Legislator Case Law & Legislation
25c58df7-b7c7-4edf-8238-fd634548446f AI generated

25c58df7-b7c7-4edf-8238-fd634548446f · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 25c58df7-b7c7-4edf-8238-fd634548446f
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę; skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises;

Legislator headnote

AI generated

25c58df7-b7c7-4edf-8238-fd634548446f · Lietuvos apeliacinis teismas: IeÅ¡kovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ pateikė 2014-02-20 pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos A. T. su A. Å ., bei 2014-02-25 Pinigų dovanojimo sutarties, sudarytos A. T. su I. T., taip pat ieÅ¡kovės turimos sÄ skaitos AB DNB banke iÅ¡raÅ¡Ä . IeÅ¡kovė nurodo, kad ji ir atsakovas, bÅ«dami solidariai atsakingi prieÅ¡ kreditorių „Swedbank“, AB, turėjo tinkamai vykdyti prisiimtas prievoles, tačiau tik vienas skolininkas – ieÅ¡kovė ėmėsi aktyvių veiksmų, kad gautų lėšų Å¡iems įsipareigojimams įvykdyti, t. y. ieÅ¡kovės motina A.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr     Civilinė byla Nr. e2A-255-183/2015     Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02561-2013-5      Procesinio sprendimo kategorijos: (S)       35.6.1; 96 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. kovo 3 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Audronės Jarackaitės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijos TamoÅ¡iÅ«nienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal atsakovo R.

T. (R. T.) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1374-232/2014 pagal ieÅ¡kovės I. T. ieÅ¡kinį atsakovams R. T. (R. T.) ir O. T., dėl buto dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia (tretieji asmenys notarė Ž. P., akcinė bendrovė „Swedbank“), n u s t a t ė:I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė I. T. ieÅ¡kinyje atsakovams R. T. ir O. T. prašė pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2013-10-07 buto dovanojimo sutartį, sudarytÄ R.

T. su O. T., kurios pagrindu R. T. neatlygintinai perleido savo motinai O. T. butÄ , esantį (duomenys neskelbtini)kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau tekste ir – ginčo sutartis), ir taikyti restitucijÄ .IeÅ¡kovė nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-05-03 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. N2-2298-131/2013, nutraukė ieÅ¡kovės santuokÄ su atsakovu R. T., patvirtino jų sudarytÄ sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių; pagal nurodytos sutarties 3 punktÄ atsakovas įsipareigojo teikti sÅ«nui N. T. (N. T.) iÅ¡laikymÄ po 500 Lt kas mėnesį mokamomis iÅ¡mokomis nuo 2013-05-01 iki sÅ«naus pilnametystės, taip pat Å¡alys susitarė, kad lieka solidariai atsakingos kreditoriams:

„Swedbank“, AB, pagal 2007-02-14 kreditavimo sutartį Nr. 07-014598-FA ir AB SEB bankui pagal 2011-07-22 kreditavimo sutartį Nr. 14A1118051025-05, kiekvieno vykdytina dalis – po ½ dalį (10 p.), o vienos Å¡alies įsipareigojimų nevykdymo kreditoriams atveju, kita Å¡alis įgyja regreso teisę į ½ dalį už kitÄ solidarųjį skolininkÄ sumokėtų sumų (11 p.). IeÅ¡kovės teigimu, atsakovas tinkamai nevykdo prievolės teikti iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam vaikui, 2013-10-07 iÅ¡laikymo įsiskolinimas sudarė 1 974,21 Lt; nevykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-02 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-35510-779/2013, kuriuo ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteista 6 358,81 Lt skola, 5 procentų metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2013-08-30 iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidos.

