25c5fd75-510d-4040-937f-e709d39e1dc0 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1470-603/2012Teisminio proceso Nr. 2-03-3-01847-2010-1                Procesinio sprendimo kategorija 121.15; 121.18.; 121.21.                                                                                                                                          VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS 2012 m. balandžio 25 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡Â teisėjų Loretos Lipnickienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jadvygos Mardosevič ir Henricho Jaglinskio, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimo.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė :ieÅ¡kovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas įpareigoti atsakovus J.

L. ir A. B. per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos pasekmes, t. y. atstatyti teritorijÄ Ä¯ pirminę buvusiÄ padėtį (paÅ¡alinti užpiltus smėlio ir skaldos sluoksnius, atkurti virÅ¡utinį žemės sluoksnį, užsėti žole). Nurodė, kad atsakovai J. L. ir A. B., neturėdami normatyviniuose te­chniniuose dokumentuose nurodytų privalomųjų techninių dokumentų, valstybinėje žemėje stato automobilių stovėjimo aikÅ¡telę (19 m ilgio, 4 m pločio) Å¡alia gyvenamojo namo, esan­Äio (duomenys neskelbtini), nukasė virÅ¡utinį žemės sluoksnį, užpylė smėlio sluoksnį, ant kurio užpylė skaldos sluoksnį.

Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597) 3 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ atsakovai prieÅ¡ statydami statinį turėjo turėti nusta­tyta tvarka parengtÄ ir patvirtintÄ statinio projektÄ , o vadovaujantis 3 punktu turėti iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ . AnalogiÅ¡ka teisinė reglamentacija nurodoma ir 12 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose. Statybos reglamento STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ V dalies 18 punkte nurodyta, kad pradėti statinio statybos darbus leidžiama tik po to, kai statytojas nustatyta tvarka gavo statybos leidimÄ bei patvirtintÄ statinio projektÄ .

Vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 punktu ir statybos techniniu reglamento STR 1.09.06:2007 „Statybos sustabdymas. Sava­valiÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimas“, patvirtinto aplinkos ministro 2007 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D 1-243 (Žin. 2007, 53-2055), 7.1 papunkčiu, atsakovo veiksmai laikomi savavaliÅ¡ka statyba. Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos vals­tybinės priežiÅ«ros departamento Statybos valstybinės priežiÅ«ros skyriaus specialistas 2009-10-19 savavaliÅ¡kos statybos aktais Nr. (101) 11.11-192 ir Nr. (101) 11.11-194 nustatė, kad atsakovai savavaliÅ¡kai stato automobilių stovėjimo aikÅ¡telę Å¡alia gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) neturėdami projekto ir statybos leidimo.

Nustačius pažeidimÄ Vilniaus ap­skrities virÅ¡ininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamentas 2009-11-17 reikalavimuose Nr. (101) 11.11-215 ir Nr. (101) 11.11-216 Dėl savavaliÅ¡kos statybos padarinių paÅ¡alinimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 str. 2 d. 1 p. nuostatomis buvo nustatytas atsakovams terminas iki 2010-02-18 likviduoti savavaliÅ¡kos statybos padarinius. Å io reikalavimo atsakovai neįvykdė. 2010-02-23 Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyrius patikrinęs reika­lavimo likviduoti savavaliÅ¡kos statybos padarinius surašė aktÄ , kuriuo nustatė, kad atsako­vai neįvykdė reikalavimo ir neatstatė savavaliÅ¡kai įrengtos maÅ¡inų stovėjimo aikÅ¡telės teri­torijÄ Ä¯ padėtį, buvusiÄ iki statybos pradžios.

Dėl Å¡ių priežasčių ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas įpareigoti atsakovus paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius.Atsakovai J. L. ir A. B. su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad darbus atliko teisėtai. Gauti leidimÄ stovėjimo aikÅ¡telės statybai namo gyventojams, kurių dauguma yra pensininkai, bÅ«tų tiesiog neįmanoma dėl tam keliamų reikalavimų bei reikalingų lėšų, todėl namo gyventojai nutarė iÅ¡plėsti esamÄ aikÅ¡telę tik iki 10 proc. paprastojo remonto bÅ«du, kaip tai numatyta Statybos įst. 2 str. 21 p. ir STR 1.01.08:2002, VIII skyriuje.

