Legislator Case Law & Legislation
25d69719-3c0a-4eec-ab9b-c0d4b2363019 AI generated

25d69719-3c0a-4eec-ab9b-c0d4b2363019 · Kauno apygardos teismas

Case Number 25d69719-3c0a-4eec-ab9b-c0d4b2363019
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

G., atsakovei V. J., jos atstovei adv. E. D.,        teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo V. J. apeliacinį skundÄ dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo V. J. ieÅ¡kinį atsakovei V. J. dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir iÅ¡laikymo priteisimo ir atsakovės V. J. prieÅ¡ieÅ¡kinį atsakovui V. J. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir iÅ¡laikymo priteisimo, santuokinio turto padalijimo, institucija, teikianti iÅ¡vadÄ byloje, Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Legislator headnote

AI generated

25d69719-3c0a-4eec-ab9b-c0d4b2363019 · Kauno apygardos teismas: asmeninės nuosavybės teise;priteisė V. J. iÅ¡ V. J. 12 317,28 Lt piniginę kompensacijÄ už V. J. atitenkantį nekilnojamÄ jį turtÄ ;priteisė iÅ¡ V. J. V. J. 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo;priteisė iÅ¡ V. J. V. J. bylinėjimosi iÅ¡laidas 4 044 Lt iÅ¡laidų advokato ir antstolio pagalbai apmokėti, 2 127 Lt žyminio mokesčio valstybei, 40,25 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų valstybei;priteisė iÅ¡ V. J. 38 Lt žyminio mokesčio valstybei.Teismas laikė, kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog tarp sutuoktinių buvo tvirtas susitarimas vykti visai Å¡eimai į AirijÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2A-407-601/2015;Teisminio proceso Nr. 2-34-3-01142-2012-5Procesinio sprendimo kategorijos: 75.4.3.; 75.8.; 78.2.1.; 99.5.; 114.11.; 121.18.; 121.21. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N u t a r t i sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gegužės 11 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Evaldo Burzdiko (pranešėjas), Virginijos Gudynienės ir Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė), sekretoriaujant Vilijai Noreikienei, dalyvaujant ieškovui V. J., jo atstovei adv.

L. G., atsakovei V. J., jos atstovei adv. E. D.,        teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo V. J. apeliacinį skundÄ dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo V. J. ieÅ¡kinį atsakovei V. J. dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir iÅ¡laikymo priteisimo ir atsakovės V. J. prieÅ¡ieÅ¡kinį atsakovui V. J. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir iÅ¡laikymo priteisimo, santuokinio turto padalijimo, institucija, teikianti iÅ¡vadÄ byloje, Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliacinį skundÄ , n u s t a t ė:I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas:nutraukti jo ir atsakovės V. J. santuokÄ dėl abiejų sutuoktinių kaltės;nustatyti nepilnamečio sÅ«naus gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su jo motina V. J.; priteisti iÅ¡ V. J. nepilnamečio sÅ«nau iÅ¡laikymui po 400 Lt periodinių iÅ¡mokų kas mėnesį nuo ieÅ¡kinio į teismÄ padavimo dienos iki sÅ«naus pilnametystės, priteistÄ sumÄ indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, Å¡ias lėšas perduodant uzufrukto teise valdyti vaiko motinai V.

J.; ieÅ¡kovo V. J. vardu registruotÄ nekilnojamÄ jį turtÄ : 239/473 dalis 0,0473 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 37/100 dalis 123,75 kv.m bendro ploto gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garaÅ¾Ä (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garaÅ¾Ä (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 37/100 dalis kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) - esantį (duomenys neskelbtini), Prienuose, palikti V. J. asmeninėje nuosavybėje;nustatyti V. J. uzufrukto teise naudotis V. J. vardu registruotu nekilnojamuoju turtu: 239/473 dalimi 0,0473 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 37/100 dalimis 123.75 kv .m bendro ploto gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 37/100 dalimis kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) - esančiu J. (duomenys neskelbtini), Prienuose, iki sÅ«naus L.

J. pilnametystės; 3 000 Lt vertės automobilį FORD MONDEO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini), pirmos reg. data 1995 m., registruotÄ V. J. vardu, palikti V. J. nuosavybėje;po santuokos nutraukimo V. J. palikti J. pavardę; priteisti iÅ¡ atsakovo valstybės naudai visas bylos vedimo iÅ¡laidas. Atsakovė V. J. prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė:santuokÄ nutraukti dėl ieÅ¡kovo kaltės; sÅ«naus L. J. gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su jo motina V. J.;iÅ¡ vaiko tėvo V. J. priteisti sÅ«naus L.

J. iÅ¡laikymÄ vienkartine 20 600 Lt pinigine suma (600 Lt per mėnesį), paskiriant Å¡ių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise V. J.;po santuokos nutraukimo atsakovei palikti santuokinę J. pavardę; ieÅ¡kovui priteisti 13 000 Lt vertės automobilį (duomenys neskelbtini), 1992 m., registruotÄ Airijoje V. J. vardu; atsakovei priteisti 1 000 Lt vertės automobilį FORD MONDEO, v/n (duomenys neskelbtini) 1995 m., VIN kodas (duomenys neskelbtini), registruotÄ V. J. vardu;priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei 6 000 Lt kompensacijÄ už V.

J. atitenkančiÄ didesnę kilnojamo turto dalį;priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo V. J. l/2 dalį 14 487,50 Lt santaupų, esančių Airijos bankuose, tame tarpe banke Allied Irish Banks, p.l.c.;įpareigoti ieÅ¡kovÄ V. J. pervesti į atsakovės V. J. sÄ skaitÄ , esančiÄ Swedbank, AB banke, sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), banko kodas 7300, sutaupytas 12 975 Eur pinigines lėšas (paÅ¡alpÄ ), kurios Airijos Respublikos buvo skirtos L. J. iÅ¡laikymui, paskirti vaiko motinÄ V. J. tvarkyti Å¡ias lėšas uzufrukto teisėmis;įpareigoti V.

J. kas mėnesį pervesti Airijos Respublikos skiriamÄ paÅ¡alpÄ nepilnamečio L. J. iÅ¡laikymui į V. J., banko sÄ skaitÄ , esančiÄ Swedbank, AB banke, sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), banko kodas 7300, paskirti vaiko motinÄ V. J. tvarkyti Å¡ias lėšas uzufrukto teisėmis;pripažinti bendrÄ ja jungtine sutuoktinių V. J. ir V. J. nuosavybe 37/100 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 37/100 dalis kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Prienuose;nekilnojamÄ jį turtÄ : 37/100 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 37/100 dalis kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“ garaÅ¾Ä , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtÄ 3I1p; 239/473 dalis 0,0473 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Prienuose, priteisti V.

J. asmeninės nuosavybės teise;priteisti V. J. iÅ¡ V. J. 8 134,33 Lt kompensacijÄ už visÄ V. J. atitenkantį nekilnojamÄ jį turtÄ ;priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ ;priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Prienų rajono apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 23 d. sprendimu ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies (t. 3, b. l. 38-61):santuokÄ , sudarytÄ tarp ieÅ¡kovo V. J. ir atsakovės V.

J. nutraukė dėl ieÅ¡kovo V. J. kaltės;paliko atsakovei santuokinę pavardę J.;nustatė nepilnamečio vaiko L. J. gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su jo motina V. J.;iÅ¡ ieÅ¡kovo V. J. priteisė sÅ«naus L. J. (gim. (duomenys neskelbtini)) iÅ¡laikymÄ periodinėmis iÅ¡mokomis po 600 Lt kas mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, t.y. 2014 m. spalio 13 d. iki jo pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, vaikui iÅ¡laikyti skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė jo motinÄ V.

J., nurodė Å¡iÄ sprendimo dalį vykdyti skubiai;priteisė iÅ¡ V. J. iÅ¡laikymo sÅ«nui L. J. įsiskolinimÄ 7 269,36 Lt už laikotarpį nuo 2012 m. gruodžio 30 d. iki teismo sprendimo priėmimo; priteisė V. J. 10 358,40 Lt vertės automobilį (duomenys neskelbtini), 2003 m., registruotÄ Airijoje V. J. vardu; priteisė V. J. 1 000 Lt vertės automobilį FORD MONDEO, v/n (duomenys neskelbtini) 1995 m., VIN kodas (duomenys neskelbtini), registruotÄ V. J. vardu;priteisė iÅ¡ V. J. V. J. 4 679,20 Lt kompensacijÄ už V.

J. atitenkančiÄ didesnę kilnojamo turto dalį;priteisė iÅ¡ V. J. V. J. l/2 dalį, t.y. 14 487,50 Lt santaupų, esančių banke Allied Irish Banks, p.l.c.;įpareigojo V. J. pervesti į atsakovės V. J. sÄ skaitÄ , esančiÄ Swedbank, AB banke, sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), banko kodas 7300, sutaupytas 3 180,00 EUR pinigines lėšas (paÅ¡alpÄ ), kurios Airijos Respublikos buvo skirtos L. J. iÅ¡laikymui, paskyrė vaiko motinÄ V. J. tvarkyti Å¡ias lėšas uzufrukto teisėmis; įpareigojo V.

