25cd717e-6fee-4e04-9ee9-e74346529894 · Vilniaus apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-565-576/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14757-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.; 1.1.6.6. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkričio 5 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Jurgitos Mačionytės, Vitalijos NorkÅ«naitės, Nidos Vigelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Daliai Kanopienei, dalyvaujant prokurorui Vytautui Jancevičiui, nuteistojo E. K. gynėjui advokatui Alkeksandr Palamarčuk, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo E. K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 17 d. nuosprendžio, kuriuo E. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 2811 straipsnio 1 dalį (2019 m. sausio 11 d.

įstatymo Nr. XIII-1929 redakcija, galiojanti nuo 2019 m. balandžio 1 d.) 66 MGL (3300 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta 44 MGL (2200,00 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtÄ bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2019 m. balandžio 11 d., 13.50 val., iki 2019 m. balandžio 12 d., 13.06 val., t. y. viena para, kas atitinka 2 MGL baudos, ir nustatyta, kad mokėtina bauda yra 42 MGL (2100 eurų), nustatant, kad bauda turi bÅ«ti sumokėta per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu E. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 metams ir 6 mėnesiams. Konfiskuota E. K. priklausanti transporto priemonė – automobilis Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) (BK 72 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. E. K. nuteistas už tai, kad jis 2019 m. balandžio 11 d., apie 13.40 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi 80“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«damas neblaivus, policijos pareigÅ«nams neblaivumo metu nustačius jo neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis iÅ¡kvėptame ore etilo alkoholio koncentracijÄ , taip vengė neblaivumo patikrinimo. Å iais veiksmais E. K. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje. II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. K. praÅ¡o iÅ¡ dalies panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 17 d. nuosprendį: vadovaujantis BK 40 straipsniu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , perduodant jį žmonos O.

K. atsakomybei, neskiriant piniginio užstato ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti; sumažinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminÄ bei skaičiuoti teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminÄ nuo 2019 m. balandžio 16 d., t. y. nuo tada, kai buvo suraÅ¡yta pažyma apie vairuotojo pažymėjimo paėmimÄ ; skirti kuo mažesnę baudÄ , įpareigojant jÄ sumokėti dalimis 12 mėnesių laikotarpiui arba taikant laidavimo institutÄ apsiriboti dar viena baudžiamojo poveikio priemone – įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ ; kitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .

3. Apeliaciniame skunde neginčijant pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių praÅ¡oma apelianto atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnį, dar kartÄ peržiÅ«rėti visas sÄ lygas ir perduoti jį žmonos O. K. atsakomybei pagal laidavimÄ , nes dėl teistumo jis gali bÅ«ti atliestas iÅ¡ darbo, o tai turės neigiamos įtakos jam ir jo Å¡eimos gyvenimui. Apeliantas nurodo nesutinkantis su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nėra pagrindo manyti, jog jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės laikysis įstatymų ir nedarys nusikalstamų veikų.

Nurodo, kad jis nebuvo teistas, neturėjo tokio pobÅ«džio administracinių pažeidimų, nebuvo įraÅ¡ytas į įskaitÄ dėl alkoholio ir narkotikų žalos, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2018 m. rugpjūčio 2 d., darbe charakterizuojamas teigiamai; atliekamas darbas tiesiogiai susijęs su vairavimu, todėl neturėdamas teisės vairuoti gali netekti darbo, o tuo pačiu prarastų pajamas, negalėtų iÅ¡laikyti vaikų, sumokėti teismo paskirtos baudos. Dėl įvykio jis padarė tinkamas iÅ¡vadas ir daugiau nusikalstamų veikų nedarys, laikysis įstatymų.

4. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad jo žmona O. K. yra verta teismo pasitikėjimo ir atitinka laiduotojui keliamas savybes. Ji nėra teista, nėra bausta administracine tvarka, nėra įraÅ¡yta į priklausomybės ligų centro įskaitÄ dėl alkoholio ar narkotikų žalos, dirba lopÅ¡elyje-darželyje auklėtojos padėjėja, darbdavio charakterizuojama teigiamai. Teisme žmona paaiÅ¡kino, kad jų santykiai normalÅ«s. Buvo praÅ¡oma taikyti laidavimÄ be užstato, nes materialinė padėtis nėra gera, abiejų atlyginimai nėra dideli. Pasak apelianto, jo žmonos O. K. stiprios asmeninės, charakterio bei dalykinės savybės leidžia jai tapti laiduotoja, o byloje yra visos sÄ lygos atliesti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ .

5. Be to, apeliantas nurodo, kad neskundžia nuosprendžio dalies, kuria nutarta konfiskuoti jam priklausantį automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nes su šia nuosprendžio dalimi sutinka.

6. Be kita ko, nurodo, kad baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, yra teismo teisė, o ne pareiga. Jo atžvilgiu teismas taikė BK 68 straipsnyje numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę ir uždraudė naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 metams 6 mėnesiams. Apelianto nuomone, toks terminas yra labai ilgas, juolab, kad jis gali bÅ«ti atleistas iÅ¡ darbo, todėl praÅ¡o sumažinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminÄ . Apeliantas atkreipia dėmesį, kad jis pirmosios instancijos teismo prašė įvertinti ir tai, kad nuo 2019 m. balandžio 16 d. nebegali vairuoti transporto priemonės, todėl šį laikotarpį prašė įskaičiuoti į teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminÄ , tačiau teismas Å¡iuo klausimu iÅ¡ viso nepasisakė.

Vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018 apeliantas teigia, kad jo nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės pradžia yra skaičiuojama nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos.

7. Apeliaciniame skunde, be kita ko, teigiama, kad teismas neatsižvelgdamas į jo praÅ¡ymÄ paskyrė didelę 2100 Eurų baudÄ , kurios mokėjimÄ iÅ¡dėstė 12 mėnesių laikotarpiui. Apeliantas nurodo, kad tokio dydžio bauda yra per griežta ir neproporcinga jo atžvilgiu. PraÅ¡o jÄ mažinti, iÅ¡dėstant jos mokėjimÄ 12 mėnesių laikotarpiui, arba taikyti BK 40 straipsnį ir paskirti dar vienÄ baudžiamojo poveikio priemonę – įmokÄ Ä¯ nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , atsižvelgiant į tai, kad Å¡eimos pajamos nedidelės, abu gauna minimalias pajamas, o reikia iÅ¡laikyti Å¡eimÄ , nepilnametę dukrÄ , kurios poreikiai nemaži, 200 eurų kas mėnesį perveda sÅ«naus iÅ¡laikymui, dar reikia mokėti už žmonos O. K. lankomus sporto užsiėmimus, kurie bÅ«tini dėl jos sveikatos bÅ«klės.

8. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta.

9. Teismo posėdžio metu nuteistojo E. K. gynėjas prašė skundÄ tenkinti, prokuroras prašė skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas Nuteistojo E. K. apeliacinis skundas atmetamas 10. Apeliaciniame skunde nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo klausimas nėra keliamas, tačiau apeliantas nesutinka su paskirta bausme, praÅ¡o jam skundžiamu nuosprendžiu paskirtÄ bausmę – baudÄ sumažinti, taip pat sumažinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminÄ ir nurodyti Å¡io termino skaičiavimo pradžiÄ , taikyti BK 40 straipsnį, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, apibrėžiančiomis apeliacinio proceso ribas, bylÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo 11. Kaip matyti iÅ¡ pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, E. K. nebuvo taikytas BK 40 straipsnis, nes teismas vertino, kad nėra vienos iÅ¡ bÅ«tinų sÄ lygų, numatytų BK 40 straipsnyje, o bÅ«tent, kad nėra pagrindo daryti iÅ¡vados, kad jis nedarys nusikalstamų veikų, t. y. laidavimo institutas netaikytas ne dėl galimos laiduotojos neatitikimo įstatymo reikalavimams, o paties nuteistojo E. K..

Su tokia išvada apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka.

12. BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ . Pagal BK 40 straipsnio 2 dalį asmuo teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , jeigu:

1) jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ir 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , ir 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tam, kad asmuo bÅ«tų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , turi bÅ«ti nustatyta visų BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sÄ lygų visuma.

Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotojais gali bÅ«ti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys; teismas, priimdamas sprendimÄ dėl laiduotojo tinkamumo, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui. Visų BK 40 straipsnyje iÅ¡dėstytų bÅ«tinų sÄ lygų nustatymas sudaro pagrindÄ atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Tačiau, net ir esant visoms nurodytoms formalioms sÄ lygoms, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomÄ pareigÄ priimti tokį sprendimÄ , kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės. Tačiau abiem atvejais, t. y. tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti, teismų sprendimai turi bÅ«ti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-329/2013, 2K-221-693/2017).

13. Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡tyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, padarė iÅ¡vadÄ , kad nėra BK 40 straipsnyje nustatytų sÄ lygų, bÅ«tinų atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , visumos, nes nenustatė, kad yra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas motyvavo tuo, kad nors E. K. neteistas, kaltinimas jam pareikÅ¡tas dėl vieno nesunkaus nusikaltimo padarymo, prisipažino padaręs nusikaltimÄ ir gailisi, žala nebuvo padaryta, tačiau kyla abejonių, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų, nes bylos nagrinėjimo metu iÅ¡ E. K. pozicijos matyti, kad duodamas parodymus, aiÅ¡kindamas įvykio aplinkybes, jis linkęs save pateisinti, surasti priežastis, kodėl jis taip elgėsi ir tos priežastys susiję su kitais asmenimis, iÅ¡orinėmis aplinkybėmis, o ne jo paties atsakomybe ir vidinėmis nuostatomis.

Kaltinamojo pozicija, kad jis bet kuriam savo poelgiui randa pateisinimÄ , kaltina kitus, neleido pirmosios instancijos teismui daryti iÅ¡vados, kad Å¡iuo atveju baudžiamosios atsakomybės tikslai gali bÅ«ti pasiekti atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu.

14. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte yra nustatyta sÄ lyga – pagrindas manyti, kad kaltininkas visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo iÅ¡vada Å¡iuo aspektu turi bÅ«ti pagrįsta objektyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas padeda į tai atsakyti. Tai gali bÅ«ti faktai, liudijantys asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumÄ , ar prieÅ¡ingai – polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybės, apibÅ«dinančios veikos pobÅ«dį, kaltės formÄ , kaltininko asmenybę, jo požiÅ«rį į padarytÄ veikÄ , elgesį praeityje.

Jeigu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių, ar asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai paprastai reiÅ¡kia, kad nėra vienos iÅ¡ sÄ lygų, leidžiančių teismui daryti atitinkamas iÅ¡vadas, taigi, ir taikyti BK 40 straipsnio nuostatas. Sprendžiant šį klausimÄ neturi likti neaiÅ¡kumų ar abejonių dėl to, ar iÅ¡ tiesų visos aplinkybės yra tokios aiÅ¡kios, kad galima bÅ«tų daryti iÅ¡vadÄ , jog yra pagrindas atleisti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-329/2013, 2K-221-693/2017).

15. Å ioje byloje nustatyta, kad E. K. neteistas, dirba, turi Å¡eimÄ , prisipažino padaręs nusikaltimÄ ir gailisi. Å ios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistÄ jį, jas įvertino ir pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl nuteistojo galimybės atleisti jį nuo atsakomybės pagal laidavimÄ , bei atsižvelgė, jog žala nebuvo padaryta. Tačiau E. K. praeityje baustas administracine tvarka ne tik už KET pažeidimus, kurie nebuvo vienkartiniai ar atsitiktinio pobÅ«džio, bet ir už alkoholio vartojimo tvarkos pažeidimus.

Pati nusikalstama veika buvo padaryta bÅ«tent dėl pavartoto alkoholio – E. K. parodė, kad alkoholį vartojo darbo metu, po to vairavo automobilį bÅ«damas, kaip pats teigė, „lengvai girtas“. Å ios nustatytos aplinkybės, be jokios abejonės, patvirtina neatsakingÄ nuteistojo elgesį ir necharakterizuoja jo kaip nepriekaiÅ¡tingai besilaikančio įstatymų imperatyvų, tuo labiau, kad jo darbinė veikla, kaip matyti iÅ¡ darbdavio charakteristikos, susijusi su vairavimu, kas pačiam nuteistajam neabejotinai buvo žinoma.

Administracinių nusižengimų registro išrašo (b. l. 58-59) duomenys už 5 metus patvirtina, kad jis 2015 m. birželio 9 d. baustas pagal ATPK 1241 straipsnio 4 dalį, nes vairuodamas automobilį sustojo ir paliko jį stovėti kelio ženklo Nr.333 „Stovėti draudžiama“ galiojimo zonoje; 2016 m. rugsėjo 30 d. baustas pagal ATPK 1241 straipsnio 4 dalį, nes vairuodamas automobilį sustojo ir paliko jį stovėti KET draudžiamoje vietoje: kelio ženklo transporto priemonių stovėjimo vieta su papildoma lentele neįgaliesiems; 2017 m. spalio 9 d. pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį, nes vairuodamas automobilį pažeidė kelio ženklo Nr. 204 (STOP) reikalavimus, t. y. nesustojo.