Tuo tikslu namo gyventojai kreipėsi į Naujininkų seniÅ«nÄ ir gavo jo sutikimÄ , suderino bÅ«simus darbus su Vilniaus miesto savivaldybės administracija, nes gyventojai ar bendrija, kurie pageidauja iÅ¡plėsti aikÅ¡telę ne daugiau kaip 10 proc., turi gauti daugiau kaip 50 proc. gyventojų sutikimÄ , parengti remonto darbų schemÄ , suderinti su seniÅ«nija bei su toje aikÅ¡telėje esančių požeminių komunikacijų savininkais ir Å«kio bÅ«du (ar samdant) perkelti kelio bortus ir įrengti skaldos pagrindÄ .

Ä®vykdę Å¡iuos reikalavimus namo gyventojai 2009 m. rugsėjo mėnesį surinko reikiamÄ pinigų sumÄ , savo jėgomis bei lėšomis iÅ¡lygino žemę ir užpylė jÄ skalda. Nurodo, kad jiems neaiÅ¡ku, kodėl atsakovais patraukti bÅ«tent J. L. ir A. B., kadangi prie aikÅ¡telės iÅ¡plėtimo prisidėjo didžioji dalis namo gyventojų. Atkreipia dėmesį į tai, kad abiem atsakovams buvo suraÅ¡yti administracinių teisės pažeidimų protokolai dėl to, kad jie, neturėdami statybos leidimo savavaliÅ¡kai vykdo automobilių stovėjimo aikÅ¡telės statybos darbus.

Abiejų atsakovų atžvilgiu administracinių teisės pažeidimų bylos teismo nutarimais nutrauktos. Trečiaisiais asmenimis į bylÄ Ä¯traukti namo gyventojai, prisidėję prie automobilių stovėjimo aikÅ¡telės iÅ¡plėtimo. Atsiliepime į ieÅ¡kinį tretieji asmenys M. K., I. K., A. S., H. B., E. T., J. J., V. K., A. M., V. G., V. G., T. T., J. S., N. K., J. K. nurodė, kad prie automobilių stovėjimo aikÅ¡telės praplatinimo prisidėjo beveik visi namo gyventojai, kadangi buvo gautas Naujininkų seniÅ«no bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sutikimas Å¡iems darbams atlikti.

Tretysis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį aiškios nuomonės dėl jo pagrįstumo neišreiškė. Į teismo posėdį atvykęs jų atstovas paaiškino, kad Vilniaus miesto savivaldybė laikosi pozicijos, jog automobilių stovėjimo aikštelių prie daugiabučių gyvenamųjų namų praplatinimas iki 10 proc. laikytinas paprastuoju remontu, o tokiems darbams, vadovaujantis Statybos įst. 23 str. 1 d. 2 p., statybos leidimas nėra reikalingas. Prašo atsižvelgti į tai, kad prieš pradėdami aikštelės paprastojo remonto darbus gyventojai atliko tam būtinus veiksmus, taip pat į tai, kad administracinių teisės pažeidimų bylos dėl galimai savavališkos aikštelės statybos atsakovų atžvilgiu yra nutrauktos.Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 23 sprendimu ieškinys buvo atmestas.

Teismas nustatė, kad 2009 m. rugsėjo mėn. dauguma namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojų atliko automobilių stovėjimo aikÅ¡telės statybos darbus. Byloje kilo ginčas dėl atliktų statybos darbų vertinimo. IeÅ¡kovo nuomone, tokie atsakovų veiksmai kvalifikuotini kaip nauja statyba, todėl darbus pradėti jie galėjo tik nustatyta tvarka gavę statybos leidimÄ bei patvirtintÄ statinio projektÄ . Atsakovų bei trečiųjų asmenų nuomone atlikti darbai kvalifikuotini kaip paprastasis automobilių stovėjimo aikÅ¡telės remontas.

