2021-06-16 Nr. AB-12906-3-61-3-00549-2020-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1840-520/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00549-2020-5

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos G. Z. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – viešoji įstaiga „Ekoagros“) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja G. Z. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NMA, Agentūra) 2020 m. sausio 14 d. sprendimo Nr. BR6-3746192 „Dėl skirtos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ dalį dėl kompensacinės išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“; Parama ekologiniam ūkininkavimui (LT100); Javai ekologiniam“ išmokėjimo už 1,65 ha plotą (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą NMA išmokėti pareiškėjai kompensacinę išmoką už visą viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) „Ekoagros“ 2019 m. liepos 11 d. patvirtinamajame dokumente Nr. SER-K-19-00947 sertifikuotą plotą.

2. Pareiškėja nurodė, kad nesutinka su NMA Sprendimo dalimi dėl kompensacinės išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“; Parama ekologiniam ūkininkavimui (LT100); Javai ekologiniam“ (toliau – ir EKOV priemonė už javus) gavimo tik už 1,65 ha plotą, kadangi deklaruotas ir VšĮ „Ekoagros“ sertifikuotas plotas sudarė 58,04 ha. 2019 m. gegužės 28 d. pateiktoje Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškoje buvo nustatytas vienintelis neatitikimas – įsėlio reikalavimų nesilaikymas (per 5 metų laikotarpį neįsėtas įsėlis tame pačiame plote). Atsakovas, neturėdamas nei faktinio, nei teisinio pagrindo, nepagrįstai neskyrė pareiškėjai paramos pagal EKOV priemonę už javus.

3. Pareiškėja teigė, kad ginčo santykius reglamentuoja ne tik NMA Sprendime cituojamos Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 3D-286, (toliau – ir EKO taisyklės), bet ir žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 375 patvirtintos Ekologinio žemės ūkio taisyklės (toliau – ir EŽŪ taisyklės), kurių taikymą pareiškėjos atveju atsakovas ignoravo. Nors pagal ginčijamo Sprendimo turinį spręstina, kad jeigu pareiškėja būtų savo kontroliniuose žemės sklypuose bent metus auginusi daugiametes žoles, kompensacinę išmoką ji būtų gavusi už visą deklaruotą ir sertifikuotą 58,04 ha plotą, tačiau būtent pagal EŽŪ taisyklių 38 punktą, augalai gali būti neauginami tuose sertifikavimo įstaigos kontroliuojamuose laukuose, kurie bent vieną kartą per 5 metus buvo tręšiami organinėmis trąšomis. VšĮ „Ekoagros“ 2019 m. liepos 11 d. Ekologinės gamybos tikrinimo protokole užfiksavo, kad pagal buhalterinės apskaitos dokumentus pareiškėja savo ekologiniame ūkyje naudoja organines trąšas – mėšlą, kuris naudotas kontroliniuose žemės sklypuose. Todėl atsakovas nepagrįstai atsisakė išmokėti kompensacines išmokas už tai, kad pareiškėja neva nesilaikė EKO taisyklių 26 punkto reikalavimų, nors jai jų ir nereikėjo laikytis pagal EŽŪ taisyklių 38 punkto reikalavimus.

4. Pareiškėja nurodė, kad jos ūkį kaip ir kiekvienais metais tikrino ir sertifikavo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Žemės ūkio ministerija) įgaliota tarnyba – VšĮ „Ekoagros“. Šio vienintelio Lietuvos Respublikoje įgalioto sertifikuoti ekologinius ūkius subjekto atliktas pareiškėjos ekologinio ūkio patikrinimas ir išduotas patvirtinamasis dokumentas (sertifikatas) patvirtino, kad pareiškėjos ūkis yra ekologinis ir šiais duomenimis vadovaudamasis atsakovas turi išmokėti paramą. NMA negalėjo paneigti vienintelės Lietuvos Respublikoje veikiančios ekologinių ūkių sertifikavimo įstaigos atlikto sertifikavimo ir savavališkai nuspręsti nemokėti išmokos, nors tam nebuvo jokio pagrindo.

5. Atsakovas Agentūra atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas nurodė, kad pareiškėja 2019 m. gegužės 28 d. pateikė NMA paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką (toliau – ir Paraiška), kurioje, be kita ko, buvo deklaruotas 57,51 ha plotas. NMA, vertindama Paraišką, nustatė, kad pareiškėja nesilaikė EKO taisyklių 22.13 punkte nurodyto įsipareigojimo – plotuose, kuriuose bent metus auginami prie javų arba javų pašaro grupių priskiriami augalai, kartą per įsipareigojimų laikotarpį privalu auginti augalus, nurodytus šių taisyklių 26 punkte, t. y. įsėti daugiamečių žolių įsėlį. Bendras plotas, kuriame nustatytas įsėlio reikalavimų nesilaikymas, yra 55,86 ha. Kadangi nustatytas neatitikimo plotas yra 55,86 ha pagal EKOV priemonę už javus, todėl parama pagal šią priemonę mokama už 1,65 ha (57,51 ha (deklaruotas plotas) – 55,86 ha (plotas, kuriame pareiškėja nesilaikė įsėlio reikalavimų)).