Nors Å¡ie pažeidimai nėra itin Å¡iurkÅ¡tÅ«s, tačiau jie apibÅ«dina E. K. kaip asmenį linkusį pažeidinėti nustatytas elgesio taisykles, o tuo pačiu nurodytos aplinkybės pagrįstai kelia abejonių jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumu. Teisėjų kolegija vertina, kad apsisprendimas taikyti atleidimÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ turi bÅ«ti visapusiÅ¡kai pagrįstas ir negali bÅ«ti tik formalus. Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, jos termino skaičiavimo pradžios nustatymo 16.

Nuteistasis E. K. apeliaciniu skundu neginčija jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo taikymo pagrįstumo, tačiau mano, kad uždraudimas naudotis specialiÄ ja teise – teise vairuoti transporto priemones 2 metams 6 mėnesiams yra per didelis, praÅ¡o jį mažinti bei skaičiuoti teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminÄ nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos.

17. Kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam E. K., vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas dvejus metus Å¡eÅ¡is mėnesius naudotis specialiÄ ja teise – teise vairuoti transporto priemones. Pirmosios instancijos teismas nustatydamas tokį Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės terminÄ atsižvelgė tik į tai, kad kaltinamasis nusikaltimÄ padarė bÅ«damas neblaivus. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samių argumentų nenurodė, tačiau teismų praktikoje tiek paskiriant Å¡iÄ priemonę, tiek ir sprendžiant dėl Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės termino nustatymo, yra vertinamos reikÅ¡mingos bylos aplinkybės apibÅ«dinančios pažeidėjo padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo pavojingumÄ bei jo asmenybę.

18. Å iuo atveju nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nustatė per griežtÄ Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės terminÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimÄ 2 metų 6 mėnesių laikotarpiui, pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo nepažeidė. Pažymėtina, kad nusikalstamÄ veikÄ E. K. padarė 2019 m. balandžio 11 d. Pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas artimas vidurkiui, tačiau jo nesiekia.

Ä®statymų leidėjo pozicija dėl uždraudimo naudotis specialiÄ ja teise termino griežtėjo, nes BK 68 straipsnio 2 dalis buvo pakeista (2019 m. sausio 11 d. įstatymo, įsigaliojusio nuo 2019 m. balandžio 1 d., redakcija), nustatant uždraudimo naudotis specialiÄ ja teise terminÄ nuo vienerių iki penkerių metų, o senojoje BK 68 straipsnio 2 dalies redakcijoje maksimalus terminas buvo nustatytas iki trejų metų. Å iuo atveju nuteistasis neblaivus vairavo automobilį, tačiau neblaivumÄ tikrintis atsisakė, todėl nebuvo nustatytas jo apsvaigimo nuo alkoholio laipsnis.

Jis padarė itin pavojingÄ ir Å¡iurkÅ¡tų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimÄ . Anksčiau baustas už KET pažeidimus: 2017 m. spalio 9 d. pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį; 2016 m. rugsėjo 30 d. pagal ANK 1241straipsnio 4 dalį; 2015 m. birželio 9 d. pagal 1241straipsnio 4 dalį. Nors nuobaudos veikos padarymo dienai negaliojo, tačiau spręstina, kad skirtos nuobaudos nesustabdė jo nuo naujų pažeidimų darymo ir Å¡iuo atveju jis jau vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus.

Jis padarė nesunkų nusikaltimÄ , savo kaltę visiÅ¡kai pripažino, nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, dirba, neteistas, jam nustatytas dviejų metų Å¡eÅ¡ių mėnesių uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimÄ . Å iuo atveju nustačius trumpesnį baudžiamojo poveikio priemones terminÄ , tokia baudžiamojo poveikio priemonė nebÅ«tų veiksminga ir nepadėtų įgyvendinti bausmės paskirties. Taip pat pažymėtina, kad teismas nėra saistomas apelianto pozicijos dėl siÅ«lomos bausmės rÅ«Å¡ies ar dydžio, ar baudžiamojo poveikio priemonės termino.