J. kas mėnesį pervesti Airijos Respublikos skiriamÄ vaiko paÅ¡alpÄ nepilnamečio L. J. iÅ¡laikymui į V. J. banko sÄ skaitÄ , esančiÄ Swedbank, AB banke, sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), banko kodas 7300, paskyrė vaiko motinÄ V. J. tvarkyti Å¡ias lėšas uzufrukto teisėmis;pripažino bendrÄ ja jungtine sutuoktinių V. J. ir V. J. nuosavybe 37/100 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 37/100 dalis kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Prienuose;priteisė 37/100 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 37/100 dalis kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garaÅ¾Ä , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 239/473 dalis 0,0473 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Prienuose, V.

J. asmeninės nuosavybės teise;priteisė V. J. iÅ¡ V. J. 12 317,28 Lt piniginę kompensacijÄ už V. J. atitenkantį nekilnojamÄ jį turtÄ ;priteisė iÅ¡ V. J. V. J. 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo;priteisė iÅ¡ V. J. V. J. bylinėjimosi iÅ¡laidas 4 044 Lt iÅ¡laidų advokato ir antstolio pagalbai apmokėti, 2 127 Lt žyminio mokesčio valstybei, 40,25 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų valstybei;priteisė iÅ¡ V. J. 38 Lt žyminio mokesčio valstybei.Teismas laikė, kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog tarp sutuoktinių buvo tvirtas susitarimas vykti visai Å¡eimai į AirijÄ .

Nėra jokio pagrindo aplinkybę, jog atsakovė su sÅ«numi pasiliko gyventi Lietuvoje, laikyti nulėmusia santuokos iÅ¡irimÄ . Teismas laikė, kad bylos duomenys, liudytojų A. B., M. J., A. J. parodymai patvirtino, jog ieÅ¡kovas buvo neiÅ¡tikimas atsakovei ir su kita moterimi bendravo bent nuo 2008 metų. Duomenų, kad Å¡eima bÅ«tų iÅ¡irusi anksčiau nei ieÅ¡kovas susirado kitÄ moterį nėra. Atsakovė, net sužinojusi ieÅ¡kovo neiÅ¡tikimybę, stengėsi iÅ¡saugoti santuokÄ , o ieÅ¡kovas tokių pastangų nerodė, į Å¡eimÄ negrįžo.

Teismas laikė, kad dėl patirtos sutuoktinio neiÅ¡tikimybės bei iÅ¡irusios santuokos atsakovė patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, pažeminimÄ , pablogėjo jos sveikata, atsižvelgdamas į proporcingumo principÄ ir teisminę praktikÄ priteisė 5 000 Lt. Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir iÅ¡laikymo jam priteisimo. Teismas nepilnamečio L. J. gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatė su jo motina V. J.. Teismas, vertindamas atsakovės nepilnamečiui vaikui praÅ¡omo priteisti iÅ¡laikymui skirtų iÅ¡laidų dydžio pagrįstumÄ , atsižvelgdamas į vaiko amžių, jo poreikius ir interesus, normaliÄ sveikatos bÅ«klę, specialiųjų poreikių nebuvimÄ , sprendė, kad praÅ¡oma priteisti 1 200 Lt suma yra neadekvati tokio amžiaus vaiko poreikiams, pakankama 1 000 Lt suma.

Teismas pažymėjo, kad Å¡alių gaunamos pajamos žymiai skiriasi (ieÅ¡kovo 4 kartus didesnis). Atsižvelgiant į Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , kiekvieno iÅ¡ jų turtinę padėtį, iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisė didesnę sÅ«naus iÅ¡laikymui reikalingų lėšų dalį, t. y. po 600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis iki Å¡alių sÅ«naus pilnametystės <...>. Teismas sprendė, kad Å¡iuo metu neegzistuoja pagrindas tenkinti reikalavimo dėl iÅ¡laikymo priteisimo konkrečia pinigų suma, todėl darė iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡laikymas periodinėmis iÅ¡mokomis labiausiai atitiktų vaiko L.

J. poreikius ir tėvo V. J. galimybes. IÅ¡laikymÄ sÅ«nui priteisė nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, o iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ nuo 2012 m. gruodžio 30 d. iki 2014 m. spalio 13 d., t. y. už 21 mėnesį po 600 Lt, iÅ¡ per šį laikotarpį apskaičiuotos iÅ¡laikymo sumos 12 600 Lt atimant 5 330,64 Lt, t. y. priteisė 7 269,36 Lt iÅ¡laikymo įsiskolinimo. Dėl turto padalinimo. Teismas konstatavo, kad santuokoje įsigytas ne tik automobilis FORD MONDEO, v/n (duomenys neskelbtini) bet ir (duomenys neskelbtini).

Remiantis duomenimis apie draudimo iÅ¡mokÄ ir likutinę automobilio vertę, sprendė, jog automobilis (duomenys neskelbtini) bendrosios sutuoktinių nuosavybės pabaigoje yra 3 000 Eur, t. y. 10 358,40 Lt vertės, o FORD MONDEO, atsižvelgiant į Å¡io automobilio markę, į pagaminimo datÄ , sprendė, kad atsakovės nurodyta jo vertė 1 000 Lt yra protinga. FORD MONDEO priteisus atsakovei, o (duomenys neskelbtini) – ieÅ¡kovui, iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei priteisė 4 679,20 Lt piniginę kompensacijÄ už ieÅ¡kovui tenkantį didesnės vertės kilnojamÄ jį turtÄ .

Dėl nekilnojamojo turto. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas paveldėjo 37/100 dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Prienai. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad Å¡alys santuokoje bendromis savo ir savo tėvų lėšomis ir darbu iÅ¡ esmės pagerino ieÅ¡kovo asmeninį paveldėtÄ turtÄ jį rekonstruodami, ieÅ¡kovui priklausanti namo dalis padidėjo 81 proc., dėl to sprendė, kad dalis namo pripažintina bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Teismas dėl namo darė iÅ¡vadÄ , kad nėra galimybės jo padalinti natÅ«ra, padalijus nekilnojamÄ jį turtÄ natÅ«ra jo bendras naudojimas ir valdymas taps labai suvaržytu ir pažeis buvusių sutuoktinių interesus, gyvenimo kokybę ir gali sukelti tolimesnius ginčus tarp Å¡alių.

Teismas vertino, kad ieÅ¡kovas nesieja savo tolimesnio gyvenimo su Lietuva. Pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo nenustatytas, todėl ginčo turtÄ dalino sutuoktiniams lygiomis dalimis. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad atsakovė bÅ«tų pajėgi mokėti kompensacijÄ už jai tenkančiÄ turto dalį, ieÅ¡kovo su Å¡iais namais nesieja stiprÅ«s emociniai saitai. Atsakovė Å¡iuose namuose, rekonstruotuose jos pačios ir jos artimųjų darbu ir materialine pagalba, gyvena jau ilgÄ laikÄ , juose augina Å¡alių sÅ«nų, todėl jos prisiriÅ¡imas prie Å¡ių namų yra ne mažiau stiprus.

Teismas gyvenamojo namo verte laikė VÄ® Registrų centro nurodytÄ vertė – 39 900 Lt, garažo – 3 240 Lt, žemės sklypo 12 800 Lt, kiemo statinių – 443 Lt, nes kitokios Å¡ių daiktų vertės Å¡alys nenurodė ir nepagrindė. Atsižvelgiant į sutuoktiniams priklausančiÄ Å¾emės sklypo, gyvenamojo namo ir kitų statinių dalį, jiems priklausančios namo dalies vidutinė rinkos vertė yra 14 763 Lt, dalies kiemo statinių vidutinė rinkos vertė yra 163,91 Lt, dalies žemės sklypo vidutinė rinkos vertė yra 6 467,65 Lt.

Todėl, atsižvelgiant į lygių dalių principÄ , atsakovei priteisė 37/100 dalis gyvenamojo namo ir kiemo statinių, 239/473 dalis žemės sklypo ir garaÅ¾Ä natÅ«ra, o ieÅ¡kovui – 12 317,28 Lt kompensacijÄ už jam tenkančiÄ Å¡io turto dalį (1/2 dalis vertės, sudarančios 24 634,56 Lt). Dėl Airijos Respublikos mokamos iÅ¡mokos vaikui. Teismas laikė, kad Å¡alių vaikui Airijoje skirtos iÅ¡mokos, iÅ¡mokėtos ieÅ¡kovui, negali bÅ«ti įskaitytos į jo teiktÄ materialinę paramÄ Å¡eimai iki Å¡alių santuokos nutraukimo, į jo teikiamÄ iÅ¡laikymÄ vaikui iki ar po Å¡alių santuokos nutraukimo, Airijos Respublikos Å¡alių nepilnamečio sÅ«naus L.

J. iÅ¡laikymui skirtos iÅ¡mokos po 130 Eur kas mėnesį ir turi tekti L. J. poreikiams tenkinti. Ä®pareigojo V. J. kas mėnesį pervesti Airijos Respublikos skiriamÄ paÅ¡alpÄ nepilnamečio L. J. iÅ¡laikymui į V. J., banko sÄ skaitÄ , esančiÄ Swedbank, AB banke, sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), banko kodas 7300. Atsižvelgiant į tai, kad L. J. gyvenamoji vieta nustatytina su motina V. J., atsakovę paskyrė Å¡ių iÅ¡mokų tvarkytoja uzufrukto teise. Dėl sutaupytos Airijos Respublikos paÅ¡alpos vaikui grÄ Å¾inimo.

