2021-10-27 Nr. AB-22677-3-61-3-00860-2020-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1644-822/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00860-2020-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 14.6; 14.10

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Ryčio Krasausko, Virginijos Volskienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Atliekų rūšiavimo centras“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Atliekų rūšiavimo centras“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Atliekų rūšiavimo centras“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2020 m. vasario 6 d. sprendimą Nr. (3.0)-AD5-1855; 2) panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2020 m. sausio 17 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN11-5 (toliau – ir Privalomasis nurodymas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad Inspekcija 2020 m. sausio 17 d. privalomuoju nurodymu Nr. PN11-5 pareiškėją įpareigojo UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ lauko teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), už Taršos leidime aprašyto įrenginio ribų, neteisėtai laikomas susmulkintas atliekas (591 kub. m), susidariusias po atliekų apdorojimo, sutvarkyti arba perduoti tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui. Pareiškėjas, nesutikdamas su Inspekcijos Privalomuoju nurodymu, teigė, kad skundžiamas privalomasis nurodymas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, jis nėra pagrįstas objektyviais duomenimis, jame aiškiai ir išsamiai nenurodytos aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų normos, kurių nurodoma laikytis, ar šių teisės aktų pažeidimai, tai pagrindžiančios nustatytos aplinkybės, o Privalomasis nurodymas surašytas remiantis pareigūnų subjektyvia nuomone. Pareiškėjo vertinimu, patikrinimo akte konstatuotos pažeidimo aplinkybės neatitinka realios faktinės situacijos. Pareiškėjui nebuvo aišku, kokia metodika vadovavosi patikrinimą atlikęs pareigūnas, kuris pareiškėjo produkciją identifikavo kaip atliekas. Patikrinimo akte nustatyta, kad pažeidimas buvo konstatuotas pareigūnui tik vizualiai apžiūrėjus 591 kub. m tūrio kaupą, tačiau nebuvo paimtas joks produkcijos mėginys ar juolab atliktas tyrimas, kuris leistų daryti išvadą, jog tai atliekos.

3. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ veiklos metu gauta produkcija – inertinių medžiagų (smėlio / žvyro, skaldos) frakcija yra naudojama įmonės veikloje, laikinų kelių tiesimo darbams. Anot pareiškėjo, šią aplinkybę patvirtino UAB „(duomenys neskelbtini)“ laboratorijoje atliktas mineralinės medžiagos Nr. 3 (bandinio kodas: S-U-87) granuliometrinės sudėties nustatymo bandymo rezultatas, užfiksuotas bandymo protokole Nr. 66-A/2020.

4. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad nesutikdamas su Inspekcijos surašytu Privalomuoju nurodymu, su skundu 2020 m. sausio 27 d. kreipėsi į Departamentą, kuris 2020 m. vasario 6 d. sprendimu Inspekcijos Privalomąjį nurodymą paliko nepakeistą.

5. Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcija ir trečiasis suinteresuotas asmuo Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

6. Departamentas, pareikšdamas savo ir Inspekcijos poziciją, atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad skundžiamu privalomuoju nurodymu Bendrovė buvo įpareigota iki 2020 m. vasario 7 d. sutvarkyti arba perduoti atliekų tvarkytojui už Taršos leidime aprašyto įrenginio ribų (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikomas susmulkintas atliekas (atliekų tūris 591 kub. m), susidariusias po atliekų apdorojimo.