7. Atsakovas paaiškino, kad EKO taisyklių 2 priede nurodyti augalai yra susiję su paramos mokėjimu pagal atitinkamas remiamas grupes, o EŽŪ taisyklių 37 punkte yra nurodyti augalai, kurie turi būti auginami, siekiant ekologiškai ūkininkauti (atitikti sėjomainos bei dirvos gerinimo reikalavimus). EKO taisyklių 26 punktas nenurodo, kad įsėlio reikalavimas laikomas įgyvendintas ir tuose laukuose, kuriuose pareiškėjai arba paramos gavėjai per įsipareigojimų laikotarpį nors kartą naudojo organines trąšas, kaip nurodyta EŽŪ taisyklių 38 punkte. NMA paraiškas pagal EKOV priemonę už javus administruoja, vadovaudami kompetentingos institucijos – Žemės ūkio ministerijos – parengtomis EKO taisyklėmis. Būtent šiose taisyklėse yra nurodytos tinkamumo gauti paramą sąlygos ir reikalavimai bei įsipareigojimai, kurių privalo laikytis pareiškėjai, siekiantys gauti išmoką pagal EKOV priemonę už javus. Pagal 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1305/2013 dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005, su visais pakeitimais (toliau – ir Reglamentas (ES) Nr. 1305/2013) nuostatas, už ekologinio ūkininkavimo metodų, ekologinio ūkininkavimo reikalavimų ir praktikos tinkamą vykdymą yra atsakinga VšĮ „Ekoagros“, kuri sertifikuoja ekologinę augalininkystę ar gyvulininkystę bei vertina sertifikuojamos auginamos produkcijos ar gyvūnų atitiktį teisės aktų reikalavimams vadovaudamasi EŽŪ taisyklėmis. Šiai institucijai nėra pavesta funkcija vertinti laukų tinkamumą paramai gauti, nes būtent NMA yra atsakinga už Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai priemonių administravimą, lėšų mokėjimą, apskaitą ir kontrolę, įskaitant ir žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų nuotolines patikras.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ „Ekoagros“ atsiliepime į skundą prašė bylą spręsti teismo nuožiūra.

9. VšĮ „Ekoagros“ nurodė, kad pareiškėja ir VšĮ „Ekoagros“ 2014 m. balandžio 23 d. sudarė sutartį, kurios pagrindu VšĮ „Ekoagros“ atliko pareiškėjos vykdomos ekologinės žemės ūkio produktų pirminės gamybos veiklos sertifikavimą. Pareiškėjos ekologinės gamybos ūkio subjekto kasmetinis patikrinimas atliktas 2019 m. liepos 9–11 d., ekologinės gamybos ūkio plotas – 58,04 ha. Patikrinimo metu nustatyta, kad 2019 m. gegužės 28 d. Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos duomenys sutampa su realia situacija ūkyje. Pagal buhalterinės apskaitos dokumentus nustatyta, kad visuose pareiškėjos ekologinės gamybos ūkio laukuose tręšimui naudotas mėšlas.

10. VšĮ „Ekoagros“ paaiškino, kad ji nevertina ir nepriima sprendimų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones, nes nėra tam kompetentinga, šias priemones vertina ir jų įgyvendinimą kontroliuoja NMA, todėl dėl šių taisyklių ir kaip jas įgyvendina pareiškėja, VšĮ „Ekoagros“ pasisakyti negali.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. liepos 2 d. sprendimu pareiškėjos G. Z. skundą atmetė.

12. Teismas nustatė, kad pareiškėja 2019 m. gegužės 28 d. pateikė paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką, kurioje nurodė deklaruotinus plotus (kontrolinius žemės sklypus), iš viso naudmenų, už kurias prašoma išmokėti išmokas plotas, – 58,04 ha. Pareiškėja prie skilties „Dalyvavimas įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros programos priemones“ „Ekologinis ūkininkavimas“ nurodė konkrečius kontrolinius žemės sklypus, t. y. plotus, už kuriuos prašoma paramos. Pareiškėja prie Paraiškos pridėjo VšĮ „Ekoagros“ 2019 m. liepos 11 d. išduotą patvirtinamąjį dokumentą, skirtą ūkio subjektui pagal 2007 m. birželio 28 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo ir panaikinančio reglamentą (EEB) Nr. 2092/91, su paskutiniais pakeitimais padarytais 2013 m. gegužės 13 d. tarybos reglamentu (EB) Nr. 517/2013 (toliau – ir Reglamentas (EB) Nr. 834/2007) 29 straipsnio 1 dalį, kuriuo sertifikuota, kad pareiškėjos bendrame ūkio plote – 58,04 ha – auginami augalai – grikiai, avižos, žieminiai rugiai – apibrėžiami kaip ekologiški produktai, pridėjo VšĮ „Ekoagros“ ekologinės gamybos tikrinimo protokolą, kuriame užfiksuota, kad kontrolinių žemės sklypų, kuriuose pareiškėja augina žieminius rugius, grikius, avižas, tręšimui naudota medžiaga 2018 m. rugsėjo mėnesį – 2019 m. balandžio mėnesį buvo mėšlas.

13. Teismas nurodė, kad NMA Sprendimą grindė argumentu, jog pareiškėja nesilaikė EKO taisyklių 22.13 punkte nurodyto įsipareigojimo – per 5 metų įsipareigojimo laikotarpį ne trumpiau nei metus, bet ne ilgiau kaip 2 metus, laukuose privaloma įsėti žolių įsėlį, ir dėl to paramą pagal EKOV priemonę už javus paskyrė už 1,65 ha plotą (faktinis plotas – 57,54 ha, o plotas, kuriame nesilaikyta įsėlio reikalavimų, – 55,86 ha).

14. Teismas, vertindamas pareiškėjos skundo argumentus, kad ji nesilaikė EKO taisyklių 26 punkto reikalavimų dėl to, jog jo nereikėjo laikytis pagal kito teisės akto – EŽŪ taisyklių 38 punkto nuostatas, aptarė EKO taisyklių 22.13, 26 ir 54.4 punktus, taip pat EŽŪ taisyklių 2–3, 37–38 punktus ir nurodė, kad pagal EKO taisykles, kompensacinė išmokama mokama už EKO taisyklėse nustatytų įpareigojimų vykdymą, siekiant įgyvendinti EKOV priemonės už javus tikslus, o ne už patį faktą, kad tam tikras ūkis ar jame auginama produkcija pripažįstama ir sertifikuota kaip ekologiška, o EŽŪ taisyklės nustato reikalavimus ūkiams, gamybos plotams, jų gamybos produktams, kurie yra keliami sertifikuojant tokią gamybą kaip ekologinę. Teismo vertinimu, EŽŪ taisyklių 37–38 punktų nuostatos taikomos būtent šiam tikslui įgyvendinti. Teismas nurodė, kad pareiškėja siekia gauti kompensacinę išmoką, o ne pripažinti jos ūkį, gamybos plotą ar gamybos produktą ekologiniu, o kompensacinės išmokos gavimo sąlygas pagal EKOV priemonę už javus reglamentuoja specialiosios nuostatos, įtvirtintos ne EŽŪ taisyklėse, o EKO taisyklėse, kuriomis ir rėmėsi NMA priimdama ginčijamą sprendimą.

15. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėja pateikė ir EKO taisyklių rengėjos (Žemės ūkio ministerijos) išaiškinimą, jog EŽŪ taisyklių 37–38 punktuose nurodomi visi galimi sėjomainos būdai sertifikavimo įstaigos kontroliuojamose laukuose, o EKO taisyklių 26 punkto nuostatose nurodyti būtent reikalavimai kompensacinėms išmokoms gauti.

16. Teismas atmetė pareiškėjos teiginius, kad EŽŪ taisyklių 38 punkto įgyvendinimas deklaruotose laukuose panaikino jos pareigą vykdyti reikalavimus, įtvirtintus EKO taisyklių 22.13 ir 26 punktuose. Teismas sprendė, jog NMA pagrįstai už plotus, kuriuose nevykdyti šie įsipareigojimai, neskyrė kompensacinės išmokos. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad pareiškėjos deklaruotas plotas buvo sertifikuotas, nesudaro pagrindo nesilaikyti EKO taisyklėse numatytų įpareigojimų paramos gavėjui, be to, nagrinėjamu atveju nebuvo ginčo dėl deklaruoto ir (ar) sertifikuoto ploto skirtumų, dėl kurių parama turėtų būti mažinama pagal EKO taisyklių 40 punktą.

17. Teismas nesutiko su pareiškėjos teiginiais, kad jos deklaruoti kontroliniai žemės sklypai yra sertifikuoti kaip ekologiniai, todėl NMA šiais duomenimis vadovaudamasi išmoka (turi išmokėti) išmokas. Teismas nurodė, kad nors pareiškėja pateikė teismui duomenis, jog VšĮ „Ekoagros“ 2019 m. liepos 11 d. išdavė patvirtinamąjį dokumentą, skirtą ūkio subjektui pagal Reglamento (EB) Nr. 834/2007 29 straipsnio 1 dalį, kuriuo sertifikavo, kad pareiškėjos auginami augalai – grikiai, avižos, žieminiai rugiai apibrėžiami kaip ekologiški produktai, tačiau ši aplinkybė nepatvirtina, jog pareiškėja įgyvendino reikalavimus, įtvirtintus EKO taisyklių 22.13 ir 26 punktuose. Teismas akcentavo, kad žemės sklypų ar gaminių sertifikavimas kaip ekologiškų, pagal EKO taisyklių nuostatas nėra pagrindas kompensacinei išmokai gauti, nes tokiai išmokai gauti būtina įgyvendinti teikiant paraišką dėl paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius prisiimtų įsipareigojimų vykdymą, įskaitant ir pareigą laukuose, kuriuose bent metus auginami prie javų arba javų pašaro grupių priskiriami augalai, per 5 metų įsipareigojimų laikotarpį ne trumpiau nei metus, bet ne ilgiau nei 2 metus, įsėti daugiamečių žolių įsėlį.

18. Teismas nurodė, kad būtent NMA yra paskirta atlikti Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai priemonių administravimą (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimo Nr. 722 2 p.), toks pats įpareigojimas NMA įtvirtintas ir žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 patvirtintų Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių 105 punkte – už paraiškų administravimą, administracinę patikrą, patikrą vietoje ir nuotolinę patikrą, paramos dydžio apskaičiavimą ir išmokėjimą paramos gavėjams, lėšų apskaitą, ataskaitų teikimą atsako NMA. Būtent NMA administruoja ir EKOV priemonę už javus (EKO taisyklių 35 p.).

19. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, ginčui aktualių teisės aktų nuostatas, konstatavo, kad pareiškėjos ginčijama Sprendimo dalis priimta tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl jos naikinti nei pareiškėjos nurodomais, nei kitais motyvais nėra pagrindo. Kadangi ginčijama Sprendimo dalimi pareiškėjai pagrįstai skirta kompensacinė išmoka už 1,65 ha deklaruoto ploto dalį, teismas sprendė, kad nėra pagrindo įpareigoti NMA išmokėti pareiškėjai kompensacinę išmoką už visą VšĮ „Ekoagros“ 2019 m. liepos 11 d. patvirtinamajame dokumente Nr. SER-K-19-00947 sertifikuotą plotą. Dėl to teismas pareiškėjos skundą atmetė.

III. 20. Pareiškėja G. Z. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

21. Pareiškėja nurodo, kad teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas netyrus 2020 m. birželio 12 d. rašytiniuose paaiškinimuose jos papildomai nurodytų argumentų ir aplinkybių bei juos pagrindžiančių dokumentų. Teismas nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, jų visapusiškai ir objektyviai neištyrė, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 81 straipsnis, pažeidė ABTĮ 57 straipsnyje (toks straipsnis nurodytas apeliaciniame skunde) įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, t. y. netinkamai pritaikė proceso teisės normas, visiškai formaliai taikė įstatymą, net nekvestionavo NMA atsiliepime į skundą nurodytų aplinkybių, neatsižvelgė į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) išaiškinimus, todėl neteisingai išsprendė bylą.

22. Pareiškėja teigia, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja ne tik NMA cituojamos EKO taisyklės, bet ir EŽŪ taisyklės, taip pat EKO taisyklių 26 punkto nuostatos yra nesuderinamos su EŽŪ taisyklių 37–38 punktų nuostatomis, nors abejomis nuostatomis yra siekiama tų pačių tikslų. Tačiau teismas dėl šio klausimo nepasisakė, nesigilino į tikruosius EŽŪ taisyklių 37–38 punktų nuostatų priėmimu siektus užtikrinti tikslus, vadovavosi NMA atsiliepime į skundą nurodytais argumentais.