Teismas pažymėjo, kad Å¡alims Airijos Respublika skyrė paÅ¡alpÄ vaikui nuo 2005 m. spalio 1 d., Å¡ios paÅ¡alpos 8 355,48 Eur įsiskolinimÄ nuo 2005 m. spalio 1 d. iki 2010 m. liepos 31 d. pervedė į ieÅ¡kovo banko sÄ skaitÄ . Nėra pagrindo spręsti, kad iki tol gauta Airijos Respublikos paÅ¡alpa buvo kaupiama atskirai. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas sÅ«nui nepervedė 3 180 Eur paÅ¡alpos, atsižvelgiant į tai, kad Å¡i paÅ¡alpa yra skirta vaiko iÅ¡laikymui, ieÅ¡kovas įpareigotas į atsakovės, su kuria visÄ Å¡Ä¯ laikotarpį gyveno Å¡alių sÅ«nus, sÄ skaitÄ pervesti 3 180 Eur jo tokiu bÅ«du sutaupytos iÅ¡mokos vaikui.

Dėl santaupų. Teismas sprendė, kad 2012 m. gruodžio 26 d. ieÅ¡kovo V. J. vardu esančioje sÄ skaitoje Airijos banke, Allied Irish Banks, p.l.c, buvo 8 423 Eur (28 975 Lt), pripažintinos bendrÄ ja jungtine nuosavybe. IÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei priteisė jos praÅ¡omÄ Â½ dalį Å¡ių ieÅ¡kovo sÄ skaitoje buvusių piniginių lėšų suma, t. y. 14 487,50 Lt. Teismas laikė, kad atsakovės reikalavimai byloje iÅ¡ viso patenkinti 89 procentais (turtiniai atsakovės reikalavimai patenkinti 68 procentais), atitinkamai paskirstytos bylinėjimosi iÅ¡laidos. 40,25 Lt paÅ¡to iÅ¡laidas valstybei priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo konstatuodamas, kad didžioji dalis iÅ¡laidų susidarė dėl procesinių dokumentų jam siuntimo į užsienį.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai: IeÅ¡kovas apeliaciniu skundu praÅ¡o iÅ¡ dalies panaikinti Prienų rajono apylinkės teismas 2014 m. spalio 13 d. sprendimÄ , teikdamas teismui naujus įrodymus, prašė priimti naujÄ sprendimÄ ir priteisti bylos vedimo iÅ¡laidas (t. 3, b. l. 109-129, 143-161):pripažinti, jog santuoka nutrÅ«ko dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir atsakovės reikalavimÄ dėl neturtinės žalos priteisimo atmesti;pripažinti ieÅ¡kovo asmeniniu turtu, paliekant ieÅ¡kovui natÅ«roje, patalpas 1-5 17,95 kv. m. ir 1-6 13,40 kv. m., gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), Prienuose, vertė 14 755 Lt;pripažinti, jog santuokinį turtÄ sudaro: gyvenamas priestatas 3a1p, (priblokuotas prie gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), su įrengta mansarda, kurio vertė 49 904 Lt; garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vertė 22 042,39 Lt; 239/473 dalys žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vertė 6 400 Lt bei 37/100 dalys kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurių vertė 19 994,05 Lt, esantys J. (duomenys neskelbtini), Prienuose.

Viso santuokinio turto vertė 98 340,70 Lt, o jo ½ dalis 49 170 Lt.Santuokinį turtÄ padalinti po 1/2 dalį taip :priteisti atsakovei nuosavybės teisę į visÄ gyvenamÄ priestatÄ 3alp – vertė 49 904 Lt; garaÅ¾Ä (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vertė 22 042,39 Lt; 18/100 dalių kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurių vertė 9 997 Lt ir 120/473 žemės sklypo, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vertė 3 200 Lt, esančius (duomenys neskelbtini), Prienuose.

Viso ieÅ¡kovei natÅ«ra tenkančio santuokinio nekilnojamojo turto vertė – 64 101 Lt.priteisti ieÅ¡kovui nuosavybės teisę į 19/100 kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurių vertė 9 997 Lt bei 119/473 dalių žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vertė 3 200 Lt, esančius (duomenys neskelbtini), Prienuose. Viso ieÅ¡kovui natÅ«ra tenkančio santuokinio nekilnojamojo turto vertė – 13 197 Lt;priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės piniginę kompensacijÄ už jai tenkančiÄ didesnę nekilnojamojo turto dalį 35 97 3 Lt;atsakovės reikalavimÄ priteisti vaiko iÅ¡laikymui įsiskolinimÄ atmesti;atsakovės reikalavimÄ priteisti ieÅ¡kovo santaupų dalį atmesti; atsakovei priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 1 000 Lt, kaip atitenkančio kilnojamojo turto, automobilių padalijimo dalyje, verčių skirtumÄ ; teismo iÅ¡laidas perskirstyti proporcingai;. likusioje dalyje sprendimÄ palikti galioti;

Motyvuose nurodė: Dėl santuokos nutraukimo kalti abu. Atsakovė kalta tuo, kad vengė vykdyti savo, kaip sutuoktinės pareigas, pažeidė lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės paramos, visapusiÅ¡ko rÅ«pinimosi visa Å¡eima pareigas. Santykiai visiÅ¡kai paÅ¡lijo dar iki iÅ¡vykstant į AirijÄ . Su kita moterimi ieÅ¡kovas buvo pažįstamas 2009 m., bet prie to privedė nutrÅ«kę su atsakove intymÅ«s santykiai ir psichologiÅ¡kai sunkus vieniÅ¡o žmogaus, toli nuo artimųjų, gyvenimas. Atsakovė neteikė moralinės paramos, dėl to tapome svetimi.

Teismas nepagrįstai priteisė neturtinę žalÄ , neatsižvelgė į teismų praktikÄ dėl žalos dydžio. Atsakovės nevykimas į AirijÄ sudarė prielaidas nutrukti santuokiniams ryÅ¡iams. Abejonių kelia atsakovės ligos, nėra Å¡eimos gydytojo nukreipimo pas psichiatrÄ . Apie kitos moters siunčiamas žinutes ieÅ¡kovas nežinojo, sužinojimas apie kitÄ moterį dar 2009 m. atsakovei negalėjo sukelti pasekmių, kadangi atsakovė negalėjo numatyti apie bÅ«simÄ santuokos iÅ¡irimÄ .

Atsakovė, praÅ¡ydama teismo skirti ilgesnį laiko tarpÄ susitaikyti, pati nieko nepadarė. 2009 m. neiÅ¡tikimybė vertintina susietai su iki tol jau nutolusiais santykiais. IÅ¡tuoka atsakovei nesukėlė jokių neigiamų pasekmių. Teismas, bylos dalyje dėl nekilnojamojo turto padalijimo, nustatydamas turto rėžimÄ , neatskleidė bylos esmės, nenustatė, kiek idealiųjų dalių padidėjo ieÅ¡kovo asmeninis turtas, kokia turto vertė buvo iki pagerinimo ir po pagerinimo. Paveldėtas turtas turėjo bÅ«ti paliktas ieÅ¡kovui, kadangi yra visiÅ¡kai dalus ir atskiras vienetas nuo gyvenamojo priestato.

Paveldėtas turtas nebuvo esminiai pagerintas, atliktas remontas nekeitė gyvenamojo ploto. Rekonstruotas buvo tik paveldėtas priestatas bei virÅ¡ Å¡io priestato patalpų mansardoje visiÅ¡kai naujai įrengtas 20 kv. m. gyvenamasis kambarys. Gyvenamasis priestatas gali bÅ«ti kaip atskiras turtinis vienetas, kuris pripažintinas bendrÄ ja jungtine nuosavybe. Teismas neiÅ¡nagrinėjo nurodyto gyvenamojo priestato vertės, kuri mažiausiai bÅ«tų 49 904 Lt. Teismas visÄ nekilnojamÄ jį turtÄ natÅ«roje paskirdamas atsakovei nepagrįstai neproporcingai sumenkino atsakovo turtines teises.

Teismas nustatė, kad turtas nedalus byloje nesant jokių įrodymų apie techninį nedalumÄ ir konfliktiÅ¡kus santykius. Nekilnojamasis turtas yra dalus. Teismas netinkamai tyrė ieÅ¡kovo emocinį prisiriÅ¡imÄ prie Å¡ių namų. IeÅ¡kovas planuoja grįžti į LietuvÄ , ginčo namas yra ieÅ¡kovo senelių namai. Teismas nenustatė dalintino turto realios rinkos vertės, nepagrįstai pasinaudojo VÄ® Registrų centro nurodyta vidutine rinkos verte, turėjo vadovautis eksperto ataskaita. Teismas neįvertino ieÅ¡kovo prisidėjimo prie paveldėjo namo dalies remonto.

Dalijamo turto vertė nustatoma pagal realias rinkos kainas, o ne vidutines rinkos kainas, galiojusias sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Teismas, nustatydamas esminio turto pagerinimo faktinę aplinkybę, turėjo bÅ«ti aktyvus, atsižvelgti į tikrÄ jÄ asmeninio turto prieÅ¡ pagerinant ir po pagerinimo vertę. Teismas, neteisingai nustatydamas nekilnojamojo turto vertę, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteisė per maÅ¾Ä kompensacijÄ . Teismas buvo aktyviai Å¡aliÅ¡kas atsakovės naudai, pažeidė CK 3.119 straipsnio nuostatas.

