2017-09-13 Nr. AB-16531-3-62-3-01204-2017-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-663-756/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01204-2017-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.9; 43.8.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. rugsėjo 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovui Alytaus miesto savivaldybės administracijai, tretieji suinteresuoti asmenys viešoji įstaiga Centro poliklinika ir viešoji įstaiga Alytaus poliklinika, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. V. (toliau – ir pareiškėjas) 2017 m. birželio 12 d. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Alytaus miesto savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) mero 2016 m. spalio 28 d. sprendimą; 2) įpareigoti Savivaldybės Socialinės paramos skyrių išmokėti pareiškėjui socialines pašalpas ir pinigines kompensacijas už būsto šildymą, sunaudotą šaltą bei karštą vandenį už laikotarpį nuo 2007 m. balandžio 23 d. iki 2011 m. balandžio 26 d. imtinai (b. l. 2–9).

Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą (b. l. 10–13). Šį prašymą pareiškėjas grindė tuo, kad į Kauno apygardos administracinį teismą dėl minėtų reikalavimų jis kreipėsi dar 2016 m. gruodžio 22 d., tačiau teismas 2017 m. vasario 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-910-423/2017 jo skundą laikė nepaduotu. Pareiškėjas pažymėjo, kad 2017 m. gegužės 18 d. pakartotinai kreipėsi į teismą dėl minėto Savivaldybės 2016 m. spalio 28 d. sprendimo panaikinimo, tačiau teismas 2017 m. gegužės 31 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-1948-406/2017 pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 22 d. nutartimi neatnaujino praleisto skundo padavimo termino ir pareiškėjo skundą atsisakė priimti (b. l. 21–23).

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad administracinėje byloje Nr. I-910-423/2017 teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartimi pareiškėjui buvo nurodyta, kokių reikalavimų neatitinka jo pateiktas skundas, kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo priimti skundą ir pradėti administracinės bylos teiseną, taip pat pareiškėjui buvo paaiškinta, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad jis galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą, tačiau pareiškėjas nurodytų skundo trūkumų nešalino, neprašė pratęsti trūkumų pašalinimo termino, todėl teismas pareiškėjo skundą laikė nepaduotu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2017 m. kovo 29 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartis buvo palikta nepakeista. LVAT pažymėjo, kad pareiškėjas turėjo pareigą domėtis teisme inicijuotu procesu, be to, jis turėjo pakankamai laiko nurodytiems trūkumams ištaisyti.

Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad administracinėje byloje Nr. I-1948-406/2017 teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutartimi pareiškėjo skundą vėl buvo atsisakyta priimti. Šį kartą buvo nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą praleidęs skundo padavimo teismui terminą ir neprašė šio termino atnaujinti.

Nagrinėjamu atveju teismas sprendė, kad pareiškėjas, gavęs LVAT 2017 m. kovo 29 d. nutartį, nedelsiant turėjo kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo skundui paduoti, tačiau pareiškėjas į teismą kreipėsi tik 2017 m. gegužės 18 d., o su prašymu dėl termino atnaujinimo – tik 2017 m. birželio 12 d. Teismas padarė išvadą, jog, gindamas savo pažeistas teises, pareiškėjas nebuvo pakankamai aktyvus, nepagrįstai delsė pateikti procesinius dokumentus trūkumams šalinti bei prašymą dėl termino atnaujinimo, taigi, terminą kreiptis į teismą praleido ne dėl objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių, tačiau dėl subjektyvių priežasčių, savo valia pasirinkęs atitinkamą savo teisių gynimo būdą, kuris negali būti vertinamas kaip objektyvi termino skundui paduoti praleidimo priežastis. Atsižvelgdamas į tai, teismas netenkino pareiškėjo prašymo dėl termino atnaujinimo. Netenkinęs pareiškėjo prašymo dėl termino atnaujinimo, teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