23. Pareiškėja nurodo, kad tiek NMA, tiek ir teismas neturėjo teisinio ir faktinio pagrindo neatsižvelgti į Žemės ūkio ministerijos nurodytus tikruosius ir pagrindinius tikslus bei siekius rengiant EKO taisykles ir EŽŪ taisykles. Teismas taip pat į bylą neįtraukė Žemės ūkio ministerijos, nors atsakovas atsiliepime į skundą prašė, taip pat nepagrįstai nesivadovavo jos pateiktu išaiškinimu.

24. Pareiškėjos teigimu, jai griežtai laikantis EŽŪ taisyklių 37–38 punktų reikalavimų, ką patvirtino VšĮ „Ekoagros“, dėl to jos produkcija ir laukai buvo sertifikuoti kaip ekologiniai, negali būti taikomos sankcijos už tai, kad ji nesilaikė taip pat alternatyvaus, tačiau NMA akivaizdžiai labiau priimtino, būdo.

25. Pareiškėja teigia, kad šiuo atveju turi būti vadovaujamasi ESTT 2020 m. balandžio 30 d. sprendimu, priimtu byloje Nr. C-797/18 (Graikijos Respublika prieš Europos Komisiją), kurioje situacija faktiškai yra tapati. Pareiškėja nurodo, kad pasirinkus organines trąšas pagal EŽŪ taisyklių 38 punktą, kaip galimą ir Žemės ūkio ministerijos patvirtintą alternatyvų būdą „augalų kaitai“, numatytai EKO taisyklių 26 punkte, tai negali būti laikoma šių taisyklių 26 punkto reikalavimų nesilaikymu, o tai, NMA nuomone, ir buvo priežastis neskirti pareiškėjai kompensacinės išmokos.

26. Pareiškėja nurodo, kad NMA ir teismas taip pat nevertino VšĮ „Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos“ pateiktų išaiškinimų, šalyje susidariusios ekstremaliosios situacijos. Pareiškėja teismui pateikė dar 2017 metais Žemės ūkio ministerijos NMA ir VšĮ „Ekoagros“ pateiktus išaiškinimus, kaip reikia administruoti tiesioginių išmokų skyrimą ekstremaliųjų situacijų metu, tačiau teismas šiuos įrodymus ignoravo ir dėl jų nepasisakė. Pareiškėjos įsitikinimu, būtent Žemės ūkio ministerijos pateiktuose išaiškinimuose ir nurodymuose yra akivaizdžiai matoma valstybės pozicija, kaip reikėtų administruoti paramos skyrimą esant 2017 metų ekstremaliajai situacijai. Tokiai situacijai besitęsiant 2018 ir 2019 metais, šie Žemės ūkio ministerijos siūlymai ir reikalavimai yra taip pat aktualūs ir šios nagrinėjamos bylos kontekste.

27. Pareiškėja teigia, kad teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju nebuvo ginčo dėl deklaruoto ir sertifikuoto ploto skirtumų, dėl kurių parama turėtų būti mažinama pagal EKO taisyklių 40 punktą, tačiau tai tik patvirtina, kad teismas galbūt net nenustatė, dėl ko byloje kilo ginčas ir dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Ginčas byloje būtent ir kilo, kad visi pareiškėjos deklaruoti kontroliniai žemės sklypai buvo sertifikuoti. Būtent pagal tai ir pagal EKO taisyklių 40 punkto reikalavimus ir skirstoma parama. Tačiau nors ir buvo minėtos sąlygos, NMA pareiškėjai neskyrė paramos. Jeigu, teismo vertinimu, skirtumų tarp deklaruoto ir sertifikuoto ploto nebuvo (o tai yra pagrindas šiuo atveju skirti išmoką), tai tuomet teismo sprendimo rezoliucinė dalis prieštarauja motyvuojamajai daliai.

28. Pareiškėja nurodo, kad teismo sprendime visiškai ignoruota ir tai, jog pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 288 straipsnio 2 pastraipą reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse. Dėl savo pobūdžio ir paskirties Europos Sąjungos (toliau – ir ES) šaltinių sistemoje reglamentų nuostatos paprastai turi tiesioginį poveikį nacionalinės teisės sistemose ir nacionalinėms valdžios institucijoms nereikia imtis įgyvendinimo priemonių. Remiantis suformuota ESTT jurisprudencija, nacionalinės administracinės valdžios institucijos ir teismai, įpareigoti taikyti ES teisės nuostatas, įgyvendindami atitinkamą kompetenciją, privalo užtikrinti visišką šių nuostatų veiksmingumą.

29. Pareiškėja teigia, kad ji visiškai užtikrino Reglamentu (EB) Nr. 834/2007 ES siekiamus tikslus, dėl to jos ekologinis ūkininkavimas ir buvo sertifikuotas pagal šį reglamentą kaip ekologinis. NMA, kaip valstybės narės administracinė institucija, neturi jokio pagrindo kvestionuoti, kad pareiškėja atitinka visas sąlygas paramai gauti. Priešingas teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas bei prieštaraujantis ES teisei.

30. Pareiškėja nurodo, kad ji visiškai užtikrino Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ kompleksinius tikslus, todėl nebuvo ir nėra pagrindo jai neskirti už tai kompensacinės išmokos. Pareiškėja, visiškai užtikrindama ES reikalavimų savo veikloje laikymąsi ūkininkaudama ekologiškai ir šią produkciją realizuodama ES, turi nekvestionuotiną teisę gauti ES paramą, o nacionalinės institucijos, šiuo atveju – NMA – šios teisės paneigti ir apriboti šiuo atveju negali. NMA Sprendimą patvirtinantis teismo sprendimas yra neteisėtas, neteisingas ir nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas, o pareiškėjos skundas tenkintas.