Vaikui jokio įsiskolinimo nebuvo, visÄ laikÄ vaikui buvo teikiamas iÅ¡laikymas, siunčiamos perlaidos, perkami daiktai, rÅ«bai ir t. t. Atsakovė nutyli, kad ieÅ¡kovas sÅ«naus iÅ¡laikymui pervesdavo laikotarpiu nuo 2010 m. sausio iki 2014 m. spalio. Teismas Å¡iuo klausimu netinkamai iÅ¡tyrė įrodymus ir padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ . Teismas, priteisdamas ½ ieÅ¡kovo santaupų, nenustatė datos, nuo kada nutrÅ«ko santuokiniai ryÅ¡iai ir bendras Å«kis ir nepagrįstai padalino ieÅ¡kovo asmenines santaupas.

Bendro Å«kio nutrÅ«kimo data laikytina nuo 2011 m. pabaigos, o teismas padalijo po nurodytos datos įgytas santaupas. IeÅ¡kovo sÄ skaitoje buvusios lėšos yra – po 2011 m. gruodžio mėnesio ieÅ¡kovui pervestos iÅ¡eitinės paÅ¡alpos. Santaupos su sutuoktine buvo laikomos atsakovės vardu atidarytoje AB SEB banko sÄ skaitoje, į Å¡iÄ sÄ skaitÄ buvo daromi pavedimai. Vaikui Airijos Respublika skyrė paÅ¡alpÄ nuo 2005 m. spalio 1 d., Å¡io paÅ¡alpos įsiskolinimas nuo 2005-10-01 iki 2010-07-31 sudarė 8 355,48 Eur.

VisÄ laikotarpį nuo 2005-2010 metų ieÅ¡kovas teikė vaikui komfortiÅ¡kÄ iÅ¡laikymÄ , sutinka, kad likusi paÅ¡alpos dalis liktų sÅ«nui, su teise ieÅ¡kovui kontroliuoti Å¡ių lėšų panaudojimÄ sÅ«naus interesais. Teismas neteisingai priteisė kompensacijÄ atsakovei 4 679,20 Lt už automobilių verčių skirtumÄ . Teismas neįvertino įrodymo, jog automobilių ekspertas ieÅ¡kovo automobilį įvertino 3 000 Lt, neįvertino duomenų, kad automobilis visiÅ¡kai nevažiuojantis, neatsižvelgė, kad automobilis yra         11 metų senumo. 1 950 Eur draudimo iÅ¡moka nėra automobilio vertė, o atlyginimas ieÅ¡kovui visų patirtų iÅ¡laidų, ryÅ¡ium su įvykusia avarija.

Teismas nustatydamas, kad vaikui reikia 1 000 Lt per mėnesį bei priteisdamas iÅ¡ atsakovo 600 Lt kas mėnesį iÅ¡laikymo, neįvertino, jog didelių atsakovo pastangų dėka sÅ«nui yra skiriama 130 Eur iÅ¡ Airijos paÅ¡alpa. Teismas iÅ¡ 1 000 Lt sumos turėjo atimti paÅ¡alpos sumÄ 448 Lt ir likusius 552 Lt paskirstyti tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės. IeÅ¡kovas sutinka sÅ«nui mokėti 400 Lt, todėl atsakovei liktų tik 152 Lt. Teismas, priteisdamas iÅ¡ atsakovo 600 Lt, ieÅ¡kovę visiÅ¡kai atleido nuo pareigos prisidėti prie sÅ«naus iÅ¡laikymo pinigais.

Teismas neteisingai priteisė atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teismas patenkino ieÅ¡kovės reikalavimus 68 proc., todėl ir iÅ¡laidos turėjo bÅ«ti taip paskirstytos. Tik tiksliai nustatęs, kiek procentų patenkino ieÅ¡kovo reikalavimus, ir kiek atsakovės reikalavimų, atitinkamai teismas turėjo priteisti ir teismo iÅ¡laidas. Atsakovė atsiliepimu praÅ¡o ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti (t. 3, b. l. 109-129):priteisti iÅ¡ apelianto ieÅ¡kovo V. J. visÄ atsakovės patirtÄ turtinę žalÄ , susijusiÄ su santuokos nutraukimu (t. y. iÅ¡laidas, susijusias su santuokos nutraukimu, tame tarpe, bylinėjimosi iÅ¡laidas), pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. iÅ¡eiti už apeliacinio skundo ribų ir dalyje dėl Airijos Respublikos skirtos paÅ¡alpos vaikui L.

J., (kuri buvo pervedama į V. J. sÄ skaitÄ ), pakeisti Prienų rajono apylinkės teismo sprendimÄ ir įpareigoti ieÅ¡kovÄ V. J. pervesti į atsakovės V. J. sÄ skaitÄ , esančiÄ Swedbank, AB banke, sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), banko kodas 7300, sutaupytas pinigines lėšas (paÅ¡alpÄ ), kurios Airijos Respublikos buvo skirtos L. J. iÅ¡laikymui, sumoje 12 975 Eur. Paskirti vaiko motinÄ V. J. tvarkyti Å¡ias lėšas uzufrukto teisėmis.Prašė neprijungti apelianto pateiktų įrodymų ir prijungti atsakovės teikiamus raÅ¡ytinius įrodymus.

Motyvuose nurodė:IeÅ¡kovas nepagrįstai atsakomybę dėl santuokos nutraukimo perkelia ieÅ¡kovei, byloje nėra nei vieno įrodymo, kad atsakovė buvo bloga žmona ir santuoka iÅ¡iro dėl jos kaltės. Byloje yra įrodymų, patvirtinančių ieÅ¡kovo neiÅ¡tikimybę. Apeliantas pažeidė visas, ne tik santuokines pareigas, net nenutraukęs santuokos su atsakove, pradėjo aktyvų naujÄ ,,Å¡eimyninį“ gyvenimÄ Airijoje. Apeliaciniame skunde pateikiama prieÅ¡taraujanti byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms informacija.

Pats ieÅ¡kovas posėdžio metu negalėjo apsispręsti, iki kada vienas kito atžvilgiu vykdė santuokines pareigas. Atsakovė, siekdama iÅ¡saugoti Å¡eimÄ , sutiko ieÅ¡kovui atleisit dėl neiÅ¡tikimybės, tikėdama, kad jis grįš į LietuvÄ . Atsakovė dėjo visas pastangas iÅ¡saugoti Å¡eimÄ , iÅ¡gyveno visÄ santuokos nutraukimo procesÄ laikotarpį, atsakovei buvo sukelti dvasiniai iÅ¡gyvenimai, kÄ padėjo iÅ¡gyventi psichiatro pagalba. 2011 m. rudenį, ieÅ¡kovui pradėjus kalbėti apie skyrybas, atsakovė patyrė Å¡okÄ , nuo 2011 m. rugsėjo 6 d. atsakovė lankosi pas psichiatrÄ ir vartoja vaistus.

Atsakovė prašė teismo susitaikymo termino, bandė su ieÅ¡kovu palaikyti ryšį, už jo klaidas atleido. Santuokos iÅ¡irimas atsakovei ir sÅ«nui padarė dideles neigiamas pasekmes, atsirado didelis nepasitikėjimas artimais žmonėmis. IeÅ¡kovas V. J. visÄ laikÄ elgėsi nesÄ Å¾iningai, Airijoje gaunamos vaiko paÅ¡alpos ieÅ¡kovas nevesdavo nei į atsakovės, nei į sÅ«naus sÄ skaitÄ , o panaudodavo savo asmeninių einamųjų poreikių tenkinimui, dirbdamas Airijoje pinigus ieÅ¡kovas į LietuvÄ tiek sÅ«naus iÅ¡laikymui, tiek namo priežiÅ«rai, statybų užbaigimui siųsdavo nereguliariai.

Apeliantas siekia suklaidinti teismÄ dėl pervedamų atsakovei pinigų sumų, nes pateikė teismui tik atskirus – kai kuriuos bankinio iÅ¡raÅ¡o lapus, iÅ¡ kurių negalima susidaryti realios situacijos dėl atliekamų pervedimų vaizdo. Apeliantas nepagrįstai laiko, kad Airijos Respublikos teikiama paÅ¡alpa sÅ«nui yra tas pats, kas jo paties iÅ¡laikymas. Apeliantas nepagrįstai pasisavino pinigų sumÄ , kuriÄ Airijos Respublika pervedė į ieÅ¡kovo sÄ skaitÄ nuo 2010-08-03 (sÅ«naus paÅ¡alpa).

Nepagrįsti ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimai, jog nurodyti pinigai panaudoti vaiko komfortabiliam gyvenimui, kas reikÅ¡tų, kad pats vaiko tėvas vaikui apskritai neteikia jokio iÅ¡laikymo. teismas priteisė ne visÄ nuo 2010-08-03 į ieÅ¡kovo sÄ skaitÄ pervestÄ gautÄ vaiko paÅ¡alpos sumÄ , tačiau Å¡iuo aspektu apeliacinės instancijos teismas turėtų iÅ¡eiti iÅ¡ apeliacinio skundo ribų ir pakeisti Prienų rajono apylinkės teismo sprendimÄ . Pinigai buvo laikomi sutuoktinio sÄ skaitoje Airijos banke dėl ten didesnių palÅ«kanų.

