2021-06-30 Nr. AB-13837-3-61-3-04190-2019-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1584-438/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04190-2019-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.6, 15.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Callida“ skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės tarybai dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Callida“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba, atsakovas) 2017 m. sausio 11 d. sprendimo Nr. 1-771 „Dėl gatvių (duomenys neskelbtini) ir kitų) pavadinimų suteikimo ir jų ribų bei tarybos 2016 m. spalio 12 d. sprendimo Nr. 1-667 pakeitimo“ (toliau – ir Sprendimas) 3.8 punkto dalį dėl (duomenys neskelbtini) gatvės ašinės linijos nustatymo.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jam nuosavybės teise priklauso kitos paskirties 0,8985 ha žemės sklypas prie (duomenys neskelbtini) gatvės, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktorius 2015 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 30-4032 patvirtino apie 12 ha teritorijos prie (duomenys neskelbtini) gatvės, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, detalųjį planą (toliau – ir Detalusis planas), kuriuo buvo naujai suprojektuota (duomenys neskelbtini) gatvė ir (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža tokiu būdu, kad pareiškėjas, norėdamas įsirengti įvažą į jam priklausantį Sklypą, negalėjo to padaryti dėl jam keliamų reikalavimų, t. y. Administracija pareiškėjui nurodė, kad įvažą į Sklypą jis privalo projektuoti taip, kad ji būtų ne mažesniu kaip 50 m atstumu nuo (duomenys neskelbtini)/(duomenys neskelbtini) gatvių sankirtos ir ne mažesniu kaip 50 m atstumu nuo esamo įvažiavimo į žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo Sklypas yra tarp sankryžos su (duomenys neskelbtini) gatve ir įvažos į žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Atstumas tarp nurodytos sankryžos ir įvažos – 90,59 m. Taigi reikalavimas išlaikyti minimalius 50 m atstumus nuo įvažos į pareiškėjo Sklypą iki sankryžos su (duomenys neskelbtini) gatve ir iki įvažos į žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), neįvykdomas.

3. Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. kovo 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1690-809/2019 panaikino Administracijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 31 d. įsakymą Nr. 30-4032 „Dėl apie 12 ha teritorijos prie (duomenys neskelbtini) gatvės detaliojo plano tvirtinimo”. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2019 m. liepos 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-4405-520/2019 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Pareiškėjas 2019 m. liepos 25 d. raštu Nr. B19725 kreipėsi į Administraciją, prašydamas pritarti projektinio pasiūlymo rengimo užduočiai Sklype. Pareiškėjas taip pat prašė pateikti pritarimą įvažos į Sklypą statinio aptarnavimui vietos parinkimui pagal pateikto priešprojektinio pasiūlymo sprendinius. Tačiau jam ir vėl buvo nurodyta įvažą į Sklypą iš (duomenys neskelbtini) gatvės formuoti 50 m atstumu nuo (duomenys neskelbtini) gatvės ašinės linijos, t. y. pareiškėjui keliami tokie reikalavimai, dėl kurių suprojektuoti jungtį su (duomenys neskelbtini) gatve ir įrengti įvažą yra neįmanoma (tarp (duomenys neskelbtini) gatvės ir minėto įvažiavimo yra tik 90,59 m atstumas). Administracijos Infrastruktūros skyrius 2019 m. lapkričio 7 d. raštu Nr. A51-107688/19 (2.9.4.9E-INF) nurodė, kad (duomenys neskelbtini) gatvė nėra suprojektuota, (duomenys neskelbtini) gatvės raudonosios linijos nėra nustatytos, (duomenys neskelbtini) gatvės ašinė linija buvo patikslinta Tarybos 2017 m. sausio 11 d. sprendimu Nr. 1-771, prie rašto taip pat pridėta Tarybos 2017 m. sausio 11 d. sprendimo Nr. 1-771 „Dėl gatvių (duomenys neskelbtini ) ir kitų) pavadinimų suteikimo ir jų ribų bei tarybos 2016 m. spalio 12 d. sprendimo Nr. 1-667 pakeitimo“ kopija.

4. Pareiškėjas nurodė, kad naikintina Tarybos sprendimo Nr. 1-771 „Dėl gatvių (duomenys neskelbtini) ir kitų) pavadinimų suteikimo ir jų ribų bei tarybos 2016 m. spalio 12 d. sprendimo Nr. 1-667 pakeitimo“ 3.8 punkto dalis, kuria patikslinta (duomenys neskelbtini) gatvės ašinė linija, kadangi nuo teismo sprendimų įsiteisėjimo dienos (duomenys neskelbtini) gatvė sankirtoje su (duomenys neskelbtini) gatve neegzistuoja, todėl negali egzistuoti ir sprendimas, patvirtinantis neegzistuojančios (duomenys neskelbtini) gatvės ašinę liniją. Skundžiama Sprendimo dalis, kuria patikslinta (duomenys neskelbtini) gatvės ašinė linija, pareiškėjui sukelia tokias pat teisines pasekmes, kaip ir teismo panaikintas Administracijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 31 d. įsakymas Nr. 30-4032 ir juo patvirtintas Detalusis planas. Gatvė gali būti suplanuota tik parengus kompleksinį arba specialiojo teritorijų planavimo dokumentą, kurie rengiami laikantis taisyklių, nustatytų Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo penktame skirsnyje „Teritorijų planavimo procesas”. Tik praėjus visas planavimo stadijas, viešojo svarstymo procedūrą bei patvirtinus kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentą, kuriuo suprojektuota gatvė, galima vadovautis planavimo dokumento sprendiniais bei taikyti iš to kylančias teisines pasekmes. Nagrinėjamo ginčo atveju nei kompleksinio, nei specialiojo teritorijų planavimo dokumento, nustatančio (duomenys neskelbtini) gatvės ribas, nėra, tačiau pasekmės suinteresuotiems asmenims skundžiamo Sprendimo pagrindu kyla tokios, tarsi jis būtų.

5. Pareiškėjas pažymėjo, kad apie Sprendimą jis sužinojo tik iš Administracijos Infrastruktūros skyriaus 2019 m. lapkričio 7 d. Nr. rašto A51-107688/19 2.9.4.9E-INF). Administracija teismui ankstesnėje administracinėje byloje privalėjo pateikti visus su (duomenys neskelbtini) gatvės suprojektavimu susijusius dokumentus, tačiau pasielgė nesąžiningai ir nuslėpė Tarybos 2017 m. sausio 11 d. sprendimo Nr. 1-771 egzistavimą. Skundžiamas Sprendimas priimtas jau vykstant teisminiam ginčui administracinėje byloje Nr. eI-1690-809/2019. Pareiškėjo įsitikinimu, vykstant ginčui dėl (duomenys neskelbtini) gatvės suprojektavimo, atsakovas ne tik negalėjo priimti ginčijamo Sprendimo dėl (duomenys neskelbtini) gatvės ašinės linijos nustatymo, bet Administracija privalėjo apie tokio sprendimo priėmimą informuoti visus proceso administracinėje byloje Nr. eI-1690-809/2019 dalyvius.

6. Pareiškėjo įsitikinimu, šioje byloje priimtina atskiroji nutartis ir Administracijos vadovas bei Vilniaus miesto savivaldybės meras informuotini apie Administracijos tarnautojų daromus teisės pažeidimus ignoruojant priimtus teismo sprendimus.

7. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus PN, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