III. Pareiškėjas A. V. atskiruoju skundu (b. l. 25−32) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartį ir išspręsti termino atnaujinimo ir skundo priėmimo klausimą iš esmės arba perduoti jį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismo teisėjas privalėjo nusišalinti. Teisme buvo šiurkščiai pažeistos procesinės teisės normos. Teismas nesivadovavo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnio nuostatomis – tinkamai nemotyvavo priimtos nutarties. Teismo išvados yra absurdiškos, subjektyvios, šališkos ir neatitinkančios faktinių aplinkybių. 2017 m. gegužės 31 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-1948-406/2017 buvo išaiškinta, kad ši nutartis neužkerta kelio pakartotinai pateikti skundą ir prašyti atnaujinti terminą. Pareiškėjas paaiškino, kad jam yra nustatytas neįgalumas dėl psichinės ligos, todėl jo teises privalo įgyvendinti medicinos įstaigų socialiniai darbuotojai ir organizuoti antrinės teisinės pagalbos teikimą, tačiau tai iki šiol nėra daroma. Pareiškėjas nurodė, kad jam nesuprantamas teismo motyvas, kad pareiškėjas turėjo pakartotinai kreiptis į teismą nedelsdamas po to, kai gavo LVAT 2017 m. kovo 29 d. nutartį, nes visi dokumentai jam buvo grąžinti iš teismo tik 2017 m. balandžio 18 d. Pirmosios instancijos teismo nutartyje nebuvo įvardyti teisės aktai, įpareigojantys pareiškėją vykdyti teismų veiklos teisėtumo priežiūrą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 22 d. nutarties, kuria teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, atsisakė priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatyta, kad teismas atsisako priimti skundą, jeigu skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad pareiškėjas, gindamas savo pažeistas teises, nebuvo pakankamai aktyvus, nepagrįstai delsė pateikti procesinius dokumentus trūkumams šalinti bei prašymą dėl termino atnaujinimo, todėl terminą praleido ne dėl objektyvių, o dėl subjektyvių priežasčių. Teismas nurodė, kad pareiškėjas, gavęs LVAT 2017 m. kovo 29 d. nutartį, turėjo nedelsdamas kreiptis į teismą su prašymu dėl termino atnaujinimo, tačiau į teismą kreipėsi tik 2017 m. gegužės 18 d., o prašymą dėl termino atnaujinimo pateikė tik 2017 m. birželio 12 d. Atsižvelgdamas į tai, teismas netenkino pareiškėjo prašymo dėl termino atnaujinimo ir skundą atsisakė priimti (b. l. 21–23).

Visų pirma, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje yra numatyta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pamatinė asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad asmens teisė kreiptis į teismą yra absoliuti (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. vasario 7 d., 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. gegužės 9 d. nutarimus). Asmens teisė kreiptis į teismą negali būti apribota ar paneigta, nes kiltų grėsmė vienai svarbiausių teisinės valstybės vertybių. Asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d., 2000 m. gegužės 8 d., 2001 m. liepos 12 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimus). Be to, kaip yra pažymėjęs Europos Žmogaus Teisių Teismas, teisminiam procesui taikomi teisingumo, viešumo ir spartumo standartai iš tiesų tampa beverčiai, jeigu teisminis procesas apskritai nėra pradedamas. Vargu, ar galima kalbėti apie teisinės valstybės principą, jeigu apskritai nėra įgyvendinama teisė kreiptis teisminės gynybos. LVAT praktikoje taip pat ne kartą akcentuota, kad siekiant realiai apginti galbūt pažeistas besikreipusio asmens teises, administracinis teismas turi būti pakankamai aktyvus ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises ir pareigas (LVAT 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1341-575/2015; 2017 m. liepos 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-612-261/2017).

Pareiškėjas siekia inicijuoti teisminį ginčą dėl Savivaldybės 2016 m. spalio 28 d. rašto Nr. SD-10815(6.27) „Dėl socialinių išmokų ir piniginių kompensacijų už būsto šildymą ir sunaudotą šaltą bei karštą vandenį nuo 2007 m. balandžio 23 d. iki 2011 m. balandžio 26 d.“ (b. l. 40), kuriuo buvo išnagrinėtas pareiškėjo 2016 m. spalio 14 d. skundas (toliau – ginčo sprendimas). Iš bylos duomenų matyti, kad minėtas ginčo sprendimas pareiškėjui buvo išsiųstas ne registruotu paštu (b. l. 39), kurį pareiškėjas nurodo gavęs tik 2016 m. gruodžio 23 d. (įteikė paštą priėmęs giminaitis). Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad pareiškėjas 2016 m. lapkričio 22 d. kreipėsi į Savivaldybę, prašydamas informuoti apie priimtą sprendimą dėl pareiškėjo skundo (b. l. 41). Savivaldybės Tarybos ir mero sekretoriato vyriausioji specialistė A. K. elektroniniu paštu informavo pareiškėją, kad atsakymas į skundą buvo išsiųstas paštu 2016 m. spalio 28 d. Elektroniniu paštu pareiškėjui buvo pateikta ginčo sprendimo elektroninė versija (b. l. 42–43). Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti pareiškėjo procesiniuose dokumentuose nurodyta aplinkybe, kad apie ginčo sprendimo priėmimą pareiškėjui anksčiausiai tapo žinoma 2016 m. lapkričio 23 d. (t. y. gavus A. K. elektroninį laišką).

