis buvo nusikalstamų veikų, nukreiptų prieÅ¡ nukentėjusįjį ir jo turtÄ , iniciatorius.

Be to, R. A. nusikalstamų veiksmų apimtis prieÅ¡ nukentėjusįjį buvo didžiausia. Nurodytos aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistÄ jį, rodo didesnį jo pavojingumo visuomenei laipsnį, nenorÄ pasitaisyti, laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių. Nenustatyta nuteistojo R. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe nustatyta tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). 25.3.

P. J. nevedęs, iki sulaikymo nedirbo, darbo biržoje registruotas nebuvo (t. 5, b. l. 112-113), jam nustatytas 40% darbingumo lygis (t. 5, b. l. 47-49). Jis anksčiau neteistas (t. 5, b. l. 110-111), 4 kartus baustas administracine tvarka (t. 5, b. l. 114). Kaip pagrįstai nurodoma skundžiamame nuosprendyje, P. J. vaidmuo bendrai su R. A. padarant nusikalstamas veikas nebuvo esminis. Jo nusikalstamų veiksmų apimtis buvo mažesnė nei R. A., tačiau šie veiksmai prieš nukentėjusįjį bendrame nusikalstamų veiksmų kontekste buvo pakankamai ženklūs ir nusikalstamų veikų padarymui prieš nukentėjusįjį reikšmingi.

Nenustatyta nuteistojo P. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe nustatyta tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

26. Apeliaciniuose skunduose nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė nuteistųjų R. A. ir P. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. R. A. ir jo gynėjas apeliaciniame skunde pažymi, kad R. A. pripažino objektyviÄ jÄ jam inkriminuotų nusikaltimų sudėtį sudarančius veiksmus, ne kartÄ atsiprašė nukentėjusiojo, tačiau nesutiko su Å¡ių veiksmų kvalifikacija. Nuteistojo P. J. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad P. J. iÅ¡ esmės pripažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, teismo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo Ž.

B.. 26.1.1. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės pripažinimui nepakanka nustatyti, kad kaltininkas nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl nusikalstamos veikos padarymo (neigiamai vertina savo poelgį, iÅ¡gyvena dėl padarytų veiksmų, stengiasi suÅ¡velninti nusikalstamos veikos padarinius ir pan.), tačiau bÅ«tina nustatyti ir kaltininko prisipažinimÄ kaltu dėl Å¡ios veikos padarymo. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ nustatomas tada, kai asmuo savanoriÅ¡kai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu.

Tuo atveju, kai pripažįstama tik dalis ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimÄ padarant nusikalstamÄ veikÄ , toks prisipažinimas negali bÅ«ti laikomas baudžiamÄ jÄ atsakomybę lengvinančia aplinkybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, Nr. 2K-7-54-677/2015). 26.1.2. Nagrinėjamu atveju nuteistieji R. A. ir P. J. viso proceso metu neigė iÅ¡ nukentėjusiojo Ž. B. neteisėtai reikalavę 10 000 Eur.

Be to, P. J. neigė prieš nukentėjusįjį atlikęs kokius nors smurtinio pobūdžio veiksmus, R. A. neigė iš nukentėjusiojo buto pagrobęs daiktus pasisavinimo tikslu. Kaip pagrįstai nurodoma skundžiamame nuosprendyje, nei R. A., nei P. J. kaltės padarius jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas visa apimtimi nepripažino. Taigi vertinti, kad nuteistieji prisipažino padarę jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, nėra pagrindo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nenustačius nuteistųjų visiško prisipažinimo padarius nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. 26.2.

Nuteistojo P. J. gynėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad P. J. atlygino dalį nukentėjusiajam padarytos turtinės žalos. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasmę žalos atlyginimas pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar paÅ¡alino visÄ Å¾alÄ iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos iÅ¡nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Priklausomai nuo bylos aplinkybių, teismas gali pripažinti Å¡iÄ aplinkybę atsakomybę lengvinančia ir tais atvejais, kai kaltininkas atlygina tik dalį nuostolių ar paÅ¡alina dalį žalos.

Tačiau tokiu atveju atlygintos žalos dalis turi sudaryti žymiÄ dalį padarytos ir priteistos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2007, 2K-420/2007). Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad nuteistasis P. J. teisminio nagrinėjimo metu sumokėjo nukentėjusiajam Ž. B. 450 Eur žalai atlyginti (t. 7, b. l. 111). Skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiajam Ž. B. solidariai iÅ¡ R. A. ir P. J. priteista 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nuteistojo atlyginta suma negali bÅ«ti pagrindas Å¡iÄ aplinkybę pripažinti nuteistojo P. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe.27.

Teisėjų kolegija spren­džia, kad apygardos teismas, nus­tatydamas nuteistiesiems R. A. ir P. J. bausmių rūšį ir dydį, visapusiÅ¡kai įvertino faktines bylos ap­lin­kybes ir tinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas. Teismas nuosprendyje iÅ¡dėstė bei įvertino nuteistųjų bausmei individualizuoti reikÅ¡mingas aplinkybes. Nuteistiesiems skiriant bausmes nėra įstatyminio pagrindo taikyti BK 62 straipsnyje įtvirtintų nuostatų Å¡velnesnės bausmės skyrimui, taip pat nėra pagrindo skirti Å¡velnesnes bausmes nei numatyta sankcijoje pagal BK 54 straipsnio 3 dalį.