Byloje nekilo ginčo dėl to, ar atlikti darbai atitinka planÄ , todėl teismas laikė, kad faktiÅ¡kas aikÅ¡telės praplatinimas atitinka nubraižytÄ jį schemoje.Liudytoju apklaustas Naujininkų seniÅ«nijos seniÅ«nas B. C. paaiÅ¡kino, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojai kreipėsi į jį dėl aikÅ¡telės praplatinimo. AnalogiÅ¡ka tvarka taikoma platinant visas automobilių stovėjimo aikÅ¡teles, prieÅ¡ daug metų įrengtas namų kiemuose ir visiÅ¡kai neatitinkančias gyventojų poreikių, kadangi aiÅ¡kiai Å¡is klausimas nėra reglamentuotas.

Liudytoju apklaustas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamento detaliojo planavimo skyriaus miesto rytinės teritorijos poskyrio vedėjas V. K. patvirtino ant pateikto bÅ«simos aikÅ¡telės plano nurodęs, kad aikÅ¡telės praplatinimui plane nurodytoje vietoje neprieÅ¡tarauja. PaaiÅ¡kino, kad dėl aikÅ¡telių senų namų kiemuose kyla daug problemų, pasistatyti maÅ¡inas, privažiuoti specialiajam transportui neįmanoma, todėl savivaldybė leisdavo aikÅ¡telių plėtimÄ .

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos susiraÅ¡inėjimo su namo gyventojais medžiaga patvirtina atsakovų bei trečiojo asmens M. K. teiginius apie tai, kad kilus problemai dėl automobilių statymo bei galimybės specialiajam transportui privažiuoti prie jų namo, gyventojai ne kartÄ kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės pareigÅ«nus su praÅ¡ymais ir užklausimais, kaip Å¡iÄ problemÄ iÅ¡spręsti. IÅ¡siaiÅ¡kinę, kad įrengti automobilių stovėjimo aikÅ¡telę yra sudėtinga ir brangu, namo gyventojai nusprendė pasirinkti kitÄ , nors ir ne tokį patogų, tačiau paprastesnį ir pigesnį, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos jiems pasiÅ«lytÄ variantÄ â€“ iÅ¡plėsti esamÄ automobilių stovėjimo aikÅ¡telę, tačiau tik ne daugiau kaip 10 proc., paprastojo remonto bÅ«du.2009-11-04 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos raÅ¡te paaiÅ¡kinta, kad paprastojo remonto bÅ«du galima iÅ¡plėsti automobilių stovėjimo aikÅ¡telę iki 10 proc. nuo jos ploto.

Gyventojai ar bendrija, kurie pageidauja iÅ¡plėsti aikÅ¡teles ne daugiau kaip 10 proc., turi gauti daugiau kaip 50 proc. butų savininkų sutikimÄ , parengti remonto darbų schemÄ , suderinti su seniÅ«nija bei su toje aikÅ¡telėje esančių požeminių komunikacijų savininkais ir Å«kio bÅ«du (ar samdant) perkelti kelio bortus ir įrengti skaldos pagrindÄ . Atlikus tai, reikėtų kreiptis į Naujininkų seniÅ«nijÄ su praÅ¡ymu, kad kiemo tvarkymas bÅ«tų įtrauktas į seniÅ«nijos teritorijų tvarkymo planÄ .