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad pareiškėjas dėl ginčo sprendimo panaikinimo pirmą kartą į teismą kreipėsi nepraleidęs įstatyme nustatyto skundo padavimo termino (pareiškėjo skundas teisme gautas 2016 m. gruodžio 23 d.), tačiau jo skundas buvo laikomas nepaduotu, nes pareiškėjas per nustatytą terminą nepašalino skundo trūkumų. LVAT nurodė, kad tai neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai kreiptis į teismą, pateikiant skundą, atitinkantį skundo formai bei turiniui įstatymo nustatytus reikalavimus (LVAT 2017 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-359-525/2017).

Atitinkamai, pareiškėjas dėl minėto ginčo sprendimo panaikinimo į teismą kreipėsi pakartotinai. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas tai padarė nedelsdamas po to, kai teismas grąžino pareiškėjui jo skundą ir visus skundo priedus (b. l. 115). Vis dėlto teismas jo pakartotinai pateiktą skundą atsisakė priimti, nes pareiškėjas kartu su juo nepateikė prašymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Teismas pareiškėjui išaiškino, kad tai neužkerta kelio pakartotinai paduoti skundą, kartu pateikiant prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą (Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I-1948-406/2017).

Šios nutarties pareiškėjas neskundė, ji įsiteisėjo 2017 m. birželio 8 d. Atsižvelgdamas į šią teismo nutartį, pareiškėjas 2017 m. birželio 12 d. (pagal pašto antspaudą ant voko) pakartotinai kreipėsi į teismą su skundu, kartu pateikdamas prašymą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą (b. l. 2–20). Įvertinusi šias faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas, sužinojęs apie Savivaldybės priimtą ginčo sprendimą, aktyviai siekė pasinaudoti ABTĮ 5 straipsnyje garantuojama teise į teisminę gynybą, kad būtų apgintos jo galimai pažeistos teisės. Šiuo aspektu ypač svarbu tai, kad pareiškėjas, nesutikdamas su Savivaldybės priimtu sprendimu, pirmą kartą į teismą kreipėsi nepraleidęs ABTĮ nustatyto termino (nors ginčo sprendime apskritai nebuvo nurodyta jo apskundimo tvarka ir terminas), o prašymą dėl termino atnaujinimo pateikė nedelsdamas po to, kai įsiteisėjo pirmosios instancijos teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutartis, kuria tokia pareiškėjo teisė jam buvo išaiškinta (nutartis įsiteisėjo 2017 m. birželio 8 d., o prašymą atnaujinti terminą pareiškėjas pateikė 2017 m. birželio 12 d.).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytų aplinkybių visetą, daro išvadą, kad Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 22 d. nutartimi nepagrįstai neatnaujino skundo padavimo termino, todėl nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu (kadangi skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujintas). Remiantis tuo, kas išdėstyta, ši pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina. Kadangi būtina įvertinti, ar pareiškėjo skundas atitinka kitus ABTĮ nustatytus reikalavimus, panaikinus nutartį, skundo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 3 ir 4 punktais, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. V. atskirąjį skundą tenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartį panaikinti ir skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą išspręsti iš esmės.

Atnaujinti pareiškėjui A. V. terminą skundui dėl Alytaus miesto savivaldybės mero 2016 m. spalio 28 d. sprendimo Nr. SD-10815(6.27) panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus paduoti.

Pareiškėjo A. V. skundo priėmimo klausimą grąžinti Kauno apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Romanas Klišauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė