2024-10-16 Nr. AB-14978-3-61-3-02841-2022-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-527-602/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02841-2022-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 7.2.2; 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. spalio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan (pranešėja), Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo mažosios bendrijos „Lukšių ūkis“ ir atsakovo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo mažosios bendrijos „Lukšių ūkis“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritoriniam skyriui dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas mažoji bendrija (toliau – ir MB) „Lukšių ūkis“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrija) skunde prašė panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI) 2022 m. liepos 5 d. nutarimą Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ 20533 (toliau – ir Nutarimas). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. VDI Vilniaus skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius surašė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo protokolą juridiniam asmeniui Nr. UĮPPJ 0897-0513 (toliau – ir Protokolas), kuriame nurodoma, kad MB „Lukšių ūkis“, būdama darbdaviu ir atstovaujama direktorės E. M., pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 42 straipsnio 2 dalies ir 43 straipsnio 1 dalies nuostatas, kadangi, esant darbo sutarties požymiams, nustatytiems DK 32 straipsnyje, leido įmonėje nuo 2022 m. gegužės 11 d. dirbti pardavėjoms E. M., nuo 2022 m. balandžio 20 d. – Ž. V., nuo 2022 m. balandžio 1 d. – J. S. (toliau – ir Pardavėjos), nuo 2022 m. kovo 14 d. – atsakingam asmeniui T. M., teisės aktų nustatyta tvarka nesudarius rašytinės darbo sutarties bei nepateikus pranešimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) teritoriniam skyriui apie minėtų asmenų socialinio draudimo pradžią. Šiais savo veiksmais (neveikimu) MB „Lukšių ūkis“ padarė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą pažeidimą. Skundžiamu Nutarimu MB „Lukšių ūkis“ paskirta 7 000 Eur bauda.

2.2. Siekiant darbą vertinti kaip nelegalų, reikia nustatyti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius, t. y. kad asmuo pradėjo dirbti realiai, darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių (dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, asmuo dirba atlygintinai), nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N-575-2358/09). Pardavėjos dirbo pagal individualios veiklos verslo liudijimus, buvo sudarytos tarp MB „Lukšių ūkis“ ir šių asmenų paslaugų teikimo sutartys, todėl šalis siejo ne darbo, o civiliniai paslaugų teikimo santykiai, kurie negalėjo būti prilyginami darbo santykiams ir konstatuotas nelegalaus darbo faktas.

2.3. Priešingai nei VDI vertino, nėra būtinas konkretaus rezultato sukūrimas, nes tai nėra rangos sutartys, tai yra paslaugų teikimo sutartys, nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu. Pardavėjos individualią veiklą vykdė savo iniciatyva ir savo noru, o paslaugų teikimo sutartys sudarytos šalių susitarimu ir laisva valia. Direktorė E. M. tik nustatydavo savo produkcijos kainas ir surinkdavo pinigus už MB „Lukšių ūkis“ parduotą produkciją. Nurodymai buvo duodami tik tokie, kurie buvo susiję su tuo, jog pareiškėjo perduota produkcija nebūtų pažeista (nesugestų), būtų laiku parduodama. Pardavėjoms nebuvo jokio nustatyto darbo grafiko, joms tiko pasirinktas laikas ir jos teikė paslaugas pačių pasirinktu laiku, paslaugos buvo teikiamos tik pagal susitarimą. Pareiškėjas nekontroliavo Pardavėjų veiklos, nemokėjo jų mokesčių, mokėjo sutartyje numatytą kainą už suteiktas paslaugas, o pačios Pardavėjos mokėjo visus individualios veiklos mokesčius valstybei, t. y. veikė savarankiškai.

2.4. Priešingai nei nurodoma Nutarime, Pardavėjos turėjo ekonominę riziką, nes neteikiant paslaugų ar jas teikiant netinkamai, joms nebūtų mokamas sutartyje numatytas užmokestis už suteiktas paslaugas, motyvuojant netinkamu paslaugų teikimu. Tinkamą paslaugų teikimą kontroliavo pareiškėjo direktorė ir tokią teisę pagal sutartį ji turėjo, nes tik už tinkamai suteiktas paslaugas įsipareigojo mokėti sutartyje numatytą sumą. Visiškas nesidomėjimas paslaugų teikėjo teikiamomis paslaugomis būtų nelogiškas ir netgi keltų riziką pareiškėjo verslui, jo pelningumui, kadangi visas pelnas tiesiogiai priklauso nuo laiku parduotos produkcijos ir jos tinkamo išlaikymo, nes parduodami greitai gendantys produktai. Be to, sutartyje numatyta ir šalių atsakomybė. Taigi šalys turi abipusių teisių ir pareigų, abi šalys prisiima nuostolių (ekonominę) riziką, o tai paneigia darbo santykių buvimą.

2.5. Nutarime išvados priimtos, visiškai neįsigilinus į situaciją ir įrodymus. Nutarime nurodoma, kad E. M. sutartis galioja nuo 2022 m. gegužės 20 d. iki 2022 m. rugsėjo 30 d. (patikrinimas atliktas 2022 m. gegužės 12 d., o jo metu E. M. nurodė, kad dirba antrą dieną). Tokios aplinkybės neatitinka tikrovės, kadangi sutartis pasirašyta 2022 m. gegužės 10 d., individualią veiklą E. M. vykdo nuo 2022 m. gegužės 9 d., todėl patikrinimo metu E. M. sutarties pagrindu teisėtai teikė paslaugas pareiškėjui.

2.6. Nutarimo išvados dėl T. M. nelegalaus darbo taip pat yra šališkos ir klaidingos. Neginčijama aplinkybė, kad T. M. būdavo prekyvietėse, tačiau jis būdavo kartu su savo sutuoktine E. M., kuri yra jo sutuoktinė, padėdavo jai atlikti fizinius darbus ir tokia pagalba buvo neatlygintinė, kaip savo šeimos nariui. Būtinas požymius darbo santykiams konstatuoti yra darbo atlygintinumas, tačiau tokių aplinkybių VDI nenustatė. Jokie darbo santykiai jų faktiškai nesiejo. Šiai dienai T. M. yra MB „Lukšių ūkis“ savininkas, tai yra šeimos verslas, nesusijęs su darbo santykiais, kuriems reikalinga darbo sutartis. Be to, T. M. yra uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Čipolino ABC“ akcininkas, o ši įmonė yra pasirašiusi negyvenamųjų patalpų prekybos kiosko-paviljono panaudos sutartis, kuriomis leista naudotis kioskais – paviljonais adresu (duomenys neskelbtini). Taigi T. M. čia galėjo lankytis ir kaip paviljonų naudotojas.

2.7. Nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, itin formalus ir šališkas, prieštaraujantis esantiems rašytiniams duomenims bei teisiniam reguliavimui. Pareiškėjui visiškai nepagrįstai buvo paskirta 7 000 Eur bauda, kai objektyviai negalima konstatuoti nei vieno nelegalaus darbo atvejo.

