25d3d88f-7b42-4e7a-afde-a8fedbd40f71 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja Erinija Kazlauskienė                                              Civilinė byla Nr. 2A-970-730/2015Teisėja Nijolė Šimkienė                                                              (Proceso Nr. 2-43-3-00040-2015-4)                                                                                                     Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                                                                                                      35.3.6.; 63.1; 121.21.

 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2015 m. birželio 30 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mariaus Dobrovolskio, Alvydo Žerlausko, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovės UAB „Gelvora“ apeliacinį skundÄ dėl Å ilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės UAB „Gelvora“ ieÅ¡kinį atsakovui A.

M. dėl skolos priteisimo, n u s t a t ė: ieÅ¡kovė UAB „Gelvora“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo 4458,77 Lt (1291,35 Eur) skolÄ , 2236,75 Lt (647,81 Eur) palÅ«kanas, 1665,55 Lt (482,38 Eur) delspinigių, 455,19 Lt (131,83 Eur) ikiteisminio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡laidų, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 8,9 procento dydžio sutartines palÅ«kanas nuo pagrindinės skolos sumos 4458,77 Lt (1291,35 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog AB SEB bankas ir atsakovas 2007-12-19 sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 0450718055509-94, pagal kuriÄ atsakovui suteiktas kreditas, atsakovas įsipareigojo kreditÄ grÄ Å¾inti, mokėti palÅ«kanas, delspinigius, kitas sutartyje numatytas sumas. Atsakovui tinkamai nevykdant sutarties, AB SEB bankas sutartį nutraukė. IeÅ¡kovė ir AB SEB bankas 2009-11-09 sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09-20-83, pagal kuriÄ AB SEB bankas perleido visus reikalavimus atsakovo atžvilgiu ieÅ¡kovei.

IeÅ¡kovė apie tai informavo atsakovÄ , tačiau atsakovas prievolės neįvykdė. Šilutės rajono apylinkės teismas 2015-03-16 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Priteisė iÅ¡ atsakovo 1291,35 Eur skolos, 215,94 Eur palÅ«kanų, 241,19 Eur delspinigių, 8,9 procento dydžio metines palÅ«kanas nuo 1291,35 Eur sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2015-01-08 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos 1748,48 Eur sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2015-01-08 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 131,83 Eur ikiteisminio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡laidų, 52,45 Eur žyminio mokesčio ieÅ¡kovės naudai.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog Å¡alys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sÄ Å¾iningai, draudžiama vienaÅ¡aliÅ¡kai atsisakyti įvykdyti prievolę. Kadangi atsakovas iki Å¡iol nevykdo sutarties, o byloje esantys duomenys patvirtina prievolės neįvykdymÄ , ieÅ¡kovės UAB „Gelvora“ reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovo 1291,35 Eur skolos yra pagrįstas, todėl patenkintas. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs, kad byloje pateiktas tik vienas 2009-11-19 ieÅ¡kovės praneÅ¡imas atsakovui dėl įsiskolinimo, daugiau įrodymų apie tai, jog ieÅ¡kovė ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdama susigrÄ Å¾inti skolÄ , nėra, remdamasis CK 1.5 straipsniu, 6.73 straipsnio 2 dalimi, 6.258 straipsnio 3 dalimi, turėdamas teisę mažinti sutartimi nustatytas palÅ«kanas, apskaičiuotas palÅ«kanas sumažino iki 215,94 Eur.

Vartojimo kredito sutartyje numatytas delspinigių dydis – 0,1 procento už dienÄ , yra aiÅ¡kiai per didelis, prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms, gerai moralei, sÄ Å¾iningumo, protingumo, teisingumo principams, todėl sumažintas iki 0,05 procento už dienÄ . Taip pat priteista 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bei 8,9 procento dydžio palÅ«kanos nuo pagrindinės skolos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 131,83 Eur ikiteisminio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡laidos, 52,45 Eur žyminis mokestis proporcingai patenkintų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai.

 Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė praÅ¡o Å ilutės rajono apylinkės teismo 2015-03-16 sprendimo dalį, kurioje atmestas ieÅ¡kovės praÅ¡ymas priteisti iÅ¡ atsakovo 431,87 Eur palÅ«kanas, panaikinti, priteisti iÅ¡ atsakovo papildomai 431,87 Eur sutartines palÅ«kanas, bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog apeliantė nesiėmė priemonių iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ , negynė pažeistų teisių, todėl padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog yra pagrindas mažinti priteistinas palÅ«kanas.Å alių sudarytoje kredito sutartyje kredito grÄ Å¾inimo norma sudaro 9,93 procento per metus, tai yra daug kartų mažesnis dydis nei numatytas Vartojimo kredito įstatyme, todėl nesant kitų įrodymų dėl palÅ«kanų nepagrįstumo, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo laikyti palÅ«kanas neprotingai didelėmis bei pažeidžiančiomis sÄ Å¾iningumo bei teisingumo principus.    Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra akivaizdžiai prieÅ¡taringas, kadangi teismas pripažino, jog yra pagrindas sumažinti praÅ¡omas priteisti sutartines palÅ«kanas, tačiau priteisti 8,9 procento dydžio palÅ«kanas nuo pagrindinės skolos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo laikė pagrįstu reikalavimu. Apeliacinis skundas tenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra bÅ«tinas (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo motyvus, nenustatė iÅ¡skirtinių aplinkybių, dėl kurių bylos apeliacinės instancijos teisme nebÅ«tų galima iÅ¡nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka.Nustatyta, kad 2007-12-19 tarp pirminės kreditorės AB SEB banko ir atsakovo A. M. buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. 0450718055509-94 (toliau – Vartojimo kredito sutartis), pagal kuriÄ AB SEB bankas atsakovui suteikė 5256,65 Lt (1522,43 Eur) dydžio kreditÄ , pagal Vartojimo kredito sutarties specialiosios dalies 2.4 punktÄ , Å¡alys susitarė dėl 8,9 procento palÅ«kanų normos, o atsakovas įsipareigojo Vartojimo kredito sutartyje nustatyta tvarka grÄ Å¾inti kreditÄ , mokėti palÅ«kanas, delspinigius bei kitas Vartojimo kredito sutartyje numatytas įmokas AB SEB banko naudai (b. l. 9–13).

Kadangi atsakovas Vartojimo kredito sutartį vykdė netinkamai, AB SEB bankas Vartojimo kredito sutartį nutraukė. 2009-11-09 AB SEB bankas ir UAB „Gelvora“ sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09-20-83, pagal kuriÄ pirminė kreditorė AB SEB bankas perleido visus reikalavimus atsakovo atžvilgiu pagal minėtÄ Vartojimo kredito sutartį naujajam kreditoriui – ieÅ¡kovei UAB „Gelvora“ (b. l. 14–19). Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria iÅ¡ dalies patenkintas ieÅ¡kovės praÅ¡ymas dėl 647,81 Eur sutartinių palÅ«kanų priteisimo, priteista 215,94 Eur palÅ«kanų.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kintos palÅ«kanų funkcijos: pirma, tai yra mokestis už pinigų skolinimÄ ; antra, tai yra minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensavimas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimÄ (CK 6.261 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014).

Taip pat atskirai įstatyme (CK 6.37 straipsnio 2 dalyje) numatytos vadinamosios procesinės palÅ«kanos, tačiau Å¡ios palÅ«kanos nėra laikomos savarankiÅ¡ka palÅ«kanų rÅ«Å¡imi ir yra priskirtinos prie kompensuojamųjų palÅ«kanų. Taigi matyti, jog Å¡ių palÅ«kanų paskirtis ir funkcijos yra skirtingos.Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pelno (mokėjimo) palÅ«kanų, kurių paskirtis – nustatyti mokestį už naudojimÄ si kreditoriaus pinigais, o ne kompensuoti kreditoriaus nuostolius už prievolės neįvykdymÄ .

Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palÅ«kanas už pinigų skolinimÄ sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natÅ«ra, t. y. sumokėti įstatyme ar Å¡alių sutartyje nustatytÄ mokestį už naudojimÄ si paskolos suma – palÅ«kanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, pelno palÅ«kanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimÄ si svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d.