IeÅ¡kovas turi pareigÄ grÄ Å¾inti sÅ«naus L. iÅ¡laikymui Airijos Respublikos skirtÄ paÅ¡alpÄ . IeÅ¡kovas nepateikė visų dokumentų, susijusių tiek su paÅ¡alpos skyrimu, tiek su bankiniais iÅ¡raÅ¡ais. 2010-08-03 iÅ¡mokėta vienkartinė paÅ¡alpos iÅ¡moka, vėliau periodiÅ¡kai mokėta 150-140-130 Eur. Iki 2012 m. kovo mėnesio vaikui nebuvo pervestas nei vienas euras, kas reiÅ¡kia, kad vaiko paÅ¡alpa naudota ne vaiko poreikiams, nuo 2005 m. iki 2013 m. rudenio yra susitaupiusi apie 12 975 Eur suma. IeÅ¡kovo sÄ skaitoje ieÅ¡kinio pateikimo metu buvo 8 423 Eur, tai santuokoje sutaupyta suma.

Atsakovė pajamas naudojo iÅ¡imtinai Å¡eimos poreikiams, ieÅ¡kovui nepervedant gaunamų pajamų buvo galimybė taupyti Airijoje turimoje sÄ skaitoje, o santuokos laikotarpiu ieÅ¡kovo parsiųsti ir parvežti į LietuvÄ pinigai panaudoti iÅ¡imtinai Å¡eimos poreikiams. Atsakovė ieÅ¡kovu pasitikėjo. Nors ieÅ¡kovas nurodo, kad per 7 metus pervedė į LietuvÄ apie 69 000 Lt, tačiau iÅ¡ Å¡ių pinigų buvo ieÅ¡kovui implantuoti 4 dantys, remontuojamas namas, perkami bilietai iÅ¡ Lietuvos į AirijÄ ir kt. Kadangi ieÅ¡kovas viso gaunamos algos į LietuvÄ neparveždavo, atsakovė laikė, kad bendrai kaip Å¡eima taupo ieÅ¡kovo sÄ skaitoje Airijoje.Žemės sklypas, ant kurio stovėjo ieÅ¡kovo paveldėtas namas, buvo pirktas iÅ¡ santuokinių lėšų, o ne paveldėtas ieÅ¡kovo.

Priestato ir garažo rekonstrukcija įteisinta 2008 m. Žemės iÅ¡pirkimu rÅ«pinosi atsakovė. Santuokos metu ieÅ¡kovo paveldėtoje dalyje atliktas kapitalinis remontas ieÅ¡kovo turtas, pastačius priestatÄ , pagerėjo ir padidėjo iÅ¡ esmės, priestatas nėra atskiras turtinis vienetas. Garažas, statybos metai 1995-2008, pastatas už santuokines lėšas. IeÅ¡kovo paveldėtas namas ne tik kapitaliai remontuotas (renovuotas), bet ir dvigubai padidintas. Namo dalies rekonstrukcijai grynaisiais iÅ¡leista apie 3-4 tÅ«kstančius, kadangi rekonstrukcijos ir statybos darbai daugiausiai atlikti iÅ¡ atsakovės tėvo statinių medžiagų.

Teismas neprivalėjo nustatinėti, kiek idealiųjų dalių padidėjo ieÅ¡kovo turtas. Paveldėto turto vertė aiÅ¡kiai nustatyta 1995 m., todėl nepagrįstai ieÅ¡kovas nurodo, kad nėra tinkamai įvertinta priestato vertė. Atsakovė, remdamasi VÄ® Registrų centro duomenimis, nurodė tinkamÄ nekilnojamojo turto vertę, turimo turto vertė nėra tokia, kokiÄ bando nurodyti ieÅ¡kovas. Nepagrįstai teigia ieÅ¡kovas, kad teismas turėjo pareigÄ pats nustatyti turto vertę. Apeliaciniame skunde atsakovas kelia naujÄ praÅ¡ymÄ â€“ priteisti jam dalį nekilnojamojo turto natÅ«ra.

Tačiau namo projekte nėra nurodyta, ar yra galimybė atskirti nuo dabar esančios centrinės Å¡ildymo sistemos atskirÄ Å¡ildymo sistemÄ jo praÅ¡omoje priteisti gyvenamojo namo dalies dalyje. Tokiu reikalavimu ieÅ¡kovas siekia iÅ¡saugoti nors kokiÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ Lietuvoje, kad galėtų apsistoti parvykus į LietuvÄ iÅ¡ Airijos. Teismas pagrįstai turtÄ pripažino bendrÄ ja jungtine nuosavybe ir konstatavo, kad jis natÅ«ra nedalintinas. SÅ«nui L. svarbu iÅ¡saugoti gyvenamÄ jÄ vietÄ â€“ tėviÅ¡kę.

Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas daugiausiai remiasi įrodymais, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui. Nepagrįsti ieÅ¡kovo samprotavimai dėl atsakovei atitenkančio nekilnojamojo turto (buities daiktų),kadangi ieÅ¡kinyje tokio praÅ¡ymo ieÅ¡kovas nereiÅ¡kė. Byloje ieÅ¡kovas nebuvo suformavęs praÅ¡ymo nustatyti konkrečiÄ datÄ , nuo kurios Å¡alys nebevedė bendro Å«kio ir nevedė santuokinio gyvenimo. IeÅ¡kovas netikslino ieÅ¡kinio. Teismas pagrįstai nustatė automobilio (duomenys neskelbtini) vertę 10 358,40 Lt sumai.

Byloje nebuvo pateikta jokių rašytinių įrodymų apie tai, jog automobilis yra nepataisytas ar tik metalo laužas. Automobilis įregistruotas, pats ieškovas pripažino, kad jis nėra nurašytas. Nepagrįstai pateikta informacija iš portalo (duomenys neskelbtini) apie vidutinę (duomenys neskelbtini) vertę, kadangi nurodyta informacija apie (duomenys neskelbtini) 1995 m. gamybos, o ne 2003 m. automobilį. Ieškovas, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, turi atlyginti visas atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Deklaratyviais laikytini apelianto teiginiai, kad teismas procentaliai turėjo skirstyti Å¡alių patirtas iÅ¡laidas. Byloje iÅ¡ esmės buvo patenkinti 89 procentai atsakovės turtinių reikalavimų. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).Dėl sutuoktinių kaltės ir neturtinės žalos priteisimo. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog šalių santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (dėl jo neištikimybės). Apeliantas nesutinka su tokiu teismo sprendimu ir prašo pripažinti, jog šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes atsakovė taip pat yra kalta dėl santuokos iširimo.

Jos kaltė pasireiškė tuo, kad vengė vykdyti savo, kaip sutuoktinės pareigas, pažeidė lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės paramos, visapusiško rūpinimosi visa šeima pareigas.Kaip matyti, pats apeliantas neginčija savo kaltės dėl santuokos iširimo (dėl jo neištikimybės), tačiau, kaip to pasekmę, nurodo ir ieškovės kaltę, kuri pasireiškė jos kaip sutuoktinės pareigų nevykdymu.Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai, negu nurodo apeliantas, tinkamai aiškino ir taikė tiek materialinės teisės normas (CK 3.27 str., 3.60 str. 2 d.), tiek procesinės teisės normas dėl įrodymų vertinimo (CPK 185 str.).        Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.).

Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ .

Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ .

Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014).        Teisėjų kolegija sprendžia, kad Å¡ioje dalyje pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡analizavo Å¡alių nurodytas aplinkybes, įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei iÅ¡dėstė iÅ¡samius teismo sprendimo motyvus, su kuriais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti, jiems pritaria, todėl jų nekartoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis Nr. 3K-3-252/2010).

Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas savo apeliaciniame skunde iÅ¡ esmės nurodo tuos pačius deklaratyvius teiginius (nevyko su apeliantu į AirijÄ ir kt.), kuriuos nurodė ir pirmosios instancijos teisme; jokių naujų aplinkybių nenurodė; pagrįsti savo teiginius įrodymų nepateikė. Taigi, byloje nėra įrodymų, jog atsakovė yra kalta dėl Å¡alių santuokos iÅ¡irimo.        Nepagrįstu laikytinas apelianto argumentas, kad priteisiant atsakovei neturtinę žalÄ neatsižvelgta į teismų praktikÄ .

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad CK 3.70 straipsnio 2 dalyje neturtinė žala ir jos piniginio įvertinimo kriterijai neapibrėžti, todėl, sprendžiant klausimÄ dėl neturtinės žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, priteisimo, kartu su CK 3.70 straipsniu taikytinos CK 6.250 straipsnyje įtvirtintos teisės normos (CK 3.1 str. 2 d.). CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinti neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, – tai žalos pasekmės, žalÄ padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kitos reikÅ¡mingos aplinkybės, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai vieno sutuoktinio kalti, santuokines pareigas pažeidžiantys veiksmai nulemia santuokos nutraukimÄ , tai kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalÄ , t. y. dvasinius iÅ¡gyvenimus, stresÄ , fizinį skausmÄ , neigiamas emocijas; nustatęs neturtinės žalos atsiradimÄ , teismas jÄ turi įvertinti ir priteisti tokiÄ neturtinės žalos kompensacijÄ , kuri galėtų atlyginti asmens neturtinio pobÅ«džio praradimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus tesiėjų kolegijos 2011 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2011).

        Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, tokias kaip :

1) santuoka iÅ¡iro dėl apelianto kaltės, dėl jo neiÅ¡tikimybės, 2) apelianto ir jo draugės nuotraukos buvo internetiniame tinklapyje, 3) neiÅ¡tikimybės faktas buvo žinomas tretiesiems asmenims (liudytojams A. B., A. J., M. J. ir kt.), 4) ilgÄ laikÄ apelianto draugė rašė atsakovei žeminančio, užgauliojančio pobÅ«džio žinutes (t. 2, b. l. 114-115), 4) atsakovė siekė iÅ¡saugoti Å¡eimÄ , 4) santuoka truko daugiau kaip 15 metų, 5) nuo 2011 m. rugsėjo 6 d. atsakovė pradėjo lankytis psichikos sveikatos centre, buvo paskirtas gydymas (t. 2, b. l. 2), 6) atsakovės sveikatos pablogėjimÄ dėl apelianto neiÅ¡tikimybės pastebėjo aplinkiniai (patvirtina liudytojai A.

B., A. J.), - sprendžia, kad atsakovė neabejotinai patyrė pažeminimÄ , emocinę depresijÄ , dvasinį sukrėtimÄ , reputacijos pablogėjimÄ , o atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, ieÅ¡kovės iÅ¡gyvenimus ir Å¡alių turtinę padėtį, darytina iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė 5 000 Lt neturtinę žalÄ , kas atitinka teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus bei teisminę praktikÄ .        Dėl nekilnojamojo turto padalijimo.        Apeliantas nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria jo 1995 m. paveldėta nekilnojamojo turto dalis (37/100 gyvenamojo namo ir 37/100 kiemo statinių) pripažinta bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe.        Lietuvos Respublikos CK 3.90 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali bÅ«ti teismo pripažintas sutuoktinių bendrÄ ja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu Å¡is turtas buvo iÅ¡ esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita).

Turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrÄ ja sutuoktinių nuosavybe remiantis CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, kai nustatoma teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų faktų visuma: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iÅ¡ esmės; antra, kad asmeninis turtas iÅ¡ esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iÅ¡ esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu.         Teisėjų kolegija sprendžia, kad Å¡ioje dalyje pirmosios instancijos teismas taip pat iÅ¡samiai iÅ¡analizavo Å¡alių nurodytas aplinkybes, įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei iÅ¡dėstė iÅ¡samius teismo sprendimo motyvus, su kuriais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti, jiems pritaria.

Byloje nustatyta, kad Å¡alims gyvenant santuokoje, buvo vykdoma ieÅ¡kovo paveldėtos namo dalies rekonstrukcija bei perstatomi (remontuojami) kiemo statiniai. Vykdant rekonstrukcijÄ , prie paveldėtos namo dalies (bendras plotas 31,35 kv. m.) buvo pastatytas priestatas su mansarda (bendras plotas 46,77 kv. m.), kuris bendrÄ plotÄ padidino daugiau kaip dvigubai. Paveldėtoje namo dalyje buvo griaunama krosnis, siena, remontuotos sienos, pakeistos durys, pakeistos grindys, pakeisti langai, iÅ¡vedžioti nauji vamzdynai, elektros instaliacija.

Pagal statybinę-finansinę ekspertizę, ieÅ¡kovo paveldėtoje namo dalyje Å«kio bÅ«du atliktų statybinių pagerinimo darbų statybinė vertė yra apie 14 755,31 Lt (4 273,43 Eur), t. y. vos ne tokia, kokia yra Å¡io turto vertė (pagal ieÅ¡kovÄ â€“ apie 5 510 Eur, pagal atsakovę – apie 4 329 Eur). Atlikus rekonstrukcijÄ (2008 m. lapkričio 24 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas), ieÅ¡kovo paveldėta namo dalis buvo sujungta su priestatu, įrengiant bendrÄ vandentiekio, Å¡ildymo sistemÄ , pertvarkytos vidaus patalpos, t. y. buvo sukurta (iÅ¡ esmės rekonstruojant senÄ jÄ ) bendrai sutuoktiniams gyventi gyvenamoji patalpa.

Taigi, teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 3.90 straipsnio bei įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias nuostatas (CPK 185 str.), nusprendžiant pripažinti ieÅ¡kovo paveldėtÄ ir rekonstruotÄ namo dalį su kiemo statiniais bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe.        Byloje nėra ginčo dėl nekilnojamojo turto padalijimo bÅ«do ir lygių dalių principo (apeliacinės instancijos teisme ieÅ¡kovas sutiko, kad nekilnojamas turtas natÅ«ra atitektų atsakovei), t. y.

Å¡alys sutinka, kad nekilnojamas turtas atitektų atsakovei, o ieÅ¡kovas gautų kompensacijÄ už jam tenkančiÄ dalį. Tačiau yra ginčas dėl Å¡io nekilnojamojo turto vertės, nuo kurios priklauso priteistinos kompensacijos dydis. IeÅ¡kovas pateikė apeliacinės instancijos teismui nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitÄ (nustatyta bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės turto vertė – 26 200 Eur), kuria remiantis ir praÅ¡o nustatyti kompensacijos dydį (t. 4, b. l. 30-54). Atsakovė kompensacijos dydį praÅ¡o nustatyti (atsižvelgiant į jos pateiktÄ VÄ® Registrų centro pažymÄ , iÅ¡ kurios matyti, kad vidutinė turto (gyvenamojo namo 1A1m, garažo, kiemo statinių) vertė, nustatyta taikant masinį vertinimÄ , yra mažesnė, negu nurodoma ieÅ¡kovo pateiktoje ataskaitoje), vertinant, kad teisinga bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės turto vertė – apie 20 000 Eur.

        Pažymėtina, kad kasacinis teismas, nagrinėdamas ginčus, kuriuose kilo bendraturčių turto vertės klausimas, iÅ¡aiÅ¡kino, kad turto rinkos kaina gali bÅ«ti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų iÅ¡vadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimÄ . Vertinant nekilnojamÄ jį turtÄ , gali bÅ«ti remiamasi Nekilnojamojo turto registro duomenimis, taip pat individualaus vertinimo iÅ¡vadomis. Nekilnojamojo turto registre nurodyta vidutinė turto rinkos vertė, nustatyta masinio vertinimo bÅ«du, t. y. apskaičiuojant ne konkretaus turto vertę, o vidutinę panaÅ¡ių objektų vertę, neatsižvelgiant į individualias turto savybes.

Individualaus vertinimo išvados, kuriose matyti specifinės konkretaus turto savybės, rinkos kainų pokyčiai ir panašios turto vertei turinčios įtakos aplinkybės, yra laikomos tikslesniais turto vertės įrodymais už Nekilnojamojo turto registro duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014). Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad nustatant bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės turto vertę turi būti remiamasi ieškovo pateikta nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, kurioje atsispindi konkretaus turto individualios savybės. Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo abejoti, o atsakovė nepateikė įrodymų, kurie leistų abejoti, šios ataskaitos pagrįstumu ir teisingumu.

Atsakovės pateikta VÄ® Registrų centro pažyma apie turto vidutinę rinkos vertę, nelaikytina tinkamu įrodymu, nes joje pateikta turto vertė nustatyta taikant masinį vertinimÄ , kuris yra netikslus, atliekamas neindividualizuojant konkretaus turto (tikėtina neatsižvelgta į faktinį gyvenamojo namo ploto padidėjimÄ ir kt.), neatsižvelgiant į jo specifikÄ , bÅ«klę ir pan. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės turto vertė nustatyta 26 200 Eur, todėl atsakovei priteisiant turtÄ natÅ«ra, iÅ¡ jos ieÅ¡kovui priteistina 13 100 Eur kompensacija už jo ½ dalį atitenkančiÄ atsakovei.

Taigi, Å¡ioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, padidinant ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteistÄ kompensacijÄ iki 13 100 Eur (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).         Dėl automobilių padalijimo.        Apeliantas apeliacinės instancijos teismui pateikė pažymÄ (t. 4, b. l. 14-16) apie jo naudojamo ir sugedusio automobilio (duomenys neskelbtini) (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) pridavimÄ Ä¯ metalo lauÅ¾Ä (gauta suma 110 Eur), todėl praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , kuriuo iÅ¡ jo priteista 4 679,20 Lt atsakovei kompensacija, kaip už didesnės vertės jam atitenkantį automobilį.

Atsakovei atitenkančio automobilio Ford Mondeo vertė yra apie 1 000 Lt (289,62 Eur), o jis už jo naudojamÄ automobilį gavo tik 110 Eur, tačiau nepraÅ¡o susidariusio skirtumo priteisti iÅ¡ atsakovės.         Pažymėtina, kad nustatant dalijamo bendro sutuoktinių turto vertę vadovaujamasi CK 3.119 straipsniu, įtvirtinančiu, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje. AiÅ¡kindamas aptariamas teisės normas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad turėtų bÅ«ti nustatytos pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienÄ galiojančios dalijamo turto rinkos kainos, o, jei byla nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme, tai Å¡io teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dienÄ galiojančios kainos, nes tik įsiteisėjus teismo sprendimui pasibaigs bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m.gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-686/2013).        Taigi, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apeliantui atitenkantis automobilis (duomenys neskelbtini) yra sunaikintas, gaunant už jį 110 Eur, ir nesant duomenų, kad automobilis buvo sunaikintas dėl jo kaltės (apelianto teigimu automobilis sugedo eksploatuojant), sprendžia, kad nėra pagrindo apeliantui priteisti šį automobilį (gali bÅ«ti dalijamas turtas tik tas, kuris iÅ¡likęs teismo sprendimo priėmimo dienÄ ) bei nėra pagrindo atsakovei priteisti kompensacijÄ už šį sunaikintÄ automobilį, nes už jį buvo gauta tik 110 Eur, t. y. mažiau, negu atsakovei atitenkančio automobilio vertė.        Dėl santaupų priteisimo.

        Pirmosios instancijos teismas iÅ¡ apelianto priteisė ieÅ¡kovei ½ dalį pinigų (14 487,50 Lt/4 211,50 Eur), ieÅ¡kinio pateikimo dienai (2012 m. lapkričio 5 d.) esančių apelianto sÄ skaitoje, esančioje Airijos banke (t. 2, b. l. 73).         Apeliantas praÅ¡o Å¡ioje dalyje teismo sprendimÄ panaikinti, prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti, nes Å¡ios santaupos yra jo asmeninės, t. y. sukauptos jau nevedant bendro Å«kio.        Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas padalino Å¡alių pinigus, kurie buvo apelianto banko sÄ skaitoje 2012 m. lapkričio (ne gruodžio) 26 d. (t. 2, b. l. 73).

Kad tai asmeninės apelianto lėšos, kad jis su atsakove nevedė bendro Å«kio nuo 2011 m. pabaigos, apeliantas ėmė tvirtinti tik apeliacinės instancijos teisme. Taip pat apeliantas nepateikė įrodymų (nenurodė), kiek gi pinigų jo sÄ skaitoje buvo 2011 m. pabaigoje, jeigu manė, kad bÅ«tent Å¡iai datai esantis turtas turėtų bÅ«ti dalijamas.        Pažymėtina, kad pajamos, gautos po santuokos sudarymo iÅ¡ sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, paÅ¡alpos bei kitos iÅ¡mokos <...> pripažįstamos bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.).

Nedalintinas turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinių nuosavybė, tačiau šį faktÄ turi įrodyti apeliantas remdamasis raÅ¡ytiniais įrodymais, iÅ¡skyrus tam tikras iÅ¡imtis (CK 3.89 str.). Jokių įrodymų, jog apelianto banko sÄ skaitoje esantys pinigai yra jo asmeninis turtas, apeliantas nepateikė. Jo nurodoma aplinkybė, kad santaupas sudaro po 2011 m. gruodžio gautos lėšos – pervestos iÅ¡eitinės paÅ¡alpos forma, jokiais raÅ¡ytiniais įrodymais nepagrįsta, t. y. apeliantas taip ir nepagrindė, iÅ¡ kokių pajamų ir kada susidarė Å¡ios santaupos.

Be to, išeitinė išmoka ar pašalpa yra pripažįstamos bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.). Nepagrįstu laikytinas apelianto argumentas, kad šios lėšos sukauptos nevedant šalims bendro ūkio, nes:

1) apeliantas nenurodo (neįrodo), nuo kada gi Å¡alys nevedė bendro Å«kio. Apeliantas nepagrįstai remiasi atsakovės nurodyta aplinkybe, kad „intymius santykius su ieÅ¡kovu palaikėme iki 2011 m. pabaigos“, nes Å¡i aplinkybė nėra esminė (tik viena iÅ¡ daugelio), nustatant bendro Å«kio vedimo faktÄ ;

2) apeliantė teismo posėdžio metu nurodė, jog šalys nevedė bendro ūkio nuo 2012 m. pabaigos;

3) aplinkybę dėl bendro Å«kio vedimo apeliantas nurodė tik apeliacinės instancijos teisme; 4) 2012 m. gruodžio 12 d. atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovė nurodė, jog tvirtino, kad jų santuokiniai ryÅ¡iai nėra nutrÅ«kę, praÅ¡o skirti terminÄ susitaikymui; 5) 2013 m. sausio mėnesį Å¡alys leido laisvalaikį Druskininkuose slidinėdami; 6) 2013 m. sausio 28 d. parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad per Kalėdų ir Naujųjų metų Å¡ventes ieÅ¡kovas buvo grįžęs namo, prašė priimti į Å¡eimÄ ;

7) nėra duomenų apie Å¡alių susitarimÄ (sprendimÄ ) gyventi skyrium. Be to, netgi esant įrodymams, jog Å¡alys nevedė bendro Å«kio nuo ankstesnės datos, tai ieÅ¡kovas turėjo Å¡iai datai pateikti duomenis apie jo banko sÄ skaitose esančius pinigus, kurie turėtų bÅ«ti dalinami. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai padalino Å¡alių santaupas (8 423,56 Eur), esančias atsakovo banko sÄ skaitoje Airijos banke, kurios buvo ieÅ¡kinio pateikimo dienai.       Dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo.        Pirmosios instancijos teismas priteisė sÅ«nui L.

J. iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ 7 269,36 Lt už laikotarpį nuo 2012 m. gruodžio 30 d. iki teismo sprendimo priėmimo (2013 m. spalio 13 d.) (toliau – įsiskolinimo laikotarpis).        Apeliantas neginčija priteisto iÅ¡laikymo nuo teismo sprendimo priėmimo ir jo dydžio (600 Lt kas mėnesį), tačiau priteisto iÅ¡laikymo įsiskolinimo dalyje praÅ¡o sprendimÄ panaikinti ir Å¡ioje dalyje prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti. Apeliantas nurodo, kad visÄ laikÄ vaikÄ iÅ¡laikė, siuntė perlaidas, pirko daiktus, rÅ«bus, todėl įsiskolinimo vaikui iÅ¡laikyti negalėjo bÅ«ti.        Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus.

Å ios nuostatos imperatyvas iÅ¡plaukia tiek iÅ¡ vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iÅ¡ bendrųjų Å¡eimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystimosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sÄ lygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir iÅ¡laikymo vaikams teikimÄ .

IÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas (CK 3.192 str. 2 d.). Pažymėtina, kad tėvai turi teikti tokį iÅ¡laikymÄ , kad užtikrintų bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas, jeigu yra neteikiamas arba teikiamas nereguliarus, nepakankamas iÅ¡laikymas vaikui, iÅ¡ tėvo, kuris teikia nepakankamÄ iÅ¡laikymÄ turėtų bÅ«ti priteisiamas įsiskolinimas.        Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantas gyveno (dirbo Airijoje) atskirai nuo savo sutuoktinės ir vaiko, todėl jis turėjo rÅ«pintis Å¡eima ir prisidėti prie Å¡eimos turto iÅ¡laikymo bei bÅ«tinų vaiko poreikių tenkinimo.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytų aplinkybių visumÄ , nustatė, kad apeliantas sÅ«naus iÅ¡laikymui turėjo ir turi skirti po 600 Lt kas mėnesį (apeliantas nustatyto iÅ¡laikymo dydžio neginčija, sutinka skirti vaikui tokiÄ sumÄ ), todėl sprendė, kad per įsiskolinimo laikotarpį (21 mėnuo) apeliantas turėjo skirti vaiko iÅ¡laikymui 12 600 Lt, tačiau Å¡ių pinigų neskyrė. Kaip matyti, pirmosios insatancijos teismas nustatė, kad per įsiskolinimo laikotarpį apeliantas pervedė atsakovei 1 350 Eur, kurių ½ dalį (2 330,64 Lt) atsakovė skyrė Å¡alių bendro turto iÅ¡laikymui, o kitÄ Â½ dalį skyrė vaiko iÅ¡laikymui.

Taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad apeliantas pirko vaikui rÅ«bus, batus, kompiuterį, todėl sprendė, jog apeliantas per įsiskolinimo laikotarpį prie vaiko iÅ¡laikymo prisidėjo dar 3 000 Lt suma. Taigi, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas įsiskolinimÄ Ä¯vertino apelianto skirtas (iÅ¡leistas) vaiko iÅ¡laikymui pinigų sumas ir jomis sumažino įsiskolinimo sumÄ (12 600 Lt – 5 330,64 Lt = 7 269,36 Lt). Apeliantas nepateikė įrodymų pagrįsti savo argumentams, jog jis teikė pakankamÄ iÅ¡laikymÄ vaikui.

