2024-03-07 Nr. CB-1604-2-69-3-02577-2019-3 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Legislator summary
AI generatedPirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai aiškino ir taikė CPK 667 straipsnį. Byloje nėra įrodymų, kad 2023 m. sausio 24 d. pasiūlymas Nr. S-23-90-1765 skolininkei D. J. būtų įteiktas, todėl CPK 667 straipsnyje reglamentuoti veiksmai buvo pradėti vykdyti nepagrįstai. Antstolė bendraturčiui V. J. jokio pranešimo ar pasiūlymo nesiuntė ir iš esmės nepagrindė, kodėl manė, kad butai lygiomis dalimis priklauso V. J. ir D. J.. Vienas iš butų yra įsigytas mainų sutarties pagrindu ir registruotas V. J. vardu, t. y. šiuo atveju nėra paneigta prezumpcija, kad toks butas galėjo būti įsigytas kaip asmeninė nuosavybė. Dėl to, antstolei siekiant CPK 667 straipsnio pagrindu nustatyti skolininkės turto dalį, buvo būtina informuoti ir pasiūlyti ne tik išieškotojui, bet ir galimam bendraturčiui V. J. kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. Byla negalėjo būti nagrinėjama vadovaujantis CPK 593 straipsnio ir 667 straipsniuose nustatyta tvarka, nes nėra akivaizdžių įrodymų, kad dėl butų tarp šalių negali būti ginčo ir, kad registre išviešinti duomenys gali būti visiškai teisingi padaryti išvadą, jog abu butai yra bendroji jungtinė (ar dalinė) nuosavybė. Teismai nepagrįstai sprendė, kad šis turtas santuokos nutraukimo byloje nebuvo padalytas.
Legislator headnote
AI generated2024-03-07 Nr. CB-1604-2-69-3-02577-2019-3 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: suinteresuoto asmens V. J. kasacinis skundas paduodamas dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 23 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl skolininko turto dalies nustatymo. Byloje Kauno apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi tenkino AB „Kauno energija“ ieškinio reikalavimą ir nustatė, kad skolininkei D. J. priklauso ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini). Pareiškėja AB „Kauno energija“ skolininkės turto dalis prašė nustatyti prašė nustatyti tuo tikslu, kad būtų galima iš minėtų turto dalių vykdyti skolų išieškojimą. Kauno apygardos teismas 2023 m. lapkričio 23 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 4 d. nutartį.
Full text
Nr. DOK-753
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02577-2019-3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2024 m. kovo 7 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gedimino Sagačio (kolegijos pirmininkas), Donato Šerno ir Egidijos Tamošiūnienės,
susipažinusi su 2024 m. vasario 21 d. paduotu suinteresuoto asmens V. J. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 23 d. nutarties peržiūrėjimo ir prašymu sustabdyti teismų procesinių nutarčių vykdymą,
n u s t a t ė :
suinteresuoto asmens V. J. kasacinis skundas paduodamas dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 23 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl skolininko turto dalies nustatymo. Byloje Kauno apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi tenkino AB „Kauno energija“ ieškinio reikalavimą ir nustatė, kad skolininkei D. J. priklauso ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini). Pareiškėja AB „Kauno energija“ skolininkės turto dalis prašė nustatyti prašė nustatyti tuo tikslu, kad būtų galima iš minėtų turto dalių vykdyti skolų išieškojimą. Kauno apygardos teismas 2023 m. lapkričio 23 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 4 d. nutartį.
Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 23 d. nutartį ir Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 4 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos prašymą atmesti arba bylą gražinti nagrinėti iš naujo pirmosios arba apeliacinės instancijos teismui.
Suinteresuoto asmens V. J. kasacinis skundas grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais kasacijos pagrindais – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Suinteresuoto asmens kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai aiškino ir taikė CPK 667 straipsnį. Byloje nėra įrodymų, kad 2023 m. sausio 24 d. pasiūlymas Nr. S-23-90-1765 skolininkei D. J. būtų įteiktas, todėl CPK 667 straipsnyje reglamentuoti veiksmai buvo pradėti vykdyti nepagrįstai. Antstolė bendraturčiui V. J. jokio pranešimo ar pasiūlymo nesiuntė ir iš esmės nepagrindė, kodėl manė, kad butai lygiomis dalimis priklauso V. J. ir D. J.. Vienas iš butų yra įsigytas mainų sutarties pagrindu ir registruotas V. J. vardu, t. y. šiuo atveju nėra paneigta prezumpcija, kad toks butas galėjo būti įsigytas kaip asmeninė nuosavybė. Dėl to, antstolei siekiant CPK 667 straipsnio pagrindu nustatyti skolininkės turto dalį, buvo būtina informuoti ir pasiūlyti ne tik išieškotojui, bet ir galimam bendraturčiui V. J. kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. Byla negalėjo būti nagrinėjama vadovaujantis CPK 593 straipsnio ir 667 straipsniuose nustatyta tvarka, nes nėra akivaizdžių įrodymų, kad dėl butų tarp šalių negali būti ginčo ir, kad registre išviešinti duomenys gali būti visiškai teisingi padaryti išvadą, jog abu butai yra bendroji jungtinė (ar dalinė) nuosavybė. Teismai nepagrįstai sprendė, kad šis turtas santuokos nutraukimo byloje nebuvo padalytas.
2. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pažeidė CPK 178, 185 straipsnius, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, netinkamai įvertino byloje esančius viešojo registro duomenis.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismo nutarčių motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakius priimti suinteresuoto asmens kasacinį skundą, nespręstina dėl prašymo sustabdyti teismų procesinių nutarčių vykdymą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Grąžinti suinteresuotam asmeniui V. J. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 55 (penkiasdešimt penkis) Eur žyminį mokestį, sumokėtą už kasacinį skundą 2024 m. sausio 8 d. AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymu Nr. 45.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Gediminas Sagatys
Donatas Šernas
Egidija Tamošiūnienė