Netesybas ir palÅ«kanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1. 37, p. 424–452).IeÅ¡kovės reikalavimas dėl palÅ«kanų sumokėjimo kilo iÅ¡ kreditavimo teisinių santykių. Pagal CK 6.881 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ kreditavimo sutarties sampratÄ , kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga įsipareigoja suteikti kredito gavėjui pinigines lėšas, o kredito gavėjas įsipareigoja gautÄ sumÄ grÄ Å¾inti kreditoriui ir mokėti palÅ«kanas.

Kreditavimo santykiams taikomos paskolos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, neprieÅ¡taraujančios kreditavimo sutarties esmei ir CK XLIII skyriaus II skirsnyje įtvirtintoms taisyklėms. Remiantis CK 6.872 straipsnio 1 dalies nuostatomis palÅ«kanų už naudojimÄ si paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarkÄ nustato Å¡alys susitarimu. Jeigu Å¡alys nėra susitarusios dėl palÅ«kanų dydžio, palÅ«kanos nustatomos pagal paskolos davėjo gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palÅ«kanų normÄ , galiojusiÄ paskolos sutarties sudarymo momentu.

IÅ¡ Å¡alių sudarytos Vartojimo kredito sutarties Nr. 0450718055509-94 specialiosios dalies 2.4 punkto matyti, kad nustatyta 8,9 procento dydžio palÅ«kanų norma, vadinasi, Å¡alys dėl pelno palÅ«kanų dydžio sprendė savo susitarimu. Kadangi mokėjimo funkcijÄ atliekančios palÅ«kanos priteisiamos CK 1.138 straipsnio 1 dalies ketvirtojo punkto ir 6.213 straipsnio 1 dalies pagrindu, nes ieÅ¡kovė, praÅ¡ydama priteisti palÅ«kanas, reikalauja piniginę prievolę įvykdyti natÅ«ra, tai Å¡alių sutartas pelno (mokėjimo) palÅ«kanų dydis gali bÅ«ti mažinamas taikant sutarčių teisės normas (CK 6.223, 6.228 straipsniai), tačiau turi bÅ«ti nustatytas tam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2014).Nagrinėjamu atveju Å¡alių sutartis sudaryta laikantis sutarties laisvės principo (CK 6.156 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, kad CK 6.228 straipsnio 1 dalyje suteikta teisė Å¡aliai atsisakyti sutarties arba tam tikros sÄ lygos, jeigu sutarties sudarymo metu sutartis ar atskira jos sÄ lyga nepagrįstai suteikė kitai Å¡aliai perdėtÄ pranaÅ¡umÄ . Konstatuojama, kad atsisakoma sÄ lyga nulemia didelę Å¡alių prievolių neatitiktį, kai viena Å¡alis kitos sÄ skaita įgyja neproporcingai didelę, palyginti su jos prievolėmis, naudÄ , o kita Å¡alis negauna nieko arba jos nauda yra neproporcingai maža, palyginti su kitos Å¡alies prievole.

Tokia nelygybė dėl tarpusavio prievolių neatitikties turi bÅ«ti jau sudarant sutartį. Esant esminei Å¡alių teisių ir pareigų neatitikčiai, bÅ«tų nesÄ Å¾ininga ir neprotinga reikalauti vykdyti sutartį, tokiu atveju Å¡alis, kuri bÅ«tų nukentėjusioji, turi teisę pareikÅ¡ti kitai Å¡aliai, kad atsisako vykdyti tokiÄ sutartį ar tam tikrÄ jos sÄ lygÄ , tokios sutarties ar jos sÄ lygos galima atsisakyti vienaÅ¡aliÅ¡kai, nesikreipiant į teismÄ . CK 6.228 straipsnio 2 dalis suteikia nukentėjusiai Å¡aliai teisę reikalauti teismo tvarka pakeisti sutarties sÄ lygas, taigi nukentėjusi Å¡alis turi pasirinkimÄ : ji gali iÅ¡ viso atsisakyti sutarties arba tam tikros sÄ lygos; be to, gali reikalauti pakeisti sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2010).