31. Atsakovas NMA atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

32. Atsakovas dėl pareiškėjos skundo argumentų, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja ne tik EKO taisyklės, bet ir EŽŪ taisyklės, kurių 37 punkte daugiamečių žolių įsėlio sąrašas, atitinka EKO taisyklių 2 priede pateikiamą daugiamečių žolių sąrašą, nurodo, kad EKO taisyklių 2 priede nurodyti augalai yra susiję su paramos mokėjimu pagal atitinkamas remiamas grupes, o EŽŪ taisyklių 37 punkte yra nurodyti augalai, kurie turi būti auginami, siekiant ekologiškai ūkininkauti (atitikti sėjomainos bei dirvos gerinimo reikalavimus).

33. Atsakovas taip pat nurodo, kad EŽŪ taisyklių 37.2.1 punkte nurodyti lęšiai, lubinai, pupos, sojos, vikiai, žirniai yra auginami ekologiniame ūkyje – tai reiškia, kad ūkininkas atitinka dirvos gerinimo reikalavimus. Jeigu šie augalai ne tik auginami ekologiniame ūkyje, bet ir deklaruojami paramai pagal EKOV priemonę už javus gauti (už javus arba javus pašarams) – jų paskirtis tampa kita – gaunama produkcija bei už juos mokama atitinkamo dydžio išmoka. EKO taisyklių 2 priede šie augalai yra priskiriami II grupei – javams arba III grupei – javai pašarams. Po (prieš) jų auginimą kaip nurodyta EKO taisyklių 22.13 ir 26 punktuose būtina ne trumpiau nei metus auginti įsėlines kultūras (tuomet tokių kultūrų paskirtis būtų ne produkcija, o dirvos gerinimas). EKO taisyklių 26 punktas nenurodo, kad įsėlio reikalavimas laikomas įgyvendintas ir tuose laukuose, kuriuose pareiškėjai arba paramos gavėjai per įsipareigojimų laikotarpį nors kartą naudojo organines trąšas (tirštąjį mėšlą, pusiau skystąjį mėšlą, skystąjį mėšlą arba srutas, kompostą, granuliuotą mėšlą, granuliuotas trąšas, sapropelį), kaip nurodyta EŽŪ taisyklių 38 punkte. Tai viena iš ekologinio ūkininkavimo priemonių, apimanti ne tik augalų kaitą (sėjomainą), bet ir dirvos gerinimo galimybes. Norint ekologiškai ūkininkauti pakanka įgyvendinti EŽŪ taisyklių 37 ir 38 punktų nuostatas, bet norint gauti ir paramą pagal EKOV priemonę už javus – būtina laikytis EKO taisyklių 26 punkte įtvirtinto reikalavimo.

34. Atsakovas pažymi, kad būtent EKO taisyklėse yra nurodytos tinkamumo gauti paramą sąlygos ir reikalavimai bei įsipareigojimai, kurių privalo laikytis pareiškėjai, siekiantys gauti išmoką pagal EKOV priemonę už javus. Be to, EKO taisyklėse yra nurodytas ir paramos dydis už plotus, kuriuose pareiškėjai vykdo ekologinę gamybą, bei sankcijos – nesilaikant atitinkamų reikalavimų.

35. Atsakovo teigimu, pagal EKO taisykles, kompensacinė išmokama mokama už EKO taisyklėse nustatytų įpareigojimų vykdymą, siekiant įgyvendinti EKOV priemonės už javus tikslus, o ne už patį faktą, kad tam tikras ūkis ar jame auginama produkcija pripažįstama ir sertifikuota kaip ekologiška.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 36. Bylos esminis dalykas – Nacionalinės mokėjimo agentūros 2020 m. sausio 14 d. sprendimo Nr. BR6-3746192 dalies, kuria pareiškėjai G. Z. išmokėta kompensacinė išmoka pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“; Parama ekologiniam ūkininkavimui (LT100); Javai ekologiniam“ už 1,65 ha plotą, pagrįstumas ir teisėtumas. Pareiškėja taip pat yra pareiškusi reikalavimą įpareigoti NMA išmokėti jai kompensacinę išmoką už visą VšĮ „Ekoagros“ 2019 m. liepos 11 d. patvirtinamajame dokumente Nr. SER-K-19-00947 sertifikuotą plotą (58,04 ha).

37. NMA Sprendimas grindžiamas tuo, jog pareiškėja nesilaikė EKO taisyklių 22.13 punkto (redakcija, galiojusi iki 2020 m. balandžio 30 d.) reikalavimo, pagal kurį ji įsipareigojo plotuose, kuriuose bent metus auginami prie javų arba javų pašaro grupių priskiriami augalai, kartą per įsipareigojimų laikotarpį auginti augalus, nurodytus šių taisyklių 26 punkte.

38. Pagal EKO taisyklių 26 punktą, kompensacinė išmoka už daugiamečių žolių įsėlį mokama už tuos laukus, kuriuose auginami prie šios grupės priskirti augalai, nurodyti šių taisyklių 2 priede, arba jame nurodytų daugiamečių žolių mišiniai; pareiškėjai arba paramos gavėjai, kurių laukuose bent metus auginami prie javų arba javų pašaro grupių priskiriami augalai, per 5 metų įsipareigojimų laikotarpį ne trumpiau nei metus, bet ne ilgiau nei 2 metus, nurodytuose laukuose privalo įsėti daugiamečių žolių įsėlį; parama už daugiamečių žolių įsėlį bus mokama tais metais, kai jos bus auginamos ir deklaruojamos paramai gauti; daugiametes žoles galima įsėti į pasėlį arba sėti einamaisiais metais, tačiau tokiu atveju sėja turi būti atliekama ne vėliau kaip iki liepos 10 d. EKO taisyklių 2 priede nurodyti augalai, kurie laikytini daugiamečių žolių įsėliu. Kai nesilaikoma EKO taisyklių 26 punkte nurodyto reikalavimo, parama einamaisiais metais už tuos laukus neskiriama (EKO taisyklių 54.4 p.).