Byloje nenustatyta aplinkybių, rodančių, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už konkrečios veikos padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui. Teisėjų kolegijos manymu, įvertinus pirmiau paminėtas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistiesiems R. A. ir P. J. paskyrė artimas sankcijos vidurkiui laisvės atėmimo bausmes, kurios nėra aiÅ¡kiai per griežtos. Paskirtos bausmės yra teisingos, atitinkančios BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių, 61 straipsnio reikalavimus, tinkamai individualizuotos, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes.

28. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis P. J. šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu yra išteisinamas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 3 dalyje, taip pat, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu P. J. paskirtos bausmės buvo subendrintos dalinio sudėjimo būdu, skundžiamo nuosprendžio dalis dėl P. J. paskirtų bausmių subendrinimo keičiama ir nuteistajam skiriama nauja galutinė subendrinta bausmė (BPK 328 straipsnio 2 punktas).29. Nuteistojo P. J. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad yra pagrindas manyti, jog P. J. ateityje laikysis įstatymų, nedarys analogiškų nusikalstamų veikų, o bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl P. J. gali būti taikomos BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatos ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas.

Å ie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Atsižvelgiant į tai, kad Å¡iuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu P. J. skiriama nauja galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams 2 mėnesiams, nėra Baudžiamajame įstatyme nustatytų sÄ lygų, kurių pagrindu P. J. bÅ«tų galima taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti bausmės vykdymÄ . Dėl civilinio ieÅ¡kinio.

30. Apeliaciniuose skunduose vienas iÅ¡ praÅ¡ymų yra atmesti nukentėjusiojo Ž. B. civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos atlyginimo kaip neįrodytÄ . Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas nesiaiÅ¡kino tikrosios iÅ¡ nukentėjusiojo Ž. B. pagrobtų ir jo civiliniame ieÅ¡kinyje nurodytų daiktų vertės, o besÄ lygiÅ¡kai rėmėsi tik nukentėjusiojo nurodytomis daiktų kainomis, neatsižvelgdamas į realiÄ ir faktinę Å¡ių daiktų vertę bei jų nusidėvėjimÄ .

Å ie apeliacinių skundų argumentai atmetami kaip nepagrįsti.30.1. Å ioje baudžiamojoje byloje nukentėjusysis Ž. B. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo prašė iÅ¡ kaltinamųjų priteisti 3 620,21 Eur turtinei ir 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (t. 2, b. l. 41). Nukentėjusysis nurodė, kad turtinę žalÄ sudaro iÅ¡ jo buto pagrobti ir negrÄ Å¾inti jam priklausantys daiktai – pinigai, alkoholiniai gėrimai. Apygardos teismas nukentėjusiojo Ž. B. civilinį ieÅ¡kinį patenkino ir solidariai iÅ¡ R.

A. bei P. J. priteisė 3170,21 Eur turtinės ir 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu dalį padarytos žalos – 450 Eur nukentėjusiajam atlygino nuteistasis P. J. (t. 7, b. l. 111), šia apimtimi buvo sumažintas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo. 30.2. Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau nepateikiama turtinės žalos samprata.

Ji suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal Å¡iÄ teisės normÄ Å¾ala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Teisėjų kolegijos nuomone, nors nukentėjusiajam Ž. B. nusikalstama veika padarytos turtinės žalos dydis nėra paremtas nukentėjusiojo pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais, tačiau yra realus. Kaip pagrįstai nurodoma skundžiamame nuosprendyje, nėra objektyvaus pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymais nurodant koks turtas ir koks jo kiekis iÅ¡ jam priklausančio buto buvo pagrobtas, taip pat jo įvardinta pagrobto turto verte.

Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo.30.3. Teisėjų kolegijos vertinimu, kadangi P. J. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį išteisinamas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių, dėl didelės vertės turto vagystės iš nukentėjusiojo Ž. B. buto pastarajam padaryta turtinė žala turi būti priteista tik iš R. A.. Iš nuteistųjų R. A. ir P. J. nukentėjusiajam Ž. B. solidariai priteisiama tik turto prievartavimo bei plėšimo metu padaryta neturtinė žala.

Teisėjų kolegijos nuomone, priteisti turtinės ir neturtinės žalos dydžiai atitinka teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiajam padaryta turtinė žala priteisiama tik iÅ¡ R. A., P. J. nukentėjusiajam atlygintos žalos dalimi (450 Eur) turi bÅ«ti sumažintas civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 328 straipsnio 2, 3 ir 4 punktais, 329 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a:

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 17 d. nuosprendžio dalį, kurioje P. J. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , nustatytÄ BK 178 straipsnio 3 dalyje, ir priimti naujÄ nuosprendį – iÅ¡teisinti P. J. dėl kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, P. J. paskirtÄ sias bausmes už nusikalstamas veikas, nustatytas BK 181 straipsnio 2 dalyje ir BK 180 straipsnio 1 dalyje, subendrinti dalinio sudėjimo bÅ«du ir paskirti galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 5 (penkeriems) metams 2 (dvejiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

R. A. iÅ¡ kaltinimo dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 178 straipsnio 3 dalyje, paÅ¡alinti aplinkybę, kad nusikaltimÄ padarė kartu su P. J.. IÅ¡ R. A. priteisti nukentėjusiajam Ž. B. 3 620,21 Eur turtinei žalai atlyginti. IÅ¡ R. A. ir P. J. solidariai priteisti nukentėjusiajam Ž. B. 2550 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nuteistojo R. A. ir jo gynėjo advokato Mariaus Navicko apeliacinį skundÄ atmesti.Kitos nuosprendžio dalies nekeisti. Teisėjai                                                                            Valdimaras Bavėjanas                                                                        Jolanta Čepukėnienė        Linas Žukauskas