7. Departamentas, nesutikdamas su Bendrovės skundo argumentais, jog patikrinimo akte nurodyta produkcija yra inertinių medžiagų frakcija, vadovavosi Bendrovei išduoto Taršos leidimo priedo Atliekų naudojimo ir šalinimo techniniu reglamentu, kuriame nurodyta statybinių atliekų tvarkymo proceso įmonėje seka, pagal kurią statybinės atliekos išskirstomos pagal inertinių medžiagų tipą, priklausomai nuo gautų atliekų pobūdžio prieš rūšiavimą. Pagal Atliekų naudojimo ir šalinimo techninį reglamentą atliekos gali būti prasijojamos, atskiriant smulkiąją smėlio / žvyro frakciją. Sijojimo mašinos pagalba atskiriama smulki inertinių medžiagų (smėlio / žvyro) frakcija (0–10, 10–20, 20–50 mm). Atskirta smėlio / žvyro frakcija toliau panaudojama statybose ar kelių tiesimo darbuose. Įmonės, priimdamos perdirbtas inertinių medžiagų frakcijas (smėlį, žvyrą ar skaldą) atlieka kokybinius tyrimus, ir pripažinus, kad medžiagos tinkamos, toliau panaudoja jas statybose ar kelių tiesimui. Atliekų naudojimo ir šalinimo techniniame reglamente numatytas bendradarbiavimas su statybos įmonėmis UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kitomis bendrovėmis dėl tolimesnio produkcijos, gautos perdirbus statybines atliekas, panaudojimo. Patikrinimo akto 3 punkte nurodyta, kad patikrinimo akte nurodytos susmulkintos atliekos pagamintos iš nerūšiuotų atliekų, nes yra užterštos kitų atliekų likučiais (plastiko, putų polistirolio, medienos). Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, Departamentas teigė, kad šios atliekos turi būti tvarkomos kaip atliekos – suteikiant atitinkamą kodą ir laikomos atliekų tvarkymo įrenginio teritorijoje, kaip numatyta Taršos leidimo Atliekų naudojimo ir šalinimo techniniame reglamente.

8. Departamentas pažymėjo, kad Privalomojo nurodymo institutas yra aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teisinė priemonė, kuri šiuo konkrečiu atveju pritaikyta nustatant terminą pašalinti aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimo priežastis (Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 18 str. 3 p.). Patikrinimo metu Departamento pareigūnai iš UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ negavo jokios informacijos, kuri pagrįstų, kad užterštos susmulkintos atliekos būtų naudojamos kaip produkcija. Įmonės atstovai teikė tik deklaratyvaus pobūdžio paaiškinimus ir nurodė į Taršos leidimo priede esančiame Atliekų naudojimo ir šalinimo techniniame reglamente įrašytas nuostatas.

9. Departamentas taip pat nurodė, jog pareiškėjo su skundu teismui pateikti dokumentai nėra teisiškai reikšmingi šioje byloje sprendžiant klausimą dėl aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų duoto privalomojo nurodymo teisėtumo ir pagrįstumo, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ bandymo protokole Nr. 66-A/2020 nėra nurodyta, ar tirti mėginiai paimti iš tų pačių vietų ir tų pačių susmulkintų užterštų atliekų, kurias nurodė Departamento pareigūnai patikrinimo akte. Be to, Departamentas atkreipė dėmesį, jog išvadose pateikiamas vertinimas, kad tirtos smulkintos atliekos gali būti naudojamos statybos darbams, tačiau pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių teisinių procedūrų įgyvendinimą. Pareiškėjas duomenų, kad susmulkintas atliekas faktiškai perdavė ar perduoda kitoms įmonėms naudoti kaip statybos produktą, nepateikė.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gegužės 21 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ skundą atmetė.

11. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Inspekcijos Privalomojo nurodymo, kuriuo UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ nustatytas terminas pašalinti Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 „Dėl atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“, (toliau – ir Atliekų tvarkymo taisyklės) 56 punkto reikalavimo pažeidimo priežastis, teisėtumo ir pagrįstumo.

12. Teismas nustatė, kad

12.1. Aplinkos apsaugos agentūra 2016 m. gegužės 20 d. išdavė UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ taršos leidimą Nr. TL-V.7-46/2016, kurį atnaujino 2017 m. birželio 19 d. (toliau –ir Taršos leidimas).

12.2. Inspekcijos vyriausieji valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai atliko UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ planinį teminį patikrinimą dėl pareiškėjui išduoto Taršos leidimo sąlygų laikymosi ir 2019 m. gruodžio 13 d. surašė patikrinimo aktą Nr. PA65-292 (toliau – ir Patikrinimo aktas), kurio 2 punkte, be kita ko, konstatavo, jog UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ lauko teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), už Taršos leidime aprašyto įrenginio ribų, laiko susmulkintas atliekas, susidariusias po atliekų apdorojimo. Šių susmulkintų atliekų kaupo tūris 591 kub. m. Patikrinimo akte konstatuota, kad vizualiai apžiūrėjus matyti, jog šios susmulkintos atliekos pagamintos iš nerūšiuotų atliekų, nes yra užterštos kitų atliekų likučiais (plastiko, putų polistirolo, medienos), todėl jos turi būti tvarkomos kaip atliekos – suteikiant atitinkamą kodą. Šios susmulkintos atliekos privalo būti laikomos atliekų tvarkymo įrenginio teritorijoje, kaip numatyta Taršos leidimo Atliekų naudojimo ar šalinimo techniniame reglamente.