19. Pirmosios instancijos teismas skyrė E. K. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimÄ naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams 6 mėnesiams ir apie termino skaičiavimÄ nuosprendyje nepasisakė, baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pradžios nesukonkretino. Skunde apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai nepasisakė dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pradžios, nes pagal kasacinio teismo praktikÄ , baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise – terminas skaičiuojamas vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos.

20. Kasacinės instancijos teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pagrindu skaičiuoti baudžiamojo poveikio priemonės pradžiÄ nuo kardomosios priemonės – vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos turėtų bÅ«ti tai, jog taikytos kardomosios priemonės turinys faktiÅ¡kai atitinka baudžiamojo poveikio priemonės turinį, t. y. asmeniui taikomi tokio paties pobÅ«džio ir griežtumo apribojimai (visiÅ¡kas apribojimas naudotis teise vairuoti transporto priemones), kokie yra taikomi ir paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones.

Kasacinis teismas konstatavo, kad uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminas turi bÅ«ti skaičiuojamas nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos – nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018). Nagrinėjamu atveju iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad kardomoji priemonė – vairuotojo pažymėjimo paėmimas E. K. buvo paskirta 2019 m. balandžio 12 d., o ne 2019 m. balandžio 16 d. kaip nurodo apeliantas, tÄ pačiÄ dienÄ suraÅ¡ant ir pažymÄ apie dokumentų paėmimo paskyrimÄ (b. l. 46-47), todėl, vadovaujantis jau nurodyta teismų praktika, baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise taikymo terminas turėtų bÅ«ti skaičiuojamas nuo dienos, kai E. K. realiai neteko galimybės vairuoti transporto priemones.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nenurodė, nuo kada yra skaičiuotinas minėtos baudžiamojo poveikio priemonės terminas. Dėl Å¡ios priežasties teisėjų kolegija skundžiamÄ nuosprendį tikslina, nustatydama, kad baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones– terminas skaičiuotinas nuo 2019 m. balandžio 12 d. Dėl baudos dydžio 21. Veika, numatyta BK 2811straipsnio 1 dalyje pagal įstatymo konstrukcijÄ gali bÅ«ti padaroma tiek tyčia, tiek ir dėl neatsargumo.

Å is straipsnis galioja nuo 2019 m. balandžio 1 d. Å i nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Å iuo atveju iÅ¡ pirmosios instancijos nuosprendžio matyti, kad apeliantas Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė veikdamas tyčia. BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, kad už nesunkų nusikaltimÄ skiriamos baudos dydis nustatytas nuo 50 iki 2000 MGL. Nuteistajam E. K. už 2811straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymÄ paskirta 66 MGL (3300 Eur) bauda, kuri vadovaujantis BK 641 straipsniu, sumažinta iki 42 MGL (2100 Eur) dydžio bauda, t. y. mažiau nei minimalus baudos dydis.

Teismas skirdamas bausmę įvertino ne tik apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, t. y. nuteistojo Å¡eiminę ir turtinę padėtį, atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, bet ir tai, kad jis teisiamas pirmÄ kartÄ , todėl skirdamas bausmę ir nustatydamas bausmės rūšį pagrįstai vadovavosi BK 55 straipsnio nuostatomis, kurios reglamentuoja bausmės skyrimÄ pirmÄ kartÄ teisiamam asmeniui už nesunkų nusikaltimÄ , t. y. visas aplinkybes, reikÅ¡mingas bausmei skirti.

Nuteistajam paskirta bauda savo dydžiu, palyginti su padaryta nusikalstama veika ir atsižvelgiant į įstatyme nustatytÄ reglamentavimÄ , nėra aiÅ¡kiai per didelė. Paskirta bausmė atitinka bendruosius bausmės skyrimo principus, o taikytos baudžiamojo poveikio priemonės yra tinkamos įgyvendinti bausmės paskirtį. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visus iÅ¡dėstytus argumentus ir vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: nuteistojo E. K. apeliacinį skundÄ atmesti.

Patikslinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 17 d. nuosprendžio rezoliucinę dalį, nustatant, kad E. K. nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 metams 6 mėnesiams terminas skaičiuojamas nuo 2019 m. balandžio 12 d. Teisėjai Jurgita Mačionytė Vitalija Norkūnaitė Nida Vigelienė