8. Atsakovas nurodė, kad naikinti Sprendimo 3.8 punkto dalį dėl (duomenys neskelbtini) gatvės ašinės linijos dėl to, kad teismas panaikino Administracijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 31 d. įsakymą Nr. 30-4032 ir juo patvirtintą Detalųjį planą, nėra jokio pagrindo. Nagrinėjamu atveju susisiekimo inžinierinės infrastruktūros dalis – transporto jungtis tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių – buvo suplanuota dar Tarybos 2006 m. liepos 26 d. sprendimu Nr. 1-1281 patvirtintoje (duomenys neskelbtini) teritorijoje tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvės detaliojo plano koncepcijoje. Nurodytai transporto jungčiai Tarybos 2015 m. balandžio 1 d. sprendimo Nr. 1-2315 1.4 puntu buvo suteiktas (duomenys neskelbtini) gatvės pavadinimas bei nustatytos gatvės koordinatės (koordinačių taškai plane Nr. 1-2). Tuo tarpu, skundžiamu Sprendimu buvo patikslinta (duomenys neskelbtini) gatvės ašinė linija (koordinačių taškai plane Nr. 39-42). Pareiškėjui pateiktame Administracijos 2019 m. lapkričio 7 d. rašte buvo nurodyta, jog gatvės ašinė linija nurodo gatvės geografinę padėtį registruojant gatvę Adresų ir Nekilnojamojo turto registruose. Pažymėjo, kad Sprendimas yra priimtas galiojančio Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. balandžio 1 d. sprendimo Nr. 1-2315, kuriuo (duomenys neskelbtini) gatvei suteiktas pavadinimas, pagrindu ir jokio pagrindo naikinti šį teisėtai priimtą sprendimą nėra. Skundžiamas Sprendimas pats savaime niekaip pareiškėjo teisių nepažeidžia.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gegužės 11 d. sprendimu tenkino pareiškėjo skundą – panaikino Sprendimo 3.8 punkto dalį, kuria buvo nustatyta (duomenys neskelbtini) gatvės ašinė linija. Teismas taip pat priteisė pareiškėjui iš atsakovo 872,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

10. Teismas pažymėjo, kad LVAT 2019 m. liepos 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-4405-520/2019 nurodė jog „pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo pretenzijos bei pasiūlymai dėl detaliojo plano sprendinių jo viešo svarstymo etape buvo pagrįsti, o atsakovas patvirtino detalųjį planą, kurio nepakeitus negalima suprojektuoti įvažiavimo į pareiškėjo žemės sklypą. <...> argumentai, kad detaliojo plano sprendiniai nedaro įtakos galimybei numatyti įvažiavimą į pareiškėjo sklypą, pareiškėjo sklypas nepatenka į detaliuoju planu suplanuotą teritoriją, pareiškėjas turi galimybę įvažiuoti į sklypą, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad detaliojo plano sprendiniai paneigia galimybę pareiškėjui įrengti įvažiavimą į sklypą ir pažeidžia pareiškėjo teises ir teisėtus interesus”.

11. Teismas nustatė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-933 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 6 lentelės reikalavimais turi būti išlaikyti minimalūs atstumai tarp įvažiavimų / išvažiavimų dešiniaisiais posūkiais į / iš gretimus (-ų) žemės sklypus (-ų) ir minimalūs atstumai tarp gretimų sankryžų C kategorijos gatvėse, todėl įvažą į pareiškėjui priklausantį Sklypą iš (duomenys neskelbtini) gatvės pareiškėjas privalo formuoti 50 metrų atstumu nuo (duomenys neskelbtini) gatvės ašinės linijos. Taigi, pareiškėjui keliami reikalavimai, dėl kurių suprojektuoti jungtį su (duomenys neskelbtini) gatve ir įrengti įvažą yra negalima, nes Administracija 2016 m. gegužės 16 d. raštu Nr. A51-37608/16(2.9.4-UK4) iš pareiškėjo taip pat reikalavo laikytis minimalaus 50 metrų atstumo nuo esamo įvažiavimo į žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Kaip jau buvo nustatyta įsiteisėjusiais teismų sprendimais, tarp (duomenys neskelbtini) gatvės ir minėto įvažiavimo yra tik 90,59 m atstumas, todėl neįmanoma į 90,59 metro tarpą sutalpinti 100 metrų atstumą (po 50 metrų nuo projektuojamos eismo jungties su (duomenys neskelbtini) gatve į abi puses) ir dar 6 metrų pločio pačią eismo jungtį su (duomenys neskelbtini) gatve sudarančią gatvę. Taigi, nors Administracijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 31 d. įsakymas Nr. 30-4032 yra panaikintas, tačiau atsakovas iš pareiškėjo reikalauja laikytis 50 metrų atstumo nuo (duomenys neskelbtini) gatvės ašinės linijos. Teismas sutiko su pareiškėju, kad skundžiamo Sprendimo dalis, kuria patikslinta (duomenys neskelbtini) gatvės ašinė linija, pareiškėjui sukelia tokias pačias teisines pasekmes, kaip ir teismo panaikintas Administracijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 31 d. įsakymas Nr. 30-4032 ir juo patvirtintas Detalusis planas. Atsižvelgęs į tai, teismas panaikino Sprendimo 3.8 punkto dalį, kuria buvo nustatyta (duomenys neskelbtini) gatvės ašinė linija.

12. Teismas atmetė pareiškėjo prašymą dėl atskirosios nutarties priėmimo, nurodydamas, kad tik skundo tenkinimas nėra pagrindas priimti teismui atskirąją nutartį. Be to, teismas pažymėjo, jog ir pats pareiškėjas, esant poreikiui, gali tiesiogiai kreiptis į Administracijos vadovą bei Vilniaus miesto savivaldybės merą.

III. 13. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės taryba apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą.

14. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

14.1. Teismo sprendimas yra priimtas visapusiškai neįvertinus šalių pateiktų argumentų bei įrodymų, nepagrįstas aktualiu teisiniu reglamentavimu, o sprendimo motyvuojamojoje dalyje skundo tenkinimas grindžiamas ne paties teismo suformuluotais ir aktualiomis teisės normomis paremtais argumentais, tačiau tik atkartotais pareiškėjo skundo teiginiais, su jais sutinkant. Teismo sprendimas nemotyvuotas ir nepagrįstas.

14.2. Taryba dar 2015 m. balandžio 1 d. sprendimu Nr. 1-2315 transporto jungčiai tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių suteikė (duomenys neskelbtini) gatvės pavadinimą. Tuo tarpu, skundžiamu Sprendimu buvo patikslinta (duomenys neskelbtini) gatvės ašinė linija. Jis priimtas vadovaujantis galiojančių teisės aktų nuostatomis, galiojančio Tarybos 2015 m. balandžio 1 d. sprendimo Nr. 1-2315 pagrindu. Teismas nenustatė, kad Sprendimas būtų savo turiniu prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams ar kad jį būtų priėmęs nekompetentingas subjektas arba jį priimant būtų buvusios pažeistos jo priėmimo procedūros, taip pat nebuvo nustatyta kitų Tarybos sprendimo panaikinimo pagrindų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ 91 str. 2 d.).

14.3. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2011 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. 1V-57 patvirtinto Pavadinimų gatvėms, pastatams, statiniams ir kitiems objektams suteikimo, keitimo ir įtraukimo į apskaitą tvarkos aprašo 6.3 punkte numatyta, jog suteikiant gatvei pavadinimą, pagal aprašo 1 priede nustatytą formą parengiamas gatvių išdėstymo planas, kuriame nurodomos gatvių ašinės linijos (fiksuojant pradžią, pabaigą ir posūkio taškus) ir numatomi gatvių pavadinimai. Transporto jungtis tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių buvo suplanuota dar Tarybos 2006 m. liepos 26 d. sprendimu Nr. 1-1281.

15. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jam apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, taip pat prašo priimti atskirąją nutartį. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

15.1. Nesutiktina su apelianto argumentu, kad Taryba 2015 m. balandžio 1 d. sprendimu Nr. 1-2315 patvirtino transporto jungtį tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių bei suteikė jai (duomenys neskelbtini) gatvės pavadinimą. Šią aplinkybę paneigia prie atsakovo atsiliepimo pridėtas Vilniaus miesto gatvių išdėstymo planas M1:5000, kuriame matyti, kad nėra jokių (duomenys neskelbtini) gatvės, jungiančios (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatves, ribų. Plane aiškiai matyti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankirta, kuri baigiasi akligatviu, nes, prasidėjusi sankirtoje su (duomenys neskelbtini) gatve, (duomenys neskelbtini) gatvė (ribos pažymėtos mėlynos spalvos kontūru) neturi tąsos iki (duomenys neskelbtini) gatvės. Taigi Taryba 2015 m. balandžio 1 d. sprendimu Nr. 1-2315 galėjo patvirtinti tik (duomenys neskelbtini) akligatvio ašinę liniją, bet ne (duomenys neskelbtini) gatvės, jungiančios (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatves, ašinę liniją.