Teismas turi teisę iÅ¡nagrinėti sutarties sÄ lygÄ ir jÄ atitinkamai pakeisti CK 6.228 straipsnio pagrindu tik esant Å¡alies praÅ¡ymui, jai įrodinėjant Å¡ios materialiosios teisės normos taikymo pagrindus konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014). Nagrinėjamoje byloje atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepimo į ieÅ¡kinį, prieÅ¡taravimų nepateikė, nebuvo reiÅ¡kiama reikalavimų dėl Å¡alių sudarytos Vartojimo kredito sutarties sÄ lygų dėl palÅ«kanų normos modifikavimo, be to, nesutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog ieÅ¡kovė nesiėmė veiksmų skolai iÅ¡siieÅ¡koti, kadangi pateiktas į bylÄ tik vienas 2009-11-19 praneÅ¡imas atsakovui dėl įsiskolinimo.

Iš ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų išklotinės matyti, jog neregistruotu paštu siųsti pranešimai, trumposios SMS žinutės, atlikti telefoniniai skambučiai, todėl pagrindo mažinti palūkanas nebuvo. Be to, tokios pozicijos laikosi ir kiti teismai nagrinėdami analogiškas bylas (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1197-413/2015; Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1182-658/2015;

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-905-265/2015). Konstitucinis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad iÅ¡ asmenų lygybės teismui principo kylanti maksima, jog tokios pat (analogiÅ¡kos) bylos turi bÅ«ti sprendžiamos taip pat, suponuoja bendrosios kompetencijos teismų pareigÄ priimant sprendimus paisyti savo pačių ir visų aukÅ¡tesnės instancijos teismų sukurtų precedentų, nors tai nėra eksplicitiÅ¡kai įtvirtinta CPK (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).

Kitaip tariant, teismo precedentas yra teisės Å¡altinis tiek vertikaliuoju, tiek horizontaliuoju aspektu, todėl apeliacinės instancijos teismas turi pareigÄ anksčiau nurodytais kitų teismų sprendimais analogiÅ¡kose bylose.Nors tarp Å¡alių sudaryta vartojimo kredito sutartis ir atsakovas kaip vartotojas yra silpnesnioji sandorio Å¡alis, tačiau minėta aplinkybė nėra pagrindas mažinti sutartyje numatytas palÅ«kanas. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad Å¡i papildoma apsauga nesudaro iÅ¡imčių iÅ¡ vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (CK 6.38, 6.59 straipsniai), todėl nereiÅ¡kia, kad vartotojai gali naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų teisių apsaugos priemonėmis, siekdami nesÄ Å¾iningai iÅ¡vengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo.

Jei iÅ¡ turimų įrodymų matyti, kad skolininkas sistemingai laiku nevykdo prievolių, o skolininko, nors ir saugomo vartotojams taikomų papildomų teisinių apsaugos mechanizmų, ir kreditoriaus teisių bei pareigų įgyvendinimo požiÅ«riu skolininkui netenka neproporcingai griežta prievolių vykdymo naÅ¡ta, teismas turi teisinį pagrindÄ tenkinti kreditoriaus pareiÅ¡kimÄ nepaisydamas sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014).

Atsižvelgiant į suteikto kredito dydį 5256,65 Lt (1522,43 Eur), įvertinus tai, jog atsakovas prisiimtas prievoles netinkamai vykdo itin ilgÄ laikotarpį – 8 metus, atsižvelgiant į formuojamÄ teismų praktikÄ , pagrindo mažinti sutartines palÅ«kanas nenustatyta.Sprendžiant Å¡alių ginÄÄ , ar teisėtas yra palÅ«kanų dydis, nustatytas kredito sutartyje, sudarytoje dar negaliojant Vartojimo kredito įstatymui, Å¡iame įstatyme nurodytais kredito kainÄ apibrėžiančiais kriterijais negalima tiesiogiai remtis, nes įstatymas į praeitį negalioja.

Tačiau Å¡ios nuostatos gali bÅ«ti reikÅ¡mingos vertinant iÅ¡reikÅ¡tÄ Ä¯statymo leidėjo pozicijÄ dėl konkrečioje byloje keliamų klausimų, kurie anksčiau galiojusiuose teisės aktuose nebuvo aiÅ¡kiai reglamentuojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014). Minėto įstatymo 21 straipsnyje nustatyta, jog bendra vartojimo kredito kaina turi bÅ«ti protinga, pagrįsta, atitikti sÄ Å¾iningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo bei jo davėjo interesų pusiausvyros.

Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad preziumuojama, jog bendra vartojimo kredito kaina neatitinka nurodyto straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo metu yra didesnė kaip 200 procentų. IÅ¡ Å¡alių sudarytos Vartojimo kredito sutarties 2.5 punkto matyti, kada bendra vartojimo kredito kainos metinė norma – 9,93. Nors Vartojimo kredito įstatymas įsigaliojo 2011 m. balandžio 1 d., o tarp Å¡alių Vartojimo kredito sutartis sudaryta 2007 m. gruodžio 19 d., tiesiogiai remtis įstatymo nuostatomis negalima, tačiau atsižvelgiant į anksčiau nurodytÄ teismų praktikÄ , įstatymo nuostatos yra reikÅ¡mingos.

Taigi, nustatytas dydis yra daug mažesnis už Å¡iuo metu nustatytÄ jį įstatyme, be to, vadovaujantis Vartojimo kredito sutarties sudarymo metu galiojusiais palÅ«kanų normų dydžiais, nustatyta, jog palÅ«kanų norma vartojimo paskoloms fiksuojant pradinę normÄ 2007 m. vasario mėnesį buvo 10,53 procento, tai yra sutarties sudarymo metu ji buvo didesnė, nei numatyta Vartojimo kredito sutartyje. Todėl, vadovaujantis formuojama teismų praktika, pagrindo mažinti Å¡alių sutartyje nustatytÄ palÅ«kanų normÄ nėra, o nesant kitų įrodymų dėl palÅ«kanų normos nepagrįstumo, yra pagrindas padaryti iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino paskaičiuotas pelno palÅ«kanas. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, jog atsakovas nagrinėjant bylÄ procese nedalyvavo, neteikė atsiliepimų ir neginčijo Vartojimo kredito sutarties sÄ lygų, byloje nėra jokių kitų įrodymų, leidžiančių paskaičiuotų palÅ«kanų sumÄ pripažinti neteisėta ir nepagrįsta, konstatuoja, jog 647,81 Eur praÅ¡omos priteisti palÅ«kanos yra protingos ir pagrįstos.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog yra pagrindas pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo dalį, kuria sumažinta praÅ¡omų priteisti pelno palÅ«kanų suma iki 215,94 Eur, pakeisti dėl netinkamo materialinių teisės normų, reglamentuojančių pelno palÅ«kanų priteisimÄ , taikymo ir padidinant priteistÄ 215, 94 Eur palÅ«kanų sumÄ , priteisti ieÅ¡kovei 647,81 Eur sutartines palÅ«kanas, kita sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 330 straipsnis).Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų.IeÅ¡kovė prašė priteisti iÅ¡ atsakovo visas patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį apeliacinės instancijos teismas, pakeitęs pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , atitinkamai pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ . Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡ dalies patenkinęs ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, iÅ¡ atsakovo priteisė 52,45 Eur žyminį mokestį.Jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

IeÅ¡kovė pateikė įrodymus apie sumokėtÄ 264,00 Lt žyminį mokestį pirmosios instancijos teisme, atsižvelgiant į tai, jog patenkinta 92 procentai ieÅ¡kinio reikalavimų, iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteistinas 242,88 Lt (70,34 Eur) žyminis mokestis.  Patenkinus ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , iÅ¡ atsakovo priteistinas 20,00 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundÄ . Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a :pakeisti Å ilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimÄ .Padidinti 215,94 Eur priteistÄ palÅ«kanų sumÄ ir iÅ¡ atsakovo A.

M. priteisti iÅ¡ viso 647,81 Eur palÅ«kanų ieÅ¡kovės UAB „Gelvora“ naudai.Priteisti iÅ¡ atsakovo A. M. 70,34 Eur žyminio mokesčio UAB „Gelvora“ naudai už ieÅ¡kinį pirmosios instancijos teisme.KitÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ atsakovo A. M. 20,00 Eur žyminį mokestį ieÅ¡kovės UAB „Gelvora“ naudai už apeliacinį skundÄ . Kolegijos pirmininkė                                                                    Erinija Kazlauskienė Kolegijos teisėjai                                                      Marius Dobrovolskis                                                                    Alvydas ŽerlauskasÂ