12.3. Inspekcija, vadovaudamasi Įstatymo 18 straipsnio 3 punktu, 2020 m. sausio 17 d. surašė privalomąjį nurodymą Nr. PN11-5, kuriuo UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ nurodė lauko teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), už Taršos leidime aprašyto įrenginio ribų, neteisėtai laikomas susmulkintas atliekas (atliekų tūris 591 kub. m), susidariusias po atliekų apdorojimo, sutvarkyti arba perduoti tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui. Inspekcija Privalomajame nurodyme konstatavo, kad Bendrovė lauko teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), už Taršos leidime aprašyto įrenginio ribų, neteisėtai laikydama susmulkintas atliekas (atliekų tūris 591 kub. m), susidariusias po atliekų apdorojimo, pažeidė Atliekų tvarkymo taisyklių 56 punkto reikalavimus.

12.4. Bendrovė, nesutikdama su Privalomuoju nurodymu, dėl jo 2020 m. sausio 27 d. pateikė skundą Departamentui.

12.5. Departamentas 2020 m. vasario 6 d. sprendimu Nr. (3.0)-AD5-1855 Bendrovės skundą tenkinti atsisakė ir Inspekcijos Privalomąjį nurodymą paliko nepakeistą.

13. Teismas, atsižvelgdamas į Įstatymo nuostatas, darė išvadą, kad aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdantis pareigūnas surašyti privalomąjį nurodymą turi teisę esant pagrindams, nurodytiems Įstatymo 18 straipsnyje. Teismas nurodė, kad remiantis bylos duomenimis, pareiškėjui Privalomasis nurodymas surašytas, vadovaujantis Įstatymo 18 straipsnio 3 punkte nurodytu pagrindu, t. y. nustačius terminą pašalinti Atliekų tvarkymo taisyklių 56 punkto reikalavimo pažeidimo priežastis.

14. Teismo vertinimu, byloje ginčo, jog pareiškėjui yra išduotas Taršos leidimas Nr. TL-V.7-46/2016, suteikiantis teisę pareiškėjui vykdyti atliekų apdorojimą (naudojimą ar šalinimą, įskaitant paruošimą naudoti ar šalinti) ir laikymą, nėra.

15. Teismas pažymėjo, kad reikalavimus atliekų rūšiavimui, laikinajam laikymui, surinkimui, vežimui, apdorojimui, taip pat reikalavimus produktų platintojams, priimantiems vartotojų atiduodamas produktų atliekas, papildomus biologinių ir pavojingųjų atliekų (įskaitant alyvos atliekų) tvarkymo reikalavimus, prekybos atliekomis ir tarpininkavimo organizuojant atliekų naudojimą ar šalinimą ypatumus, reikalavimus atliekų naudojimo ar šalinimo techniniam reglamentui, atliekų apskaitos ir tvarkymo dokumentų saugojimo tvarką nustato Atliekų tvarkymo taisyklės.

16. Atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento (Taršos leidimo priedas) 2 punkte nurodytas Bendrovėje naudojamų ir (ar) šalinamų atliekų sąrašas. Mineralinės medžiagos (smėlis, akmenys (kodas 19 12 09) nurodytos kaip nepavojingos (SR, R12, R13, R5, D15). Atliekų naudojimo ar šalinimo technologinis procesas apibūdintas Atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento (Taršos leidimo priedas) 3 punkte.

17. Atliekų naudojimo ar šalinimo techninis reglamentas yra Taršos leidimo specialioji dalis, kurioje nustatomos leidimo sąlygos (Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-259, 36.2 punktas) ir laikomas neatskiriama Taršos leidimo, kurio privalo laikytis veiklos vykdytojas, dalimi. Taigi, Atliekų naudojimo ar šalinimo techninis reglamentas, apibūdinantis veiklos vykdytojo veiklą ir šios veiklos sąlygas, yra dokumentas, pagal kurį veiklos vykdytojas įsipareigojo veikti.