15.2. Detaliuoju planu buvo suprojektuota (duomenys neskelbtini) gatvė, jungianti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatves, bei nustatytos raudonosios (duomenys neskelbtini) gatvės linijos, t. y. Detaliajame plane jau atsirado (duomenys neskelbtini) akligatvio tąsa, todėl Taryba 2017 m. sausio 11 d. priėmė sprendimą Nr. 1-771, kuriuo patikslino (duomenys neskelbtini) gatvės ašinę liniją. Iš Tarybos sprendimo priedo, planinės medžiagos – Vilniaus miesto gatvių išdėstymo plano M1:7500 – matyti, kad būtent nuo šio momento atsirado aiškus (duomenys neskelbtini) gatvės kontūras, pažymėtas taškais 39-42 ir jungiantis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatves. (duomenys neskelbtini) gatvė ir (duomenys neskelbtini)/(duomenys neskelbtini) gatvių sankryža po Detaliojo plano panaikinimo tiesiog neegzistuoja. Nėra jokio galiojančio teritorijų planavimo dokumento, kuriuo būtų nustatytos (duomenys neskelbtini) gatvės ribos, jungiančios (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatves.

15.3. Kadangi skundžiamo Sprendimo 3.8 punkto priėmimo teisinis ir faktinis pagrindas buvo Administracijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 31 d. įsakymas Nr. 30-4032 ir juo patvirtintas Detalusis planas, teismui juos panaikinus išnyko ir skundžiamo Sprendimo 3.8 punkto priėmimo faktinis ir teisinis pagrindas.

15.4. Sprendimo 3.8 punktas, nustatantis neegzistuojančios (duomenys neskelbtini) gatvės ašinę liniją, prieštarauja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2011 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. 1V-57 patvirtinto Pavadinimų gatvėms, pastatams, statiniams ir kitiems objektams suteikimo, keitimo ir įtraukimo į apskaitą tvarkos aprašo 9 punktui. Ašinė gatvės linija nustatyta be jokio gatvės kontūro.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Ginčas kilęs dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. sausio 11 d. sprendimo Nr. 1-771 „Dėl gatvių (duomenys neskelbtini) ir kitų) pavadinimų suteikimo ir jų ribų bei tarybos 2016 m. spalio 12 d. sprendimo Nr. 1-667 pakeitimo“ 3.8 punkto, kuriuo buvo patikslinta (duomenys neskelbtini) gatvės ašinė linija.

17. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „Faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.“

18. Tarp šios bylos šalių buvo kilęs ginčas dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. 30-4032 „Dėl apie 12 ha teritorijos prie (duomenys neskelbtini) gatvės detaliojo plano tvirtinimo“, kuriuo buvo patvirtintas detalusis planas.

19. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1690-809/2019 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-4405-520/2019 minėtas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 31 d. įsakymas Nr. 30-4032 buvo panaikintas konstatavus, kad atsakovas patvirtino Detalųjį planą, kurio nepakeitus negalima suprojektuoti įvažiavimo į pareiškėjo žemės sklypą, dėl ko Detaliojo plano sprendiniai paneigia galimybę pareiškėjui įrengti įvažiavimą į Sklypą ir pažeidžia pareiškėjo teises ir teisėtus interesus.