3. Atsakovas VDI Vilniaus teritorinis skyrius (toliau – ir atsakovas) atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti ir palikti galioti Nutarimą.

4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:

4.1. VDI inspektoriams atlikus patikrinimus pareiškėjo prekybos vietose, buvo rastos dirbančios, pareiškėjo vaisius ir uogas pardavinėjančios Ž. V., J. S. ir E. M.. Iš jų buvo paimti rašytiniai paaiškinimai dėl jų vykdomos veiklos, kuriuos įvertinus VDI nekilo abejonių dėl civilinėmis sutartimis slepiamų darbo teisinių santykių, kadangi iš paaiškinimų matyti, kad Pardavėjoms yra nustatytas darbo laikas, duodamos darbo priemonės, už darbą jos gauna konkretų mėnesinį užmokestį, parduodamos prekės priklauso pareiškėjui, prekes pristato ir visus einamuosius klausimus sprendžia su įmonės atstovu T. M., o jos pačios neprisiima jokios ekonomines rizikos.

4.2. Nors pareiškėjas skunde bando įrodyti, jog minėti asmenys veikė savarankiškai, asmenys individualią veiklą vykdė savo iniciatyva ir noru, tačiau byloje esantys asmenų paaiškinimai tai paneigia, kadangi, pvz., J. S. savo paaiškinime aiškiai nurodė, kad sutartis buvo sudaryta E. M. iniciatyva. Ji taip pat nurodė, kad jos atlyginimo dydis nekinta, t. y. nepriklauso nuo netinkamo paslaugų suteikimo, kaip bando įrodyti pareiškėjas. J. S. nurodė, kad gauna į rankas daugiau nei 500 Eur, nors darbo užmokestis nurodytas 730 Eur, o tai aiškiai parodo, kad priešingai nei pareiškėjas teigia, Pardavėjos pačios mokėjo mokesčius valstybei. Šiuo atveju sutartis vertintina kaip formali ir neatspindinti tikrosios šalių valios.

4.3. Sutarčių 3 punktas numato, kad minėti asmenys teikia pardavėjo pareigas – paslaugas, nors galimybės vykdyti tokią ekonominę veiklą pagal individualios veiklos pažymą įstatymai nenumato. Šiomis sutartimis pareiškėjas siekė išvengti mokesčių mokėjimo valstybei, ką turėtų padaryti, jei asmenys būtų įdarbinti pagal darbo sutartį.

4.4. Vertinat T. M. veiklą MB „Lukšių ūkis“ naudai, taip pat nekyla abejonių, jog jis savo veiksmais kuria tiesioginę naudą įmonei. T. M. savo paaiškinime yra nurodęs, kad tvarko ir ruošia paviljonus ir kitas prekybos vietas sezonui, dirbančios Pardavėjos jį taip pat nurodo kaip atsakingą asmenį, kuris atveža ir išveža prekes, pasiima pinigus už parduotą produkciją bei sprendžia visus kitus einamuosius klausimus. Visų patikrinimų metu T. M. būdavo prekybos vietose bei atstovaudavo MB „Lukšių ūkis“ (2022 m. gegužės 12 d. uždraudė J. S. rašyti paaiškinimą, sužinojęs, kad patikrinimas atliekamas ir kitose prekybos vietose prie Šeškinės poliklinikos, nedelsiat nuvyko ten, kur taip pat bandė kliudyti dirbusius asmenis apklausinėjantiems pareigūnams), nors patikrinimų metu visada buvo ir MB „Lukšių ūkis“ vadovė E. M.. T. M. buvo nurodęs, kad yra MB „Lukšių ūkis“ dalininkas ir turi paslaugų sutartį, tačiau tyrimo metu nepateikė nei sutarties, nei dokumentų, patvirtinančių dalininko statusą. Tyrimo metu 2022 m. gegužės 25 el. paštu pateiktas MB „Lukšių ūkis“ suteiktas 2022 m. sausio 5 d. įgaliojimas T. M. atstovauti įmonę visose valstybės įstaigose ir institucijose, bankuose bei finansinėse platformose, įmonės vardu sudaryti sutartis su juridiniais ir fiziniais asmenimis, užsakyti, gauti ir atsiimti prekes, bei tvarkyti visus su įmonės vadovo ir įmonės vardu susijusius dokumentus bei reikalus.

4.5. T. M. individualios veiklos nevykdo. Patikrinus Sodros duomenų bazę, nustatyta, kad MB „Lukšių ūkis“ nuo 2022 m. sausio 4 d. yra tik vienas tikrasis narys E. M., nors, įregistravus naują mažąją bendriją, duomenys apie jos narius Juridinių asmenų dalyvių informacinei sistemai turi būti pateikti ne vėliau kaip per penkias dienas nuo mažosios bendrijos įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos, o, pasikeitus bendrijos nariams ar jų duomenims – ne vėliau kaip per penkias dienas nuo šių pasikeitimų dienos. Valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro duomenimis, T. M. apribota teisė eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu nuo 2017 m. lapkričio 8 d. iki 2022 m. lapkričio 8 d. Administracinių nusižengimo registro duomenimis, T. M. yra nesumokėjęs jam paskirtų 7 455 Eur baudų, todėl galima daryti prielaidą, kad jis specialiai vengia įsidarbinti teisėtai, siekdamas išvengti jam paskirtų baudų išieškojimo.

4.6. VDI sutinka su pareiškėjo teiginiu, kad T. M. gali lankytis paviljonuose kaip paviljonų naudotojas, o ne kaip darbuotojas, tačiau, atsižvelgiant į tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes bei į pateiktą įgaliojimą, VDI nekilo abejonių, kad T. M. nuo 2022 m. sausio 5 d. aktyviai veikia MB „Lukšių ūkis“ vardu, tačiau ši jo veikla nėra niekaip įforminta, o pateiktu įgaliojimu siekiama nuslėpti tarp šalių susiklosčiusius darbo santykius.

4.7. Pareiškėjas klaidina teismą dėl E. M. sutarties galiojimo. Nors sutartis ir pasirašyta 2022 m. gegužės 10 d., tačiau sutarties 4.1 punktas aiškiai nurodo, kad paslaugos teikiamos nuo 2022 m. gegužės 20 d. iki 2022 m. rugsėjo 30 d., t. y. taip kaip ir nurodė VDI Nutarime.

4.8. Nelegalus darbas yra vienas sunkiausių darbo teisės pažeidimų, tokia veika paprastai yra laikoma tyčine, ji padaroma turint tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondą. Šiuo atveju minėti asmenys dirbo, nesudarius su jais darbo sutarties, taip pat buvo pažeistos jų konstitucinės teisės turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, turėti poilsį ir laisvalaikį, kasmetines mokamas atostogas, o valstybė mokesčių pavidalu negavo priklausančių pajamų.