Be to, atsakovas, siekdamas iÅ¡vengti nurodytų prievolių vykdymo ieÅ¡kovei, 2013-10-07 sudarė ginčo sutartį su atsakove – jo motina O. T.; atsakovui realizavus vienintelį jam priklausantį neįkeistÄ nekilnojamÄ jį turtÄ (kitam atsakovui nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui – ½ daliai negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) taikoma hipoteka, skirta užtikrinti prievolių kreditoriui „Swedbank“, AB vykdymÄ pagal paminėtÄ kreditavimo sutartį, kuri Å¡iuo metu nutraukta ir yra vykdomas priverstinis iÅ¡ieÅ¡kojimas), sumažėjo jo galimybės vykdyti įsipareigojimus, kadangi jis neturi nei lėšų, nei kito turto, į kurį bÅ«tų galima nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ .

Tretysis asmuo notarė Ž. P. atsiliepime į ieÅ¡kinį, pasisakydama dėl 2013-10-07 dovanojimo sutarties, nurodė, kad, tvirtinant šį sandorį, nebuvo nustatyta Å¡alių valios trÅ«kumų, taip pat registruotų duomenų apie jų veiksnumo trÅ«kumus jokių įregistruotų apribojimų dėl dovanojamo turto, be to, atlikdama visus notarinius veiksmus, notarė ėmėsi visų reikalingų veiksmų, nurodytų Notariato įstatyme. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino; pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento 2013 m. spalio 7 d. dovanojimo sutartį, pagal kuriÄ atsakovas R.

T. perleido neatlygintinai O. T. nuosavybėn butÄ , esantį (duomenys neskelbtini)kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pritaikė restitucijÄ natÅ«ra ir priteisė iÅ¡ atsakovės O. T. butÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) atsakovo R. T. nuosavybėn.Teismas sprendimÄ motyvavo tuo, kad yra visos actio Pauliana taikymo sÄ lygos, todėl ginčo sandoris yra negaliojantis CK 6.66 straipsnio pagrindu. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė turi neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę į atsakovÄ , teismams iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteisus įsiskolinimus (dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo ir dėl skolos), todėl ieÅ¡kovė per visÄ reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį galėjo reikÅ¡ti actio Pauliana ieÅ¡kinį, ginčydama skolininko sudarytÄ sandorį; ginčo sandoris pažeidžia kreditorės teises, kadangi atsakovas, iki ginčijamo sandorio sudarymo turėdamas skolų, jų nepadengė, o po ginčo sandorio sudarymo atsakovas nebeturi pakankamai kito turto ir todėl yra netekęs galimybės atsiskaityti su kreditoriumi; nagrinėjamu atveju atsakovas neprivalėjo sudaryti ginčo sandorio, nes tam nebuvo įstatymu ar sutartimi pagrįstos prievolės, be to, nenustatytos privalomos aplinkybės, kurioms esant buvo bÅ«tina sudaryti dovanojimo sandorį, o perleisdamas jo motinai 158 000 Lt vertės nekilnojamÄ jį turtÄ , tokiu bÅ«du sumažino jo mokumo galimybes; ginčo sandorio Å¡alys buvo nesÄ Å¾iningos, nes atsakovas sudarė dovanojimo sutartį su jo motina (CK 6.67 str. 1 p.), be to, atsakovas, žinodamas jo turtinę padėtį ir turėdamas skolų, nesistengė jų grÄ Å¾inti kreditoriams, todėl ir dėl Å¡ios priežasties yra laikytinas nesÄ Å¾iningu.

Pripažinęs ginčo sandorį negaliojančiu, teismas taikė restitucijÄ natÅ«ra ir Å¡alis grÄ Å¾ino į iki sandorio sudarymo buvusiÄ padėtį (CK 6.154 str. 1 d., 6.66 str.). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Atsakovas R. T. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 1 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsakovai dėl finansinių sunkumų negalėjo pasinaudoti advokato teisine pagalba, todėl nesugebėjo tinkamai įrodyti svarbias faktines aplinkybes, „kurios įtakojo priimtam sprendimui“.

Apelianto teigimu, actio Pauliana institutas taikomas, esant sÄ lygų visetui, o sprendžiant dėl ginčo sandorio sudarymo privalomo pobÅ«džio, yra svarbu tinkamai nustatyti ir įvertinti, kada ir kokiu tikslu buvo sudarytas Å¡is sandoris, ar apie jo sudarymÄ ir tikslus žinojo kreditorius, ar jį buvo bÅ«tina sudaryti tam, kad bÅ«tų įvykdytos kitos sutarčių sÄ lygos. Pasak apelianto, Å¡ioje byloje neiÅ¡tirtos ginčo buto įsigijimo ir kitos svarbios bylos aplinkybės, nes ginčo butas faktiÅ¡kai priklauso jo tėvams: atsakovei O.

T. ir G. T. (G. T., kuris mirė 2002 m.); nurodytas butas buvo gautas tarybiniais laikais, vėliau – privatizuotas, o 2001 metais tėvai padovanojo butÄ apeliantui, nes ketino iÅ¡vykti į RusijÄ , tačiau jie neiÅ¡vyko, toliau gyvena jame, Å¡io buto adresu deklaravo gyvenamÄ jÄ vietÄ , O. T. moka mokesčius už buto iÅ¡laikymÄ , kito bÅ«sto ji neturi; O. T. prašė perleisti jai butÄ atgal, siekdama apginti jos teises, tačiau tai nėra susiję su prievolių vengimu, apelianto motina gali prarasti butÄ , todėl tai gali sukelti jai sunkių padarinių, nes ji liks be gyvenamosios vietos.

Be to, apeliantas nurodo, kad jis pateikė teismui 2011-12-12 paslaugos sutartį dėl 100 000 Lt atlygio, tokiu bÅ«du įrodydamas, kad yra sÄ Å¾iningas, nes yra reali galimybė įvykdyti prievoles. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė I. T. praÅ¡o jį atmesti. Nurodo, jog apelianto argumentas, kad jis neturėjo atstovo pirmosios instancijos teisme, negali bÅ«ti keliamas apeliacinės instancijos teisme, kadangi jis nepasinaudojo teise turėti kvalifikuotÄ atstovÄ abiejuose teismo posėdžiuose bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nors, bÅ«damas aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo asmuo, turėjo suvokti, ar galės tinkamai save atstovauti bylos nagrinėjimo metu, be to, asmuo, kurio finansinė bÅ«klė yra sunki, gali pasinaudoti valstybės garantuojama teisine pagalba, tačiau atsakovas nepateikė į bylÄ Ä¯rodymų, kad jis ėmėsi priemonių tokiai teisei įgyvendinti.

IeÅ¡kovės teigimu, ginčo buto neatlygintinis perleidimas sietinas labiau su moraliniais aspektais, o apelianto nurodoma aplinkybė, kad jo motina gali prarasti butÄ , nukreipus kreditoriaus reikalavimÄ Ä¯ skolininko turtÄ , tik patvirtina faktÄ , kad atsakovas sÄ moningai šį turtÄ neatlygintinai perleido trečiajam asmeniui, siekdamas jį apsaugoti nuo galimų kreditorių reikalavimų. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl naujų įrodymų pateikimo Vadovaujantis CPK 314 straipsniu apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau.

IeÅ¡kovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ pateikė 2014-02-20 pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos A. T. su A. Å ., bei 2014-02-25 Pinigų dovanojimo sutarties, sudarytos A. T. su I. T., taip pat ieÅ¡kovės turimos sÄ skaitos AB DNB banke iÅ¡raÅ¡Ä . IeÅ¡kovė nurodo, kad ji ir atsakovas, bÅ«dami solidariai atsakingi prieÅ¡ kreditorių „Swedbank“, AB, turėjo tinkamai vykdyti prisiimtas prievoles, tačiau tik vienas skolininkas – ieÅ¡kovė ėmėsi aktyvių veiksmų, kad gautų lėšų Å¡iems įsipareigojimams įvykdyti, t. y. ieÅ¡kovės motina A.

T. pardavė vienintelį bÅ«stÄ , o dalį gautų pajamų padovanojo ieÅ¡kovei, kurias ji panaudojo atsiskaitymui su kreditoriais. Atsižvelgiant į tai, kad nurodyti įrodymai yra tiesiogiai susiję su byloje aktualiais ginčo klausimais bei ieÅ¡kovės atsiliepimo į apeliacinį skundÄ motyvais, kad nurodyti įrodymai buvo iÅ¡siųsti apeliantui kartu su ieÅ¡kovės atsiliepimu į apeliacinį skundÄ , todėl Å¡ie įrodymai priimtini ir pridėtini prie bylos (CPK 176–178, 185, 314 str.). Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str. 1 d., 320 str. 1 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d.). Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ , tinkamai neiÅ¡tyrė reikÅ¡mingų bylos aplinkybių, pažeidė atsakovo teisę turėti atstovÄ , ir sprendime nepagrįstai nustatė, kad ginčijamu sandoriu buvo pažeistos kreditoriaus teisės, kad atsakovas neprivalėjo jo sudaryti, be to, kad atsakovas buvo nesÄ Å¾iningas.

Taigi apeliacinis teismas, neiÅ¡eidamas už apeliacinio skundo ribų, plačiau pasisako dėl Å¡ių actio Pauliana sÄ lygų, taip pat dėl proceso teisės normų, tarp jų reglamentuojančių bylos Å¡alies teisę turėti atstovÄ (CPK 320 str.). Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylÄ bei priimdamas sprendimÄ , privalo tinkamai taikyti, aiÅ¡kinti įstatymus tam, kad tarp ginčo Å¡alių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, bÅ«tų teisinga.

CPK 176 straipsnio nuostatomis, įrodinėjimo tikslas - teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, Å¡alys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

CPK 51 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. CPK 20 straipsnyje įtvirtintas vienas iÅ¡ civilinio proceso principų, t. y. fizinio asmens teisė į valstybės apmokamÄ teisinę pagalbÄ Ä¯statymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, o CPK 99 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmenims, turintiems teisę gauti valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ , Å¡i pagalba teikiama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė ir tinkamai įvertino bylos aplinkybes bei įrodymus, nepažeisdamas aukščiau nurodytų ir kitų civilinio proceso teisės normų, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir tinkamai taikė bei aiÅ¡kino materialinės teisės normas, tarp jų reglamentuojančias actio Pauliana instituto taikymÄ .          Atmestinas apelianto argumentas, kad teismo sprendimas nepagrįstas dėl to, jog dėl jo finansinių sunkumų bylos nagrinėjimo metu jis buvo be advokato ir nesugebėjo tinkamai įrodyti svarbių bylos faktinių aplinkybių, kurios turėjo įtakos teismo sprendimo priėmimui.

Atsakovas nenurodo konkrečių aplinkybių, susijusių su jo teisės turėti atstovÄ Ä¯gyvendinimo pažeidimu, tarp jų, kad jam nebuvo žinoma apie galimybę turėti atstovÄ , kreiptis dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymų nustatyta tvarka, taip pat nepateikia įrodymų, kad jis bandė pasinaudoti Å¡ia teise ar kad teismas nesudarė galimybių, ar sukliudė ja pasinaudoti. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad atsakovas nevykdė procesinės pareigos pateikti atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį (CPK 142 str. 1 d.), nenurodė tokios pareigos nevykdymo svarbių priežasčių, be to, Å¡ios pareigos nevykdė, net ir teismo įpareigotas.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2014-02-19 parengiamojo teismo posėdžio metu teismas yra nurodęs, jog atsakovas gali pasikonsultuoti su advokatu dėl atsiliepimo į ieÅ¡kinį rengimo, tačiau atsakovas nei apygardos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nenurodė aplinkybių, susijusių su Å¡ios teisės (ne)įgyvendinimu, o pagal turimus duomenis nėra pagrindo konstatuoti, kad byla iÅ¡nagrinėta, pažeidžiant atsakovo teisę turėti atstovÄ ; juolab kad apeliaciniame skunde apeliantas ir nenurodo, kaip įtakojo teismo sprendimo priėmimÄ tai, kad jis neturėjo atstovo (advokato) (CPK 51, 185 str.).