20. Iš šioje byloje ginčijamo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. sausio 11 d. sprendimo Nr. 1-771 „Dėl gatvių (duomenys neskelbtini) ir kitų) pavadinimų suteikimo ir jų ribų bei tarybos 2016 m. spalio 12 d. sprendimo Nr. 1-667 pakeitimo“ matyti, kad juo buvo sprendžiami gatvių pavadinimų ir jų ribų nustatymo klausimai. Šiuos klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2011 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. IV-57 patvirtintas Pavadinimų gatvėms, pastatams, statiniams ir kitiems objektams suteikimo, keitimo ir įtraukimo į apskaitą tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas).

21. Šio Aprašo 5 punkte nustatyta, kad „Savivaldybės taryba nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo suteikia jame numatytoms naujoms gatvėms pavadinimus.“

22. Iš šios teisės normos matyti, kad teritorijų planavimo dokumentai (jų sprendiniai) yra tas faktinis ir teisinis pagrindas, kuriuo remiantis yra sprendžiami su naujų gatvių pavadinimais susiję klausimai, įskaitant ir gatvių ašinės linijos (fiksuojant pradžią, pabaigą ir posūkio taškus) nustatymą.

23. Byloje nustatyta, kad priimant ginčijamą Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. sausio 11 d. sprendimą Nr. 1-771 „Dėl gatvių (duomenys neskelbtini) ir kitų) pavadinimų suteikimo ir jų ribų bei tarybos 2016 m. spalio 12 d. sprendimo Nr. 1-667 pakeitimo“, įskaitant ir jo 3.8 punktą, kuriuo buvo patikslinta (duomenys neskelbtini) gatvės ašinė linija, buvo remiamasi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 30-4032 „Dėl apie 12 ha teritorijos prie (duomenys neskelbtini) gatvės detaliojo plano tvirtinimo“ patvirtinto Detaliojo plano sprendiniais.

24. Tai lemia, kad Detaliojo plano sprendiniai ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. sausio 11 d. sprendimo Nr. 1-771 3.8 punkto sprendiniai yra tarpusavyje susiję, iš kurių Detaliojo plano sprendiniai yra pirminiai, o Sprendimo 3.8 punkto sprendiniai yra išvestiniai iš jų.

25. Minėta, kad teismų sprendimais buvo nustatyta, jog Detaliojo plano sprendiniai, kiek tai susiję su (duomenys neskelbtini) gatve ir įvažiavimu į pareiškėjo žemės sklypą, yra neteisėti bei buvo panaikinti. Tai lemia, kad ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. sausio 11 d. sprendimo Nr. 1-771 3.8 punkto sprendiniai yra neteisėti, nes buvo priimti remiantis neteisėtais Detaliojo sprendiniais, kurie priimant ginčijamą Sprendimą nebuvo atitinkamai pakeisti ar ištaisyti.

26. Apibendrinus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai nustatė, jog Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. sausio 11 d. sprendimo Nr. 1-771 3.8 punktas, kiek tai susiję su (duomenys neskelbtini) gatvės ašinės linijos nustatymu, yra neteisėtas. Kolegija sutinka ir su kitomis pirmosios instancijos teismo išvadomis byloje nagrinėjamu klausimu ir jų detaliai nebekartoja.

27. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, tenkinamas pareiškėjo prašymas dėl teismo išlaidų priteisimo iš atsakovo (ABTĮ 40 str.). Prašomų priteisti išlaidų dydis – 850 Eur, atitinka bylos sudėtingumą ir jos apimtį, todėl tenkinamas pilnai.

28. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 110 straipsnio 1 dalį teismas atskirąją nutartį gali priimti, kai padaro išvadą, kad pareigūnai, institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos ir asmenys pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus. Nagrinėjamu atveju, priimant ginčijamą Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. sausio 11 d. sprendimą Nr. 1-771 dar galiojo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. 30-4032 nuostatos, todėl nėra pagrindo išvadai, jog buvo padaryti grubūs pažeidimai, dėl kurių padarymo turėtų atsakyti atitinkami tarnautojai ir pan. Dėl šių priežasčių netenkinamas pareiškėjo prašymas priimti byloje atskirąją nutartį.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Callida“, juridinio asmens kodas 302641869, iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 850 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Romanas Klišauskas

Veslava Ruskan