18. Pagal Atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento 3.4 punktą sukaupus statybinių atliekų kiekį, esant poreikiui (jeigu nustatoma, kad gautos atliekos yra nepakankamai paruoštos naudoti), vykdomas rūšiavimas. Smėlio / žvyro realizavimas statybose, kelių teisimo darbuose galimas atskyrus smulkią smėlio žvyro frakciją, atliekas sijojant arba perdirbus rūšiuotas statybines atliekas, smulkinant į 0–10 mm, 10–20 mm, 20–50 mm frakcijas.

19. Teismas nustatė, kad Patikrinimo akte konstatuotos aplinkybės neatitinta Atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento sąlygų. Kaip matyti iš Patikrinimo akto, UAB „Atliekų rūšiavimo centras” direktorius patikrinimo metu teigė, kad patikrinimo metu rastos susmulkintos atliekos yra pagaminta produkcija – smėlis / žvyras, susidaręs po atliekų perdirbimo, kuris yra tinkamas naudoti keliams tiesti, kaip užpildas. Šio statybos produkto eksploatacinių savybių deklaracijos, numatytos Reglamentuojamų statybos produktų sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. D1-601 „Dėl reglamentuojamų statybos produktų sąrašo patvirtinimo“, Bendrovė nei patikrinimo metu, nei teismui nepateikė. Byloje duomenų apie atliktus rastų atliekų kokybinius tyrimus nėra. Patikrinimo akte konstatuota aplinkybė, kad susmulkintų atliekų, kurių kaupo tūris 591 kub. m, užteršta kitomis atliekomis: plastiku, putų polistirolu, medienos likučiais, bylos duomenimis nepaneigta.

20. Teismo vertinimu, iš į bylą pateikto UAB „(duomenys neskelbtini)“ bandymo protokolo Nr. 66-A-2020 (toliau – ir Protokolas) matyti, kad UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ mineralinę medžiagą UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė 2020 m. sausio 28 d., t. y. praėjus daugiau nei mėnesiui nuo Patikrinimo akto surašymo dienos. Protokole nurodyta, jog bandinio atrankos metodas nėra identifikuotas, o gauti bandymų rezultatai susiję tiktai su konkrečiu išbandytu bandomuoju objektu. Vertinimo akto išvadose nurodyta, jog mineralinė medžiaga Nr. 3 (bandinio kodas – S-u-87) atitinka statybinių atliekų skaldai keliamus įprastus reikalavimus. Nei Protokole, nei Vertinimo akte nėra jokių duomenų, jog tirta mineralinė medžiaga – žvyras, smėlis, kaip nurodė patikrinimo metu Bendrovės direktorius ir Bendrovė skunde teismui. Dėl šių priežasčių teismas sprendė, kad pareiškėjo pateiktas Protokolas ir Vertinimo aktas negali paneigti Patikrinimo akte užfiksuotų duomenų.

21. Teismas pažymėjo, jog Bendrovė Patikrinimo akte konstatuotų aplinkybių, kad susmulkintos atliekos (tūris 591 kub. m) buvo laikomos lauko teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), už Taršos leidime aprašyto įrenginio ribų, ir, kad šias atliekas laiko Bendrovė, neginčijo (Atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento 1.3, 4 punktai).

22. Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų visumą, darė išvadą, kad Inspekcija, vadovaudamasi Įstatymo 18 straipsnio 3 punktu, pagrįstai 2020 m. sausio 17 d. surašė Privalomąjį nurodymą, kuriuo UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ nurodė lauko teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), už Taršos leidime aprašyto įrenginio ribų, neteisėtai laikomas susmulkintas atliekas (atliekų tūris 591 kub. m), susidariusias po atliekų apdorojimo, sutvarkyti arba perduoti tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui.

23. Teismas konstatavo, kad UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ patikrinimą atliko aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, kurie veikė jiems suteiktų kompetencijų ribose (Įstatymo 12 str.). Privalomojo nurodymo turinys atitinka Įstatymo 20 straipsnio reikalavimus. Departamentas, išnagrinėjęs Bendrovės skundą dėl Privalomojo nurodymo, jį tenkinti atsisakė pagrįstai. Pareiškėjo skundo argumentas, jog Privalomasis nurodymas ir Departamento 2020 m. vasario 6 d. sprendimas Nr. (3.0)-AD5-1855 neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, yra nepagrįstas.