Tokiu atveju Savivaldybė galėtų pakloti asfaltbetonio dangos sluoksnį.2010-08-09 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos raÅ¡te trečiajam asmeniui M. K. buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad paprastojo remonto bÅ«du galima iki 10 proc. padidinti stovėjimo aikÅ¡telės konstrukcijas – žemės sankasÄ , pagrindÄ ir dangÄ .Byloje nustatyta, kad atsakovai bei tretieji asmenys, namo gyventojai, darbus atliko tiksliai laikydamiesi jiems Vilniaus miesto savivaldybės nurodytų reikalavimų: surinko daugiau nei 50 proc. namo gyventojų sutikimus, parengė remonto darbų planÄ , suderino jį su Naujininkų seniÅ«nijos seniÅ«nu bei aikÅ¡telėje esančių požeminių komunikacijų savininku, t. y.

Vilniaus miesto savivaldybės administracija, ir tik tuomet atliko realius darbus – perkėlė kelio bortus bei įrengė skaldos pagrindÄ .Teismas sutiko su ieÅ¡kovo teiginiais apie tai, kad nors administracinių teisės pažeidimų bylos (pagal (duomenys neskelbtini) str. 1 d. – savavaliÅ¡ka statinio statyba) atsakovų atžvilgiu buvo nutrauktos, tai netrukdo kilti jų civilinei atsakomybei pagal CK 4.103 str. dėl savavaliÅ¡kos statybos. Tačiau teismas prejudicinės reikÅ¡mės turinčiais laikė faktus, konstatuotus teismo įsiteisėjusiais nutarimais administracinių teisės pažeidimų bylose, apie tai, jog nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas nustatyta, kad statinio – automobilių stovėjimo aikÅ¡telės, matmenys buvo iÅ¡plėsti ne daugiau kaip 10 proc., ir padaryta iÅ¡vada, kad buvo atliktas statinio (aikÅ¡telės) paprastasis remontas.Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo.

Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tik tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; kt.).

Statybos darbų, kurie laikytini paprastuoju statinio remontu, sÄ raÅ¡as nurodomas Statybos įstatymo 2 str. 21 d. bei STR „Statinio statybos rÅ«Å¡ys“ 12–14 punktuose, o Å¡ių darbų tikslas – iÅ¡ dalies atkurti statinio ar jo dalies savybes, pablogėjusias dėl statinio naudojimo, arba jas pagerinti. Tai yra alternatyvi norma. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju automobilių stovėjimo aikÅ¡telė buvo pagerinta iÅ¡plečiant jÄ ne daugiau kaip 10 proc., t. y. atliktas paprastasis aikÅ¡telės remontas.

Taip pat nustatė, kad atlikti darbai atitinka Statybos įst. 2 str. 21 d. ir Statybos techninio reglamento „Statinio statybos rÅ«Å¡ys“ STR 1.01.08:2002 VIII dalies reikalavimus, todėl jų nelaikė savavaliÅ¡ka statyba.Priimdamas sprendimÄ nagrinėjamoje byloje teismas pažymėjo, kad vadovaujasi ir bendraisiais teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, laikydamas, kad gyvenamojo namo bendratučių teisė turėti tinkamÄ privažiavimÄ prie namo tiek jų pačių automobiliams, tiek specialiajam transportui (gaisrinei, greitajai pagalbai, avarinėms tarnyboms ir pan.) yra didesnė ir labiau saugotina vertybė, negu tikslus formalių teisės aktų reikalavimų laikymasis.

Be to, teismas atsižvelgė ir į tai, kad daugiabučių namų kiemų tvarkymas Vilniaus mieste nėra tinkamai reglamentuotas, dėl ko gyventojams praktiÅ¡kai neįmanoma kiemų sutvarkyti taip, kad Å¡ie atitiktų esamus poreikius.Konstatavus, kad atsakovai savavaliÅ¡kos statybos darbų neatliko, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo jų atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos CK 4.103 str. 3 d. nurodytų neteisėtos (savavaliÅ¡kos) statybos pasekmių.IeÅ¡kovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos apeliaciniu skundu praÅ¡o teismo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-12-23 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti.

Nurodė, kad teismas sprendime netinkamai taikė materialines teisės normas. Teismas nepagrįstai laikė prejudicinės reikÅ¡mės turinčius faktus, kurie buvo konstatuoti įsiteisėjusiais nutarimais administracinių pažeidimų bylose, kadangi atsakovų veiksmai administracinio pažeidimo byloje tiriami ir vertinami ATPK taikymo aspektu, o atsakovų veiksmai civilinėje byloje vertinami pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, teismo sprendimai administracinių pažeidimų bylose, kuriais nustatyti faktai, civilinio ginčo teisi­niame santykyje nėra prejudiciniai ir turėtų bÅ«ti vertinami kaip raÅ¡ytiniai įrodymai pagal bendrÄ sias įrodymų vertinimo taisykles.

Å iuo atveju teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimÄ nusakančias teisės normas, todėl priėmė neteisėtÄ sprendimÄ . Taip pat pastebėtina, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimÄ dar ir kitu aspektu. Vadovaujantis CKP 197 str. 2 dalimi dokumentai, iÅ¡duoti valsty­bės (...) institucijų (...) turi didesnę įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę. Å ioje byloje yra suraÅ¡yti 2009-10-19 savava­liÅ¡kos statybos aktai Nr. (101)11.11-192 ir Nr. (101)11.11-194, kurie vadovaujantis minėta teisė norma turėjo turėti didesnę įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, tačiau teismas ne tik, kad į tai neatsižvelgė, bet ir teigia, kad savavaliÅ¡kos statybos darbai neatlikti.

Darytina prielaida, kad teismas netinkami taikyda­mas procesines teisės normas padarė klaidingas iÅ¡vadas ir tai lėmė neteisėto sprendimo priėmimÄ .Teismas sprendime visiÅ¡kai nepasisakė dėl aplinkybės, kad atsakovai J. L. ir A. B., neturėdami normatyviniuose techniniuose dokumentuose nurodytų privalomųjų techninių dokumentų valstybinėje žemėje stato automobilių stovėjimo aikÅ¡telę (19 m ilgio, 4 m plo­Äio) Å¡alia gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Å iuo atveju byloje liko neiÅ¡nagrinėta svarbi aplinkybė dėl valstybinės žemės naudojimo, vykdant statybas, teisėtumo.

Byloje nėra pateik­ta įrodymų, kad valstybinės žemės patikėtinio sutikimas bÅ«tų iÅ¡reikÅ¡tas arba kaip kitaip iÅ¡spręsta Å¡i problema. Taip pat teismas nenagrinėjo aplinkybių, ar toje vietoje pagal teritorijų planavimo doku­mentus galima tokia statyba, ar bus iÅ¡laikyta pusiausvyra tarp visos visuomenės ir dviejų privačių asmenų interesų. Teismas visiÅ¡kai nesigilino, kad žemės sklypai automobilių stovėjimo aikÅ¡telėms įrengti prie esamų statinių gali bÅ«ti formuojami tik nustatyta tvarka parengus teritorijos detalųjį pla­nÄ , kadangi įrengiant ar iÅ¡plečiant automobilių stovėjimo aikÅ¡teles keistųsi daugiabučių namų terito­rijos naudojimo ir tvarkymo režimas.Laikosi pozicijos, kad teismas sprendime nepagrįstai nurodė, jog bendrieji teisingumo, pro­tingumo ir sÄ Å¾iningumo principai leidžia pažeisti teisės aktus, nustatančius statybos veiksmų reika­lavimus.

PrieÅ¡ingai, tinkamai suplanavus, suprojektavus, gavus statybos leidimus ginčo objektui bÅ«tų iÅ¡samiai ir teisėtai iÅ¡nagrinėta ir pagrįsta statybos galimybė, įvertinant ne tik atsakovų inte­resus, bet ir visos visuomenės. Teismui nesuteikta teisė paneigti vienos žmonių grupės interesus, pa­minant kitos, siekiančios gyventi teisėtoje valstybėje ir tikintis, kad visiems taikomi vienodi stan­dartai.Teismas vertindamas liudytojų parodymus netinkamai juos traktavo, kadangi teismas sprendi­me trumpai nurodė, jog liudininkai patvirtino, kad statybos darbai atlikti.

Nesutinka, kad visi liudininkai vienareikÅ¡miÅ¡kai paliudijo, kad buvo atlikti tik statybos darbai prilygstantys paprastajam remontui. Liudytojas V. K. patvirtino, kad nuo 2003 m. aikÅ¡telės įrengimui oficialiai rei­kia žemės nuosavybę patvirtinančio dokumento, projekto ir leidimo. Å is liudytojas iÅ¡samiai paaiÅ¡ki­no visas procedÅ«ras, kokias turėjo atlikti atsakovai, vykdydami statybos darbus. Todėl teismas ten­dencingai vertindamas parodymus padarė netinkamas iÅ¡vadas, o tai sudarė pagrindÄ priimti neteisė­tÄ sprendimÄ Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101- 3597) 3 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ atsakovai prieÅ¡ statydami statinį turėjo turėti nustatyta tvarka parengtÄ ir patvirtintÄ statinio projektÄ o vadovaujantis 3 punktu turėti iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ .

AnalogiÅ¡ka teisinė reglamentacija nurodoma ir 12 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose. Statybos reg­lamento STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ V dalies 18 punkte nurodyta, kad pradėti statinio statybos darbus leidžiama tik po to, kai statytojas nustatyta tvarka gavo statybos leidimÄ bei patvir­tintÄ statinio projektÄ . Atsakovai, pažeisdami nurodytas teisės aktų nuostatas, stato ginčo automobi­lių stovėjimo aikÅ¡telę (19 m ilgio, 4 m pločio) neturėdami projekto ir leidimo.Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 punktas pateikia savavaliÅ¡kos statybos sÄ vokÄ â€žSavava­liÅ¡ka statinio statyba - statinio (jo dalies) statyba be Å¡io įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo arba statybos darbų vykdymas, kai statybos leidimas jau netekęs galios (nesudėtingo statinio atveju - neturint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto privalomojo doku­mento ar kai Å¡is dokumentas jau netekęs galios ( ..)." Vadovaujantis statybos techniniu reglamento STR 1.09.06:2007 „Statybos sustabdymas.

SavavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimas" patvirtinto aplinkos ministro 2007 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr.D 1-243 (Žin.2007, 53-2055) 7.1 papunkčiu, jei­gu statomi statiniai neturint galiojančio statybos leidimo, tai laikoma savavaliÅ¡ka statyba. Å iuo at­veju atsižvelgiant į nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ ir faktines aplinkybes, darytina pagrįsta iÅ¡vada, kad atsakovai neturėdami projekto ir statybos leidimo savavaliÅ¡kai įrengė automobilių stovėjimo aikÅ¡telę (19 m ilgio, 4 m pločio), nukasė virÅ¡utinį žemės sluoksnį, užpylė smėlio sluoksnį, ant kurio užpylė skaldos sluoksnį.Atsakovai J.

L. ir A. B., trečiasis asmuo M. K. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriame nurodė, jog su skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti. Nurodo, kad atsakovai nepateikė įrodymų dėl valstybinės žemės naudojimo, vykdant esamos automobilių stovėjimo aikÅ¡telės praplatinimÄ , teisėtumo yra nepagrįsti. Vilniaus miesto savivaldybė, kuri leido praplatinti esamÄ automobilių stovėjimo aikÅ¡telę 10 procentų, yra valstybinės žemės valdytoja, kuri sudaro detaliuosius teritorinius statybų planus ir teritorijų panaudojimÄ .