Dėl actio Pauliana sÄ lygų CK 6.66 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis neprivalėjo sudaryti, jeigu Å¡ie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana); sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba, bÅ«damas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad bÅ«tinos Å¡ios actio Pauliana ieÅ¡kinio taikymo sÄ lygos:

1) kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę;

2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises;

3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio;

4) skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises;

5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas; be to, yra du Å¡io instituto taikymo ypatumai:

1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas;

2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ (ar jo vertę) tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui patenkinti. Sprendžiant, ar skolininko sudarytu sandoriu pažeisti kreditoriaus teisėti interesai, bÅ«tina įvertinti, ar dėl Å¡io sandorio skolininkas tampa arba nemokus, arba jo turtas gerokai sumažėja ir dėl to kreditorius praranda galimybę patenkinti savo reikalavimÄ visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies; neturi bÅ«ti suteikiamos nepagrįstos privilegijos kreditoriui, todėl, jei skolininkui sudarius ginčijamÄ sandorį, jis vis tiek turi pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti arba jo mokumas nekinta, tai Å¡ios actio Pauliana taikymo sÄ lygos konstatuoti negalima.

SÄ lyga, kad skolininkas neprivalėjo sudaryti sandorio, suprantama kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimas; privalėjimas sudaryti sandorį - vienas iÅ¡ imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis); tokios bÅ«tinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais gali bÅ«ti ikisutartiniai susitarimai, vieÅ¡as konkursas ir kiti iÅ¡ įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai. Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurias konkrečiu atveju įvertina teismas; tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant, ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartÄ tomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011; 2012 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012; 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2012).Be to, kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad actio Pauliana taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, dėl to, siekiant, kad kreditorius nepiktnaudžiautų Å¡iuo institutu ir nebÅ«tų nepagrįstai suvaržytos skolininko teisės, sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sÄ lygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sÄ lygų, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-729/2013).

Taikant actio Pauliana institutÄ , turi bÅ«ti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris (CK 6.66 straipsnio 1, 2 dalys), o kai ginčijamas neatlygintinis sandoris – tik skolininko nesÄ Å¾iningumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008). Pagal CK 6.465 straipsnio 1 dalį dovanojimo sutartis apibrėžiama kaip vienos Å¡alies (dovanotojo) neatlygintinai perduodamas turtas ar turtinė teisė (reikalavimas) kitai Å¡aliai (apdovanotajam) nuosavybės teise arba apdovanotojo atleidimas nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui.

Bylos duomenimis, įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-2298-131/2013 nutraukta ieÅ¡kovės I. T. ir R. T. sudaryta santuoka, patvirtinta Å¡alių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pagal nurodytos sutarties 3 punktÄ atsakovas įsipareigojo teikti sÅ«nui N. T. (N. T.) iÅ¡laikymÄ po 500 Lt kas mėnesį mokamomis iÅ¡mokomis nuo 2013-05-01 iki sÅ«naus pilnametystės, lėšas pervedant į vaiko motinos - ieÅ¡kovės sÄ skaitÄ , taip pat Å¡alys susitarė, kad lieka solidariai atsakingos kreditoriams:

„Swedbank“, AB pagal 2007-02-14 kreditavimo sutartį Nr. 07-014598-FA ir AB SEB bankui 2011-07-22 kreditavimo sutartį Nr. 14A1118051025-05, kiekvieno vykdytina dalis – po ½ dalį (10 p.), o vienos Å¡alies įsipareigojimų nevykdymo kreditoriams atveju, kita Å¡alis įgyja regreso teisę į ½ dalį už kitÄ solidarųjį skolininkÄ sumokėtų sumų (11 p.), be to, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-07-04 iÅ¡davė vykdomÄ jį raÅ¡tÄ dėl Å¡alių nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo iÅ¡ieÅ¡kojimo pagal paminėtÄ Ä¯siteisėjusį teismo sprendimÄ , priimtÄ civilinėje byloje, o antstolio V.