4.9. VDI išsamiai išanalizavo visus byloje duomenis, bei atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas atsisakė atvykti į Protokolo surašymą bei nepateikė savo pozicijos dėl padaryto pažeidimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 34 straipsnio nuostatomis, atsižvelgdama į teisminę praktiką, skyrė artimą vidurkiui įstatymo leidėjo numatytą dydžio baudą.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. balandžio 21 d. sprendimu pareiškėjo MB „Lukšių ūkis“ skundą patenkino iš dalies – panaikino Nutarimo dalį, kurioje konstatuotas T. M. nelegalus darbas MB „Lukšių ūkis“, ir sumažino pareiškėjui skirtą baudą iki 5 250 Eur; kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą; priteisė pareiškėjui iš atsakovo 75 Eur atstovavimo išlaidų ir 5,6 Eur žyminio mokesčio; grąžino pareiškėjui 0,50 Eur žyminio mokesčio.

6. Teismas nustatė, kad VDI Vilniaus skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius, atlikęs neplaninį prekybos vietų, esančių šalia (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje, patikrinimą, 2022 m. birželio 17 d. pareiškėjui surašė Užimtumo įstatymo pažeidimo protokolą Nr. UĮPPJ 0897-0513 (Protokolas) dėl to, kad pareiškėjas, būdamas darbdaviu ir atstovaujamas direktorės E. M., pažeidė DK 42 straipsnio 2 dalies ir 43 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes, esant DK 32 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, nuo 2022 m. gegužės 11 d. leido įmonėje dirbti pardavėjai E. M., nuo 2022 m. balandžio 20 d. – Ž. V., nuo 2022 m. balandžio 1 d. – J. S. ir nuo 2022 m. kovo 14 d. –atsakingam asmeniui T. M., teisės aktų nustatyta tvarka nesudarius rašytinės darbo sutarties bei nepateikus pranešimo VSDFV teritoriniam skyriui apie minėtų asmenų socialinio draudimo pradžią. Protokole konstatuota, kad šiais savo veiksmais (neveikimu) MB „Lukšių ūkis“ pažeidė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą, už kurį Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 5 dalyje numatyta atsakomybė. VDI, išnagrinėjusi Protokolą, Nutarimu pareiškėjui paskyrė 7 000 Eur baudą. VDI 2022 m. birželio 17 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą MB „Lukšių ūkis“ direktorei E. M. dėl tų pačių aplinkybių pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.

7. Teismas pažymėjo, kad atlygintinų paslaugų teikimas reglamentuotas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) šeštos knygos 4 dalies XXXV skyriuje, paslaugų sutarties samprata suformuluota CK 6.716 straipsnyje, kurio 2 dalis nustato, kad CK XXXV skyriaus nuostatos taikomos tik tokioms paslaugoms, kai tarp paslaugų teikėjo ir kliento neatsiranda darbo ar kitokių pavaldumo (subordinacijos) santykių. CK 6.717 straipsnio 1 dalis, be kita ko, nustato, kad jeigu paslaugų sutartis nenustato ko kita, paslaugų teikėjas privalo paslaugas teikti pats. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – ir GPMĮ) 2 straipsnio 7 punkte nurodyta, jog individuali veikla yra savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį: savarankiška bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė veikla, išskyrus nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų pardavimo ir (ar) nuomos veiklą, taip pat finansinių priemonių sandorius. Taigi, įstatymų leidėjas kaip vieną pagrindinių požymių, skiriantį paslaugų teikimo sutartį nuo darbo sutarties, akcentuoja veiklos savarankiškumą.

8. Teismas taip pat nustatė, kad:

8.1. Iš byloje esančios 2022 m. gegužės 10 d. sutarties Nr. MB 0004 turinio matyti, jog MB „Lukšių ūkis“ direktorė E. M. susitarė su E. M., dirbančia pagal individualios veiklos pažymą Nr. 1151452, kad pastaroji nuo 2022 m. gegužės 10 d. iki 2022 m. rugsėjo 30 d. teiks pardavėjo-kasininko paslaugas, už kurias pareiškėjas mokės 730 Eur kas mėnesį. Šio susitarimo 4.1 punkte nurodyta, kad E. M. paslaugas įsipareigojo teikti nuo 2022 m. gegužės 20 d. iki 2022 m. rugsėjo 30 d. Pagal šios sutarties 5.2 punktą atsiskaitymas vyksta per 14 dienų po tinkamo paslaugų suteikimo ir paslaugų priėmimo–perdavimo akto pasirašymo. Pagal sutarties 5.3 punktą E. M. įsipareigojo pati sumokėti įstatymuose nustatytus mokesčius.

8.2. Iš byloje esančios 2022 m. kovo 30 d. sutarties Nr. MB 001 turinio matyti, kad MB „Lukšių ūkis“ direktorė E. M. susitarė su J. S., dirbančia pagal individualios veiklos pažymą Nr. 1138622, kad pastaroji nuo 2022 m. kovo 30 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. teiks pardavėjo pareigas-paslaugas, už kurias pareiškėjas mokės 730 Eur kas mėnesį. Šio susitarimo 4.1 punkte nurodyta, kad J. S. paslaugas įsipareigojo teikti nuo 2022 m. kovo 30 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. Pagal šios sutarties 5.2 punktą atsiskaitymas vyksta per 14 dienų po tinkamo paslaugų suteikimo ir paslaugų priėmimo–perdavimo akto pasirašymo. Pagal sutarties 5.3 punktą J. S. įsipareigojo pati sumokėti įstatymuose nustatytus mokesčius.

8.3. Iš byloje esančios 2022 m. balandžio 20 d. sutarties Nr. MB 0002 turinio matyti, kad MB „Lukšių ūkis“, atstovaujama įgaliotosios direktorės E. M., susitarė su Ž. V., dirbančia pagal individualios veiklos pažymą Nr. 1146948, kad pastaroji nuo 2022 m. balandžio 20 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. teiks pardavėjo pareigas-paslaugas, už kurias pareiškėjas mokės 730 Eur kas mėnesį. Šio susitarimo 4.1 punkte nurodyta, kad Ž. V. paslaugas įsipareigojo teikti nuo 2022 m. balandžio 20 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. Pagal šios sutarties 5.2 punktą atsiskaitymas vyksta per 14 dienų po tinkamo paslaugų suteikimo ir paslaugų priėmimo–perdavimo akto pasirašymo. Pagal sutarties 5.3 punktą Ž. V. įsipareigojo pati sumokėti įstatymuose nustatytus mokesčius.

8.4. Į bylą pateikta Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažyma Nr. 1151452, kurioje nurodyta, kad E. M. nuo 2022 m. gegužės 9 d. vykdo individualią veiklą: vaisių, uogų ir daržovių mažmeninė prekyba specializuotose parduotuvėse; maisto, gėrimų ir tabako gaminių mažmeninė prekyba kioskuose ir turgavietėse. Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymoje Nr. 1138622 nurodyta, kad J. S. nuo 2022 m. kovo 30 d. vykdo individualią veiklą: vaisių, uogų ir daržovių mažmeninė prekyba specializuotose parduotuvėse; maisto, gėrimų ir tabako gaminių mažmeninė prekyba kioskuose ir turgavietėse. Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymoje Nr. 1146948 nurodyta, kad Ž. V. nuo 2022 m. balandžio 19 d. vykdo individualią veiklą: vaisių, uogų ir daržovių mažmeninė prekyba specializuotose parduotuvėse; maisto, gėrimų ir tabako gaminių mažmeninė prekyba kioskuose ir turgavietėse.