Vilniaus miesto savivaldybė nepaneigė (duomenys neskelbtini) namo gyventojų praÅ¡ymo dėl aikÅ¡telės praplatinimo.             IeÅ¡kovo apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies              IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad 2009-10-19 buvo suraÅ¡yti savavaliÅ¡kos statybos aktai Nr. (101)11.11-194 ir Nr. (101)11.11-192, kuriais buvo nustatyta, kad atitinkamai statytojai J. L. ir A. B. savavaliÅ¡kai vykdo statybos darbus – automobilių stovėjimo aikÅ¡telės Å¡alia gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) naujÄ statybÄ ; statinio statybos rÅ«Å¡is – nauja statyba; statinio kategorija – neypatingas (b. l. 6 – 7, 9 – 10, 1 t.); 2009-11-17 atsakovams buvo pateikti reikalavimai likviduoti savavaliÅ¡kos statybos padarinius, t. y. savo lėšomis iki 2010-02-18 atstatyti savavaliÅ¡kai įrengtos maÅ¡inų stovėjimo aikÅ¡telės teritorijÄ Ä¯ padėtį buvusiÄ iki statybos darbų pradžios (b. l. 11 – 11A, 1 t.); 2010-02-23 suraÅ¡ytas Reikalavimo likviduoti savavaliÅ¡kos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktas, kuriuo buvo nustatyta, kad J.

L. ir A. B. neįvykdė reikalavimų, kuriame buvo nurodyta iki 2010-02-18 savo lėšomis likviduoti savaliÅ¡kos statybos – atstatyti savavaliÅ¡kai įrengtos maÅ¡inų stovėjimo aikÅ¡telės teritorijoje į padėtį buvusiÄ iki statybos darbų pradžios (b. l. 12, 1 t.); atsakovams J. L. ir A. B. 2009-10-19 buvo suraÅ¡yti administracinio teisės pažeidimo protokolai už tai, kad jie savavaliÅ¡kai, neturėdami nustatyta tvarka paruoÅ¡to ir suderinto projekto ir leidimo statyti, vykdo automobilių stovėjimo aikÅ¡telės statybos darbus, t. y. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus (duomenys neskelbtini) str. 1 d. (b. l. 27 – 28, 1 t.), Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009-11-11 nutarimu administracinė byla, kurioje administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal (duomenys neskelbtini) str. 1 d. suraÅ¡ytas J.

L., nutraukta, neįrodžius, kad jo veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto (duomenys neskelbtini) str. 1 d., įvykis, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009-12-09 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byla dėl A. B. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal (duomenys neskelbtini) str. 1 d. nutraukta nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (b. l. 25 – 26, 1 t.).  Taigi sprendžiant dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, teisėjų kolegija turi įvertinti, ar yra atskleista nagrinėjamos civilinės bylos esmė.

Tai reiÅ¡kia, kad byloje turi bÅ«ti nustatytos faktinės aplinkybės, kurios bÅ«tų pakankamas pagrindas iÅ¡vadai, jog atsakovai nepažeidė sprendime nurodytų teisės aktų reikalavimų ir savavaliÅ¡kai neatliko naujos statybos darbų valstybinėje žemėje, esančioje prie daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini). Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio (2006 m. spalio 17 d. įstatymo Nr. X-857 redakcija) 1 dalies 1 ir 2 punktus be leidimo, pagal paruoÅ¡tÄ techninį projektÄ , galima tik nesudėtingų statinių statyba ar paprastas remontas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindÄ , atsiliepimų į apeliacinį skundÄ , byloje surinktus įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai pritaikydamas ir aiÅ¡kindamas materialines teisės normas, neatskleidė bylos esmės, neįtraukė į bylos nagrinėjimÄ visų asmenų, kurių teisėms ir pareigoms galutinis sprendimas Å¡ioje byloje turės neabejotinÄ Ä¯takÄ .

Nustatyta, jog žemės sklypas, kuriame buvo vykdomi savavaliÅ¡kos statybos aktuose nurodyti statybos darbai, nuosavybės teise priklauso valstybei (pagal bylos duomenis sklypas nėra suformuotas), kuriÄ atstovauja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos (Žemės įstatymo 22 str.). Teisėjų kolegija, spręsdama, ar nagrinėjamu atveju iÅ¡ tikrųjų buvo teisėti statybos darbai, reikalinga spręsti esant ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos nuomonei, todėl svarstytinas klausimas dėl Å¡ios institucijos įtraukimo į bylos nagrinėjimo procesÄ .IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė, kad atsakovai, pažeisdami Statybos įstatymo 3 str. 2 d. 2 ir 3 p., taip pat 12 str. 1 dalį ir 23 str. 1 d., Statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ V skyriaus reikalavimus, neturėdamas nustatyta tvarka parengtos ir suderintos projektinės dokumentacijos bei statybos leidimo, savavaliÅ¡kai vykdė naujos statybos darbus.

Pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, ne tik neiÅ¡siaiÅ¡kino valstybinės žemės savininko pozicijos Å¡iuo klausimu, bet ir nepakankamai iÅ¡samiai iÅ¡tyrė aplinkybes, susijusias su automobilių stovėjimo aikÅ¡telės ribų padidinimu, kai nėra suformuotas žemės sklypas, t. y. nėra nustatytos žemės sklypo ribos, kas sÄ lygotų tinkamÄ atsakovų atliktų statybos darbų įvertinimÄ pagal galiojančius teisės aktus, taip pat neiÅ¡siaiÅ¡kinta, ar iÅ¡plėtus automobilių stovėjimo aikÅ¡telės ribas, keistųsi daugiabučių namų teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimas, ir tokiu bÅ«du reikalingas nustatyta tvarka parengtas teritorijos detalusis planas.

NeiÅ¡siaiÅ¡kinęs aukščiau nurodytų aplinkybių, galinčių turėti esminės įtakos bylos iÅ¡sprendimui, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi iÅ¡ esmės vien atsakovų ir trečiųjų asmenų atsiliepimuose iÅ¡dėstytų aplinkybių pagrindu ir be pakankamų motyvų ieÅ¡kinį atmetė. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokia teismo iÅ¡vada negali bÅ«ti teisėta ir pagrįsta, nes ji akivaizdžiai prieÅ¡tarauja CPK 185 straipsnio nuostatoms. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad Å¡iuo nagrinėjamu atveju nustačius savavaliÅ¡kos statybos faktÄ , spręstinas klausimas dėl Statybos įstatymo 28 str. 7 d. numatytų galimybių įpareigoti statytojÄ atlikti atitinkamus veiksmus dėl savavaliÅ¡kos statybos.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas nuostatas, taip pat į tai, jog bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nesilaikė civilinio proceso normų reikalavimo nustatyti, iÅ¡nagrinėti ir įvertinti turinčias reikÅ¡mės faktines bylos aplinkybes (atskleisti bylos esmę) ir atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teisme negali bÅ«ti įtraukti į bylos nagrinėjimÄ kiti asmenys bei į tai, jog nurodyti procesinės teisės normų pažeidimai gali turėti esminės reikÅ¡mės priimant teisėtÄ bei pagrįstÄ teismo sprendimÄ nagrinėjamoje byloje, apskųstÄ jį teismo sprendimÄ panaikina (CPK 329 str. 1 d.).

CPK 260 straipsnis numato, kad teismo sprendimas priimamas, kai iÅ¡tirti ir įvertinti visi įrodymai ir teismas gali iÅ¡spręsti visų byloje pareikÅ¡tų reikalavimų pagrįstumo klausimÄ . Nagrinėjamu atveju byla perduotina iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kadangi pagal byloje esančius įrodymus jos negalima iÅ¡nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Nagrinėjant bylÄ iÅ¡ naujo svarstytinas ne tik ieÅ¡kinio įrodytumo klausimas, bet ir aplinkybės, susijusios su galiojančio LR Statybos įstatymo ir jį lydinčių teisės aktų nuostatų aiÅ¡kinimais.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegijan u t a r i a :Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimÄ panaikinti ir bylÄ perduoti tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Teisėjai                                                                                                                      Henrichas Jaglinskis                                                                                                                                   Loreta Lipnickienė                                                                                                                                   Jadvyga Mardosevič             Â