Č. 2013-11-07 pažymoje tvirtinama, kad pagal pirmiau nurodytÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ iÅ¡laikymo įsiskolinimas 2013-10-07 sudarė 1 974,21 Lt. Be to, pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-06 iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. 2-35510-779/2013 Å¡io teismo 2013-10-02 priimto sprendimo pagrindu dėl 6 549,81 Lt palÅ«kanų iÅ¡ieÅ¡kojimo, 2013-11-11 liko iÅ¡ieÅ¡koti 6 549,81 Lt skolos ir 64,46 Lt palÅ«kanų. Pagal antstolio R. V. 2013-09-26 raginimÄ Ä¯vykdyti sprendimÄ skolininkai R. T. ir I. T. buvo raginami įvykdyti Vilniaus miesto 28-ojo notaro biuro notarės S. B. 2013-08-26 iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä Nr. 3353 dėl 313 219,02 Lt skolos ir vykdomajame dokumente numatytų palÅ«kanų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ieÅ¡kotojo „Swedbank“, AB naudai, taip pat sumokėti vykdymo iÅ¡laidas, o iÅ¡ antstolio R.

V. 2014-06-02 pažymos Nr. 0179/14/00647 apie vykdomųjų bylų eigÄ ir skolos likučius matyti, kad skolininkui R. T. priklauso automobiliai: HYUNDAI SONATA, v/n (duomenys neskelbtini) 2002 metų gamybos (Å¡iam automobiliui taikomas areÅ¡tas, užtikrinant iÅ¡ieÅ¡kotojos I. T. naudai pagal vykdomÄ jį dokumentÄ Nr. N2-2298-131/2013), HONDA CIVIC, v/n (duomenys neskelbtini) 1989 metų gamybos, VAZ 2106, v/n (duomenys neskelbtini) 1991 metų; automobilių bÅ«klė ir buvimo vieta nežinoma; skolininko kito kilnojamojo turto nerasta; jo banko sÄ skaitose lėšų nėra; pagal VSDFV duomenis R.

T. dirba UAB „Armastatas“, jo darbo užmokesčio dydis – 121,20 Lt per mėnesį, neatskaičius mokesčių, tačiau Å¡ios darbovietės surasti nepavyko. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė bylos įrodymais pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovas, iki ginčo sandorio sudarymo (2013-10-07) turėdamas neįvykdytų įsipareigojimų ieÅ¡kovei ir sudarydamas 2013-10-07 Buto dovanojimo sutartį, kuria atsakovas R. T. padovanojo jo motinai O. T. ginčo butÄ , esantį (duomenys neskelbtini)kurio vidutinė rinkos vertė, nustatyta 2013-08-26 ir nurodyta Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje, – 158 000 Lt, pažeidė ieÅ¡kovės kaip kreditorės teises, kadangi tokio sandorio sudarymu atsakovas iÅ¡ esmės sutrukdė kreditorei patenkinti reikalavimus iÅ¡ jo kaip skolininko turto, kuriam nebuvo taikomi jokie suvaržymai, o likusio turto (transporto priemonių) nepakanka įvykdyti įsipareigojimus Å¡iai kreditorei.Nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad teismas neįvertino, jog atsakovo pateikta 2011-12-12 paslaugos sutartis Nr. 2012/06/12 dėl 100 000 Lt atlygio įrodo jo sÄ Å¾iningumÄ , realiÄ galimybę įvykdyti prievoles.

Kaip matyti iÅ¡ nurodytos sutarties turinio, sutarties Å¡alys, t. y. UAB „Baltic Transport Service“ (užsakovas) ir R. T. (rangovas) susitarė, kad rangovas įsipareigoja, reikalui esant, atlikti techninio projekto „Autoserviso Juodelių k., Å irvintų r.“ korektÅ«rÄ , organizuoti ir koordinuoti visų projekto dalių perprojektavimÄ ir vykdyti techninę priežiÅ«rÄ (2.1 p.); Å¡ios sutarties 3.1 punkte numatyta, kad darbų atlikimo kaina yra 100 000 Lt, o 4 punkte, numatančiame darbų atlikimo terminus, numatyta, kad rangovas darbus pradeda nuo sutarties pasiraÅ¡ymo datos arba darbui reikalingų duomenų ir dokumentų gavimo iÅ¡ užsakovo datos, pagal dokumentų perdavimo–priėmimo aktÄ , jei darbui reikalingi duomenys ir dokumentai pateikiami vėliau nei sutarties pasiraÅ¡ymo dienÄ (4.1 p.); paslaugų suteikimo pabaiga laikomas pastato „Autoserviso Juodelių k., Å irvintų r.“ pridavimas Valstybinei komisijai (4.2 p.); be to, sutarties 5.1 punkte nustatyta, kad per 1 kalendorinę dienÄ nuo užbaigtų paslaugų perdavimo–priėmimo akto pasiraÅ¡ymo užsakovas sumoka rangovui sutartyje numatytÄ sumÄ ir gyventojų pajamų mokestį.

Pažymėtina, kad vien tokios sutarties pasiraÅ¡ymo faktas nėra pakankamas pripažinti, kad ji yra vykdoma, o jei vykdoma, tai kokia yra atliekamų darbų stadija, kokie yra darbų atlikimo terminai ir jų pabaiga, tačiau be nurodytos sutarties, atsakovas į bylÄ nepateikė kitų įrodymų, pagrindžiančių, kad paminėta sutartis buvo pradėta vykdyti, taip pat, kad yra atlikti sutartyje numatyti darbai, pasiraÅ¡ytas užbaigtų paslaugų perdavimo–priėmimo aktas ir atsakovas įgijo teisę reikalauti už juos sutartyje numatyto atlygio.

Taigi pateiktas įrodymas nepaneigia teismo padarytų iÅ¡vadų, kad atsakovas, sudarydamas ginčo sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas, nes iÅ¡ esmės sumažino galimybes įvykdyti įsipareigojimus ieÅ¡kovei (CPK 178, 185 str.). Å iÄ teismo iÅ¡vadÄ patvirtina ir ieÅ¡kovės į bylÄ pateiktas AB DNB banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as nuo 2014 m. sausio iki 2014 m. rugsėjo mėn., iÅ¡ kurio matyti, kad ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo darbovietės UAB „Armastatas“ kas mėnesį pervedama apie 60 Lt vaiko iÅ¡laikymui, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad 2014-06-02 vaiko iÅ¡laikymo įsiskolinimas sudarė 2 776,65 Lt, tai neatitinka kreditorės teisėtų interesų.

Nors iÅ¡ antstolio V. Č. 2014-06-02 pažymos matyti, kad skola pagal vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. 2-35510-779/2013 sumažėjo iki 5 168,81 Lt ir 116,60 Lt palÅ«kanų, tačiau tai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad atsakovas turi galimybę įvykdyti įsipareigojimus ieÅ¡kovei (CPK 185 str.). Be to, nepagrįstas ir apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė bylos reikÅ¡mingas aplinkybes, susijusias su privalomuoju ginčo sandorio pobÅ«džiu. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad atsakovas R.

T. neprivalėjo sudaryti ginčo sandorio su O. T., nes tam nebuvo įstatymu ar sutartimi pagrįstos prievolės, be to, atsakovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių bÅ«tinumÄ sudaryti ginčo dovanojimo sutartį. Kolegijos nuomone, apelianto nurodoma aplinkybė, kad jis neatlygintinai perleido ginčo butÄ jo motinai O. T., nes faktiÅ¡kai Å¡is butas priklausė jo tėvams, nėra pakankama pripažinti, kad jis privalėjo sudaryti tokį sandorį. IÅ¡ byloje esančio Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡o matyti, kad O.

T. ginčo butÄ Ä¯gijo 1992-02-24 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, kurį 2000-09-11 dovanojimo sutartimi perleido R. T., tačiau nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad atsirado tam tikros aplinkybės, kurioms esant, buvo privaloma sudaryti ginčo sandorį. Juo labiau kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , nenustatė tokių pagrindų, o atsakovo R. T. paaiÅ¡kinimai, kad, tėvams neiÅ¡vykus gyventi į RusijÄ , jis neprisiruošė buto perraÅ¡yti savo motinai, ir atsakovės O.

T. pripažinimas, kad žinojo apie sÅ«naus įsiskolinimus ir ragino jį greičiau perdovanoti ginčo butÄ , kad į jį nebÅ«tų nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas, nepatvirtina apelianto prievolės padovanoti ginčo butÄ . Nepaneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų ir apelianto argumentai, kad jo motina – atsakovė O. T. iÅ¡laiko ginčo butÄ , moka komunalinius mokesčius, o R. T. neprisideda prie Å¡io buto iÅ¡laikymo, kad atsakovo R. T. motina O. T. gali prarasti butÄ , o nurodytos aplinkybės, nesudaro pagrindo pripažinti neteisėtomis ar nepagrįstomis teismo iÅ¡vadų dėl ginčo sandorio pripažinimo negaliojimo actio Pauliana pagrindu.

Be to, pažymėtina, kad įstatymas nedraudžia savininkui perduoti kitam asmeniui teisę naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu turtu (CK 4.37 str. 2 d.). Taigi apygardos teismas turėjo pagrindo pripažinti negaliojančia ginčo dovanojimo sutartį nuo jos sudarymo momento pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį ir pritaikyti restitucijÄ natÅ«ra. Dėl to, kas pasakyta, nėra pagrindo apeliacinio skundo argumentais panaikinti ar pakeisti teisėto bei pagrįsto apygardos teismo sprendimo (CPK 263 str., 329 - 330 str.).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo CPK 80 straipsnio 4 dalis nustato, kad už apeliacinį skundÄ mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas, pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį. Teismas raÅ¡ytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimÄ (CPK 84 str.).Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

Å iame straipsnyje iÅ¡dėstytos taisyklės taikomos taip pat ir tam žyminiam mokesčiui, kurį Å¡alys įmoka, paduodamos apeliacinius skundus (CPK 93 str. 3 d.). Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovas buvo atleistas, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimų daliai. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 str. 1 d.).

CPK 98 straipsnio nuostatos taikomos, priteisiant iÅ¡laidas už advokato pagalbÄ pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 str. 3 d.).Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. nutartimi buvo atidėtas apelianto R. T. už apeliacinį skundÄ mokėtino 2 620 Lt žyminio mokesčio sumokėjimas iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo. Nagrinėjamoje byloje atmetus apeliacinį skundÄ , nurodytas žyminis mokestis (2 620 Lt, t. y. 758,80 Eur) priteistinas iÅ¡ atsakovo R. T. valstybei (CPK 84 str., 93 str. 1, 3 d., 96 str. 1 d., 302 str.).Be to, ieÅ¡kovė pateikė į bylÄ duomenis, kad patyrė 500 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ , todėl, atmetus apeliacinį skundÄ , Å¡ios iÅ¡laidos (500 Lt, t. y. 144,81 Eur) priteistinos iÅ¡ apelianto ieÅ¡kovei, kadangi jos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakyme Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytÄ maksimalų dydį už tokio procesinio veiksmo atlikimÄ (8.11 p.) (CPK 98 str. 1, 2 d.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Palikti nepakeistÄ Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 1 d. sprendimÄ .Priteisti iÅ¡ R. T. (R. T.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 144,81 Eur (vienÄ Å¡imtÄ keturiasdeÅ¡imt keturis eurus 81 centÄ ) bylinėjimosi iÅ¡laidų I. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 758,80 Eur (septynis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus 80 ct) žyminio mokesčio valstybei (įmokos kodas 5660).

Teisėjos Virginija Čekanauskaitė Audronė Jarackaitė Egidija Tamošiūnienė