III. 24. Pareiškėjas AB „Atliekų rūšiavimo centras“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Departamento 2020 m. vasario 6 d. sprendimą Nr. (3.0)-AD5-1855, panaikinti Inspekcijos 2020 m. sausio 17 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN11-5.

25. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pateikia tokius nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu motyvus:

25.1. Privalomasis nurodymas surašytas remiantis išimtinai pareigūnų subjektyvia nuomone. Pareiškėjo vertinimu, Patikrinimo akte konstatuotos pažeidimo aplinkybės neatitinka realios faktinės situacijos, todėl pareiškėjo atžvilgiu priimtas ir jam neigiamas pasekmes sukeliantis Privalomasis nurodymas yra nepagrįstas, neteisėtas. Nei patikrinimą atliekantis pareigūnas, nei bylos nagrinėjimo metu institucijos atstovai nenurodė, kokie teisės aktai nustato, kiek ir kokių kaupe esančių medžiagų dalių turi būti rasta, kad tokia skalda būtų laikoma ne skalda, o atliekomis. Akivaizdu, kad patikrinimą atlikęs pareigūnas neturėdamas jokios metodikos, nebūdamas kvalifikuotu specialistu, negalėjo objektyviai įvertinti, kad 591 kub. m tūrio kaupe esančios mineralinės medžiagos yra atliekos.

25.2. Teisiškai ydingas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvas, kad nei Protokole nei Vertinimo akte nėra jokių duomenų, jog tirta mineralinė medžiaga – žvyras, smėlis. Nes pats atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą neginčija to fakto, kad patikrinimo metu pareigūnai tik vizualiai patikrino pareiškėjo veiklos metu susidariusį smėlio / žvyro, skaldos 591 kub. m tūrio kaupą, kuris, pareigūnų nuomone, turi būti tvarkomas kaip atliekos, suteikiant atitinkamą kodą.

25.3. Siekiant paneigti Patikrinimo akte konstatuotas aplinkybes, t. y. kad pareiškėjo veiklos metu susidarantis smėlis, žvyras, galimai užterštas plastiko, putų polistirolo ir medienos likučiais, yra atliekos, 2020 m. sausio 28 d. pareiškėjo iniciatyva UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo užsakyta ginčijamos produkcijos inertinių medžiagų (smėlio/žvyro, skaldos) frakcijos tyrimas – granuliometrinės sudėties nustatymo bandymas. Pažymėta, kad jokia kita produkcija, išskyrus patikrinimo metu nustatytą 591 kub. m tūrio kaupą, teritorijoje nebuvo nustatyta ar rasta, tą patvirtina ir Patikrinimo akte pareigūnų konstatuotos aplinkybės. Šiuo konkrečiu atveju, pareiškėjo pateiktos mineralinės medžiagos, t. y. skaldos, tinkamumui naudoti statybos darbuose įvertinti buvo atliekamas granuliometrinės sudėties nustatymas, bandymą atliekant sijojimo metodu. Atlikus tyrimą, kvalifikuoto eksperto dr. D. K. parengtose išvadose, konstatuota, kad „tirta mineralinė medžiaga Nr. 3 (bandinio kodas S-U-87) atitinka statybinių atliekų skaldai keliamus įprastus reikalavimus ir gali būti naudojama statybos darbuose, tokiuose kaip kelių, takų, aikštelių pagrindų įrengimas, privažiavimo kelių statybos aikštelėse įrengimas“, kas akivaizdžiai paneigia Patikrinimo akte konstatuotas ir pareigūnų „iš akies“ nustatytas aplinkybes.

25.4. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo veiklos metu gauta produkcija – inertinių medžiagų (smėlio / žvyro, skaldos) frakcija atitinka statybinių atliekų skaldai keliamus įprastus reikalavimus ir naudojama statybos darbuose, tokiuose kaip laikinų kelių, privažiavimo kelių statybos aikštelėse įrengimui, ką patikrinimo metu nurodė ir pareiškėjo atstovas, nepatenka į Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. D1-601 patvirtintą reglamentuojamų statybos produktų sąrašą, pareigos pateikti minėto produkto savybių deklaracijos pareiškėjui nėra.

25.5. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytos aplinkybės, kad pareiškėjas mineralinę medžiagą UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė praėjus daugiau kaip mėnesiui nuo Patikrinimo akto, pareiškėjas pažymi, jog jam neigiamas teisines pasekmes sukeliantis Privalomasis nurodymas buvo priimtas tik po mėnesio nuo Patikrinimo akto surašymo dienos, t. y. 2020 m. sausio 17 dieną. Pareiškėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ mineralinę medžiagą bandymams pateikė 2020 m. sausio 28 d. Todėl minėtos aplinkybės, kad pareiškėjas mineralinę medžiagą bandymams pateikė praėjus 11 dienų nuo institucijos surašyto Privalomojo nurodymo dienos, nesudaro pagrindo abejoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikto tyrimo pagrįstumu.

26. Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą, nurodo, kad atsakovo Inspekcijos pozicija visiškai sutampa su Departamento pozicija išreikšta šiame atsiliepime ir prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

27. Departamentas atsiliepime pateikia tokius argumentus:

27.1. Nesutinka su apeliaciniame skunde dėstomu argumentu, kad Inspekcijos Privalomasis nurodymas surašytas remiantis išimtinai pareigūnų subjektyvia nuomone, kadangi Patikrinimo akto 3 punkte nurodomą aplinkybę: „<...> susmulkintos atliekos pagamintos iš nerūšiuotų atliekų, nes yra užterštos kitų atliekų likučiais (plastiko, putų polistirolio, medienos), todėl jos turi būti tvarkomos kaip atliekos – suteikiant atitinkamą kodą“, patvirtina patikrinimo metu aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų darytos nuotraukos. Byloje nebuvo ginčo dėl nustatytos šių atliekų laikymo vietos (už Taršos leidime aprašyto įrenginio ribų). Atsižvelgiant į tai, susmulkintos atliekos (užterštos plastiko, putų polistirolio, medienos atliekų likučiais) privalo būti laikomos atliekų tvarkymo įrenginio teritorijoje, kaip numatyta Taršos leidimo Atliekų naudojimo ir šalinimo techniniame reglamente.

27.2. UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ apeliaciniame skunde kelia klausimus, kurių nebuvo skunde, pateiktame Vilniaus apygardos administraciniam teismui, pvz.: dėl patikrinimo akte nurodyto atliekų kaupo tūrio (591 kub. m), dėl metodų, kuriais aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas nustatė, jog kaupe yra susmulkintos atliekos (užterštos plastiko, putų polistirolio, medienos atliekų likučiais). Apeliaciniame skunde taip pat keliamas naujas klausimas: „kiek ir kokių kaupe esančių medžiagų dalių, turi būti rasta, kad tokia skalda būtų laikoma ne skalda, o atliekomis“. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pareiškėjas neginčijo Patikrinimo akte nustatyto atliekų kiekio, buvo keliami klausimai tik dėl galimybės šias atliekas įvardyti kaip pagamintą produkciją, kas leistų UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ išvengti atliekų tvarkymą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų pareigų ir šias atliekas sutvarkyti arba perduoti atliekų tvarkytojui, t. y. įvykdyti Privalomajame nurodyme išdėstytus reikalavimus.

27.3. Pareiškėjui išduotame Taršos leidimo priede esančiame Atliekų naudojimo ir šalinimo techniniame reglamente išdėstytas atliekų naudojimo ar šalinimo technologinis procesas. Departamentas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išdėstytais argumentais, kad Patikrinimo akte konstatuotos aplinkybės, iš kurių matyti, kad UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ veikla neatitinka Atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento sąlygų, t. y. Patikrinimo akte konstatuota, kad patikrinimo metu teritorijoje (duomenys neskelbtini), už Taršos leidime aprašyto įrenginio ribų, buvo neteisėtai laikomos susmulkintos atliekos (atliekų tūris 591 kub.m), pagamintos iš nerūšiuotų atliekų, nes yra užterštos kitų atliekų likučiais (plastiko, putų polistirolio, medienos).

27.4. Pareiškėjas nei patikrinimo metu, nei pirmosios instancijos teismui nepateikė duomenų, kad tokios susmulkintos atliekos būtų perduodamos Taršos leidimo priede esančiame Atliekų naudojimo ir šalinimo techniniame reglamente nurodytoms įmonėms, t. y. kad pareiškėjas veiklos metu susidarantis atliekomis užterštas smėlis, žvyras yra tinkamas ir faktiškai naudojamas keliams tiesti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 28. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento Vilniaus valdybos Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcijos 2020 m. sausio 17 d. privalomojo nurodymo Nr. PN11-5, kuriuo UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ nustatytas terminas pašalinti Atliekų tvarkymo taisyklių 56 punkto reikalavimo pažeidimo priežastis, teisėtumo ir pagrįstumo.

29. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. gegužės 21 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ skundą atmetė, nustatęs, jog Inspekcija, vadovaudamasi Įstatymo 18 straipsnio 3 punktu, pagrįstai 2020 m. sausio 17 d. surašė Privalomąjį nurodymą, kuriuo UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ nurodė teritorijoje (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikomas susmulkintas atliekas (atliekų tūris 591 kub. m), susidariusias po atliekų apdorojimo, sutvarkyti arba perduoti tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui. Teismas konstatavo, kad Departamentas, išnagrinėjęs Bendrovės skundą dėl Privalomojo nurodymo, jį tenkinti atsisakė pagrįstai, o pareiškėjo skundo argumentas, jog Privalomasis nurodymas ir Departamento 2020 m. vasario 6 d. sprendimas Nr. (3.0)-AD5-1855 neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, yra nepagrįstas.

30. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad Privalomasis nurodymas surašytas remiantis išimtinai pareigūnų subjektyvia nuomone. Pareiškėjo teigimu, teisiškai ydingas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvas, kad nei Protokole nei Vertinimo akte nėra jokių duomenų, jog tirta mineralinė medžiaga – žvyras, smėlis. Be to, pareiškėjo įsitikinimu, pareigos pateikti produkto savybių deklaracijos jam nėra, o tai, kad mineralinę medžiagą bandymams pateikė praėjus 11 dienų nuo institucijos surašyto Privalomojo nurodymo dienos, nesudaro pagrindo abejoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikto tyrimo pagrįstumu.

31. Pirmiausiai, sutiktina su atsakovo pozicija, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pareiškėjas neginčijo Patikrinimo akte nustatyto atliekų kiekio, iš esmės buvo keliami klausimai tik dėl galimybės šias atliekas įvardyti kaip pagamintą produkciją, kas leistų UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ išvengti atliekų tvarkymą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų pareigų ir šias atliekas sutvarkyti arba perduoti atliekų tvarkytojui, t. y. įvykdyti Privalomajame nurodyme išdėstytus reikalavimus.

32. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

33. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nagrinėjamoje byloje nėra faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir byloje esančių įrodymų pagrindu neteisingai nustatė aplinkybes, kurios turi bylai esminės reikšmės. Todėl teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami. Teisėjų kolegija papildomai patikrinusi bylą sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja, tačiau atsižvelgdama į pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, juos papildo.

34. Inspekcija Privalomajame nurodyme konstatavo, kad Bendrovė lauko teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), už Taršos leidime aprašyto įrenginio ribų, neteisėtai laikydama susmulkintas atliekas (atliekų tūris 591 m3), susidariusias po atliekų apdorojimo, pažeidė Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217, 56 punkto reikalavimus. Privalomasis nurodymas surašytas, vadovaujantis Įstatymo 18 straipsnio 3 punkte nurodytu pagrindu, t. y. nustačius terminą pašalinti Atliekų tvarkymo taisyklių 56 punkto reikalavimo pažeidimo priežastis. Taisyklių 56 punktas nustato, kad įmonė, atliekanti atliekų apdorojimą, ir įmonė, atliekų susidarymo vietoje pavojingąsias atliekas laikanti ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingąsias – ilgiau kaip vienerius metus, privalo turėti nustatyta tvarka išduotą Taršos leidimą. Patikrinimo akto Nr. PA65-292 2 punkte konstatuota, jog UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ lauko teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), už Taršos leidime aprašyto įrenginio ribų, bendrovė laiko susmulkintas atliekas, susidariusias po atliekų apdorojimo; šių susmulkintų atliekų kaupo tūris 591 m3. Taip pat patikrinimo akte konstatuota, kad vizualiai apžiūrėjus matyti, jog šios susmulkintos atliekos pagamintos iš nerūšiuotų atliekų, nes yra užterštos kitų atliekų likučiais (plastiko, putų polistirolo, medienos), todėl jos turi būti tvarkomos kaip atliekos – suteikiant atitinkamą kodą. Šios susmulkintos atliekos privalo būti laikomos atliekų tvarkymo įrenginio teritorijoje, kaip numatyta Taršos leidimo Atliekų naudojimo ar šalinimo techniniame reglamente.

35. Iš Patikrinimo akte konstatuotų aplinkybių darytina išvada, kad UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ veikla neatitinka Atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento sąlygų, t. y. Patikrinimo akte konstatuota, kad patikrinimo metu teritorijoje (duomenys neskelbtini), už Taršos leidime aprašyto įrenginio ribų, buvo neteisėtai laikomos susmulkintos atliekos (atliekų tūris 591 kub. m), pagamintos iš nerūšiuotų atliekų, nes yra užterštos kitų atliekų likučiais (plastiko, putų polistirolio, medienos). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pagal Atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento 3.4 punktą sukaupus statybinių atliekų kiekį, esant poreikiui (jeigu nustatoma, kad gautos atliekos yra nepakankamai paruoštos naudoti), vykdomas rūšiavimas. Smėlio/žvyro realizavimas statybose, kelių teisimo darbuose galimas atskyrus smulkią smėlio žvyro frakciją, atliekas sijojant arba perdirbus rūšiuotas statybines atliekas, smulkinant į 0-10 mm, 10-20 mm, 20-50 mm frakcijas. Tuo tarpu Patikrinimo akte konstatuotos aplinkybės neatitinta Atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento sąlygų.

36. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Bendrovė Patikrinimo akte konstatuotų aplinkybių, kad susmulkintos atliekos (tūris 591 m3) buvo laikomos lauko teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), už Taršos leidime aprašyto įrenginio ribų, ir, kad šias atliekas laiko Bendrovė, neginčija (Atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento 1.3, 4 punktai). Taip pat akcentuotina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ bandymo protokolo Nr. 66-A-2020, UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ mineralinę medžiagą UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė 2020 m. sausio 28 d., t. y. praėjus daugiau nei mėnesiui nuo Patikrinimo akto surašymo dienos. Be to, Protokole nurodyta, jog bandinio atrankos metodas nėra identifikuotas, o gauti bandymų rezultatai susiję tiktai su konkrečiu išbandytu bandomuoju objektu. Vertinimo akto išvadose nurodyta, jog mineralinė medžiaga Nr. 3 (bandinio kodas – S-u-87) atitinka statybinių atliekų skaldai keliamus įprastus reikalavimus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos išvada, kad nei Protokole, nei Vertinimo akte nėra jokių duomenų, jog tirta mineralinė medžiaga – žvyras, smėlis, kaip nurodė patikrinimo metu Bendrovės direktorius ir Bendrovė skunde teismui, taigi pareiškėjo pateiktas Protokolas ir Vertinimo aktas negali paneigti Patikrinimo akte užfiksuotų duomenų. Apeliacinio skundo teiginiai, kad Patikrinimo akte konstatuotos pažeidimo aplinkybės neatitinka realios faktinės situacijos, vertintini kaip pareiškėjo gynybinė pozicija, kuriai pagrįsti nebuvo pateikti įrodymai teismui.

37. Inspekcija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 punktu, pagrįstai 2020 m. sausio 17 d. surašė privalomąjį nurodymą Nr. PN11-5, kuriuo UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ nurodė lauko teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), už Taršos leidime aprašyto įrenginio ribų, neteisėtai laikomas susmulkintas atliekas (atliekų tūris 591 m3), susidariusias po atliekų apdorojimo, sutvarkyti arba perduoti tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui.

38. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus, nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Atliekų rūšiavimo centras“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Virginija Volskienė

Skirgailė Žalimienė