39. Pareiškėjai parama pagal EKOV priemonę už javus paskirta už 1,65 ha plotą, nes nustatyta, kad 55,86 ha plote nesilaikyta daugiamečio žolių įsėlio reikalavimų (pagal VšĮ „Ekoagros“ ekologinės gamybos tikrinimo protokolą, kontrolinių žemės sklypų, kuriuose pareiškėja augina žieminius rugius, grikius, avižas, tręšimui 2018 m. rugsėjo mėnesį – 2019 m. balandžio mėnesį naudotas mėšlas).

40. Pareiškėja tiek skunde, tiek apeliaciniame skunde teigia, kad nagrinėjamu atveju turėjo būti taikomos ne EKO taisyklių nuostatos, o EŽŪ taisyklių 38 punkto nuostatos, nustatančios, jog šių taisyklių 37 punkte nurodyti augalai gali būti neauginami tuose sertifikavimo įstaigos kontroliuojamuose laukuose, kurie bent vieną kartą per 5 metus buvo tręšiami organinėmis trąšomis (tirštuoju mėšlu, pusiau skystuoju mėšlu, skystuoju mėšlu arba srutomis, kompostu, granuliuotu mėšlu, granuliuotomis trąšomis, sapropeliu).

41. EŽŪ taisyklių 37 punkte nurodyta, kad sertifikavimo įstaigos kontroliuojamuose laukuose (išskyrus daugiamečių augalų ir vaistažolių laukus bei sertifikuojamus plotus šiltnamiuose) turi būti parengta ir įgyvendinama šiam ūkininkavimo būdui tinkama sėjomaina arba augalų kaita, privalomai pasirenkant taikyti vieną iš nurodytų priemonių, nurodytų šio punkto 1–2 papunkčiuose.

42. Pareiškėja apeliaciniame skunde, kritikuodama pirmosios instancijos teismo išvadą, kad Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, akcentuoja, jog nagrinėjamu nepagrįstai teikė pirmenybę EKO taisyklėms, nors tiek EKO taisyklių 26 punktu, tiek EŽŪ taisyklių 37–38 punktais siekiama to paties tikslo – atkurti natūralias biologines dirvožemio, kaip pagrindinio agrosistemos komponento, savybes, pagal Lietuvos kaimo plėtros priemonę deklaruotuose laukuose gali būti parengta ir įgyvendinama šiam ūkininkavimo būdui tinkama sėjomaina arba augalų kaita. Pareiškėja, vadovaudamasi Reglamento (EB) Nr. 834/2007 nuostatomis, teigia, kad ji užtikrino šiuo reglamentu siekiamų tikslų, dėl ko jos ekologinis ūkininkavimas ir buvo sertifikuotas pagal šį reglamentą kaip ekologinis.

43. Nagrinėjant pareiškėjos apeliacinio skundo argumentus ir tikrinant pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymėtina, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėja deklaruotuose laukuose, už kuriuos neskirta kompensacinė išmoka pagal EKOV priemonę už javus, vienus metus neaugino augalų, nurodytų EKO taisyklių 2 priede, o augino žieminius rugius, grikius, avižas bei tręšimui 2018 m. rugsėjo mėnesį – 2019 m. balandžio mėnesį naudojo mėšlą.

44. Įvertinus pareiškėjos teiktą Paraišką paramai pagal EKOV priemonę už javus gauti, tai, kad būtent EKO taisyklės nustato sąlygas, kurias išpildžius yra mokamos išmokos, konstatuotina, kad atsakovas teisėtai Sprendimą grindė EKO taisyklių nuostatomis, o ne EŽŪ taisyklių nuostatomis.

45. Teisėjų kolegija pritaria atsakovo pozicijai, kad EKO taisyklių 2 priede nurodyti augalai yra susiję su paramos mokėjimu pagal atitinkamas remiamas grupes (EKO taisyklių 2 priedas ir EKO taisyklių 47 ir 48 punktai), o EŽŪ taisyklių 37 punkte nurodyti augalai, kurie turi būti auginami, siekiant ekologiškai ūkininkauti (atitikti sėjomainos bei dirvos gerinimo reikalavimus); norint ekologiškai ūkininkauti pakako įgyvendinti EŽŪ taisyklių 37 ir 38 punktų nuostatas, bet norint gauti paramą pagal EKOV priemonę už javus – buvo būtina laikytis EKO taisyklių 26 punkte įtvirtinto reikalavimo.

46. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal EŽŪ taisyklių 3 punktą, šios taisyklės reglamentuoja kodų sertifikavimo įstaigoms suteikimą, ekologinės gamybos žemės ūkio ir maisto produktų sertifikavimą, ekologinės gamybos proceso kontrolę visais gamybos, paruošimo ir platinimo etapais, augalininkystės, gyvulininkystės, paukštininkystės, bitininkystės, triušininkystės, akvakultūros gyvūnų, kultūrinių grybų ir elninių gyvūnų produktų gamybą, leistinų naudoti ekologinėje gamyboje pagalbinių medžiagų naudojimą, su ekologine gamyba susijusių leidimų suteikimą, ekologiškų žemės ūkio ir maisto produktų ženklinimą ir mokymų, susijusių su ekologine gamyba, organizavimą, t. y. šios taisyklės nenustato sąlygų, kurias įvykdžius mokama kompensacinė išmoka pagal EKOV priemonę už javus.

47. Pagal EKO taisykles, kompensacinė išmokama mokama už šiose taisyklėse nustatytų įpareigojimų vykdymą, siekiant įgyvendinti EKOV priemonės už javus tikslus, o ne už patį faktą, kad tam tikras ūkis ar jame auginama produkcija pripažįstama ir sertifikuota kaip ekologiška. EŽŪ taisyklės nustato reikalavimus ūkiams, gamybos plotams, jų gamybos produktams, kurie yra keliami sertifikuojant tokią gamybą kaip ekologinę, todėl EŽŪ taisyklių 37–38 punktų nuostatos taikomos būtent šiam tikslui įgyvendinti.