Apelianto nurodomos aplinkybės, jog jis į sÅ«naus L. sÄ skaitÄ pervedė 1 490 Eur, o atsakovei sÅ«naus iÅ¡laikymui pervedė 5 050 Eur, nėra reikÅ¡mingos, nes apelianto pateiktos banko sÄ skaitos neapima įsiskolinimo laikotarpio (jos yra ankstesnės). Apelianto nurodomos aplinkybės apie įvairių daiktų pirkimÄ sÅ«nui taip pat nėra pakankamos spręsti, kad apeliantas tokiu bÅ«du teikė pakankamÄ iÅ¡laikymÄ sÅ«nui, nes visų pirma, vaikui turi bÅ«ti užtikrintos bÅ«tinos vystytis sÄ lygos, t. y. jis turi bÅ«ti pavalgęs, apsirengęs, sudarytos sÄ lygos mokymuisi, laisvalaikio leidimui, užtikrintos tinkamos gyvenimo sÄ lygos, o tik po to, esant galimybei, gali bÅ«ti perkami brangÅ«s, nebÅ«tini daiktai (videokamera, televizorius už 5 000 Lt, du kompiuteriai ir pan.); antra, apeliantas nepateikė įrodymų, kad jo apeliaciniame skunde nurodyti daiktai (videokamera, televizorius už 5 000 Lt, du kompiuteriai, fotoaparatas, telefonas ir pan.) buvo pirkti, ir kad tai buvo sÅ«nui kaip iÅ¡laikymas (o ne dovana, ar nebÅ«tinas daiktas); trečia, iÅ¡ apelianto teismo posėdžio metu pateikto banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o matyti, kad už telefonÄ sÅ«nui ir batų parduotuvėse atlikti mokėjimai yra padaryti 2012 m. rugpjūčio mėnesį, t. y. iki įsiskolinimo laikotarpio;

4) pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad apeliantas pirko vaikui rÅ«bus ir kitus daiktus.         Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad apeliantas nepakankamai skyrė lėšų vaiko iÅ¡laikymui ir tinkamai paskaičiavo įsiskolinimo dydį.        Dėl praÅ¡ymo peržengti apeliacinio skundo ribas.              Atsakovė savo atsiliepime į apeliacinį skundÄ pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡eiti už apeliacinio skundo ribų ir ex officio ginti vieÅ¡Ä jį intereÄ â€“ nepilnamesčio vaiko interesus, dalyje dėl Airijos Respublikos skirtos paÅ¡alpos jam priteisimo 12 975 Eur sumoje (pirmosios instancijos teismas priteisė 3 180 Eur).        CPK 320 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Apie ketinimÄ peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneÅ¡a dalyvaujantiems byloje asmenims.        Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymas teismui suteikia diskrecijos teisę, iÅ¡imtinais atvejais peržengti apeliacinio skundo ribas. Å i apeliacinės instancijos teismo teisė nėra ir negali bÅ«ti saistoma ar įtakojama Å¡alių praÅ¡ymų. Å alys, nesutikdamos su teismo sprendimu, turi teisę, laikantis įstatymų reikalavimų (mokėti žyminį mokestį ir pan.), jį skųsti apeliacine tvarka.

Apeliacinės instancijos teismui nusprendus peržengti apeliacinio skundo ribas, apie tai turi bÅ«ti praneÅ¡ta dalyvaujantiems byloje asmenims. Nagrinėjamu atveju, apie ketinimÄ peržengti apeliacinio skundo ribas teisėjų kolegija nepranešė dalyvaujantiems byloje asmenims, nes nebuvo nustatyta aplinkybių (bÅ«tinumo) nagrinėti apeliacinį skundÄ , ketinant peržengti apeliacinio skundo ribas. Taigi, atsakovės pateiktas praÅ¡ymas yra perteklinis, negalintis įtakoti apeliacinio teismo teisių ir pareigų, nagrinėjant apeliacinį skundÄ .        Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų.         Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, teisėjų kolegija pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ , t. y. teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo panaikintina ir bylinėjimosi iÅ¡laidos paskirstomos iÅ¡ naujo (CPK 93 str. 5 d.).

Sprendžiant bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimÄ reikalinga nustatyti, kokiomis dalimis (procentine iÅ¡raiÅ¡ka) yra patenkintas ieÅ¡kinys, prieÅ¡ieÅ¡kinys, ir kokiomis dalimis jie yra atmesti (CPK 93 str. 2 d.). Kaip matyti tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovė reiÅ¡kė visÄ eilę reikalavimų, kurių dalis buvo tapatÅ«s, dalis jų buvo turtinio pobÅ«džio, dalis - neturtinio pobÅ«džio, dalis buvo patenkinta ieÅ¡kovo reikalavimų, dalis buvo patenkinta atsakovės reikalavimų, todėl teisėjų kolegija, įvertindama reiÅ¡kiamų reikalavimų svarbÄ , apimtis, jų patenkinimÄ /atmetimÄ , į tai, kad ieÅ¡kovo elgesys nebuvo tinkamas (ieÅ¡kovas slėpė realiÄ Å¡alių turtinę padėtį) (CPK 93 str. 3 d.), sprendžia, jog ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys pirmosios instancijos teisme laikytinas patenkintu 20 proc., o atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinys laikytinas patenkintu 80 proc.

Ieškovo apeliaciniame skunde reiškiami reikalavimai (teismo posėdžio metu buvo tikslinami) laikytini patenkintais 50 proc.        Pirmosios instancijos teisme ieškovas turėjo 144 Lt žyminio mokesčio išlaidų, todėl iš atsakovės jam priteistina 8,34 Eur (144 Lt x 20 proc.) šių išlaidų. Taip pat turėjo 148 Lt dokumentų vertimo išlaidų, todėl iš atsakovės priteistina 8,57 Eur šių išlaidų. Taip pat turėjo 2 000 Lt teismo ekspertizės išlaidų, todėl iš atsakovės priteistina 115,85 Eur šių išlaidų.

Viso iÅ¡ atsakovės priteistina 132,76 Eur.        Pirmosios instancijos teisme atsakovė sumokėjo 200 Lt (57,92 Eur) žyminio moksčio (1 965 Lt žyminio mokesčio sumokėjimas buvo atidėtas). Pagal nustatytÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ (20 proc. ir 80 proc.), atsakovei tenkantis sumokėti valstybei žyminis mokestis yra 125,41 Eur, todėl iÅ¡ jos valstybei priteistina 67,49 Eur (125,41 Eur – 57,92 Eur). Likusi žyminio mokesčio dalis, kurios mokėjimas buvo atidėtas, priteistina valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovo – 501,62 Eur.

Atsakovė turėjo 484 Lt iÅ¡laidų antstolio paslaugoms apmokėti, todėl jai iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 112,14 Eur (484 Lt x 80 proc.) Å¡ių iÅ¡laidų.         Tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovė pirmosios instancijos teisme turėjo iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti (ieÅ¡kovas – 4 800 Lt, atsakovė 6 600 Lt). Teisėjų kolegija sprendžia, kad Å¡ios iÅ¡laidos yra pagrįstos. Nors atsakovės Å¡ios iÅ¡laidos yra didesnės, tačiau atsižvelgiant į prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų gausÄ , reikalingumÄ rinkti įrodymus, kuriuos ieÅ¡kovas siekė nuslėpti, nėra pagrindo mažinti jų.

Taigi, ieškovui iš atsakovės priteistina 278,03 Eur (4 800 Lt x 20 proc.) šių išlaidų, o atsakovei iš ieškovo priteistina 1 529,19 Eur (6 600 Lt x 80 proc.) šių išlaidų, subendrinus atsakovei iš ieškovo priteistina 1 251,16 Eur šių išlaidų.         Subendrinus visas pirmojoje instancijoje turėtas šalių bylinėjimosi išlaidas, atsakovei iš ieškovo priteistina 1 230,54 Eur (1 251,16 + 112,14 – 132,76).        Pirmosios instancijos teisme buvo patirtos 40,25 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, todėl valstybei iš ieškovo priteistina 9,33 Eur, o iš atsakovės 2,33 Eur.

Subendrinus priteistinas iÅ¡laidas valstybvei, iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 510,95 Eur, o iÅ¡ atsakovės 69,82 Eur.        Apeliacinės instancijos teisme ieÅ¡kovas sumokėjo 2 461 Lt (712,75 Eur) žyminį mokestį, todėl jam iÅ¡ atsakovės priteistina 356,38 Eur (712,75 Eur x 50 proc.). Taip pat ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteistina 300 Eur iÅ¡laidų už nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitÄ , kuria buvo remtasi nustatant turto vertę. Viso iÅ¡ atsakovės priteistina 656,38 Eur. IÅ¡laidos (14 Eur), sumokėtos Kauno nepriklausomų autoekspertų biurui, nepriteistinos, nes gauta informacija (pažyma) nebuvo remtasi sprendžiant ginÄÄ dėl automobilio vertės.         Apeliacinės instancijos teisme tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovė už advokato teisines paslaugas sumokėjo panaÅ¡iai (ieÅ¡kovas - 809,24 Eur, atsakovė - 750,28 Eur), teisėjų kolegija jų darbo ir laiko sÄ naudas vertina vienodai, todėl Å¡ių iÅ¡laidų tarp Å¡alių nepaskirsto.

        Subendrinus Å¡alių patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme, atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 574,16 Eur.        Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a :         Apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.        Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 13 d. sprendimÄ pakeisti.        Padidinti V.

J., a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) priteistÄ piniginę kompensacijÄ už V. J. atitenkantį nekilnojamÄ jį turtÄ iki 13 100 Eur (trylikos tÅ«kstančių Å¡imto eurų).        Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria V. J. priteistas automobilis (duomenys neskelbtini) ir Å¡ioje dalyje prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti.        Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria iÅ¡ V. J. V. J. priteista 4 679,20 Lt kompensacija už V. J. atitenkančiÄ didesnę nekilnojamojo turto dalį ir Å¡ioje dalyje prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti.        Pakeisti teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo ir jÄ iÅ¡dėstyti taip:priteisti atsakovei V.

J., a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ ieÅ¡kovo V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 574,16 Eur (penkis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt keturis eurus 16 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų;priteisti iÅ¡ atsakovės V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 69,82 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei;priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 510,95 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei.Kitoje dalyje teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                                              Evaldas Burzdikas                                                                                                                            Virginija Gudynienė                                                                                                                         Izolda Nėnienė