8.5. J. S. 2022 m. gegužės 24 d. paaiškinime nurodė, kad vietą, esančią (duomenys neskelbtini), susirado internetu, darbo pokalbiuose dėl darbo sąlygų kalbėjo su E., dabą pradėjo nuo balandžio 1 d., nes tiko sąlygos. Ji teigė, kad gauna 730 Eur darbo užmokestį, iš kurio, atskaičius mokesčius („į rankas“), gauna daugiau nei 500 Eur. Ji nurodė, jog už gerą prekybą bus mokami priedai, nustatytos darbo valandos nuo pirmadienio iki šeštadienio, tačiau šeštadieniais pagal susitarimą moka papildomai. Be to, paaiškinime nurodyta, kad dirbti pagal šią sutartį pasiūlė E., parduodami vaisiai priklauso pareiškėjui, priemonės, svarstyklės, palapinės – E.. Paaiškinime taip pat nurodoma, kad, kai prekių neparduoda, jas perrenka ir geras uogas parduoda, o netinkamų kiekį nurodo E., atlyginimo suma nuo sugedusių prekių nepriklauso, atlyginimas buvo mokamas grynaisiais pinigais, už jį yra pasirašiusi dokumente, kai laiku negali ateiti į darbą, privalo apie tai įspėti.

8.6. E. M. 2022 m. gegužės 12 d. paaiškinime nurodė, kad darbą atlieka pagal individualios veiklos pažymą, leidimo prekybai nėra išsiėmusi, leidimas yra „šeimininko“, dirba antrą dieną, darbo grafiką derina su savininku, tuo atveju, jeigu nori darbą baigti anksčiau, privalo pranešti savininkui, visa prekybos įranga yra savininko, parduodamą produkciją pristato šeimininkas, sugedusius produktus išmeta, už juos nurodė nemokanti, vaisių ir uogų pirkimo dokumentų nepildo, už uogas jokių pinigų nemoka, už parduotas prekes kasą atiduoda šeimininkui, kasą skaičiuoja kartu, dėl darbo užmokesčio nurodė galutinai nesutarusi, dėl darbo grafiko tariasi su vadovu.

8.7. Ž. V. 2022 m. gegužės 12 d. paaiškinime nurodė, kad ji dirba pagal individualią veiklą, žino, kad leidimas yra direktoriaus vardu, dirba nuo balandžio 20 d., nuo 9 val. iki 18 val., dėl darbo grafiko susitarė su direktoriumi T. – sutarė dirbti darbo valandomis, šeštadieniais dirba pagal poreikį, atlyginimas – pagal sutartį, visa įranga priklauso firmai, produkciją vežioja direktorius T., kuris viską surenka baigiantis darbui, pasiima neparduotą produkciją, kuri laikoma šaldytuvuose, direktorius sugedusius produktus pasveria ir išveža, teigė savo vardu produkcijos neperkanti, nei direktoriui, nei įmonei nemokanti, atlyginimas fiksuotas ir nepriklauso nuo pardavimų, atlyginimą grynaisiais pinigais moka T..

9. Teismas atkreipė dėmesį, kad Pardavėjos, nors nurodo veikusios pagal individualios veiklos pažymas, savarankiškai nevykdė Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymose nurodytų veiklų – vaisių, uogų ir daržovių mažmeninė prekyba specializuotose parduotuvėse; maisto, gėrimų ir tabako gaminių mažmeninė prekyba kioskuose ir turgavietėse, joms nepriklausė nei parduodamos prekės, nei darbo priemonės (palapinės, svarstyklės ir kt.), tokia veikla akivaizdžiai turi darbo santykių požymių, todėl Pardavėjų teiktos paslaugos neatitinka CK 6.716 straipsnio 2 dalies ir 6.717 straipsnio 1 dalies nuostatose įtvirtintų atlygintinų paslaugų teisinių santykių sąvokos. Be to, pareiškėjo su Pardavėjomis sudarytose sutartyse numatyta, kad jos teiks pardavėjo pareigas – paslaugas, pardavėjo-kasininko paslaugas, tačiau tokios veiklos nėra nurodytos aptartose Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymose.

10. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad tarp pareiškėjo ir Pardavėjų buvo susiklostę būtent darbo teisiniai santykiai, jos buvo įdarbintos ne siekiant vienkartinio rezultato, o būtent nuolatinei (turinčiai tęstinį pobūdį) veiklai. Atliekamame darbe nebuvo savarankiškumo požymio: pareiškėjo vaisius ir uogas pardavinėjantys asmenys nesprendė su savo veikla susijusių klausimų, patys neatlygino išlaidų, susijusių su veikla. Šiuo atveju ginčo situacija atitiko darbo teisinius santykius, tačiau jie nebuvo įforminti įstatymų nustatyta tvarka, tarp asmenų buvo pasirašytos paslaugų teikimo sutartys, teismo vertinimu, skirtos realiai susiklosčiusiems darbo santykiams nuslėpti. Todėl teismas laikė pagrįsta atsakovo išvadą, kad Ž. V., J. S. ir E. M. ginčo laikotarpiu MB „Lukšių ūkis“ dirbo nelegalų darbą.

11. Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, kad E. M. sutartis pasirašyta 2022 m. gegužės 10 d., todėl ji teisėtai teikė paslaugą, teismas pažymėjo, kad pagal 2022 m. gegužės 10 d. sutarties Nr. MB 0004 3 punktą E. M. paslaugas turėjo teikti nuo 2022 m. gegužės 20 d. iki 2022 m. rugsėjo 30 d., tačiau pagal 4.1 punktą paslaugos teikiamos nuo 2022 m. gegužės 20 d. iki 2022 m. rugsėjo 30 d. E. M. 2022 m. gegužės 12 d. paaiškinime nurodė, kad dirba antrą dieną, todėl tikėtina, kad minėtos sutarties 4.1 punkte yra įsivėlusi rašymo klaida. Konstatavus, kad paslaugų sutartys buvo skirtos realiems darbo santykiams nuslėpti, teismo vertinimu, ši aplinkybė neturi didelės reikšmės.

12. Pasisakydamas dėl T. M., teismas pažymėjo, kad dalininko statusas nėra tapatus narystės statusui, nes jis patvirtina asmens nuosavybę. Atsakovas nei Protokolo, nei Nutarimo priėmimo metu nepatikrino T. M. 2022 m. kovo 14 d. paaiškinimuose pateiktos informacijos, kad jis yra MB „Lukšių ūkis“ dalininkas. Tokį T. M. statusą patvirtina 2022 m. birželio 21 d. VĮ Registrų centro Juridinio asmens naudos gavėjų sąrašo duomenys, kurie atsakovui turėjo būti žinomi 2022 m. liepos 5 d. priimant Nutarimą. Todėl Nutarimo dalį, susijusią su T. M. nelegaliu darbu MB „Lukšių ūkis“, teismas laikė nepagrįsta.

13. Teismas nustatė, kad atsakovas už keturis nelegaliai dirbusius asmenis – Ž. V., J. S., E. M. ir T. M. pareiškėjui skyrė 7 000 Eur baudą. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovas nepagrįstai konstatavo T. M. nelegalų darbą MB „Lukšių ūkis“, bei įvertinęs Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatas, pareiškėjui skirtą baudą teismas sumažino iki 5 250 Eur. Teismas sprendė, kad likusio dydžio ekonominė sankcija už Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą pažeidimą pareiškėjui pritaikyta pagrįstai, todėl Nutarimo dalis, susijusi su Ž. V., J. S. ir E. M. nelegaliu darbu laikytina teisėta.

III. 14. Pareiškėjas MB „Lukšių ūkis“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 21 d. sprendimo dalį ir priimti naują sprendimą – panaikinti Nutarimo dalį, kurioje konstatuotas Ž. V., J. S. ir. E. M. nelegalus darbas MB „Lukšių ūkis“, ir panaikinti MB „Lukšių ūkis“ paskirtą baudą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo VDI visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

15. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

15.1. Pirmosios instancijos teismas priėmė formalų, todėl neteisėtą sprendimą. Teismas netinkamai aiškino teisės normas, neatsižvelgė į aktualią teismų praktiką ir teisinį reguliavimą. Teismas netinkamai asmenų veiklą vertino kaip nesavarankišką. GPMĮ 2 straipsnio 7 punkte nustatyta, jog individuali veikla – savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį: savarankiška bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė veikla, išskyrus nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų pardavimo ir (ar) nuomos veiklą, taip pat finansinių priemonių sandorius (1 punktas); savarankiška kūryba, mokslinė, profesinė ir kita panašaus pobūdžio savarankiška veikla (2 punktas); savarankiška sporto veikla (3 punktas); savarankiška atlikėjo veikla (4 punktas). Taigi, būtina nustatyti, ar konkretus paslaugas teikiantis asmuo yra savarankiška sutarties šalis (vykdantis individualią veiklą asmuo) ar darbo funkcijas atliekantis darbuotojas, t. y. ar tarp šalių yra susiklostę sutartiniai, ar darbo santykiai, kuriems įstatymas kelia papildomus, su asmenų įdarbinimu susijusius reikalavimus. Esminis požymis, skiriantis paslaugų teikimo sutartį nuo darbo sutarties, yra savarankiškumas. Veikla bus savarankiška tuomet, kai asmuo pats sprendžia su savo veikla susijusius klausimus, pats pasirenka veiklos kryptį, pats atlygina savo išlaidas, susijusias su veikla, gauna pajamų iš vykdomos veiklos, moka mokesčius.

15.2. Pardavėjos veikė išimtinai savarankiškai teikdamos paslaugas pareiškėjui. Direktorė E. M. tik nustatydavo savo produkcijos kainas ir surinkdavo pinigus už MB „Lukšių ūkis“ parduotą produkciją. Nurodymai buvo duodami tik tokie, kurie susijęs tuo, jog pareiškėjo perduota produkcija nebūtų pažeista (nesugestų), būtų laiku parduodama. Pardavėjoms tiko pasirinktas laikas ir jos teikė paslaugas pačios pasirinktu laiku, paslaugos buvo teikiamos tik pagal susitarimą. Pareiškėjas nekontroliavo asmenų veiklos, nemokėjo jų mokesčių, mokėjo sutartyje numatytą kainą už suteiktas paslaugas, o pačios Pardavėjos mokėjo visus individualios veiklos mokesčius valstybei, t. y. veikė savarankiškai. Pagal sutarties 5.3 punktą, vykdytojas įsipareigoja pats sumokėti Lietuvos Respublikos įstatymais nustatytus mokesčius. Priešingai nei nurodoma teismo sprendime, Pardavėjos turėjo ekonominę riziką, nes neteikiant paslaugų ar jas teikiant netinkamai, joms nebūtų mokamas sutartyje numatytas užmokestis už suteiktas paslaugas, motyvuojant netinkamu paslaugų teikimu. Tai, kad Pardavėjos direktoriumi vadino T. M., taip pat nepatvirtina, jog buvo darbo santykiai, nes T. M. yra MB „Lukšių ūkis“ dalininkas, jis suinteresuotas, kad pareiškėjui teikiamos paslaugos būtų suteiktos tinkamai.

15.3. Individualia veikla užsiimantis asmuo su kitais fiziniais asmenimis turi teisę sudaryti paslaugų teikimo sutartis dėl tam tikros užduoties atlikimo, rezultato pasiekimo ar pan. Tokiu atveju tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius reglamentuoja civilinės teisės normos. CK 6.716 straipsnio 1 dalyje paslaugų teikimo sutartis apibrėžiama kaip vienos šalies (paslaugų teikėjo) įsipareigojimas pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), bei kliento įsipareigojimas už suteiktas paslaugas sumokėti. Šiuo atveju E. M., Ž. V. ir J. S. teikė pareiškėjui paslaugas, nurodytas sutartyje. Priešingai nei vertino teismas, nėra būtinas konkretaus rezultato sukūrimas, nes tai nėra rangos sutartys, tai yra paslaugų teikimo sutartys, nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu. Asmenys individualią veiklą vykdė savo iniciatyva ir savo noru, o paslaugų teikimo sutartis sudaryta šalių susitarimu ir laisva valia, dėl to tokia situacija nepagrįstai įvertinta kaip nelegalus darbas.

16. Atsakovas VDI Vilniaus teritorinis skyrius apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 21 d. sprendimo dalį dėl T. M. nelegalaus darbo ir palikti galioti Nutarimą visa apimtimi.

17. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

17.1. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi MB „Lukšių ūkis“ pateiktu 2022 m. birželio 21 d. Juridinių asmenų naudos gavėjų sąrašu, kuriame nurodyta, kad T. M. priklauso 50 procentų akcijų / pajaus / įnašų dalies, todėl jis yra tiesioginis savininkas. Teismo vertinimu, dalininko statusas nėra tapatus narystės statusui, nes jis patvirtina asmens nuosavybę. VDI nesutinka su tokiu teismo vertinimu, nes Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 6 dalis nustato, kad visi mažosios bendrijos steigėjai nuo mažosios bendrijos įregistravimo Juridinių asmenų registre tampa jos nariais, arba jais gali tapti vėliau, mažosios bendrijos narių susirinkimo sprendimu, įnešę ar įsipareigoję įnešti įnašą į mažąją bendriją, o pilnateisiu mažosios bendrijos nariu tampa tik tada, kai Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui teikiami šie duomenys apie naujai priimtą narį (Mažųjų bendrijų įstatymo 61 str.). VDI Nutarime pažymėjo, kad, priėmus naują narį, duomenys apie naujai priimtus narius Juridinių asmenų dalyvių informacinei sistemai turi būti pateikti ne vėliau kaip per penkias dienas nuo pasikeitimų dienos (Mažųjų bendrijų įstatymo 61 str. 2 d.). Pateikus tokius duomenis, sistema automatiškai pateikia duomenis VSDFV teritoriniam skyriui apie naujai priimtą narį, todėl, VDI atliekant tyrimą dėl nelegalaus darbo fakto, visiškai pakanka šių VSDFV informacinės sistemos duomenų, nes VSDFV informacinė sistema rodo realią faktinę informaciją.

17.2. Pirmosios instancijos teismas vertino tik tai, kad T. M. 2022 m. kovo 14 d. paaiškinime nurodė, jog jis yra MB „Lukšių ūkis“ dalininkas ir Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos išrašą, iš kurio matyti, kad T. M. yra MB „Lukšių ūkis“ dalininkas (narys), tačiau nekreipė dėmesio į tai ir net nekėlė klausimo, kada T. M. tapo Bendrijos nariu. VDI, gavusi pirmosios instancijos teismo sprendimą, papildomai kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl duomenų apie MB „Lukšių ūkis“ dalyvius. Iš pateikto sąrašo matyti, kad T. M. MB „Lukšių ūkis“ nariu tapo tik 2022 m. birželio 20 d. (ši data nurodyta ir VSDFV informacinėje sistemoje). Iš sąrašo matyti, kad iki šio momento Bendrijos nare buvo tik E. M., kuri buvo įnešusi 1 Eur dydžio įnašą. Tokio pat dydžio įnašą įnešė ir T. M., todėl minėtame išraše ir nurodyta, kad T. M. ir E. M. turi po 50 procentų. VDI įsitikinimu, T. M. Bendrijos nariu tapo ir tokiu būdu įteisino savo darbą MB „Lukšių ūkis“ naudai tik 2022 m. birželio 20 d., o iki šios datos dirbo nelegaliai. Tyrimo metu nustatyta aplinkybė, jog T. M. nuo 2022 m. birželio 20 d. pradėjo dirbti legaliai, niekaip nepaneigia jo nelegalaus darbo fakto įmonės naudai nuo 2022 m. kovo 14 d. iki 2022 m. birželio 19 d. ir niekaip nešalina darbdavio ir jo atsakingo asmens atsakomybės už nelegalų darbą.

17.3. Protokolas surašytas ir tyrimas dėl darbo įstatymų pažeidimų baigtas 2022 m. birželio 17 d., o VSDFV informacinėje sistemoje nurodyta, kad T. M., vadovaujantis Mažųjų bendrijų įstatymo 61 straipsniu, tapo MB „Lukšių ūkis“ nariu tik nuo 2022 m. birželio 20 d. VDI užfiksavo, kad T. M. nelegaliai dirbo įmonės naudai nuo 2022 m. kovo 14 d. iki 2022 m. birželio 19 d., nes tuo metu jis nebuvo MB „Lukšių ūkis“ narys, su juo taip pat nebuvo sudaryta darbo sutartis ir apie jo įdarbinimą nebuvo pranešta VSDFV teritoriniam skyriui, o tai neabejotinai įrodo, kad buvo padarytas Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas pažeidimas.

18. Pareiškėjas MB „Lukšių ūkis“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti VDI apeliacinį skundą.

19. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą pažymi, kad:

19.1. Tiek VDI atlikto tyrimo metu, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu MB „Lukšių ūkis“ neginčijo aplinkybės, jog T. M. būdavo prekyvietėse, kurios priklausė MB „Lukšių ūkis“, tačiau visuomet juose lankydavosi kartu su savo sutuoktine E. M., kuriai padėdavo atlikti fizinius darbus. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) suformuotą praktiką pripažįstama, jog darbas yra nelegalus, kai yra nustatomi šie požymiai: 1) asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus, dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, asmuo dirba atlygintinai; 3) nebuvo laikomasi darbo sutarties sudarymo taisyklių (žr., pvz., LAT administracinio nusižengimo bylą Nr. 2AT-25-942/2018). Atlygintinumas už padarytą darbą yra būtinas požymis darbo santykiams konstatuoti, tačiau nei VDI tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, jog T. M. gavo kokį nors atlygį už savo pagalbą, o tik padėjo savo sutuoktinei, kaip šeimos nariui, atlikti tam tikrus fizinius darbus prekyvietėse. Taip pat atsakovas nepaneigė aplinkybės, jog T. M. yra UAB „Čipolino ABC“ akcininkas, o ši įmonė yra pasirašiusi Negyvenamųjų patalpų prekybos kiosko-paviljono panaudos sutartis, kuriomis leista naudotis kioskais-paviljonais adresu (duomenys neskelbtini), todėl prekyvietėse T. M. galėjo lankytis ir kaip kioskų-paviljonų naudotojas.

19.2. Darbo pobūdis, dėl kurio nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas, yra sezoninio pobūdžio, t. y. vaisių ir uogų pardavimas, todėl VDI savo tyrime galėjo nenustatyti T. M. atstovavimo MB „Lukšių ūkis“ iki 2022 m. kovo 14 d., tačiau tai nepaneigia, jog T. M. yra MB „Lukšių ūkis“ atstovas nuo 2022 m. sausio 5 d.

19.3. Pareiškėjas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad juridinio asmens dalininko statusas nėra tapatus narystės statusui, nes jis patvirtina asmens nuosavybę. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog T. M. dirbo MB „Lukšių ūkis“ naudai nuo 2022 m. kovo 14 d., tačiau šį argumentą VDI Nutarime grindžia LNK žinių reportažu, kuriame T. M. nurodo, jog pirkėjai reikalauja druskos, todėl jis vyko druskos pirkti į Lenkiją. Ši ištrauka iš LNK reportažo niekaip nepagrindžia atsakovo argumento, jog T. M. nelegaliai dirbo nuo 2022 m. kovo 14 d., kadangi jis atliko tam tikrus fizinius ar logistinius darbus, siekiant padėti savo sutuoktinei, neatlygintinai. VDI Nutarime nenurodė jokių T. M. atliekamų darbo funkcijų ar kitokių aplinkybių, patvirtinančių nelegalaus darbo požymius pagal LAT praktiką.

20. Atsakovas VDI Vilniaus teritorinis skyrius atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 21 d. sprendimo dalį dėl T. M. nelegalaus darbo ir palikti galioti Nutarimą visa apimtimi, o kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

21. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą pažymi, kad:

21.1. Pareiškėjo teiginiai, jog Pardavėjos veikė savarankiškai, prieštarauja byloje esančiai medžiagai. Iš tyrimo metu paimtų paaiškinimų matyti, kad Pardavėjoms yra nustatytas darbo laikas, duodamos darbo priemonės, už darbą jos gauna konkretų mėnesinį užmokestį, parduodamos prekės priklauso pareiškėjui, prekes pristato ir visus einamuosius klausimus sprendžia su įmonės atstovu T. M., o jos pačios neprisiima jokios ekonomines rizikos. Pavyzdžiui, J. S. paaiškinime aiškiai nurodė, kad sutartis buvo sudaryta E. M. iniciatyva; taip pat nurodė, kad jos atlyginimo dydis nekinta, t. y. nepriklauso nuo netinkamo paslaugų suteikimo, nebent yra susitariama papildomai padirbėti šeštadieniais, tokiu atveju jos darbas apmokamas papildomai; visos darbo priemonės ir prekės priklauso MB „Lukšių ūkis“, sugedusios produkcijos kiekį praneša E. M., tačiau jos atlyginimo dydis nuo to nekinta. Negalėdama ateiti į darbą, J. S. turi perspėti savo darbdavį, o tai akivaizdžiai parodo, kad ji paklūsta įmonės vidaus tvarkai ir neveikia savarankiškai. E. M. taip pat nurodė, kad darbo grafiką derina su savininku, jei nori ankščiau baigti darbą, apie tai turi jį informuoti. Kaip J. S. atveju, visa įranga ir prekės yra MB „Lukšių ūkis“, už sugedusią produkciją ji nieko nemoka, ją išmeta pats savininkas, kuriam atiduodami pinigai už parduotą produkciją. Analogiška situacija ir su Ž. V., jai nustatytas darbo grafikas (darbo dienomis nuo 9.00 iki 18.00 val., savaitgaliais pagal poreikį), prekės ir įranga priklauso MB „Lukšių ūkis“, pastarajai vadovauja direktorius T., kuris atveža ir surenka produkciją, už kurią ji niekam nemoka.

21.2. Pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo, kad esminis individualios veiklos požymis yra savarankiškumas, parodantis individualios veiklos sukuriamų santykių skirtumą nuo darbdavio ir darbuotojo santykių. Šiuo atveju atliekamame darbe nebuvo jokių savarankiškumo požymių, nes pareiškėjo vaisius ir uogas pardavinėjantys asmenys patys nesprendė su savo veikla susijusių klausimų, patys neatlygino išlaidų, susijusių su veikla. Be to, paaiškinimuose Pardavėjos nurodė T. M. kaip atsakingą asmenį, kuris atveža ir išveža prekes, pasiima pinigus už parduotą produkciją bei sprendžia visus kitus einamuosius klausimus. Atsižvelgiant į tai, VDI, kaip ir pirmosios instancijos teismui, iš minėtų paaiškinimų nekilo abejonių, kad tarp šalių yra susiklostę darbo santykiai, kurie nebuvo tinkamai įforminti.

21.3. Pareiškėjo su Pardavėjomis sudarytose sutartyse numatyta, kad jos teiks pardavėjo pareigas – paslaugas, pardavėjo-kasininko paslaugas, tačiau tokios veiklos nėra nurodytos Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymose.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. liepos 5 d. nutarimo Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ 20533 teisėtumo.

23. Skundžiamu Nutarimu MB „Lukšių ūkis“ paskirta 7 000 Eur bauda.

24. Skundžiamas Nutarimas priimtas, nustačius, kad MB „Lukšių ūkis“, būdama darbdaviu ir atstovaujama direktorės E. M., pažeidė DK 42 straipsnio 2 dalies ir 43 straipsnio 1 dalies nuostatas, kadangi, esant darbo sutarties požymiams, nustatytiems DK 32 straipsnyje, leido įmonėje nuo 2022 m. gegužės 11 d. dirbti pardavėjoms E. M., nuo 2022 m. balandžio 20 d. – Ž. V., nuo 2022 m. balandžio 1 d. – J. S., nuo 2022 m. kovo 14 d. – atsakingam asmeniui T. M., teisės aktų nustatyta tvarka nesudarius rašytinės darbo sutarties bei nepateikus pranešimo VSDFV teritoriniam skyriui apie minėtų asmenų socialinio draudimo pradžią. Šiais savo veiksmais (neveikimu) MB „Lukšių ūkis“ padarė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą pažeidimą.

25. Pirmosios instancijos teismas panaikino Nutarimo dalį, kurioje konstatuotas T. M. nelegalus darbas MB „Lukšių ūkis“, ir sumažino pareiškėjui skirtą baudą iki 5 250 Eur.

V. 26. Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu ir (arba) nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.

27. LAT suformuotoje praktikoje dėl nelegalaus darbo kaip administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) sudėties pažymima, kad turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (žr., pvz., LAT 2018 m. kovo 13 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-942/2018).

28. LAT suformuotoje praktikoje pažymima, kad faktą dėl darbo teisinių santykių tarp šalių buvimo atskleidžia tokie nustatyti objektyvieji požymiai: tarp šalių yra susitarimas; jo pagrindu vykdoma tam tikra rūšiniais požymiais apibrėžta darbo funkcija (dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos); viena iš šalių dirba paklusdama kitos šalies nustatytai darbo tvarkai; dirbama atlygintinai. Minėta, kad įstatymuose nedraudžiama asmeniui savo darbą panaudoti sudarant civilinės teisės reguliuojamas sutartis, užsiimti savarankiška veikla, kuria versdamasis jis siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos.

Dėl to DK 32 straipsnyje įtvirtinti esminiai būtinieji darbo santykių požymiai reikšmingi tuo, kad leidžia šiuos santykius atriboti nuo panašių santykių, susiklostančių civilinės teisės reguliuojamų sutarčių (pvz., rangos, paslaugų, autorių teisių ir kt.) pagrindu, o nesant šių požymių leidžia vertinti, kad susiklosčiusius santykius reglamentuoja kitų teisės šakų (pvz., civilinės) teisės normos ir dėl to tokia veikla nėra kvalifikuotina kaip darbo teisiniai santykiai. Iš tikrųjų kai kurie darbo santykių ir civilinės teisės reguliuojamų sutarčių pagrindu atsirandančių santykių elementai gali būti iš esmės panašūs (pvz., tai, jog vykdant veiklą aprūpinama tam tikromis priemonėmis ar dengiamos tam tikros išlaidos, užsakovas atlieka tam tikrą vykdomos veiklos kontrolę ar daro įtaką darbų eigai ir pan.), todėl darbo santykiai negali būti konstatuoti nenustačius visų esminių darbo santykių požymių.

Iškilusį klausimą, ar kontrahentų santykiai faktiškai atitinka darbo santykių požymius, reikia spręsti remiantis visais objektyviaisiais DK 32 straipsnyje nustatytais darbo santykius apibūdinančiais kriterijais, išnagrinėjant ir įvertinant visas aplinkybes, šalių susitarime nustatytas teises ir prisiimtus įsipareigojimus, išsiaiškinant, dėl ko šalys iš tikrųjų buvo susitarusios ir kaip vykdė susitarimą, o ne vien tik atsižvelgti į sutarties pavadinimą ar remtis tuo, kaip viena ar kita šalis subjektyviai vertina tarpusavio santykius.

Būtina atsižvelgti į aplinkybių, su kuriomis siejami darbo teisinių santykių požymiai, visetą ir iš jų visumos spręsti, ar konkrečios veiklos vykdymo (konkretaus darbo atlikimo) sąlygos suteikia pagrindą konstatuoti realų darbo sutarties požymių egzistavimą (žr., pvz., LAT 2013 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-684/2013 50 p.).

VI. 29. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Pardavėjos, nors nurodo veikusios pagal individualios veiklos pažymas, savarankiškai nevykdė Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymose nurodytų veiklų – vaisių, uogų ir daržovių mažmeninė prekyba specializuotose parduotuvėse; maisto, gėrimų ir tabako gaminių mažmeninė prekyba kioskuose ir turgavietėse, joms nepriklausė nei parduodamos prekės, nei darbo priemonės (palapinės, svarstyklės ir kt.), tokia veikla akivaizdžiai turi darbo santykių požymių, todėl Pardavėjų teiktos paslaugos neatitinka CK 6.716 straipsnio 2 dalies ir 6.717 straipsnio 1 dalies nuostatose įtvirtintų atlygintinų paslaugų teisinių santykių sąvokos. MB „Lukšių ūkis“ su Pardavėjomis sudarytose sutartyse numatyta, kad jos teiks pardavėjo pareigas – paslaugas, pardavėjo-kasininko paslaugas, tačiau tokios veiklos nėra nurodytos aptartose Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymose.

30. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tarp pareiškėjo ir Pardavėjų buvo susiklostę būtent darbo teisiniai santykiai, jos buvo įdarbintos ne siekiant vienkartinio rezultato, o būtent nuolatinei (turinčiai tęstinį pobūdį) veiklai. Atliekamame darbe nebuvo savarankiškumo požymio: pareiškėjo vaisius ir uogas pardavinėjantys asmenys nesprendė su savo veikla susijusių klausimų, patys neatlygino išlaidų, susijusių su veikla. Šiuo atveju ginčo situacija atitiko darbo teisinius santykius, tačiau jie nebuvo įforminti įstatymų nustatyta tvarka, tarp asmenų buvo pasirašytos paslaugų teikimo sutartys, teismo vertinimu, skirtos realiai susiklosčiusiems darbo santykiams nuslėpti. Todėl teismas laikė pagrįsta atsakovo išvadą, kad Ž. V., J. S. ir E. M. ginčo laikotarpiu MB „Lukšių ūkis“ dirbo nelegalų darbą.

31. Apeliacinės instancijos teismas pritaria šiam pirmosios instancijos teismo vertinimui. Byloje pateiktų sutarčių turinys bei VDI surinkti Pardavėjų paaiškinimai patvirtina, kad MB „Lukšių ūkis“ ir Pardavėjų sudaryti susitarimai atitiko darbo teisinių santykių objektyviuosius požymius: tarp šalių buvo susitarimas; jo pagrindu buvo vykdoma tam tikra rūšiniais požymiais apibrėžta darbo funkcija; viena iš šalių dirbo paklusdama kitos šalies nustatytai darbo tvarkai; buvo dirbama atlygintinai. Tiek VDI, tiek pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į aplinkybių, su kuriomis siejami darbo teisinių santykių požymiai, visetą ir iš jų visumos teisingai sprendė, kad konkretaus darbo atlikimo sąlygos suteikė pagrindą konstatuoti realų darbo sutarties požymių egzistavimą.

32. Pasisakydamas dėl T. M., pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovas nei Protokolo, nei Nutarimo priėmimo metu nepatikrino T. M. 2022 m. kovo 14 d. paaiškinimuose pateiktos informacijos, kad jis yra MB „Lukšių ūkis“ dalininkas. Tokį T. M. statusą patvirtina 2022 m. birželio 21 d. VĮ Registrų centro Juridinio asmens naudos gavėjų sąrašo duomenys, kurie atsakovui turėjo būti žinomi 2022 m. liepos 5 d. priimant Nutarimą. Todėl Nutarimo dalį, susijusią su T. M. nelegaliu darbu MB „Lukšių ūkis“, teismas laikė nepagrįsta.

33. Apeliacinės instancijos teismas pritaria šiam pirmosios instancijos teismo vertinimui.

34. Sprendžiant klausimą dėl T. M., pažymėtina, kad tiek VDI atlikto tyrimo metu, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu MB „Lukšių ūkis“ neginčijo aplinkybės, jog T. M. būdavo prekyvietėse, kurios priklausė MB „Lukšių ūkis“, tačiau visuomet juose lankydavosi kartu su savo sutuoktine E. M., kuriai padėdavo atlikti fizinius darbus. Nei VDI tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, jog T. M. gavo kokį nors atlygį už savo pagalbą, o tik padėjo savo sutuoktinei, kaip šeimos nariui, atlikti tam tikrus fizinius darbus prekyvietėse. Taip pat atsakovas nepaneigė aplinkybės, jog T. M. yra UAB „Čipolino ABC“ akcininkas, o ši įmonė yra pasirašiusi Negyvenamųjų patalpų prekybos kiosko-paviljono panaudos sutartis, kuriomis leista naudotis kioskais-paviljonais adresu (duomenys neskelbtini), todėl prekyvietėse T. M. galėjo lankytis ir kaip kioskų-paviljonų naudotojas.

35. Taigi dėl T. M. nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo sudarytas susitarimas, kuris atitiko darbo teisinių santykių objektyviuosius požymius (susitarimo sudarymas; jo pagrindu tam tikros rūšiniais požymiais apibrėžtos darbo funkcijos vykdymas; vienos iš šalių paklusimas kitos šalies nustatytai darbo tvarkai; dirbto darbo atlygintinumas). Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad nebuvo pagrindo konstatuoti, jog T. M. buvo nelegaliai įdarbintas MB „Lukšių ūkis“. Be to, teismas teisingai akcentavo, kad Nutarimo priėmimo metu nebuvo pagrindo konstatuoti T. M. nelegalaus darbo MB „Lukšių ūkis“, nes jis tapo ir įmonės dalininku.

36. Atsakovo argumentai, kad T. M. veikla MB „Lukšių ūkis“ niekaip nėra apmokestinta, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad šią veiklą galima laikyti darbo santykiais, kai nėra nustatomi šiems santykiams būtini objektyvieji požymiai.

37. Apibendrinant spręstina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo.

38. Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už apeliacinio skundo parengimą, o už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą pareiškėjas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui nepateikė prašymo raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (ABTĮ 40 str. 1 d., 41 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo mažosios bendrijos „Lukšių ūkis“ apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius

Virginija Volskienė