48. Akcentuotina, kad pareiškėjos pateiktame EKO taisyklių rengėjos Žemės ūkio ministerijos išaiškinime nurodyta, jog EŽŪ taisyklių 37–38 punktuose nurodomi visi galimi sėjomainos būdai sertifikavimo įstaigos kontroliuojamose laukuose, o EKO taisyklių 26 punkto nuostatose nurodyti būtent reikalavimai kompensacinėms išmokoms gauti.

49. Nepripažintini pagrįstais pareiškėjos teiginiai, kad vien dėl to, jog deklaruoti kontroliniai žemės sklypai yra sertifikuoti kaip ekologiniai, NMA privalėjo išmokėti išmoką. Nors pareiškėja pateikė duomenis, kad VšĮ „Ekoagros“ 2019 m. liepos 11 d. išdavė patvirtinamąjį dokumentą, skirtą ūkio subjektui pagal Reglamento (EB) Nr. 834/2007 29 straipsnio 1 dalį, kuriuo sertifikavo, kad pareiškėjos auginami augalai – grikiai, avižos, žieminiai rugiai apibrėžiami kaip ekologiški produktai, tačiau ši aplinkybė nepatvirtina, kad pareiškėja įgyvendino reikalavimus, įtvirtintus EKO taisyklių 22.13 ir 26 punktuose.

50. Teisėjų kolegija nekvestionuoja pareiškėjos argumentų dėl VšĮ „Ekoagros“ įgaliojimų sertifikuoti ekologinius ūkius, tačiau, kaip ir pati VšĮ „Ekoagros“ byloje nurodė, NMA yra paskirta atlikti Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai priemonių administravimą (Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimo Nr. 722 2 p.), toks pats įpareigojimas NMA įtvirtintas ir žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 patvirtintų Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių 105 punkte – už paraiškų administravimą, administracinę patikrą, patikrą vietoje ir nuotolinę patikrą, paramos dydžio apskaičiavimą ir išmokėjimą paramos gavėjams, lėšų apskaitą, ataskaitų teikimą atsako NMA. Taigi būtent NMA administruoja ir EKOV priemonę už javus (EKO taisyklių 35 p.).

51. EŽŪ Taisyklės priimtos įgyvendinant inter alia (be kita ko) Reglamento (EB) Nr. 834/2007 nuostatas. Reglamente (EB) Nr. 834/2007 įtvirtintos nuostatos, susijusios su ekologinių produktų gamyba, platinimu, ženklinimu ir pan., tačiau jos visiškai nereglamentuoja paramos (išmokų, kompensacijų) klausimų, t. y. jos nėra skirtas paramos skyrimo ar neskyrimo taisyklių nustatymui.

52. Reglamento Nr. 1305/2003 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog šiuo reglamentu nustatomos bendrosios taisyklės, kuriomis reglamentuojama Sąjungos parama kaimo plėtrai, finansuojama Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir įsteigto Reglamentu (ES) Nr. 1306/2013, lėšomis. Juo nustatomi tikslai, prie kurių įgyvendinimo turi prisidėti kaimo plėtros politika, ir atitinkami Sąjungos kaimo plėtros prioritetai. Juo apibrėžiamas strateginis kaimo plėtros politikos kontekstas ir apibrėžiamos priemonės, kurios turi būti priimtos siekiant įgyvendinti kaimo plėtros politiką. Be to, juo nustatomos programavimo, bendradarbiavimo tinkle, valdymo, stebėsenos ir vertinimo taisyklės, grindžiamos bendra valstybių narių ir Komisijos atsakomybe, ir taisyklės, kuriomis užtikrinamas EŽŪFKP koordinavimas su kitomis Sąjungos priemonėmis. Reglamento (ES) Nr. 1305/2003 II skyriuje detalizuoti uždaviniai, tikslai ir prioritetai, o 29 straipsnis skirtas ekologiniam ūkininkavimui. Šiame straipsnyje numatyta, jog pagal šią priemonę parama skiriama už žemės ūkio paskirties žemės hektarą ūkininkams arba ūkininkų grupėms, kurie savanoriškai įsipareigoja taikyti ekologinio ūkininkavimo praktiką ir metodus, apibrėžtus Reglamente (EB) Nr. 834/2007, arba juos išlaikyti ir kurie yra aktyvūs ūkininkai pagal Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 9 straipsnį (1 d.). Išmokos skiriamos kasmet ir jomis kompensuojamos visos dėl prisiimtų įsipareigojimų paramos gavėjų patirtos papildomos išlaidos arba prarastos pajamos, arba jų dalis (4 d.).

53. ESTT bylose, susijusiose su reglamentų, nustatančių paramos teikimą, taikymu, yra pasisakęs, jog nors dėl savo pobūdžio ir paskirties Sąjungos teisės šaltinių sistemoje reglamentų nuostatos paprastai turi tiesioginį poveikį nacionalinės teisės sistemose ir nacionalinėms valdžios institucijoms nereikia imtis įgyvendinimo priemonių, kai kurias jų nuostatas gali prireikti įgyvendinti valstybėms narėms patvirtinant įgyvendinimo priemones (2012 m. spalio 25 d. sprendimo Ketelä, C‑592/11, EU:C:2012:673, 35 p.; 2014 m. gegužės 15 d. sprendimo Szatmári Malom, C‑135/13, EU:C:2014:327, 54 p.; 2016 m. liepos 7 d. sprendimo Občina Gorje, C‑111/15, EU:C:2016:532, 34 p., 2017 m. kovo 30 d. sprendimo József Lingurár, C-315/16, EU:C:2017:244; 17 p.).

54. Be to, neginčijama, kad valstybės narės gali priimti reglamentą įgyvendinančias priemones, jeigu nepažeidžia jo tiesioginio taikymo, neiškraipo jo, kaip Sąjungos teisės akto, pobūdžio ir jei patikslina šiuo reglamentu joms suteiktos diskrecijos įgyvendinimą, nepažeisdamos jo nuostatų (ESTT 2012 m. spalio 25 d. sprendimo Ketelä, C‑592/11, EU:C:2012:673, 36 p.; 2014 m. gegužės 15 d. sprendimo Szatmári Malom, C‑135/13, EU:C:2014:327, 55 p.; 2016 m. liepos 7 d. sprendimo Občina Gorje, C‑111/15, EU:C:2016:532, 35 p.; 2017 m. kovo 30 d. sprendimo József Lingurár, C-315/16, EU:C:2017:244, 18 p.)

55. Remiantis reikšmingomis Reglamento [Nr. 1698/2005] (kuris pakeistas Reglamentu (ES) Nr. 1305/2013) nuostatomis, aiškinamomis atsižvelgiant į jo tikslus, reikia nustatyti, ar pagal jas valstybėms narėms draudžiama, nurodoma arba leidžiama priimti tam tikras įgyvendinimo priemones, o pastaruoju atveju – visų pirma ar atitinkama priemonė patenka į kiekvienai valstybei narei pripažįstamos diskrecijos sritį (ESTT 2012 m. spalio 25 d. sprendimo Ketelä, C‑592/11, EU:C:2012:673, 37 p.; 2016 m. liepos 7 d. sprendimo Občina Gorje, C‑111/15, EU:C:2016:532, 36 p.; 2017 m. kovo 30 d. sprendimo József Lingurár, C-315/16, EU:C:2017:244, 19 p.).

56. Įvertinus Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 preambulėje įtvirtintas nuostatas, siekiamus tikslus bei ESTT išaiškinimus, darytina išvada, jog konkrečių programų, kurioms skiriamas finansavimas, detalizavimas paliekamas būtent valstybių narių diskrecijai. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog Reglamente (ES) Nr. 1305/2013 akcentuojama mokamų išmokų kompensacinė paskirtis, t. y. jog šios išmokos turi padengti dėl prisiimtų įsipareigojimų paramos gavėjų patirtas papildomas išlaidas arba prarastas pajamas.

57. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėja nesilaikė EKO taisyklių sąlygų ir reikalavimų kompensacinei išmokai gauti, pagrįstai ir teisėtai padarė išvadą, jog atsakovo Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Šios išvados nepaneigia tiek pirmosios instancijos teismui, tiek apeliacinės teismui pateikti pareiškėjos rašytiniai paaiškinimai.

58. Pareiškėja byloje nėra pateikusi jokių įrodymų, kad neįvykdė EKO taisyklių 22.13 reikalavimo dėl susidariusios ekstremaliosios situacijos (nepalankios meteorologinės situacijos). Be to, pareiškėjos akcentuojamuose Žemės ūkio ministerijos raštuose iš esmės kalbama apie ūkininkų įsipareigojimus, susijusius su produkcijos užauginimu ir realizavimu, susidarius ekstremaliajai hidrometeorologinei situacijai 2017 metais, o nagrinėjamu atveju pareiškėja vienus metus turėjo auginti įsėlines kultūras, kurių paskirtis ne produkcija, o dirvos gerinimas.

59. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neįtraukė Žemės ūkio ministerijos trečiuoju suinteresuotu asmeniu, nors tokį prašymą buvo pateikęs atsakovas.

60. Vertinant šiuos argumentus, pažymėtina, kad pagal ABTĮ 46 straipsnio 2 dalį, trečiuoju suinteresuotu asmeniu į bylą traukiamas asmuo, kurio teisėms ir pareigioms bylos išsprendimas gali turėti įtakos. Taigi asmuo įtraukiamas į teismo procesą kaip trečiasis suinteresuotas asmuo, tuo atveju, kai, atsižvelgiant į to asmens ir vienos iš šalių materialiojo teisinio santykio pobūdį, procesas gali paveikti, nors ir netiesiogiai, to asmens materialiąsias subjektines teises ir pareigas. Trečiojo suinteresuoto asmens dalyvavimą procese gali pagrįsti tik atitinkamas jo ir vienos iš proceso šalių materialusis teisinis santykis ir teisinis procesinis suinteresuotumas bylos baigtimi. Kiekvienu atveju klausimas dėl įtraukimo į bylą konkretaus trečiojo suinteresuoto asmens, teismo turi būti sprendžiamas priklausomai nuo konkrečių bylos aplinkybių, be kita ko, įvertinant to konkretaus asmens teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi (ne)buvimą, teismo sprendimo galimą įtaką to asmens teisėms ir pareigoms ateityje, jo santykių su kiekviena iš ginčo šalių arba ginčo objektu pobūdį, faktinį skundo pagrindą.

61. Pareiškėja apeliaciniame skunde nenurodo teisiškai pagrįstų argumentų, dėl kurių pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti, kad šios bylos ginčo išsprendimas gali paveikti tiesiogiai arba netiesiogiai Žemės ūkio ministerijos materialiąsias subjektines teises ir pareigas, todėl darytina išvada, kad Žemės ūkio ministerija pagrįstai ir teisėtai nebuvo įtraukta trečiuoju suinteresuotu asmeniu.

62. Teisėjų kolegija, apibendrindama nutartyje nurodytus argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė bylos faktus ir juos kvalifikavo, išaiškino ir pritaikė materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso normų, todėl dėl apeliaciniame skunde nurodytų faktinių ir teisinių aplinkybių netenkinamas apeliacinio skundo reikalavimas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimo, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, apeliacinis skundas atmetamas.

63. Kadangi pareiškėjos apeliacinis skundas atmestas, todėl netenkinamas pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (ABTĮ 40 str. 1 d.)

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos G. Z. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė